- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-1495-886/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Edita Šliumpienė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- K. F.
- Ieškovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- notarė A
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Editos Šliumpienės ir Agnės Vyliaudaitės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. F. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovui K. F. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, turto padalijimo, pripažinimo sutuoktinio asmeninės nuosavybės bendrąja sutuoktinių nuosavybe, trečiasis asmuo notarė A. S., UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. D. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu pareikštu po prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2024-02-22 DOK-6199), patikslintas 2024 m. liepos 24 d. (DOK-23213), 2025 m. vasario 19 d. (DOK-6148) prašė:
1.1 pripažinti, kad ieškovas gyvendamas kartu su I. F., iki jų santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) bendrąja daline nuosavybe įgijo ½ dalį I. F. kilnojamojo turto, įskaitant pinigines lėšas;
1.2 asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui ½ dalį šio I. F. kilnojamojo turto, įskaitant pinigines lėšas: automobilį VOLVO XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalį I. F. banko sąskaitoje esančių lėšų - 1 038,10 Eur; ½ dalį pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptų lėšų – 2 677,58 Eur.
1.3 pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas), I. F. ir R. D. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;
1.4 priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovo sutuoktinei mirus, nesant pirmos eilės įpėdinių, jis ir atsakovas (mirusiosios tėvas antros eilės įpėdinis) paveldi mirusiosios palikimą. Pradėta paveldėjimo byla, taikius laikinąsias apsaugos priemones paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas sustabdytas. Ieškovo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausė aukščiau minėtas turtas. Visas jų turtas, įskaitant automobilį ir piniginės lėšas, įgytas ir sukauptas ieškovui ir sutuoktinei kartu gyvenant ir dirbant bei vedant bendrą ūkį. Ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės asmenine nuosavybe priklausančio turto, nes jie kartu bendro gyvenimo metu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę. Pora per visus 22 bendro gyvenimo metus visą laiką nepertraukiamai praleido kartu, gyveno kartu nuo 2002 m. birželio mėn. ginčo bute, reguliariai rūpinosi bendro turto, registruoto sutuoktinės vardu, remontu bei mokesčių už komunalines paslaugas sumokėjimu. Ginčo butas buvo padovanotas jiems abiems mainais už nupirktą tėvams butą, (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį, patikslintą ieškinį (2024-03-19 DOK-8936, 2025-03-04 DOK-7658) prašė atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dukters sveikatai tapus sudėtingai apie 2021-2022 metus, ieškovo iniciatyva buvo sudaryta santuoka, siekiant asmeninės materialinės naudos. Ieškovo ir dukros santykiai buvo sudėtingi, jie bendrų vaikų nesusilaukė, nuolat kartu negyveno. Ieškovas niekada neprisidėdavo prie bendro šeimos gyvenimo. Dukrą materialiai remdavo atsakovas ir sutuoktinė, kuri šiuo metu mirusi. Atsakovui buvo žinoma, kad jis gyveno atsakovo ir jo sutuoktinei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tik po dukros mirties, t. y. pas notarą tvarkant dokumentus ir gavus ieškinį atsakovui paaiškėjo, kad butas asmeninės nuosavybės teise yra padovanotas dukrai. Atsakovui nėra žinoma, kad butas kada nors būtų buvęs iš esmės pagerintas ar ieškovas kaip nors būtų prisidėjęs prie jo esminio pagerinimo. Atsakovas davė piniginių lėšų ieškinyje minimam automobiliui įsigyti.
