- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-11
- Bylos Nr.
- 1-76-383/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00468-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- G. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, kaltinamajam G. Š., jo gynėjui advokatui D. D., specialistei A. R., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB "K.", direktorius, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017-01-31 Švedijos Karalystėje dėl disponavimo kontrabanda ir neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis - 1 m. laisvės atėmimo, bausmę atliko 2018-06-06;
2) 2017-11-24 pagal Lietuvos Respublikos BK 199-2 str. 1 d. - 173 MGL - 6515.18 Eurų bauda, bausmę atliko 2018-02-07,
yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 183 straipsnio 3 dalį (nuo 2023-06-01 įstatymo galiojanti redakcija), 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo redakcija), 209 straipsnį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. Š. laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2020-08-26, būdamas UAB „N.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 su vėlesniais pakeitimais, 37 straipsnio nuostatas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą ir sudaryti sandorius, savo užimamų pareigų pagrindu disponuodamas piniginėmis lėšomis UAB „N.“ banko sąskaitose ir būdamas UAB „N.“ kasininku, pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „N.“ turtą: 2017-08-14 iš UAB „N.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios banke AB „S.“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 800 Eur,; 2017-12-18 jo nurodymu N. Š. iš UAB „N.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios banke AB „S.“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninus 1000 Eur, šios sumos – 1800 Eur išgryninimo UAB „N.“ apskaitoje neužregistravo, bei šių pinigų UAB „N.“ veikloje nepanaudojo, į UAB „N.“ kasą ir banko sąskaitas negrąžino, tokiu būdu pasisavino UAB „N.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 1800 Eur;
laikotarpiu nuo 2017-01-05 iki 2017-12-20 iš UAB „N.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „S.“ ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „C.“ gavus 91 519,20 Eur avansų, iš UAB „N.“ kasos gavus 12260 Eur avansų, iš kurių 56 629,01 Eur panaudojo įmonės veikloje ir įnešė į UAB „N.“ banko sąskaitas, o likusių - 47 150,19 Eur įmonės veikloje nepanaudojo, į UAB „N.“ banko sąskaitas ir kasą negrąžino, tokiu būdu pasisavino UAB „N.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 47 150,19 Eur.;
ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020-08-05, buhalterei D. J. (nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką), surašius kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išmokėjimo grynaisiais UAB „N.“ darbuotojams: A. G. – 2473,05 eurų, R. L. – 7012,28 eurų, R. S. – 13051,3 eurų, R. D. – 7268,58 eurų, E. G. – 2297,16 eurų, V. T. – 482,05 eurų, V. P. – 1207,93 eurų, V. Š. – 518,93 eurų, S. M. – 684,4 eurų, tai yra, iš viso: 36430,68 eurų. G. Š. kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose pasirašė ir pateikė įtraukimui į UAB „N.“ apskaitą, tačiau šių kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų sumų – iš viso 36430,68 Eur nurodytiems darbuotojams iš UAB „N.“ kasos neišmokėjo, į įmonės kasą ar banko sąskaitą negrąžino, tokiu būdu pasisavino UAB „N.“ turtą – pinigines lėšas 36430, 68 Eur. Taip G. Š. pasisavino didelės vertės UAB „N.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas – iš viso 85380, 87 Eur.
Tokiais veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje (2023-06-01 įstatymo galiojanti redakcija).
2. Taip pat G. Š. laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2020-08-26, būdamas UAB „N.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, organizavo ir pats apgaulingai tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, ir 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020-08-26, buhalterei D. J. surašius UAB „N.“ kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimui UAB „N.“ darbuotojams: A. G. – 2473,05 eurų, R. L. – 7012,28 eurų, R. S. – 13051,3 eurų, R. D. – 7268,58 eurų, E. G. – 2297,16 eurų, V. T. – 482,05 eurų, V. P. – 1207,93 eurų, V. Š. – 518,93 eurų, S. M. – 684,4 eurų,- iš viso išmokėjo 36430,68 eurų. G. Š. šių kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų sumų – iš viso 36430,68 Eur nurodytiems darbuotojams iš UAB „N.“ kasos neišmokėjo, šiuos kasos išlaidų orderius pasirašė bei šiuos dokumentus pateikė UAB „N.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei, nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukimui į apskaitą, tokiu būdu UAB „N.“ apskaitos dokumentais pagrįstos neįvykusios ūkinės operacijos - darbo užmokesčio bei dienpinigių 36430,68 Eur sumos išmokėjimas bendrovės darbuotojams, šios neįvykusios ūkinės operacijos įregistruotos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose (kasos knygose, didžiojoje knygoje), toliau tęsdamas nusikalstamą veiką jis (G. Š.) laikotarpiu nuo 2017-11-08 iki 2018-06-06 atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) neorganizavo įmonės vadovo įgaliojimų suteikimo dėl įmonės apskaitos organizavimo kitam asmeniui, o nuo 2018-07-12 UAB „N.“ buhalterinę apskaitą tvarkyti pasamdžius buhalterę D. J., jis (G. Š.) neužtikrino buhalterinės apskaitos tęstinumo, neorganizavo buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo iš buhalterės V. M., dėl ko buhalterė D. J., neturėdama praėjusio laikotarpio duomenų, UAB „N.“ apskaitos registruose registravo neteisingus duomenis - pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, ir 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimus UAB “N.” buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Atskaitingi asmenys“ (G. Š.) 2017 metų „Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje“ apskaitytos atskaitingo asmens G. Š. 186 677,97 Eur skolos įmonei 2017-12-31 datos pabaigai neapskaitė 2018-01-01 datos pradžiai bendrovės „N.“ buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Atskaitingi asmenys“ (G. Š.) 2018 metų apyvartos žiniaraštyje, kuriame įregistravo atskaitingo asmens G. Š. 0,00 Eur skolą įmonei 2018-01-01 datos pradžiai, ir šios 186 677,97 Eur skolos įmonei 2017-12-31 datos pabaigai neapskaitė 2018-01-01 datos pradžiai įmonės suvestiniame apskaitos registre „Didžioji knyga“, kuriame įregistravo atskaitingų asmenų 0,00 Eur skolą įmonei 2018-01-01 datos pradžiai; pažeidžiant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose arba jeigu skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu arba likviduotas, arba bankrutavęs; Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.
- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018-12-31 jis (G. Š.) nurodė UAB „N.“ buhalterei D. J. nurašyti UAB „N.“ skolas, kuri neturėdama praėjusio laikotarpio UAB „N.“ buhalterinės apskaitos duomenų ir vykdydama G. Š. nurodymus, surašė: 2018-12-31 UAB „N.“ buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Nežinomų skolų nurašymas“, kuria nurašytos 121409,58 Eur kitos mokėtinos sumos (buhalterinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šia 121409,58 Eur suma padidino bendrovės sąnaudas (buhalterinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Abejotinų skolų sąnaudos“), 2018-12-31 UAB „N.“ buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Nežinomų skolų nurašymas“, kuria nurašytos 80000 Eur kitos gautinos skolos (buhalterinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šia 80000 Eur suma padidintos bendrovės sąnaudos (buhalterinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Abejotinų skolų sąnaudos“), buhalterinėse pažymose nenurodant duomenų, kurių konkrečiai asmenų (konkrečių pirkėjų, bendrovės atskaitingų asmenų ar kt.) 201409,58 Eur nurašyta į „Abejotinų skolų sąnaudas“, taip pat nesant jokių duomenų, kad bendrovė “N.” įrodė skolos susigrąžinimo beviltiškumą; ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019-12-31 nurodė UAB „N.“ buhalterei D. J. nurašyti UAB „N.“ skolas, kuri vykdydama nurodymus, surašė UAB „N.“ 2019-12-31 buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Nežinomų skolų nurašymas“, kuria nurašytos 100000 Eur kitos gautinos skolos (buhalterinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šia 100000 Eur suma padidintos bendrovės sąnaudos (buhalterinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Abejotinų skolų sąnaudos“), buhalterinėje pažymoje nėra duomenų, kurių konkrečiai asmenų (konkrečių pirkėjų, bendrovės atskaitingų asmenų ar kt.) 100000 Eur nurašyta į „Abejotinų skolų sąnaudas“, nėra duomenų, kad bendrovė “N.” įrodė skolos susigrąžinimo beviltiškumą; pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnį, kuriame numatyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ neužtikrino, kad valstybės įmonei „Registrų centras“ pateikti balansai 2018-12-31 datai ir 2019-12-31 būtų sudaryti pagal buhalterinių sąskaitų registrų duomenis, nes valstybės įmonei „Registrų centras“ pateiktame balanse 2018-12-31 datai neįvertintas 201410 Eur turto sumažėjimas ir neįvertintos 201410 Eur sąnaudos ir valstybės įmonei „Registrų centras“ pateiktame balanse 2019-12-31 datai neįvertintas 309586 Eur turto sumažėjimas ir neįvertintos 309586 Eur sąnaudos, tai yra VĮ „Registrų centras“ pateikti UAB „N.“ balansai 2018-12-31 datai ir 2019-12-31 sudaryti ne pagal buhalterinių sąskaitų registrų duomenis, dėl to UAB „N.“ apskaitos informacija nėra tinkama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatose ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB “N.” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį 2018-01-01 iki 2020-08-05; dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „N.“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2018-01-24 iki 2020-08-05.
Tokiais veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo redakcija).
3. Taip pat G. Š. sąmoningai blogai valdydamas UAB „N.“ nulėmė jos nusikalstamą bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent:
laikotarpiu nuo 2014-06-12 iki 2020-08-26, būdamas UAB „N.“, direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889) 19 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, priėmė sprendimus ir atliko veiksmus, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi:
- laikotarpiu nuo 2017-01-05 iki 2017-12-20 iš UAB „N.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „S.“ ir Nr. (duomenys neskelbtini), išgryninus 34890, kurie UAB „N.“ apskaitoje užregistruoti kaip G. Š. išduoti avansai, išgryninus 1800 Eur, kurie UAB „N.“ apskaitoje neužregistruoti bei iš UAB „N.“ kasos gavus 12260 Eur avansų, šių lėšų – iš viso 48950, 19 Eur įmonės veikloje nepanaudojo, į UAB „N.“ banko sąskaitas ir kasą negrąžino;
- laikotarpiu nuo 2018-02-07 iki 2020-07-09 iš UAB “N.” kasos gavus 36430,68 Eur darbuotojų A. G., R. L., R. S., R. D., K. Ž., E. G., V. T., V. P., V. Š., S. M. darbo užmokesčiui ir su juo susijusioms išmokoms mokėti, jis (G. Š.) imituodamas nurodytos sumos išmokėjimą darbuotojams pateikė pasirašytus kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, įtraukimui į UAB „N.“ apskaitą, tačiau šių kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų sumų – iš viso 36430,68 Eur nurodytiems darbuotojams iš UAB „N.“ kasos neišmokėjo, į įmonės kasą ar banko sąskaitą negrąžino;
- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018-12-31 jis (G. Š.) nurodė UAB „N.“ buhalterei D. J. nurašyti UAB „N.“ skolas, kuri vykdydama G. Š. nurodymus, surašė:
-2018-12-31 UAB „N.“ buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Nežinomų skolų nurašymas“, kuria nurašytos 121409,58 Eur kitos mokėtinos sumos (buhalterinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šia 121409,58 Eur suma padidino bendrovės sąnaudas (buhalterinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Abejotinų skolų sąnaudos“);
-2018-12-31 UAB „N.“ buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Nežinomų skolų nurašymas“, kuria nurašytos 80000 Eur kitos gautinos skolos (buhalterinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šia 80000 Eur suma padidintos bendrovės sąnaudos (buhalterinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Abejotinų skolų sąnaudos“), buhalterinėse pažymose nenurodant duomenų, kurių konkrečiai asmenų (konkrečių pirkėjų, bendrovės atskaitingų asmenų ar kt.) 201409,58 Eur nurašyta į „Abejotinų skolų sąnaudas“, taip pat nesant jokių duomenų, kad bendrovė “N.” įrodė skolos susigrąžinimo beviltiškumą;
- ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019-12-31 nurodė UAB „N.“ buhalterei D. J. nurašyti UAB „N.“ skolas, kuri vykdydama nurodymus,
surašė UAB „N.“ 2019-12-31 buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Nežinomų skolų nurašymas“, kuria nurašytos 100000 Eur kitos gautinos skolos (buhalterinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šia 100000 Eur suma padidintos bendrovės sąnaudos (buhalterinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Abejotinų skolų sąnaudos“), buhalterinėje pažymoje nenurodant duomenų, kurių konkrečiai asmenų (konkrečių pirkėjų, bendrovės atskaitingų asmenų ar kt.) 100000 Eur nurašyta į „Abejotinų skolų sąnaudas“, nesant jokių duomenų, kad bendrovė “N.” įrodė skolos susigrąžinimo beviltiškumą.
Tokiais savo veiksmais G. Š. sąmoningai blogai valdydamas įmonę - pasisavindamas bendrovės apyvartines lėšas, organizuodamas nepagrįstą UAB „N.“ gautinų sumų nurašymą į abejotinų skolų sąnaudas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti, atsiskaityti su kreditoriais padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tokiais veiksmais jis nulėmė UAB „N.“ bankrotą, pradėtą Kauno apygardos teismo 2020-08-06 nutartimi bei padarė kreditoriams didelę žalą - 336469,26 Eur, iš jų: K. V. - 37 626,05 Eur, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui - 4 766,05 Eur, UAB C. K. L.- 379,18 Eur, UAB „S.“ 1196,99 Eur, UAB „M.“ - 1355,51 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos - 5 991,82 Eur, UAB „S. P. G.“ - 167662, 38 Eur, Antstolei A. K. - 44,42 Eur, UAB „A.“ - 42506, 62 Eur, UAB „H. T.“ - 7 782,28 Eur, UAB „S.“ - 1 194,86 Eur, UAB „A.“ - 122,87 Eur, UAB „D. F.“ - 1 625,19 Eur, UAB „S.“ - 236,30 Eur, UAB „C. P.“ - 63 978,74 Eur.
Tokiais veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 1 dalyje (nuo 2023-06-01 įstatymo galiojanti redakcija).
Kaltinamasis G. Š. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino. Jis dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnį 1 dalį paaiškino, kad nebuvo gavę dokumentų iš buhalterės ir neturėjo nuo ko pradėti tiesiog su nauja buhaltere, nes senoji buhalterė ignoravo, tiek jį, tiek naują buhalterę, tiek vadybininką, tiek patį bankroto administratorių, dėl to negavom dokumentų, todėl turėjo pradėti veiklą naują nuo 2018 metų nuo to, ką turi. Pateikė senoji buhalterė dokumentus tik tyrimo metu policijai, kada jau buvo iškelta baudžiamoji byla. Buhalterė dokumentų negrąžino, o ten pas ją dokumentų buvo už tris metus nuo 2016 metų, nuo įmonės veiklos pradžios. Pirmoji buhalterė V. M. nepateikė dokumentų, todėl naujoji buhalterė D. J. pradėjo darbus nuo to, ką turėjo.
Vairuotojai gaudavo pinigus į rankas grynus, čia faktas yra, paliudijo daug vairuotojų, kai kurie nuslėpė tą, melavo, nežino kodėl, bet tai yra faktas, daug kurie paliudijo, kad gavo grynus pinigus. Ant orderių parašai tikrai nepadirbti, jis nieko negali dėl to pasakyti. Klastojimų negali pakomentuoti, nes tokių nebuvo dalykų.
