Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00003-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.1; 1.2.14.6.2;1.2.18.10.; 2.1.15.3.3.3

2023 m. lapkričio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius ir kasininkas, einamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pinigines lėšas, vienas disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis banko sąskaitose ir įmonės kasoje, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2020-12-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyčia pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 96 567,80 Eur pinigines lėšas. O būtent: pagal M. U. nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė J. P., nesuvokusi jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, užregistravo 109 732,55 Eur grynųjų pinigų įnešimą į kasą pagal šešis suklastotus kasos pajamų orderius:

1. 2016-02-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 5 467,37 Eur;

2. 2016-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 8 500,00 Eur;

3. 2016-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 19 000,00 Eur;

4. 2017-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 8 413,18 Eur;

5. 2018-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 23 000,00 Eur;

6. 2018-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 45 352,78 Eur.

Taigi užregistravo ūkines operacijas pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės, nes pinigai pagal šiuos dokumentus į kasą įnešti nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis-suvestinė“ 2020-12-31 buvo užregistruotas tikrovės neatitinkantis 110 021,44 Eur dokumentinis piniginių lėšų likutis kasoje ir sumažintas piniginių lėšų likutis pas M. U., užregistruojant 0,00 Eur dokumentinį piniginių lėšų likutį pas atskaitingą asmenį. Dalį šių savo žinioje turėtų piniginių lėšų M. U. panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, t. y. laikotarpiu nuo 2017-08-19 iki 2018-10-31 sumokėjo 1 676,82 Eur UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytas prekes, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 išmokėjo 11 776,82 Eur į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį septyniems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, likusią sumą – 96 567,80 Eur – pasisavino, nes nepateikė dokumentų, patvirtinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Taip M. U. pasisavino didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 96 567,80 Eur pinigines lėšas, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 96 567,80 Eur turtinę žalą.

Be to, M. U. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2022-02-03, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), kasininkas ir direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, Klaipėdos mieste, veikdamas tyčia, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

- 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“,

- 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“ ir 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“,

- 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis <...>“,

- Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: <…> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“;

- Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto nuostatas, kurios numato, kad dokumentų „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinančių apskaitos dokumentų (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų orderiai ir kita)“ minimalus saugojimo terminas yra 10 metų.

M. U. veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)a“ darbuotoją J. P., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Jis nepateikė J. P. duomenų apie įvykusias ūkines operacijas, todėl dalies ūkinių operacijų ji neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Be to, M. U. tyčia, siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktiškai vykdytas ūkines finansines operacijas, numatydamas, kad dėl to nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros ir iš vykdytos veiklos kylančių mokestinių prievolių, mokėtinų į valstybės biudžetą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 53 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) ir į apskaitą neįtraukė 11 776,82 Eur išmokėto atlyginimo (16 218,70 Eur priskaičiuoto atlyginimo) grynaisiais pinigais septyniems bendrovės darbuotojams:

- K. K. 2016 m. birželio–liepos mėn. 2 atvejais išmokėto 424,86 Eur darbo užmokesčio;

- V. V. 2016 m. sausio–liepos mėn., 2017 m. gegužės–liepos mėn. bei rugsėjo–gruodžio mėn., 2018 m. sausio–vasario mėn. 16 atvejų išmokėto 3 639,65 Eur darbo užmokesčio;

- Š. Š. 2016 m. balandžio–rugsėjo mėn. 6 atvejais išmokėto 433,15 Eur darbo užmokesčio;

- E. R. 2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn, 2018 m. sausio–kovo mėn. 7 atvejais išmokėto 599,95 Eur darbo užmokesčio;

- M. P. 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn., 2018 m. sausio–balandžio mėn. 9 atvejais išmokėto 2 425,37 Eur darbo užmokesčio;

- G. M. 2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 2018 m. sausio–balandžio mėn. 8 atvejais išmokėto 2 351,94 Eur darbo užmokesčio;

- S. K. 2018 m. balandžio–rugpjūčio mėn. 5 atvejais išmokėto 1 901,90 Eur darbo užmokesčio.

2. J. P. M. U. nurodymu buhalterinės apskaitos registruose „Kasos knyga“ ir „Apyvartos žiniaraštis-suvestinė“ laikotarpiu nuo 2016-02-29 iki 2018-12-31 užregistravo 109 732,55 Eur grynųjų pinigų įnešimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą pagal 6 kasos pajamų orderius, iš viso 109 732,55 Eur sumos, kaip piniginių lėšų įnešimą M. U. vardu („atskaitingo asmens grąžinami pinigai į kasą“), kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, nes realiai M. U. į įmonės kasą pinigų neįnešė. Taip ji užregistravo grynųjų pinigų 109 732,55 Eur padidėjimą kasoje ir sumažino 109 732,55 Eur pinigines lėšas pas atskaitingą asmenį M. U. pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės:

2.1. 2016-02-29 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 5 467,37 Eur;

2.2. 2016-06-30 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 8 500,00 Eur;

2.3. 2016-10-31 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 19 000,00 Eur;

2.4. 2017-12-29 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 8 413,18 Eur;

2.5. 2018-06-30 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 23 000,00 Eur;

2.6. 2018-12-31 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 45 352,78 Eur.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-31 iki 2020-12-31 apskaitos registre „Kasos knyga“ neužregistravo, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) 288,89 Eur piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos, nes 2022-01-04 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnams atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą buvo nustatytas įmonės kasos 110 021,44 Eur piniginių lėšų trūkumas.

4. M. U. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31 Klaipėdos mieste ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y.:

- 175 vnt. kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimą iš kasos laikotarpiu nuo 2016-02-08 iki 2017-12-31, iš viso 30 847,05 Eur suma;

- 4 kasos pajamų orderius, pagrindžiančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens – direktoriaus M. U. – 41 380,55 Eur piniginių lėšų įnešimą į kasą laikotarpiu nuo 2016-02-29 iki 2017-12-31, t. y.: 2016-02-29 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 467,37 Eur suma; 2016-06-30 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), 8 500,00 Eur suma; 2016-10-31 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), 19 000,00 Eur suma; 2017-12-29 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), 8 413,18 Eur suma;

- 22 PVM sąskaitas faktūras, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2018-12-11 pagrindė statybos darbų paslaugų pardavimą juridinams asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 124 439,66 Eur;

- 307 PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ūkio subjektų vardu, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2019-06-17 panaudojo prekių ir paslaugų pirkimui iš viso už 73 530,81 Eur pagrįsti;

- 164 kasos aparatų kvitus, išrašytus ūkio subjektų vardu, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2018-10-31 panaudojo piniginių lėšų sumokėjimui už įgytas prekes ir paslaugas pagrįsti, bendra suma 10 054,64 Eur;

- 2017-06-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Dokumentų perdavimo–priėmimo akte nurodytus 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, t. y. tabelius, atlyginimų žiniaraščius, „Sodros“ ataskaitas – 315 lapų; „Bankai“ – 169 lapai; „Atskaitingi asmenys“ – 448 lapai; „Ilgalaikis turtas“ – 28 lapai; „Kasa“ – 109 lapai; „Pirkėjai“ – 125 lapai; „Tiekėjai“ – 237 lapai;

- 2021-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Dokumentų perdavimo–priėmimo akte nurodytus 2017 m., 2018 m., 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, t.y. 2017 m.: „Tiekėjai“ – 170 lapų; „Ilgalaikis turtas“ – 11 lapų; „Atskaitingi asmenys“ – 409 lapai; „Bankas“ – 93 lapai; „Atlyginimai“, „Sodra“ – 150 lapų; „Pirkėjai“ – 46 lapai; Apyvartos žiniaraštis – 99 lapai; 2018–2019 m.: „Tiekėjai“ – 294 lapai; „Ilgalaikis turtas“ – 31 lapas; „Sandėlio inventorizacija“ – 2 lapai; „Bankas“ – 5 lapai; Apyvartos žyniaraščiai – 3 lapai.

Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2022-02-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis M. U. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo įmonės direktorius ir akcijų savininkas. Vykdė statybos darbus visoje Lietuvoje. Atsiskaitydavo su klientais ir pavedimais, ir grynaisiais pinigais. Taip pat buvo ir su darbininkais. Žmonės reikalavo pinigų, jis norėjo jiems padėti, todėl kartais mokėjo į apskaitą neįtrauktais (juodais) pinigais. Tik jis galėjo atsiskaityti bankiniais pavedimais. Jis nėra buhalteris, dėl to buvo pasamdyta įmonė, kuri tvarkė buhalteriją. Buhalterė tvarkė dokumentus, kuriuos gaudavo iš jo. 2016–2018 metais vesdavosi pinigus į savo sąskaitą kaip atskaitingas asmuo, paskui išimdavo ir vykdydavo veiklą. Manė, kad įmonė ir jis buvo vienas asmuo, jam buvo paprasčiau persivesti į savo sąskaitą, norint išgryninti pinigus ir vykdyti veiklą. Jis buhalterijos netvarkė, jo užduotis buvo rasti objektus, atsiskaityti su tiekėjais, darbininkais. Matė, kad kasos likutis auga. Jis nesugebėjo surinkti dokumentų, nes dirbo daug žmonių, kurie dirbo pagal individualios veiklos pažymas, jie turėjo išrašyti dokumentus, bet neišrašydavo dokumentų, o jis pamiršdavo. Buvo didelis krūvis. Sutinka, kad padarė daug buhalterinių klaidų. Ikiteisminio tyrimo metu neigė kaltę dėl turto pasisavinimo, nes buvo kitas advokatas, jis nelabai suprato, ką jam sakyti, o dabar pripažįsta, kad 96 567 eurų sumos nepateisino, dalį tų pinigų pasiėmė sau, dalis pinigų buvo skirta darbams atlikti, bet neturi pateisinančių dokumentų, vadinasi, buvo pasisavinta. Kiti žmonės turėdavo problemų, nenorėdavo rodyti pinigų, o jis norėjo padėti. Kasa, grynieji pinigai buvo pas jį. Kiekvieną mėnesį trūkdavo sąskaitų, buhalterė prašydavo surinkti dokumentus, bet jis vienus surinko, kiti dokumentai prapuolė, todėl buhalterė išrašė (kasos) orderius, o jis pasirašė, nors realiai pinigų nebuvo. Pripažįsta kaltę dėl apskaitos, susijusios su kasos pajamų orderiais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba nuo 2018 m., bet ižji nėra išregistruota, jis teikia ataskaitas.

Dėl į apskaitą neįtraukto 11 776 eurų išmokėto atlyginimo pripažįsta, kad kasoje buvo pinigų trūkumas ir jis sau ir darbuotojams mokėjo atlyginimus iš į apskaitą neįtrauktų pinigų. Sutinka, kad nuo šių lėšų nesumokėti mokesčiai valstybei. Jis nebuvo nustatęs buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, dokumentai buvo laikomi dėžėse sandėlyje, dalis dingo kraustantis iš vienų patalpų į kitas. Dabar supranta, kad tai buvo netinkama vieta dokumentams saugoti, jo kaltė, kad dokumentai dingo, jis turėjo užtikrinti dokumentų saugojimo sąlygas. Dabar supranta, kad įmonės turtas yra atskiras nuo jo turto.

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš 2022-01-24 tarnybinio pranešimo matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie LR VRM) Klaipėdos apygardos valdyboje pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimas pagal nusikalstamo veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius (t. 1, b. l. 1–2).

