- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-1099-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00803-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- L. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Ž. ir atsakovės L. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo G. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei L. Ž. bei atsakovės L. Ž. priešieškinį ieškovui G. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, R. B. ir E. M., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas G. Ž. patikslintu ieškiniu prašė (1 t., b. l. 1-197):
2.1. nutraukti ieškovo G. Ž. ir atsakovės L. Ž. santuoką, dėl atsakovės L. Ž. kaltės;
2.2. priteisti iš atsakovės L. Ž. ieškovo G. Ž. naudai 2500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą;
2.3. po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu ieškovu G. Ž.;
2.4. po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovės L. Ž. nepilnamečių vaikų P. Ž. ir P. Ž. išlaikymą 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų ir 00 ct) dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, mokamomis iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 kalendorinės dienos, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės amžiaus, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų tėvą ieškovą G. Ž.;
2.5. nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovės L. Ž. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais P. Ž. ir P. Ž. tvarką;
2.6. atmesti atsakovės L. Ž. priešieškinio dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalinimo ir pripažinti, kad santuokos metu buvo įgytas bendras 76 893 Eur vertės turtas, nurodytas ieškinyje.
2.7. po santuokos nutraukimo ieškovui G. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškinyje nurodytus sutuoktinių bendro turto objektus, 7 743 Eur bendros vertės.
2.8. po santuokos nutraukimo atsakovei L. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškinyje nurodytus sutuoktinių bendro turto objektus, 69 150 Eur bendros vertės:
2.9. pripažinti, kad santuokos metu šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, kurie po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistini atsakovei L. Ž.;
2.10. priteisti iš atsakovės L. Ž. ieškovo G. Ž. naudai 65 928,32 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei L. Ž. atitenkančią didesnę bendro turto dalį.
2.11. Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe:
2.11.1. pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.;
2.11.2. po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovo G. Ž. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.; arba
2.11.3. priteisti ieškovui G. Ž. iš atsakovės L. Ž. 107 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią ieškovui priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.;
2.12. įpareigoti atsakovę L. Ž. per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų trukmės terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, grąžinti ieškovui G. Ž. visus jo asmeninius daiktus, nurodytus ieškinyje;
2.13. priteisti iš atsakovės L. Ž. ieškovo G. Ž. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio be priešieškinio reikalavimų daliai.
3. Ieškovas G. Ž. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jie pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą šeimos ūkį atsakovės name adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Atsakovė šiame name gyveno kartu su savo dukra iš pirmosios santuokos E. L., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalys įregistravo santuoką. Po santuokos sudarymo šalims gimė du vaikai, t. y. (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. Ž., (duomenys neskelbtini) sūnus P. Ž.. Po vaikų gimimo atsakovei ilgainiui be jokios priežasties netikėtai prasidėdavo nevaldomi pykčio, agresijos priepuoliai, neretai lydimi ir fizinio smurto, kurie buvo nukreipti tiek ieškovo, tiek kitų šeimos narių, kitų asmenų atžvilgiu. Atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. pasakė, kad nori skirtis, pradėjo varyti ieškovą iš namų, šaukti ant ieškovo prie vaikų, be jokios priežasties kelti įvairius konfliktus. Policija dėl atsakovės smurtinio elgesio pirmą kartą buvo iškviesta 2022 m. sausio 12 d., ją iškvietė dukra iš pirmosios santuokos E. L.. Praėjus dviem dienom atsakovė iš savo namų išvarė tiek savo motiną E. M., tiek savo dukrą E. L., ją apipildama karšta kava. Po 2022 m. sausio 14 d. įvykių baimindamasis dėl atsakovės pasikeitusio ir suagresyvėjusio elgesio, norėjo, tačiau negalėjo palikti namų ir išeiti būtent dėl savo mažamečių vaikų saugumo ir teko nuolat kęsti atsakovės išpuolius. Naktį iš 2022 m. vasario 6 d. į 2022 m. vasario 7 d., apie 00.00 val., atsakovė nagais apdraskė jau miegantį ieškovą šeimos namuose, tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus išvada. Ieškovas 2022 m. vasario 18 d. išėjo iš namų. Taigi šalių santuoka faktiškai iširo dėl atsakovės kaltės, jai žiauriai elgiantis tiek su ieškovu, tiek su kitais šeimos nariais bei artimaisiais giminaičiais, ir nėra galimybės jos išsaugoti. Dėl patirto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, emocinio skausmo, pažeminimo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
4. Ieškiniu prašoma nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, nes atsakovė, šalia esant vaikams, nesistengia valdytis, šaukia, konfliktuoja su ieškovu ir kitais savo šeimos nariais bei artimaisiais giminaičiais. Nėra jokių kliūčių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu. Tarp šalių nėra ginčo, jog 275 Eur dydžio išlaikymo suma kiekvienam nepilnamečiui vaikui yra reikalinga ir pakankama, kurią privalėtų teikti skyrium gyvenantis nepilnamečių vaikų tėvas ar motina. Prašė nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su vaikais tvarką.
5. Ieškinyje nurodė, koks santuokos metu buvo įgytas šalių bendras kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė 77 193 Eur. Atlikus neregistruotinų kilnojamųjų daiktų verčių įskaitymus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 7 203,50 Eur dydžio piniginė kompensacija. Pas atsakovę yra likusių ieškovo asmeninių daiktų, kurie negali būti traukiami į bendro dalintino turto balansą ir turi būti grąžinti ieškovui, nes buvo įgyti ieškovo dar iki bendro gyvenimo su atsakove pradžios, padovanoti ieškovui, gauti kaip palikimas, priklausantys tretiesiems asmenims (darbdaviui) ir kt., 5280 Eur bendros vertės: spausdintuvas „HP“ (įsigyti dar iki ieškovo bendro gyvenimo su atsakove pradžios), auksinė grandinėlė (ieškovo uošvienės dovana ieškovui), žaidimų konsolė „Xbox“, ieškovo akiniai nuo saulės „Riban aviator“, svareliai, treniruočių suoliukas, kaltų rinkinys, ieškovo tėvo lituoklis, nužievintojas, įrankiai, t. y. raktai, pjūklai, matavimo prietaisai, replės, 2 vnt. suvirinimo dujų balionai, darbdavio vartų koja.
6. Ieškovas prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., ir po santuokos nutraukimo pripažinti G. Ž. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo arba priteisti ieškovui G. Ž. iš atsakovės L. Ž. 107 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančią ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo. Nuo pat 2010 m. šalys vedė bendrą šeimos ūkį, t. y. buvo sudarę susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją nuosavybę. Nėra ginčo dėl to, kad Nekilnojamasis turtas, iki šalims pradedant gyventi kartu, vesti bendrą šeimos ūkį, asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovei, tačiau 2010 m. šalims apsigyvenus kartu name buvo atlikti esminiai turto pagerinimai tiek iki santuokos sudarymo ieškovo įgytomis asmeninėmis lėšomis ir jo paties darbu, tiek po santuokos sudarymo įgytomis bendromis sutuoktinių lėšomis ir ieškovo darbu, kas sąlygoja pagrindą pripažinti, kad tokiu būdu ieškovas iki santuokos įregistravimo į šį nekilnojamąjį daiktą įgijo bendrąją dalinę nuosavybę ir po santuokos sudarymo – bendrąją jungtinę nuosavybę.
7. Nuo 2011-2012 m. buvo apšiltintas namo stogas. Daugelis darbams atlikti panaudotų medžiagų buvo pirkta grynaisiais pinigais, kuriuos nuo 2011 m. balandžio mėn. ieškovas sistemingai išsigrynindavo, tai patvirtina prie šio patikslinto ieškinio pridedami ieškovo banko sąskaitos išrašai.
8. Dėl ieškovo darbu ir asmeninėmis lėšomis ir (arba) sutuoktinių bendromis lėšomis atliktų namo pagerinimo darbų 2019-2020 metais, padidėjo mažiausiai 46 670,27 Eur suma. Namo 100 proc. baigtumas buvo įregistruotas tik 2016 m. birželio 29 d. Atsakovė turėtų sumokėti ieškovo naudai 23785,10 Eur dydžio piniginę kompensaciją už šalių sąskaitose 2022 m. vasario 18 d. buvusias lėšas.
Šalies argumentai
9. Ieškovas prašo priteisti 65 928,32 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei L. Ž. atitenkančią didesnę sutuoktinių bendro turto dalį, kuri susideda iš 25 000 Eur už atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenkantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.; 2500 Eur už atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenkantį automobilį NISSAN JUKE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7203,50 Eur už atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenkančius didesnės dalies kilnojamuosius daiktus, nurodytus patikslintame ieškinyje; 504,94 Eur už ieškovo patirtas papildomas pinigines išlaidas vaikų poreikių tenkinimui po laikino išlaikymo priteisimo iš ieškovo nuo 2022 m. birželio 1 d. (2022 m. birželio 27 d. nutartis); 8500 Eur už 2021 m. gruodžio 22 d. atsakovės iš šeimos bendrų lėšų pervestą 17 000 Eur dydžio sumą už jos motinos E. M. vardu nupirktą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 134,78 Eur už santuokos metu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. vasario 18 d. iš bendrų šeimos lėšų dengtą atsakovės asmeninį kreditą pagal 2007 m. lapkričio 9 d. susitarimą Nr. 1176/1; 23 785,10 Eur už šalių banko sąskaitose 2022 m. vasario 18 d. duomenimis atsakovei didesne dalimi po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenkančias pinigines lėšas.
10. Atsakovė L. Ž. 2022 m. birželio 17 d. pateiktu priešieškiniu prašė (2 t., b. l. 1):
10.1. nutraukti tarp G. Ž. ir L. Ž. (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką dėl ieškovo G. Ž. kaltės, priteisiant atsakovės L. Ž. naudai 2 500 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją;
10.2. palikti santuokines pavardes – Ž., Ž.;
10.3. nustatyti nepilnamečių vaikų dukters P. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus P. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove mama L. Ž.;
10.4. priteisti iš ieškovo G. Ž. išlaikymą dukrai P. Ž. ir sūnui P. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275 Eur kiekvienam vaikui nuo 2022 m. vasario 11 d. (nuo turtinių santykių nutraukimo momento, kuomet šalys pradėjo mediacijos procedūrą) iki vaikų pilnametystės, išlaikymą pervedant į atsakovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
10.5. nustatyti atsakovės siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką;
10.6. priteisti atsakovei L. Ž. asmeninės nuosavybes teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), ieškovo G. Ž. naudai išmokant 11 000 Eur kompensaciją;
10.7. priteisti ieškovui G. Ž. asmenine nuosavybe kilnojamąjį turtą, nurodytą priešieškinio 66 punkte;
10.8. priteisti atsakovei L. Ž. asmenine nuosavybe kilnojamąjį turtą, nurodytą priešieškinio 67 punkte;
10.9. atmesti ieškovo G. Ž. reikalavimus.