Dėl D. J. parodymų jis gali pasakyti, kad ji vykdė visus jo nurodymus ir pateikdavo tai, ką jis pateikdavo, tai faktas, nes jis direktorius. Jis įmonei „N.“ nebuvau skolingas pagal avansinę apyskaitą už tą ankstesnį laikotarpį. Įmonė skolinga buvo jam. Buhalterė J. pradėjo dirbti nuo 2018 metų. Dabartinė naujoji buhalterė perėmė visą tvarkymą nuo 2018-01-01, o iki to laiko buvo V. M., kuri dokumentų nepateikė. Įmonėje kasą tvarkė, kasos dokumentus surašinėjo buhalterė D. J.. Kadangi J. nežinojo pirminių dokumentų, tai rašė nuo to, ką turi, pradėjo tą visą veiklą. Jis nėra buhalteris, negali pakomentuoti tų terminų, bet ką buhalterė matė iš kompiuterio bendrai įmonės, nuo to ji pradėjo veiklą. Jo klausė ką daryti, tai jis liepė iš ko matosi tvarkyti buhalteriją, nes pirmoji buhalterė dokumentų negrąžino, tai toks darbas ir buvo.
Jis tiki specialistų išvadomis. Pirmiausiai nori pakomentuoti dėl V. M., ką ji kalba, tai yra neteisybė, žinoma, kad meluoja. Jai tikslas meluoti, nes ji padarė nusižengimą, negrąžino dokumentų. Siųstiems žmonėms neparašė įgaliojimo, kad atsiimtų buhalterinius dokumentus iš V. M..
Buhalterė matė iš programų skolas, dėl to jo klausė ką daryti. Jis pasakė, kad nurašytų skolas. Jam žinoma, kad buhalterė V. M. davė dokumentus tik tyrėjai 2020 metais, kai prasidėjo baudžiamoji byla. Jis nesiėmiau teisiškų veiksmų dėl dokumentų grąžinimo.
Dėl liudytojų parodymų, kad parašai ant kasos išlaidų orderių ne jų, ir kad jie negavę pinigų, tai gali paaiškinti, kad nežino ką jie kalba, ką jie prisigalvoja, ne visi paliudijo, ten keli yra, o kiti pasakė, kad jų yra parašai, tai yra teisybė, o nežino kodėl kiti taip sako. Kad liudytojai aiškino, kad ant orderių yra jų parašai, ant kitų orderių ne jų, tai dėl to negali nieko paaiškinti, nes parašai tikrai nebuvo padirbinėjami. Kai buvo suimtas (duomenys neskelbtini) įstaigoje, tai jeigu buvusi žmona sumoka pinigus, paima parašą, o jis su ja kontaktuodavo, atveždavo orderius, jis pasirašydavo pats ant orderių paskui, kur jam priklauso, nes pinigai išmokėti. Vairuotojams buvo mokami pinigai į sąskaitas - minimumas plius dienpinigiai, o visa kita plius suma mokama buvo grynais į rankas.
V. M. nesuteikė elektroninės prieigos nei jam, nei D. J.. Būtų pakakę, nereikia fiziškai dokumentų perdavinėti, yra sistema, duodi prisijungimus, bet aišku, kad yra ir fizinių dokumentų, kuriuos irgi turėjo pateikti, bet irgi nepateikė nei to, nei to.
Nei vienas darbuotojas nesikreipė į darbo ginčų komisiją jo įmonės vadovavimo laikotarpiu dėl to, kad būtų negavęs pinigų. Čia yra melas akivaizdus, kad jie davė parodymus, kad neva nėra gavę šitų pinigų. Realiai 36430,68 Eur buvo sumokėti darbuotojams, jis neėmė tų pinigų. Jis asmeniškai buvo paskolinęs savo įmonei „N.“ pinigų – apie 85000. Šita suma buvo patvirtinta bankroto bylos iškėlimo metu. Ta skola asmeniškai yra jo – G. Š.. Kreditorinis reikalavimas yra pripažintas. UAB „K.“ yra paskolinusi UAB „N.“ apie 9000 Eur. Jis asmeninių lėšų iš viso su šita įmone buvo investavęs į „N.“ apie 100000 plius minus. Pats į įmonę lėšas įnešė per laikotarpį – 2017 metų galas, 2018 metai visi, per laikotarpį gaunasi čia. Toje nutartyje, kur iškelta įmonei bankroto byla, nėra nurodoma, kad jis skolingas „N.“. Kas nurodoma kaltinamajame akte, kad jis neva įmonei buvo skolingas, tai tokių aplinkybių nebuvo nustatyta bankroto byloje. Jam skolinga buvo įmonė. Jis kreditorius, o kur aprašyta kaltinamajame akte, tai tokių aplinkybių ten nebuvo nustatyta.
Pinigai buvo išmokėti vairuotojams, visi gavę pinigus yra. Būdavo, kad gauna pinigus grynais, o vėliau jis atveždavo dokumentus, jie pasirašydavo vėliau, ant tų sumų surinkdavo parašus.
Šiuo klausimu nieko negali atsakyti, kur nurašytos beviltiškos skolos, kad dokumentai nebuvo rasti, kad kažkas kažkur būtų skolingi, kad buvo padidintos bendrovės sąnaudos. Nurašė tas abejotinas skolas, nes negavo buhalterinių dokumentų. Jis sužinojo, kokios yra tos nurašytos skolos tik tada, kai policija gavo tuos dokumentus.
Dėl tyčinio bankroto pagal kaltinimą BK 209 straipsnį ir turto pasisavinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį gali paaiškinti, kad tyčinio bankroto nebuvo niekaip. Gali pasakyti liaudiškai, kad ta įmonė buvo jo sukurtas kaip kūdikis, tikrai nėjo su ja link bankroto, neplanavo bankroto. Kai iniciavo bankrotą jo įmonei tie oponentai, kurie buvo atėję čia liudyti dėl 250 Eur skolos, tai čia buvo kaip specialus ėjimas sužlugdyti jo įmonę ir dar pateiks faktų daugiau dėl ko, kaip jie atakavo, šantažavo visą jo šeimą, vaikus. Jeigu būčiau norėjęs tą firmą specialiai subankrutuoti, tai būtų taip daręs, būtų pardavęs turtą, viską pasiėmęs, pasisavinęs ir sėdėjęs teisme dabar kaip kaltas. Kai atėjo bankroto diena, kai atėjo laikas grąžinti turtą, buvo turtas visas grąžintas, visi vilkikai, visi lengvi automobiliai. Administratorius viską pardavė sėkmingai, dar buvo sudaryta su administratoriumi sutartis dėl darbo, bendradarbiavimo, su grąžintais vilkikais jo dabar vadovaujama įmonė nuomavo iš jo, uždirbinėjo jiems pinigus. Tai čia tyčinio bankroto jis niekur nemato. Pardavė jis visą turtą, apsiėmė skolas, išdalino kreditoriams skolų dalį labai didžiulę. Toliau skolino pats pinigus įmonei savo, kad ji temptų ją. Buvo daromos hipotekos, užstatomi pinigai, mano dukra su mano buvusiais uošviais užstatė du sklypus „S. P. G.“, traukė tą įmonę iš dugno.
Skundė nutartį dėl tyčinio bankroto. Skundą atmetė. Kaltinamasis Š. paaiškino, kas lėmė įmonės bankrotą. Per 2017 metų vidurį – 2018 metų galą pasikeitė stipriai valiutos kursas. Įmonė gaudavo pinigus švediškomis kronomis, yra visi išrašai bankų. Nuo 2017 metų pradžios pasikeitė kursas ant 70 ct, įmonė per kursą per metus laiko patyrė virš 55000 Eur nuostolį. Toliau pasikeitė kuro kainos tų pačių tiekėjų. Pasikeitė kuro kainos per metus laiko ant 0,40 Eur už litrą. Kurso įtaka ir kuro kainos įtaka nulėmė per metus laiko 125000 Eur nuostolį įmonei. Pradėjo įmonė patyrinėti nuostolį, pradėjo ieškoti kur kitur darbinti vilkikus, ieškojo priemonių kaip pagerinti įmonės veiklą. Prasidėjo pandemija. Daug žalų buvo padaryta, daug avarijų visokiausių. Tas lėmė sunkumą labai didelį įmonei. Reikėjo konvertuoti pinigus, nes niekas kronomis imti nenorėjo, jam reikėjo mokėti „Sodros“ ir už kurą, už viską reikėjo mokėti eurais, kronomis niekas neėmė. Kad kaltinime nurodytos aplinkybės, kad nuo 2017-01-05 iki 2017-12-20 jis paėmė iš banko sąskaitos bendroje sumoje 48950 Eur ir šitų pinigų į įmonę negrąžino, tai jis nepasiėmė nei kapeikos savo reikmėms, dar įdėjo jis į įmonę, buvo išmokėti atlyginimai vairuotojams. Kaip ir daugelis sakė vairuotojų, buvo išmokoma jiems daug labai grynais ir kurie buvo neapskaityti, kurie buvo virš. Be dokumentų mokėdavo, buvo pinigai, kurie neapskaityti. Dalį pinigų mokėjo vairuotojams. 48950,19 eurų jis sumuoja išmokėtus visiems vairuotojams. Jis nori pasakyti tą, kad jis pinigų nevogė ir nepasiėmė sau, išmokėjo vairuotojams algas. Dėl bendros sumos 36430 eurų, kad vairuotojai paneigė, kad šituos pinigus gavo, tai jie pinigus gavo tikrai, jeigu būtų negavę, būtų kreipęsi į instancijas išieškoti pinigų, o jie pinigus yra gavę, parašus sudėję ir tie visi pinigai yra apskaityti. Dėl skolų nurašymo, tai taip pat paaiškino, kad jis negalėjo nieko žinoti, nes buvo intervalas trys metai, jis negalėjo žinoti kas ten darosi toje buhalterijoje ir galimas daiktas, kad neapskaitė gal dienpinigių, dėl to tie pinigai buvo pasikabinę ore, ta prasme, jis to negali paaiškinti, nes neturėjo dokumentų. Jis paprasčiausiai įtarė, kad buhalterė blogai suvedus yra apskaitą, galimas daiktas dėl dienpinigių, dėl to ir susidarė skolos. Buhalterė be jo informacijos negali žinoti, kiek mokėti dienpinigių. Buvo mokami pinigai, o buhalterė neapskaitė dienpinigių, galimas dalykas, kad taip yra, nes kiekviena buhalterė apskaito dienpinigius pagal jo informaciją pateiktą, kiek vairuotojas laiko dirbo, o buhalterė tokios informacijos neturėjo ir nežinojo. Kad specialistas nenustatė, kad buhalterė ko nors nebūtų įtraukusi, kažkokių išmokėtų dienpinigių, tai specialistas irgi tą patį matys, ką ir mes, nematys nieko, jeigu neapskaityta. Čia gali koks nori specialistas žiūrėti, jeigu neapskaityta, neapskaičiuota, neįtraukta, tai tu nematysi nieko. Jeigu yra išmokėti atlyginimai su dienpinigiais žmonėms, o jie yra neapskaityti buhalterės, tai kaip ir bus, kad skola. Tą patį pasakė dabartinė buhalterė D. J., kad ji, kaip buhalterė, kaip specialistas, įtaria, kad taip ir yra, kad neapskaityti dienpinigiai. Tais laikais buvo galima mokėti grynais pinigais, problemų dėl to nekilo, tik nuo 2023 metų reikia mokėti tik pavedimais. Buvo galima mokėti grynais ir buvo mokama grynais, o kad ji neapskaitydavo tų dienpinigių, tai čia buhalterė kalta. Jis neigia, kad skolingas įmonei. Dėl 85380 eurų, tai jis neėmęs tokių pinigų.
Dėl to, kad degalus pardavinėjusių įmonių atstovas nurodė, kad sąmoningai nemokėjo, tai čia yra melas konkretus, kad sąmoningai nemokėjo. Turi visus išrašus iš banko, matosi konkrečiai visi mokėjimai, visi vekselių dengimai, visi sklypų užstatymai, yra orderiai, kad viskas išmokėta, mokėjimai vyko. Kada įmonė patyrė nesklandumų, metus laiko buvo sunkiai dirbti, tiesiog pradėjo ji po truputį klimpti, jis įmonę bandė gelbėti. „S. P. G.“ pradėjo šantažuoti įmonę, pradėjo atiminėti turtus, pradėjo spausti, pradėjo reketuoti tiesiog, tai jis keitė partnerius, kad gautų kurą, toliau galėtų dirbti. Kad įmonių atstovai nurodė, kad neva veiklą jis perkėlė į kitą įmonę, tai netiesa. Jeigu būtų perkėlęs veiklą, būtų perkėlęs vilkikus, viską, bet viskas kaip buvo „N.“, taip ir buvo, tai koks čia veiklos perkėlimas. Nei vieno daikto neperkėlė į kitą įmonę iš „N.“, viskas kaip buvo, taip ir buvo. Įmonė pateko į bankrotinę situaciją dėl to, kad pasikeitė situacija rinkoje, pabrango kuras, pasikeitė kursas, dėl to įtakojo stipriai įmonę ir pradėjo šlubuoti. Čia ne jo įtaka buvo, tiesiog negalėjo jis įtakoti tų pokyčių, bet ieškojo kitų partnerių, paskui rado kitą partnerį Švedijoje „F.“, pajamos jau eurais buvo gaunamos iš jų, bet nebuvo tiek darbo, kad užtektų visiems vilkikams.
Į policiją dėl jo šitų veiksmų kreipėsi „S. P. G.“, „S.“ ir „I.“. Tyrėja gavo tuos dokumentus iš buhalterės V..