Iš 2022-01-21 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai vykdo statybų veiklą. Bendrovė atlieka stogų dengimo ir skardinimo darbus. Bendrovėje nuo 2019 m. kovo mėn. yra 1 apdraustasis darbuotojas, t. y. direktorius M. U.. Bendrovėje darbuotojų skaičius buvo nepastovus, 2016–2018 metais apdraustųjų darbuotojų skaičius buvo nuo 10 iki 18. Bendrovės darbuotojai (atliekantys stogų dengimo darbus) raštiškuose paaiškinimuose ir apklausų telefonu metu nurodė, kad jiems mokamo darbo užmokesčio suma priklausydavo nuo atliktų darbų kiekio, t. y. buvo mokamas nepastovus atlyginimas, kuris priklausydavo nuo atliktų darbų kiekio (6,00 Eur už 1 kv. m). Bendrovės kasos likutis nuo 2016 m. tendencingai didėjo ir 2020-12-31 sudarė 110 021,44 Eur ir nesikeitė iki 2021-12-31. Pažymima, kad M. U., 2019 m. turėdamas nepanaudotą avanso likutį einamojo mėnesio išlaidoms, iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos kaip atskaitingas asmuo papildomai išsiimdavo grynųjų pinigų prekėms (paslaugoms) įsigyti. Patikrinimo metu įvertinus bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, išanalizavus „Sodros“ duomenų bazėje esančią informaciją, dirbusių darbuotojų pateiktus paaiškinimus, nustatyta, kad 2016–1018 metais bendrovės darbuotojams galimai buvo išmokėta ne mažiau kaip 19 000 Eur į apskaitą neįtraukta darbo užmokesčio suma (t. 1 b. l. 44–47, priedai b. l. 50–165).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto M. U. parodymų matyti, kad jis yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius, įmonę įgijo 2011 metais, nuo to laiko užėmė vadovo pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė statybų rangos darbais. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini). Realiai įmonė veiklą vykdė skirtingais adresais nuomojamose patalpose. Kiek pamena, nuo 2016 metų nuomojamos biuro patalpos buvo adresu (duomenys neskelbtini). Biure dirbo vienas pats, kitų darbuotojų nebuvo. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasirašytą buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį. Buhalterė, tvarkiusi įmonės buhalterinę apskaitą, buvo J. P.. Buhalterė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė pagal jo pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Buhalterei buvo pateikiami originalūs dokumentai. Einamuoju laikotarpiu įmonės buhalteriniai dokumentai buvo saugomi pas buhalterę biure, adresu (duomenys neskelbtini). Ar grąžinant dokumentus buvo pasirašomi dokumentų priėmimo–perdavimo aktai, jis nepamena, nurodyti negali. Grąžintus buhalterinės apskaitos dokumentus laikė dėžėse, kurios buvo sudėtos įmonės vardu nuomojamuose sandėliuose. Įmonė, nuomodamasi biuro patalpas, kartu nuomojosi ir sandėliavimo patalpas, kuriose buvo laikomi įvairūs įmonės daiktai, įrankiai, medžiagos. Paskutinį kartą turimus įmonės dokumentus pervežė ir sudėjo nuomojamame sandėlyje, esančiame netoli nuomojamo biuro (tikslaus adreso nurodyti negali, nes nežino). Konkrečių duomenų, kada paskutinį kartą jis matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nurodyti negali, nes nepamena. Šiuo metu dokumentų jis neturi. Jų pasigedo 2018 metais, kai reikėjo pateikti Darbo inspekcijai duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį darbų vadovui V. N., kuris kreipėsi dėl jam susidariusios skolos ir neišmokėto darbo užmokesčio. Dėl dingusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų niekur nesikreipė, pareiškimo policijai nerašė. 2018 metų pabaigoje buvo atleisti visi darbuotojai, taip pat ir darbų vadovas V. N., kuris turėjo pretenzijų dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Kiek jam yra žinoma, pretenzijų turėjo ir dar vienas pagalbinis darbininkas vardu Evaldas (pavardės nepamena). Šie du žmonės kreipėsi į Darbo inspekciją dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Jis gavo reikalavimą pateikti dokumentus, susijusius su šių žmonių darbo užmokesčio išmokėjimu, tačiau to padaryti negalėjo, nes sandėlyje dokumentų neberado. Einamųjų mėnesių įmonės buhalteriniai dokumentai buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame autobusiuke „Citroen Jumper“ (valstybinių numerių nepamena, nurodyti negali), kuriuo darbo laikotarpiu naudojosi visi įmonės darbuotojai. Rakteliai nuo autobusiuko būdavo paliekami įmonės ceche, esančiame šalia sandėlio. Pasiimti autobusiuko raktelius turėjo galimybę bet kuris įmonės darbuotojas. Po darbų vadovo V. N. atleidimo iš autobusiuko dingo ir ten buvę įmonės buhalteriniai dokumentai. Kiek pamena, autobusiuke buvo likę pirminiai pirkimo dokumentai, paslaugų pirkimo iš subrangovų dokumentai, popierinė kasos knyga su pirminiais dokumentais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo atsakingas už kasą, grynieji pinigai buvo laikomi biure, adresu (duomenys neskelbtini). Biure buvo įrengtas rakinamas stalčius, nuo kurio raktelius turėjo tik jis. Kasos pajamų ir išlaidų orderius įmonės vardu išrašydavo buhalterė arba jis, juos visada, kaip direktorius, pasirašydavo. Jis pildė popierinę kasos knygą, kuri vėliau būdavo perduodama buhalterei duomenims suvesti į buhalterinę programą ir registrus. Pirminiai kasos dokumentai buvo laikomi kartu su visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Kiek pamena, buhalterei kasos dokumentai buvo teikiami iki 2018 metų pavasario, tikslaus laiko nepamena, nurodyti negali. Vėlesniais laikotarpiais kasos dokumentų jai nebeteikė. Negali nurodyti tikslios informacijos apie tai, kiek žmonių buvo įtraukta kaip atskaitingų asmenų. Pamena, kad jis pats pildė avansines apyskaitas, bet galėjo būti, kad V. N. taip pat buvo atskaitingu asmeniu. Kiek pamena, jis turėjo galimybę nuvykti pas tiekėjus ir įmonės vardu užsakyti bei paimti veiklai vykdyti reikalingas medžiagas. Dėl priėjimo prie įmonės banko sąskaitų parodė, kad jis vienintelis turėjo prisijungimo duomenis ir vienintelis atlikdavo bankinius pavedimus. Buhalterė apskaitą tvarkė tik pagal jai pateiktus banko išrašus, prisijungimo duomenų ji neturėjo. Dėl bankinių pavedimų jam kaip atskaitingam asmeniui į jo asmeninę banko sąskaitą parodė, kad šie pinigai būdavo išgryninami ir vėliau grąžinami į įmonės kasą grynaisiais. Vėliau grynieji buvo naudojami įmonės veiklai, atsiskaityti su tiekėjais ir subrangovais. Patikslino, kad įmonė veiklos nebevykdo nuo 2018 metų gruodžio mėnesio, tuo momentu kasos likutis įmonėje buvo nulinis, tai yra visai nebuvo grynųjų pinigų. Tai, kad įmonės kasos likutis buvo nulinis, buvo užfiksuota pildomoje popierinėje kasos knygoje. Buhalterei šie duomenys nebuvo perduoti. Kaip ir minėjo, duomenys buhalterei buvo perduodami tik iki 2018 metų vasaros, tikslaus laiko nurodyti negali, nes nepamena. Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta tik 2022 metų pradžioje, o laikotarpiu nuo 2018 m. vasaros buhalterinė apskaita buvo visai netvarkoma, duomenys ir dokumentai buhalterei nebuvo teikiami, nes įmonė neturėjo pinigų susimokėti už suteiktas apskaitos tvarkymo paslaugas. Kiek jam yra žinoma, paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai Registrų centrui buvo pateikti už 2017 metus, visų likusių metų balansų iki šiol nėra matęs ir, jo žiniomis, jie nebuvo pateikti. Dėl darbuotojų priėmimo į darbą parodė, kad darbuotojus atrinkdavo V. N., jis atlikdavo pirmuosius pokalbius. V. N. pasakius, kad asmuo yra tinkamas dirbti, jis susitikęs su žmogumi pasirašydavo darbo sutartį. Darbo užmokesčio dydį su žmogumi suderindavo V. N., jis nurodydavo, dėl kokios sumos yra susitarta, ir jis ją įrašydavo darbo sutartyje. Konkrečių sumų, kokios buvo mokamos darbuotojams, jis neatsimena, nurodyti negali. Darbo užmokesčio sumas skaičiavo buhalterė pagal V. N. jai pateiktus duomenis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Patį darbo užmokestį jis išmokėdavo bankiniais pavedimais pagal jam pateiktus buhalterės duomenis. Būdavo, kad darbo užmokestis žmonėms jų pačių prašymu buvo išmokamas grynaisiais pinigais, surašant kasos išlaidų orderį. Grynuosius mokėjo jis biure. Pamena, kad daliai darbuotojų buvo mokami lauko priedai, kurie buvo fiksuojami įmonės buhalterinėje apskaitoje. Juos taip pat apskaičiuodavo buhalterė pagal V. N. pateiktus žiniaraščius. Darbuotojų darbo sutartys taip pat nėra išsaugotos ir jų pateikti tyrimui negalėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 metų vykdė veiklą statybų sektoriuje, tačiau 2018 metų pradžioje įmonei vykdant subrangos darbus su įmone neatsiskaitė vienas iš subrangovų. Po to, siekiant susigrąžinti dalį skolos, buvo pasirašyta sutartis su dar viena rangove UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tų pačių savininkų), kuri įvykdžius darbus turėjo atsiskaityti ir už ankstesnius, jau įvykdytus darbus. Buvo sutarta, kad padengs skolos likutį, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla ir ši įmonė neatsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankroto byloje yra pateiktas finansinis reikalavimas dėl 50 000 eurų sumos (apytikslė suma). Dėl šių neatsiskaitymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ prarado apyvartines lėšas, nebuvo galimybės atsiskaityti su tiekėjais, subrangovais, buhalteriją tvarkiusia įmone. Dėl to įmonės veikla sutriko. Bandė toliau vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, bet kreditoriai kreipėsi į antstolius ir buvo areštuotos jo bei jo sutuoktinės asmeninės sąskaitos. Biuro ir sandėlių nuomotojai nutraukė nuomos sutartis, po to turėjo skubiai išsivežti įmonės turtą. Šiuo metu įmonė yra sustabdžiusi veiklą. Šiuo metu įmonė turi tik autobusiuką „Citroen Jumper“, grynųjų pinigų įmonėje nėra, tai patvirtinančių dokumentų taip pat nėra (t. 10, b. l. 138–140).

Iš liudytojos J. P. parodymų matyti, kad kad ji dirba buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2013 metų iki 2021 m. gruodžio 31 d. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutartį su minėta įmone. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė statybų darbais, veiklą vykdė visoje Klaipėdos apskrityje. Įmonės direktorius buvo M. U.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal jai pateiktus pirminius dokumentus, kuriuos gaudavo tiesiogiai iš direktoriaus M. U.. Jai visada buvo pateikiami dokumentų originalai, jie buvo pristatomi į jų biurą. Jos pagrindinis darbas buvo suvesti pirminius dokumentus (duomenis) į buhalterinės apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“, rengti įvairias ataskaitas, skaičiuoti mokesčius ir deklaruoti juos. Priėjimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų ji neturėjo, buhalterinę apskaitą tvarkė pagal jai pateiktus banko išrašus. Už kasą buvo atsakingas direktorius M. U.. Kiek jai yra žinoma, įmonėje buvo naudojami šabloniniai kasos pajamų ir išlaidų orderiai. Jai yra tekę iš dalies užpildyti šiuos orderius, tačiau juos visada pasirašydavo tik direktorius M. U.. Jos darbas su kasa buvo toks, kad turėjo suvesti duomenis į buhalterinės apskaitos (kasos) registrus pagal pateiktus orderius. Pačių operacijų grynaisiais pinigais niekada neatliko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota (duomenys neskelbtini) (pamena dėl naudotų rekvizitų), o kur realiai buvo įmonės biuras, nurodyti negali, nes nežino, nėra jame buvusi. Ji, kaip įmonės buhalterė, skaičiuodavo įmonėje dirbančių darbuotojų darbo užmokestį pagal jai pateiktas darbo sutartis ir kas mėnesį pateikiamus darbo laiko apskaitos žiniaraščius (tabelius), kuriuos jai pateikdavo arba įmonės direktorius M. U., arba darbų vadovas V. N.. Darbo tabeliai būdavo pasirašyti M. U.. Darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas ir grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderį, ir bankiniais pavedimais. Apie tai, kokiu būdu išmokėti darbo užmokestį, nurodydavo direktorius M. U.. Kiek ji pamena, visiems darbininkams buvo mokamas darbo sutartyje numatytas mėnesinis darbo užmokestis plius lauko priedas, kurį sudarė tam tikra pinigų suma už darbą lauko sąlygomis. Kokio dydžio buvo priedas, ji nepamena, tačiau šie duomenys yra matomi dokumentuose, kuriuos pateikė FNTT pareigūnams patikrinimo metu. Patikslino, kad darbo sutartis su darbuotojais pasirašydavo M. U. ir vėliau pateikdavo jai, po to ji išsiųsdavo pranešimus „Sodrai“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai einamaisiais metais buvo saugomi jų įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini). Pasibaigus metams, pateikus finansines ataskaitas, dokumentai buvo perduodami saugoti direktoriui M. U.. Visada dokumentai buvo perduodami direktoriui su lydraščiais, kurie iki šiol yra saugomi jų įmonėje. Šiuo metu jų įmonėje nėra likę visiškai jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Iki šiol buhalterinėje programoje yra likę pildyti apskaitos registrai, kuriuos taip pat yra pateikusi FNTT pareigūnams patikrinimo metu. Kiek pamena, nuo 2019 metų balandžio mėnesio įmonės veikla buvo pristabdyta, nebevykdė statybos darbų, nebuvo jokių pirkimų ir atsiskaitymų. Dar iki 2022 metų ji teikė finansines ataskaitas, tačiau 2020 metų pelnas buvo nulinis, o 2021 metų finansinių ataskaitų ji nepateikė, nes buvo nutraukta sutartis. Visus pas juos likusius dokumentus M. U. atsiėmė 2022 metų sausio pradžioje (t. 2, b. l. 33–34).

J. P. el. paštu pateikė dokumentų kopijas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015, 2016, 2017, 218, 2019 m. dokumentų perdavimo M. U., jis pasirašė, kad gavo šiuos dokumentus: 2016-06-20 Dokumentų perdavimo–priėmimo aktą; 2016-06-29 Dokumentų perdavimo–priėmimo aktą; 2017-06-29 Dokumentų perdavimo–priėmimo aktą; 2021-12-10 Dokumentų perdavimo–priėmimo aktą; 2022-02-04 raštą dėl sutarties nutraukimo (t. 2, b. l. 37–40).