11. Priešieškinyje atsakovė L. Ž. nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais ir pateikė Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro pažymą, jog turima informacija leidžia daryti išvadas, kad G. Ž. prieš L. Ž. praeityje ir iki šiol naudoja sisteminį psichologinį smurtą artimoje aplinkoje, persekiojimą ir bauginimą, pasitelkiant trečius asmeninis (savo mamą, institucijų specialistus), kuris ypač suaktyvėjo ir pasunkėjo prasidėjus skyrybų procesui. Pateikė 2022 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11632-22, pradėtą pagal ieškovo G. Ž. pareiškimą, ir Klaipėdos rajono paramos šeimai centro pagalbos planą. Ginčo šalių santykiai įtempti, minėtuose nutarimuose užfiksuota, jog pats G. Ž. provokuoja konfliktus bei savo nuožiūra pasiima daiktus, kurių savo procesiniuose dokumentuose nenurodo, kaip dalintinus. Būtent ieškovas G. Ž. kaltas dėl santuokos iširimo, todėl santuoka nutrauktina išimtinai dėl ieškovo G. Ž. kaltės, iš ieškovo G. Ž. atsakovės L. Ž. naudai priteisiant 2500 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją.
12. Iki šios dienos šalių vaikai jau ilgą laiką gyvena su atsakove ir yra jos prižiūrimi. Visi vaikai mažamečiai, jiems ypatingai reikalinga motinos globa, be to, vaikai su motina gyvena nuo pat gimimo, ir su ja turi itin glaudų ryšį. Nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitinka gyvenimas su atsakove, prašo teismo nepilnamečių P. Ž. ir P. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Nurodė, kad ieškovas pripažįsta, jog 270 Eur suma kiekvienam vaikui yra reikalinga iš skyrium gyvenančio tėvo/motinos. Nustatant priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarką atsižvelgta, kad ieškovas dirba gamybinėje įmonėje ir neužtikrins galimybės visuomet tuo pačiu laiku pasirūpinti vaikų poreikiais, pavyzdžiui, nuvežti vaikus į kiekvieno iš jų ugdymo įstaigas, atsakovė turi galimybę derinti savo darbo laiką siekiant nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo.
13. Priešieškinyje taip pat nurodė, jog nesutinka dalintis tik ieškovo nurodytus kilnojamuosius daiktus ir nurodė daiktus bei jų vertes: Nesutinka su reikalavimu dėl jos asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiga įrodyti, kad nuo 2010 metų, kuomet ginčo šalys pradėjo gyventi kartu, iki šalių turtinių santykių nutrūkimo momento į atsakovės L. Ž. asmeninį nekilnojamąjį turtą buvo investuota apie 46 065,80 Eur, tenka būtent ieškovui G. Ž.. Ieškovas darbo užmokesčio 2018 metais vidutiniškai gaudavo po 210,17 Eur per mėnesį, 2019 metais vidutiniškai po 148,78 Eur per mėnesį, 2020 metais vidutiniškai po 420,79 Eur per mėnesį, 2021 metais vidutiniškai po 1228,83 Eur per mėnesį, o 2022 metais vidutiniškai po 1449,34 Eur per mėnesį. Ieškovo teiginiai, kad namo baigtumo lygis pakito – padidėjo nuo 67 iki 100 proc., yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Tai paneigia atsakovės buvusio sutuoktinio procesiniai dokumentai santuokos nutraukimo byloje.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas G. Ž. nurodė, kad nesutinka su atsakovės motyvais, susijusiais su ieškovo kalte dėl santuokos nutraukimo ir visiškai palaiko savo ieškinį. Nurodė, kad jis niekada nevartojo psichologinio smurto prieš atsakovę. Atsakovė Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centre pradėjo lankytis tik 2022 m. kovo 1 d. Pati atsakovė 2022 m. vasario 12 d. pateikė pranešimą policijai, kvietė policiją 2022 m. vasario 21 d., 2022 m. birželio 8 d., kurių metu nenustatyta pažeidimų, 2022 m. birželio 20 d. rašė pranešimą tarnybai, kuris taip pat nepasitvirtino. Pati atsakovė policiją kviesdavo nesant tam pagrindų, siekdama ieškovui ir jo tėvams sukelti psichologinį spaudimą. Ne atsakovė, o ieškovas nuolat patirdavo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą iš atsakovės pusės. Šalių išsiskyrimą lėmė tai, kad atsakovė pradėjo elgtis neadekvačiai, smurtauti prieš ieškovą ir kitus artimuosius. Smurtas pasireikšdavo ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Atsakovei įsiūčio priepuoliai pasireikšdavo ne tik konflikto, barnio metu, tačiau ir naktimis, kai jau visi miegodavo (miegantis buvo užpultas tiek ieškovas, tiek atsakovės motina). Dėl tokio atsakovės agresyvaus elgesio, pasireiškiančių net naktimis visiems miegant, ieškovas baimindamasis dėl savo gyvybės, sveikatos buvo priverstas išsikraustyti iš šeimos namų. Taigi šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, jai žiauriai elgiantis tiek su ieškovu, tiek su kitais artimaisiais. Palaikė ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovas nuo pat vaikų gimimo iki ieškovo išvarymo iš namų gyveno nepertraukiamai su vaikais, todėl tarp ieškovo ir vaikų yra susiklostęs glaudus ir artimas ryšys. Ieškovas baiminasi, kad atsakovė, gyvendama viena su vaikais, prieš juos gali smurtauti ar kitaip psichologiškai traumuoti juos, baugindama vaikus, šaukdama ant jų ar nuteikinėdama prieš ieškovą. Su atsakovės siūloma bendravimo tvarka nesutiko, nes ji nepagrįstai riboja galimybę bendrauti su vaikais.
15. Tretieji asmenys R. B. ir E. M. pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašo teismo priteisti iš ieškovo G. Ž. R. B. 1200 eurų žalos (nuostolių) atlyginimo, ir priteisti iš ieškovo G. Ž. E. M. 3300 eurų žalos (nuostolių) atlyginimo.
16. Nurodė, kad E. M. ir R. B. yra ilgamečiai sugyventiniai, kurį tai laiką gyveno užsienyje, todėl savo daiktus laikė pas dukrą L. Ž.. Iš R. B. G. Ž. yra paėmęs dviračių bagažinę ant mašinos – 400 Eur vertės, įrankius – 300 Eur vertės, trimerį žolei pjauti – 400 Eur vertės, dalgį žolei pjauti relikvinį – 100 Eur vertės, iš viso 1200 Eur vertės. Iš E. M. G. Ž. yra paėmęs vyrišką auksinį žiedą –1800 Eur vertės, vyrišką auksinę grandinėlę – 1500 Eur vertės, iš viso 3300 Eur vertės. Šios daiktus ieškovas paėmė savavališkai, jie jam nepriklauso, todėl tretiesiems asmenims bendrai padaryta 4500 Eur žala.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į trečiųjų asmenų reikalavimus ieškovas G. Ž. nurodė, kad su jais nesutinka. Tretieji asmenys savo reikalavimus grindžia tik deklaratyviais argumentais, į bylą nepateikdami jokių įrodymų, kad daiktus pasisavino būtent ieškovas G. Ž., o ne atsakovė L. Ž., kad daiktai pagal šiai dienai egzistuojančias rinkos kainas yra būtent tokios vertės. Po faktinio šalių išsiskyrimo pas atsakovę L. Ž. garaže liko dviračių bagažinė, tačiau jis jos niekada neėmė ir šiuo metu ji yra/turėtų būti atsakovės L. Ž. žinioje. Nėra aišku, kokie konkrečiai įrankiai priklausė R. B., kuriuos jis įvertina 300 Eur suma, ir kuriuos, pasak trečiojo asmens, pasisavino ieškovas. Ieškovas po faktinio šalių išsiskyrimo nepasiėmė jokių įrankių, net savo įrankių, nes atsakovė garažą laikė užrakintą, todėl ieškovas savo patikslintu ieškiniu ir reikalauja iš atsakovės grąžinti jo įrankius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
18. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė:
18.1. nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp G. Ž. ir L. Ž. santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
18.2. po santuokos nutraukimo ieškovui G. Ž. palikti pavardę „Ž.“, atsakovei L. Ž. palikti pavardę „Ž.“;
18.3. nustatyti nepilnamečių vaikų P. Ž. ir P. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu G. Ž. pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;
18.4. nustatyti atsakovės L. Ž. ir nepilnamečių vaikų P. Ž. ir P. Ž. bendravimo tvarką;
18.5. priteisti iš atsakovės L. Ž. išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. Ž., ir P. Ž. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 300 Eur nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
18.6. ieškovui G. Ž. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą: sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.; automobilį ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kepsninę „Komado Bono“, trimerį „Stihl“, stiprios srovės siurblį;
18.7. priteisti ieškovui G. Ž. iš atsakovės L. Ž. 7159,16 Eur kompensaciją už asmeninio turto pagerinimą;
18.8. atsakovei L. Ž. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą: automobilį NISSAN JUKE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), robotą - žoliapjovę, siurblį - šluotą „Miele“, siurblį - robotą „Romba“, šaldymo dėžę „Whirlpool“, džiovyklę, šaldytuvą „Samsung“, garintuvą „Karcher“, siuvimo mašiną, kompiuterį „HP“, indaplovę „Bosch“, telefoną „Apple“, valgomojo stalą, supamą krėslą, knygų spintą, koridoriaus rūbų spintą, lauko baldų komplektą, girliandas, šviestuvus ir elektronikos įrangą;
18.9. įpareigoti atsakovę L. Ž. per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų trukmės terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, grąžinti ieškovui G. Ž. vartų koją „Giesse“, o atsakovei per nustatytą terminą negrąžinus šio daikto, priteisti iš atsakovės L. Ž. ieškovo G. Ž. naudai 1500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už negrąžintą daiktą;
18.10. kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti;
18.11. paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
19.1. (duomenys neskelbtini) L. Ž. (iki santuokos sudarymo L.) ir G. Ž. susituokė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
19.2. L. Ž. ir G. Ž. turi nepilnamečius vaikus P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) P. Ž. nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas, vaikystės autizmas ir kitos lydinčios diagnozės. P. Ž. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
19.3. Valstybinės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas ir atsakovė santuokos metu jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Pagal „Ober Haus“ pateiktą turto vertinimo ataskaitą 2022 m. gegužės 12 d. turto rinkos vertė yra 50 000 Eur. Pagal byloje pateiktus duomenis bylos šalys 2021 m. birželio 9 d. už 40 000 Eur pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.