4. Trečiasis asmuo UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (2025-02-06 DOK-4531) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
5.1 priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį automobilio VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalį – 679,45 Eur, AB Swedbanke I. F. sąskaitoje esančias lėšas, sukauptas iki (duomenys neskelbtini); ½ dalį I. F. turto išsaugojimo pensijų fonde Allianz esančius 2 693, 10 vienetus, sukauptus iki (duomenys neskelbtini);
5.2 pripažino nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), I. F. ir ieškovo bendrąja daline nuosavybe, nustatant ieškovui ½ dalį;
5.3 iš atsakovo priteisė ieškovui 4 116,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Dėl buto (duomenys neskelbtini). Sandoriams su nekilnojamuoju turtu būtinas abiejų sutuoktinių sutikimas, todėl teismas vertino kaip abejotiną atsakovo poziciją, kad jis buto niekam nedovanojo. Iš rankpinigių sutarties teismas nustatė, kad būtent ieškovas prieš T. F. sudarant buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo sandorį sumokėjo 200 JAV dolerių. Toks prisidėjimo prie buto pirkimo faktas teismui leido tikėti labiau ieškovo paaiškinimais apie butų įsigijimo aplinkybes, nei atsakovo pozicija, kaip ir tuo, kas labiau tikėtina, kad butas buvo dovanotas ne vien I. F.. Teismas nustatė, kad I. F. ir ieškovas nuo 2001-2002 metų gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį, ieškovas materialiai palaikė savo partnerę, ir gyveno bei prižiūrėjo butą (duomenys neskelbtini), prisidėjo prie šio buto pagerinimo. Pats atsakovas pripažino, kad butas buvo remontuojamas. Ieškovo nurodytos aplinkybės ir joms patvirtinti pateikti įrodymai leido teismui asmeninę I. F. nuosavybę pripažinti bendrąja daline ieškovo ir I. F. nuosavybe, nes jis buvo pagerintas iš esmės abiejų sutuoktinių darbu ir bendromis lėšomis. Vertinant, ar butas buvo pagerintas iš esmės, teismas atsižvelgė į UAB „JG Valutions“ konsultaciją, kurioje nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini), be remonto kaina 27 400 Eur, suremontuoto 47 800 Eur. Nors konsultacija ir nėra turto vertinimo pažyma, tačiau atsakovas kitokių buto verčių nepateikė.
7. Dėl automobilio dalies. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad automobilis buvo pirktas šeimos poreikiams tenkinti, o registruotas I. F. vardu, nes ji juo daugiausiai naudodavosi. Nesant ginčo dėl šio turto teisinio režimo, teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais ir vertino, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog automobilis buvo įgytas bendromis ieškovo ir I. F. lėšomis. Tuo remiantis teismas pripažino, kad ½ automobilio priklauso ieškovui.
8. Dėl piniginių lėšų Swedbanke. Iš teismui pateiktos I. F. sąskaitos teismas nustatė, kad iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) jos sąskaitoje buvo 1 358,90 Eur, taigi ieškovas ieškinyje nurodytais pagrindais gali pretenduoti tik į pusę šios sumos, t. y. 679,45 Eur.
9. Dėl pensijų kaupimo fonde sukauptų lėšų. Teismas, remdamasis aukščiau nurodytais motyvais dėl susitarimo sukurti bendrą dalinę nuosavybę vertino, kad ši ieškovo reikalavimo dalis pagrįsta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovas apeliaciniu skundu (2025-04-29 DOK-14413) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu I. F. ir ieškovo bendrąja daline nuosavybe, nustatant ieškovui ½ dalį, ir sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl dalių priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
10.1 Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo paaiškinimu, kad jis įgijo butą, (duomenys neskelbtini), ir iš esmės dėl to jam ir sutuoktinei buvo perleistas butas, adresu (duomenys neskelbtini), nes toks aiškinimas neparemtas jokiais įrodymais ir prieštarauja bylos medžiagai. Buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį sudarė ne ieškovas, butas niekada nebuvo registruotas ieškovo vardu, ir nėra duomenų, kad mokėjimą pagal buto įsigijimo sutartį būtų atlikęs ieškovas. Vien faktas, kad preliminariojoje sutartyje nurodyta apie atliktą 200 JAV dolerių avansą, negali leisti konstatuoti, kad šis butas buvo įgytas ieškovo vardu. Šis butas buvo įsigytas atsakovo mirusios sutuoktinės iniciatyva esant laisvų piniginių lėšų. Notarinis sandoris buvo sudarytas, piniginės lėšos atsiskaitant už turtą sumokėtos iš asmeninių atsakovo šeimos lėšų. Sandorio užtikrinimui 200 JAV dolerių perduoti taip pat iš asmeninių atsakovo šeimos lėšų. Byloje nėra duomenų, kad būtų sudaromos butų mainų sutartys. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados faktiškai nepagrįstos, neteisingos teisine prasme, prieštarauja ir notariniam sandoriui, ir viešojo registro duomenims. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovo nurodytas aplinkybes dėl sandorių esmės, peržengė ieškininio reikalavimo ribas.
