Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskiroji nuomonė

IŠPLĖSTINĖS SEPTYNIŲ TEISĖJŲ KOLEGIJOS 2018 M. KOVO 13 D. NUTARTIES

2018 m. kovo 13 d.

1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 384 straipsnio 10 dalimi, pateikiu atskirąją nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68-222/2018. Būdamas išplėstinės teisėjų kolegijos narys, nesutinku su jos priimtu sprendimu grąžinti bylos dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Sutinku su išplėstinės teisėjų kolegijos išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, atmetęs Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) ieškinį, nurodė netinkamus motyvus, pagrindžiančius tokį sprendimą, tačiau, mano nuomone, išplėstinė teisėjų kolegija turėjo visas galimybes pati priimti tinkamai motyvuotą procesinį sprendimą dėl VMI paduoto ieškinio.

2. Išnagrinėtoje byloje svarstytas esminis klausimas, kaip turi būti sprendžiamas VMI civilinis ieškinys dėl šioje byloje pagal BK 222 straipsnį nuteistos UAB „T.“ nesumokėtų mokesčių, turint galvoje, kad mokesčius prašoma priteisti ne iš šios bendrovės, bet pagal BK 222 straipsnį nuteisto UAB „T.“ vadovo D. R.. Nagrinėdama bylą kasacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „T.“ yra iškelta bankroto byla. Vien tai rodo, kad visus civilinių ieškinių šiai bendrovei ir jos vadovui klausimus geriausia spręsti būtent bankroto byloje. Tokie atvejai yra numatyti BPK 114 straipsnyje, kuris nustato, kad jeigu į baudžiamąją bylą kaip civilinis atsakovas įtraukta įmonė ar fizinis asmuo, kuriems iškelta bankroto byla, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje gali būti nenagrinėjamas, o visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apie tai turi būti pranešta civiliniam ieškovui ir jam turi būti išaiškintos jo teisės bankroto byloje. Mano nuomone, kasacinės instancijos teismas turėjo galimybę užbaigti bylą būtent tokiu procesiniu sprendimu arba tiesiog palikdamas VMI ieškinį nenagrinėtą. Šio klausimo grąžinimas apeliacinės instancijos teismui spręsti, mano nuomone, nėra tikslingas, nes nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje VMI ieškinys negali būti nei patenkintas, nei atmestas.