19.4. Atsakovė L. Ž. asmeninės nuosavybės teise turi įgijusi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Pagal „Ober Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą 2022 m. kovo 14 d. gyvenamojo namo vertė 184 000 Eur, o žemės sklypo vertė yra 30 000 Eur.
19.5. AB „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad ieškovo G. Ž. vardu registruota transporto priemonė „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovės L. Ž. vardu 2022 m. kovo 15 d. buvo registruota transporto priemonė „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
20. Dėl santuokos nutraukimo priežasčių pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kad dėl santuokos nutrūkimo yra tik vieno sutuoktinio kaltė. Šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai neįrodo, kad skyrybų priežastis yra vieno iš sutuoktinių žiaurus elgesys ar panaudotas smurtas. Šalių elgesys rodo, kad tarp abiejų sutuoktinių trūksta tiek pagarbos vienas kitam, tiek noro bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų ar sprendimo būdų sprendžiant su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad abiejų sutuoktinių iniciatyva tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiek Klaipėdos apskrities VPK gauta daug pranešimų ir skundų dėl sutuoktinių veiksmų vienas kito ir nepilnamečių šalių vaikų atžvilgiu. Teismui įvertinus šalių paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad nėra pakankamo pagrindo santuokos nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nenustačius, kad santuoka nutrauktina tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, nėra pagrindo tenkinti šalių prašymų dėl neturtinės žalos atlyginimo.
21. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas atsižvelgė į viso proceso metu gautus duomenis, taip pat į tai, kad vaikai jau metus gyvena su tėvu. Negauta jokių duomenų, kad vaikų tėvas pažeistų vaikų interesus ar neturėtų tinkamų sąlygų vaikams gyventi. Pateikti duomenys rodo, kad vaikų tėvas rūpinasi vaikais, užtikrindamas ne tik jų fizinius, bet ir emocinius poreikius, turi tinkamas sąlygas vaikams augti, lavintis ir ilsėtis. Į bylą pateikti duomenys rodo, kad atsakovės elgesys ne visada atitinka geriausius vaikų interesus. Atsakovė nuolat pažeidinėja teismo nustatytą bendravimo tvarką, įtraukia vaikus į tėvų skyrybų procesą, nuteikinėja vaikus prieš jų tėvą, ne visada užtikrina, kad vaikai gautų reikiamą pagalbą ir priemones, elgiasi impulsyviai ir neprognozuojamai, negeba tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti su vaikų tėvu, vengia socialines paslaugas teikiančių specialistų pagalbos, tik iš dalies vykdo siūlomas priemones. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad šiuo atveju vaikų P. Ž. ir P. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu G. Ž. labiau atitinka vaikų interesus. Teismas atitinkamai išsprendė atsakovės bendravimo su vaikais tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
22. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 275 Eur iki vaikų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau vėlesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstė nuomonę, kad minimali priteistina suma turėtų būti 300 Eur. Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti 275 Eur sumą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes dėl vaikų poreikių, į bylą pateiktus duomenis ir šalių paaiškinimus, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, į formuojamą teismų praktiką ir orientacinius išlaikymo dydžius, nusprendė, kad vaikų įprastiniams poreikiams reikalinga suma kiekvienam būtų apie 700 Eur. Taigi teismas iš atsakovės nepilnamečių vaikų P. Ž. ir P. Ž. išlaikymui priteisė po 300 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki vaikų pilnametystės
23. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Teismas sprendė, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., priteistinas ieškovui G. Ž., o atsakovei L. Ž. priteistina pusę turto vertės atitinkanti kompensacija. Teismas, nustatydamas žemės sklypo vertę, atsižvelgė į tai, kad žemės sklypas buvo įgytas pardavimui, į bylą pateiktus turto vertinimo duomenis bei pateiktus duomenis apie žemės sklypą pagal teisės aktų reikalavimus mokėtinus gyventojų pajamų mokesčius (15 proc.) turto pardavimo atveju, todėl turto reali vertė yra 42 500 Eur. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. žemės sklypo pardavimo sandorį deklaravo abi šalys ir už šalių parduotą žemės sklypą abi šalys sumokėjo gyventojų pajamų mokestį.
24. Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Teismas nustatė, kad namo 100 proc. baigtumas buvo įregistruotas 2016 m. birželio 29 d. Šis namas pradėtas statyti atsakovės L. Ž. ir I. L. santuokos metu, nutraukiant santuoką namas buvo priteistas atsakovei. Atsakovės pateiktos nuotraukos rodo, kad šalių santykių pradžioje namas buvo gyvenamas, apstatytas baldais. Žemės sklypas buvo sutvarkytas, jame pasodinta veja, yra trinkelių danga, tvora ir vartai.
25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo nurodyti namo pagerinimo darbai laikotarpiais nuo 2013 m. iki 2015 m. buvo atlikti ieškovo darbu ir lėšomis, tačiau ne visos ieškovo nurodytos išlaidos namo pagerinimui yra pagrįstos, kai kurios išlaidos yra priskaičiuotos kelis kartus. Ieškovas, skaičiuodamas išlaidas remonto darbams, įskaičiuoja iš esmės visus atvejus, kai buvo išgrynintos piniginės lėšos ir buvo išleistos pinigų sumos parduotuvėse, kuriose prekiaujama ne tik statybinėmis medžiagomis. Iš pateiktų bankų išrašų matyti, kad ieškovas kas mėnesį išgrynindavo tam tikrą dalį pinigų, galimai pragyvenimo išlaidoms, banko kortele už prekes ir paslaugas atsiskaitydavo retai, tačiau laikotarpiu, kai buvo atliekami darbai, išgrynindavo didesnes sumas nei įprastai ir išleisdavo daugiau pinigų statybinių medžiagų parduotuvėse. Taigi ieškovas į atsakovei priklausantį namą per 2013-2015 m. laikotarpį investavo 48 592,38 Lt (14 577,56 Eur) sumą, o nuo 2015 m. pradžios 1661,59 Eur. Atsakovė 2016 m. spalio 2 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 11 000 Eur, nurodant paskirtyje „skolai“, tačiau atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, į tai, kad 14 600 Eur mokėjimą pardavėjui UAB „Litectus“ už žemės sklypą atliko ieškovas iš savo sąskaitos, mokėjimus skiria kelių mėnesių laikotarpis, teismas neturi pagrindo šio mokėjimo vertinti kaip turto pagerinimo išlaidų padengimo.
Žemesnės instancijos teismas
26. Iš 2022 m. balandžio 14 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad ginčo namo vertė 2022 m. balandžio 12 d. yra 184 000 Eur. Ieškovas vertina, kad dėl jo atliktų darbų ginčo namo vertė padidėjo net 59,60 proc. Teismas nesutiko su tokiais argumentais, nes ieškovas turto vertės padidėjimą vertino lygindamas masinio vertinimo metu nustatytą turto vertę ankstesniais laikotarpiais su turto vertintojų nustatyta turto kaina šalių santykių pabaigoje. Turto vertė turto vertintojų nustatyta lyginamuoju metodu atsižvelgiant į tam tikras pataisas, iš kurių aktuali tik šildymo pataisa, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo turto vertės didelę dalį sudaro ieškovo atlikti namo pagerinimo darbai. Vertinimo metu nebuvo vertinama energetinė klasė ir nuo to turto kaina nepasikeitė. Teismas vertino, kad ieškovo atlikti namo remonto darbai nesudaro pagrindo ginčo turtą laikyti šalių jungtine nuosavybe. Žemės sklypo apželdinimo darbai ir nesudėtingų laikinų statinių pastatymas taip pat negali būti pagrindu žemės sklypą pripažinti bendru turtu.
27. Teismas iš dalies tenkino ieškovo alternatyvų reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, priteisiant ieškovui išlaidų, patirtų pagerinant atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kompensaciją, kurios dydis yra 24 608,39 Eur (14577,56 Eur + 1661,59 Eur + 8369,24 Eur). Įvertinęs šalių tarpusavyje mokėtinas kompensacijas ir atlikus įskaitymą, teismas nusprendė, kad atsakovė privalo ieškovui išmokėti 7159,16 Eur kompensaciją už jos asmeninio turto pagerinimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
28. Apeliantas (ieškovas) G. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti šias Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalis:
28.1. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo:
28.1.1. po santuokos nutraukimo ieškovui G. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti tokius 50 243 Eur vertės sutuoktinių bendro turto objektus,: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., 42 500 Eur vertės; automobilį ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 7 000 Eur vertės; lauko kepsninę „Komado bono“ – 429 Eur vertės; žoliapjovę – trimerį „Stihl“ – 179 Eur vertės; stiprios srovės siurblį „Karcher“ – 135 Eur vertės.
28.1.2. po santuokos nutraukimo atsakovei L. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti tokius 13 700 Eur vertės sutuoktinių bendro turto objektus: automobilį NISSAN JUKE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 5000 Eur vertės; dvivietę dviračių priekabą – 500 Eur vertės; robotą – žoliapjovę – 1 300 Eur vertės; telefoną „Apple“ – 1 000 Eur vertės; valgomojo stalą – 300 Eur vertės; supamą krėslą – 150 Eur vertės; knygų spintą - 150 Eur vertės; koridoriaus rūbų spintą – 150 Eur vertės; siurblį-šluotą „Miele“ – 700 Eur vertės; siurblį-robotą „Roomba“ – 400 Eur vertės; džiovyklę – 400 Eur vertės; šaldytuvą „Samsung“ – 400 Eur vertės; šaldymo dėžę „Whirlpool“ – 200 Eur vertės; garintuvą „Karcher“ – 150 Eur vertės; siuvimo mašiną – 100 Eur vertės; kompiuterį „HP“ – 600 Eur vertės; indaplovę „Bosch“ – 500 Eur vertės; girliandas, šviestuvus, elektronikos įrangą, automatinių vartų pavarą su valdikliu – įvertinta bendrai 1 000 Eur; lauko baldų komplektą – 400 Eur vertės; antklodes, pagalves, patalynę – 100 Eur vertės; planšetę „Sony“ – 100 Eur; televizorių „Philips“ – 100 Eur.
28.2. Dėl piniginės kompensacijos priteisimo už turto padalinimą: priteisti ieškovo G. Ž. naudai iš atsakovės L. Ž. 4 246,55 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei L. Ž. atitenkančią didesnę bendro turto dalį ir kitas pinigines kompensacijas.
28.3. Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe:
28.3.1. pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.;
28.3.2. priteisti ieškovui G. Ž. iš atsakovės L. Ž. 107 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią ieškovui priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.