10.2 Pačioje buto dovanojimo I. F. stadijoje buvo padaryti esminiai pažeidimai, neleidžiantys teigti, kad sandoris buvo teisėtas. Be to, net jei preziumuoti ir laikyti sandorį buvus teisėtu – pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitas esmingai svarbias aplinkybes, t .y. ir iš pačio sandorio turinio, ir iš viešojo registro duomenų buvo matyti, kad butas padovanotas būtent asmeninėn I. F. nuosavybėn, kas paneigia ieškovo dėstomus paaiškinimus. Dėl šios situacijos jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, kuri nors ir pripažino galimai buvus padarytą pažeidimą, tačiau ikiteisminio tyrimo nevykdė dėl nusikalstamos veikos senaties.
10.3 Ieškovas neginčijo dovanojimo asmeninėn nuosavybėn fakto. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad labiau tikėtina, kad butas buvo dovanotas ne vien I. F., pažeidė akivaizdžias teisines prezumpcijas ir nesivadovavo akivaizdžiais bylos įrodymais. Todėl šiuo pagrindu turto teisinis režimas negali būti pagrįstai keičiamas kitu. Turto įgijimas, net ir santuokos metu, asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, o tai, kad jis ir yra asmeninė tokio asmens nuosavybė.
10.4 Tai, kad asmenys kartu gyvena ar netgi yra sudarę santuoką, savaime nekeičia turto teisinio režimo, jei toks turtas yra vienam iš asmenų padovanotas asmeninės nuosavybės teise. Priešingas aiškinimas prieštarautų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms, ir ilgametei teismų praktikai šioje srityje. Lygiai taip pat kritikuotinas ir piniginių lėšų pervedimo faktas, tai kad vienas asmuo perveda kitam lėšų nereiškia ir negali reikšti, kad tokie pervedimai sukuria teisę pakeisti asmens valdomo turto teisinį režimą. Prisidėjimas prie turto išlaikymo, t.y. komunalinių mokesčių mokėjimas ar prisidėjimas prie tokių mokesčių mokėjimo, ypač, jei pats asmuo tokiame turte gyvena vertintinas kaip teisinė prievolė, o ne prielaida keisti turto teisinį režimą.
10.5 Ieškovas pateikė duomenis, kad 2003 m. sausio 7 d. pirko dvejas duris su jų įrengimu bute, 2011 m. balandžio 29 d. pirko plastikinius langus su jų įstatymu. Tokie įrodymai negali būti suprantami kaip kapitalinis remontas sukuriantis teisę reikšti reikalavimą. Be to, tokie veiksmai atlikti dar iki santuokos sudarymo momento. Nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020 35 punktą). Teismų praktikoje tokiu pagerinimu laikoma, kai statiniai perstatomi iš esmės, esmingai suremontuojami.
10.6 UAB „JG Valutions“ konsultacija nėra turto vertinimo pažyma, taip pat iš jos turinio nėra aiškiai suformuluota dėl konkretaus įvertinimo aplinkybių. Remiantis oficialia turto masinio vertinimo pažyma tokio turto vertė 2025 m. pradžioje sudaro 28 600 Eur, t. y. iš esmės tokio turto vertė su vidutiniu remontu yra 28 600 Eur, todėl UAB „JG Valutions“ suformuotas dokumentas neatitinka faktinių rinkos aplinkybių. Apeliantas proceso metu kvietė ir siekė butą įvertinti su profesionaliu turto vertintoju, tačiau ieškovas trukdė tai padaryti ir nesudarė tam galimybių.
