Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-89-273/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-29
Bylos Nr.: e2A-89-273/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13157-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
Ieškovas: R. Ž.
Atsakovas: R. Š.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Daneka“, uždaroji akcinė bendrovė „Ireco būstas“

Kategorijos

2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-89-273/2021(Proceso Nr. 2-69-3-13157-2017-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ir atsakovės R. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1069-435/2020 pagal ieškovo R. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės R. Š. priešieškinį ieškovui R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Daneka“, uždaroji akcinė bendrovė „Ireco būstas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. Ž. patikslintu ieškiniu prašė: 1) santuoką, sudarytą 2011 m. birželio 17 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 655) tarp ieškovo ir atsakovės R. Š. nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę Ž., o atsakovei – Š.; 3) nustatyti šalių sūnaus B. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su atsakove; 4) priteisti sūnaus B. Ž. išlaikymui iš ieškovo 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas iki sūnaus pilnametystės uzufrukto teise tvarkys atsakovė; 5) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku B. Ž. tvarką: kiekvienų porinių metų porines savaites su nepilnamečiu sūnumi bendrauja tėvas, kuris kiekvienos porinės savaitės pirmadienį, jei tai yra darbo diena, sūnų pasiima iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos (vėliau – ir iš mokymosi įstaigų) ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą porinės savaitės sekmadienį iki 19 val. Jei porinių kalendorinių metų porinės savaitės pirmadienis yra nedarbo diena arba darbo diena, sutampanti su vaikų (mokinių) atostogomis ar kita laisva nuo ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos lankymo diena, tėvas sūnų pasiima 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos; analogiškai tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja neporiniais metais neporinėmis savaitėmis; aukščiau nustatyta tvarka pradedama taikyti atitinkamai nuo pirmojo pirmadienio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos; ieškovui, su kuriuo atitinkamą savaitę yra nepilnametis sūnus, tenka pareiga užtikrinti, kad vaikas lankytų ikimokyklinio / mokyklinio ugdymo įstaigą ir visas papildomo ugdymo priemones, įskaitant papildomo ugdymo būrelius, jei tai leidžia vaiko sveikatos būklė, ir, visais atvejais, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus; per motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) ir motinos gimtadienį, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus švenčia su motina; per tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir tėvo gimtadienį, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus švenčia su tėvu; poriniais metais gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25–26 d. (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos) nepilnametis sūnus praleidžia su tėvu. Jei tai yra porinių kalendorinių metų neporinė savaitė, tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 24 d. 17 val. ir grąžina gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų dieną) 19 val.; neporiniais metais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. (Naujųjų metų pirmoji diena), Šv. Velykas nepilnametis sūnus praleidžia su tėvu. Jei tai yra neporinių kalendorinių metų neporinė savaitė, tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžina sausio 1 d. 19 val., o Šv. Velykų pirmą dieną tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima 10 val. ir grąžina Šv. Velykų antrą dieną iki 19 val.; kiekvienų metų pirmas dvi birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių savaites iš eilės, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, pradedant kiekvieno mėnesio pirmosios savaitės pirmadieniu, nepilnametis sūnus praleidžia su tėvu; nepilnamečiam sūnui susirgus, kiekvienas iš tėvų skubiai (nedelsiant) informuoja vienas kitą apie ligą; jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti sūnaus, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti vaiko motiną SMS žinute ar telefonu;

6) ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu:

a) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: I) turtines pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bus įgyta nuosavybės teisė į 13093/32240 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/136 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (viso pagal šią sutartį įgyto turto vertė – 81 600,00 Eur);(II) katerį „Larson“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) , korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vidutinės rinkos vertės; III) motorinę valtį „Fletcher“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini) , numeris(duomenys neskelbtini) , 1 000,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

b) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: I) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 110 000,00 Eur vertės, įkeistą AB „Swedbank“; II) transporto priemonę – automobilį Opel Meriva-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 1 600,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

c) priteisti ieškovui iš atsakovės 21 750,00 Eur kompensaciją (750,00 Eur už turtą ir 21 000,00 Eur už buto įmoką);

d) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 27 968,00 Eur kompensaciją už jam tenkančią turto dalį (27 168,00 Eur kompensacija už butą su dalimi įmokų ir 800,00 Eur kompensacija už automobilį);

7) pripažinti UAB „Daneka“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių nominali vertė yra 2 896,00 Eur, vidutinė rinkos vertė 282 000,00 Eur, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei padalinti šias akcijas tokiu būdu:

a) atsakovei nuosavybės teise priteisti UAB „Daneka“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių nominali vertė yra 2 896,00 Eur, rinkos vertė 282 000,00 Eur;

b) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 141 000,00 Eur kompensaciją už UAB „Daneka“ akcijas;

8) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti ½ dalį UAB „Daneka“ išmokėtų dividendų atsakovei už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki patikslinto ieškinio padavimo dienos (šiuo metu žinoma suma yra 35 500,00 Eur), bei 1 803,00 Eur gautų pajamų už nuomą ir palūkanas;

9) prievolę grąžinti kreditą AB „Swedbank“, kuriam yra įkeistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 110 000,00 Eur vertės, pripažinti asmenine ieškovo prievole, o bankui nesutikus – palikti solidaria šalių prievole, leidžiant ieškovui vienam mokėti kreditą;

10) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Šalies argumentai

2. Pirminiame ir patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog šalys nuo 2016 m. gegužės mėn. negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, nebepalaiko šeimyninių santykių. Gyvenimas kartu tiek ieškovui, tiek atsakovei kelia didelį moralinį diskomfortą, sutuoktinių nebesieja bendri interesai, sutuoktiniai yra neigiamai nusistatę vienas kito atžvilgiu, nesistengia, kad šeima būtų išsaugota, santykiai yra įtempti, tolimesnis santuokinis gyvenimas tarp ieškovės ir atsakovo neįmanomas. Visi šeimyniniai saitai, sieję šalis, yra nutrūkę, santuoka su atsakove yra tik formali, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas susilaukė vaiko su kita moterimi būdamas formalioje santuokoje su atsakove, nors faktiniai santuokiniai ryšiai su atsakove jau buvo nutrūkę, laikytina kaip ieškovo nepagarba sutuoktinei, bet ne kaip neištikimybė ir tai nebeturėjo esminės įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai.