Iš liudytojos J. P. papildomų parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo PVM mokėtoja iki 2020 metų rudens (kiek pamena, buvo rugsėjo mėnuo). Iš PVM mokėtojų įmonė buvo išregistruota VMI iniciatyva dėl to, kad įmonė jau visus metus visai nevykdė darbų, nebuvo pirkimų ir pardavimų. Duomenis į (duomenys neskelbtini) sistemą dėl sąskaitų faktūrų suvesdavo ji pagal direktoriaus M. U. pateiktus pirminius dokumentus, t. y. pagal jo pateiktas sąskaitas faktūras. Sąmatas ir sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu rašydavo pats direktorius M. U., jai buvo pateikiami jau surašyti dokumentai. VMI kas mėnesį teikdavo deklaraciją GPM312, per metus vieną kartą teikdavo pelno deklaracijas PLN204, FR0438 (įmonės akcininkai, valdantys įmonę). Visas privalomas deklaracijas teikė iki 2022 metų vasario mėnesio. Patikslino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė ir dokumentus jai reguliariai direktorius teikė iki 2019 metų gegužės mėnesio (tikslaus laiko nepamena, bet tai buvo iki vasaros pradžios). Paskutinius mėnesius, kada įmonė vykdė veiklą, buvo likę 4 darbuotojai, t. y. M. U., V. N., V. G. ir E. R.. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos parodė, kad duomenis į sistemą vesdavo pagal jai pateiktus dokumentus. Gavusi banko išrašus matydavo, kad yra pervedimai į M. U. asmeninę banko sąskaitą, tokie pinigai buvo įtraukiami į avansinę apyskaitą (atskaitingas asmuo – direktorius M. U.). Šie pinigai, nepateikus jai išlaidas patvirtinančių dokumentų, buvo grąžinami į kasą, t. y. buvo surašomas paimtos pinigų sumos kasos pajamų orderis ir registruose ši pinigų suma nuo atskaitingo asmens buvo perkeliama į kasos knygą (kasos registrą). Realiai ji nematė paties fakto, kad apskaitoje nurodyta pinigų suma būtų grąžinama į įmonės kasą ir laikoma grynaisiais įmonės patalpose ar kitoje vietoje. Tokie kasos pajamų orderiai grąžinant grynuosius pinigus buvo surašomi 2 kartus per metus, patį kasos pajamų orderį suformuodavo ir surašydavo ji, o jį pasirašydavo M. U.. Ji ne kartą yra įspėjusi M. U. dėl susidariusio didelio kasos likučio, sakė, kad būtina jį susitvarkyti. Įmonei dirbant pelningai siūlė tiesiog išsimokėti dividendus, tačiau M. U. nesutiko. Informacijos apie tai, kad M. U. būtų turėjęs ir pildęs popierinę kasos knygą su popieriniais kasos išlaidų / pajamų orderiais, ji nežino, tokio dokumento niekada nebuvo mačiusi ir jai jis pateiktas nebuvo. Jos žiniomis, įmonė iki 2022 m. sausio mėnesio turėjo įsiskolinimų darbuotojams (iki galo nebuvo išmokėtas darbo užmokestis), „Sodrai“, bankui (buvo paimta paskola iš banko „(duomenys neskelbtini)“). Taip pat buvo įsiskolinimų tiekėjams, kiek pamena, iš viso galėjo būti apie 20 000 eurų skolų, kurios iki šiol nėra sumokėtos. Kiek jai yra žinoma, darbuotojai, „Sodra“ kreipėsi į antstolius dėl skolų išieškojimo ir yra vykdomas skolų išieškojimas. Sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nutraukė po to, kai į ją kreipėsi FNTT pareigūnai, kadangi visus dokumentus atidavė jiems, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitydavo nuo 2019 metų, nematė reikalo toliau būti šios įmonės buhaltere. Nutraukus sutartį, jokių papildomų dokumentų M. U. ji neperdavė, viską, ką turėjo, perdavė FNTT pareigūnams, o likusius dokumentus tą pačią dieną pasiėmė pats M. U.. Paskutinė jos teikta VMI deklaracija dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 2022-02-04 dėl darbo užmokesčio, joje nurodė, kad vienintelis dirbantis asmuo M. U. negavo pajamų, nes yra nemokamose atostogose nuo 2019 metų. Po to su šia įmone jokių reikalų neturėjo (t. 2, b. l. 41–43).

Iš liudytojos J. P. papildomų parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienas atskaitingas asmuo – direktorius M. U., jis taip pat buvo ir įmonės kasininku. Iš banko sąskaitos išgryninti pinigai ir bankiniai pavedimai, padaryti į asmeninę M. U. banko sąskaitą, buvo įtraukiami į avansinę apyskaitą (atskaitingas asmuo – direktorius M. U.). Vėliau, nepateikus jai išlaidas patvirtinančių dokumentų, šie pinigai buvo perkeliami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Jai yra žinoma, kad kiekvienas pinigų išgryninimas turėjo būti perkeliamas į kasos registrą ir registruojamas kaip grynųjų pinigų likutis įmonės kasoje, tačiau ji to nedarė kiekvieną mėnesį, pinigus iš atskaitingo asmens į kasą perkeldavo vieną ar du kartus per metus surašydama kasos pajamų orderį. Orderio sumą apskaičiuodavo pati pagal turimus pirminius dokumentus. Orderis buvo suformuotas jos, išspausdinusi jį duodavo pasirašyti direktoriui M. U., po to popierinį dokumentą įsegdavo į kasos žurnalą. Direktorius visada žinojo, koks dokumentinis kasos likutis yra įmonėje, tačiau kiek realiai įmonėje buvo grynųjų pinigų, ji niekada nežinojo, nes pinigai tiek banko sąskaitose, tiek grynieji visada buvo M. U. žinioje. Jis vienintelis įmonėje buvo atsakingas už pinigus tiek kaip atskaitingas asmuo, tiek kaip kasininkas. Pinigai iš atskaitingo asmens registro buvo perkeliami į kasos registrą pagal žodinį susitarimą su įmonės direktoriumi M. U.. Pagal susitarimą visi grynieji pinigai (išgryninti įmonės banko kortelėmis ar išgryninti atskaitingo asmens asmenine kortele) turėjo būti laikomi kasoje. Tokia buvo įmonės apskaitos politika, aptarta žodžiu su direktoriumi M. U. (t. 2, b. l. 46–47).

Iš liudytojo K. K. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo beveik 3 mėnesius laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2016 metų rugpjūčio mėnesio. Į darbą jį priėmė įmonės direktorius M. U., su juo pasirašė darbo sutartį. Jis dirbo vidaus darbus, t. y. montavo gipso plokštes. Jis nepamena, kokio dydžio darbo užmokestis buvo numatytas jo pasirašytoje darbo sutartyje, bet, kiek pamena, buvo sutarę, kad jam mokės už padarytą darbą. Darbo užmokestis buvo 5 eurai už sumontuotą vidaus pertvarų kvadratinį metrą. Per mėnesį jis gaudavo ne mažiau kaip 500 eurų, tačiau tikslios sumos nurodyti negali, nes nepamena. Per visą darbo laiką darbo užmokestis jam buvo išmokėtas per du ar tris kartus, sumokant grynaisiais pinigais. Pamena, kad, atvykęs pas direktorių į biurą (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino, nurodyti negali), pasakė, kiek kvadratų yra sumontavęs, direktorius apskaičiavęs, kokia pinigų suma jam priklauso, ją sumokėdavo grynaisiais ir duodavo pasirašyti kasos išlaidų orderį, kuriame buvo įrašyta jam mokama pinigų suma. Pavedimu šioje įmonėje nėra nieko gavęs. Paskutinį atsiskaitymą, išeidamas iš darbo, taip pat gavo grynaisiais pinigais. Jam taip pat buvo duotas pasirašyti kasos išlaidų orderis su nurodyta mokama suma. Apie tai, kaip gaudavo savo darbo užmokestį kiti darbuotojai, jis nežino, nurodyti negali. Su juo įmonės direktorius M. U. atsiskaitė visiškai, jokių pretenzijų jam neturi. Jis dirbo tik viename objekte, esančiame Palangoje (t. 1, b. l. 170–171).

Iš liudytojo V. V. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku dirbo nuo 2014 metų iki 2016 metų ir nuo 2017 metų iki 2018 metų. Prieš pradėdamas dirbti su bendrovės vadovu M. U. susitarė, kad dirbs visu etatu statybininku, t. y. dengs stogus ir atliks smulkius skardinimo darbus, jam bus mokama nuo 4,30 Eur iki 5,50 Eur už 1 kv. m. 2015 m. sausio–gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio–lapkričio mėn. jam faktiškai išmokama darbo užmokesčio suma atskaičius mokesčius, t. y. į rankas, už 1 mėn. sudarė ne mažiau kaip 500 Eur, siekdavo ir 700 Eur, priklausydavo nuo atliktų darbų kiekio. Darbo užmokestis buvo mokamas bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais, tačiau bendra už 1 mėn. faktiškai išmokėta jam darbo užmokesčio suma sudarydavo ne mažiau kaip 500 Eur. Darbo užmokestį grynaisiais pinigais išmokėdavo nuo 1 iki 2 kartų per mėnesį. Už išmokėtą darbo užmokestį grynaisiais pinigais ne visada reikėdavo pasirašyti dokumentuose.

Dokumentuose, kuriuose reikėdavo pasirašyti, buvo nurodytos jam išmokamos mažesnės pinigų sumos, nei direktorius išmokėdavo. Minėtu laikotarpiu, t. y. nuo 2015-01-01 iki 2016-11-20, jis faktiškai nebuvo atostogose, t. y. visada dirbo, tik 2016 m. spalio–lapkričio mėn. buvo tėvystės atostogose ir už šiuos du mėnesius grynaisiais pinigais jam darbo užmokestis nebuvo mokamas. Per 2015 metus jam faktiškai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais sudarė ne mažiau kaip 6 000 Eur ir 2016 metais – ne mažiau kaip 5 000 Eur. Kai bendrovėje pradėjo dirbti antrą kartą nuo 2017 m. gegužės mėn., tada su bendrovės vadovu M. U. susitarė, kad jam faktiškai bus mokama nuo 5 Eur iki 6 Eur už 1 kv. m už stogo dengimo darbus. 2017 m. gegužės–gruodžio mėn. jam faktiškai išmokama darbo užmokesčio suma atskaičius mokesčius, t. y. į rankas, už 1 mėn. sudarė ne mažiau kaip 600 Eur ir siekdavo iki 800 Eur (didžiausios sumos tiksliai neatsimena). Darbo užmokestis buvo mokamas bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais, tačiau bendra už 1 mėn. faktiškai išmokėta jam darbo užmokesčio suma sudarydavo ne mažiau kaip 600 Eur. Darbo užmokestį grynaisiais pinigais išmokėdavo nuo 1 ar 2 kartus per mėnesį.

Per 2017 metus jam faktiškai išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais sudarė ne mažiau kaip 4 800 Eur. Faktiškai šį laikotarpį dirbo visu etatu, o ar buvo įformintos jo atostogos dokumentuose, nežino, tačiau iš tiesų atostogų jis neturėjo, visada dirbo. 2018 m. sausio–gegužės mėn. jam faktiškai išmokama darbo užmokesčio suma atskaičius mokesčius, t. y. į rankas, už 1 mėn. sudarė ne mažiau kaip 600 Eur ir siekdavo iki 800 Eur (didžiausios sumos tiksliai neatsimena). Iš viso per 2018 m. jam išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais sudarė ne mažiau kaip 3 000 Eur. Rašytinės darbo sutarties, kurią sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu M. U. 2014 m. ir 2017 m., jis nėra išsaugojęs, tačiau žino, kad darbo sutartyje buvo nurodytas kitoks jam mokamo darbo užmokesčio dydis, nei jam buvo mokama iš tiesų, nes, kiek pamena, darbo sutartyje buvo nurodytas valandinis darbo užmokestis, o jis iš tiesų darbo užmokestį gaudavo nuo atliktų darbų kiekio, t. y. uždengtos stogo kvadratūros, todėl valandinis darbo įkainis, nurodytas darbo sutartyje, visiškai neturėjo įtakos skaičiuojant faktiškai mokamą darbo užmokestį, nes jam buvo mokama už padarytą darbą. Jam nėra žinoma, ar jam išmokėtas darbo užmokestis per 2015–2016 metus ir per 2017–2018 metus buvo visas įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą, nes jam nebuvo tai svarbu, jam buvo svarbu, kad už 1 mėn. atskaičius mokesčius būtų išmokama faktiškai uždirbta pinigų suma, ne mažesnė kaip 500 Eur 2015–2016 metais ir ne mažesnė kaip 600 Eur 2017–2018 metais. 2015–2016 metais ir 2017–2018 metais darbo užmokestis grynaisiais pinigais jam būdavo išmokamas statybos objektuose arba biure, kuris buvo (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso neatsimena). 2016 m. sausio–lapkričio mėn. jam faktiškai išmokama darbo užmokesčio suma už 1 mėn. sudarė ne mažiau kaip 500 Eur atskaičius mokesčius, t. y. į rankas. Darbo užmokestis buvo mokamas bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais, tačiau bendra už 1 mėn. faktiškai išmokėta jam darbo užmokesčio suma sudarydavo ne mažiau kaip 500 Eur. Už išmokėtą darbo užmokestį grynaisiais pinigais ne visada reikėdavo pasirašyti dokumentuose. Dokumentuose, kuriuose reikėdavo pasirašyti (kokius dokumentus pasirašydavo, kai buvo išmokamas darbo užmokestis, neatsimena), buvo nurodytos jam išmokamos mažesnės pinigų sumos, nei direktorius išmokėdavo (t. 1, b. l. 175–177).