10.7 Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti butą su rūsiu I. F. ir ieškovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tuo tarpu teismas priėmė sprendimą pripažinti butą su rūsiu I. F. ir ieškovo bendrąja daline nuosavybe. Tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas ne tik nukrypo nuo ieškinio reikalavimo, tačiau ir viršijo savo įgaliojimus tokio pobūdžio byloje, kurioje teismas nėra aktyvus, pats nusprendęs priimti sprendimą dėl to, koks reikalavimas nebuvo pareikštas. Tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti tokį sprendimą.
10.8 Lieka neaišku, kodėl nustatyta būtent 1/2, o ne kitokia dalis, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo (nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022), jog bylas nagrinėję teismai privalo analizuoti ir vertinti kiekvienos iš ginčo šalių individualų indėlį kuriant (gerinant) ginčo butą ir atitinkamai nustatyti konkrečias šalims priklausančias buto dalis (pvz. 1/3, 1/4 ar kt.). Sprendimas šioje dalyje nėra motyvuotas.
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2025-05-19 DOK-16933) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; atsisakyti priimti apelianto naujus įrodymus (nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo, vidutinės turto vertės pažyma), nes juos apeliantas galėjo pateikti pirmos instancijos teisme; priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinėje instancijos teisme. Nurodomi šie argumentai:
11.1 Nei ieškovas, nei teismas netvirtino, kad butas, (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ieškovo vardu, todėl nepagrįstas apelianto motyvas, kad „vien faktas, kad preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad buvo atliktas 200 JAV dolerių avansas negali leisti konstatuoti, kad šis butas buvo įgytas ieškovo vardu. Priešingai, iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad šis butas buvo įsigytas atsakovo mirusios sutuoktinės iniciatyva esant laisvų piniginių lėšų“.
11.2 Atsakovas nepatvirtino savo teiginio, kad jam buvo nežinoma apie tai, kad 2011 m. vasario 14 d. jis kartu su sutuoktine T. F. padovanojo butą, (duomenys neskelbtini), dukrai I. F..
11.3 Rašytiniais įrodymais patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis I. F. asmenine nuosavybe priklausančio turto, nes jie kartu bendro gyvenimo metu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovas nupirko dvejas šarvuotas duris, langus; televizorių; mikrobangų krosnelę, automobiliui ratus; iki santuokos sudarymo ir po I. F. pervesdavo pinigines lėšas. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad dar iki santuokos įregistravimo jis pradėjo remontuoti butą, (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo sutuoktiniai padarė didelį remontą – buvo pakeisti plastiko langai į medinius, įstatytos naujos durys, pakeistos grindys, atliktas vonios ir tualeto remontas. Buto nuotraukos patvirtina, kad po padaryto remonto, butas buvo iš esmės pagerintas. 2024 m. balandžio 4 d. UAN „JG Valuations“ konsultacijos dėl galimos nekilnojamojo turto pardavimo kainos nustatymo išvadoje nurodyta, kad suremontuoto buto, (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 2024 m. balandžio mėn. yra apie 47 800 Eur, buto be remonto rinkos kaina 2024 m. balandžio mėn. yra apie 27 400 Eur.
11.4 Nepagrįstas ir neįrodytas apelianto teiginys, kad „jis proceso metu kvietė ir siekė butą įvertinti su profesionaliu turto vertintoju, tačiau ieškovas trukdė tai padaryti ir nesudarė tam galimybių“. Ieškovas nuo 2024 m. rugsėjo 8 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo Lietuvoje, tačiau nei apeliantas, nei jo atstovas nesikreipė su prašymu suteikti galimybę apžiūrėti ir įvertinti butą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
13. Atsakovas prie apeliacinio teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tai yra ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas ribojimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis ribojimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
15. Naujesnėje kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas). Be to, kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 51 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 43 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs prašomų prijungti įrodymų parengimo/sudarymo laiką, sprendžia, kad apeliantas tiek nutarimą, tiek VĮ Registrų centro vidutinę turto vertės pažymą turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, tačiau tokia teise dėl nežinomų priežasčių nepasinaudojo. Apeliantas nenurodė aplinkybių, kurios jam tai būtų sutrukdę atlikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, pateikti įrodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes dėl buto pagerinimo darbų fakto ir apimties. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus įrodymus.