Dėl kaltinime nurodyto dėl 1000 eurų pasisavinimo, tai tuos pinigus išėmusi yra buvusi žmona N. Š., ji pasakė tyrėjai ir kad panaudojo įmonės reikmėms, pirko detales, ji neatsimena kurias detales pirko, bet yra sąskaitos už tuos pinigus. 800 eurų buvo išimta vadybininko (duomenys neskelbtini), kuris gyveno (duomenys neskelbtini), buvo pirktos detalės, o visi kiti pinigai, kurie buvo išimti, panaudoti atlyginimams. Dalis turbūt bus panaudota gal detalių pirkimams už grynus pinigus, bet pagrinde yra atlyginimai išmokėti. Yra su apskaita pinigai. Turi būti pripažinta, kad vairuotojai gavo, nes yra orderiai, yra vairuotojų parašai. Vairuotojai gali neigti ką nori, bet jeigu yra parašai ir išmokėta pagal orderius, tai vairuotojai yra gavę tuos pinigus. Vairuotojai yra gavę pinigus šimtu procentų, nes priešingu atveju tokia minia žmonių būtų kreipęsi į tarnybas ir būtų ieškoję savo pinigų. Jiems išmokėti pinigai tikrai, o kad jie tai neigia, tai čia galima patraukti juos atsakomybėn tada. Kai kurie liudytojai patvirtino, kad jis liko jiems skolingas, tačiau tos sumos nėra ypatingai reikšmingos ir nepradės teisminių procesų išsiieškoti tų pinigų. Jeigu ten ta suma, pvz., už pavogtą kurą ar kažką, tai buvo nuskaityta 100 ar 200 Eur, tai galbūt skola kažkam skaitosi, bet čia yra ne skolos, įmonė nebuvo skolinga niekam.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis G. Š. neigia savo padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Liudytoja D. J. parodė, kad ji buvo UAB "N." buhalterė nuo 2018 m. birželio ar liepos mėnesio, tikslios datos nepamena, iki bankroto bylos iškėlimo 2020 m. UAB "N." direktorius buvo G. Š.. Ji buvo vienintelė buhalterė. Prieš ją UAB "N." buhalterinę apskaitą tvarkė UAB "P. A. I. A.". Jos funkcijos apėmė visą įmonės buhalterijos tvarkymą nuo pirminių dokumentų registravimo iki ataskaitų teikimo valstybės institucijoms. Jai pradėjus dirbti, prieš tai dirbusi buhalterė neperdavė jokių UAB "N." dokumentų, nei likučių. Pradėjus dirbti, kadangi neturėjo jokių likučių, juos susivedė pagal iš Registrų centrui teiktos finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, taip pat derinosi likučius su skolininkais, kreditoriais. Pradėjus dirbti, UAB "N." finansinė padėtis buvo normali, įmonė buvo moki, mokėjo skolas pagal sudarytus grafikus, mokėjo darbuotojams atlyginimus. Įmonė nuo 2018 m. dirbo nepelningai, kiek ji dirbo UAB "N.", įmonė nei vienais metais pelno neuždirbo. Už 2017 m. Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus, tame tarpe ir balansą pateikė anksčiau UAB "N." buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė. Ji VĮ "Registrų centras" teikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 ir 2019 metus. Šiuose balansuose, ties trumpalaikiu turtu, taip pat paliko tas sumas, kurios buvo nurodytos ir už 2017 metus pateiktame balanse, kadangi išskyrus balansą neturėjo jokių kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galėjusi sumas koreguoti. 2020 m., negali tiksliai pasakyti, ar jau buvo prasidėjęs bankroto procesas, direktorius G. Š. nurodė nurašyti tas skolas, kurios buvo neaiškios ir atsispindėjo įmonės trumpalaikiame turte. Toks buvo vadovo sprendimas, jo motyvų ji nežino. Ji atliko koregavimus įmonės apskaitoje - už 2018 m. iš buhalterinės turto sąskaitos (duomenys neskelbtini) Kitos gautinos sumos" į sąnaudų sąskaitą "Abejotinos skolos" nurašė 201409,58 Eur. Dėl šio nurašymo ji surašė buhalterinę pažymą, kuri turi būti tarp įmonės dokumentų, joje nurodė, kad atliktas neaiškių skolų nurašymas. Tai yra buvo nurašytos tos skolos, dėl kurių įmonės apskaitoje nebuvo jokių tas skolas pagrindžiančių dokumentų. Už 2019 m. ji iš buhalterinės turto sąskaitos "(duomenys neskelbtini) Kitos gautinos sumos" į sąnaudų (6 klasė) sąskaitą "Abejotinos skolos" nurašė 102000 Eur, taip pat surašė buhalterinę pažymą. Už 2020 m. iš gautinų sumų sąskaitų į sąnaudų (6 klasė) sąskaitą "Abejotinos skolos" nurašė 42 000 Eur, taip pat surašė buhalterinę pažymą. Dalis tos skolos galėjo būti "T. A." skola. Neprisimena tiksliai, dėl kokios tiksliai priežasties ši suma buvo nurašyta, bet tai turėtų būti užfiksuota surašytoje buhalterinėje pažymoje. Šie koregavimai buvo atlikti jau po finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo Registrų centrui, todėl Registrų centrui pateiktuose balansuose sumos skyrėsi nuo buhalterinėje apskaitoje esančių duomenų po koregavimų atlikimo. Vadovas neprašė imtis priemonių taisyti Registrų centrui pateiktus dokumentus, dėl to tai ir nebuvo daroma. Ji tik pataisė VMI teiktų metines pelno mokesčio deklaracijas (forma "(duomenys neskelbtini) Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui buvo pateiktas ir netaisytas balansas ir jau pakoreguotas balansas pagal realiai esančius duomenis. Taigi gali pasakyti, kad buvo nurašytas tik tas trumpalaikis turtas, kurio realiai įmonėje ir nebuvo rasta. Pats įmonės vadovas taip pat negalėjo pateikti paaiškinimo, iš kur galėjo būti susidariusios minėtos sumos, kurios buvo nurodytos 2017 m. balanse. Dėl to, kad 2018 m., 2019 m., 2020 m. darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) sąskaitoje buvo priskaityta mažiau, negu nurašyta į (duomenys neskelbtini) sąskaitą "Darbo sąnaudos", gali paaiškinti, kad į (duomenys neskelbtini) sąskaitą buvo nurašomas ne tik darbo užmokestis, bet ir dienpinigiai, kurie buvo priskaitomi į sąskaitą (duomenys neskelbtini) "Mokėtini dienpinigiai". UAB "N." vadovas G. Š. iš įmonės banko sąskaitų išgrynindavo pinigus, tie išgryninimai buhalteriškai buvo fiksuojami atskaitingo asmens kortelėje - joje buvo fiksuojami visi atskaitingo asmens išgryninimai, pinigų įnešimai, patirtos išlaidos ir panašiai. Pavyzdžiui, atskaitingam asmeniui išgryninus tam tikrą sumą iš banko sąskaitos, tai buvo fiksuojama atskaitingo asmens kortelėje, bet nebuvo atskirai vedama apskaita, apie būtent konkrečios išgrynintos sumos panaudojimą - viskas buvo vedama bendrai ir išvedamas tik galutinis likutis. 2018 m. ir 2020 m. tarp UAB "N." ir G. Š. buvo sudarytos dvi paskolos sutartys, 63000 Eur ir 34467,94 Eur sumai. Tos paskolos sutartys buvo sudarytos dėl to, kad atskaitingo asmens apyskaitoje buvo susidariusios tokios įmonės skolos atskaitingam asmeniui. Tokios didelės sumos avanso apyskaitoje negalėjo būti paliekamos, dėl to buvo priimtas vadovo sprendimas tas skolas įforminti kaip paskolas įmonei. Realiai, paskolų sutarčių sudarymo metu UAB "N." negavo jokių pinigų, kadangi jie atskaitingo asmens jau buvo įnešti per ankstesnius laikotarpius. UAB "N." direktorius jai duodavo sąrašą darbuotojų, kuriems buvo išmokėjęs atlyginimus grynaisiais pinigais iki jos darbo UAB "N." pradžios, tai yra nuo 2018 m. sausio iki 2018 m. liepos mėn., o ji pagal tai paruošdavo kasos dokumentus - kasos išlaidų orderius. Paruoštus kasos išlaidų orderius ji siųsdavo G. Š. elektroniniu paštu, o jis buvo atsakingas už darbuotojų parašų surinkimą. Kasos išlaidų orderius atsispausdindavo pats G. Š.. Atspausdintus ir pasirašytus kasos išlaidų orderius G. Š. jai grąžindavo. Jai niekada nekilo abejonių dėl kasos išlaidų orderiuose esančių parašų autentiškumo, niekada nebuvo kilusi mintis jų patikrinti. Atlyginimų mokėjimas grynaisiais vyko taip, kad jai G. Š. pasakydavo, kad ruošiasi mokėti atlyginimus, jų sumas jis jai nurodydavo. Tada pagal tai paruošdavo kasos išlaidų orderius, kuriuos siųsdavo G. Š., o jis pasirašytus grąžindavo. Yra buvę tokių atvejų, kada G. Š. išmokėdavo daugiau arba mažiau atlyginimo grynais pinigais, negu darbuotojui būdavo priskaičiuota, ji kasos išlaidų orderyje įrašydavo G. Š. parašytą sumą. Kiek jis realiai tų pinigų išmokėdavo, ji nežino, ji tame nedalyvaudavo. Visais įmonės grynaisiais pinigais disponavo tik G. Š.. Apie tai, kad iki jai įsidarbinant UAB "N." G. Š. atliko laisvės atėmimo bausmę jai nebuvo žinoma, kas tuo metu vadovavo įmonei bei mokėjo atlyginimus darbuotojams ji nežino. Kažkuriuo laikotarpiu dėl su UAB "N." susijusių klausimų bendravo su N. Š., kuri tuo metu buvo įdarbinta UAB "N.". Dėl 2018-12-31, 2019-12-31 surašytų buhalterinių pažymų dėl nežinomų skolų nurašymo, kuriomis buvo nurašytos UAB "N." gautinos sumos, gali paaiškinti, kad šios pažymos buvo surašytos dėl to, kad ji neturėdama praėjusio laikotarpio dokumentų bei likučių, vadovavosi tik Registrų centrui buvusios buhalterės pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais ir juose nurodytais likučiais. Jai pradėjus tvarkyti UAB "N." apskaitą ji kiek įmanoma atliko visų jai žinomų skolų suderinimus, o tų sumų, kurios nurodytos buhalterinėse pažymose, jai nepavyko rasti ir nustatyti iš kur tos sumos yra susidariusios. Dėl to, UAB "N." direktoriaus G. Š. nurodymu tos gautinos sumos buvo nurašytos. Tos sumos buvo nurašytos vėlesniais metais, neprisimena tiksliai, kada, tačiau G. Š. jai liepė surašyti pažymas 2018-12-31 ir 2019-12-31 datomis. Nežino, dėl kokių priežasčių G. Š. priėmė tokį sprendimą tas skolas nurašyti, jis sakė, kad nori teisingų skaičių. Kiek banko sąskaitų turėjo UAB "N.", tiksliai neprisimena, pamena tik kad tikrai turėjo "S." banko sąskaitą. Kiek kortelių ir kam buvo išduota, taip pat negali pasakyti, nes nežino. Kiek ji dirbo UAB "N." visus dokumentus teikdavo ir visus sprendimus priimdavo G. Š., tik kažkurį laikotarpį teko bendrauti su N. Š., bet negali detalizuoti nei kokiu tiksliai laikotarpiu, nei kokiais klausimais, nei kur tuo metu buvo G. Š., nes šių aplinkybių neprisimena.
Liudytoja V. M. parodė, kad ji laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2018 m. birželio mėn. tvarkė UAB "N." buhalterinę apskaitą. Ji tvarkė visą apskaitą nuo pirminių dokumentų registravimo apskaitoje iki ataskaitų teikimo valstybės institucijoms. Įmonės veikla buvo krovinių pervežimas. Įmonės direktorius G. Š. didžiąją dalį laiko buvo (duomenys neskelbtini). Dėl to nuolat kildavo keblumų, kai reikdavo pristatyti įmonės dokumentus įtraukimui į apskaitą. Buvo sudaryta sutartis dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo. Ji UAB "N." nebuvo įdarbinta. Sutartis dėl paslaugų teikimo nutraukta nebuvo, ji nutrūko palaipsniui, nes, kaip minėjo, trūko įmonės dokumentų, jie buvo pristatomi pavėluotai, bendravimas vis mažėjo. Vieną kartą, jai paskambinus G. Š. dėl dokumentų teikimo įtraukimui į apskaitą, jis pasakė, kad jis pasamdė kitą buhalterę ir nutraukė jos įgaliojimus prisijungti prie UAB "N." Sodra, VMI paskyrų. Dėl kokių priežasčių jis nutraukė buhalterinių paslaugų teikimo su jos įmone, nežino, negali pasakyti, kadangi jai nebuvo paaiškinta. UAB "N." pasamdyta nauja buhalterė kartu su UAB "N." vadybininku V. T. buvo atvykę dėl UAB "N." dokumentų. Jie paprašė pateiki UAB "N." dokumentus. Ji pateikė keletą segtuvų. Joks priėmimo - perdavimo dokumentas nebuvo surašytas. Nebuvo surašytas, nes atėjus tai buhalterei su vadybininku kilo konfliktas, nes jos nepažinojo, realiai nežinojo, kam turi perduoti dokumentus. Jie neturėjo jokio įgaliojimo iš įmonės vadovo. 2018 m. UAB "N." vadovas G. Š. ją informavo, kad nori įsigyti lizingu transporto priemones ir liepė paruošti UAB "N." pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą. Šiuos dokumentus ji paruošė ir nusiuntė elektroniniu paštu. Tie dokumentai nebuvo tikslūs, nes, kaip jau minėjo, jai trūko nemažai apskaitos dokumentų, nes Š. jų nepateikdavo. Dokumentus atveždavo tai G. Š. buvusi žmona N. Š., tai dukra K. Š., teikdavo juos pavėluotai. G. Š. nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. balandžio mėn. pabaigos (duomenys neskelbtini) atliko laisvės atėmimo bausmę. Tuo metu įmonės veikla rūpinosi N. Š. ir K. Š., jos abi buvo įdarbintos įmonėje. Tuo metu, kai ji tvarkė UAB "N." apskaitą, įmonė turėjo daug skolų už kurą, buvo sudarinėjami skolų grąžinimo grafikai. 2017 m. balanse, "Trumpalaikiame turte" buvo nurodytas turtas - atsargos (kuras), kadangi ji nebuvo gavusi jokių kelionės lapų, pagal ką būtų galėjusi įsigytą kurą nurašyti, taip pat didelė suma buvo susidariusi G. Š. avansinėje apyskaitoje. Būdavo taip, kad G. Š. pinigines lėšas iš įmonės sąskaitos išsigrynindavo ir po to, kaip supranta, mokėdavo tuos pinigus vairuotojams kaip dienpinigius. G. Š. mokėdavo juos ne pagal buhalterės paskaičiavimus, o pats savo nuožiūra. Pagrindinė problema buvo ta, kad pats G. Š. beveik visą laiką buvo (duomenys neskelbtini), ten dirbo ir vairuotojai, todėl nebuvo kam rūpintis įmonės padėtimi Lietuvoje. Tuo metu, kai Š. nebuvo Lietuvoje, dokumentus įtraukimui į apskaitą teikė N. Š. ir K. V. (buvusi Š.). G. Š. nebuvo paskyręs jokio kito oficialaus vadovo įmonei. Visuose dokumentuose visą jo bausmės atlikimo laiko figūravo jo, kaip įmonės direktoriaus vardas ir pavardė, tik tiek, kad dokumentus atnešdavo jo šeimos nariai. UAB "N." turėjo dvi banko sąskaitas - bankuose "S." ir "D. B.". Pavedimus iš šių sąskaitų, taip pat ir atlyginimams, visuomet darydavo pats G. Š., o ji tik suformuodavo atlyginimų pavedimus, o jis turėdavo patvirtinti antruoju parašu. Tuo metu, kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę, jo vardu, tai yra su G. Š. prisijungimais, pavedimus atlikdavo N. Š. ir K. V., kuri konkrečiai, negali pasakyti. Ji buvo sakiusi N., kad tokiu atveju, jei direktoriaus nėra, jis turi paskirti atsakingą žmogų, tačiau tas taip ir nebuvo padaryta. Kiek banko kortelių buvo išduota prie kiekvienos sąskaitos, nežino. Kiek žino, G. Š. atliekant laisvės atėmimo bausmę, pas jį vykdavo N. Š., su juo bendravo darbiniais ir kitais klausimais. Ar jam buvo pateikiami pasirašyti kažkokie įmonės dokumentai, nežino. Dėl ko iš UAB "N." banko sąskaitos banke "S.", 2017 m. buvo išgryninta 1800 Eur, kurie nebuvo užregistruoti įmonės apskaitoje, negali paaiškinti. Ji banko išrašus sekdavo, matydavo, kokios vyksta operacijos. Jeigu G. Š. atlikdavo išgryninimus iš banko sąskaitų ar persivesdavo sumas į savo sąskaitą ir nepateikdavo pagrindžiančių dokumentų, ji šias sumas įtraukdavo į jo avansinę apyskaitą. Jis taip pat atlikdavo pavedimus į N. Š., K. V. banko sąskaitas, pavedimo paskirtyje nurodydamas "atlyginimas", nors tos sumos viršijo joms priklausantį išmokėti atlyginimą. Tokiu atveju šias sumas ji įtraukdavo į K. V., N. Š. avansines apyskaitas. Darbo UAB "N." pabaigoje, 2018 m. pradžioje, G. Š. avansinėje apyskaitoje buvo susidariusi didelė nepanaudotų lėšų suma. Gali būti, kad G. Š. skola įmonei 2017 m. pabaigoje siekė 186 677, 97 Eur. Kiek ji tvarkė UAB "N." apskaitą, jai susidarė įspūdis, kad G. Š. su įmonės pinigais elgėsi taip, kaip su savais. Pavyzdžiui, ir įmonės darbuotojams buvo išmokamos ne tokios sumos, kurios buvo priskaitytos, o tokios, kokias jis pats sugalvodavo. Buvo tokių atvejų, kad darbuotojams priskaityta mažesnė suma atlyginimo, G. Š. išmokėdavo didesnes sumas. Tokiu atveju ta suma buhalterijoje buvo paskirstoma taip - atžymima, kad išmokėta darbuotojui jam priskaityta suma, o tą sumą viršijanti suma buvo apskaitoma G. Š., kaip atskaitingo asmens avansinėje apyskaitoje. Negali įvardyti konkrečių darbuotojų, kuriems buvo sumokėtos didesnės sumos, nei jiems priklausė, kadangi UAB "N." darbuotojai labai dažnai keitėsi ir daugeliui jų G. Š. mokėdavo ne pagal priskaitytas sumas, bet tokias, kokias pats sugalvodavo. Gali pasakyti, kad net G. Š. atliekant laisvės atėmimo bausmę, jam buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, nes nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių jo nedarbo laikotarpį. G. Š. išėjus į laisvę, jis su ja (V. M.) susisiekė telefonu, jis sakė, kad kol jo nebuvo, N. su K. "jam tiek pridirbo", kad įmonei gresia bankrotas. Sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo buvo nutraukta dėl to, kad nebuvo sumokėta už paslaugas ir dėl to, kad nebuvo teikiami visi dokumentai įtraukimui į apskaitą, apskaitoje labai daug ko trūko. Visus dokumentus perdavė ikiteisminiam tyrimui pagal dokumentų perdavimo aktą.
