Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys L. Ž., G. Ž., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2023-02-06 teisme gautas suinteresuoto asmens L. Ž. atsiliepimas į antstolės pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti bei iš G. Ž. priteisti L. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo yra nepagrįstas, taigi atmestinas. Už nustatytos teismo nutartimi bendravimo tvarkos vykdymą atsakinga ne tik L. Ž., bet ir G. Ž. – tai jis turi bendrauti su vaikais, o L. Ž. privalo netrukdyti bendravimui tarp tėvo ir vaikų, be to, antstolės pareiškime neįvardinti L. Ž. konkretūs veiksmai, kuriais ji trukdo G. Ž. bendrauti su vaikais.

4. Suineteresuotas asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

5. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolės Vidos Daugirdienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/22/01491, pradėta vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-08-18 (pakeista šio teismo 2022-06-27 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) išduotos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5349-1182/2022 pagrindu dėl bendravimo tvarkos tėvui G. Ž. su nepilnamečiais vaikais P. Ž. ir P. Ž.. Minėtame vykdomajame rašte nurodyta G. Ž. laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž. ir P. Ž. tvarka:

5.1. Lyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais nuo penktadienio 16.00 val. iki pirmadienio 08.00 val. nepertraukiamai (su nakvynėmis), pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos ir grąžinant vaikus į ugdymo įstaigą. Jeigu lyginėmis metų savaitėmis penktadienį vaikai neis į ugdymo įstaigą, tai tokiu atveju vaikai pasiimami iš jų gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. Jeigu nelyginių metų savaitėmis pirmadieniais vaikams nereikia į ugdymo įstaigą, vaikai grąžinami lyginių metų savaitės sekmadieniais iki 20 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Nelyginėmis savaitėmis antradieniais nuo 16.30 val. iki 20.00 val. ir ketvirtadieniais nuo 16.30 val. iki 20.00 val., pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą.

5.2. Šalys su vaikais bendrauja nepertraukiamai dvi savaites savo atostogų laikotarpiu, prieš dvi savaites įspėjant viena kitą apie jų atostogų laiką.

5.3. Nuotoliniu būdu (garso ir/ar vaizdo skambučiu, per internetą ar pan.) iki valandos per dieną, laiką suderinus su vaikų mama, atsižvelgiant į vaikų dienos rėžimą ir užimtumą.

5.4. L. Ž. įpareigojama per 1 dieną informuoti G. Ž. apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimo atvejus.

6. Išieškotojas G. Ž. 2022-11-07 antstolės Vidos Daugirdienės kontorai pateikė vykdymui Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-06-27 ir 2022-08-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5349-941/2022, kaip vykdomąjį dokumentą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo G. Ž. naudai atsakovės L. Ž. atžvilgiu. Antstolė, gavusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, antstolė priėmė 2022-11-07 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0004/22/01491, apie tai buvo informuotas suinteresuotas asmuo L. Ž..

7. Antstolė Vida Daugirdienė 2023-01-17 vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/01491 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-4-2327, kuriuo nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-08-18 nutarties (pakeista šio teismo 2022-06-27 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) Civilinėje byloje Nr. e2-5349-941/2022 3 ir 4 punktai nėra tinkamai vykdomi.

8. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

10. Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

11. Sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020).

12. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

13. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Kiti, akte tiesiogiai nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkei skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamą vykdymą (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019).

14. Nagrinėjamu atveju antstolė prašo skirti L. Ž. baudą už konkrečia nutartimi, kuria buvo nustatyta bendravimo tvarka, nustatytų sąlygų nevykdymą. Antstolės teigimu, buvo pažeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-06-27 nutartimi nustatytos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu 3 ir 4 punktai, kuriuose nustatyta tėvo bendravimo su vaikais nuotoliniu būdu tvarka ir atsakovės įpareigojimas informuoti tėvą per 1 dieną apie vaikų ligas. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarties nevykdymo faktą patvirtina išieškotojo G. Ž. 2023-01-06, 2023-01-11 prašymai antstolei ir prie jų pateikti įrodymai – G. Ž. ir L. Ž. susirašinėjimai, pokalbių išklotinės, e. sveikatos sistemos išrašai apie vaikų ligas.

