Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Stonienės, nuteistojo M. U. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį – 540 MGL (27 000 Eur) dydžio bauda;

‑ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. U. paskirta subendrinta bausmė – 540 MGL (27 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. U. paskirta subendrinta bausmė – 360 MGL (18 000 Eur) dydžio bauda.

M. U. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. U. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma – 86 883,62 Eur.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 2 861,95 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl 6 822,23 Eur žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. U. ir jo sutuoktinės A. U. turtui, priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą parduoti, atlygintinai ar neatlygintinai perleisti jį tretiesiems asmenims, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį, paliekant teisę naudotis turtu, o būtent: 1) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 12 000 Eur; 2) gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 60 900 Eur; 3) kitiems inžinieriniams statiniams: stoginei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 157 Eur, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. U. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdamas UAB „V.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius ir kasininkas, einamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą UAB „V.“ turtą ir pinigines lėšas, vienas disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis banko sąskaitose ir įmonės kasoje, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyčia pasisavino UAB „V.“ priklausantį turtą – 96 567,80 Eur pinigines lėšas. O būtent: pagal M. U. nurodymą UAB „V.“ buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė J. P., nesuvokusi jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, užregistravo 109 732,55 Eur grynųjų pinigų įnešimą į kasą pagal šešis suklastotus kasos pajamų orderius:

1. 2016-02-29 Nr. VIT00019, 5 467,37 Eur;

2. 2016-06-30 Nr. VIT00020, 8 500,00 Eur;

3. 2016-10-31 Nr. VIT00021, 19 000,00 Eur;

4. 2017-12-29 Nr. VIT00026, 8 413,18 Eur;

5. 2018-06-30 Nr. VIT00028, 23 000,00 Eur;

6. 2018-12-31 Nr. VIT00029, 45 352,78 Eur.

1.1. Taigi užregistravo ūkines operacijas pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, nes pinigai pagal šiuos dokumentus į kasą įnešti nebuvo. UAB „V.“ apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis-suvestinė“ 2020 m. gruodžio 31 d. buvo užregistruotas tikrovės neatitinkantis 110 021,44 Eur dokumentinis piniginių lėšų likutis kasoje ir sumažintas piniginių lėšų likutis pas M. U., užregistruojant 0,00 Eur dokumentinį piniginių lėšų likutį pas atskaitingą asmenį. Dalį šių savo žinioje turėtų piniginių lėšų M. U. panaudojo UAB „V.“ veikloje, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. spalio 31 d. sumokėjo 1 676,82 Eur UAB „B.“, UAB „M.“, UAB „S.“ ir UAB „Ž.“ už įsigytas prekes, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. išmokėjo 11 776,82 Eur į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį septyniems UAB „V.“ darbuotojams, likusią sumą – 96 567,80 Eur – pasisavino, nes nepateikė dokumentų, patvirtinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „V.“ veikloje. Taip M. U. pasisavino didelės vertės UAB „V.“ priklausantį turtą – 96 567,80 Eur pinigines lėšas, padarydamas UAB „V.“ 96 567,80 Eur turtinę žalą.

2. Be to, M. U. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 3 d., būdamas UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), kasininkas ir direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, Klaipėdos mieste, veikdamas tyčia, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

– Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: <…> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“;

– Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto nuostatas, kurios numato, kad dokumentų „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų orderiai ir kita)“ minimalus saugojimo terminas yra 10 metų.

2.1. M. U., veikdamas per UAB „V.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „I.“ darbuotoją J. P., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apgaulingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą. Jis nepateikė J. P. duomenų apie įvykusias ūkines operacijas, todėl dalies ūkinių operacijų ji neužregistravo UAB „V.“ apskaitoje. Be to, M. U. tyčia, siekdamas nuslėpti UAB „V.“ vardu faktiškai vykdytas ūkines finansines operacijas, numatydamas, kad dėl to nebus galima nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros ir iš vykdytos veiklos kylančių mokestinių prievolių, mokėtinų į valstybės biudžetą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė dalį UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų:

2.2. UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. 53 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) ir į apskaitą neįtraukė 11 776,82 Eur išmokėto atlyginimo (16 218,70 Eur priskaičiuoto atlyginimo) grynaisiais pinigais septyniems bendrovės darbuotojams:

– K. K. 2016 m. birželio–liepos mėn. 2 atvejais išmokėto 424,86 Eur darbo užmokesčio;

– V. V. 2016 m. sausio–liepos mėn., 2017 m. gegužės–liepos mėn. bei rugsėjo–gruodžio mėn., 2018 m. sausio–vasario mėn. 16 atvejų išmokėto 3 639,65 Eur darbo užmokesčio;

– Š. Š. 2016 m. balandžio–rugsėjo mėn. 6 atvejais išmokėto 433,15 Eur darbo užmokesčio;

– E. R. 2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 2018 m. sausio–kovo mėn. 7 atvejais išmokėto 599,95 Eur darbo užmokesčio;

– M. P. 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn., 2018 m. sausio–balandžio mėn. 9 atvejais išmokėto 2 425,37 Eur darbo užmokesčio;

– G. M. 2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 2018 m. sausio–balandžio mėn. 8 atvejais išmokėto 2 351,94 Eur darbo užmokesčio;

– S. K. 2018 m. balandžio–rugpjūčio mėn. 5 atvejais išmokėto 1 901,90 Eur darbo užmokesčio.

2016 m. vasario 29 d. kasos pajamų orderis Nr. VIT00019, kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 5 467,37 Eur;

2016 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderis Nr. VIT00020, kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 8 500,00 Eur;

2016 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderis Nr. VIT00021, kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 19 000,00 Eur;

2017 m. gruodžio 29 d. kasos pajamų orderis Nr. VIT00026, kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 8 413,18 Eur;

2018 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderis Nr. VIT00028, kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 23 000,00 Eur;

2018 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderis Nr. VIT00029, kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 45 352,78 Eur.

2.4. UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. apskaitos registre „Kasos knyga“ neužregistravo, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) 288,89 Eur piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos, nes 2022 m. sausio 4 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnams atlikus UAB „V.“ patikrinimą buvo nustatytas įmonės kasos 110 021,44 Eur piniginių lėšų trūkumas.

2.5. M. U. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos mieste ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y.:

– 175 vnt. kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių UAB „V.“ piniginių lėšų išmokėjimą iš kasos laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., iš viso 30 847,05 Eur suma;

– 4 kasos pajamų orderius, pagrindžiančius UAB „V.“ atskaitingo asmens – direktoriaus M. U. – 41 380,55 Eur piniginių lėšų įnešimą į kasą laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., t. y.: 2016 m. vasario 29 d. kasos pajamų orderis Nr. VIT00019, 5 467,37 Eur suma; 2016 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderis Nr. VIT00020, 8 500,00 Eur suma; 2016 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderis Nr. VIT00021, 19 000,00 Eur suma; 2017 m. gruodžio 29 d. kasos pajamų orderis Nr. VIT00026, 8 413,18 Eur suma;

– 22 PVM sąskaitas faktūras, kuriomis UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. pagrindė statybos darbų paslaugų pardavimą juridiniams asmenims UAB „J.“ ir UAB „M.“ iš viso už 124 439,66 Eur;

– 307 PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ūkio subjektų vardu, kurias UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2019 m. birželio 17 d. panaudojo prekių ir paslaugų pirkimui iš viso už 73 530,81 Eur pagrįsti;

– 164 kasos aparatų kvitus, išrašytus ūkio subjektų vardu, kuriuos UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2018 m. spalio 31 d. panaudojo piniginių lėšų sumokėjimui už įgytas prekes ir paslaugas pagrįsti, bendra suma 10 054,64 Eur;

– 2017 m. birželio 29 d. UAB „I.“ Dokumentų perdavimo–priėmimo akte nurodytus 2016 m. UAB „V.“ apskaitos dokumentus, t. y. tabelius, atlyginimų žiniaraščius, „Sodros“ ataskaitas – 315 lapų; „Bankai“ – 169 lapai; „Atskaitingi asmenys“ – 448 lapai; „Ilgalaikis turtas“ – 28 lapai; „Kasa“ – 109 lapai; „Pirkėjai“ – 125 lapai; „Tiekėjai“ – 237 lapai;