28.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: tinkamai tarp ieškovo ir atsakovės perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; iš trečiųjų asmenų R. B. ir E. M. ieškovo G. Ž. naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas palikti nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
28.5. Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
29. Apeliantas prašė priimti papildomus rašytinius įrodymus: namo baigtumo skaičiuoklės duomenis; 2025 m. sausio 28 d. pažymą apie ieškovui apskaičiuotą ir išmokėtą užmokestį bei kitas išmokas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą; ieškovo banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius piniginių lėšų likutį jose 2025 m. sausio 28 d. dienos duomenimis.
30. Apeliantas (ieškovas) G. Ž. iš dalies nesutinka su skundžiamame sprendime nurodytu šalių bendro turto padalijimu ir jo rinkos verčių nustatymu, tokį nesutikimą grįsdamas šiais motyvais:
30.1. Dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., padalijimo. Apeliantas nors ir sutinka su šia sprendimo dalimi, tačiau nesutinka su sprendimo motyvais. T. y. teismas klaidingai nurodė, kad Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., yra parduotas. Ieškovas ir atsakovė santuokos metu 2021 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1RM-2650 už 40 000 Eur sumą pardavė visiškai kitą, nei teismo sprendime nurodyta, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., ir deklaravo pardavimą, o žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., šalys tik ketino parduoti, tačiau jis taip ir liko iki šiol neparduotas. Ši skundžiamo sprendimo dalis nėra naikintina ar keistina ir žemės sklypas pagrįstai priteistas ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o iš ieškovo atsakovės naudai priteista 21 250 Eur dydžio piniginė kompensacija (42 500 Eur : 2 =21 250 Eur).
30.2. Dėl automobilių padalijimo. Ieškovas sutinka su automobilių padalinimo būdu, tačiau nesutinka su nustatyta ieškovui priteisto automobilio ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – „automobilis ŠKODA“) 7 000 Eur dydžio rinkos verte, nes atsakovė santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu – 2024-04-12 apgadino automobilį ir taip sumažino jo vertę. Ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo sumažinti automobilio ŠKODA vertę – 7 000 Eur, iš jos minusavus 2024-04-26 remonto sąmatoje nurodytą 1 346,68 Eur remonto vertę. Todėl automobilio ŠKODA vertė laikytina 5 653,32 Eur (7 000 Eur – 1 346,68 Eur = 5 653,32 Eur) už kurią ieškovas turėtų kompensuoti atsakovei 2 826,66 Eur (5 653,32 Eur : 2 = 2 826,66 Eur).
30.3. Dėl neregistruotinų kilnojamųjų daiktų padalijimo. Ieškovas į bendro dalintino turto balansą traukė 15 193 Eur vertės neregistruotinus kilnojamuosius daiktus. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo šio dalintino turto vertę: dvivietės dviračių priekabos, roboto – žoliapjovės, siurblio-šluotos „Miele“, šaldymo dėžės „Whirlpool“ , garintuvo „Karcher“, kompiuterio „HP“, indaplovės „Bosch“, valgomojo stalo, supamo krėslo, knygų spintos, koridoriaus rūbų spintos.
30.4. Apeliantas nesutinka su priskaičiuotos kompensacijos dydžiu, nes šis paskaičiavimas neatitinka paties pirmosios instancijos teismo išdėstytų motyvų dėl piniginių kompensacijų priteisimo, kadangi pagal sprendime išdėstytus motyvus sudėjus visas sumas, turėjo gautis, kad atsakovė ieškovui turi kompensuoti 1 975,77 Eur sumą, o ne ieškovas atsakovei net 17 449,23 Eur dydžio sumą.
30.5. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagal sprendime išdėstytus motyvus ir būtų teisingai paskaičiavęs piniginės kompensacijos sumą, priteistiną ieškovui iš atsakovės, ieškovas vis tiek mano, kad: (i) teismas pagrįstai priteisė Žemės sklypą ieškovui; (ii) teismas tinkamai padalijo automobilius tarp šalių; (iii) teismas nepagrįstai sumažino neregistruotinų kilnojamųjų daiktų rinkos vertes ir tam tikrų daiktų neįtraukė į bendrą dalintiną turtą, dėl tam tikrų dalintinų daiktų padalijimo ir priteisimo nepagrįstai nepasisakė sprendime; (iv) teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją už pas atsakovę likusią didesnę šalių bendrų piniginių lėšų dalį; (v) teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovo naudai iš atsakovės 504,94 Eur už ieškovo patirtas papildomas pinigines išlaidas vaikų poreikių tenkinimui po laikino išlaikymo priteisimo iš ieškovo; Todėl ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo bendrą piniginės kompensacijos sumą, priteistiną ieškovo naudai iš atsakovės.
30.6. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikslintame ieškinyje nurodyti visi Nekilnojamojo turto pagerinimo darbai po šalių santuokos sudarymo (laikotarpiu nuo 2015-08-15 iki 2021 m.) buvo atlikti ieškovo darbu ir iš bendrų sutuoktinių lėšų. Tačiau ieškovas nesutinka dėl 2015-2021 m. atliktų Nekilnojamojo turto pagerinimo darbų įvertinimo tik 16 738,47 Eur suma iš bendrų šeimos lėšų, o ieškovui tenkanti dalis kompensacijos už juos tesudaro tik 8 369,24 Eur. Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino darbų atlikimo masto ir paties ieškovo darbo, t. y. jo neįkainojo.
30.7. Apelianto manymu už jo pirktas statybines medžiagas ir patirtas išlaidas GNSB Gindulių sodyboms jam tenkanti piniginės kompensacijos dalis turėjo būti iš viso 12 420,40 Eur (15 738,47 Eur + 2 907,41 Eur + 3 590,27 = 22 236,15 Eur; 22 236,15 Eur : 2 + 1 302,33 Eur = 12 420,40 Eur), o ne 8 369,24 Eur, kaip neteisingai paskaičiavo pirmosios instancijos teismas.
30.8. Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme.
31. Atsakovė L. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:
31.1. Atsakovė nesutinka, kad apeliantui būtų priteistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., 42500 Eur rinkos vertės.
31.2. Atsakovė nebeturi 8 700 Eur vertės kilnojamųjų daiktų (dvivietės dviračių prikabos, roboto-žoliapjovės, telefono „Apple“, valgomojo stalo, supamo krėslo ir kitų). Juos iš namų išnešė pats ieškovas.
31.3. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovės 4 246,55 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai atitenkančią didesnę bendro turto dalį ir kitas pinigines kompensacijas. Atsakovė žemės sklypą su gyvenamuoju namu įgijo pirmojoje santuokoje. D. Ž. paliudijo, kad 2012 m. G. Ž. dar gyveno su kita moterimi. Pagal į bylą pateiktus dokumentus matyti, kad gyvenamasis namas yra visiškai nepasikeitęs. Atsakovė pateikė įrodymus apie tai kokios būklės yra jos gyvenamasis namas.
32. Apeliantė (atsakovė) L. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliantė taip pat prašė žodinio apeliacinio proceso. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus.
33. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
33.1. Teismas nepagrįstai nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. Teismas rėmėsi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų išvadomis, nurodytomis aplinkybės, ieškovo paaiškinimais. Tačiau Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos priimti sprendimai skirti baudas už neaiškius nusižengimus buvo panaikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti.
33.2. Apeliantė teismo prašo nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja priteisti iš ieškovo vaikams išlaikymą po 300 eurų kiekvienam vaikui.
33.3. Šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas siekia susidoroti su apeliante, įrodinėjant, kad ji nėra psichiškai sveika, nors jokių tai įrodančių dokumentų byloje nėra, draudžia matytis su vaikais be jokios tam priežasties, sistemingai skundžia atsakovę L. Ž. ikiteisminio tyrimo įstaigoms ir reiškia neteisėtus kaltinimus atsakovei.
33.4. Iš pateikto Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro 2022-06-06 rašto matyti, kad L. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol lankosi pas specialistą. Minimu laikotarpiu jai buvo suteiktos 6 psichologinės konsultacijos. Konsultacijų turinys buvo susijęs su emociniais sunkumais ir išgyvenimais, kurių kilmė susijusi su patiriamu stresu, nuolatine įtampa, baime, nerimu dėl sutuoktinio, G. Ž., ir jo mamos elgesio skyrybų procese. Pateikta informacija leidžia daryti išvadą, kad prieš ją buvo ir yra naudojamas sisteminis psichologinis smurtas artimoje aplinkoje, persekiojimas ir bauginimas, pasitelkiant trečius asmenis (savo mamą, institucijų specialistus), kuris ypač suaktyvėjo ir pasunkėjo prasidėjus skyrybų procesui. Toks ilgalaikis, sistemingas bauginimas ir spaudimas yra ypač pavojingas kito žmogaus psichinei sveikatai.
33.5. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai įrodo apeliantės psichinę sveikatos būklę. 2023-07-20 E027 Medicinos dokumentų išraše/siuntime anamnezėje nurodyta, kad apeliantė sąmoninga, teisingai orientuota savyje, vietoje ir laike. Į klausimus atsako pagal prasmę, bendrauja noriai, kalba daug. Nuotaika disforiška.
33.6. Už žemės sklypo priteisimą asmeninės nuosavybės teise ieškovui turėtų būti skaičiuojama kompensacija ne nuo 42 500 eurų, o nuo 50 000 eurų. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., buvo pirktas už 33 000 eurų. Mokesčiai turėtų būti skaičiuojami ne nuo 50 000 eurų, todėl pelno mokestis 15 procentų turi būti mokamas nuo turto vertės skirtumo (nuo 17 000 eurų), kas sudaro 2 550 eurų, todėl šią sumą 2 550 eurų atėmus iš 50 000 eurų išeina 47 450 eurų, o ne 42 500 eurų pagal teismo paskaičiavimą.
33.7. Ieškovas atsakovei turi sumokėti 25 000 eurų piniginę kompensaciją už žemės sklypą atitenkantį ieškovui po santuokos nutraukimo. Todėl iš teismo sprendime nurodytos 7159,16 eurų sumos, kurią atsakovė turi sumokėti ieškovui, kaip kompensaciją už jos asmeninio turto pagerinimą, reikia atimti 25 000 eurų, kurią ieškovas turi sumokėti atsakovei, ir galiausiai, atsakovė ieškovui neturi mokėti jokios piniginės kompensacijos, o ieškovas atsakovei turi sumokėti 17 840,84 eurus (25 000 - 7 159,16).
33.8. Dėl atsakovės 17 000 eurų pervedimo motinai E. M., atsakovė nurodė, kad nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovui priklauso 8500 eurų kompensacija.