15. Teismas vertindamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-06-27 nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos (kuri vėliau buvo papildyta 2022-08-18 nutartimi) 3 ir 4 punktų (ne)vykdymą, nustatė šiuos pažeidimus: 1) 3 punkto, kuriame nustatyta tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nuotoliniu būdu – 2022-09-22, 2022-10-28, 2022-11-03, 2022-11-11, 2022-11-13, 2022-12-07, 2022-12-09, 2022-12-10, 2022-12-23, 2022-12-24, 2022-12-28 – šiomis dienomis L. Ž. neleido ir nesudarė galimybės G. Ž. bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu, neatsiliepė į iš anksto susitartus skambučius, numetinėjo juos; 2) 4 punkto, kuriame nustatyta, jog tėvas per vieną dieną turi būti informuotas apie vaikų ligos atvejus, susirgimus – 2022-10-26, 2022-11-11, 2023-01-04 – šiomis dienomis L. Ž. neinformavo G. Ž. apie vaikų ligas ir apsilankymus pas gydytojus.

16. Suinteresuoto asmens pateikti įrodymai – šalių susirašinėjimai, garso įrašai, e-sveikatos išrašai patvirtina, kad nepilnamečių vaikų motina nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-06-27 nustatytos bendravimo tvarkos (kuri vėliau buvo pakeista 2022-08-18 nutartimi) 3 punkto, kuriame nustatyta tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nuotoliniu būdu – 2022-09-22, 2022-10-28, 2022-11-03, 2022-11-11, 2022-11-13, 2022-12-07, 2022-12-09, 2022-12-10, 2022-12-23, 2022-12-24, 2022-12-28 – šiomis dienomis L. Ž. neleido ir nesudarė galimybės G. Ž. bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu, neatsiliepė į iš anksto susitartus skambučius, numetinėjo juos; 2) 4 punkto, kuriame nustatyta, jog tėvas per vieną dieną turi būti informuotas apie vaikų ligos atvejus, susirgimus – 2022-10-26, 2022-11-11, 2023-01-04 – šiomis dienomis L. Ž. neinformavo G. Ž. apie vaikų ligas ir apsilankymus pas gydytojus, nesikooperavo su vaikų tėvu, siekdama įvykdyti įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytą vaikų bendravimo su tėvu nuotoliniu būdu ir tėvo teisę žinoti apie vaikų sveikatos būklę. Priešingai, L. Ž. nesiėmė jokių priemonių, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka būtų įvykdyta, ją ignoravo, taip pažeisdama ne tik įsiteisėjusią teismo nutartį, bet ir prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais.

17. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Pažymėtina, jog už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Parenkant baudos dydį taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

18. Kadangi, pagal neįvykdytus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-08-18 nutartimi (pakeista šio teismo 2022-06-27 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktus, tėvo teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir žinoti apie jų sveikatos problemas buvo pažeista 13 kartų, kas rodo vaikų motinos atsainų, nepateisinamą ir netoleruotiną požiūrį ne tik į teismo nustatytą laikiną tėvo bendravimo tvarką su vaikais, į įstatymo normas, kuriomis reglamentuota tėvų pareiga dalyvauti vaikų gyvenime, bet, taip pat, į vaikų teises ir teisėtus interesus bendrauti su abiem tėvais. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pažeidimų pakartotinumą, spręstina, kad 30 Eur dydžio baudos skyrimas suinteresuotam asmeniui už kiekvieną konstatuotą pažeidimą yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes. Viso už reikalavimo užtikrinti tėvo bendravimą su vaikais nuotoliniu būdu ir tėvo informavimą apie nepilnamečių vaikų sveikatą, nevykdymą suinteresuotam asmeniui L. Ž. skirtina 390 Eur (13 x 30 Eur) bauda.

19. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos (antstolės) pareiškimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, tenkintinas ir suinteresuotam asmeniui L. Ž. skirtina 390 Eur bauda suinteresuoto asmens G. Ž. naudai (CPK 185 straipsnis, 771 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju taikoma CPK 593 straipsnio 5 dalis, kuri numato jog pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis CPK 290-292 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

antstolės Vidos Daugirdienės prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti.

Paskirti suinteresuotam asmeniui L. Ž. suinteresuoto asmens G. Ž. naudai 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą už Klaipėdos apylinkės Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5349-941/2022, kuria buvo nustatyta bendravimo tvarka tarp tėvo ir nepilnamečių vaikų 3 ir 4 punkto nevykdymą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/22/01491 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.