3. Nurodė, kad nepilnamečio sūnaus B. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, nes vaiko gyvenimas su motina labiausiai atitinka vaiko interesus. Atitinkamai turėtų būti nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarka. Patikslintame ieškinyje (2018 m. balandžio 9 d.) ieškovas pateikė sūnaus poreikių lentelę, nurodė, jog sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 400,00 Eur suma. Ieškovas nurodė, jog pagal jo prašomą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, ieškovui taip pat teks prievolė sūnų išlaikyti, todėl laiko, kad 100,00 Eur suma sūnaus išlaikymui yra pakankama jo poreikiams patenkinti. Nustačius bendravimo tvarką ne maksimalią, ieškovas sutiktų mokėti didesnį išlaikymą – 200,00 Eur.

4. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. vasario 17 d. tarp Š. G. bei jo sutuoktinės R. G. ir atsakovės buvo pasirašyta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią buvo įgytos UAB „Daneka“ akcijos, tik prieš 4 mėnesius iki santuokos su atsakove sudarymo. Už UAB „Daneka“ akcijas buvo mokėta iš abiejų šalių lėšų, per 2010 m. ieškovas atsakovei yra pervedęs 19 972,00 Lt, 2010 m. ieškovas atsakovei grynaisiais pinigais davė 17 450,00 Lt automobilio BMW X5 įsigijimui. 2010 m. spalio mėn. ieškovas už asmenines lėšas įmonei nupirko mikroautobusą (tarp 30-40 tūkstančių Lt), jis pirktas atsakovės vardu, tačiau už draudimą mokėjo ieškovas iš savo asmeninės sąskaitos, ieškovas tai laiko savo indėliu į įmonę. Ieškovo darbo ir įgytos patirties dėka UAB „Daneka“ įmonės veikla sparčiai plėtėsi, apyvarta ir pardavimų apimtys didėjo. Ieškovo nuomone, UAB „Daneka“ pripažintina bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi įmonė įgyta už ieškovo asmeninius pinigus ir įmonės veikla pradėta tik ieškovo dėka, esminis įmonės vertės padidėjimas (nuo 10 000 litų / 2 896 Eur iki 282 000 Eur) įvyko sutuoktiniams kartu ilgą laiką vykdant veiklą.

5. Kadangi ieškovas gyveno kartu su atsakove iki 2017 m. balandžio 1 d., o atsakovė po šio laiko yra išsimokėjusi sau dividendus, ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl ½ dalies išmokėtų dividendų priteisimo iš atsakovės. 2018 m. kovo 23 d. UAB „Daneka“ atsakovės kaip vienintelės akcininkės sprendimas Nr. 2018/01, kuriuo ji patvirtino 2017 m. finansinę atskaitomybę ir paskirstė pelną, patvirtina, kad atsakovė nusprendė dividendams išmokėti 80 000 Eur sumą, kuri turi būti dalinama santuokos nutraukimo byloje. Atsakovė turėjo sumokėti 15 procentų pajamų mokestį nuo 80 000 Eur sumos, todėl dalintina suma sudaro 68 000 Eur, kurių pusė (34 000 Eur) turėtų priklausyti ieškovui. Be to, iš metinės pajamų deklaracijos už 2017 m. matyti, jog atsakovė be darbo užmokesčio ir nedarbingumo išmokų gavo 662 Eur ir 870 Eur nuomos mokesčio už nekilnojamąjį turtą (atskaičius pajamų mokestį – 1 302 Eur) bei 2 304 Eur palūkanų už paskolą. Šios dvi sumos bendroje 3 606 Eur sumoje taip pat yra dalintinos tarp ieškovo ir atsakovės.

6. Nurodė, kad ieškovas iki bendro gyvenimo ir santuokos su atsakove, t. y. 2008 m. balandžio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MS-1208 pagrindu, įsigijo 44 proc. baigtumo pastatą – gyvenamąjį namą ir 805/1898 dalis žemės sklypo esančius (duomenys neskelbtini). Namo statybos buvo baigtos 2011 m. gegužės 5 d. Ieškovas laiko, kad šis turtas jo buvo įgytas iki santuokos sudarymo už asmenines ieškovo lėšas, namą ieškovas įrenginėjo pats, padedamas tėvo, todėl nutraukiant santuoką šis turtas nedalintinas. Ieškovas nesutiko su reikalavimu priteisti atsakovei išlaidas, susijusias su ieškovo namo pagerinimu, kadangi šiame name šalys pradėjo gyventi tik 2011 m., nes gyvenamasis namas iki tol buvo įrenginėjamas ir jame nebuvo sąlygų gyventi. Atsakovė šiek tiek padėjo namo interjero klausimais, bet jokių investicijų į šio namo statybą ir įrenginėjimą iš savo asmeninių lėšų neatliko. Atsakovės nurodytas 7 000,00 Lt išlaidas grynaisiais pinigais ji panaudojo automobilio įsigijimui, bet ne ieškovo namo statyboms. Net jei atsakovė kažką ir pagerino ieškovo namuose, ieškovas tuos pinigus atsakovei grąžino. Ieškovas atsakovei iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. pervedė 1 700,00 Lt, kas patvirtina, kad ieškovas pilnai atsiskaitė su atsakove, įskaitant ir iki santuokos sudarymo atsakovės sumokėtus komunalinius mokesčius už elektros energiją.

Šalies argumentai

7. Ieškovas nurodė, kad šalys 2012 m. birželio 14 d. su AB „Swedbank“ pasirašė Kredito sutartį, kurios pagrindu bankas suteikė 290 000 Lt (83 989,81 Eur) kreditą būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Kadangi bankui įkeistas butas asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovui, ieškovas po santuokos nutraukimo perima skolininko teises ir pareigas pagal šią kredito sutartį. Tuo atveju, jei bankas nesutiktų, jog prievolę bankui perimtų ieškovas, tai ieškovas ir atsakovė prieš kreditorių AB „Swedbank“ liktų solidarūs skolininkai, tačiau vidiniuose tarpusavio santykiuose kreditoriui kreditą grąžintų tik ieškovas. Priteisus šį turtą ieškovui, atsakovei iš ieškovo priteistina 27 168 Eur kompensacija – iš buto vertės (110 000 Eur) minusuojant kredito likutį (64 056,00 Eur), dalijant sumą pusiau ir pridedant atsakovės sumokėtą kredito dalį iki 2020 m. birželio 15 d. (4 196,00 Eur). Ieškovas sutiko su atsakovės nurodyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos verte.