Iš liudytojo Š. Š. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo 2016 metų kovo mėnesio iki 2016 metų rugsėjo mėnesio sąmatininku, pardavimų vadybininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė plokščiųjų stogų rekonstrukcijos darbais, jo pagrindinės pareigos buvo skaičiuoti būsimų darbų atlikimo kainas, medžiagų sąnaudas. Jo darbo vieta buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, adresu (duomenys neskelbtini) (šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso nepamena). Įmonės direktorius ir vadovas buvo M. U., jis buvo tiesioginis ir jo vadovas. Į darbą jį priėmė taip pat M. U.. Kiek pamena, buvo sutarę 500 eurų darbo užmokestį, iš jų apie 400 eurų jam pervesdavo į asmeninę banko sąskaitą, kita dalis darbo užmokesčio buvo išmokama kaip priedas grynaisiais pinigais. Pinigus sumokėdavo M. U. biure. Kiek pamena, išmokėdamas priedą jam duodavo pasirašyti kažkokį dokumentą, galbūt kasos išlaidų orderį. Kiek pamena, dokumentuose šis priedas buvo įvardijamas kaip „lauko darbų priedas“. Apie tai, ar M. U. šią informaciją žymėjosi kokiame atskirame dokumente ar registre, jis nežino, nematė. Apie tai, kokio dydžio darbo užmokestis buvo nurodytas jo pasirašytoje darbo sutartyje, jis nepamena, pačios sutarties nėra išsaugojęs. Jo darbo laikas buvo pastovus, t. y. dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8.00 val. ryto iki 17.00 val. Dirbdamas savo tiesioginį darbą, jis skaičiuodavo, kiek kainuoja medžiagos ir kokios kitos išlaidos, reikalingos atlikti tam tikrus darbus, tačiau jam neteko skaičiuoti dėl darbuotojų patiriamų įmonės išlaidų. Jam nėra žinoma, kokio dydžio darbo užmokestį gaudavo kiti darbuotojai, nežino, kokiu būdu jiems buvo jis išmokamas. Jis nežino, kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Biure, be jo ir direktoriaus M. U., daugiau darbuotojų nebuvo (t. 1, b. l. 182–183).

Iš liudytojo E. R. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku pradėjo dirbti nuo 2017 metų vasaros, gal rugpjūčio mėn. (tiksliai nurodyti negali). Jis neatsimena, kas buvo nurodyta darbo sutartyje, ir nėra jos išsaugojęs. Prieš pradėdamas dirbti su bendrovės vadovu M. U. susitarė, kad jam bus mokamas 400 Eur (minimalusis) darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Už 2017 m. sausio–gruodžio mėn. ir 2018 m. sausio–kovo mėn. jam faktiškai kiekvieną mėnesį buvo išmokama ne mažesnė kaip 400 Eur darbo užmokesčio suma jau atskaičius mokesčius, t. y. į rankas, grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais. Tiksliai nurodyti išmokėtų darbo užmokesčio sumų grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais negali, nes neatsimena, tačiau bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio suma sudarydavo ne mažiau kaip 400 Eur ir siekdavo iki 430 Eur. Nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. jam faktiškai darbo užmokestis buvo mokamas nenuosekliai, t. y. vis iki galo neatsiskaitydavo, kaip buvo žodžiu susitarę. Jis nuo įdarbinimo pradžios iki atleidimo dienos nebuvo atostogose ir nebuvo nedarbingas, taip pat jam nėra išmokėti priklausantys atostoginiai. Jam nėra žinoma, kokia oficiali jo darbo užmokesčio suma buvo fiksuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Jis nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. faktiškai gaudavo nuo 400 Eur iki 430 Eur darbo užmokestį į rankas atskaičius mokesčius, nepaisant to, kad dalis darbo užmokesčio buvo išmokama grynaisiais pinigais, o dalis bankiniais pavedimais. Už jam išmokėtą darbo užmokestį grynaisiais pinigais ne visada reikėjo pasirašyti dokumentuose. Kokios juose buvo nurodytos jam išmokamo darbo užmokesčio sumos, neatkreipdavo dėmesio, nes jam buvo nesvarbu, jam svarbu buvo, kad išmokamo darbo užmokesčio suma už 1 mėn. sudarytų ne mažiau kaip 400 Eur. Bendrovėje faktiškai dirbo pagalbiniu darbininku visu etatu. Per 1 darbo dieną faktiškai dirbdavo ne mažiau kaip 7 val. pirmadieniais–penktadieniais, o savaitgaliais, t. y. šeštadieniais ir sekmadieniais, būdavo poilsio dienos. Dėl neišmokėto atlyginimo už 2018 metų laikotarpį jis kreipėsi į Klaipėdos darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją ir sudarius taikos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu M. U. pastarasis buvo įpareigotas su juo visiškai atsiskaityti. Iki šios dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nėra visiškai atsiskaitęs, t. y. jam dar nėra sumokėjęs ne mažiau kaip 1 000 Eur darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 187–188).

Iš liudytojo E. R. papildomų parodymų matyti, kad patvirtina, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. ir 2018 m. jo darbo užmokestis jam buvo mokamas bankiniais pavedimais į asmeninę banko sąskaitą arba grynaisiais pinigais. Kaip ir minėjo savo ankstesnės apklausos metu, dirbdamas šioje įmonėje iš direktoriaus M. U. gaudavo ne mažiau kaip 400 eurų darbo užmokesčio per mėnesį, pinigai būdavo arba pervedami į asmeninę banko sąskaitą, arba sumokami grynaisiais. Mokant grynaisiais pinigais jam duodavo pasirašyti kažkokį dokumentą, kuriame reikėjo įrašyti ranka, kad jis gavo grynaisiais pinigais gautą pinigų sumą. Koks konkrečiai šio dokumento pavadinimas, jis jau nepamena, nurodyti negali. Patvirtino, kad būdavo atvejų, kai dalį darbo užmokesčio jis gaudavo bankiniu pavedimu, o likusią pinigų dalį gaudavo grynaisiais pinigais. Konkrečių sumų įvardinti negali, nes jų nepamena, bet mėnesinė jo darbo užmokesčio suma būdavo ne mažesnė negu 400 eurų. Papildomai parodė, kad V. N. buvo darbų vadovas-brigadininkas, jis skirstė darbus, tačiau darbo užmokesčio jam jis niekada nemokėjo. Darbo užmokestį gaudavo iš direktoriaus M. U. (t. 1, b. l. 191–192).

Iš liudytojo M. P. parodymų matyti, jog dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi su vadovu M. U. ir susitarė, kad faktiškai jam bus mokamas darbo užmokestis, priklausantis nuo atliktų darbų kiekio, t. y. už faktiškai atliktą darbą. Darbo sutartyje buvo nurodytas fiksuotas darbo užmokestis, tačiau faktiškai darbo užmokestį išmokėdavo priklausomai nuo atliktų darbų kiekio, t. y. už 1 kv. m dengto stogo „sumuštinio“ būdavo mokamas 6 Eur darbo užmokestis. Patikslino, kad „sumuštinis“ tai yra iki galo atlikti stogo šiltinimo darbai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2017 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Nuo įdarbinimo pradžios, t. y. 2017 m. rugpjūčio mėn., iki 2018 m. sausio mėn. (ir už sausio mėn.) jam už 1 mėn. išmokama darbo užmokesčio suma į rankas sudarydavo ne mažiau kaip 600 Eur ir siekdavo iki 800 Eur. Už 2017 m. rugpjūčio mėn. jam išmokėta darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 300 Eur, už 2017 m. rugsėjo mėn. – ne mažiau kaip 600 Eur, už 2017 m. spalio mėn. – ne mažiau kaip 700 Eur, už 2017 m. lapkričio mėn. jam išmokėta darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 700 Eur, už 2017 m. gruodžio mėn. jam išmokėta darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 600 Eur, už 2018 m. sausio mėn. jam išmokėta darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 600 Eur. Už 2018 m. vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn. jam grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio suma sudarė ne mažiau kaip 450 Eur ir siekdavo iki 600 Eur, tiksliai nurodyti negali, nes M. U. vis vėluodavo atsiskaityti, t. y. išmokėti priklausantį faktiškai sutartą darbo užmokestį. Darbo užmokestį nuo įdarbinimo pradžios iki paskutinės darbo dienos M. U. jam mokėjo kelis kartus per mėnesį grynaisiais pinigais. Darbo užmokestį grynaisiais pinigais išmokėdavo statybos objektuose, kuriuose tuo metu atlikdavo darbus, arba biure (duomenys neskelbtini), arba prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Analogišką darbo užmokestį M. U. mokėjo ir jo kolegai G. M., su kuriuo jie kartu dirbo statybos objektuose. Nuo įdarbinimo pradžios iki darbo pabaigos faktiškai darbo užmokestis buvo mokamas kelis kartus per mėnesį ir per 1 savaitę grynaisiais pinigais išmokamo darbo užmokesčio suma sudarė nuo 150 Eur iki 250 Eur. Kai išmokėdavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais, bendrovės vadovas M. U. duodavo pasirašyti dokumentuose, kokie tiksliai dokumentai būdavo duoti pasirašyti, neatsimena, nes jam tai nebuvo svarbu. Bendrovėje dirbdavo per vieną darbo dieną nuo 7 val. iki 8 val. Jam nebuvo svarbu, kiek faktiškai valandų dirbti, nes jam faktiškai darbo užmokestis buvo mokamas pagal atliktų darbų kiekį, o ne pagal išdirbtų valandų skaičių. Jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai išdirbtų valandų skaičius visiškai neturėjo įtakos darbo užmokesčio dydžiui. Kiek jis žino, darbo valandas kažkur fiksuodavo darbuotojas V., jo pavardės nežino (t. 2, b. l. 3–4).

Iš liudytojo G. M. parodymų matyti, kad tartis dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko kartu su M. P.. Prieš pradėdamas dirbti stogo dengėju su direktoriumi M. U. susitarė, kad faktiškai jam bus mokamas darbo užmokestis, kuris priklausys nuo atlikto darbo, o valandos, kurias išdirbs, neturės įtakos darbo užmokesčio dydžiui. Susitarė, kad už 1 kv. m dengto stogo mokės 6 Eur darbo užmokestį. Neatsimena, koks jo darbo užmokestis buvo nurodytas darbo sutartyje, ir nėra jos išsaugojęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2017 m. rugpjūčio mėn. antroje pusėje (tiksliai dienos negali pasakyti, dar buvo šilta). Nuo įdarbinimo pradžios, t. y. 2017 m. rugpjūčio mėn., iki 2018 m. sausio mėn. (ir už sausio mėn.) jam už 1 mėn. išmokama darbo užmokesčio suma į rankas sudarydavo ne mažiau kaip 600 Eur ir siekdavo iki 800 Eur. Nuo įdarbinimo pradžios iki darbo pabaigos faktiškai darbo užmokestis buvo mokamas kelis kartus per mėnesį ir per 1 savaitę grynaisiais pinigais išmokamo darbo užmokesčio suma sudarė nuo 150 Eur iki 300 Eur. Už 2018 m. vasario mėn. jam išmokėjo darbo užmokestį, ne mažesnį kaip 450 Eur, už 2018 m. kovo mėn. jam išmokėjo darbo užmokestį, ne mažesnį kaip 500 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. jam išmokėjo darbo užmokestį, ne mažesnį kaip 500 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. jam išmokėjo darbo užmokestį, ne mažesnį kaip 250 Eur. Paskutinį mėnesį jam išmokėto darbo užmokesčio tiksliai nurodyti negali, nes M. U. su juo iki galo už atliktus darbus neatsiskaitė. Darbo užmokestį grynaisiais pinigais jam visada išmokėdavo direktorius M. U.. Darbo užmokestį jam mokėjo kelis kartus per mėnesį. Kai baigdavo objektą, t. y. uždengdavo stogą, direktorius apskaičiuodavo, kiek jiems priklauso darbo užmokesčio, ir su kolega M. P. susitikslindavo, ar visi skaičiavimai geri (tinkamai apskaičiuotas uždengto stogo plotas), nes kolega M. P. pildė sąsiuvinį, į kurį rašydavo, kiek atlikta darbų. Kai išmokėdavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais, jam direktorius ne visada duodavo pasirašyti dokumentus, kodėl ne visada, jis nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbdavo faktiškai per vieną darbo dieną nuo 6 val. iki 8 val. (t. 2, b. l. 9–10).

Iš liudytojo S. K. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju dirbo nuo 2018 metų balandžio mėnesio iki 2018 metų rugsėjo mėnesio. Įmonė užsiėmė statybų darbais: stogų įrengimu, dengimu. Jo pagrindinis darbas buvo montuoti plokštes („sumuštinius“, kurie sudaryti iš vatos, skardos ir kitų elementų) statomuose objektuose. Į darbą jį priėmė įmonės direktorius M. U.. Jis buvo sutaręs su direktoriumi, kad jam mokės už išdirbtą darbo dieną, t. y. nepriklausomai nuo padaryto darbo gaudavo ne mažiau kaip 30 eurų per dieną. Dirbdavo 5 dienas per savaitę, t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio. Kiek pamena, nedarbingas ir atostogose nebuvo. Tai buvo sezoninis darbas jo mokslų atostogų metu. Kiek pamena, visą savo darbo užmokestį jis gavo grynaisiais pinigais, galėjo būti, kad vieną ar du kartus buvo pervedę pavedimu į asmeninę banko sąskaitą, bet nė vienu atveju išmokėdamas jam pinigus M. U. neduodavo pasirašyti jokių dokumentų. Parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-09-20 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio suma 903,36 Eur, parodė, kad kasos išlaidų orderio skiltyje „Gavėjo parašas“ pasirašė jis išeidamas iš darbo, tai buvo paskutinis jo atsiskaitymas. Jam išmokama pinigų suma atitiko dokumente nurodytą pinigų sumą. Kiek pamena, daugiau tokių kasos išlaidų orderių pasirašęs nebuvo, t. y. gaunant darbo užmokestį jam šių dokumentų pasirašyti niekas neduodavo (t. 2, b. l. 16–17).