Dėl ginčo esmės
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis butas su rūsiu pripažintas I. F. ir ieškovo bendrąja daline nuosavybe, nustatant ieškovo ½ dalį, ir ieškovui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Ieškovas nurodė, kad jis ir I. F. gyveno kartu kaip sutuoktiniai nuo 2001-2002 metų. Jie susituokė (duomenys neskelbtini), I. F. mirė (duomenys neskelbtini) (būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) (1 t. 7, 6 l.). Po jos mirties 2023 m. lapkričio 23 d. Visagino m. 1-ame notaro biure pradėta paveldėjimo byla pagal ieškovo R. D. (sutuoktinio) ir K. F. (tėvo) prašymus dėl palikimo priėmimo (1 t. 8 l.).
19. Palikimą sudaro: I. F. vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2011 m. vasario 14 d. dovanojimo sutarties Nr. 558 pagrindu, kurio vidutinė rinkos vertė – 27 100 Eur (pagal VĮ Registrų centro Vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį); 3 299,21 Eur piniginės lėšos „Swedbanke”; automobilis VOLVO XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 1 700 Eur; pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos lėšos – 6 500,19 Eur. Viso palikto turto vertė – 38 600 Eur (1 t. 9-12, 22-23 l.).
20. VĮ Registrų centro duomenimis vertinimo dienai 2024 m. sausio 1 d. buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 27 100 Eur (1 t. 77 l.).
21. Iš pateiktų ieškovo sąskaitų bankuose Luminor, Swebank, Nordea, išrašų laikotarpiu 2012-04-01 – 2013-12-31 (1 t. 43-65 l.), 2008-01-01 – 2012-09-22 (1 t. 99-113 l.), 2014-01-29 iki 2022-01-25 (2 t. 4-12 l.), 2018-01-01 – 2023-04-30 (2 t. 13-63 l.), matyti, kad ieškovas pastoviai pervedinėdavo pinigus I. F..
22. I. F. 2021-01-01 – (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas į jos banko sąskaitą pervesdavo pinigines lėšas (2 t. 133-175 l.).
23. Ieškovas R. D. kaip pirkėjas 2002 m. rugpjūčio 29 d. sudarė rankpinigių sutartį su pardavėja I. Z. ir perdavė pardavėjai 200 JAV dolerių užstatą už perkamą butą adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad butas bus parduodamas už kainą, ekvivalentišką 2000 JAV dolerių; pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2002 m. rugsėjo 6 d. (1 t. 79-80 l.). Šioje sutartyje nurodyta, kad R. D. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo bute.
24. 2002 m. rugsėjo 5 d. notaro patvirtinta sutartimi pardavėja I. V. Z. pardavė T. F. bendrojon jungtinėn nuosavybėn kartu su sutuoktiniu K. F. butą, esantį (duomenys neskelbtini), 52.96 kv. m bendrojo ploto, už 4 000 Lt. Sutarties 3 punkte įrašyta, kad pagal pateiktus turto vertinimo duomenis buto rinkos vertė yra 12 117 Lt (1 t. 82 l.).
25. Ieškovo vardu ginčo butui užsakyti ir įstatyti langai 2011 m. balandžio 7 d. sutarties pagrindu (1 t. 90-94 l.). Ieškovas 2003 m. sausio 7 d. pirko dvejas duris su jų įrengimu (1 t. 89 l.). Ieškovo vardu įsigytas televizorius (1 t. 95-97 l.), 2015 m. gruodžio 8 d. įsigyta mikrobangų krosnelė (1 t. 98 l.).