8. Ieškovas nurodė, jog atsakovei turi būti priteistos turtinės pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bus įgyta nuosavybės teisė į 13093/32240 žemės sklypo, 53/136 kitų statinių, butą, esančių (duomenys neskelbtini), už 81 600 Eur. Ieškovas nurodė, kad įgyjant šį turtą iš santuokinių lėšų buvo sumokėta 42 000 Eur, todėl atsakovė ieškovui turėtų išmokėti 21 000 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovo nuomone, atsakovė ieškovui už jai tenkančią turto dalį turi sumokėti 21 750 Eur kompensaciją, o ieškovas atsakovei už jam tenkančią turto dalį – 27 968 Eur kompensaciją.

Atsiliepimas

9. Atsakovė atsiliepime su patikslintais ieškiniais sutiko iš dalies. Sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašė nustatyti, kad būtų pripažinta, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 1 d. Sutiko su ieškovo reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, tačiau nesutiko su ieškovo prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kadangi pagal tokią tvarką vaikas neturėtų pastovios gyvenamosios vietos, būtų sutrikdyta psichologinė pusiausvyra – sūnus nesupras, kur yra jo pastovūs namai. Nesutiko su išlaikymo dydžiu (100,00 Eur), kadangi jis neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir poreikių. Atsakovė nesutiko su turto padalinimo tvarka. Nurodė, jog po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise turėtų būti priteistas butas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovės iniciatyva šis butas buvo įgytas, atsakovė juo rūpinosi, atsakovė visada mokėjo komunalinius mokesčius ir įmokas bankui. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi gyvenamuosius būstus, šis butas yra poilsio vieta, kur atsakovė vyksta su vaikais. Atsakovės pajamos yra didesnės, todėl ji turi galimybes ir toliau šį butą išlaikyti. Atsakovė nurodo, jog jai turi būti priteistas šis butas, kurio vertė – 110 000 Eur, ir kuris yra įkeistas AB „Swedbank“, išmokant ieškovui kompensaciją. Atsakovė nesutiko su reikalavimu priteisti atsakovei turtines pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bus įgyta nuosavybės teisė į 18679/48360 dalis žemės sklypo, 46/125 dalis kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šios teisės įgytos pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, šalims faktiškai negyvenant kartu, todėl šis turtas negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu. Atsakovė prašė ieškovui nepriteisti piniginės 21 000 Eur kompensacijos, kadangi turtą atsakovė pirko asmeniškai, kai šalys kartu jau nebegyveno. Su reikalavimais priteisti atsakovei katerį ir motorinę valtį, išmokant ieškovui kompensacijas (250,00 Eur ir 500,00 Eur), bei reikalavimu priteisti ieškovui automobilį Opel Meriva-A, išmokant atsakovei kompensaciją (800,00 Eur), atsakovė sutiko.

10. Atsakovė nurodė, jog UAB „Daneka“ akcijos yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi įmonės akcijas atsakovė įsigijo iki santuokos sudarymo iš savo asmeninių lėšų – 2010 m. spalio 21 d. iš savo tėvo A. Š. gavo dovanų 250 000 Lt, iš kurių už 10 000 Lt pirko akcijas. Atsakovės nuomone ieškovui gali būti priteisiama tik iš UAB „Daneka“ gautos pajamos ir / arba UAB „Daneka“ vertės padidėjimas. UAB „Daneka“ akcijų paketo vertė santuokos sudarymo metu buvo lygi 81 200 Eur, o nustojus vesti bendrą ūkį – 204 600 Eur. Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu akcijų vertė padidėjo 123 400 Eur suma, kuri priklauso šalims bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ieškovui turi būti priteisiama ½ dalis šios sumos (61 700 Eur).

11. Atsakovė su reikalavimu padalinti 2 304 Eur palūkanas už paskolą nesutiko, nes ji UAB „Daneka“ buvo paskolinusi savo asmenines lėšas (121 000,00 Lt), kadangi paskola atsakovei nebuvo grąžinta per 60 mėnesių terminą, todėl atsakovei už vėlavimą grąžinti paskolą buvo išmokėtos 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos iš asmeninėmis lėšomis suteiktos paskolos, be to, jau po to, kai sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio, yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir todėl nedalintina.

12. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame prašė: 1) šalių santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 1 d.; 3) priteisti atsakovės naudai iš ieškovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę „Š.“, o ieškovui prigimtinę pavardę „Ž.“; 5) po santuokos nutraukimo ieškovui iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovo nepriteisti materialinio išlaikymo; 6) neskirti termino šalių sutaikymui ir bylą nagrinėti iš esmės; 7) po santuokos nutraukimo nustatyti ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus B. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; 8) po santuokos nutraukimo nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi B. Ž. tvarką: kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 20.00 val. ir parveža jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos); kiekvieną Tėvo dieną vaikas švenčia su tėvu, kuris vaiką 12 val. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir jį parveža į vaiko gyvenamąją tą pačią dieną 19.00 val., jei Tėvo diena nesutampa su ieškovo ir sūnaus bendravimo savaitgaliu; poriniais metais Šv. Velykas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką Šv. Velykų išvakarėse 17.00 val. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauja nepertraukiamai iki Šv. Velykų antros dienos 19.00 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą; neporiniais metais Šv. Kalėdas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką gruodžio 24 d. 17 val. pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauja nepertraukiamai iki gruodžio 26 d. 19 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą; kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir bendrauja nepertraukiamai iki kitų metų sausio 1 d. 19.00 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą; atostogų metu vaikas su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš 30 k. d. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima pirmą atostogų dieną 12.00 val., jei tai yra ne darbo diena, arba 20.00 val., jei tai yra darbo diena, ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus atostogoms ar išvykai su tėvu. Ieškovas atostogų laikui turi teisę gavęs atsakovės rašytinį sutikimą išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų; jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių, t. y. ieškovo ligos, artimųjų giminaičių mirties, pateikiant įrodymus, negali pasiimti ar grąžinti vaiką, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau SMS žinute, elektroniniu paštu ar telefonu informuoti motiną ir sudaryti sąlygas vaiko motinai pačiai pasiimti vaiką, jei tėvas vaiko negali grąžinti dėl nurodytų aplinkybių; vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną nedelsiant apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą, jei motina yra išvykusi, ar parvežti motinai;9) nepilnamečio sūnaus B. Ž. naudai iš ieškovo priteisti 350,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą iki sūnaus pilnametystės, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės paskiriant atsakovę; 10) po santuokos nutraukimo atsakovės naudai priteisti nekilnojamąjį turtą:

butą (duomenys neskelbtini), 110 000,00 Eur vertės, įkeistą AB „Swedbank“, išmokant 19 934,42 Eur kompensaciją ieškovui;

turtines pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bus įgyta nuosavybės teisė į 18679/48360 dalis žemės sklypo ir 46/125 dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini), 81 600,00 Eur vidutinės rinkos vertės, tačiau nemokant ieškovui jokios piniginės kompensacijos;

katerį „Larson“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso numeris (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vidutinė rinkos vertės, išmokant ½ turto vertės, t. y. 250,00 Eur kompensaciją ieškovui už jam priklausančią, tačiau atsakovei atitenkančią dalį nurodyto turto;

motorinę valtį „Fletcher“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso numeris (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vidutinė rinkos vertės, išmokant ½ turto vertės, t. y. 500,00 Eur kompensaciją ieškovui už jam priklausančią, tačiau atsakovei atitenkančią dalį nurodyto turto;

11) po santuokos nutraukimo ieškovo naudai priteisti kilnojamąjį turtą:

transporto priemonę automobilį Opel Meriva-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. kodas (duomenys neskelbtini), 1 600,00 Eur vidutinės rinkos vertės, išmokant ½ turto vertės, t. y. 800,00 Eur kompensaciją atsakovei už jai priklausančią, tačiau ieškovui atitenkančią dalį nurodyto turto;

12) iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 14 945,39 Eur sumą už gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pagerinimą;

13) iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 3 913,51 Eur sumą už sumokėtas kredito įmokas bankui;

14) iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 338,92 Eur sumą už sumokėtus komunalinius mokesčius;

15) po santuokos nutraukimo kreditorinio įsipareigojimo vykdymą kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2012 m. birželio 14 d. Kredito sutartį Nr. 12-029650-FA padalinti sekančiai: prievolės vykdymas yra nemodifikuojamas, tačiau įmokas šiai prievolei įvykdyti mokės atsakovė. Jei bankas, remdamasis solidarios atsakomybės principu išieškotų skolą iš ieškovo, pastarasis turėtų regreso teisę į atsakovę;

16) kreditorinis įsipareigojimas UAB „Ireco būstas“ pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį yra nemodifikuojamas, tačiau įmokas šiai prievolei įvykdyti mokės atsakovė;

17) atsakovės naudai iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Atsiliepimas

13. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad šalys susipažino 2008 m. rugsėjo mėn., o kartu apsigyveno 2008 m. spalio mėn., 2009 m. birželio mėn. šalys su atsakovės sūnumi D. M. persikraustė gyventi į ieškovui priklausantį namą (duomenys neskelbtini) . 2011 m. birželio 17 d. šalys sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus B. Ž.. Po santuokos sudarymo šalių santykiai klostėsi gerai, tačiau laikui bėgant atsakovė su ieškovu pradėjo pyktis, neberasdavo bendros kalbos, nebesugebėdavo tarpusavio susitarimu išspręsti kilusių ginčų. Atsakovei kilo įtarimų, jog ieškovas turi kitą moterį, apie kurią pats ir prisipažino. Pasikeitė ieškovo elgesys – ieškovas stengdavosi kuo mažiau būti namuose, neberodydavo noro leisti kartu laisvalaikio, nerodydavo dėmesio nei atsakovei, nei vaikams, pradėjo šiurkščiai elgtis su atsakovės vyresniuoju sūnumi. Atsakovė sužinojo, kad ieškovas susilaukė nesantuokinio vaiko su kita moterimi. Kadangi ieškovas pažeidė tiek lojalumo, tiek abipusės pagalbos, tiek ir moralinės paramos pareigas, todėl jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Atsakovė siekė kaip įmanoma greičiau nutraukti santuoką, nesiekė didinti ginčo, todėl nereiškė reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir atsiliepime į ieškinį nurodė, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau dėl ieškovo elgesio procese, kai jis nuolat didina ginčą ir tokiu būdu ilgina procesą, atsakovė nusprendė reikšti reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir teikti visus įrodymus. Kadangi dėl ieškovo neištikimybės atsakovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, todėl prašo priteisti iš ieškovo 1 500 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 785,00 Eur suma, todėl iš ieškovo turi būti priteistas 350,00 Eur išlaikymas.

14. Atsakovė prašė iš ieškovo priteisti 14 945,39 Eur už būsto, esančio (duomenys neskelbtini) , pagerinimą. Nurodė, kad atsakovė, siedama savo ateitį su ieškovu, rūpinosi visu namo įrengimu, investavo į namo įrengimą, baldus, mokėjo komunalinius mokesčius savo asmeninėmis lėšomis. Nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. atsakovė viena moka visus komunalinius mokesčius ir paskolos įmokas bankui už butą Neringoje. Iki priešieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė sumokėjo bankui 7 827,02 Eur įmokų, todėl ieškovas privalo atsakovei atlyginti ½ dalį šios sumos, t. y. 3 913,51 Eur. Atsakovė yra sumokėjusi 677,85 Eur komunalinių mokesčių už butą Neringoje, todėl ieškovas privalo atlyginti atsakovei ½ dalį šios sumos, t. y. 338,92 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, santuoką, sudarytą 2011 m. birželio 17 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 655) tarp ieškovo ir atsakovės nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažino, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 1 d.; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę Ž., o atsakovei – Š.; nustatė nepilnamečio vaiko B. Ž. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisė nepilnamečio vaiko B. Ž. išlaikymui iš ieškovo 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. birželio 23 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas iki sūnaus pilnametystės uzufrukto teise tvarkys atsakovė; nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku B. Ž., tvarką:

Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 20.00 val. ir parveža jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos).