33.9. Dėl vartų kojos „Giesse”, kurios vertė 1500 eurų. Apeliantė teikė į bylą duomenis, kad UAB „Lavango” inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo vagystės iš darbdavio. UAB „Lavango” atstovai atvyko pas atsakovę į namus ir pasiėmė jiems priklausančius daiktus, kuriuos ieškovas pavogė iš UAB “Lavango”. Apieškant atsakovės namus, UAB „Lavango” atstovai pasakė, kad tas metalo gabalas yra vartų koja, tačiau ne jų įmonės, todėl darytina išvada, kad ieškovas tą vartų koją galimai yra pavogęs iš kitos darbovietės. Ji yra labai sunki ir nepajudinama, todėl atsakovė neturi jokių galimybių ją pristatyti ieškovui, jis turi pats atvažiuoti ir pasiimti. Pažymėtina, kad teismas įvardija kaip vartų koją „Giesse”, tuo tarpu pats ieškovas 2022-09-14 patikslintame ieškinyje nurodo, kad tai yra darbdavio vartų koja 1500 eurų vertės.
33.10. Dėl transporto priemonių padalijimo. NISSAN JUKE vertę atsakovė buvo nurodžiusi 5000 eurų, tačiau bylos eigoje automobilis sugedo, jis nebevažiuoja. Apeliantė nusipirko kitą automobilį savo asmeninių poreikių naudojimui, kuris teismo sprendimu pripažintas atsakovės asmeniniu. Be to, atsakovė įrodinėjo, kad iki santuokos turėjo įgijusi kita automobilį, o būtent VW BEETLE, kurį pardavė už 2100 eurų ir po kurio laiko įsigijo NISSAN JUKE. Taigi, akivaizdu, kad NISSAN JUKE buvo įsigytas dalinai už atsakovės asmenines lėšas, o atsižvelgiant į automobilio NISSAN JUKE būklę nutraukiant santuoką, laikytina, kad automobilis NISSAN JUKE yra nedalintinas, o automobilį ŠKODA OCTAVIA nutraukus santuoką priteisus ieškovui, ieškovas turi sumokėti atsakovei 3500 eurų kompensaciją už ieškovui po santuokos nutraukimo atitenkantį automobilį ŠKODA OCTAVIA.
33.11. Atsakovė pažymi, kad ieškovas būdamas nesąžiningas siekė įrodyti, kad automobilį ŠKODA OCTAVIA sugadino atsakovė, nors pats teismas neįžvelgė jokių apgadinimų iš ieškovo pateiktų nuotraukų, pateikė net remonto darbų kainą už 1346,68 eurus. Atsakovei pradėjus aiškintis su UAB „Hokla” jos nurodytoje sąmatoje automobilio apgadinimų paskaičiavimą, ieškovo melagingi paaiškinimai nepasitvirtino.
34. Ieškovas G. Ž. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas iš esmės nurodė panašius argumentus, kaip ir savo apeliaciniame skunde. Ieškovas taip pat nurodė:
34.1. Pagrindo, nustatyti, kad šalių santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, nėra. Santuoka tarp šalių iširo tik dėl atsakovės amoralaus elgesio prieš ieškovą ir kitus šeimos narius. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir ieškovas šios sprendimo dalies neskundė, todėl ji turi būti palikta nepakeista.
34.2. Dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas savo apeliaciniu skundu neskundė šios sprendimo dalies, todėl nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, išlaikymo priteisimo iš ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo su ieškovu.
34.3. Ieškovo manymu atsakovės nestabilus elgesys galimai yra nulemtas jos ligos, kuri iki galo nėra diagnozuota, nes atsakovė kategoriškai atsisako atlikti reikiamus tyrimus ir gydytis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė neišsklaidė abejonių dėl jos sveikatos būklės pagerėjimo, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog vaikams su atsakove yra saugu gyventi ir ji dėl savo sveikatos būklės yra pajėgi prižiūrėti vaikus.
34.4. Dėl žemės sklypo padalijimo ieškovas nurodė, kad atsakovė viso proceso metu teigė, kad žemės sklypo 50 000 Eur vertė yra per didelė, nes ieškovas neparduos jo už tiek, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas žemės sklypo vertę pagrįstai sumažino iki 42 500 Eur ir paskaičiavo, jog ieškovas atsakovei turėtų kompensuoti 21 250 Eur už ieškovui atitenkantį žemės sklypą po santuokos nutraukimo.
34.5. Dėl automobilių padalinimo. Atsakovė neįrodė aplinkybių, jog automobilio NISSAN įsigijimui atsakovė panaudojo savo asmenines lėšas. Pateikta 2024-03-20 automobilio remonto rekomendacija nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovė už automobilio NISSAN DPF filtro pakeitimą patyrė 2 000 Eur. Tai, kad atsakovė automobilį pardavinėja už 3 800 Eur, yra jos asmeninis reikalas ir išreikšta valia už tokią sumą parduoti automobilį, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo mažinti automobilio NISSAN vertės.
34.6. Dėl atsakovės 17 000 Eur pervedimo savo motinai E. M.. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistos 8 500 Eur piniginės kompensacijos už santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų atsakovės atliktą 17 000 Eur pavedimą savo motinai E. M. už 2021-12-22 buto pirkimą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovė viso proceso metu neužsiminė apie tai, kad jos 17 000 Eur pervesta suma motinai E. M. buvo kaip pinigų grąžinimas už 2007-10-19 parduotą butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Byloje apklausta liudytoja E. M. patvirtino, kad atsakovė pervedė 17 000 Eur sumą jai iš ieškovo ir atsakovės bendrų šeimos lėšų. E. M. teigė, kad ji 8 000 Eur grynaisiais pinigais yra grąžinusi tiesiogiai ieškovui. E. M. neteigė, kad 17 000 Eur pervesta suma jai priklausė asmeniškai už 2007-10-19 jos parduotą butą. Atsakovė pirmą kartą apie tai, kad 17 000 Eur priklausė jos motinai E. M. už 2007-10-19 jos parduotą butą, nurodė tik savo 2024-11-20 prašyme dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.
34.7. Dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo metu ieškovo gaunamų pajamų. Atsakovė patvirtino aplinkybes, kad po jos santuokos su pirmuoju vyru I. L. nutraukimo, ginčo namas dar nebuvo pabaigtas statyti, taigi ieškovui pradėjus gyventi kartu su atsakove, namo baigtumas buvo tik 67 proc., kaip nurodyta ir kadastrinių matavimų byloje (t. 33, b. l. 219-241), o namo 100 proc. baigtumas buvo registruotas tik 2016-06-20, jau ieškovui ir atsakovei gyvenant santuokoje.
34.8. Dėl piniginės kompensacijos dydžio skaičiavimo. Iš atsakovės priteista 7 159,16 Eur kompensacijos suma paskaičiuota jau susumavus visas pinigines kompensacijas, kurias šalys vienas kitai turėjo sumokėti už bendro turto padalinimą, įskaitant ir kompensaciją, tenkančią atsakovei už ieškovui atitenkantį žemės sklypą, už ieškovo atlikus pagerinimus atsakovei priklausančiame Nekilnojamame turte bei kitas kompensacijas. Todėl toks atsakovės kompensacijos paskaičiavimas yra nepagrįstas ir neteisingas, nes atsakovė už žemės sklypą kompensaciją paskaičiuoja dvigubai, todėl jos apeliacinio skundo reikalavimas iš ieškovo priteisti 28 840,84 Eur piniginės kompensacijos sumą yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
36. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Šį prašymą atsakovė grindžia tuo, kad ieškovas nepagrįstai pradėjo įrodinėti, kad ji yra psichiškai nesveika. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta skundžiamame sprendime, į ieškovo pasakymus apie neva ne visiškai psichiškai sveiką atsakovę, į institucijos nurodytas aplinkybes, į byloje esančius gydytojų rašytinius įrodymus, apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
37. Ieškovas atsiliepime į atsakovės skundą nurodė, jog jis nesutinka, kad apeliaciniai skundai būtų nagrinėjami žodinio proceso tvarka. Ieškovas nurodė, jog bylos nagrinėjimas žodinio proceso metu tik užvilkins bylos nagrinėjimą, atsakovė pirmosios instancijos teisme ne kartą neatvyko į posėdį be jokių svarbių priežasčių, todėl didelė tikimybė, kad ji taip pat gali elgtis ir apeliacinės instancijos teisme. Tai, kad atsakovė atvyktų į žodinį apeliacinės instancijos teismo posėdį, nepaneigtų VTAS užfiksuotų faktinių aplinkybių dėl jos elgesio, grubiai pažeidžiančio vaikų interesus ir saugumą. Be to, jeigu apeliacinės instancijos teismui kils klausimų dėl atsakovės parodymų teismo posėdžių metu, bus galima perklausyti pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus. Todėl nėra jokio pagrindo skirti bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
38. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
39. Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės dėstomos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, kurių pagrindu turėtų būti taikoma bendrosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės išimtis ir tenkinamas prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Pirma, prašymas dėl žodinio nagrinėjimo iš esmės grindžiamas abstrakčiu poreikiu pakartotinai pasisakyti dėl tam tikrų aplinkybių, kurios, jos įsitikinimu, teismo nebuvo tinkamai įvertintos. Tačiau vien tai, kad apeliantė turi kitokį bylos aplinkybių vertinimą, savaime nelemia būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Antra, šalys procesiniuose dokumentuose pakankamai aiškiai suformulavo poziciją dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, pateikė nesutikimo su teismo sprendimu argumentus, be to, jos buvo išklausytos teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo spręsti, jog prašymo netenkinimas sudarytų prielaidas pažeisti lygiateisiškumo, rungimosi principus (CPK 12, 17 straipsniai). Priešingai, kitoks aptariamos situacijos vertinimas sudarytų prielaidas proceso vilkinimui bei neatitiktų ekonomiškumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
41. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: Namo baigtumo skaičiuoklės duomenis; 2025-01-28 pažymą apie ieškovui apskaičiuotą ir išmokėtą užmokestį bei kitas išmokas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą.
42. Ieškovas, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą prašė prijungti šiuos naujus įrodymus: 2025-01-06 G. Ž. elektroninį laišką L. Ž.; 2025-01-09 sprendimą dėl P. Ž. neįgalumo lygio; 2025-01-10 išrašą iš „e.sveikata“, patvirtinantį vaiko P. Ž. gerą sveikatos būklę. Šis „e.sveikata“ išrašas yra teikiamas siekiant paneigti atsakovės apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, kad sūnaus P. Ž. kraujo tyrimai yra blogi ir vaikas yra nusilpęs; taip pat įrodymus, kad atsakovė važinėja su techniškai netvarkingu automobiliu, t. y. žiemą su vasarinėmis padangomis.
43. Nauji atsakovės su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, kurie nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, yra: 2025-01-15 nutartis dėl smurto artimoje aplinkoje orderio ir 2025-01-11 vaizdo įrašas. Su šių dviejų įrodymų pateikimu ir priėmimu ieškovas sutinka, nes jie atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
44. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais.