– 2021 m. gruodžio 10 d. UAB „I.“ Dokumentų perdavimo–priėmimo akte nurodytus 2017 m., 2018 m., 2019 m. UAB „V.“ apskaitos dokumentus, t. y. 2017 m.: „Tiekėjai“ – 170 lapų; „Ilgalaikis turtas“ – 11 lapų; „Atskaitingi asmenys“ – 409 lapai; „Bankas“ – 93 lapai; „Atlyginimai“, „Sodra“ – 150 lapų; „Pirkėjai“ – 46 lapai; Apyvartos žiniaraštis – 99 lapai; 2018–2019 m.: „Tiekėjai“ – 294 lapai; „Ilgalaikis turtas“ – 31 lapas; „Sandėlio inventorizacija“ – 2 lapai; „Bankas“ – 5 lapai; Apyvartos žyniaraščiai – 3 lapai.

2.6. Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 3 d. UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių prašymai

3.8. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. U. ir jo sutuoktinės A. U. turtui, priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, žemės sklypui, gyvenamajam namui, kitiems inžineriniams statiniams adresu (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas siekiant užtikrinti Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Todėl, apeliantės teigimu, Klaipėdos apygardos teismo sprendimas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą yra nepagrįstas ir skundžiamas nuosprendis turėtų būti pakeistas šioje dalyje dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

4.1. Apygardos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, bet suklydo taikydamas konfiskavimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas. Iš fizinio asmens konfiskuotos pasisavintos įmonės lėšos, taip juridiniam asmeniui užkertant galimybę atgauti savo turtą, įmonės kreditoriams – patenkinti savo reikalavimus, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (naikintinas).

4.4. Apygardos teismas sumažino konfiskuotino turto vertę šioje byloje pareikštų civilinių ieškinių suma. Tačiau nėra žinoma, ar tokio paties dydžio ieškiniai įmonei bus pareikšti ateityje. Ieškiniai gali būti didesni, priskaičiuoti delspinigiai dėl nesavalaikių mokestinių prievolių įvykdymo, ir, tokiu atveju nebūtų išvengta siekiamo dvigubo išieškojimo. Be to, kad įmonei priklausančias lėšas konfiskavus valstybės naudai, nebebūtų pagrindo šių sumų reikalauti iš bendrovės vadovo.

4.8. Šiuo atveju negalima teigti, kad konfiskavus kaltinamojo pasisavintas įmonės lėšas, įgyvendinamas teisingumas, apginami kreditorių, tarp kurių yra ir pati UAB „V.“ interesai. Įmonė turi galiojančią reikalavimo teisę, kuri gali būti įgyvendinta civilinėmis priemonėmis, tiek pačios įmonės dalyvių veiksmais, tiek kreditoriams inicijuojant teisnius procesus ir, pvz., reikalavimus pateikus nemokumo administratoriui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės D. Stonienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo M. U. gynėjo advokato D. Žiedo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl civilinių ieškinių

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys baudžiamajame procese nagrinėjamas kartu su byla. Priimtame sprendime dėl pareikšto civilinio ieškinio teismas, remdamasis įrodymais, privalo pateikti motyvuotas išvadas dėl jo pagrįstumo ir dydžio (BPK 115 straipsnio 1 dalis). BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau kai kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Vienas iš esminių klausimų priimant sprendimą dėl pareikšto civilinio ieškinio, kuris aktualus ir nagrinėjamu atveju, yra ieškinio pagrindas. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę pagrindą civiliniam ieškiniui sudaro žala, kurią asmuo patiria dėl nusikalstamos veikos. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir CK 6.246–6.249 straipsniuose, yra: neteisėti (įstatymu uždrausti) veiksmai arba neveikimas, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas žalai atlyginti, ar asmuo (fizinis arba juridinis) atsakingas, t. y. turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

15. Šioje byloje nustatyta, jog M. U. apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu siekė išvengti mokėtinų mokesčių ir dėl to kilo ne tik BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 3 d. UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bet ir turtinė žala valstybei dėl nesumokėtų mokesčių, kurių išvengė UAB „V.“, kurios naudai ir interesais veikė M. U.