Iš liudytojo V. N. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku pradėjo dirbti nuo 2017 metų vasaros, gal rugpjūčio mėn. (tiksliai nurodyti negali), sudaręs rašytinę darbo sutartį su bendrovės vadovu M. U.. Jis neatsimena, kas buvo nurodyta darbo sutartyje, ir nėra jos išsaugojęs. Prieš pradėdamas dirbti su bendrovės vadovu M. U. susitarė, kad jam bus mokamas 400 Eur (minimalusis) darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Už 2017 m. sausio–gruodžio mėn. ir 2018 m. sausio–kovo mėn. jam faktiškai kiekvieną mėnesį buvo išmokama ne mažesnė kaip 400 Eur darbo užmokesčio suma jau atskaičius mokesčius, t. y. į rankas, grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais. Tiksliai nurodyti išmokėtų darbo užmokesčio sumų grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais negali, nes neatsimena, tačiau bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio suma sudarydavo ne mažiau kaip 400 Eur ir siekdavo iki 430 Eur. Nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. jam faktiškai darbo užmokestis buvo mokamas nenuosekliai, t. y. vis neatsiskaitydavo iki galo, kaip buvo žodžiu susitarę, t. y. neišmokėdavo nė 400 Eur į rankas. Jis nuo įdarbinimo pradžios iki atleidimo dienos nebuvo atostogose ir nebuvo nedarbingas, taip pat jam nėra išmokėti priklausantys atostoginiai. Jam nėra žinoma, kokia oficiali darbo užmokesčio suma, išmokama jam, buvo fiksuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, jis nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. faktiškai gaudavo nuo 400 Eur iki 430 Eur darbo užmokestį į rankas atskaičius mokesčius nepaisant to, kad dalis darbo užmokesčio buvo išmokama grynaisiais pinigais, o dalis bankiniais pavedimais. Už jam išmokėtą darbo užmokestį grynaisiais pinigais ne visada reikėjo pasirašyti dokumentuose. Kokios juose buvo nurodytos jam išmokamo darbo užmokesčio sumos, neatkreipdavo dėmesio, nes jam buvo nesvarbu, jam buvo svarbu, kad išmokamo darbo užmokesčio suma už 1 mėn. sudarytų ne mažiau kaip 400 Eur. Dėl neišmokėto atlyginimo už 2018 metų laikotarpį jis kreipėsi į Klaipėdos darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją ir sudarius taikos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu M. U. pastarasis buvo įpareigotas su juo visiškai atsiskaityti. Iki šios dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nėra visiškai atsiskaitęs, t. y. jam dar nėra sumokėjęs ne mažiau kaip 1 000 Eur darbo užmokesčio (t. 2, b. l. 22–23).

Iš liudytojo V. N. papildomų parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 metų balandžio mėnesio dirbo darbų vadovu. Iki to laiko šioje įmonėje dirbo stogdengiu. Jo kaip darbų vadovo darbas buvo statybos kokybės kontrolė, žmonių priežiūra, žmonių pristatymas į darbo vietą, medžiagų pristatymas į objektus, dokumentų pildymas (statybų darbų žurnalas, darbuotojų darbo apskaita – tabeliai). Įmonė turėjo du sandėlius, kurie buvo šalia biuro. Kiek jam yra žinoma, abu sandėliai buvo nuomojami iš skirtingų asmenų. Vienoje patalpoje, kurią vadino cechu, buvo įrengti skardos lankstymo įrenginiai, ten dirbo skardininkas V. G. su pagalbiniu darbuotoju Evaldu, kurio pavardės nepamena. Kiti darbuotojai dirbdavo objektuose. Daug darbuotojų įmonė niekada neturėjo, būdavo 2–3 brigados. Brigadą sudarydavo 2–3 žmonės. Būdavo taip, kad pagrindiniams stogdengiams padėdavo pagalbiniai darbuotojai. Darbuotojų darbo užmokestis skirdavosi pagal jų atliekamą darbą. Stogdengiams buvo mokama už atliktą darbą, apskaičiuojant atlikto darbo kvadratūrą. Pagalbiniams darbuotojams tiesiog buvo mokamas minimalusis darbo užmokestis. Kiek pamena, už stogo įrengimo darbus buvo mokama 5 eurai už visiškai apšiltintą ir įrengtą stogo kvadratą, išorinės dangos klojimas – 1,5 euro už kvadratą. Kiek pamena, darbuotojų darbo sutartyse nebuvo nurodyti šie įkainiai, sutartys buvo šabloninės, jose buvo nurodoma, jog darbdavys nemokės mažesnio kaip minimalausis darbo užmokesčio. Jis pildė tabelius dėl darbuotojų laiko apskaitos ir perduodavo buhalterei J. P.. Jam buvo žinoma, kad stogdengiai gaudavo priedą grynaisiais iš M. U.. Kaip ir minėjo, jiems darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas pagal atliktus darbus už padarytą kvadratūrą, o buhalterinėje apskaitoje buvo nurodomas mažesnis darbo užmokestis. Būdavo, kad M. U. paduodavo jam grynuosius pinigus, paduodavo jau užpildytus kasos išlaidų orderius ir jis turėdavo perduoti darbo užmokestį šiems darbuotojams. Jo žiniomis, pagalbiniai darbuotojai negaudavo jokio priedo ar papildomų pinigų (vokelių). Jis pats negavo papildomų pinigų (vokelio). Jo darbo užmokestis buvo toks, kokį deklaravo įmonė. Darbo užmokestis jam buvo pervedamas į asmeninę banko sąskaitą. Dirbti už tokį darbo užmokestį sutiko, nes jam pačiam nereikėjo dirbti fizinio darbo, jam reikėjo tik sužiūrėti darbuotojus, jis turėjo laiko susitvarkyti kitus savo darbus, po darbo galėjo užsidirbti papildomai. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo leidžiama naudotis įmonei priklausančiu automobiliu, įmonė rūpinosi kuro sąnaudomis, dėl to šis darbas jam ir tiko. Ar jis buvo įmonėje atskaitingas asmuo, nežino, avansinių apyskaitų niekada nepildė. Tačiau būdavo, kad direktorius jam paduodavo grynųjų pinigų medžiagoms, nupirkęs medžiagų paimdavo įmonės vardu išrašytą sąskaitą faktūrą ir ją pristatydavo į buhalteriją. Dažniausiai būdavo, kad per mėnesį surinktus dokumentus (sąskaitas faktūras, tabelius) mėnesio gale nunešdavo į buhalteriją. Kaip M. U. įtraukdavo į apskaitą grynuosius, kuriuos duodavo jam medžiagoms, jis nežino, nurodyti negali. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų parodė, kad vienintelė vieta, kur jis yra matęs įvairius įmonės dokumentus, buvo įmonės biuras, kuriame sėdėjo ir dirbo M. U.. Jo darbo laikotarpiu jokie dokumentai sandėliuose nebuvo laikomi arba jis pats to niekada nematė. Vieninteliai dokumentai, laikomi sandėlyje, buvo saugos žurnalai, tabeliai, kuriuos jis pats pildė. Iš darbo jis išėjo 2019 metų vasario mėnesį, mėnesį laiko iki išėjimo jis buvo nedarbingas, nes stipriai sirgo plaučių uždegimu. Pasveikęs ir sugrįžęs į darbą sužinojo, kad įmonė nebevykdo jokių darbų, kad nebėra darbuotojų. Išeinant iš darbo su juo nebuvo visiškai atsiskaityta, t. y. negavo jam priklausančio darbo užmokesčio. Kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, jam buvo priskaičiuotas 3 700 eurų nesumokėtas darbo užmokestis, iš jo antstolis išieškojo 290 eurų. Iki šiol su juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atsiskaičiusi. Jam buvo žinoma, kad 2019 metais įmonėje buvo sunki finansinė padėtis, su įmone neatsiskaitė užsakovai, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklą sustabdė (t. 2, b. l. 26–28).

Iš 2022-02-03 kratos protokolo, 2022-04-20 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti kratos metu iš M. U. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai ir nustatyta, kad tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-06-29 Dokumentų perdavimo–priėmimo aktas, patvirtintas parašais, kuriuo J. P. perdavė M. U. 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (originalus), padaryta dokumento kopija, 1 lapas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-03-14 Darbininko, dirbančio su mobiliąja platforma, neformalaus mokymo protokolai, 2018-09-13 Taikos sutartis dėl skolos grąžinimo, kurioje kaip kreditorius pasirašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. U., skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. B. (nėra parašo), sutartyje aptariama skolos suma – 29 000 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-09-13 Reikalavimo raštas, adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame reikalaujama atsiskaityti už suteiktas paslaugas, skolos suma 35 196,13 Eur, dokumentas pasirašytas M. U.; atliktų darbų aktas, užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliktų akte išvardintų darbų kaina 8 331,71 Eur, aktas pasirašytas vienos šalies M. U.; 2018-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2 976,83 Eur sumai, pirkėja UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2018-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (nėra galimybės įskaityti), 5 354,88 Eur sumai, pirkėja UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2018-06-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2 5243,26 Eur sumai kopija; atliktų darbų akto (duomenys neskelbtini) kopija, užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2018-06-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 13 476,74 Eur sumai kopija (spalvota). Apžiūros metu padarytos anksčiau išvardintų dokumentų kopijos, jos pridėtos prie apžiūros protokolo, iš viso 13 lapų. Taip pat rastas ir apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, jame nurodytas darbo užmokestis už 2018 metų gegužės mėnesį, darbo užmokestis už 2018 metų sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius, prie apžiūros protokolo padarytos dokumentų kopijos, iš viso 5 lapai; lapas su rankraštiniais užrašais pavadinimu „2018 Sausio mėn. (mokesčiai Sodra), viso trys atskiri stulpeliai, pavadinimais 2018 sausio mėn., Vasario mėn., Kovas mėn.“. Pridėti prie apžiūros protokolo padaryta dokumento kopija, 1 lapas. Prie apžiūros protokolo pridėtos padarytos dokumentų kopijos, iš viso 21 lapas (t. 2, b. l. 125–128, 129–131).

Iš 2022-02-03 kratos protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai, dokumentai (įrašyti į CD laikmenas) (t. 2, b. l. 163–165).

Iš 2022-10-03 Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrai „Kasa (EURAI)“, kurių laikotarpis nuo 2016-01-01 iki 2020-12-31, iš jų matyti:

1. Kasos likutis laikotarpio pradžioje 2016-01-01 – 56 688,34 Eur, 2016-02-29 grynųjų pinigų įnešimas pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 5 467,37 Eur suma; 2016-06-30 grynųjų pinigų įnešimas pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 8 500,00 Eur suma; 2016-10-31 grynųjų pinigų įnešimas pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 19 000,00 Eur suma. Kasos likutis laikotarpio pabaigoje 2016-12-31 – 75 256,23 Eur.

2. Kasos likutis laikotarpio pradžioje 2017-01-01 – 75 256,23 Eur, 2017-07-20 grynųjų pinigų įnešimas pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 500,00 Eur suma; 2017-10-02 grynųjų pinigų įnešimas pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 120,01 Eur suma; 2017-10-24 grynųjų pinigų įnešimas pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 824,00 Eur suma; 2017-10-30 grynųjų pinigų įnešimas pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 500,00 Eur suma; 2017-12-29 grynųjų pinigų įnešimas pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 8 413,18 Eur suma. Kasos likutis laikotarpio pabaigoje 2017-12-31 – 69 165,85 Eur.

3. Kasos likutis laikotarpio pradžioje 2018-01-01 – 69 165,85 Eur, 2018-06-29 grynųjų pinigų įnešimas pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 3 500,00 Eur suma; 2018-06-30 grynųjų pinigų įnešimas pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 23 000,00 Eur suma; 2018-12-31 grynųjų pinigų įnešimas pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 45 352,78 Eur suma. Kasos likutis laikotarpio pabaigoje 2018-12-31 – 116 227,85 Eur.

4. Kasos likutis laikotarpio pradžioje 2019-01-01 – 116 227,85 Eur, pajamų 2019 m. neregistruojama, išlaidos 2019-12-31 „M. U. Atsiskaitymas su atskaitingu asmeniu“ – 6 009,62 Eur suma. Kasos likutis laikotarpio pabaigoje 2019-12-31 – 110 218,23 Eur (pasirašo kasininkas M. U.).

5. Kasos likutis laikotarpio pradžioje 2020-01-01 – 110 218,23 Eur, pajamų 2020 m. neregistruojama, išlaidos 2020-01-21 „M. U. Atsiskaitymas su atskaitingu asmeniu“ – 196,79 Eur suma. Kasos likutis laikotarpio pabaigoje 2020-12-31 – 110 021,44 Eur (pasirašo kasininkas M. U.). Prie apžiūros protokolo pridėtos 2016–2020 m. laikotarpio kasos registrų kopijos, iš viso 8 lapai (t. 2, b. l. 168–169).

Iš 2023-03-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), paimta: UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos registras, 2018–2021 m. laikotarpis; apskaitos paslaugų teikimo sutarties kopija ir apyvartos žiniaraštis (registras), 2018–2021 m. laikotarpis, jie įrašyti į CD laikmeną; UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštis (registras) ir 2018–2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžioji knyga (registras). 2022-01-06 J. P. el. paštu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. Panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą (registrą), 2018 m. Gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą (registrą), 2018 m. Avanso apyskaitos registrą, 2019 m. Panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą (registrą), 2019 m. Gautų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą (registrą), 2019 m. Avanso apyskaitos registrą, 2020 m. Avanso apyskaitos registrą ir 2021 m. Apyvartos žiniaraštį (suvestinę). 2022-01-11 J. P. el. paštu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo užmokesčio korteles, 2018–2019 m. laikotarpis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. U. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus:

1. 2018–2019 m. Darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, iš viso 203 lapai;

2. 2018–2020 m. Avanso apyskaitos, iš viso 452 lapai;

3. 2018–2020 m. „Kasa“, iš viso 78 lapai;

4. 2018 m. Avanso apyskaitos, iš viso 876 lapai.