Kiekvieną Tėvo dieną vaikas švenčia su tėvu, kuris vaiką 12 val. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir jį parveža į vaiko gyvenamąją tą pačią dieną 19.00 val., jei Tėvo diena nesutampa su ieškovo ir sūnaus bendravimo savaitgaliu.

Poriniais metais Šv. Velykas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką Šv. Velykų išvakarėse 17.00 val. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauja nepertraukiamai iki Šv. Velykų antros dienos 19.00 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą.

Neporiniais metais Šv. Kalėdas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką gruodžio 24 d. 17 val. pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauja nepertraukiamai iki gruodžio 26 d. 19 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą.

Kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir bendrauja nepertraukiamai iki kitų metų sausio 1 d. 19.00 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą.

Atostogų metu vaikas su tėvu būna 14 (keturiolika) paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš 30 k. d. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima pirmą atostogų dieną 12.00 val., jei tai yra ne darbo diena, arba 20.00 val., jei tai yra darbo diena, ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus atostogoms ar išvykai su tėvu. Ieškovas atostogų laikui turi teisę gavęs atsakovės rašytinį sutikimą išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų.

Jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių, t. y. ieškovo ligos, artimųjų giminaičių mirties, pateikiant įrodymus, negali pasiimti ar grąžinti vaiką, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau SMS žinute, elektroniniu paštu ar telefonu informuoti motiną ir sudaryti sąlygas vaiko motinai pačiai pasiimti vaiką, jei tėvas vaiko negali grąžinti dėl nurodytų aplinkybių.

Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną nedelsiant apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą, jei motina yra išvykusi, ar parvežti motinai;

atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė:

turtines pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bus įgyta nuosavybės teisė į 18679/48360 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/125 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

katerį „Larson“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini);

motorinę valtį „Fletcher“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini).

butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistą akcinei bendrovei „Swedbank“;

ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę – automobilį Opel Meriva-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini);

priteisė ieškovui iš atsakovės 18 040,23 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią turto dalį;

priteisė atsakovei iš ieškovo 800,00 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį;

pripažino UAB „Daneka“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe po ½ dalį. UAB „Daneka“ akcijas padalino tokiu būdu: atsakovei nuosavybės teise priteisė UAB „Daneka“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 102 300,00 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią turto dalį;

priteisė ieškovui iš atsakovės 7 500,00 Eur dividendų, išmokėtų UAB „Daneka“ atsakovei už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn.;

nustatė, kad ieškovas ir atsakovė lieka solidariai atsakingi AB „Swedbank“ pagal 2012 m. birželio 14 d. kredito sutartį Nr. 12-029650-FA, tačiau kredito įmokas įsipareigoja dengti atsakovė. Kredito išieškojimo iš ieškovo atveju jis įgyja regreso teisę dėl išieškotos sumos į atsakovę;

nustatė, kad ieškovas ir atsakovė lieka solidariai atsakingi UAB „Ireco būstas“ pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau įmokas kreditorei įsipareigoja dengti atsakovė. Įsiskolinimo išieškojimo iš ieškovo atveju jis įgyja regreso teisę dėl išieškotos sumos į atsakovę.

likusias patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė;

priteisė ieškovui iš atsakovės 3 784,06 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovei iš ieškovo 9 098,17 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovo 2 220,52 Eur žyminio mokesčio ir 21,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu;

priteisė valstybei iš atsakovės 3 154,48 Eur žyminio mokesčio ir 20,38 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

16. Dėl santuokos nutraukimo, kaltės, neturinės žalos, pavardžių, tarpusavio išlaikymo ir santuokos nutraukimo įtakos šalių turtinėms teisėms. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti ieškovo susirašinėjimai su moterimis neįrodo ieškovo neištikimybės fakto, vien bendravimas, susirašinėjimas nėra pakankamas pagrindas neištikimybei patvirtinti. Teismo vertinimu, atsakovei nurodžius, kad santuoka faktiškai tarp šalių iširo 2016 m. gegužės 1 d. ir nuo tada santuokinio gyvenimo šalys nebevedė, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, kadangi 2017 m. rugsėjo mėn. atsakovas susilaukė vaiko. Atsakovei laikant, kad bendro gyvenimo su ieškovu nebeliko dar 2016 m. gegužės mėn., 2017 m. rugsėjo mėn. gimęs vaikas ar ieškovo santykiai su vaiko motina šalims nebegyvenant faktinėje santuokoje, negali būti priežastimi šeimos iširimui. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, abu nenorėjo stengtis, kad šeima būtų išsaugota, buvo neigiamai nusistatę vienas kito atžvilgiu, tarp šalių nebeliko bendro intereso dėl šeimos gerovės, kildavo nuolatiniai konfliktai, todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Teismas paliko šalims jų turėtas pavardes. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus ir įvertinęs juos visų aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į ieškovo pozicijos nepastovumą, vadovaudamasis nurodytu tikimybių pusiausvyros principu, padarė išvadą, kad šalys nebeveda bendro ūkio ir negyvena šeimyninio gyvenimo nuo 2016 m. gegužės 1 d. ir nuo šios datos santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes.

17. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Kadangi tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio sūnaus B. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo nėra, teismas vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo nustatyti maksimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, t. y. 50 proc. laiko leisti vaikui bendrauti (gyventi) su tėvu, likusį 50 proc. laiko – su motina, kad per 2020 m. vasarą ieškovas su sūnumi bendravo labai mažai, ieškovo ir šalių sūnaus emocinis ryšys vykstant teisminiam ginčui susilpnėjo, o atsakovės ir nepilnamečio sūnaus atvirkščiai, sustiprėjo ir tapo itin svarbus veiksnys gerai vaiko psichologinei savijautai. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos išsakytą nuomonę, byloje esančią papildomą išvadą, nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką tokią, kokią pasiūlė atsakovė. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė iš jo priteisti 100,00 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymui, sutiko padidinti išlaikymo sumą iki 200 Eur, jeigu bendravimo tvarka nebūtų nustatyta pagal ieškovo reikalavimus. Atsakovė prašė iš ieškovo priteisti 350,00 Eur išlaikymą, bylos nagrinėjimo iš esmės metu išlaikymo dydį sumažino iki 300,00 Eur. Teismas nustatė, kad pagal ieškovo pateiktą poreikių lentelę vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 400 Eur, o pagal atsakovės poreikių lentelę – 785 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, atsakovės poreikių lentelėje nurodytos išlaidos akivaizdžiai viršija būtinus vaiko poreikius, ne visos išlaidos yra pagrįstos įrodymais, užaukštintos išlaidos aprangai ir avalynei (bendrai 130,00 Eur), išpūstos išlaidos už vitaminus ir vaistus (30,00 Eur, 360,00 Eur per metus), kadangi duomenų, kad vaikas turėtų sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių, byloje nėra pateikta, nepagrįstos ir akivaizdžiai padidintos ir išlaidos vaiko laisvalaikiui (40,00 Eur) bei kanceliarinėms prekėms ir žaislams (50,00 Eur), 230,00 Eur išlaidos už krepšinio ir anglų kalbos užsiėmimus. Teismo vertinimu, ginčo šalių sūnaus poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama 460,00 Eur per mėnesį suma. Teismas, įvertinęs, kad vaikui yra mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu yra 60,06 Eur (39,00 Eur x 1,54), sprendė, kad šalys turi lygiomis dalimis (po 200,00 Eur) padengti likusią 400,00 Eur sumą, reikalingą būtiniesiems sūnaus poreikiams patenkinti. Teismas iš ieškovo priteisė 200,00 Eur išlaikymą vaikui.

18. Dėl turto padalijimo. Teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių dėl reikalavimų atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti katerį „Larson“, 500,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ieškovui priteisiant 250,00 Eur kompensaciją, bei motorinę valtį „Fletcher“, 1 000,00 Eur vidutinės rinkos vertės, priteisiant ieškovui 500,00 Eur kompensaciją, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 600,00 Eur vidutinės rinkos vertės, priteisinat atsakovei 800,00 Eur kompensaciją, nėra, todėl šias patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis teismas patenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad atsakovė neįrodė savo reikalavimo priteisti 14 945,39 Eur sumą jos asmeninių lėšų, skirtų ieškovo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui, todėl šį reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos išrašai, kuriais atsakovė įrodinėjo, jog prie namo įrengimo, pagerinimo, komunalinių mokesčių už šį turtą mokėjimo prisidėjo asmeninėmis lėšomis, nelaikytini tinkamais įrodymais atsakovės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Iš pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovė iš banko sąskaitos išėmė grynuosius pinigus, tačiau teismo vertinimu, pinigų išgryninimas niekaip neįrodo atsakovės nurodomos aplinkybės, kad šie pinigai buvo panaudoti ieškovo namo pagerinimui. Komunalinių mokesčių apmokėjimas taip pat nelaikytinas ginčo namo pagerinimu.

19. Teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , kitai šaliai priteisiant kompensaciją. Dėl šio ginčo 110 000,00 Eur vertės tarp šalių ginčo nėra. Neišmokėta kredito suma 2016 m. gegužės 1 d. už šį butą buvo 75 419,55 Eur. Teismas nurodė, kad ginčo butas, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius bei į buto paskirtį (skirtas poilsiui), kad jo padalinimui reikalingos papildomos išlaidos, natūra negali būti padalintas. Teismas įvertino, kad ginčo butu nuolat rūpinosi atsakovė, jį nuomojo verslo liudijimo pagrindu, mokėjo komunalinius mokesčius, paskolą, ieškovas į ginčo butą atvažiuodavo retai, įvertino šalių galimybes išmokėti priešingai šaliai kompensaciją. Teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi gyvenamuosius būstus, ieškovas turi paveldėtų žemės sklypų, tačiau pats nurodė, kad jų vertė labai maža. Ieškovas dirba, jo pajamos sudaro apie 1 000,00 Eur per mėnesį, ieškovas turi mažametį sūnų, prie kurio išlaikymo taip pat turi prisidėti. Atsakovė taip pat dirba, gauna nuolatinį darbo užmokestį (apie 2 000,00 Eur per mėnesį), turi sūnų iš pirmosios santuokos, kuris yra paauglys, atsakovės buvęs sutuoktinis išlaikymo jam neteikia. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovės finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, ji turi realias galimybes išmokėti ieškovui kompensaciją už jai tenkantį turtą ir mokėti banko paskolą, todėl ginčo butą priteisė atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisė 17 290,23 Eur kompensaciją (110 000,00 Eur – 75 419,55 Eur; 34 580,45 Eur /2). Teismas atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 3 913,15 Eur sumą už bankui sumokėtas kredito įmokas už šį butą ir 338,92 Eur sumą už šio buto komunalinius mokesčius už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. atmetė kaip nepagrįstą, kadangi santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 1 d., o butas priteistas atsakovei, todėl jai tenka pareiga mokėti tiek paskolos įmokas, tiek komunalinius mokesčius.

Šalies argumentai

20. Teismas nustatė, kad patikslintu ieškiniu prašoma atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti turtines pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bus įgyta nuosavybės teisė į 13093/32240 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/136 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui iš atsakovės priteisti 21 000,00 Eur kompensaciją už pradinį įnašą, sumokėtą už šį butą. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai turtines pirkėjo teises ir pareigas pagal minėtą sutartį tačiau nemokant ieškovui jokios piniginės kompensacijos. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 1 d., darytina išvada, kad atsakovė minėta sutartimi butą įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn, ieškovas neginčijo ir neįrodinėjo fakto, kad prie šio turto įsigijimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad butas šalių buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą ir visiškai tenkino atsakovės reikalavimą – atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė turtines pirkėjo teises ir pareigos pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bus įgyta nuosavybės teisė į aukščiau nurodytą nekilnojamą turtą, nepriteisiant ieškovui piniginės kompensacijos.