16. Byloje nustatyta, kad M. U. nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki šiol yra UAB „V.“ vadovas ir šio juridinio asmens dalyvis – vienintelis akcininkas (t. 7, b. l. 1–3), kasininkas, tik jis kontroliavo ir valdė įmonės kasą, grynus pinigus bei banko sąskaitas, t. y. iš esmės vienasmeniškai kontroliavo visus įmonės finansus, pats asmeniškai darbuotojams mokėjo atlyginimus, tame tarpe ir grynais pinigais (t. 10, b. l. 138–140; t. 11, b. l. 176–177), jis organizavo šios bendrovės veiklą nuo 2011 m. rugsėjo 26 d., tame tarpe ir kaltinime nurodytu laikotarpiu. Turtinė žala valstybės biudžetui buvo padaryta ilgą laiką trukusiais (daugiau nei 2,5 metų) tyčiniais neteisėtais nuteistojo M. U. veiksmais, kuriais buvo iškreipta reali situacija apie bendrovės pajamas, turtą, įsipareigojimus, privalomus mokėti mokesčius, dėl šių veiksmų UAB „V.“ išvengė mokėtinų mokesčių, o Klaipėdos apskrities VMI ir VSDFV Klaipėdos skyrius patyrė turtinę žalą. Žalos atsiradimą pirmiausia lėmė M. U. nusikalstama veika, pasireiškusi apgaulingu UAB „V.“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimu (BK 222 straipsnio 1 dalis), todėl tarp šios nusikalstamos veikos ir Klaipėdos apskrities VMI bei VSDFV Klaipėdos skyriaus padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti Klaipėdos apskrities VMI ir VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius, iš nuteistojo M. U. priteisti Klaipėdos apskrities VMI naudai 2 861,95 Eur turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo ir priteisti VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai 6 822,23 Eur turtinės žalos atlyginimo.

17. Civilinio ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje galėtų būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba jos labai menkos išieškoti žalą iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, pripažintam kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nekiltų civilinė atsakomybė, jei jis įrodytų, kad mokestinė prievolė nebūtų įvykdyta net ir tuo atveju, jei nebūtų padaryta nusikalstama veika. Nustatydamas juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas, teismas, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar nėra galimybių mokesčių bei žalos išieškoti iš juridinio asmens – mokesčių mokėtojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

18. Nors nagrinėjamu atveju UAB „V.“ nėra bankrutavusi, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra faktiškai nemoki, negali vykdyti savo prievolių ir jų nevykdo. UAB „V.“ direktorius ir vienintelis akcininkas yra M. U., jis vienintelis buvo atsakingas už įmonės kasą, iš kuriuos pasisavino pinigus. Nuteistasis M. U. parodė, kad UAB „V.“ veiklos nevykdo nuo 2018 m. gruodžio mėn., nuo to momento įmonės kasos likutis buvo nulinis, t. y. visai nebuvo grynųjų pinigų, 2018 m. pabaigoje buvo atleisti visi darbuotojai, nuo 2018 m. vasaros buhalterinė apskaita buvo visai netvarkoma, nes įmonė neturėjo pinigų sumokėti už apskaitos tvarkymo paslaugas, įmonė nuomojosi patalpas, nekilnojamojo turto neturi, įmonė turi tik autobusiuką „Citroe Jumper“, grynųjų pinigų įmonėje nėra, įmonės atžvilgiu vykdomi išieškojimai dėl nesumokėtų skolų, tame tarpe dėl nesumokėtų darbo užmokesčių buvusiems darbuotojams. VMI iniciatyva įmonė išregistruota iš PVM mokėtojų, nes įmonė nevykdė veikos ir neteikė informacijos (t. 10, b. l. 138–140, 168–170; t. 11, b. l. 176–177). Liudytoja J. P., UAB „V.“ buhalterė, parodė, kad nuo 2019 m. balandžio mėn. įmonė nebevykdė statybos darbų, nebuvo jokių pirkimų ir atsiskaitymų, įmonė neturėjo pinigų, 2020 metais įmonės pelnas buvo nulinis. Įmonė iki 2022 m. sausio mėn. turėjo įsiskolinimų darbuotojams, Sodrai, bankui (turėjo paskolą „Citadelė“ banke), tiekėjams, iš viso gali būti apie 20 000 Eur skola, kuri iki šiol nesumokėta. UAB „V.“ buvo PVM mokėtoja iki 2020 m. rudens, iš PVM mokėtojų įmonė buvo išregistruota VMI iniciatyva dėl to, kad įmonė visus metus visai nevykdė darbų, nebuvo pirkimų ir pardavimų (t. 2, b. l. 33–34, 41–43). Iš Sodros duomenų matyti, kad UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo draustas vienas darbuotojas – M. U., nuo 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „V.“ draustų darbuotojų neturi (t. 7, b. l. 5–11). UAB „V.“ mokesčių administratoriui laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. sausio 31 d. teikė Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM313), kuriose UAB „V.“ deklaravo 0,00 Eur išmokėtų išmokų, Metines pelno mokesčio deklaracijas teikė iki 2019 m., už vėlesnius mokestinius laikotarpius deklaracijos nebuvo teiktos, Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos teiktos iki 2019 m. gruodžio 31 d., už vėlesnius mokestinius laikotarpius deklaracijos nebuvo teiktos. Pagal informaciją apie kelių transporto priemones, pateiktą iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis išrašo matyti, kad UAB „V.“ vardu registruota tik viena transporto priemonės – automobilio „Citroen Jumper“, kurio pirmoji registracijos data 2005 metais (t. 7, b. l. 17). UAB „V.“ 2020 metų finansinės atskaitomybės – Aiškinamojo rašto pažymose nurodė, kad transporto priemonės nusidėvėjimas finansinių metų pabaigoje 1417 Eur, likutinė vertė – 1983 Eur, per finansinius metus priskaičiuotos sumos, susijusios su darbo santykiais vadovams ir kitiems susijusiems asmenims – 0,00 Eur, įmonė turi skolų kredito įstaigoms – 17 933 Eur, kitas skolas 32 154 Eur (t. 7, b. l. 18–32). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad UAB „V.“ turi skolų, jos atžvilgiu antstoliai vykdo priverstinį skolų išieškojimą, tame tarpe ir už nesumokėtus darbo užmokesčius buvusiems darbuotojams, iš viso apie 10 103,53 Eur sumai (t. 6, b. l. 141–142, 153–154, 162, 176, 182). Iš UAB „V.“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad joje yra rezervuotos sumos 11 445,33 Eur, tame tarpe ir šešiems skirtingiems antstoliams (t. 12, b. l. 82).