Liudytojas A. G. parodė, kad pradėjo dirbti UAB "N." nuo 2014 m. Po to, buvo laiko tarpas kai UAB "N." nedirbo, bet po to vėl sugrįžo į minėtą įmonę. Jis visą laiką minėtoje įmonėje dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, pagal darbo pobūdį vykdavo į komandiruotes į (duomenys neskelbtini) valstybę. Jam darbo užmokestis buvo mokamas visada pavedimu, atlyginimą jis gaudavo į banko sąskaitą. Jis nepamena, kad būtų kada nors gavęs atlyginimą ar kokį nors kitą atlygį grynaisiais pinigais, nepamena, kad būtų kur nors pasirašęs už pinigų gavimą. Apklausos metu, jam buvo pateikti kasos išlaidų orderiai ir išmokėjimo žiniaraštis, tačiau jis negali patvirtinti ar paneigti, kad ten padėti parašai yra jo, nes nepamena, ar pasirašinėjo minėtus dokumentus, ar ne.
Liudytojas E. G. parodė, kad UAB "N." pradirbo apie 4 metus, darbo pradžios ir pabaigos nepamena, tik žino, jog iš įmonės išėjo apie 2020 m. Įmonė dirbo (duomenys neskelbtini), todėl visi darbai buvo vykdomi tik (duomenys neskelbtini). Įmonė teikė pervežimo paslaugas (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestis būdavo mokamas ir pervedimu ir grynaisiais, dalį pinigų pervesdavo į sąskaitą, o dalį pinigų išmokėdavo grynaisiais, už ką pasirašydavo kasos orderyje. Grynuosius pinigus išmokėdavo įmonės vadovas G. Š.. Dokumentuose nurodyta suma sutampa su realiai išmokėta suma. Tyrimo metu buvo parodyti orderiai, tačiau ten ne jo parašai.
Pagarsinus liudytojo parodymus (t.4, b. l. 165):
UAB "N." 2019-01-21 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje "Gavau" yra jo parašas ir jis šiuos pinigus yra gavęs, 2019-01-15 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje "Gavau" yra jo parašas ir jis šiuos pinigus yra gavęs, 2019-02-14 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje "Gavau" yra jo parašas ir jis šiuos pinigus yra gavęs, o 2020-03-26 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-04-14 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-05-15 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje "Gavau" esantys parašai yra ne jo ir jis nežino, kas šiuos kasos orderius pasirašė, kasos orderiuose nurodytų pinigų sumų jis nėra gavęs. Liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi.
Liudytojas V. P. parodė, kad maždaug prieš 3 metus, tikslaus laiko jau nepasakys, dirbo UAB "N." vairuotoju. Dabar jau neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.
Pagarsinami liudytojo parodymai:
Įmonėje išdirbo apie 3-4 mėnesius, per tą laiką buvo išvykęs į 2 komandiruotes ("reisus"). Apie įmonę sužinojo iš pažįstamo, kuris jau ten dirbo, R. B. (yra miręs). Jo funkcijos buvo su vilkiku gabenti krovinius po Europą. Dirbo su vilkiku automobiliu "DAF", kiek žino, jis priklausė UAB "N.". Pati UAB "N." buvo registruota Lietuvoje, tačiau buvo sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini) įmone "F.", kurios krovinius UAB "N." gabendavo į kitas Europos valstybes. Kroviniai buvo gabenami su UAB "N." vilkikais, o priekabos buvo įmonės "F.". Į reisą vykdavo pirmiausia į (duomenys neskelbtini), o iš ten su kroviniu į kitas valstybes. Atlyginimas buvo mokamas tik bankiniais pavedimais, dalimis, nebuvo taip, kad visas atlyginimas būtų pervestas iš karto, jis buvo išmokamas po kelis šimtus eurų. Atlyginimo reikėdavo nuolatos prašyti pas G. Š., jis vis "numesdavo" po kelis šimtus. Dėl to greit išėjo iš darbo. Išėjus iš darbo ne visas atlyginimas buvo išmokėtas, įmonė liko skoloje apie 1000 eurų, bet dėl to jokių pretenzijų neturi. Grynais pinigais atlyginimas niekada nebuvo mokamas, nėra gavęs jokių grynųjų pinigų iš UAB "N." ar G. Š.. Grįžus po reiso visus dokumentus atiduodavo G. Š. arba palikdavo juos įmonės ofise (duomenys neskelbtini). Apklausos metu V. P. parodytas UAB "N." 2019-06-01 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jam grynais pinigais buvo išmokėta 1207,93 Eur. Šių pinigų grynaisiais jis ne gavo. Orderio grafoje "Gavau" esantis parašas yra ne jo parašas, nežino, kieno tai yra parašas (5 t. b. l. 2-3). Liudytojas patvirtino parodymus.
Liudytojas D. P. parodė, kad yra UAB "S. P. G." projektų vadovas. UAB "S. P. G." pagrindinė veikla yra kuro kortelių, suteikiančių galimybę vežėjams piltis kurą Europos valstybėse, išdavimas. UAB "S. P. G." su UAB "N." 2015-02-17 sudarė tarpininkavimo sutartį, pagal kurią UAB "S. P. G." kaip tarpininkas parduodavo UAB "N." kurą. Tą pačią dieną buvo sudaryta dar viena sutartis su UAB "N." dėl PVM susigrąžinimo organizavimo. Negali tiksliai pasakyti, nuo kada UAB "N." mokėjimai UAB "S. P. G." pradėjo vėluoti, tačiau 2016-2017 m. UAB "N." buvo vienas pagrindinių jų įmonės skolininkų. Pirmiausia problemas dėl susidariusių UAB "N." skolų buvo bandoma spręsti neteisminiu keliu, buvo sudaromi mokėjimų grafikai, pagal kuriuos dalis mokėjimų buvo atliekama, tačiau bendra skolos suma toliau didėjo. UAB "N." direktorius G. Š. aiškino, kad sunkumai yra laikini, kad įmonė turi uždirbtų pinigų, kurių dar nėra gavusi iš savo klientų, reikia jų sulaukti ir panašiai. Kai įsiskolinimas pasiekdavo tam tikrą ribą, išduotos kuro kortelės buvo blokuojamos iki kol bus arba atliktas mokėjimas, arba iki tam tikro susitarimo. Įsiskolinimas UAB "S. P. G." didėjo, todėl 2020 m. liepos mėn. UAB "S. P. G." kreipėsi į teismą dėl UAB "N." bankroto bylos iškėlimo. UAB "S. P. G." kartu su dar trimis UAB "N." kreditoriais inicijavo civilinės bylos iškėlimą dėl UAB "N." tyčinio bankroto. Tokį sprendimą lėmė tai, kad bankroto proceso metu pastebėjo, kad UAB "N." apskaitos duomenys nesutampa su VĮ Registrų centrui pateiktais duomenimis. Taip pat bankroto proceso metu buvo atliktas UAB "N." dokumentų patikrinimas, po kurio, nustačius įmonės apskaitoje daug pažeidimų, buvo kreiptasi į policiją su pareiškimu. UAB "S. P. G." pasiekė informacija, kad G. Š. įsteigė kitą įmonę - UAB "K." ir į ją galimai perkėlinėjo UAB "N." turtą. Tokią išvadą priėjo, kadangi pastebėjo, kad UAB "N." veiklai mažėjant, įmonės kuro sąnaudos išliko tos pačios - galimai kuras buvo pilamas į UAB "K." transporto priemones, o skolos paliekamos UAB "N.". UAB "S. P. G." žinoma, kad UAB "N." bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Bendrovė pasilieka teisę reikšti G. Š. civilinį ieškinį.
Pagarsinus jo parodymus (5 t. b. l. 73-74), liudytojas patvirtino, kad jie teisingi.
Liudytojas A. P. parodė, kad jis 2020-08-06 nutartimi dėl bankroto bylos UAB "N." iškėlimo, buvo paskirtas UAB "N." bankroto administratoriumi. Bankroto byla iškelta kreditoriaus UAB "S. P. G." iniciatyva. Po bankroto bylos iškėlimo G. Š. perdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą. Įmonė savo nuosavo turto neturėjo, tik lizingu įsigytus automobilius. Lengvąjį automobilį "BMW" iškart perdavė lizingo bendrovei. Taip pat buvo lizingu įsigyti 3 vilkikai su priekabomis - šias transporto priemones bankroto administratorius kurį laiką nuomojo. Iš už nuomą gautas lėšas buvo dengiamos administravimo išlaidos ir kreditoriniai reikalavimai. Tačiau kreditoriai tam nepritarė, todėl transporto priemones perdavė lizingo bendrovei, kuri, juos pardavusi, dali lėšų pervedė ir BUAB "N.". Iš šių lėšų taip pat buvo dengiami kreditoriniai reikalavimai. Gali pasakyti tik tiek, kad pirminiai dokumentai atitiko apskaitos registruose, didžiojoje knygoje, finansinės atskaitomybės dokumentuose esančius duomenis. Dėl to, kad Registrų centrui pateiktuose dokumentuose ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose yra neatitikimų, gali pasakyti tiek, kad balanse iš tikrųjų buvo klaida - neatitikimas trumpalaikiame turte. Registrų centrui pateiktame balanse už 2019 m. buvo nurodyta, kad įmonė turi trumpalaikio turto, o realiai to turto nebuvo. Balansai įmonės apskaitoje buvo pataisyti, tačiau balanso, pateikto Registrų centrui, keisti negalima. Įmonė buvo nedidelė, vykdė transporto veiklą - teikė krovinių pervežimo paslaugas, visos prekės, kuriuos buvo įsigyjamos veiklai, buvo iškart nurašomos į sąnaudas, todėl jokio sandėliuose jokio trumpalaikio turto realiai ir nebuvo. Jo nuomone, vienas iš variantų, dėl ko galėjo susidaryti neatitikimas, tai dėl darbuotojams išmokėtų, bet į įmonės apskaitą neįtrauktų sumų. UAB "N." buhalterinę apskaitą paskutinius 3 įmonės veiklos metus tvarkė buhalterė D. J., o prieš tai - įmonė "P. A.". UAB "N." buvo įsiskolinusi UAB "S. P. G." virš 200 000 Eurų. 2019 - 2020 m. ši skola nepadidėjo, kadangi UAB "N." įsiskolinimą dengė, buvo toliau tiekiamas kuras. 2018-2019 m. UAB "N." direktorius G. Š. įmonei paskolino lėšas veiklai - dvejomis paskolos sutartimis apie 90 000 Eur. Šis įsiskolinimas buvo fiksuotas įmonės apskaitoje - atskaitingo asmens G. Š. avansinėje apyskaitoje. Įmonės įsiskolinimai atskaitingam asmeniui G. Š. buvo realiai atsiradę anksčiau - buvo jo, kaip atskaitingo asmens įmonės reikmėms išleistos piniginės lėšos. Vėliau, tos sumos buvo įvardintos kaip paskolos ir įformintos paskolos sutartimis. Realiai, tos paskolos sutartys nebuvo būtinos, kadangi avansinėje apyskaitoje ir taip buvo fiksuota, kad atskaitingas asmuo įmonės reikmėms buvo išleidęs daugiau pinigų, nei jam yra išduota ir įmonė jam yra skolinga. Sprendimą sudarytą šias paskolos sutartis priėmė direktorius Š. Nurašymai galėjo būti padaryti taisant minėtus neatitikimus balanse, kadangi trumpalaikio turto, kurio realiai nebuvo, vertė balanse buvo nurodyta apie 300 000 Eur. Dėl to, kad nurašyta skola įmonei "T. A.", gali pasakyti, kad tokios įmonės net nebuvo tarp UAB "N." klientų. Dėl atliktų pataisymų nebuvo surašyti jokie paaiškinamieji dokumentai. Su visais įmonės darbuotojais buvo atsiskaityta pilnai, jų taip pat kreditorių sąraše nėra. Bankrotas baigtas. Jis 2022 metais užbaigė bankroto procedūrą.