Žemesnės instancijos teismas

21. Dėl UAB „Daneka“ akcijų ir dividendų. Teismas nustatė, kad ieškovas prašė pripažinti UAB „Daneka“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių nominali vertė yra 2 896,00 Eur, vidutinė rinkos vertė 282 000,00 Eur, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei padalinti šias akcijas atsakovei nuosavybės teise priteisiant UAB „Daneka“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių nominali vertė yra 2 896,00 Eur, rinkos vertė 282 000,00 Eur, o ieškovui iš atsakovės priteisti 141 000,00 Eur kompensaciją už UAB „Daneka“ akcijas. Ieškovas prašė priteisti ½ dalį UAB „Daneka“ išmokėtų dividendų atsakovei už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki patikslinto ieškinio padavimo dienos (šiuo metu žinoma suma yra 35 500,00 Eur), bei 1 803,00 Eur gautų pajamų už nuomą ir palūkanas.

22. Teismas nurodė, kad atsakovė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė 2011 m. vasario 17 d., todėl šis turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, negali būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad bylos šalys siekė bendro rezultato – įkurti bendrą verslą, kartu siekti pelno, pritaikyti savo patirtį ir žinias bendram rezultatui pasiekti. Byloje teismas laikė įrodyta, kad šalys žodine sutartimi buvo susitarę dėl jungtinės veiklos gyvenant faktinėje neįregistruotoje santuokoje. Nurodytų įrodymų ir aplinkybių visuma patvirtina, kad tarp šalių buvo jungtinė veikla ir ieškovas savo asmeniniu indėliu prisidėjo prie atsakovės vardu įregistruotos įmonės įsigijimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks kiekvienos šalies indėlis akcijų įsigijimui buvo padarytas. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nustatęs nurodytas faktines aplinkybes, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendė, kad visa tai tikėtinai patvirtina, jog šalys lygiomis dalimis, vienodu indėliu prisidėjo prie UAB „Daneka“ įkūrimo. Teismas padarė išvadą, kad šalys kryptingai kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendromis pastangomis, kas teikia pagrindą konstatuoti buvus bylos šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), patvirtintą konkliudentiniais veiksmais, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, todėl atsakovės vardu registruotos UAB „Daneka“ akcijos turi būti pripažintos ieškovo ir atsakovės bendra daline nuosavybe. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė ginčija, jog UAB „Daneka“ akcijos šalims priklauso bendrosios nuosavybės teise, o ieškovas, prašo pripažinti akcijas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir prašo jam priteisti kompensaciją, sprendė, kad bendras šalių darbas UAB „Daneka“ yra neįmanomas dėl šalių nuolatinio konflikto. Teismas įvertino tarp šalių tvyrančią įtampą, šalių pozicijų nesutapimą įvairiais turto padalinimo klausimais, taip pat atsižvelgė į tai, kad šalims akcijas padalinus po lygiai (50 proc.) kiltų įvairių keblumų įmonės valdyme, todėl pritarė ieškovo pozicijai dėl šio turto padalinimo būdo. Teismas konstatavo, kad nėra galimybių atidalyti UAB „Daneka“ akcijas iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant šalių teisėtų interesų, o ieškovo pasiūlytas atidalijimas yra optimaliausias bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir jos pasibaigimo būdas šioje situacijoje. Teismas sprendė, kad ieškovo siekis atidalyti jam tenkančią dalį, išmokant ieškovui kompensaciją, laikytinas priimtiniausiu bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdu. Dėl to atsakovei turi būti priteistos visos UAB „Daneka“ akcijos natūra, o ieškovui iš atsakovės priteista kompensacija už jam priklausančią akcijų dalį. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl kompensacijos dydžio nustatymo, turi būti nustatyta, kokia įmonės akcijų vertė buvo tuo momentu, kai šalių bendroji nuosavybė (jungtinė ir dalinė) pasibaigė. Teismo vertinimu ieškovo reikalavimas priteisti jam akcijų vertę, nustatytą jo darbinės veiklos pabaigoje, yra nepagrįstas, ieškovas galimai nurodytą datą pasirinko dėl to, kad ekspertizės akte tuo metu akcijų vertė buvo didžiausia iš visų nurodytų. Teismas nurodė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms ir pareigoms pasekmes sukelia nuo 2016 m. gegužės 1 d., todėl bendroji nuosavybė tarp šalių pasibaigė 2016 m. gegužės 1 d. Byloje esantis teismo ekspertės aktas Nr. 37/2880(KAU):19, nurodo, kad UAB „Daneka“ akcijos 2016 m. gegužės 1 d. buvo vertos 204 600,00 Eur. Ekspertizės aktas šalių nebuvo ginčytas, dėl ekspertizę atlikusios ekspertės A. K. nešališkumo šalims nekilo abejonių. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sprendė, jog ekspertizės išvadoje nurodyta UAB „Daneka“ akcijų vertė nurodyta teisingai, todėl atsakovė ieškovui turi išmokėti 102 300,00 Eur kompensaciją už jai tenkančias UAB „Daneka“ 100 proc. akcijas. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam ½ dalį UAB „Daneka“ atsakovei išmokėtų dividendų už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki patikslinto ieškinio padavimo dienos bei 1 803,00 Eur gautų pajamų už nuomą ir palūkanas, kadangi bendrosios nuosavybės teisė tarp šalių pasibaigė 2016 m. gegužės 1 d.

23. Teismas atsakovės dividendų, gautų už 2016 m., padalinimo klausimą išsprendė tokia tvarka. Kadangi 45 000,00 Eur suma atsakovei išmokėta už visus 2016 m., o teismas nustatė, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2016 m. gegužės 1 d., todėl atitinkamai už 2016 m. sausio–balandžio mėn. paskaičiuota dividendų dalis turi būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinta nutraukiant santuoką: 45 000,00 Eur / 12; 3 750,00 Eur x 4; 15 000,00 Eur / 2 = 7 500,00 Eur. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 7 500,00 Eur dividendų, gautų iš UAB „Daneka“ už 2016 m. sausio–balandžio mėn.