45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus).
46. Nagrinėjamu atveju teismas tenkina ieškovo prašymą pridėti prie bylos 2025-01-22 vaiko situacijos vertinimo sprendimus, kurie iš tikrųjų gali būti reikšmingi priimant procesinį sprendimą, o kitus rašytinius įrodymus atsisako priimti, nes jie iš esmės patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodančias šalių konfliktinius santykius.
47. Teismas prideda prie bylos apeliantės pateiktą 2025-01-11 vaizdo įrašą, o susipažinti su nurodyta apeliantės 2025-01-15 teismo nutartimi teismas gali per Liteko sistemą (CPK 179 straipsnis, 3 dalis), todėl ją atsisako priimti ir pridėti prie bylos.
48. Apibendrinant įrodymų pridėjimo prie bylos klausimą kolegija, įvertinusi apeliantų konfliktiškus santykius, procesinį elgesį sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų aspektais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti, išskyrus priimtus teismo pateiktus naujus šalių įrodymus, tad nėra pagrindo priimti apeliantų teikiamus naujus įrodymus, dėl to jie nevertintini ir dėl jų nepasisakytina. Taip pat pažymėtina, jog patenkinus apeliantų prašymus būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiško pricipai. Kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, atkreipia šalių dėmesį, jog viso proceso metu šalys aktyviai dalyvavo teikiant įrodymus ir maksimaliai išnaudojo savo galimybes įrodinėjimo procese – viso proceso metu teikė papildomus įrodymus.
Dėl įrodymų išreikalavimo
49. Ieškovas, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo: iš Administracinių nusižengimo registro duomenis apie tai, ar L. Ž., atžvilgiu yra priimtas nutarimas, kuriuo šiuo metu atsakovei L. Ž. yra taikyta ir nepanaikinta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisė vairuoti transporto priemonę; Lietuvos policijos duomenis apie tai, ar L. Ž. 2025-02-08 buvo taikyta atsakomybė už techniškai netvarkingo automobilio eksploatavimą ir transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti. Kolegija, įvertinusi šį apelianto prašymą, atsisako jį tenkinti, kaip nesusijusį su byla ir neturintį reikšmės bylai.
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės
50. Apeliantė (atsakovė) L. Ž. apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir apeliaciniame skunde nurodo, kad santuoka iširo dėl apelianto (ieškovo) kaltės.
51. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių.
52. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus sprendė, jog šalių santykiai pasikeitė dar 2021 m. pabaigoje. Ieškovo paaiškinimus dėl atsakovės elgesio 2022 m. pradžioje su juo ir kitais šeimos nariais konfliktų metu iš esmės patvirtina į bylą pateiktas E. L. liudijimas dėl mamos elgesio su ja ir jos močiute. Į bylą taip pat pateiktas D. Ž. 2022 m. birželio 16 d. liudijimas apie sūnaus ir atsakovės santykius, E. M. ir E. L. gyvenimą jos namuose. Šias aplinkybes E. L. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Liudytoja E. M. taip pat nurodė, kad buvo konfliktų su dukterimi, dėl kurių kelis mėnesius gyveno pas ieškovo tėvus. Aplinkybes, kad atsakovės mama ir atsakovės dukra E. L. kurį laiką gyveno ieškovo tėvų namuose patvirtino liudytoja D. Ž.. Klaipėdos socialinės ir psichologijos pagalbos centras 2022 m. birželio 6 d. ir 2023 m. liepos 27 d. pateikė informaciją, kad atsakovė lankėsi centre nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. birželio 22 d. ir nuo 2023 m. liepos 14 d. iki šiol. Nurodyta, kad iš L. Ž. gauta informacija leidžia daryti išvadas, kad prieš ją buvo ir yra naudojamas sisteminis psichologinis smurtas artimoje aplinkoje, persekiojimas ir bauginimas, pasitelkiant trečius asmenis, kuris ypač suaktyvėjo ir pasunkėjo prasidėjus skyrybų procesui. Pagal ieškovo pateiktus paaiškinimus, prasidėjus skyrybų procesui jis taip pat kreipėsi į psichologą pagalbos ir viso proceso metu gavo paslaugas.
53. Kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui pripažinti, jog dėl santuokos nutrūkimo yra tik vieno sutuoktinio kaltė. Nagrinėjamu atveju, į bylą pateikti šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai neįrodo, kad skyrybų priežastis yra vieno iš sutuoktinių žiaurus elgesys ar panaudotas smurtas. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių paaiškinimus apie šeimos santykius, sutuoktinių elgesį vienas kito atžvilgiu, pagrįstai pažymėjo, kad šalių elgesys rodo, jog tarp abiejų sutuoktinių trūksta tiek pagarbos vienas kitam, tiek noro bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų ar sprendimo būdų sprendžiant su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Taigi šioje dalyje sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
Dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo
54. Atsakovė L. Ž. savo apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų P. Ž. ir P. Ž. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, todėl išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisė iš atsakovės – po 300 Eur kiekvienam vaikui, ir nustatė nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su atsakove.
55. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
56. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
57. Kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013) nurodoma, kad, sprendžiant dėl to, ar esama aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi: nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010), vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-49/2009).
58. Vertinant ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaikų gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, reikia atsižvelgti į šalių bei liudytojų parodymus, specialistų išvadas, pateiktus įrodymus, kitas svarbias aplinkybes.
59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 14 d. buvo gautas pranešimas apie galimą vaikų teisių pažeidimą Šilutėje. Policijai nuvykus ir patikrinus situaciją, pranešime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, pažeidimų nenustatyta.
60. Iš 2022 m. birželio 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio matyti, kad atsakovė vaiko akivaizdoje neigiamai atsiliepė apie ieškovą, varė jį iš namų.
61. Į bylą pateiktas E. M. 2022 m. birželio 16 d. el. laiškas, kuriame ji nurodė aplinkybes, kai buvo išvaryta iš atsakovės namų, nurodė, kad atsakovė manipuliuoja vaikais, juos nuteikinėja prieš vaikų tėvą. Taip pat pateikti kiti laiškai, kuriuos E. M. parašė ieškovui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams. 2023 m. rugpjūčio 17 d. E. M. parašė el. laišką, kad tarp jos ir dukros buvo šeimyninis konfliktas, atsiima viską, ką bloga apie dukrą parašė. Teismo posėdžio metu E. M. nurodė, kad vyko jos ir dukros konfliktas, tačiau jo detalių nekomentavo.
62. Iš 2023 m. liepos 14 d. atvejo vadybos posėdžio protokolo matyti, kad šeimai buvo rekomenduotos pagalbos priemonės: L. Ž. užsiregistruoti gyd. psichiatro konsultacijai, gerovės konsultanto paslauga G. Ž., individualios psichologo konsultacijos arba poros konsultacijos abiem tėvams, tęsti individualias psichologo konsultacijas Patricijai, šeimos konferencija, nusistatyti aiškią ir tikslią abi puses tenkinančią bendravimo su vaikais tvarką, vaikų gyvenamąją vietą mediacijos metu ar teismo sprendimu ir jos laikytis, dalyvauti mokymuose, paskaitose, konferencijose pozityvios tėvystės tematika, kurti artimą ryšį su vaikais per bendras veiklas, tinkamus laisvalaikio praleidimo būdus, kokybišką laiką kartu, užtikrinti saugią aplinką vaikams namuose, užtikrinti kokybišką vaikų laisvalaikį, užtikrinti tinkamą vaikų sveikatos priežiūrą, aprūpinimą, poreikių tenkinimą, ugdymą, auklėjimą, reikiamų pagalbos specialistų priežiūrą (sūnui), nekonfliktuoti vienas su kitu vaikams girdint, kad vaikai būtų kuo mažiau įtraukti į suaugusiųjų konfliktus. 2023 m. rugpjūčio 1 d. atlikus vaikų situacijos vertinimą nustatyti rizikos veiksniai, susiję su tėvų tarpusavio konfliktais ir vaikų įtraukimu į šiuos konfliktus ir numatyta tęsti paslaugas šeimai, išlaikyti intensyvesnį socialinės darbuotojos bendravimą su šeima, lankymąsi namuose, ieškoti papildomų psichologinės (pagal poreikį – psichiatrinės) pagalbos galimybių. Bylos nagrinėjimo metu specialistai buvo pastebėję atsakovės neadekvatų elgesį, ji mano, kad sutuoktinis ją stebi, klausosi, buvo patekęs į namus ir įdėjo jai į maistą psichiką veikiančių vaistų. Nustatyta, kad tai mama kalba vaikams girdint, kaltina vaikų tėvą, kad jis nuteikinėja vaikus (2023 m. liepos 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketa).
63. Į bylą atsakovė pateikė medicininius duomenis, kad kreipėsi į specialistus dėl bendro psichiatrinio ištyrimo. 2023 m. liepos 20 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta rekomendacija nukreipti detaliam psichologiniam ištyrimui, anamnezė surinkta tik iš pacientės žodžių. Atsakovės būklė įvertinta, kad sąmoninga, teisingai orientuota savyje, vietoje ir laike, mąstymas stokoja nuoseklumo ir logiškumo, išsako persekiojimo, santykio mintis.
64. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi L. Ž. skirta 390 Eur bauda dėl netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovė net 13 kartų pažeidė nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir tai rodo mamos atsainų ir nepateisinamą požiūrį į teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir vaikų teises bei interesus. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. teismo nutartį paliko nepakeistą.
65. Į bylą pateiktas L. Ž. dukters E. L., gim. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 15 d. liudijimas, kuriame nurodyta, kad prašo jos sesers ir brolio globą perduoti jų tėvui. Nurodė, kad mama prieš ją naudojo smurtinius auklėjimo metodus, viskas peraugo į psichologinį ir fizinį smurtą. Nurodė, kad mama manipuliavo ja, kad nebendrautų su jos tėvu, įniršdavo dėl smulkmenų, įniršusi ją žemindavo, keikdavo, spjaudydavo, spardydavo, griebdavo už plaukų. Jos seseriai aiškino, kad jos tėtis yra melagis ir vagis, juo negalima pasitikėti. Nurodė, kad mama ją išvarė iš namų, ji gyvena pas patėvio G. Ž. mamą, 2022 m. sausio 12 d. užpuolė jos močiutę, savo mamą, trenkė jai, atėmė namų raktus, išeinant iš namų apipylė ją karšta kava. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (susirašinėjimai ir nuotraukos) patvirtina liudijime nurodytus teiginius.
66. 2023 m. liepos 26 d. policijoje buvo registruotas pranešimas, kad atsakovė pasigrobė ir išsivežė dukrą P. Ž..