26. Fotonuotraukose matyti ginčo buto būklė (2 t. 64-90 l.).
27. 2024 m. balandžio 4 d. UAB „JG Valuations“ konsultacijoje dėl galimos nekilnojamojo turto pardavimo kainos nurodoma, kad suremontuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 2024 m. balandžio mėnesį yra apie 47 800 Eur; buto be remonto rinkos kaina apie 27 400 Eur (2 t. 103-108 l.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
28. Apelianto teigimu, pačioje buto dovanojimo I. F. stadijoje buvo padaryti esminiai pažeidimai, neleidžiantys teigti, kad sandoris buvo teisėtas. Nepaisant to, butas padovanotas būtent asmeninėn I. F. nuosavybėn, tai matyti iš davonojimo sandorio ir viešojo registro duomenų. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad labiau tikėtina, kad butas buvo dovanotas ne vien I. F. pažeidė akivaizdžias teisines prezumpcijas ir nesivadovavo akivaizdžiais bylos įrodymais. Todėl šiuo pagrindu turto teisinis režimas negali būti pagrįstai keičiamas kitu. Asmenų gyvenimas kartu, net ir sudarius santuoką, savaime nekeičia turto teisinio režimo, jei toks turtas yra vienam iš asmenų padovanotas asmeninės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.
29. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas, be kita ko, turtas ir pajamos, abiejų sutuoktinių atskirai įgyti iki santuokos sudarymo. VĮ Registrų centro duomenimis ginčo butas nuosavybės teise nuo 1992 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įsakymą priklausė T. F. ir K. F.. I. F. vardu asmeninės nuosavybės teise minėtas butas įgytas 2011 m. vasario 14 d. dovanojimo sutarties Nr. 558 pagrindu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas sandoriams su nekilnojamuoju turtu būtinas abiejų sutuoktinių sutikimas, todėl abejotina atsakovo pozicija, kad jis buto niekam nedovanojo.
30. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kaip matyti teisinis reglamentavimas, esant tam tikroms įstatyme numatytoms sąlygoms, leidžia vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę teismui pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
31. Apeliantas kritikuoja ieškovo piniginių lėšų pervedimo faktą I. F., nesutinka, kad durų, langų užsakymo ir jų pakeitimo darbai būtų vertinami kaip kapitalinis remontas, sukuriantis teisę reikšti reikalavimą. Be to tokie veiksmai atlikti dar iki santuokos sudarymo momento. UAB „JG Valutions“ konsultacija nėra turto vertinimo pažyma, jos turinyje nėra aiškiai suformuluota dėl konkretaus įvertinimo aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad proceso metu siekė butą įvertinti su profesionaliu turto vertintoju, tačiau ieškovas trukdė tai padaryti ir nesudarė tam galimybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad butas buvo pagerintas iš esmės abiejų sutuoktinių darbu ir bendromis lėšomis, pagrįstumo.
32. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant pripažinti turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bendrąja sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti nustatyta visuma šių įstatyme nurodytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020, 26 ir 27 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sąvokos „turto pagerinimas iš esmės“, yra nurodęs, kad CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015; kt.). Todėl ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas, pavyzdžiui, kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015; kt.). Vertindamas, ar turto pagerinimas yra esminis, teismas gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3- 417-969/2016 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015;ir kt.).
35. Ieškovo ir I. F. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., 73-74 l.). Pateikti įrodymai, kad šalims gyvenant kartu (nuo 2001-2002 metų) tiek iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)), tiek ir santuokoje, iki I. F. mirties ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad ieškovas I. F. į jos banko sąskaitą pastoviai pervesdavo pinigines lėšas. Taip pat pateikti įrodymai (langų, durų, buitinių prietaisų įsigijimo dokumentai, buto būklę atspindinčios foto nuotraukos, ieškovo paaiškinimai) labiau patvirtina nei paneigia aplinkybę, kad ginčo butas buvo iš esmės pagerintas ieškovui su I. F. gyvenant jame kartu. Apeliantas šių aplinkybių nepaneigė.
36. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pats atsakovas pripažįsta, kad butas buvo remontuojamas, kadangi teikdamas paaiškinimus nurodė, jog ieškovas bute pakeitė grindis-parketą, pakeitė vonios plyteles nulupdamas geras suomiškas, pačią vonią, išvežė iš buto dar jo pirktą virtuvės baldų komplektą, gerus medinius langus pakeitė į plastikinius.
37. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad po buto įgijimo iki jo perleidimo I. F. atliko tokius buto pagerinimo darbus, kurie išliko nepakitę iki pat I. F. mirties, ar, kad buto pagerinimo darbai buvo atliekami išimtinai apelianto ar I. F. lėšomis/darbu, visiškai neprisidedant ieškovui.