Dėl turto konfiskavimo

20. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nusprendė išieškoti iš nuteistojo M. U. konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 86 883,62 Eur, t. y. pasisavintą pinigų sumą sumažino civilinių ieškinių, paliktų nenagrinėtų, sumomis.

22. Nuteistojo M. U. gynėjas advokatas D. Žiedas apeliaciniame skunde nesutinka su BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimu, prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl 86 883,62 Eur konfiskavimo.

23. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-497-511/2015, Nr. 2K-243-942/2016, Nr. 2K-32-719/2020). Pagal BK 72 straipsnį iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Kitų pagrindų, leidžiančių netaikyti tokio turto konfiskavimo, baudžiamajame įstatyme nenumatyta. Dėl to nustačius, kad kaltininkas gavo turto, atitinkančio konfiskuotino turto požymius, visais atvejais būtina spręsti klausimą dėl jo konfiskavimo arba žalos atlyginimo. Jeigu nustatyta, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos gavo turto, kuris negrąžintas teisėtiems savininkams BPK 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios žalos atlyginimo, teismas, vykdydamas imperatyvų BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimą, tokį turtą privalo konfiskuoti. Iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti. Dėl to atvejai, kai sudaromos prielaidos išieškoti iš kaltininko daugiau turto, nei jis gavo iš nusikalstamos veikos, laikytini neatitinkančiais šios baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties, nes paverčia ją bausme. Be to, reikia pažymėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokią praktiką, kai dėl skirtingų tos pačios nusikalstamos veikos epizodų gali būti sudaromos prielaidos konfiskuoti tą patį iš nusikalstamos veikos gautą turtą daugiau kaip vieną kartą, yra pripažinęs neatitinkančia BK 72 straipsnio nuostatų bei prieštaraujančia protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-444/2005, Nr. 2K-368/2011).

24. Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. U., padarydamas BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. pasisavindamas iš UAB „V.“ labai didelės vertės turtą – 96 567,80 Eur, neteisėtai praturtėjo. Ši pinigų suma yra nuteistojo M. U. padarytos nusikalstamos veikos rezultatas ir atitinka konfiskuotino turto požymius. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą (bendrovė civilinių ieškinių šioje byloje nepareiškė, nes kaltinamasis yra bendrovės direktorius ir akcininkas; byloje nėra duomenų, kad nuteistojo pasisavinti svetimi pinigai buvo grąžinti bendrovei (išskyrus 300 eurų) arba buvo pareikštas civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka; turto pasisavinimo dalyko – pinigų nerasta), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šio turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškota iš nuteistojo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su prokuratūros apeliacinio skundo argumentu, kad turi būti konfiskuota iš nuteistojo M. U. visa pasisavinto turto vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 96 567,80 Eur, nes tokiu būdu bus išieškota iš nuteistojo daugiau turto, nei jis gavo iš nusikalstamų veikų, t. y. jis turėtų atlyginti ne tik valstybei padarytą žalą, jam neteisėtai veikiant bendrovės naudai, bet ir grąžinti (taikant išieškojimą valstybės naudai) visą, kaip jo pasisavintą, tos pačios bendrovės turtą. Toks dvigubas išieškojimas neatitinka turto konfiskavimo prasmės ir paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32-719/2020). Atsižvelgiant į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi šioje byloje pareikšti VSDFV Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos apskrities VMI civiliniai ieškiniai yra išspręsti ir visiškai patenkinti, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nustatytos (sumažintos) konfiskuotinos turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio, nekeičiama (96 567,80 – 2 861,95 – 6 822,23 = 86 883,62 Eur). Priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo dar labiau mažinti konfiskuotinos sumos dydžio, minusuojant iš jos trečiųjų asmenų kreditorinius reikalavimus įmonei UAB „V.“ (pagal antstolių vykdomąsias bylas).

25. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas dėl turto konfiskavimo netaikymo, nes UAB „V.“ per vadovą ar nemokumo administratorių ateityje bet kada gali pateikti reikalavimą vadovui dėl pasisavintų lėšų išreikalavimo (grąžinimo), vadovas gali savanoriškai įvykdyti prievolę, yra nepagrįstas. Šios aplinkybės savaime nėra kliūtis turto konfiskavimui. Baudžiamojoje byloje, nesant pareikšto nukentėjusio asmens civilinio ieškinio ir nesant duomenų, kad nuteistojo pasisavinti svetimi pinigai buvo grąžinti bendrovei, tačiau nustačius, kad kaltininkas gavo turto, atitinkančio konfiskuotino turto požymius, šis turtas turi būti konfiskuojamas, nepaisant to, kad civilinis ieškinys gali būti pareikštas ateityje civilinio proceso tvarka ar kad galbūt kažkada vadovas gali savanoriškai įvykdyti prievolę. Kaip jau minėta, turto konfiskavimas netaikomas, jei šis turtas grąžinamas nukentėjusiajam arba tenkinamas jo civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo, t. y. nėra siejama su įvykiais ateityje, jie jau turi būti įvykę dabar, kad būtų galima netaikyti turto konfiskavimo. Tam, kad užtikrinti konfiskavimą, teismas gali remtis tik sprendimo metu esamomis aplinkybėmis, bet ne galimai įvyksiančiais ar neįvyksiančiais ateities faktais, kurių neįmanoma prognozuoti. Taip pat konfiskuojant iš kaltininko pasisavintų piniginių lėšų atitinkančią pinigų sumą, neturi reikšmės tai, ar įmonė (iš kurios pasisavintos piniginės lėšos) yra veikianti ar bankrutuojanti, likviduota, turi ar neturi kreditorių ir pan. Sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimas po nuosprendžio išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą priėmimo nelemia dvigubo nubaudimo, nes konfiskuotino turto vertės išieškojimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis (jei toks klausimas iškyla) išsprendžiamas vykdymo procese pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223-976/2020).

26. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo M. U. gynėjas advokatas D. Žiedas pateikė 2024 m. balandžio 5 d. susitarimą dėl lėšų grąžinimo, sudarytą tarp UAB „V.“, atstovaujamos direktoriaus M. U., ir M. U., kuriame nurodyta, kad M. U. įsipareigoja UAB „V.“ grąžinti pasisavintą 96 567,80 Eur pinigų sumą: 2024 m. kas mėnesį pervesdamas po 300 Eur; nuo 2025 m. kas mėnesį po 1 000 Eur. Taip pat nurodyta, kad M. U. gali į UAB „V.“ banko sąskaitą įnešti didesnes pinigines sumas nei sutarties 1 punkte numatytos (t. 12, b. l. 83). Iš UAB „V.“ pateikto sąskaitos išrašo, matyti, kad į įmonės sąskaitą M. U. žmona A. U. pervedė 300 Eur (t. 12, b. l. 81). Nuteistojo M. U. gynėjas D. Žiedas nurodė, kad esant susitarimui dėl žalos atlyginimo, konfiskavimas nėra taikomas, nes pirmenybė turi būti atiduodama žalos atlyginimui, kreditorių interesų apgynimui, o ne lėšų paėmimui valstybės naudai. Sudaryta sutartis turi teisinę galią, yra galiojanti. Taip pat gynėjas nurodė, kad pirmos sumos nėra didelės, nes nuosprendžiui įsiteisėjus M. U. privalės sumokėti jam paskirtą 18 000 Eur baudą, todėl jis nebegali daug lėšų skirti įmonei, o kai bauda bus sumokėta, jis galės į įmonės sąskaitą įnešti didesnes pinigų sumas (t. 12, b. l. 85).

27. Teismų praktikoje nurodyta, jog tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Taigi, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, tarp nusikalstamą veiką padariusio asmens ir žalą patyrusio asmens pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo sąlygų gali eliminuoti galimybę taikyti turto konfiskavimą. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nuteistojo M. U. sutarties nelaiko tinkamu susitarimu dėl žalos atlyginimo. M. U. yra įmonės direktorius ir vienintelis žalą patyrusios UAB „V.“ akcininkas (t. 7, b. l. 1–3). Minėtą sutarimą dėl lėšų grąžinimo nuteistasis M. U. pasirašė tiek savo kaip fizinio asmens vardu, tiek ir kaip UAB „V.“ atstovo (direktoriaus) vardu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio susitarimo dėl žalos atlyginimo tarp bendrovės, atstovaujamos direktoriaus M. U., ir M. U., sudarytas siekiant išvengti turto konfiskavimo, nevertina kaip pagrindo netaikyti turto konfiskavimo. Nuteistasis M. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis užsiima individualia veikla, yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, šeima yra išlaikoma iš esmės iš žmonos atlyginimo, ji turi užkandinės verslą, jos pajamos 1 000–2 000 Eur per mėnesį, jų šeima dar turi įsipareigojimų bankams už nekilnojamąjį turtą, už kuriuos moka 800 Eur kiekvieną mėnesį (t. 11, b. l. 177–178). Tai patvirtina ir byloje esantys dokumentai, iš kurių matyti, kad M. U. verčiasi individualia veikla nuo 2023 m. balandžio 25 d., o jo sutuoktinė A. U. verčiasi individualia veikla nuo 2020 m. gegužės 11 d. Iš pajamų mokesčių deklaracijos matyti, kad A. U. 2022 metais turėjo 26 634,55 pajamų ir 24 132,66 Eur išlaidų. Iš 2018 m. balandžio 18 d. kredito sutarties, sudarytos tarp Šilutės kredito unijos ir M. U., matyti, kad jam suteikto kredito suma yra 128 000 Eur, bendra kredito gavėjo mokama suma 217 630,88 Eur, sutarties trukmė 360 mėnesių, galutinis kredito grąžinimo terminas 2048 m. kovo 20 d. (t. 11, b. l. 189–191). Iš 2023 m. kovo 8 d. FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pažymos apie asmens finansinę būseną matyti, kad M. U. nėra sumokėjęs kai kurių administracinių nuobaudų – baudų (t. 10, b. l. 124). Įvertinus M. U. šeimos narių skaičių (4 asmenys – 2 suaugę ir 2 nepilnamečiai), šeimos pajamas, turimus kreditinius įsipareigojimus, skolas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudos dydį (18 000 Eur), šia nutartimi priteistų civilinių ieškinių dydį (iš viso 9 684,18 Eur), konfiskuotinos sumos dydį, darytina išvada, kad tarp M. U. ir UAB „V.“ pasirašyto susitarimo sąlygos laikytinos visiškai nerealiomis, neįvykdytinomis, nes net ir nepaisant M. U. ryžto ateityje dirbti ir gauti pajamas, nėra realaus pagrindo tikėtis, kad jis galėtų tapti pajėgus sutartyje nurodytu grafiku mokėti nurodyto dydžio įmokas kas mėnesį. Be to, kaip jau minėta, pirmą 300 Eur įmoką sumokėjo ne pats nuteistasis M. U., o jo žmona.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Priimti kitokį sprendimą teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo M. U. gynėjo pateiktus duomenis apie įmonei sumokėtus 300 eurų (t. 12, b. l. 81), iš M. U. konfiskuotina pinigų suma mažintina 300 Eur suma (iki 86 583,62 Eur).