Liudytojas T. J. parodė, kad yra UAB "S." rinkodaros direktorius. UAB "S. " su UAB "N." bendradarbiavo nuo maždaug 2015-2016 m., tikslios datos neprisimena. UAB "S. " veikla yra mažmeninė prekyba degalais. Su UAB "N." buvo sudaryta sutartis dėl kuro pirkimo. Prieš pasirašant sutartį buvo tikrinami duomenys apie pirkėjo finansinę būklę turtą, skolas, kitaip sakant, viešai prieinama informacija. Sudarant sutartį, UAB "N." turtinė padėtis buvo gera, įmonė atitiko visus klientams keliamus reikalavimus. 2017-2018 m. UAB "N." atsiskaitymai už kurą pradėjo vėluoti, po to išvis neatsiskaitinėjo. UAB "N." direktorius žadėjo, kad problemas išspręs, kad tai yra laikina. Kiek pamena, G. Š. tuo laikotarpiu buvo įkalinimo įstaigoje. Skola UAB "S. " buvo susidariusi iki 10 000 Eur ir ji nebuvo dengiama arba dengiama labai sunkiai. Nors skolos dydis nebuvo didelis, bet ji buvo praterminuota ir nebuvo mokama, todėl UAB "S. " ėmėsi priemonių, kad skola mažėtų. Buvo užblokuotos UAB "N." išduotos kuro kortelės, neduodama daugiau pilti kuro, kol nebus padengti įsiskolinimai. Jis taip pat yra UAB "I. A." direktorius, UAB "I. A" administravo UAB "S. P. G." skolas, todėl matė ne tik UAB "S. " atžvilgiu susidariusias skolas, bet ir UAB "S. P. G." susidariusią skolą ir situaciją galėjo vertinti bendrai šiame kontekste. UAB "S. " skolos iš UAB "N." nepavyko atgauti. Neprisimena datos, galimai 2018-2019 m. UAB "N." direktorius G. Š. norėdamas atlikti mokėjimą UAB "S. P. G." per apsirikimą atliko pavedimą UAB "S. ", apie 3000 - 5000 Eur, tikslios sumos neprisimena. Po to G. Š. prašė grąžinti šį per apsirikimą atliktą mokėjimą, tačiau pinigai buvo panaudoti UAB "S. " įsiskolinimui dengti. UAB "S. " iki UAB "N." bankroto nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB "N.". UAB "S. " pradinis kreditorinis reikalavimas UAB "N." bankroto byloje buvo 250 Eur, bankroto proceso metu bankroto administratoriui paskirsčius bankroto proceso metu gautas lėšas, UAB "S. " gavo apie 12 Eur. Galutinis UAB "S. " finansinis reikalavimas, kuris liko nepadengtas yra 236, 30 Eur. UAB "S. " žinoma, kad UAB "N." bankrotą teismas pripažino tyčiniu. UAB "S. " buvo vienas šios bylos iniciatorių, kadangi buvo požymių, kad UAB "N." sąmoningai vedama link bankroto. 2019 m. G. Š. įkūrė UAB "K.", į kurią buvo palaipsniui perkeliamas įmonės turtas. Kadangi bankroto administratorius jokių pažeidimų neįžvelgė, kreditoriai ėmėsi iniciatyvos tikrinti UAB "N." dokumentus, iš kurių buvo matyti, kad iš UAB "N." buvo išgryninami pinigai, nepagrįstai nurašomos skolos. Jis pagal Registrų centro duomenis matė, kad UAB "N." padėtis gera, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tie duomenys nebuvo tikslūs ir neatitiko realios situacijos.
Pagarsinus liudytojo parodymus (5 t. b. l. 69-70), jis patvirtino, kad teisingi.
Liudytojas R. L. parodė, kad UAB "N." dirbo apie du metus, maždaug iki 2018-2019 metų, tikslaus laikotarpio jau neprisimena. Jo pareigos buvo mechanikas. Vykdavo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir ten dirbdavo apie 3 mėnesius, vėliau išleisdavo atostogų. Kokiame mieste dirbo, tiksliai neprisimena, lygtai pavadinimas prasideda "H" raide. Ten buvo į rengtas garažas, kuriame dirbo - taisydavo UAB "N." vilkikus. Kas buvo įmonės direktorius, tiksliai ir nežino, jam atrodo, kad G. Š. viskam vadovavo. Visus nurodymus dėl darbo jam duodavo G. Š.. Garaže dirbo vienas, kitų darbuotojų nebuvo. Buvo įdarbintas Lietuvoje, tačiau buvo siunčiamas į komandiruotes (duomenys neskelbtini). Atlyginimas buvo mokamas eurais, visada tik į banko sąskaitą. Atlyginimas buvo pervedamas į banko sąskaitą "S." banke (Lietuvoje). Kiek dirbo, jokių grynų pinigų nėra gavęs. Atlyginimas buvo mokamas du kartus per mėnesį, gaudavo pagrindinę algą ir dienpinigius už komandiruotę. Iš viso per mėnesį gaudavo apie 1600 Eur, visą šią sumą pervedant į banko sąskaitą. Apklausos metu jam parodyti UAB "N." kasos išlaidų orderiai 2018-02-21 Nr. (duomenys neskelbtini - 1643 Eur sumai, 2018-03-16 Nr. (duomenys neskelbtini) - 1007 Eur sumai, 2018-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) - 795 Eur sumai, 2018-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) - 1037 Eur sumai, 2018-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini) - 1643 Eur sumai, patvirtina, kad šiuose dokumentuose nurodytų sumų grynaisiais pinigais nėra gavęs. Parodytuose kasos išlaidų orderiuose grafoje "Gavau" esantis parašas yra ne jo parašas, nežino, kieno tai parašas, bet jis šių dokumentų nepasirašinėjo. Apklausos metu parodytas 2018-01-24 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jam neva išmokėta 443,20 Eur grynaisiais pinigais - šiame žiniaraštyje prie jo pavardės esančioje grafoje "parašas" esantis parašas yra ne jo parašas ir nurodytos sumos grynaisiais pinigais nėra gavęs. Apklausos metu parodytas 2018-02-09 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jam neva išmokėta 443,20 Eur grynaisiais pinigais - šiame žiniaraštyje prie jo pavardės esančioje grafoje "parašas" esantis parašas yra ne jo parašas ir nurodytos sumos grynaisiais pinigais jis nėra gavęs. UAB "N." buhalterijoje yra buvęs keletą kartų - pirmą kartą, kai įsidarbino ir dar kartą, neatsimena dėl kokių priežasčių. Buhalterija buvo (duomenys neskelbtini), netoli prekybos centro "I.", buhalterės nei vardo, nei pavardės nežino. Kažkokius dokumentus jam yra tekę pasirašinėti, bet tokių, kaip jam parodyti dokumentai, jis nepamena, kad būtų pasirašęs. Kad pats G. Š. darbo metu jam būtų pateikęs kokius nors dokumentus pasirašyti, tokio dalyko neatsimena.
Pagarsinus liudytojo R. L. parodymus (t.4, b. l. 133-134), jis patvirtino, kad teisingi parodymai.
Liudytojas V. T. parodė, kad UAB "N." dirbo nuo pat įmonės įsteigimo iki pat jos veiklos pabaigos. V. T. buvo UAB "N." steigėjas, kadangi užsiima įmonių steigimo ir pardavimo veikla. G. Š. įmonę iš jo nupirko. Kuriais metais tai tiksliai įvyko, neprisimena, tai turėtų matytis iš Registrų centro duomenų bazėse esančios informacijos. Jo pareigos visą laiką, kiek dirbo UAB "N.", buvo transporto vadybininkas. UAB "N." teikė krovininio transporto paslaugas, visą veiklą iš esmės vykdė (duomenys neskelbtini). V. T. darbo vieta buvo Lietuvoje, jis dirbo iš namų. Jo funkcijos buvo dokumentų ruošimas ir veiklos vykdymui reikalingų dokumentų gavimas iš Transporto inspekcijos. Su krovinių pervežimo veikla jis nedirbo, jo funkcijos buvo kitos. Krovinių pervežimo veiklai vadovavo ir ją koordinavo pats direktorius G. Š.. Direktorius didesnę laiko dalį buvo (duomenys neskelbtini), o jei reikdavo gauti kokius dokumentus Lietuvoje, skambindavo ir pavesdavo V. T.. Iš pradžių UAB "N." buhalterė buvo V., pavardės nežino, jos darbo vieta, kur teikė apskaitos paslaugas buvo (duomenys neskelbtini), šalia prekybos centro "I.". Pati UAB "N." savo ofiso Lietuvoje neturėjo. Neprisimena kuriais metais, 2018 ar 2019, tik pamena, kad maždaug sausio mėnesį, UAB "N." didino savo įstatinį kapitalą, kadangi buvo planuojama įsigyti vilkiką. Buhalterės buvo paprašyta pateikti balansą, tačiau ji vadovui nurodė, kad balansą rengia tik birželio 1 dienai. Tuomet V. T. kilo įtarimas, kad su buhaltere kažkas yra ne taip, dėl ko ji negali pateikti balanso ir rekomendavo vadovui keisti buhalterę. Po kurio laiko vadovas pasamdė kitą buhalterę - D. J.. V. T. su D. J., jai pradėjus tvarkyti UAB "N." buhalteriją, buvo nuvykę pas V. į jos darbo vietą, pasiimti UAB "N." dokumentų. Ji D. J. atidavė tik keletą lapų dokumentų, nežino tiksliai, kas ten buvo, daugiau dokumentų neperdavė. Priežasčių, dėl ko nebuvo perduoti kiti dokumentai, ji nenurodė, tiesiog pasakė, kad neatiduos ir viskas. Jis paskambino direktoriui ir pasakė apie šią situaciją. Kiek žino, kažkiek dokumentų jis visgi iš V. pasiėmė, bet ką konkrečiai, nežino. Kaip visą tą laiką, kiek V. T. dirbo, keitėsi UAB "N." finansinė padėtis, nežino, tokios informacijos jis niekada neturėjo. Kaip jau minėjo, jis tvarkėsi tik su įmonės veiklai reikalingų dokumentų gavimu iš valstybės institucijų. V. T. atlyginimas buvo apie 70 eurų per mėnesį, atlyginimas buvo mokamas bankiniais pavedimais. Gali būti, kad yra keletą kartų darbo užmokestį gavęs ir grynais pinigais, tačiau kadangi praėjo gana nemažai laiko, tiksliai neprisimena. Apklausos metu tyrėja jam buvo parodžiusi UAB "N." kasos išlaidų orderius, kurių grafoje "Gavau" esantis parašas buvo ne jo, nežino, kieno tai yra parašas, jis tų pinigų nėra gavęs, jis pasirašyti galėjo tik už tai, ką realiai gavo. Buvo taip pat parodyti ir kiti kasos išlaidų orderiai, kuriuose buvo jo parašai.
Liudytoja A. N. parodė, kad jos vadovaujama įmonė UAB "A." su UAB "N." pradėjo bendradarbiauti maždaug nuo 2016 m. UAB "A." veikla yra tarptautiniai pervežimai. UAB "A." teikė UAB "N." krovininių transporto priemonių priekabų (kietašonių ir tentinių) nuomos paslaugas, buvo išnuomotos, jei gerai pamena, 4 priekabos. UAB "N." veikla taip pat buvo krovinių pervežimas. Nuo 2016 m. pabaigos UAB "N." mokėjimai už paslaugas pradėjo strigti. Direktorius G. Š. aiškino, kad įmonė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, kadangi turėjo eismo įvykių ir panašiai. Po to, kai mokėjimai pradėjo vėluoti, stebėjo UAB "N." situaciją pagal "Registrų centrui" teikiamus duomenis, atrodė, kad įmonė toliau dirba, neatrodė, kad įmonei gresia bankrotas, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, šie duomenys neatitiko tikrovės. Buvo suinteresuoti ne iškart nutraukti sutartį, o palaukti, kol įmonė atsigaus ir atlygins pradelstus mokėjimus už paslaugas. Dėl to iš pradžių buvo pakeista su UAB "N." sudaryta sutartis, laikinai sumažinti nustatyti nuomos tarifai. Tačiau mokėjimai už paslaugas neatsistatė, kaip tik UAB "N." pradėjo išvis nebemokėti už paslaugas. Todėl sutartis dėl priekabų nuomos su UAB "N." buvo nutraukta 2017 m. rugsėjo mėnnesį. G. Š. pradėjo nebekelti ragelio, ignoruoti, atrodė, kad išvis nesiruošia atlyginti už suteiktas paslaugas. Po sutarties nutraukimo UAB "A." iš UAB "N." atsiėmė išnuomotas priekabas, tačiau šis procesas užtruko, ne iškart po sutarties nutraukimo jos buvo atsiimtos, kadangi G. Š. vengė bendrauti. Jai susidarė toks vaizdas, kad G. Š. planas ir buvo, kad iš pradžių sudarius sutartį dėl nuomos, keletą mėnesių vykdyti savo įsipareigojimus, tokiu būdu prisiviliojant partnerius, o po kelių mėnesių, kuriuos mokėjimai vyko sklandžiai, už paslaugas buvo nemokama. Dabar negali tiksliai pasakyti, kiek laiko UAB "N." laiku apmokėdavo už paslaugas, 2016 m. apie keletą mėnesių. Nors G. Š. UAB "A." skolą visiškai pripažino, UAB "N." jos negrąžino. Į UAB "N." buvo kreipiamasi su pretenzijomis, raštiškai. Nepavykus atgauti skolos, 2019 m. UAB "A." kreipėsi į teismą dėl skolos iš UAB "N." priteisimo, skola buvo priteista. UAB "N." bankroto proceso metu UAB "A." gavo iš šios įmonės pavedimą - 2517 Eur. UAB "A." už paslaugas neapmokėta suma - 42506,62 Eur. Ši suma susidariusi tik už neapmokėtas UAB "A." suteiktas pasaugas, jokie delspinigiai ar palūkanos nebuvo skaičiuojami. Jai yra žinoma, kad UAB "N." bankrotas teismo buvo pripažintas tyčiniu, šiame procese UAB "A." dalyvavo. UAB "A." ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo iš G. Š., atsakingo už UAB "N." bankrotą, nėra pareiškusi.
Liudytojas D. G. parodė, kad yra UAB "C. P." finansų direktorius. UAB "C. P." yra kuro kortelių, kurių pagrindu yra parduodamas kuras Europoje dirbantiems vežėjams, platintojas. UAB "C. P." su UAB "N." 2018 metais pasirašė sutartį dėl kuro tiekimo. Sutarties pasirašymo metu buvo tikrinama įmonės finansinė būklė, pagal 2017 m. finansines ataskaitas UAB "N." finansinė padėtis buvo gera. Pagal sutartį UAB "N." buvo parduodamas kuras Lietuvoje ir Vakarų Europoje. Iki 2018 m. spalio mėnesio UAB "N." mokėjimai už kurą vyko tvarkingai, nuo 2018 m. lapkričio mėnesio atsiskaitymai vėluodavo daugiau nei 20 dienų. 2019 metais sausio pirmomis dienomis UAB "C. P." šį klientą blokavo - užblokavo jo kuro korteles ir jomis naudodamasis klientas negalėjo piltis kuro. 2019 m. pradžioje UAB "N." skola siekė apie 90 000 - 100 000 Eur. Šią sumą sudarė tik neapmokėtos paslaugos. Su UAB N." direktoriumi bendravo, kontaktavo dėl skolos apmokėjimo, ko pasėkoje iki 2019 metų spalio mėnesio klientas apmokėjo apie 70 000 Eur skolos, likutis buvo apie 29 000 Eur. 2019 metais spalio mėnesį su UAB "N." buvo surašytas taikos susitarimas, kuriame nurodyta, kad 29 000 Eur skolą už paslaugas ir 3000 Eur palūkanų bus apmokama periodiškai pagal nustatytą grafiką. Pagal grafiką mokėjimai nevyko, todėl buvo kreiptasi į teismą, teismas priteisė šią sumą pagal taikos susitarimą, ir buvo išduotas vykdomasis raštas. Vykdomasis raštas buvo pateiktas antstoliui, antstolis iki UAB "N." bankroto proceso pradžios išieškojo apie 8000 Eur. Prasidėjus bankroto bylai UAB "C. P." įsitraukė į bankroto bylą kaip kreditorius, pirminis reikalavimas buvo 16 700 Eur už paslaugas plius palūkanos, palūkanų buvo apie 48 000 Eur. Šios palūkanos buvo numatytos pagal pirminę su UAB "N." sudarytą sutartį - 0, 5 proc. už vieną pradelstą dieną. Bankroto proceso metu UAB "C. P." iš UAB "N." gavo 915,45 Eur. Teismo nutartyje dėl UAB "N." likvidavimo yra nurodytas UAB "C. P." reikalavimas - 63978, 94 Eur - galutinis reikalavimas, jau atėmus bankroto proceso metu gautus 915, 45 Eur. UAB "C. P." žinoma, kad UAB "N." bankrotas pripažintas tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas K. Ž. parodė, kad dirbo UAB "N.", kiek pamena lygtai prieš keturis metus apie du su puse metų, vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose. Jam dirbant įmonėje reikėjo dažnai vykti į komandiruotes užsienyje - į (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestį mokėdavo pravedant į banko kortelę ir mokėdavo grynais. Apklausos metu tyrėja rodė UAB "N." kasos išlaidų orderius. Vienuose orderiuose buvo jo parašai, kituose ne jo parašai. Š. mokėdavo ir grynais pinigais, tačiau jokių dokumentų pasirašyti neduodavo. Kai jis (duomenys neskelbtini) buvo kalėjime, tai reikalus tvarkė jo žmona. Kai mokėdavo pinigus, ne visą laiką duodavo pasirašyti. Orderiuose, kur ne jo parašai, tų pinigų jis negavo. Didesnę dalį gaudavo grynais pinigais, ir Š. neduodavo jokio dokumento pasirašyti.