67. 2023 m. rugpjūčio 6 d. pagal ieškovo pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaiką. 2023 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
68. 2023 m. rugsėjo 4 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad vaiko tėvams nepavyksta konstruktyviai išsiaiškinti kylančių klausimų, vaiko tėvai nebendradarbiauja tarpusavyje, vaiko motina nepateikia tėvui informacijos apie vaiko susižalojimą.
69. 2023 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad nustatyta, jog vaiko mama perduodama vaikus, neperduoda vaikams reikalingų rūbų, avalynės. Sūnui iki šiol nėra įgytos visos rekomenduotos ir kompensuojamos priemonės, įsigijo vieną priemonę, o kitos 5 dar neįgytos. 2023 m. spalio 12 d. P. Ž. perduotas tėvui.
70. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai 2023 m. gruodžio 18 d. perduoti tėvui G. Ž., užpildant Informaciją dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu. Vaiko teisių apsaugos specialistai 2023 m. gruodžio 28 d. nustatė rizikos veiksnius, numatytus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25.3.5 punkte: stebimas vaiko motinos L. Ž. keistas elgesys. L. Ž. neinformavusi tėvo 2023 m. gruodžio 11 d. paėmė sūnų P. Ž. iš Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų, nors pagal teismo nustatytą tvarką sūnus turėjo būti su tėvu. Vaiko motina, pasiėmusi sūnų, į skambučius neatsiliepė, kur su vaiku buvo visą dieną neaišku. 2023 m. gruodžio 11 d. apie 19 val., dalyvaujant policijos pareigūnams, vaikas buvo perduotas tėvui G. Ž..
71. 2022 m. gegužės 30 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad P. Ž. su mama sutaria gerai. Patinka būti su tėčiu ir su juo susitikti, tačiau daugiau patinka būti su mama. Šeimos sąlygų tyrimo 2022 m. gegužės 27 d. aktuose nurodyta, kad tiek L. Ž., tiek G. Ž. gyvenamojoje vietoje gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos ilsėtis, lavintis ir augti. 2022 m. liepos 4 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad mergaitei patinka būti su tėčiu. 2023 m. liepos 26 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad šalių duktė išsakė nuomonę, kad nori būti ir su tėčiu, ir su mama. 2024 m. spalio 17 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad P. Ž. nurodė, jog jos santykiai su mama geri, jai patinka leisti laiką su mama, nurodė, kad mama daug keikiasi. Jos santykiai su tėčiu geri, tėtis griežtesnis ir riboja laiką naudotis telefonu, ne visada perka, ką nori. Mergaitė nori būti pas tėtį, bet labiausiai norėtų gyventi su abiem tėvais arba penkias dienas būti pas mamą, penkias dienas būti pas tėtį.
72. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė ir įvertino kitus byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į byloje viso proceso metu gautus duomenis, taip pat į tai, kad vaikai jau metus gyvena su tėvu. Byloje negauta jokių duomenų, kad vaikų tėvas pažeistų vaikų interesus ar neturėtų tinkamų sąlygų vaikams gyventi. Pateikti duomenys rodo, kad vaikų tėvas rūpinasi vaikais, užtikrindamas ne tik jų fizinius poreikius, bet ir emocinius poreikius, turi tinkamas sąlygas vaikams augti, lavintis ir ilsėtis. Į bylą pateikti duomenys rodo, kad atsakovės elgesys ne visada atitinka vaikų geriausius interesus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nuolat pažeidinėja teismo nustatytą bendravimo tvarką, įtraukia vaikus į tėvų skyrybų procesą, nuteikinėja vaikus prieš jų tėvą, ne visada užtikrina, kad vaikai gautų reikiamą pagalbą ir priemones, elgiasi impulsyviai ir neprognozuojamai, negeba tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti su vaikų tėvu, vengia socialines paslaugas teikiančių specialistų pagalbos, tik iš dalies vykdo siūlomas priemones. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas šioje sprendimo dalyje pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju vaikų P. Ž. ir P. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu G. Ž. labiau atitinka vaikų interesus. Taigi šioje dalyje sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Atitinkamai netenkinus šio apeliantės skundo reikalavimo, netenkinami ir kiti išvestiniai skundo reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaikais nustatymo.
73. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė optimalią bendravimo tvarką, pagal esamas nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tėvų santykius.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.
74. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalinti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.
75. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
76. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).
Dėl nekilnojamojo turto padalijimo
77. Šioje dalyje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui G. Ž. asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. (toliau – ir „Žemės sklypas“).
78. Ieškovas G. Ž. sutinka su šia teismo sprendimo dalimi, tačiau pažymi, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neteisingai nurodė tam tikras esmines faktines aplinkybes dėl Žemės sklypo pardavimo, t. y. teismas skundžiamame sprendime klaidingai nurodė, kad Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., yra parduotas.
79. Apeliantas nurodo, kad ieškovas ir atsakovė santuokos metu 2021-06-09 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1RM-2650 pardavė visiškai kitą, nei teismo sprendime nurodyta, žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., už 40 000 Eur sumą ir deklaravo pardavimą, o Žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., šalys tik ketino parduoti, tačiau jis taip ir liko iki šiol neparduotas.
80. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime suklydo ir todėl sprendimo motyvuojamojoje dalyje neteisingai nurodė, kad ieškovui priteistas Žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., buvo parduotas.
81. Kolegija ištyrusi skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį (13, 25 psl.) nustatė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad „Valstybinės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas ir atsakovė santuokos metu jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Pagal „Ober Haus“ pateiktą turto vertinimo ataskaitą 2022 m. gegužės 12 d. turto rinkos vertė yra 50 000 Eur. Pagal byloje pateiktus duomenis bylos šalys 2021 m. birželio 9 d. už 40 000 Eur pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), L. Klaipėdos r. sav.“.
82. Tačiau skundžiamo sprendimo 26 psl. teismas nurodė, kad „žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., priteistinas ieškovui G. Ž., o atsakovei L. Ž. priteistina pusę turto vertės atitinkanti kompensacija. Teismas, nustatydamas žemės sklypo vertę, atsižvelgia į tai, kad žemės sklypas buvo įgytas pardavimui, į bylą pateiktus turto vertinimo duomenis bei pateiktus duomenis apie žemės sklypą pagal teisės aktų reikalavimus mokėtinus gyventojų pajamų mokesčius (15 proc.) turto pardavimo atveju, todėl turto reali vertė būtų 42 500 Eur. Teismas pažymi, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. žemės sklypo pardavimo sandorį deklaravo abi šalys ir už šalių parduotą žemės sklypą abi šalys sumokėjo gyventojų pajamų mokestį.“
83. Taigi šiuo atveju, kolegija sutinka su apelianto argumentu ir ginčijama sprendimo dalis, nurodyta 26 puslapyje taisytina, nurodant, kad buvo parduotas ne žemės sklypas, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), o žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl automobilių padalijimo
84. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė: ieškovui G. Ž. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur rinkos vertės, o atsakovei L. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį NISSAN JUKE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Eur rinkos vertės. Apeliantas sutinka su automobilių padalinimo būdu, tačiau nesutinka su nustatyta ieškovui priteisto automobilio 7 000 Eur dydžio rinkos verte.
85. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis apelianto paaiškinimais nustatė, jog transporto priemonė ŠKODA OCTAVIA buvo apgadinta įvykio, už kurį atsakinga atsakovė, metu. 2024 m. balandžio 26 d. UAB „Hokla“ remonto sąmatoje nurodyta, kad priekinių ir galinių durų bei slenksčio remontas, remonto darbų kaina yra 1346,68 Eur. Į bylą nepateikti įrodymai, kad išlaidos pagal sąmatą būtų patirtos. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų dėl automobilio apgadinimo aplinkybių bei atsakovės atsakomybės už ieškovo nurodytus automobilio apgadinimus, iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės įvertinti padarytos žalos, nes pažeidimai nėra akivaizdūs, taip pat nėra įrodymų, kad sąmatoje nurodytų darbų poreikis nekilo dėl kitų priežasčių, nesusijusių su šalių konfliktu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo mažinti transporto vertės ar kompensacijos, kuri priteistina iš kito sutuoktinio.
86. Kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, nes nėra objektyvių įrodymų dėl automobilio apgadinimo aplinkybių bei atsakovės atsakomybės už ieškovo nurodytus automobilio apgadinimus. Be to, iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės įvertinti padarytos žalos, nes pažeidimai nėra akivaizdūs.
Dėl kitų nekilnojamųjų daiktų
87. Apeliantas G. Ž. iš dalies nesutinka su šia skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl neregistruotinų kilnojamųjų daiktų padalijimo ir jų rinkos verčių nustatymo.
88. Šiuo atveju kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kilnojamų daiktų priteisimo, atsižvelgė į tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl daugelio daiktų buvimo vietos: ieškovas nurodė, kad jie liko atsakovės namuose, o atsakovė nurodė, kad ieškovas juos išsinešė jai nebūnant namuose. Atsižvelgiant į byloje pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuoti paimti daiktai bei tai, kad atsakovės namo garaže liko daug daiktų, į tai, kad po daiktų paėmimo atsakovė jų nenurodė ir neprašė grąžinti iškart po paėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kaip labiau tikėtina, kad minėti daiktai liko atsakovės namuose, išskyrus atskirai aptartus daiktus.