38. VĮ Registrų centro duomenimis vertinimo dienai 2024 m. sausio 1 d. ginčo buto vertė yra 27 100 Eur (1 t. 77 l.). UAB „JG Valuations“ konsultacijoje nurodoma, kad suremontuoto buto esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 2024 m. balandžio mėnesį yra apie 47 800 Eur; buto be remonto rinkos kaina apie 27 400 Eur (2 t. 103-108 l.). Aptartos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad butas buvo pagerintas iš esmės ieškovo ir I. F. darbu ir bendromis lėšomis.
39. Apelianto teigimu, sprendimas turi būti panaikintas ir dėl to, kad teismas, nebūdamas aktyvus tokio pobūdžio byloje, viršijo savo įgaliojimus ir priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas, nes ieškovui prašant ginčo butą pripažinti ieškovo ir I. F. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas nusprendė pripažinti butą ieškovo ir I. F. bendrąja daline nuosavybe.
40. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Ieškovas patikslinęs ieškinio reikalavimus, vienu iš jų prašė pripažinti ginčo butą I. F. ir R. D. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, jų pagrindu padarytas išvadas, nesutinka su apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju, šalims buvo suprantama, koks ieškinio reikalavimas yra nagrinėjamas. Ieškovas tinkamai ir pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, ir kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Reiškiamu ieškiniu buvo siekiama pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir nustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimu valdyto turto dalį. Kaip nustatyta aukščiau, tarp šalių gyvenant kartu buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir ieškovas savo asmeniniu indėliu prisidėjo prie I. F. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto esminio pagerinimo, buto išlaikymo. Teismas sprendimu pripažindamas, kad nekilnojamasis turtas yra I. F. ir R. D. bendroji dalinė nuosavybė, nustatant D. D. ½ dalį, rėmėsi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovas ir I. F. butą iš esmės pagerino iki santuokos sudarymo, ir po santuokos, prižiūrėjo abiejų bendromis lėšomis, darbu.
42. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau ieškinio teisinio pagrindo nustatymas yra teisės taikymo ir aiškinimo sritis, o šią funkciją ex officio (pagal pareigas) atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Tarp šalių nagrinėjamas ginčas yra susijęs šeimos santykių teisiniu reguliavimu, kadangi vienu iš reikalavimų ieškovas prašė pripažinti nekilnojamąjį turtą I. F. ir ieškovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, vienas jų yra vieno iš sutuoktinių mirtis (CK 3.100 straipsnio 1 p.). Todėl, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais ir remiantis byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ginčo turto (buto) teisinio režimo klausimą išsprendė tinkamai (pvz. žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-89-273/2021).
43. Apelianto vertinimu, lieka neaišku, kodėl nustatyta būtent 1/2, o ne kitokia dalis, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo (nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022), jog bylas nagrinėję teismai privalo analizuoti ir vertinti kiekvienos iš ginčo šalių individualų indėlį kuriant (gerinant) ginčo butą ir atitinkamai nustatyti konkrečias šalims priklausančias buto dalis (pvz. 1/3, 1/4 ar kt.). Apeliacinės instancijos teismas su nurodytu argumentu neturi pagrindo sutikti.
44. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatoma viena iš aplinkybių, t. y. turi būti įrodyta, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas susituokus. Jeigu ši aplinkybė atsirado dar iki santuokos, lėšų davęs sutuoktinis tiktai galės reikalauti pripažinti asmeninį kito sutuoktinio turtą bendrąja daline nuosavybe nustatant dalis proporcingai jų įnašų vertei. Asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1120/2024). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).
45. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo butas buvo iš esmės pagerintas iki santuokos ir po santuokos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad butas abiems sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe.
46. Nesant pagrindo pakeisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl turto teisinio režimo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nevertina apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl įrodymų vertinimo
22 Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu.
23 Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą darydamas iš įrodymų viseto, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2011).
24 Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apelianto argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Apeliantas, kvestionuodamas teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jo procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apelianto įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
26 Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27 CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
28 Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pateikė jas grindžiančius įrodymus (DOK-16933). Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovui iš atsakovo priteisiama 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.