Liudytojas V. Š. parodė, kad maždaug prieš porą metų, tikslaus laiko nepamena, dirbo G. Š. įmonėje. Gali pasakyti, kad net nežinojo, kad įmonės pavadinimas UAB "N.", žinojo tik tiek, kad įmonė G. Š.. Įsidarbino per savo pažįstamą, kuris dirbo toje įmonėje vairuotoju, dirbo (duomenys neskelbtini). Vilkikai, kuriuos teko vairuoti, buvo su lietuviškais numeriais, o priekabos - (duomenys neskelbtini) numeriais. Su G. Š. įsidarbinant buvo sutarta, kad už komandiruotės dieną bus mokami 75 Eur. Kiek pamena, į (duomenys neskelbtini) nuvyko rudens pradžioje, pradirbo apie pusantro mėnesio, apie 3-4 savaites pabuvo namie, po to vėl išvažiavo ir namo grįžo prieš Kalėdas ir po to nusprendė daugiau į (duomenys neskelbtini) nebevykti. Išėjo iš darbo, nes buvo gana sunkiai mokamas atlyginimas, reikėdavo nuolat skambinti G. Š. ir prašyti, kad pervestų uždirbtą atlyginimą, jis atlikdavo pavedimus po kelis šimtus eurų, po kurio laiko reikdavo vėl prašyti, kad pervestų likusią dalį. Atlyginimas ir komandiruotpinigiai buvo mokami tik bankiniais pavedimais, iš UAB "N." niekada nėra gavęs grynųjų pinigų, nėra pasirašinėjęs jokiuose dokumentuose. Apklausos metu tyrėja jam buvo parodžiusi UAB "N." kasos išlaidų orderis N. (duomenys neskelbtini), pagal kurį neva jam išmokėti grynieji pinigai. Tame kasos išlaidų orderyje esantis parašas yra ne jo parašas, jo parašas visai kitoks. Nėra gavęs grynųjų pinigų, kurie buvo nurodyti kasos išlaidų orderyje.
Liudytojas R. S. parodė, kad UAB "N." dirbo laikotarpiu nuo 2018 iki 2020 metų, tikslių datų neprisimena. Jis buvo vilkiko vairuotojas. Dažniausiai važiuodavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal, jei kam nors iš (duomenys neskelbtini) esančių vairuotojų sugesdavo automobilis, jei tokio darbo nebūdavo, dirbdavo (duomenys neskelbtini), tačiau jo komandiruotės būdavo trumpos, dažnai grįždavo į Lietuvą. UAB "N." vadovas buvo G. Š., jis duodavo visus nurodymus dėl darbo. Žino, kad buvo ir kažkoks vadybininkas bet jis su juo asmeniškai išvis nebendraudavo. Atlyginimas buvo mokamas daugiausiai grynais pinigais, kartais buvo pervedamas į banko sąskaitą. Jo atlyginimas buvo apie 2000 eurų, ši suma kažkiek svyruodavo priklausomai nuo nuvažiuotų kilometrų, taip pat nuo to, jei dirbdavo Lietuvoje. Buvo mokamas bazinis atlyginimas ir komandiruotpinigiai. Bazinis atlyginimas buvo minimalus, o kiek buvo mokama už komandiruotės dieną, dabar negali pasakyti, neprisimena. Apklausos metu tyrėja jam parodė UAB "N." kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos jam buvo išmokėti grynieji pinigai. Gali pasakyti, kad kasos išlaidų orderiuose esantis parašas yra ne jo parašas, tuose kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų tuo laikotarpiu jis tikrai negavo. Dažniausiai G. Š. vėluodavo išmokėti atlyginimą arba išmokėdavo ne visą priskaičiuotą sumą, kai galėdavo atiduodavo pinigus tiesiog taip, nepasirašant už tai ant jokio dokumento. Ypatingai sunki situacija su atlyginimais buvo, kai G. Š. buvo sulaikytas teisėsaugos institucijų (duomenys neskelbtini), atlyginimai pradėjo vėluoti. Tuomet atlyginimai vėluodavo ir po 2 mėnesius, o juos dalimis išmokėdavo G. Š. žmona N. Š.. Kiek prisimena, išmokėdama ji retai kada duodavo pasirašyti dėl išmokėjimo. Iš darbo UAB "N." išėjo 2020 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, kadangi įmonės padėtis buvo gana sunki, turėjo daug skolų, o jam buvo neišmokėta virš 8000 Eur atlyginimo. Tą sumą G. Š. jam išmokėjo 2020 m. rudenį per du kartus. Kituose UAB "N." kasos išlaidų orderiuose ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose, pagal kuriuos jam išmokėti grynieji pinigai, yra jo parašas. Gali pasakyti, kad ta suma, kuri buvo nurodyta kasos išlaidų orderyje ir už kurią pasirašydavo, dažniausiai neatitikdavo tos sumos, kuri būdavo realiai išmokama, realiai būdavo išmokama mažesnės sumos. Dėl to tie likučiai kaupdavosi ir buvo susidariusi skola.
Specialistė A. R. paaiškino specialisto išvadoje nurodomi dokumentai, kurie buvo pateikti. Tie balansai, kurie pateikti, tai išsitraukiant per informacinę sistemą, o tie, kurie buvo nepateikti, tai rasti tarp bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Tos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tarp kurių buvo rasti nepateikti balansai, jai pateikė ikiteisminio tyrimo tyrėja.
Bendrovėje „N.“ buhalterinę apskaitą tvarkė „P. A.“ direktorė V. M. nuo 2017-01-01 iki 2018-07-11, nuo 2018-07-12 iki 2020-06-12 tvarkė buhalterė D. J.. Jai dokumentus pateikė ne buhalterė, o tyrėja. Specialisto išvadoje esu aprašiusi, kad tie balansai, kurie nepateikti, jie sutapo su bendrovės rastais registrais. Buhalterinės apskaitos įstatyme yra numatyta, kad balanso duomenys turi atitikti su vedamais registrais. Jie buvo tokie, kokie pagal registrus. Jai nėra žinoma, kodėl jie nebuvo pateikti Registrų centrui. Mokumą nustatinėjo pagal balanso dieną sudarytą, tai būtent 2020 metais turėjo tik liepos 31 dienai. Pagal tokį balansą, koks buvo pateiktas, buvo aprašyti mokumo koeficientai. Apie nurašymą aprašyta specialisto išvadoje, dokumentinio tyrimo metu negalėjo nustatyti, kokiu pagrindu buvo nurašytos beviltiškos skolos. Nurodė, kad yra pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymas dėl to, kad jos nebuvo pripažintos abejotinomis. Atsakant į pirmą klausimą ar į antrą klausimą yra susisteminti duomenys pagal tarnybinį pranešimą. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja nustatė, kad pagal tuos įformintus kasos išlaidų orderius piniginės lėšos darbuotojams buvo neišmokėtos, tai būtent į tai ir atsirėmė, ir pagal tai teikė išvadą. Tokiu atveju, kai specialistui yra pateikiami apklausų protokolai ir nebūna jokio surašyto tarnybinio pranešimo, tai specialistas negali vertinti apklausų protokolų ir tuomet teikia specialistas sąlyginę išvadą. Tokiu atveju, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustato, kad buvo neišmokėtos piniginės lėšos ir ji turi dokumentą, kuriame tai yra nustatyta, tuomet teikiama kategoriška išvada. Jos yra nesąlyginė išvada todėl, kad ji remiasi tarnybiniu pranešimu, kurį surašė tyrėja ir nurodė, kad šios piniginės lėšos yra neišmokėtos. Ji vertino ir pagal buhalterinius dokumentus. Tyrėja parašė, kad nustatė, tai ji ir atsakė į tokį klausimą, apklausų protokolų specialistas pats nevertina. Atsakant į pateiktus klausimus, reikėjo įvertinti bendrovės mokumą ir rodiklius aprašė pagal rekomendacijas. Sąmoningų, nesąmoningų veiksmų ji nėra aprašiusi savo specialisto išvadoje, tai ne jos kompetencija. Specialisto išvadoje yra aprašyti mokumo koeficientai, kurie rodo balanso sudarytai dienai atitinkamas reikšmes. Yra išvadoje aprašiusi, kad Pelno mokesčio įstatyme nurodyta, kokiais atvejais galima nurašyti skolas kaip beviltiškas. Dokumentiniam tyrimui nebuvo pateikti įrodymai, kokiu pagrindu tai nurašyta. Surašant specialisto išvadą, teikiama išvada, kad iš dalies negalima nustatyti pagal bendrovės pateiktus dokumentus. Specialisto išvadoje nurodė, kad negalima nustatyti turto dėl darbo užmokesčio ir negalima nustatyti dėl nežinomų skolų nurašymo. Pelno mokesčio įstatyme yra nurodoma, kokiais atvejais yra nurašomos nežinomos skolos. Nežinomos skolos nurašytos mažinant turtą ir didinant sąnaudas. Šiuo atveju dėl to ir negalėjo nustatyti turto ir dėl to antro punkto, nurodyto specialisto išvadoje. Paskutinė išvada dėl ko negalima nustatyti turto, tai dėl dviejų aspektų, tai pirmu atveju dėl darbo užmokesčio, kuris įformintas pagal kasos išlaidų orderius, ir antru atveju dėl nežinomų skolų nurašymo, nes nežinomos skolos nurašytos mažinant turtą ir didinant bendrovės sąnaudas, kadangi sumažinto turto suma pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to tyrimo metu negalėjo nustatyti. Buvo nustatytas 2018 ir 2019 metais nežinomų skolų nurašymas. Ūkinės operacijos veiksmas atliktas 2018 metais ir antros nežinomos skolos nurašymas 2019 metais. Skolos nebuvo aiškios todėl, kad nežinomų skolų nurašymas nebuvo pagrįstas dokumentais. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka numatyta. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka. Buhalterinės apskaitos įstatymo to pačio straipsnio 5 p. yra numatyta, kad jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausias buhalteris, buhalteris ar paslaugas teikianti įmonė, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per ataskaitinį laikotarpį ūkio subjekto vyriausias buhalteris ar teikianti įmonė apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui. Įstatymo nuostatos numato, kad atsakingas yra vadovas ir būtent vadovo nustatyta tvarka turi būti perduodami dokumentai. Tokie dokumentai dokumentiniam tyrimui nebuvo pateikti man apie nustatytą tvarką. Dokumentiniam tyrimui nebuvo perduoti. Bet tokie dokumentai vadovo nustatyta tvarka - perdavimo aktai turėtų būti surašyti ir įforminti, kaip turi būti atliktas šitas veiksmas. Grynieji pinigai išmokami atskaitingam asmeniui pagal kasos išlaidų orderį ir nurodoma, kokiu pagrindu piniginės lėšos yra išmokėtos. Tas pinigines lėšas, kurias išgrynina iš banko sąskaitos ar su kortele, ar banko skyriuje, arba pagal kasos išlaidų orderį, tai įforminama kaip atskaitingo asmens skola bendrovei. Jeigu įneša kaip savo asmenines pinigines lėšas, tai tuomet yra bendrovės skola atskaitingam asmeniui. Jeigu įneša kaip nepanaudotas atskaitingo asmens pinigines lėšas, tai tuomet mažinama atskaitingo asmens skola bendrovei. Tai turi registruose ar pačiuose dokumentuose matytis, ar čia asmeninės lėšos, ar čia yra įmonės lėšų grąžinimas, įnešimas į kasą. Visos ūkinės operacijos registruojamos bendrovės buhalterinės apskaitos registre ir būtent buhalterinės sąskaitos numeris rodo, kokia tai atlikta ūkinė operacija, ar asmeninės lėšos įneštos, ar tai paskola suteikta, ar atskaitingo asmens grąžinamos piniginės lėšos. Jeigu atskaitingo asmens grąžinamos piniginės lėšos, tai buhalterinė sąskaita (duomenys neskelbtini). Atsakant į pateiktą klausimą, buvo nurodyta pagal kokius kasos išlaidų orderius ir kam įformintas piniginių lėšų išmokėjimas. Specialisto išvadoje yra sudaryta lentelė. Pirmoje lentelėje (11 psl. specialisto išvados) nurodyta, kad pagal pirmoje lentelėje susistemintus kasos išlaidų orderius kasininkas buvo G. Š., o gavėjai yra nurodyti darbuotojai. Tačiau, kaip minėjau, pagal tarnybinio pranešimo duomenis yra nustatyta, kad šios piniginės lėšos nurodytiems gavėjams neišmokėtos. Jeigu jos neišmokėtos, tai įmonei liko skoloje 36000 Eur. Išvadoje pasisakė tik dėl darbuotojų. Visų pirma, už apskaitos dokumentų ir buhalterinės apskaitos registrų saugojimą yra atsakingas bendrovės vadovas. Dabar Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnio neprisimenu, tačiau perimantis asmuo, šiuo atveju kai perimta, iš praktikos, tai turėtų pasidaryti inventorizaciją, pasižiūrėti visus registrus ir sutikrinti tuos likučius, kokius turi. Teikti metines atskaitas priklauso vadovo nustatyta tvarka – ar vyriausiam buhalteriui, ar direktoriui. Šiuo atveju tiriamoje bendrovėje, teikiant Registrų centrui, visą laiką yra nurodytas asmuo, kuris teikė – ar vadovas, ar buhalterė. Šiuo atveju neprisimena, kas turėjo pateikti. Kai teikiamos Registrų centrui, išsitraukus iš informacinės sistemos yra nurodyta, kas pateikė. Visais atvejais yra nurodyta, kas teikia. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. yra numatyta, kas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą.
Kauno apygardos teismo 2022-03-08 nutartis patvirtina, kad UAB "N." bankrotas pripažintas tyčiniu (4 t. b. l. 2-10).
Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-05 nutartis patvirtina, kad palikta galioti Kauno apygardos teismo nutartis dėl UAB "N." bankroto pripažinimo tyčiniu (5 t. b. l. 94-108).
UAB "N." buhalterinių pažymų kopijas: 2019-12-31 buhalterinė pažyma dėl 100 000 Eur "nežinomų skolų nurašymo", 2018-12-31 buhalterinė pažyma dėl 80 000 Eur "nežinomų skolų nurašymo", 2018-12-31 buhalterinė pažyma dėl 121409,58 Eur "nežinomų skolų nurašymo", 2020-03-31 buhalterinė pažyma dėl 37 047,92 Eur "ES PVM nurašymo", 2020-01-10 buhalterinė pažyma dėl 23 987 Eur abejotino kuro likučio nurašymo, 2020-01-31 buhalterinė pažyma dėl 42 340,38 Eur senų susikaupusių skolų nurašymo į abejotinas sąnaudas (4 t. b. l. 95-102).
Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. S. tarnybinis pranešimas "Dėl nustatytų aplinkybių", kuriuo atlikta ikiteisminio tyrimo metu gautų liudytojų parodymų analizė ir nustatytos šios aplinkybės:
- 2022-11-07 R. O. elektroniniu paštu nurodė, kad kasos išlaidų orderiuose esantis parašas yra ne jo, tačiau iš G. Š. yra gavęs 2500 Eur grynais pinigais. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. O. neišmokėta 106,86 Eur (pagal UAB "N." kasos išlaidų orderius).
Žemesnės instancijos teismas
- 2022-08-08 apklausos metu A. K. nurodė, kad atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta A. K. realiai neišmokėtų grynųjų pinigų suma.
- 2022-07-11 apklausos metu A. G. nurodė, kad dirbant UAB „N.“ darbo užmokestis visada buvo mokamas pavedimu į banko sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad grynųjų pinigų iš UAB „N.“ A. G. negavo.
- 2022-05-31 apklausos metu R. L. nurodė, kad UAB "N." kasos išlaidų orderiuose 2018-02-21 Nr. (duomenys neskelbtini) 1643 Eur sumai, 2018-03-16 Nr. (duomenys neskelbtini) 1007 Eur sumai, 2018-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) 795 Eur sumai, 2018-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) 1037 Eur sumai, 2018-04-26 Nr. (duomenys neskelbtini) 1643 Eur sumai, bei 2018-01-24 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų 443, 20 Eur, 2018-02-09 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytų 443, 20 Eur grynaisiais pinigais negavo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. L. nurodytuose UAB „N.“ kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų sumų grynaisiais pinigais negavo.
- 2022-05-31 apklausos metu R. S. nurodė, kad kasos išlaidų orderiuose 2018-03-19 Nr. v, 2018-10-29 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-04-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-05-21 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-07-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-01-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-03-24 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-04-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-05-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-05-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-06-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-07-09 Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-08-05 Nr. (duomenys neskelbtini) esantis parašas yra ne jo, šiuose kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų tuo laikotarpiu, kai išrašyti šie orderiai, negavo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. S. realiai neišmokėta 13051,30 Eur grynaisiais pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
- 2022-07-28 apklausos metu R. D. nurodė, kad 2018-05-22 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-06-22 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-07-25 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-07-25 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-07-17 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne ji parašai, ir juose nurodytų sumų nėra gavęs grynais. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. D. nurodytuose UAB „N.“ kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų sumų grynaisiais pinigais negavo.
- 2022-08-12 apklaustas D. J. nurodė, kad darbo užmokestis UAB „N.“ buvo mokamas ir pavedimu, ir grynais pinigais. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta D. J. neišmokėtų grynųjų pinigų suma.
- 2022-08-01 apklaustas K. Ž. nurodė, kad UAB „N.“ kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose, nurodytas sumas yra gavęs, išskyrus kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esantis parašas yra ne jo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta 1430 Eur K. Ž. neišmokėtų pinigų suma.
- 2022-06-22 apklaustas E. G. nurodė, kad 2020-03-26 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-04-14 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-05-15 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), esantys parašai yra ne jo ir jis nėra gavęs juose nurodytų sumų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. G. realiai neišmokėta 2297,16 Eur.
- 2022-06-01 apklaustas V. T. nurodė, kad UAB „N.“ kasos išlaidų orderiuose 2019-11-06 Nr. (duomenys neskelbtini) - 172,02 Eur sumai, 2019-12-23 Nr. (duomenys neskelbtini) - 39,10 Eur sumai, 2020-02-26 Nr. (duomenys neskelbtini) - 270,93 Eur sumai yra ne jo parašas, šių pinigų jis nėra gavęs. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. T. realiai neišmokėta 482,05 Eur.
- 2022-10-19 apklaustas V. P. nurodė, kad UAB "N." 2019-06-01 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), esantis parašas yra ne jo, nurodytos sumos grynaisiais negavo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta 1207,93 Eur V. P. neišmokėtų grynųjų pinigų suma.
- 2022-11-10 apklaustas A. K. nurodė, kad dirbant UAB „N.“ gavo grynuosius pinigus iš G. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta A. K. neišmokėtų grynųjų pinigų suma.
- 2022-12-16 telefonu apklaustas I. S. nurodė, kad dirbant UAB „N.“ atlyginimą gaudavo į banko kortelę, tačiau, yra buvę atvejų, kad G. Š. jam davė ir grynuosius pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta I. S. neišmokėtų grynųjų pinigų suma.
- 2022-10-10 apklaustas V. Š. nurodė, UAB "N." kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), esantis parašas yra ne jo, jis nėra gavęs grynųjų pinigų, kurie yra nurodyti kasos išlaidų orderyje - 518,93 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. Š. nebuvo išmokėti grynieji pinigai.
- 2022-11-08 apklaustas S. M. nurodė, kad kasos išlaidų orderyje 2020-03-25 Nr. (duomenys neskelbtini), esantis parašas yra ne jo, nurodytos pinigų sumos negavo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad S. M. realiai neišmokėta 689,40 Eur.
- 2022-11-14 apklaustas I. Z. nurodė, kad dirbant UAB „N.“ atlyginimą gavo tiek grynais, tiek į banko sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta I. Z. neišmokėtų grynųjų pinigų suma (5 t. b. l. 32-33).
Bylų (dokumentų) perdavimo aktai patvirtina, kad UAB "P. A. I. A.", atstovaujama direktorės V. M. perdavė UAB "N." apskaitos dokumentus už laikotarpį iki 2018 m. 05 mėn. (5 t. b. l. 77-79).
Dokumentų priėmimo perdavimo aktas patvirtina, kad UAB "N." nemokumo administratorius A. P. perdavė ikiteisminiam tyrimui UAB "N." apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2018-01-01 (5 t. b. l. 86).
UAB "N." nemokumo administratorius A. P. pateikti duomenys patvirtina, kad pateikė UAB "N." balansą ir pelno nuostolių ataskaitą bankroto bylos iškėlimo dienai (2020-08-06), iš kurio matyti, kad UAB "N." nuostoliai bankroto bylos iškėlimo dienai siekė 354307 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 417580 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 86056 Eur (5 t. b. l. 82-84).
Kauno apygardos teismo nutartys dėl likviduojamos dėl bankroto UAB "N." bankroto iškėlimo, kreditorinių reikalavimų tvirtinimo ir sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos. Nutartimi patvirtinti patikslinti likviduojamos dėl bankroto UAB "N." kreditorių finansiniai reikalavimai: K. V. – 37 626,05 Eur; G. Š. – 92 125,14 Eur; UAB K. – 9 647,13 Eur; VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius – 4 766,05 Eur; C. K. L., UAB – 379,18 Eur; UAB „S.“ – 1 196,99 Eur; UAB „M.“ – 1 355,51 Eur; Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos – 5 991,82 Eur; UAB „S. P. G.“ – 171 869,84 Eur; Antstolė A. K. – 44,42 Eur; UAB „A.“ – 43 414,62 Eur; UAB „H. T.“ – 7 782,28 Eur; UAB „S.“ – 1 194,86 Eur; UAB „A.“ – 122,87 Eur; UAB „D. F.“ – 1 625,19 Eur; UAB „S. “ – 236,30 Eur; UAB „C. P.“ – 63 978,74 Eur; 2022-09-07 nutartimi patvirtintas patikslintas UAB "S. P. G." reikalavimas - 177 492, 38 Eur (5 t. b. l. 131-152).
1.1 - bendrovėje “N.” nesilaikyta LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, ir 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimų, nes:
- bendrovėje “N.” nepagrįstos apskaitos dokumentais 2017 m. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke „S.“ išimtos 1800 Eur sumos grynais pinigais užpajamavimo ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos buhalterinės apskaitos registruose,
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas aukščiau ištirtus įrodymus, daro tokias išvadas.
Kaltinamasis G. Š. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino. Teismas, kaltinamojo paaiškinimą, kad jis UAB „N.“ turto nepasisavino, kad buhalterinę apskaitą vedė buhalteriai ir jie atsakingi, kad jis neatliko jokių tyčinių veiksmų dėl kurių įvyko bankrotas, kad jokio tyčinio bankroto nebuvo, vertina kritiškai. Jo kaltę patvirtina ištirti byloje įrodymai.
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
Finansinių-turtinių nusikaltimų bylose, kaip taisyklė, pagrindinis įrodymas yra finansinių-turtinių nusikaltimų tyrimo specialisto išvados arba apskaitos ir finansų ekspertizių išvados.
Šioje byloje buvo atlikta FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistų tyrimas UAB „N.“ ūkinė-finansinės veiklos tyrimas ir duotos išvados.
Teismas, vertindamas specialistų išvadų patikimumą, vadovavosi kasacinės instancijos praktika dėl išvadų vertinimo. Kasacinės instancijos teisminėje praktikoje konstatuota, kad ekspertizės aktą ar eksperto, ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Pažymėtina, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. Kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą, turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas. Taigi, pažymėtina, kad specialistas (ekspertas) privalo objektų tyrimą (ekspertizę) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą, turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, Nr. 2K-206-693/2017, Nr. 2K-177-895/2018, Nr. 2K-327-719/2018, Nr. 2K-110-976/2021).
Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausta specialistė A. R., šioje byloje atlikusi UAB „N.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą. Specialistė išsamiai paaiškino apie atliktą tyrimą ir atsakė į užduotus klausimus. Taigi, šioje byloje specialistų išvadas teismas vertina kaip patikimas ir nekeliančios jokių abejonių dėl jų pagrįstumo.
Teismas kaltinamojo kaltę grindžia specialistų išvadomis ir kitais rašytiniais įrodymais.
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad bendrovėje “N.” nesilaikyta LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, ir 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimų, nes:
- bendrovėje “N.” nepagrįstos apskaitos dokumentais 2017 m. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke „S.“ išimtos 1800 Eur sumos grynais pinigais užpajamavimo ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos buhalterinės apskaitos registruose,
- bendrovės “N.” buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Atskaitingi asmenys“ (G. Š.) 2017 m. „Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje“ 32 738,04 Eur suma, kuri apskaityta kaip atskaitingo asmens G. Š. avanso panaudojimas, neatitinka sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke „S.“ išrašų, pagal kuriuos 32 738,04 Eur suma įskaityta į sąskaitą iš kitų asmenų arba visiškai neįskaityta (2 450 Eur 2017-02-13 įskaityta iš D. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) + 1 000 Eur 2017-03-09 įskaityta iš E. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) + 3 050 Eur 2017-04-24 neįskaityta į sąskaitą + 250 Eur 2017-08-09 neįskaityta į sąskaitą + 25 988,04 Eur nuo 2017-05-17 iki 2017-09-06 įskaityta iš K. Š. sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)),
Žemesnės instancijos teismas
- bendrovėje “N.” nepagrįstos apskaitos dokumentais 2017 m. 47 150,19 Eur (išimta iš sąskaitų bankuose, 91 519,20 Eur + 12 260 Eur, įformintas išdavimas iš įmonės kasos – 56 629,01 Eur, panaudota) grynųjų pinigų panaudojimo ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos neįregistruotos įmonės apskaitos registruose,
- bendrovės “N.” buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Atskaitingi asmenys“ (G. Š.) 2017 m. „Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje“ apskaityta atskaitingo asmens G. Š. 186 677,97 Eur skola įmonei 2017-12-31 datos pabaigai neapskaityta 2018-01-01 datos pradžiai bendrovės „N.“ buhalterinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Atskaitingi asmenys“ (G. Š.) 2018 m. apyvartos žiniaraštyje, kuriame įregistruota atskaitingo asmens G. Š. 0,00 Eur skola įmonei 2018-01-01 datos pradžiai, ir ši 186 677,97 Eur skola įmonei 2017-12-31 datos pabaigai neapskaityta 2018-01-01 datos pradžiai įmonės suvestiniame apskaitos registre „Didžioji knyga“, kuriame įregistruota atskaitingų asmenų 0,00 Eur skola įmonei 2018-01-01 datos pradžiai.
Dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti ar 2017 m. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke „S.“ išimta 1 800 Eur suma grynais pinigais buvo panaudota įmonės veikloje ir jei buvo, tai kokiems įsipareigojimams įvykdyti, ar 1 800 Eur suma grynais pinigais buvo nepanaudota įmonės veikloje; ar 2017 m. 47 150,19 Eur (išimta iš sąskaitų bankuose, 91 519,20 Eur + 12 260 Eur, įformintas išdavimas iš įmonės kasos – 56 629,01 Eur panaudota) grynųjų pinigų suma buvo panaudota įmonės veikloje ir jei buvo, tai kokiems įsipareigojimams įvykdyti, ar 47 150,19 Eur suma grynais pinigais buvo nepanaudota įmonės veikloje, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „N.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 metus. (Specialisto išvados 3.1, 3.1.1-3.1.2 punktai).
Taip pat išvadoje nustatyta, jei 2018-2020 m. iš bendrovės „N.“ kasos realiai neišmokėta darbo užmokesčio bei dienpinigių 161 778,38 Eur suma (ar šios sumos dalis) (2018 m. - 96 245,97 Eur + 28 437,63 Eur, 2019 m. + 37 094,78 Eur) įmonės darbuotojams, bendrovėje “N.” nesilaikyta LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, ir 16 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimų, nes bendrovėje „N.“ apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) pagrįstos neįvykusios ūkinės operacijos, darbo užmokesčio bei dienpinigių 161 778,38 Eur sumos (ar šios sumos dalies) išmokėjimas įmonės darbuotojams, ir šios neįvykusios ūkinės operacijos įregistruotos įmonės buhalterinės apskaitos registruose (kasos knygose). Dėl to negalima nustatyti, ar 2018-2020 m. 161 778,38 Eur suma (ar šios sumos dalis) iš įmonės kasos buvo panaudota bendrovės „N.“ veikloje, ar 2018-2020 m. atskaitingas asmuo G. Š. realiai įnešė į įmonės kasą 113 777,81 Eur sumą (2018 m. - 69 705 Eur + 10 650 Eur, 2019 m. + 33 422,81 Eur), ar 2018 m. atskaitingas asmuo N. Š. realiai įnešė į įmonės kasą 16 735 Eur, ar akcininkas G. Š. realiai paskolino įmonei 63 000 Eur sumą pagal 2018-12-31 Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kaip per 2018 m. įneštus pinigus į įmonę, ar akcininkas G. Š. realiai paskolino įmonei 34 467,94 Eur sumą pagal 2020-07-31 Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kaip per 2020 m. įneštus pinigus į įmonę, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės „N.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-08-06.