89. Nagrinėjamu atveju nei apeliacinės instancijos kolegija, nei pirmosios instancijos teismas negali kitaip įvertinti, ir negali pasikliauti vien apelianto argumentais, todėl atsižvelgiant į tai, kad labiausiai tikėtina (CPK 185 straipsnis), kad į sąrašą įtraukti dalintini daiktai liko pas atsakovę, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl daiktų padalijimo. T. y., kad robotas – žoliapjovė, kurio vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, laikytina 1000 Eur (naujo kaina 1399 Eur), siurblys-šluota „Miele“, kurio vertė, atsižvelgiant į vidutines tokio daikto rinkos kainas ir nusidėvėjimą, laikytina 350 Eur, siurblys-robotas „Roomba“, atsižvelgiant į vidutines tokio daikto rinkos kainas ir nusidėvėjimą, laikytina 400 Eur rinkos vertės, šaldymo dėžė „Whirlpool“, kurio naujo kaina 2015 m. buvo 339 Eur, laikytina 170 Eur rinkos vertės, džiovyklė, kuri pagal paaiškinimus įgyta 2019 m., kurios vertė nurodyta naujo daikto, todėl vertintina, kad jos vertė neviršija 400 Eur; šaldytuvas „Samsung“, kurio kaina 2015 m. buvo 810 Eur, atsižvelgiant į nusidėvėjimą vertintinas 400 Eur, „Karcher“ garintuvas, kurio kaina 2015 m. buvo 252 Eur, vertintinas 120 Eur suma, siuvimo mašina, 100 Eur rinkos vertės, kompiuteris „HP“, kuris pagal paaiškinimus buvo įgytas 2016 m., vertintinas atsižvelgiant į tokių daiktų nusidėvėjimą, ne daugiau 300 Eur, indaplovė „Bosch“, pagal ieškovo paaiškinimus įgyta 2019 m., atsižvelgiant į nusidėvėjimą vertintina 400 Eur rinkos vertės Apeliantas (ieškovas) į dalintino turto sąrašą įtraukė baldus, kurie įgyti santuokos metu ir liko pas atsakovę. Kadangi iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės namuose pasikeitė dalis baldų, į bylą pateiktas spintos įsigijimo dokumentas, teismas neturi pagrindo abejoti dėl šių daiktų įsigijimo, todėl valgomojo stalas, supamas krėslas, knygų spinta ir koridoriaus rūbų spinta priteistini atsakovei ir teismas atsižvelgiant į ieškovo pateiktus paaiškinimus, sprendė, kad jų vertė mažintina per pusę ir jų bendra vertė yra 475 Eur. Po šalių santykių pabaigos šių daiktų būklės pablogėjimas nesudaro pagrindo mažinti šių daiktų vertę. Teismas pagrįstai atsakovei priteisė lauko baldų komplektą, kurio vertė atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, vertintina 300 Eur.
90. Apeliantas taip pat prašė pripažinti, kad santuokos metu šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo šiuos kilnojamuosius daiktus: planšetę „Sony“, 100 Eur rinkos vertės; televizorių „Philips“, 100 Eur rinkos vertės. Pagal į bylą pateiktus įsigijimo dokumentus planšetė „Sony Xperia tablet“ buvo įsigyta 2014 m., o televizorius „Philips“ įsigytas 2013 m. kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad atsižvelgiant į ieškovo nurodytų daiktų įsigijimo laiką, į jų tikėtiną nusidėvėjimą, į tai, kad nėra duomenų, kad jie tebetinkami naudoti ir gali turėti rinkoje vertę, teismas šį reikalavimą pagrįstai atmetė.
91. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai padalino šalių daiktus, įgytus santuokoje, todėl keisti šios sprendimo dalies nėra pagrindo.
Dėl papildomų išlaidų vaikų poreikių tenkinimui
92. Ieškovas taip pat prašė priteisti 504,94 Eur už jo patirtas papildomas pinigines išlaidas vaikų poreikių tenkinimui po laikino išlaikymo priteisimo iš ieškovo nuo 2022 m. birželio 1 d. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad tarp šalių nuolat kildavo ginčų dėl vaikų drabužių ir avalynės. Apeliantas apeliaciniu skundu ginčija šio sprendimo dalį. Tačiau bylos duomenys bei teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai patvirtina, kad drabužius vaikams papildomai pirko ne tik ieškovas, bet ir atsakovė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio apelianto reikalavimo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad į bylą pateikti drabužių pirkimo dokumentai neįrodo, kad šios išlaidos buvo būtinos ir neišvengiamos.
Dėl piniginės kompensacijos už atsakovės motinos E. M. buto pirkimui panaudotas šeimos lėšas.
93. Su šia sprendimo dalimi nesutinka atsakovė. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos sąskaitoje buvusi 17 000 Eur pinigų suma priklausė motinai, kurią atsakovė saugojo po to, kai ji, kaip įgaliotinė, 2007-10-19 pardavė motinos E. M. butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
94. Pagal byloje pateiktus duomenis, 2021 m. gruodžio 22 d. trečiasis asmuo E. M. pirko butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2021 m. gruodžio 22 d. iš atsakovės banko sąskaitos pervesta 17 000 Eur dydžio suma už jos motinos E. M. vardu nupirktą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Darytina išvada, kad dalis šeimos piniginių lėšų buvo panaudota trečiojo asmens turtui įgyti. Nors E. M. nurodė, kad virš 8000 Eur ji grąžino G. Ž. grynais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos teiginius. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, į tai, kad perkant butą trečiajam asmeniui neužteko jo turimų pinigų, be to, tokios sumos grynųjų pinigų gavimo nepatvirtina kiti įrodymai ir į tai, kad mokėjimas atliktas iš atsakovės banko sąskaitos, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nusprendė, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui jau yra kompensuotas šeimos lėšų sumažėjimas. Taigi teismas pagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą dėl 8500 Eur kompensacijos priteisimo.
Dėl sprendimo dalies, kuria nepripažinta, jog ieškovo atlikti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio Nekilnojamojo turto pagerinimai nebuvo esminiai
95. Ieškovas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas nepripažino, jog ieškovo atlikti atsakovės nekilnojamojo turto pagerinimai nebuvo esminiai. Ieškovas taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria jam priteista 24 608,39 Eur dydžio piniginė kompensacija, nes pirmosios instancijos teismas priteisė tik sumą už statybines medžiagas, tačiau nevertino ieškovo atliktų darbų masto, nors ir konstatavo, kad visi ieškovo nurodyti darbai buvo atlikti. Apeliacinės instancijos teismas tokius teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
96. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovas į atsakovei priklausantį namą per 2013-2015 m. laikotarpį investavo 48 592,38 Lt (14577,56 Eur) sumą, o nuo 2015 m. pradžios 1661,59 Eur sumą (vertinant išlaidas statybinėms medžiagoms ir mokėjimus įvairaus profilio parduotuvėse bei pinigų nuėmimus, kurie labiausiai tikėtina, kad yra susiję su statybiniais darbais). Į bylą pateikti duomenys, kad atsakovė 2016 m. spalio 2 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 11 000 Eur, nurodant paskirtyje „skolai“. Teismas taip pat įvertino tai, kad 14 600 Eur mokėjimą pardavėjui UAB „Litectus“ už žemės sklypą atliko apeliantas iš savo sąskaitos.
97. Į bylą pateikti įrodymai apie išlaidas, patirtas santuokos metu, t. y. sąskaitos ir kiti dokumentai: 2019 m. spalio 18 d. IĮ Lidresta sąskaita už stoglangį, tarpinę, izoliaciją už 1010,29 Eur, 2020 m. birželio 10 d. UAB „Prestėja“ sąskaita 68,80 Eur už palangę, klijus, 2020 m. gruodžio 14 d. UAB „Inteligentiškos statybinės sistemos“ sąskaita 609,24 Eur sumai už rekuperatorių, 2020 m. gruodžio 9 d. UAB „Grinteka“ suderinimo aktas 1618,74 Eur sumai, 2020 m. spalio 13 d. UAB „Grindų arsenalas“ sąskaita 2826,25 Eur sumai, 2020 m. lapkritį patirtos išlaidos UAB „Inteligentiškos statybinės sistemos“ 609 Eur sumai. Į bylą pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad 2019-2020 m. laikotarpiu buvo remontuojamas namo stogas, stoglangiai ir namo pirmas aukštas, atnaujinti kai kurie baldai ir buitinė technika. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti ieškinyje nurodytomis išlaidomis, patirtomis atliekant nurodytus remonto darbus, įskaitant tai, kad šios išlaidos galimai apėmė ir žemės sklypo apželdinimo išlaidas, t. y. 15 738,47 Eur iš bendrų šalių piniginių lėšų. Į bylą pateikti sąskaitų išrašai rodo, kad atsakovė dalį darbų finansavo iš jos sąskaitų pervedamomis lėšomis: ieškovas 2019 m. spalį gavo iš atsakovės 400 Eur ir 500 Eur mokėjimus, 2020 m. lapkritį gavo iš atsakovės 2300 Eur, 2020 m. gruodį – 3000 Eur, kurio paskirtis „už virtuvinį“. Taigi atsakovė kompensavo dalį ieškovo patirtų išlaidų, atliekant remonto darbus.
98. Iš 2022 m. balandžio 14 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad ginčo namo vertė 2022 m. balandžio 12 d. yra 184 000 Eur. Ieškovas teigia, kad dėl jo atliktų darbų ginčo namo vertė padidėjo net 59,60 proc.
99. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, nes jis turto vertės padidėjimą vertina lygindamas masinio vertinimo metu nustatytą turto vertę ankstesniais laikotarpiais su turto vertintojų nustatyta turto kaina šalių santykių pabaigoje.
100. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad turto vertė turto vertintojų nustatyta lyginamuoju metodu atsižvelgiant į tam tikras pataisas, iš kurių ginčo atveju aktuali tik šildymo pataisa, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo turto vertės didelę dalį sudaro ieškovo atlikti namo pagerinimo darbai. Vertinimo metu nebuvo vertinama energetinė klasė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies patenkino apelianto alternatyvų reikalavimą dėl ir priteisė ieškovui tinkamo dydžio – 24 608,39 Eur kompensaciją už atsakovei priklausančio gyvenamojo namo ir žemės sklypo pagerinimą.
101. Apeliantas įrodinėjo, kad sodininkų bendrijai santuokos metu 2019 m. buvo sumokėta už kelio nuovažos įrengimą, privažiavimo prie namo kelio asfaltavimą už 9 312 Eur sumą. Pagal GNSB Gindulių sodybos pateiktą pažymą matyti, kad už kelio asfaltavimo darbus buvo paskaičiuota apie 2000 Eur suma ir 2019-2020 m. laikotarpiu už kelio asfaltavimą ši suma buvo sumokėta GNSB Gindulių sodybos, todėl ieškovui pagrįstai priteista pusė šios sumos už atsakovei priklausančio turto vertės padidinimą ir pagerinimą. Dėl nurodytų priežasčių ir ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
102. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų sumas pagal tenkintų ir atmestų ieškinio, priešieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais nesutinka.
103. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai argumentavo, kodėl yra mažintina tiek ieškovui, tiek atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. T. y. dėl to, kad šalys į bylinėjimosi išlaidas įtraukė išlaidas, kurios susijusios su ginčais kitose civilinėse bylose, taip pat inicijavimu ir atstovavimu administracinio nusižengimo bei baudžiamajame procese. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies. Svarbu pažymėti, kad nei vienos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodytų maksimalių dydžių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo atliktus bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimus, sprendžia, kad jie atlikti teisingai, atsižvelgus į tai, kiek kiekvienos šalies reikalavimų buvo patenkinta, o kiek atmesta. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keisti skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylos baigties
104. Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinių skundų ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
105. Kiti apeliacinių skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
106. Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliaciniai skundai buvo atmesti, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteisiamos.
107. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovui G. Ž. buvo atidėtas 1709 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, atidėtas žyminis mokestis iš ieškovo priteisiamas valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1709 Eur žyminio mokesčio.