Pateikti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi kasos pajamų orderiai: 2018-06-30 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į kasą įneša 23 000,00 Eur, ir 2018-12-31 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į kasą įneša 45 352,78 Eur.

Iš 2022-03-21 reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus matyti, kad M. U. nurodė, kad dokumentų pateikti negali, nes yra juos praradęs (t. 2, b. l. 179–182, 183–184).

Iš JAR išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), direktorius nuo 2011-09-26 yra M. U., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 1–3).

Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi nekilnojamojo turto (t. 7, b. l. 16).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu turi įregistruotą vieną transporto priemonę „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo data 2015-10-27 (t. 7, b. l. 17).

Iš 2022-12-27 VĮ Registrų centro pateiktų 2020 metų metinių finansinių ataskaitų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metų balanse deklaruoja 118 036 Eur trumpalaikio turto (t. y. atsargos – 3 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 7 372 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 110 661 Eur) (t. 7, b. l. 18–32).

Iš 2022-07-13 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą apskaitą dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2022-02-03 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys įrašė neatitinkančius tikrovės duomenis į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus ir juos pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-09-15 nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 10 739,28 Eur mokesčių ir įmokų, tuo padarydama nuostolį valstybės biudžetui: nesumokėjo iš viso 3 308,54 Eur gyventojų pajamų mokesčio; Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 7 426,29 Eur, iš jų: 2016 m. iš viso 1 130,73 Eur, 2017 m. iš viso 3 936,07 Eur, 2018 m. iš viso 2 359,49 Eur; Garantiniam fondui 2016 m. iš viso 4,45 Eur (t. 9, b. l. 1–36, 37–95 priedai).

Iš 2022-11-08 FNTT prie LR VRM specialistės paaiškinimo matyti, kad 2022-07-13 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ nevertino 2022-04-14 V. N. papildomos apklausos protokolo duomenų. Įvertinus 2022-04-14 piliečio V. N. papildomos apklausos protokolo duomenis, keistųsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuoto ir išmokėto neparodyto darbo užmokesčio suma, mokesčių ir įmokų, išskaičiuotų iš priskaičiuoto atlyginimo, suma ir deklaracijų duomenys, dėl to reikia atlikti naujus skaičiavimus (t. 9, b. l. 114–117).

Iš 2022-12-29 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad įvertinus visus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kitų bendrovių pateiktus dokumentus, liudytojų apklausas) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2022-02-03 apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Jeigu laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 53 atvejais išmokėjo 7 darbuotojams iš viso 11 776,82 Eur darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2016-02-29 iki 2018-12-31 atskaitingas asmuo M. U. neįnešė į kasą 6 atvejais iš viso 109 732,55 Eur piniginių lėšų, tai jis:

1) nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, reikalavimų, t. y.:

- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais 53 atvejais darbo užmokesčio išmokėjimo 7 darbuotojams, iš viso 11 776,82 Eur, darbo užmokesčio priskaitymo – 16 218,70 Eur (16 822,90 – 604,20 Eur, kurio neapmokestino gyventojų pajamų mokesčiu ir VSDF įmokomis),

- laikotarpiu nuo 2020-01-31 iki 2020-12-31 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais 288,89 Eur (11 0021,44 – 109 732,55) piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos,

- 13 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, t. y.: įtraukė į apskaitą ir laikotarpiu nuo 2016-02-29 iki 2018-12-31 6 atvejais kasos pajamų orderiais pagrindė iš viso 109 732,55 Eur piniginių lėšų gavimą į kasą pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės,

- 13 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, reikalavimus, t. y. laikotarpiu nuo 2016-02-29 iki 2018-12-31 apskaitos registruose (kasos knygoje, apyvartos žiniaraštyje-suvestinėje) užregistravo grynųjų pinigų 109 732,55 Eur padidėjimą kasoje ir sumažino atskaitingo asmens M. U. įsiskolinimą pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės,

- 19 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalį „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, t. y. nenumatė priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, ir nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos,

2) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuriame nurodyta, kad „nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“, reikalavimus,

3) Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, <...> kasos pajamų ir išlaidų orderiai) saugomi 10 metų“, nuostatas, t. y. neišsaugojo:

- laikotarpio nuo 2016-02-08 iki 2017-12-31 175 (91 + 84) kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių iš viso 30 847,05 Eur (2016 m. – 14 399,48 Eur, 2017 m. – 16 447,57 Eur) piniginių lėšų išmokėjimą,

- laikotarpio nuo 2016-02-29 iki 2017-12-31 4 kasos pajamų orderių, pagrindžiančių atskaitingo asmens – direktoriaus M. U. – 41 380,55 Eur piniginių lėšų įnešimą į kasą,

- laikotarpio nuo 2017-03-08 iki 2018-12-11 22 PVM sąskaitų faktūrų, pagrindžiančių statybos darbų paslaugų pardavimą už 124 439,66 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13 atvejų – 21 845,31 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 atvejais – 102 594,35 Eur),

- laikotarpio nuo 2016-01-14 iki 2019-06-17 307 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų ūkio subjektų vardu, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo prekių pirkimui už 73 530,81 Eur pagrįsti,

- laikotarpio nuo 2016-01-14 iki 2018-10-31 164 kasos aparatų kvitų, išrašytų ūkio subjektų vardu, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo 10 054,64 Eur piniginių lėšų sumokėjimui pagrįsti,

- 2017-06-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Dokumentų perdavimo–priėmimo akte nurodytų 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų,

- 2021-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Dokumentų perdavimo–priėmimo akte nurodytų 2017 m., 2018 m., 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų,

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:

- 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, reikalavimų, tai yra:

- laikotarpiu nuo 2020-01-31 iki 2020-12-31 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) 288,89 Eur (110 021,44 – 109 732,55) piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos,

- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais 53 atvejais darbo užmokesčio išmokėjimo 7 darbuotojams, iš viso 11 776,82 Eur,

- 16 punkto, kuriame nurodyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, reikalavimų, t. y.:

- laikotarpiu nuo 2020-01-31 iki 2020-12-31 apskaitos registre – Kasos knygoje neužregistravo 288,89 Eur (110 021,44 – 109 732,55) piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos,

- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 kasos knygoje neužregistravo iš viso 11 776,82 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo 7 darbuotojams.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą apskaitą dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2022-02-03 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat išvadoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys įrašė neatitinkančius tikrovės duomenis į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nustatyta, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 53 (15+ 20 + 18) atvejais išmokėjo 7 darbuotojams iš viso 11 776,82 Eur darbo užmokesčio, kurio nepagrindė apskaitos dokumentais, į apskaitą neįtraukė ir apskaitos registruose neužregistravo ūkinių operacijų, tai 2016 m., 2017 m. mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) ir 2018 m. mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313), kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra:

- 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ (forma FR0572) ir 5 laukelyje „Išmokų neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ (forma GPM313) nedeklaravo iš viso 16 604,59 Eur su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų;

- 19 ir 20 laukeliuose „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ (forma FR0572) ir 6, 7 laukeliuose „Išskaičiuota ir/arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM nuo išmokų <...> suma“ (forma GPM313) nedeklaravo iš viso 2 856,21 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio (įvertinant NPD, neatsižvelgiant į PNPD).

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m., 2017 m. Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) ir 2018 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312), kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra:

- 2016 m., 2017 m. Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ nedeklaravo iš viso 11 677,42 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo iš viso 1 977,80 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio;

- 2018 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312) 4 eilutėje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nedeklaravo iš viso 4 927,17 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, 5 eilutėje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ nedeklaravo iš viso 878,41 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 7 darbuotojams išmokėdama iš viso 11 776,82 Eur darbo užmokestį, 53 atvejais nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš viso 16 218,70 Eur, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-09-15 neišskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 2 856,21 Eur gyventojų pajamų mokesčio (įvertinant NPD, neatsižvelgiant į PNPD), iš jų:

- 2016 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573), kurią pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ nedeklaravo iš viso 2 872,41 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio, 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo iš viso 569,74 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio;

- 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. 9-iose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra šiose deklaracijose 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ nedeklaravo iš viso 2 872,41 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, 19, 20 eilutėse „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ nedeklaravo iš viso 569,74 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio;

- 2017 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573), kurią pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ nedeklaravo iš viso 8 805,01 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio, 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo iš viso 1 408,06 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio;

- 2017 m. gegužės–gruodžio mėn. 10-yje Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijų (forma FR0572), kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra šiose deklaracijose 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ nedeklaravo iš viso 8 805,01 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, 19, 20 eilutėse „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ nedeklaravo iš viso 1 408,06 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio;

- 2018 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312), kurią pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra 4 eilutėje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nedeklaravo iš viso 4 927,17 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, sumos, 5 eilutėje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ nedeklaravo iš viso 878,41 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio;

- 2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. 8-iose Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313), kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra šiose deklaracijose 5 eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nedeklaravo iš viso 4 927,17 Eur išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, sumos, 6, 7 eilutėse „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM <...> suma“ nedeklaravo iš viso 878,41 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV Klaipėdos skyriui:

- už 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. pateikė 9 Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 06), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, t. y. šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 2 872,41 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 1 150,13 Eur įmokų (eilutėje P20.5);

- už 2017 m. gegužės–gruodžio mėn. pateikė 12 Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 06), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, t. y. šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 9 023,32 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 3 673,61 Eur įmokų (eilutėje P20.5),

- už 2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. pateikė 12 Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 06), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, t. y. šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 4 927,17 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 1 998,49 Eur įmokų (eilutėje P20.5).

- Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių (nuo 2017-01-01 12 straipsnio 1 ir 2 dalių), 14 straipsnio 2 dalies (nuo 2017-01-01 17 straipsnio 2 dalies) reikalavimų, tai yra laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 nuo apskaitoje neparodyto priskaičiuoto 16 218,70 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 6 822,23 Eur įmokų, ir VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso 33 (9 + 12 + 12) pranešimus (forma SAM), kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos: eilutėje P20.4 „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nedeklaravo iš viso 16 822,90 Eur (16 218,70 + 604,20 Eur sumos, kurios neapmokestino gyventojų pajamų mokesčiu ir VSDF įmokomis) apdraustųjų asmenų pajamų ir eilutėje P20.5 „Įmokų suma“ nedeklaravo iš viso 6 822,23 Eur (1 150,13 + 3 673,61 + 1 998,49) įmokų;

- Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai yra laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-04-30 2 darbuotojams: Š. Š. ir G. M., nuo apskaitoje neparodyto priskaičiuoto 4 369,05 Eur darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 68,55 Eur (1,73 + 66,82) 2 proc. pensijų įmokų;

- Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 3 darbuotojams nuo 2 872,41 Eur apskaitoje neparodyto priskaičiuoto darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Garantinį fondą 5,74 Eur įmokų (2 872,41 Eur x 0,2 proc.).

Ištyrus ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų, iš viso 9 684,18 Eur, tuo padarydama nuostolį: valstybės biudžetui – iš viso 2 856,21 Eur gyventojų pajamų mokesčio; Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – iš viso 6 822,23 Eur; Garantiniam fondui 2016 m. – iš viso 5,74 Eur.

Be to, išvadoje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2022-02-03 apskaitoje grynųjų pinigų panaudojimą pavaizdavo iš dalies nesilaikydama norminių teisės aktų reikalavimų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose „Kasos knyga, Kasa (eurai) 2020“ ir „Apyvartos žiniaraštis (suvestinė) 2020.01.01 - 2020.12.31“ 2020-12-31 užregistravo dokumentinį piniginių lėšų likutį – 110 021,44 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. U. 2022-04-22 Įtariamojo apklausos protokole nurodė: „Pagal man parodytą 2020 m. <...> kasos knygą (kurią aš pats pateikiau FNTT pareigūnams) parodau, kad nurodytai dienai įmonės kasoje nebuvo šių pinigų.“ Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, atsižvelgiant į piliečių M. U., J. P. liudytojų apklausos protokoluose nurodytus duomenis, jeigu atskaitingas asmuo M. U. neįnešė į kasą 6 atvejais iš viso 109 732,55 Eur piniginių lėšų, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-02-29 iki 2018-12-31 įtraukė į apskaitą ir apskaitos registruose užregistravo ūkines operacijas, kurių duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose:

- laikotarpiu nuo 2020-01-31 iki 2020-12-31 288,89 Eur (110 021,44 – 109 732,55) piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos,

- laikotarpiu nuo 2017-08-19 iki 2018-10-31 11 atvejų neužregistravo pagal kasos aparatų kvitus 1 676,82 Eur piniginių lėšų sumokėjimo ūkio subjektams,

- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais 53 atvejais darbo užmokesčio išmokėjimo 7 darbuotojams, iš viso 11 776,82 Eur,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir neišsaugojo laikotarpio nuo 2016-02-08 iki 2017-12-31 175 kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių iš viso 30 847,05 Eur piniginių lėšų išmokėjimą, laikotarpio nuo 2016-01-14 iki 2018-10-31 164 kasos aparatų kvitų, išrašytų ūkio subjektų vardu, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo 10 054,64 Eur piniginių lėšų sumokėjimui pagrįsti (t. 9, b. l. 134–167, priedai 168–200; t. 10, b. l. 1–33).