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pagal rekomendacijų, patvirtintų 2014-06-11 FNTT prie VRM direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus, LR policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl juridinio asmens nemokumo ar finansinės (ekonominės) padėties nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuostatas 2017-12-31 datai UAB “N.“ mokumo rodikliai buvo geri, bendrovė moki; 2018-12-31 datai UAB “N.“ mokumo rodikliai, pagal VĮ-ai „Registrų centras“ pateiktą balansą, kurio duomenys nesutampa su UAB „N.“ buhalterinių registrų duomenimis, buvo patenkinami, geri; 2019-12-31 datai UAB “N.“ mokumo rodikliai, pagal VĮ-ai „Registrų centras“ pateiktą balansą, kurio duomenys nesutampa su UAB „N.“ buhalterinių registrų duomenimis, buvo nepatenkinami ir rizikingi, rodė finansinę riziką bei grėsmę, bendrovės nesugebėjimą nedelsiant apmokėti įsiskolinimus;???pagal rekomendacijų, patvirtintų 2014-06-11 FNTT prie VRM direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus, LR policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl juridinio asmens nemokumo ar finansinės (ekonominės) padėties nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuostatas 2018-12-31 ir 2019-12-31 datoms UAB „N.“ mokumo rodikliai pagal UAB „N.“ buhalterinių registrų duomenis, kuriais remiantis sudaryti VĮ „Registrų centras“ nepateikti balansai, buvo nepatenkinami, rizikingi, blogėjo ir rodė didelę finansinę riziką bei grėsmę, bendrovės nelikvidumą ir nepatrauklumą kreditoriams, bendrovės negalėjimą atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus ir bendrovės nesugebėjimą nedelsiant apmokėti įsiskolinimus;???pagal rekomendacijų, patvirtintų 2020-04-21 FNTT prie VRM direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus, LR policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl juridinio asmens nemokumo ar finansinės (ekonominės) padėties nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuostatas balaso 2020-07-31 datai UAB “N.“ mokumo rodikliai buvo blogi ir nepatenkinami, rodė negebėjimą trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis padengti trumpalaikius įsipareigojimus, nesugebėjimą nedelsiant apmokėti įsiskolinimus, bendrovės nemokumą. Tyrimo metu įvertinus papildomai pateiktus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir tyrimo metu atlikus UAB „N.“ 2017 – 2020 m. balansų ir bendrovės mokumo analizę, nustatyta, kad tiriamojo laikotarpio laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-08-05 UAB „N.“ buhalterinė apskaita tvarkyta iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų:
Žemesnės instancijos teismas
UAB „N.“ nesilaikė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 4 d., 16 str. 1 d. nuostatų, nes laikotarpiu nuo 2018-01-24 iki 2020-08-05 bendrovėje „N.“ apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) pagrįstos neįvykusios ūkinės operacijos - darbo užmokesčio bei dienpinigių 36430,68 Eur sumos išmokėjimas bendrovės darbuotojams, šios neįvykusios ūkinės operacijos įregistruotos bendrovės buhalterinės apskaitos registruose (kasos knygose, didžiojoje knygoje);???UAB „N.“ nesilaikė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnio nuostatų, nes valstybės įmonei „Registrų centras“ pateikti balansai 2018-12-31 datai ir 2019-12-31 sudaryti ne pagal buhalterinių sąskaitų registrų duomenis: valstybės įmonei „Registrų centras“ pateiktame balanse 2018-12-31 datai neįvertintas 201410 Eur turto sumažėjimas ir neįvertintos 201410 Eur sąnaudos ir valstybės įmonei „Registrų centras“ pateiktame balanse 2019-12-31 datai neįvertintas 309586 Eur turto sumažėjimas ir neįvertintos 309586 Eur Eur sąnaudos;???UAB “N.” nesilaikė LR Pelno mokesčio įstatymo 25 str. 1 d. nuostatų, nes nėra patvirtinančių duomenų, kad bendrovė “N.” įrodė pastangas dėl 201409,58 Eur (2018m.) ir 100000 Eur (2019 m.) nurašytų į „Abejotinų skolų sąnaudas“ skolų beviltiškumo;???Pagal UAB „N.“ buhalterinės apskaitos dokumentus negalima nustatyti 201410 Eur „nežinomų skolų“ 2018 m. ir 100000 Eur „nežinomų skolų“ 2019 m. nurašymo į sąnaudas aplinkybių. Dėl to bendrovės apskaitos informacija nėra tinkama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams kaip tai numatyta LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nuostatose. Atsižvelgiant į tiriamuoju laikotarpiu UAB „N.“ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų neatitikimus, už tiriamojo laikotarpio laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-08-05 iš dalies negalima nustatyti UAB “N.” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.
Apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad G. Š. jiems mokėjo atlyginimą grynais pinigais be jokių buhalterinių apskaitos dokumentų. Liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai. Be to, pažymėtina ir pačio G. Š. patvirtinta aplinkybė, kad jis vairuotojams mokėjo grynais pinigais be apskaitos dokumentų.
Taip pat, liudytojai yra patvirtinę, kad UAB "N." kasos išlaidų orderiuose esantys parašai yra ne jų, ir išlaidų orderiuose nurodytų sumų yra negavę.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-158-689/2020). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma, siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-159-696/2018).
LR BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal minėtus straipsnius kyla tik tuo atveju, kai būtent dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-123-1073/2020). Tiek apgaulingo, tiek aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-414-693/2016, Nr. 2K-245-303/2017, Nr. 2K-33-303/2017). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl klausimą, ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje arba BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-322-1073/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina ir tai, kad išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, paprastai padaroma nustačius daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, tai yra kai į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Be to, šie buhalterinės apskaitos pažeidimai turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-224-976/2019, Nr. 2K-322-1073/2019).
Taigi, teismas daro išvadą, kad ištirti įrodymai patvirtina, kad G. Š. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 209 straipsnio 1 dalį (nuo 2023-06-01 įstatymo galiojanti redakcija).
Kauno apygardos teismas 2022-03-08 nutartimi UAB "N." bankrotą pripažino tyčiniu.
Lietuvos apeliacinis teismas 2022-05-05 nutartimi paliko galioti Kauno apygardos teismo nutartį dėl UAB "N." bankroto pripažinimo tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo įsiteisėję sprendimai yra prejudiciniai faktai, ir nereikalaujama įrodinėjimo, kaip nurodyta CPK 182 straipsnyje.
Baudžiamajame procese nėra pasisakyta apie teismo įsiteisėjusius sprendimus kaip įrodymą. Baudžiamajame procese įrodymų sąvoka duota 20 straipsnyje. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.
Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl UAB „N.“ bankroto pripažinimo tyčiniu vertina kaip dokumentus, atitinkančius BPK 20 straipsnyje įrodymų keliamiems reikalavimams.
BK 209 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to padaryta didelė žala kreditoriams. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Pagal BK 209 straipsnį, žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-358/2014, 2K-64-1073/2022).
Kauno apygardos teismo nutartimis dėl likviduojamos dėl bankroto UAB "N." bankroto iškėlimo, patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ir sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos. Nutartimi patvirtinti patikslinti likviduojamos dėl bankroto UAB "N." kreditorių finansiniai reikalavimai: K. V. – 37 626,05 Eur; G. Š. – 92 125,14 Eur; UAB K. – 9 647,13 Eur; VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius – 4 766,05 Eur; C. K. L., UAB – 379,18 Eur; UAB „S.“ – 1 196,99 Eur; UAB „M.“ – 1 355,51 Eur; Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos – 5 991,82 Eur; UAB „S. P. G.“ – 171 869,84 Eur; Antstolė A. K. – 44,42 Eur; UAB „A.“ – 43 414,62 Eur; UAB „H. T.“ – 7 782,28 Eur; UAB „S.“ – 1 194,86 Eur; UAB „A.“ – 122,87 Eur; UAB „D. F.“ – 1 625,19 Eur; UAB „S. “ – 236,30 Eur; UAB „C. P.“ – 63 978,74 Eur; 2022-09-07 nutartimi patvirtintas patikslintas UAB "S. P. G." reikalavimas - 177 492, 38 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas kreditorinių reikalavimų dydį, daro išvadą, kad kreditoriams padaryta didelė žala. Specialisto išvada patvirtino, kad G. Š. sąmoningai blogai valdė įmonę. Didelė žala kreditoriams ir blogas įmonės valdymas yra būtinos sąlygos, įtvirtintos BK 209 straipsnyje. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje ištirti įrodymai patvirtino, kad G. Š. sąmoningai blogai valdydamas įmonę UAB „N.“ kreditoriams padarė didelę žalą.
Taigi, teismas daro išvadą, kad ištirti įrodymai patvirtina, kad G. Š. įvykdė nusikalstamą bankrotą, numatytą LR BK 209 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nusikalstamos veikos pagal 183 straipsnio 3 dalį (2023-06-01 įstatymo galiojanti redakcija).
Specialisto išvada patvirtina, kad G. Š. pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „N.“ turtą: 2017-08-14 iš UAB „N.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios banke AB „S.“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 800 Eur,; 2017-12-18 jo nurodymu N. Š. iš UAB „N.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios banke AB „S.“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninus 1000 Eur, šios sumos – 1800 Eur išgryninimo UAB „N.“ apskaitoje neužregistravo, bei šių pinigų UAB „N.“ veikloje nepanaudojo, į UAB „N.“ kasą ir banko sąskaitas negrąžino, tokiu būdu pasisavino UAB „N.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 1800 Eur; laikotarpiu nuo 2017-01-05 iki 2017-12-20 iš UAB „N.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „S.“ ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „C.“ gavus 91 519,20 Eur avansų, iš UAB „N.“ kasos gavus 12260 Eur avansų, iš kurių 56 629,01 Eur panaudojo įmonės veikloje ir įnešė į UAB „N.“ banko sąskaitas, o likusių - 47 150,19 Eur įmonės veikloje nepanaudojo, į UAB „N.“ banko sąskaitas ir kasą negrąžino, tokiu būdu pasisavino UAB „N.“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 47 150,19 Eur. Taip pat buhalterei D. J. surašius kasos išlaidų orderius ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išmokėjimo grynaisiais UAB „N.“ darbuotojams: A. G. – 2473,05 eurų, R. L. – 7012,28 eurų, R. S. – 13051,3 eurų, R. D. – 7268,58 eurų, E. G. – 2297,16 eurų, V. T. – 482,05 eurų, V. P. – 1207,93 eurų, V. Š. – 518,93 eurų, S. M. – 684,4 eurų, tai yra, iš viso: 36430,68 eurų. G. Š. kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose pasirašė ir pateikė įtraukimui į UAB „N.“ apskaitą, tačiau šių kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nurodytų grynųjų pinigų sumų – iš viso 36430,68 Eur nurodytiems darbuotojams iš UAB „N.“ kasos neišmokėjo, į įmonės kasą ar banko sąskaitą negrąžino, o pasisavino UAB „N.“ turtą – pinigines lėšas 36430, 68 Eur. G. Š. pasisavino UAB „N.“ pinigines lėšas – iš viso 85380, 87 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina tai, kad apklausti liudytojai patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo parodyti išlaidų orderiai, kuriuose buvo ne jų parašai, ir išlaidų orderiuose nurodytų pinigų nėra gavę.
Tyrėjos E. S. tarnybiniame pranešime "Dėl nustatytų aplinkybių", detaliai išdėstyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojams parodytų išlaidų orderių analizė, liudytojų patvirtinti duomenys, kad išlaidų orderiuose nurodytų piniginių lėšų negavo.
Taigi, teismas daro išvadą, kad ištirti įrodymai patvirtina, kad G. Š. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023-06-01 įstatymo galiojanti redakcija).
Dėl LR BK 72 straipsnio nuostatų taikymo
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. G. Š. pasisavino UAB „N.“ turtą – 85380,87 eurus. Šioje byloje civilinis ieškovas UAB „S. P. G.“ pateikė civilinį ieškinį kaltinamajam G. Š.. Tačiau ieškinį pateikė po pradėto įrodymų tyrimo ir ieškinys buvo grąžintas. UAB „S. P. G.“ atstovas paaiškino, kad pasilieka procesinę teisę G. Š. pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Taigi, konfiskavus pasisavintus G. Š. pinigus, būtų pažeista civilinio ieškovo teisė išieškoti žalą iš kaltojo asmens. Kadangi dvigubas išieškojimas yra draudžiamas. Konfiskuotas turtas pereina Valstybei. O civiliniam ieškovui regreso teisė tokiu atveju iš Valstybės nenumatyta.
Teismas šioje byloje netaiko LR BK 72 straipsnio nuostatų nusikalstamos veikos rezultatui – pasisavintiems 85380, 87 eurų.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. Š., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos daromą žalą valstybės ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą (BK 183), kurį įstatymas priskiria prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kitos nusikalstamos veikos prie sunkių nepriskiriamos. Charakterizuojamas patenkinamai. Turi šeimą, dirbantis.
Įstatymo leidėjas pakeitė BK 183; 209 ir 222 straipsnių redakcijas. Bylos nagrinėjimo metu prokuroras keitė kaltinimų kvalifikacijų redakcijas. Teismas, vadovaudamasis BK 3 straipsnio nuostatomis, kad įstatymas, švelninantis kaltinamojo teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Įstatymo leidėjas BK 183 str. ir 209 straipsnyje įtvirtino alternatyvias bausmes laisvės atėmimo bausmei. Taigi, taikoma įstatymo nauja redakcija.
Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tai yra baudą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas daro išvadą, kad skiriant bausmę kaltinamajam, yra pagrindas jam skirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę, sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – baudą. Esant teisingumo principo sąvokos neapibrėžtumui Baudžiamajame kodekse, jis teismų praktikoje traktuotinas prilyginant teisingos bausmės paskyrimui. Įstatymas numato už konkretų įvykdytą nusikaltimą skirti atitinkamą (minimalų ir maksimalų) bausmės dydį, todėl labai svarbus yra bausmės parinkimo uždavinys, kurį teismas turi įgyvendinti, numatydamas optimalų bausmės dydį neperžengdamas sankcijos ribų tam, kad nuteistajam nebūtų suvaržoma pasitaisymo galimybė. O paskirtoji bausmė konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą nebūtų teisinga, jei aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-491/2012, 2K-433/2013, 2K-316/2014, 2K-449-942/2016, 2K-270-693/2016, 2K-P-18-648/2016, 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018, 2K-126-693/2018, 2K-24-689/2019).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuota, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurių turinys nėra neteisingas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).
Taigi, teisingos bausmės parinkimas suponuoja teisingumo sampratą.
Teismas, nustatydamas baudos dydį, atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, nusikalstamų veikų pobūdį bei pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303 straipsniais,
nusprendžia:
G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje (2023-06-01 Įstatymo redakcija), 209 straipsnio 1 dalyje (2023-06-01 Įstatymo redakcija), 222 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti:
-pagal LR BK 183 straipsnio 3 dalį – 180 MGL – 9 000 (devynių tūkstančių) eurų dydžio bauda;
-pagal LR BK 209 straipsnio 1 dalį – 80 MGL – 4 000 (keturių tūkstančių) eurų dydžio bauda;
-pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį – 120 MGL – 6 000 (šešių tūkstančių) eurų dydžio bauda;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p., šias paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą ir dalinio sudėjimo būdą ir G. Š. paskirti subendrintą bausmę 240 MGL (12 000 Eurų) dvylika tūkstančių eurų dydžio baudą;
Nuteistasis paskirtąją baudą savanoriškai turi sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvoje banke į sąskaitą:
Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitus pristatyti baudžiamųjų bylų raštinei. Nuteistajam savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
UAB "N." finansinės apskaitos dokumentai, pateikti UAB "P. A. I. A." 2022-03-22, 2022-03-24 bylų (dokumentų) perdavimo aktais (5 t. b. l. 77-79) ir UAB "N." nemokumo administratoriaus A. P. 2022-01-10 dokumentų priėmimo perdavimo aktu (5 t. b. l. 86), saugomi Alytaus AVPK (duomenys neskelbtini) – perduoti archyvui.
Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam G. Š. šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.