Dėl baudos sumokėjimo termino nustatymo

29. Prokuratūros apeliaciniame skunde prašoma nustatyti, kad nuteistasis M. U. paskirtą 360 MGL (18 000 Eur) dydžio baudą savanoriškai turi sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

30. Nuteistojo M. U. gynėjas advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė baudos mokėjimą išdėstyti 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

31. Kadangi skundžiamame nuosprendyje laikotarpis, per kurį turi būti sumokėta nuteistajam M. U. paskirta 360 MGL dydžio bauda, nėra nustatytas, laikytina, kad baudą nuteistajam paskirta sumokėti per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

32. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalį, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nors BVK 6 straipsnyje ir nėra numatytas teismą ribojantis maksimalus terminas, per kurį turi būti sumokėta bauda, visgi toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų (toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės). BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju M. U. nustatytinas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti trejų metų.

33. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo ar jo gynėjo prašymą, tačiau teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, kitaip tariant, nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą iš karto, jokios reikšmės neturi.

34. Įvertinus M. U. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – baudos dydį (360 MGL (18 000 Eur) dydžio bauda), turimus duomenis apie jo turtinę padėtį, jo atžvilgiu taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (86 583,62 Eur), šia nutartimi priteistų civilinių ieškinių dydį (iš viso 9 684,18 Eur), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas minimalus (dviejų mėnesių) terminas paskirtai baudai sumokėti yra akivaizdžiai neteisingas, pernelyg trumpas, kurio realiai įvykdyti neįmanoma. Toks terminas neatitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Dėl to šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas nustatyti ilgesnį – 12 (dvylikos) mėnesių – terminą baudai savanoriškai sumokėti. Nustačius šį ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nuteistasis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, išvengiant neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.

35. Prokuratūros apeliaciniame skunde prašoma laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą M. U. ir jo sutuoktinės A. U. turtui, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl nuteistojo M. U. turto konfiskavimo visiško įvykdymo bei civilinių ieškinių įvykdymo.

36. Pirmosios instancijos teismas nusprendė laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą M. U. ir jo sutuoktinės A. U. turtui, priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą parduoti, atlygintinai ar neatlygintinai perleisti jį tretiesiems asmenims, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį, paliekant teisę naudotis turtu, o būtent: 1) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 12 000 Eur; 2) gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 60 900 Eur; 3) kitiems inžinieriniams statiniams: stoginei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 157 Eur, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

37. Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistojo M. U. ir jo sutuoktinės A. U. turtui, priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, žemės sklypui, gyvenamajam namui, kitiems inžineriniams statiniams adresu (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas ir tęsiamas siekiant užtikrinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą yra nepagrįstas. Ši skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), nustatant, kad M. U. ir jo sutuoktinės A. U. turtui, priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti:

Civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš nuteistojo M. U. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 2 861,95 Eur turtinės žalos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 6 822,23 Eur turtinės žalos.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį dėl nustatytos konfiskuojamos sumos dydžio:

Iš M. U. valstybės naudai konfiskuotinos sumos dydį sumažinti iki 86 583,62 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti M. U. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – 360 MGL (18 000 Eur) dydžio baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas:

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. U. ir jo sutuoktinės A. U. turtui, priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą parduoti, atlygintinai ar neatlygintinai perleisti jį tretiesiems asmenims, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį, paliekant teisę naudotis turtu, o būtent: 1) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 12 000 Eur; 2) gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 60 900 Eur; 3) kitiems inžinieriniams statiniams: stoginei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 157 Eur, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ir civilinių ieškinių visiško įvykdymo.

Nuteistojo M. U. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.