Iš 2023-03-08 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus ir banko sąskaitų išrašus, kurių laikotarpis nuo 2016-01-01 iki 2020-12-31, nustatyta:

1. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančios banko sąskaitos banko kortele buvo išgryninta 72 248,81 Eur suma, 2016-09-06 į asmeninę M. U. banko sąskaitą buvo atliktas 1 000,00 Eur sumos bankinis pavedimas su nurodymu „Av. mokėjimas atskaitingam asmeniui“. Laikotarpiu nuo 2016-05-14 iki 2016-10-21 iš AB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale esančios banko sąskaitos banko kortele buvo išgryninta 4 440,00 Eur suma. 2016 metais kaip atskaitingas asmuo M. U. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų bankine kortele ir bankiniais pavedimais išsiėmė iš viso 77 688,81 Eur sumą.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščio „Kasa (EURAI)“ nustatyta, kad 2016-01-01 įmonėje registruotas dokumentinis grynųjų pinigų likutis buvo 56 688,34 Eur. Analizuojant kasos registrą matyti, kad dokumentinis kasos likutis per metus laiko didėjo, 2016-12-31 registruojamas dokumentinis grynųjų pinigų likutis buvo 75 256,23 Eur. Kasos likutis didėjo registruose atvaizduojant piniginių lėšų įnešimą atskaitingo asmens M. U. vardu pagal šiuos dokumentus:

1) 2016-02-16 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įnešama 5 467,37 Eur (pirminis dokumentas neišsaugotas);

2) 2016-06-30 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo įnešama 8 500,00 Eur (pirminis dokumentas neišsaugotas);

3) 2016-10-31 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įnešama 19 000,00 Eur (pirminis dokumentas neišsaugotas).

Kasos registre užfiksuota, jog atskaitingas asmuo M. U., pagal realybės neatitinkančius dokumentus, per 2016 metus į kasą grynaisiais įnešė 32 967,37 Eur sumą.

2. Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančios banko sąskaitos banko kortele buvo išgryninta 78 450,00 Eur suma, atlikti du bankiniai pavedimai į asmeninę M. U. banko sąskaitą:

1) 2017-04-13 400,00 Eur suma, nurodymas „atskaitingam asmeniui“;

2) 2017-06-26 630,00 Eur suma, nurodymas „Av. mokėjimas atskaitingam asmeniui“.

2017 metais kaip atskaitingas asmuo M. U. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos bankine kortele ir bankiniais pavedimais išsiėmė 79 480,00 Eur sumą.

2017-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštyje „Kasa (EURAI)“ registruotas dokumentinis piniginių lėšų likutis – 75 256,23 Eur. Analizuojant kasos registrą matyti, kad dokumentinis kasos likutis per metus laiko sumažėjo, 2017-12-31 registruojamas dokumentinis grynųjų pinigų likutis buvo 69 165,85 Eur. Iš kasos registro suvestinės matyti, kad kasoje registruojamas piniginių lėšų padidėjimas pagal kasos pajamų orderius:

1) 2017-07-20 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 500,00 Eur sumą įneša UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2) 2018-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 120,01 Eur sumą įneša UAB „(duomenys neskelbtini)“;

3) 2017-10-24 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 824,00 Eur sumą įneša UAB „(duomenys neskelbtini)“;

4) 2017-10-30 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 500,00 Eur sumą įneša UAB „(duomenys neskelbtini)“;

5) 2017-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 8 413,18 Eur sumą įneša atskaitingas asmuo M. U. (pirminis dokumentas neišsaugotas).

Nustatyta, kad 2017 metų kasos mažėjimą lėmė atsiskaitymai su tiekėjais, iš viso 2 570,25 Eur, ir sumokėtas darbo užmokestis, iš viso 13 877,32 Eur suma. Kasos registre užfiksuota, jog atskaitingas asmuo M. U., pagal realybės neatitinkančius dokumentus, per 2017 metus į kasą grynaisiais įnešė 8 413,18 Eur sumą.

3. Laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančios banko sąskaitos banko kortele buvo išgryninta 30 918,00 Eur suma ir atlikti 38 pavedimai į asmeninę M. U. banko sąskaitą, iš viso pervesta 58 977,09 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „Av. mokėjimas atskaitingam asmeniui“, „Avansas atskaitingam asmeniui“, „Pavedimas atskaitingam asmeniui“. 2018 metais kaip atskaitingas asmuo M. U. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos bankine kortele bei bankiniais pavedimais išsiėmė 89 895,09 Eur sumą.

2018-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštyje „Kasa (EURAI)“ registruotas dokumentinis piniginių lėšų likutis – 69 165,85 Eur. Analizuojant kasos registrą matyti, kad dokumentinis kasos likutis per metus laiko didėjo, 2018-12-31 registruojamas dokumentinis grynųjų pinigų likutis buvo 116 227,85 Eur. Kasos likutis didėjo registruose atvaizduojant piniginių lėšų įnešimą atskaitingo asmens M. U. vardu pagal šiuos dokumentus:

1) 2018-06-30 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įnešama 23 000,00 Eur suma (kasos pajamų orderis pasirašytas originaliu M. U. parašu);

2) 2018-12-31 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įnešama 45 352,78 Eur suma (kasos pajamų orderis pasirašytas originaliu M. U. parašu).

Taip pat 2018-06-29 į kasą įnešti pinigai pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoka 3 500,00 Eur sumą, nurodytas ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys „Apmokėjimas pagal PVM sąskaita-faktūrą“.

Kasos registre užfiksuota, jog atskaitingas asmuo M. U., pagal realybės neatitinkančius dokumentus, per 2018 metus į kasą grynaisiais įnešė 68 352,78 Eur sumą, pirkėjai sumokėjo 3 500,00 Eur sumą, o darbo užmokesčiui buvo panaudota 24 790,78 Eur suma pagal surašytus kasos išlaidų orderius (visi kasos išlaidų orderiai pasirašyti pinigų gavėjų ir pinigus išmokančio asmens M. U.).

4. Laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančios banko sąskaitos banko kortele buvo išgryninta 5 000,00 Eur suma ir atlikti 2 bankiniai pavedimai į asmeninę M. U. banko sąskaitą:

1) 2019-01-18 – 878,00 Eur sumos pavedimas nurodant „Avansas atskaitingam asmeniui“;

2) 2019-04-03 – 404,00 Eur sumos pavedimas nurodant „Avansas atskaitingam asmeniui“.

2019 metais kaip atskaitingas asmuo M. U. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos bankine kortele bei bankiniais pavedimais išsiėmė 6 282,00 Eur sumą.

2019-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštyje „Kasa (EURAI)“ registruotas dokumentinis piniginių lėšų likutis – 116 227,85 Eur. Analizuojant kasos registrą matyti, kad dokumentinis kasos likutis per metus laiko sumažėjo, 2019-12-31 registruojamas dokumentinis grynųjų pinigų likutis buvo 110 218,23 Eur. 2019 metų Kasos registre užregistruota viena grynųjų pinigų operacija, t. y. išrašytas 2019-12-31 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio M. U. išmokėta 6 009,62 Eur suma, nurodant pagrindą „Atsiskaitymas su atskaitingu asmeniu“.

5. Laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) esančios banko sąskaitos nebuvo išimta grynųjų pinigų banko kortele ir nebuvo atlikta bankinių pavedimų atskaitingam asmeniui.

2020-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštyje „Kasa (EURAI)“ registruotas dokumentinis piniginių lėšų likutis – 110 218,23 Eur. Analizuojant kasos registrą matyti, kad dokumentinis kasos likutis per metus laiko sumažėjo, 2020-12-31 registruojamas dokumentinis grynųjų pinigų likutis buvo 110 021,44 Eur. 2020 metų Kasos registre užregistruota viena grynųjų pinigų operacija, t. y. išrašytas 2020-01-31 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. išmokėta 196,79 Eur suma, nurodant pagrindą „Atsiskaitymas su atskaitingu asmeniu“.

Išanalizavus turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus matyti, kad įmonės direktorius M. U. laikotarpio pradžioje 2016-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje turėjo 56 688,34 Eur grynųjų pinigų (2016-01-01 Apyvartos žiniaraštyje – „Kasa (EURAI)“ užregistruotas piniginių lėšų likutis), tačiau vykdydamas įmonės veiklą kaip atskaitingas asmuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, pasinaudodamas įmonės banko kortelėmis, nuolatos išgrynindavo pinigines lėšas:

- 2019 m. banko kortele išgryninta 5000,00 Eur.

Taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimų banko sąskaitų buvo atliekami bankiniai pavedimai į asmeninę M. U. banko sąskaitą, pavedimo turinyje nurodant, kad tai mokėjimai atskaitingam asmeniui, t. y.:

- 2019 m. atlikta bankinių pavedimų, kurių suma 1 282,00 Eur.

Dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų buvo panaudota įmonės veikloje, fiksuojant ūkines operacijas atskaitingo asmens Avanso apyskaitoje, o dėl kitų piniginių lėšų, dėl kurių nebuvo gauti dokumentai, patvirtinantys pinigų sumokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, buvo surašomi realybės neatitinkantys kasos pajamų orderiai:

1. 2016-02-29 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 5 467,37 Eur;

2. 2016-06-30 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 8 500,00 Eur;

3. 2016-10-31 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 19 000,00 Eur;

4. 2017-12-29 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 8 413,18 Eur;

5. 2018-06-30 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 23 000,00 Eur;

6. 2018-12-31 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 45 352,78 Eur).

Taigi dokumentinis pinigų likutis nuo atskaitingo asmens buvo perkeliamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. 2020 m. gruodžio 31 d. buhalteriniuose apskaitos registruose užfiksuotas 0,00 Eur atskaitingo asmens M. U. įsiskolinimas įmonei ir realybės neatitinkantis dokumentinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likutis – 110 021,44 Eur (t. 10, b. l. 78–81).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl įrodymų vertinimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. BK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, svetimo turto pasisavinimą. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. pradeda elgtis su juo kaip su nuosavu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81, 2.82 straipsniai reglamentuoja, kad akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens, dalis. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Jei šis asmuo turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl jam patikėto bendrovės turto tyčia pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, turtą naudoja ne bendrovės interesais, toks turtas iš teisėto bendrovės vadovo valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. turtas pasisavinamas.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti subjektyviuosius turto pasisavinimo požymius – tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-314-693/2018). Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas, tačiau žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuoja, kad M. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius ir kasininkas, einamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pinigines lėšas, vienas disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis banko sąskaitose ir įmonės kasoje, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2020-12-31 tyčia pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 96 567,80 Eur pinigines lėšas. Nors kaltinamasis M. U. savo kaltę pripažino tik bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau iš jo paaiškinimų matyti, kad jis ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad naudojo įmonės pinigus savo nuožiūra, taip pat parodė, kad neturi grynųjų pinigų išlaidas pateisinančių dokumentų. Kaltinamojo pasirinktas grynųjų pinigų įmonės kasoje trūkumo pateisinimo būdas – 109 732,55 Eur sumos grynųjų pinigų įnešimas į kasą pagal šešis suklastotus kasos pajamų orderius – parodo, kad kaltinamasis M. U. veikė tiesiogine tyčia, savo veiksmais stengėsi nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo faktą.

M. U. buvo perduotas teismui pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 183 straipsnio redakcija, kuria atsakomybė už didelės vertės turto pasisavinimą įtvirtinta BK 183 straipsnio 3 dalyje, jos sankcijoje numatyta nauja bausmė – bauda ir sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės trukmė – nuo 10 metų iki 8 metų, todėl ši norma, palyginti su BK 183 straipsnio 2 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kurioje įtvirtinta tik laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė, švelnina kaltinamojo teisinę padėtį.

Kaltinamojo M. U. nusikalstama veika dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimo perkvalifikuojama iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl įrodymų vertinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija)

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-08-22 įregistruota Juridinių asmenų registre, direktorius ir vienintelis akcininkas nuo 2016-01-01 iki 2022-02-03 buvo M. U..

Pagal formuojamą teismų praktiką, įrodomąja prasme vieni reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių BK 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti yra duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu. 2022-07-13 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nurodyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą apskaitą dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2022-02-03 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuoja, kad M. U. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2022-02-03, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), kasininkas ir direktorius, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją J. P., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

M. U. tyčia, siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktiškai vykdytas ūkines finansines operacijas, numatydamas, kad dėl to nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros ir iš vykdytos veiklos kylančių mokestinių prievolių, mokėtinų į valstybės biudžetą, nepateikė J. P. duomenų apie įvykusias ūkines operacijas, todėl dalies ūkinių operacijų ji neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 53 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) ir į apskaitą neįtraukė 11 776,82 Eur išmokėto atlyginimo (16 218,70 Eur priskaičiuoto atlyginimo) grynaisiais pinigais septyniems bendrovės darbuotojams:

- K. K. 2016 m. birželio–liepos mėn. 2 atvejais išmokėto 424,86 Eur darbo užmokesčio;

- V. V. 2016 m. sausio–liepos mėn., 2017 m. gegužės–liepos mėn. bei rugsėjo–gruodžio mėn., 2018 m. sausio–vasario mėn. 16 atvejų išmokėto 3 639,65 Eur darbo užmokesčio;

- Š. Š. 2016 m. balandžio–rugsėjo mėn. 6 atvejais išmokėto 433,15 Eur darbo užmokesčio;

- E. R. 2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn, 2018 m. sausio–kovo mėn. 7 atvejais išmokėto 599,95 Eur darbo užmokesčio;

- M. P. 2017 m. rugpjūčio–gruodžio mėn., 2018 m. sausio–balandžio mėn. 9 atvejais išmokėto 2 425,37 Eur darbo užmokesčio;

- G. M. 2017 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 2018 m. sausio–balandžio mėn. 8 atvejais išmokėto 2 351,94 Eur darbo užmokesčio;

- S. K. 2018 m. balandžio–rugpjūčio mėn. 5 atvejais išmokėto 1 901,90 Eur darbo užmokesčio.

Be to, J. P. M. U. nurodymu buhalterinės apskaitos registruose „Kasos knyga“ ir „Apyvartos žiniaraštis suvestinė“ laikotarpiu nuo 2016-02-29 iki 2018-12-31 užregistravo 109 732,55 Eur grynųjų pinigų įnešimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą pagal 6 kasos pajamų orderius, bendra suma 109 732,55 Eur, kaip piniginių lėšų įnešimą M. U. vardu – „Atskaitingo asmens grąžinami pinigai į kasą“, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, nes realiai M. U. į įmonės kasą pinigų neįnešė. Taip ji užregistravo grynųjų pinigų 109 732,55 Eur padidėjimą kasoje ir sumažino 109 732,55 Eur pinigines lėšas pas atskaitingą asmenį M. U. pagal dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės:

2.1. 2016-02-29 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 5 467,37 Eur;

2.2. 2016-06-30 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 8 500,00 Eur;

2.3. 2016-10-31 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 19 000,00 Eur;

2.4. 2017-12-29 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 8 413,18 Eur;

2.5. 2018-06-30 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 23 000,00 Eur;

2.6. 2018-12-31 kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. U. į įmonės kasą įneša 45 352,78 Eur.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020-01-31 iki 2020-12-31 apskaitos registre „Kasos knyga“ neužregistravo, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) 288,89 Eur piniginių lėšų išmokėjimo iš kasos, nes 2022-01-04 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnams atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą buvo nustatytas įmonės kasos 110 021,44 Eur piniginių lėšų trūkumas.

Be to, M. U. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31 Klaipėdos mieste ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y.:

- 175 vnt. kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimą iš kasos laikotarpiu nuo 2016-02-08 iki 2017-12-31, bendra suma 30 847,05 Eur;

- 4 kasos pajamų orderius, pagrindžiančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens – direktoriaus M. U. – 41 380,55 Eur piniginių lėšų įnešimą į kasą laikotarpiu nuo 2016-02-29 iki 2017-12-31, t. y.: 2016-02-29 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 5 467,37 Eur suma; 2016-06-30 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 8 500,00 Eur suma; 2016-10-31 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 19 000,00 Eur suma; 2017-12-29 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 8413,18 Eur suma;

- 22 PVM sąskaitas faktūras, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2018-12-11 pagrindė statybos darbų paslaugų pardavimą juridinams asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 124 439,66 Eur;

- 307 PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ūkio subjektų vardu, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2019-06-17 panaudojo prekių ir paslaugų pirkimui iš viso už 73 530,81 Eur pagrįsti;

- 164 kasos aparatų kvitus, išrašytus ūkio subjektų vardu, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-14 iki 2018-10-31 panaudojo piniginių lėšų sumokėjimui už įgytas prekes ir paslaugas pagrįsti, iš viso 10 054,64 Eur;

- 2017-06-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Dokumentų perdavimo–priėmimo akte nurodytus 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, t. y: tabeliai, atlyginimų žiniaraščiai, „Sodros“ ataskaitos – 315 lapų; „Bankai“ – 169 lapai; „Atskaitingi asmenys“ – 448 lapai; „Ilgalaikis turtas“ – 28 lapai; „Kasa“ – 109 lapai; „Pirkėjai“ – 125 lapai; „Tiekėjai“ – 237 lapai;

- 2021-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Dokumentų perdavimo–priėmimo akte nurodytus 2017 m., 2018 m., 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, t. y.: 2017 m.: „Tiekėjai“ – 170 lapų; „Ilgalaikis turtas“ – 11 lapų; „Atskaitingi asmenys“ – 409 lapai; „Bankas“ – 93 lapai; „Atlyginimai“, „Sodra“ – 150 lapų; „Pirkėjai“ – 46 lapai; „Apyvartos žiniaraštis“ – 99 lapai; 2018–2019 m.: „Tiekėjai“ – 294 lapai; „Ilgalaikis turtas“ – 31 lapas; „Sandėlio inventorizacija“ – 2 lapai; „Bankas“ – 5 lapai; „Apyvartos žyniaraščiai“ – 3 lapai.

Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2022-02-03 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis M. U. prisipažino kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 222 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, galiojusi nuo 2004 m liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.), kadangi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos BK 222 straipsnio 2 dalyje numatyta griežtesnė atsakomybė už labai didelę turtinę žalą valstybei ar fiziniam ar juridiniam asmeniui, nei buvo numatyta kaltinamojo veikos padarymo metu.

Bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai turint tikslą pasisavinti įmonės turtą – pinigus, todėl kaltinamasis M. U. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo M. U. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį tiesiogiai susijusios, todėl sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį

M. U. buvo perduotas teismui pagal BK 220 straipnio 1 dalį, kaltinant tuo, kad jis, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:

M. U. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2022-02-03, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Pranešimų apie apdraustuosius pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir juose nurodomų teisingų duomenų įrašymą, siekdamas išvengti 9 684,18 Eur mokesčių ir įmokų sumokėjimo, tyčia laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2022-02-03, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. P., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nes nepateikė jai duomenų apie septyniems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėtą 11 776,82 Eur darbo užmokestį, įrašė neteisingus duomenis į privalomas deklaracijas, ataskaitas bei pranešimus ir pateikė įgaliotoms institucijoms.

M. U. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos vienetas, <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, ir 24 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, nuostatas, 27 atvejais 2016 m., 2017 m. Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) ir Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0573) ir 2018 m. mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313) bei Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312), pateiktose VMI elektroniniu būdu, įrašė neteisingus duomenis apie turtą, t. y.:

- 2016 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573), kurią pateikė mokesčių administratoriui, įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ nedeklaravo iš viso 2 872,41 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio, 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo iš viso 569,74 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio;

- 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. 9-iose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), kurias pateikė mokesčių administratoriui, įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra šiose deklaracijose 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ nedeklaravo iš viso 2 872,41 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, 19, 20 eilutėse „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ nedeklaravo iš viso 569,74 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio;

- 2017 m. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573), kurią pateikė mokesčių administratoriui, įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ nedeklaravo iš viso 8 805,01 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio, 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo iš viso 1 408,06 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio;

- 2017 m. gegužės–gruodžio mėn. 7-iose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), kurias pateikė mokesčių administratoriui, įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra šiose deklaracijose 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ nedeklaravo iš viso 8 805,01 Eur išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio, 19, 20 eilutėse „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ nedeklaravo iš viso 1 408,06 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio;

- 2018 m. Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312), kurią pateikė mokesčių administratoriui, įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra 4 eilutėje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nedeklaravo iš viso 4 927,17 Eur išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, sumos, 5 eilutėje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ nedeklaravo iš viso 878,41 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio;

- 2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. 8-iose Mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma GPM313), kurias pateikė mokesčių administratoriui, įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra šiose deklaracijose 5 eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ nedeklaravo iš viso 4 927,17 Eur išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, sumos, 6, 7 eilutėse „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM <...> suma“ nedeklaravo iš viso 878,41 Eur išskaičiuoto pajamų mokesčio.

Taigi, M. U. nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 2 856,21 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

Be to, M. U. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių (nuo 2017-01-01 12 straipsnio 1 ir 2 dalių), kuriose nustatyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 14 straipsnio 2 dalies (nuo 2017-01-01 17 straipsnio 2 dalies), kurioje nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus“, nuostatas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, nuostatas, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui įstatymų nustatyta tvarka“, nuostatas, tai yra laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-08-31 nuo apskaitoje neparodyto priskaičiuoto 16 218,70 Eur darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 6 822,23 Eur įmokų, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui elektroniniu būdu pateikė 33 pranešimus (forma SAM), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, t. y.:

- už 2016 m. sausio–rugsėjo mėn. pateikė 9 Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 06), kuriuose įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, t. y. šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 2 872,41 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 1 150,13 Eur įmokų (eilutėje P20.5);

- už 2017 m. gegužės–gruodžio mėn. pateikė 12 Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 06), kuriuose įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, t. y. šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 9 023,32 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 3 673,61 Eur įmokų (eilutėje P20.5);

- už 2018 m. sausio–rugpjūčio mėn. pateikė 12 Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 06), kuriuose įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, t. y. šiuose pranešimuose nedeklaravo iš viso 4 927,17 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 1 998,49 Eur įmokų (eilutėje P20.5).

Taigi M. U. teikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą, jų naudojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo padarydamas 2 856,21 Eur dydžio žalą valstybės biudžetui ir 6 822,23 Eur dydžio žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, bendra žalos suma 9 678,44 Eur.

BK 220 straipsnio 1 dalyje reglamentuota atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatytą ar kitą dokumentą aiškiai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

Kaltinamajam M. U. inkriminuota bendra nesumokėtų mokesčių suma: valstybės biudžetui – 2 856,21 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 9 678,44 Eur, neviršija 400 MGL (20 000 Eur) sumos, todėl M. U. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) išteisintininas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo konkrečiu atveju jo veiksmai vertintini kaip Administracinio nusižangimų kodekso normų pažeidimas.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) pateikė civilinį ieškinį dėl 2 861,95 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo, prašo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš M. U. (t. 10, b. l. 59–63).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV) pateikė civilinį ieškinį dėl 6 822,23 Eur žalos atlyginimo, prašo priteisti subsidiariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. U. (t. 10, b. l. 39–41).

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kadangi kaltinamasis M. U. išteisintinas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pažymių turinčios veikos, civilinės ieškovės VMI pareikštas civilinis ieškinys dėl 2 861,95 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo ir civilinės ieškovės VSDFV civilinis ieškinys dėl 6 822,23 Eur žalos atlyginimo paliktini nenagrinėti.

Be to, pažymėtina, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiarinė ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-304-976/2016), bet šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo taikyti subsidiarinę atsakomybę, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinimai nepateikti.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikytas kaltinamojo M. U. ir jo sutuoktinės A. U. turtui, priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, kuria siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis M. U. padarė baigtus tyčinius apysunkį ir sunkų nusikaltimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino ir dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis M. U. neteistas, iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad paskirtos baudos sumokėtos (t. 10, b. l. 102–123), jis dirba, vedęs, duomenų apie psichikos, priklausomybės ligas nėra.

BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, motyvus ir M. U. asmenybę, jam skirtina sankcijose numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam BK 47 straipsnyje nustatytos baudos už apysunkį ir sunkų nusikaltimus dydžiui.

Nusikaltimai, numatyti BK 183 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl už juos paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kaip tai numato BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas.

Esant išpildytoms BK 64¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, t. y. atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnyje reglamentuota, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas ar suvartotas, priklauso tretiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, kad iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti. Dėl to atvejai, kai sudaromos prielaidos išieškoti iš kaltininko daugiau turto, nei jis gavo iš nusikalstamos veikos, laikytini neatitinkančiais šios baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties, nes paverčia ją bausme. Gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys (kasacinė nutartis Nr. 2K-156-303/2022).

Šioje byloje nustatyta, kad M. U. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 96 567,80 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nereiškė, nes kaltinamasis yra bendrovės direktorius ir akcininkas, taip pat nėra duomenų, kad pasisavintos lėšos grąžintos juridiniam asmeniui, todėl kaltinamojo pasisavintas turtas turi būti konfiskuotas valstybei, išieškant iš kaltinamojo minėto dydžio vertę atitinkančią pinigų sumą. Siekiant išvengti dvigubo išieškojimo valstybei, konfiskuotino turto vertė sumažintina civilinių ieškinių, paliktų nenagrinėtų, sumomis, nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 86 883,62 Eur.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo išsprendimo

Daiktai, saugomi FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos daiktų ir dokumentų saugojimo sandėlyje (t. 2, b. l. 156), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“:

1. Segtuvas – 2018–2019 m. Darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, iš viso 203 lapai;

2. Segtuvas – 2018–2020 m. Avanso apyskaitos, iš viso 452 lapai;

3. Segtuvas – 2018–2020 m. „Kasa“, iš viso 78 lapai;

4. Segtuvas – 2018 m. Avanso apyskaitos, iš viso 876 lapai;

5. 2022-02-03 surašant kratos protokolą M. U. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti įvairūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (28 lapai);

vokas su CD (13 vnt.) paliktinas saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), ir skirti bausmes:

pagal BK 183 straipsnio 3 dalį – 540 MGL (27 000 Eur) dydžio baudą;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti M. U. subendrintą bausmę – 540 MGL (27 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. U. subendrintą bausmę – 360 MGL (18 000 Eur) dydžio baudą.

M. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš M. U. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 86 883,62 Eur.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 2 861,95 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį dėl 6 822,23 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir jo sutuoktinės A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), turtui, priklausančiam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taikytą nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą parduoti, atlygintinai ar neatlygintinai perleisti jį tretiesiems asmenims, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį, paliekant teisę naudotis turtu, o būtent: 1) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 12 000 Eur; 2) gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 60 900 Eur; 3) kitiems inžinieriniams statiniams: stoginei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertė 157 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nusprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktus, saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos daiktų ir dokumentų saugojimo sandėlyje: segtuvą (2018–2019 m. Darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, iš viso 203 lapai); segtuvą (2018–2020 m. Avanso apyskaitos, iš viso 452 lapai); segtuvą (2018–2020 m. „Kasa“, iš viso 78 lapai); segtuvą (2018 m. Avanso apyskaitos, iš viso 876 lapai); 2022-02-03 surašant kratos protokolą M. U. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, 28 lapai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 13 kompaktinių diskų, saugomų atskirame voke, palikti saugoti prie bylos. Pasibaigus nuosprendžio kasacinio apskundimo terminui, kompaktinius diskus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.