24. Dėl prievolių pobūdžio. Teismas įvertinęs, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui šalys pasiėmė kreditą, priteistas atsakovei ieškovui išmokant kompensaciją, o trečiasis asmuo nesutinka, kad solidarioji šalių prievolė pagal būtų modifikuojama, todėl tenkino atsakovės reikalavimą, ir nustatė, kad šalys lieka solidariai atsakingos AB „Swedbank“, tačiau kredito įmokas įsipareigoja dengti atsakovė. Jei nepadengtas kreditas būtų išieškotas iš ieškovo, ieškovas turi regreso teisę dėl išieškotos sumos į atsakovę. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad prievolė UAB „Ireco būstas“ pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį yra pasibaigusi, teismas tenkino atsakovės reikalavimą ir dėl šios prievolės. Nustatė, kad prievolė UAB „Ireco būstas“ nemodifikuojama, tačiau įmokas kreditoriui UAB „Ireco būstas“ mokės atsakovė.

25. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1 000,00 Eur žyminis mokestis, 580,80 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, 75,00 Eur žyminis mokestis už papildomus reikalavimus, 3 000,00 Eur išlaidos už ekspertizę, 250,00 Eur išlaidos už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, 500,00 Eur už teisinę pagalbą. Ieškovui atidėtas 3 961 Eur (1143+2033+785) žyminio mokesčio dalies mokėjimas. Atsakovės byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 38,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą, 900,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 4 840,00 Eur už ekspertizės atlikimą bei 6 685,25 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Atsakovei atidėtas 1 414,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas. Nei ieškovo, nei atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų maksimalių dydžių. Teismas sprendė, kad patikslintas ieškinys patenkintas 70 proc., o priešieškinis – 73 proc., todėl ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 3 784,06 Eur (5 405,80 Eur x 70 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovei iš ieškovo priteista 9 098,17 Eur (12 463,25 Eur x 73 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Valstybei iš ieškovo turi būti priteista atidėto 1 188,30 Eur (3 961,00 Eur x 30 proc.) dalis žyminio mokesčio proporcinga atmestai patikslinto ieškinio reikalavimų daliai, o likusi ieškovui atidėta žyminio mokesčio dalis – 2 772,70 Eur – valstybei pritiestina iš atsakovės (3 961,00 Eur – 1 188,30 Eur). Teismas nurodė, kad valstybei iš atsakovės turi būti priteista atidėto (1 414,00 Eur) žyminio mokesčio dalis – 381,78 Eur (1 414,00 Eur x 27 proc.), proporcinga atmestai priešieškinio reikalavimų daliai (27 proc.), likusi atsakovei atidėta žyminio mokesčio dalis – 1 032,22 Eur – valstybei pritiestina iš ieškovo (1 414,00 Eur – 381,78 Eur). Valstybės byloje patirtas 42,03 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu teismas priteisė atitinkamai 21,65 Eur iš ieškovo, o 20,38 Eur iš atsakovės.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

26. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą iš dalies:

Žemesnės instancijos teismas

panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 1 d. ir šioje dalyje nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. balandžio 29 d.; panaikinti sprendimo dalį, kurioje atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas AB „Swedbank“ ir kurioje kredito įmokas įsipareigoja dengti atsakovė, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 110 000 Eur vertės, įkeistą AB „Swedbank“, minusavus vykdytinų prievolių sumą bankui, priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise;

padidinti iš atsakovės ieškovo naudai priteistos 102 300 Eur kompensacijos už atsakovei tenkančią turto dalį ir 7 500,00 Eur dividendų, išmokėtų UAB ,,Daneka“ atsakovei už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. iki 141 300,00 Eur kompensacijos už atsakovei tenkančias UAB „Daneka“ akcijas iki 22 500 Eur sumos, t. y. priteisti ieškovui iš atsakovės 141 300 Eur kompensaciją už UAB „Daneka“ akcijas, 22 500,00 Eur dividendų, išmokėtų UAB „Daneka“ atsakovei už 2016 metus;

panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl dividendų priteisimo už 2017 metus, kompensacijos už nuomą ir palūkanas, gautas iš bendro turto, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti ieškovui iš atsakovės 5 000 Eur dividendų, išmokėtų UAB „Daneka“ atsakovei už 2017 metus, bei pripažinti ieškovui reikalavimo teisę į UAB „Daneka“ mokėtinus 29 000 Eur dividendus (atėmus pajamų mokestį), paskirtus UAB „Daneka“ atsakovei už 2017 metus 2018 m. kovo 23 d. UAB „Daneka“ akcininkės R. Š. sprendimu Nr. 2018/01;

priteisti ieškovui iš atsakovės 1 803,00 Eur kompensaciją už nuomą ir palūkanas, gautas iš bendro turto;

pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio priteisimo;

Šalies argumentai

kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį palikti galioti. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė tokius motyvus:

26.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes nuo 2016 m. gegužės 1 d. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. balandžio 29 d. Byloje esančių irodymų visuma labiau patvirtina, kad šalių santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūko, kai atsakovė 2017 m. balandžio mėn. 29 d. išsikraustė iš namų ir su vaikais persikėlė gyventi kitur;

26.2. Teismas neteisingai vertino įrodymus byloje ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pažeidė materialinės teisės normas, dėl ko neteisingai nustatė faktiškai iširusios santuokos momentą, o taip pat neteisingai išsprendė: ieškovui priteistinos kompensacijos už atsakovei išmokėtus dividendus, atsakovės gautų pajamų už nuomą ir palūkanas, ieškovui priteistinos kompensacijos už atsakovei tenkančias UAB „Daneka“ akcijas klausimus;

26.3. Teismas neatsižvelgė į ieškovo paaiškinimus, kodėl atsakovė su sūnumis 2016 m. vasarą išvyko į Neringą, kodėl ten buvo pradėta vesti B. į darželį ir nesiedamas visų byloje esančių įrodymų, neteisingai laikiną, t. y. vasaros sezonui, atsakovės išvykimą į Neringą laikė faktiškai nutrūkusiu santuokos momentu. Teismas turėjo įvertinti įrodymų visumą, kad galėtų tinkamai nustatyti, kada sutuoktinių santykiai faktiškai nutrūko ir sutuoktiniai nebebuvo kaip šeima. Ieškovas tik nuo 2017 m. gegužės 17 d. t. y. kai atsakovė paliko ieškovo namus, kas mėnesį pradėjo pervesti atsakovei po 150 Eur sūnaus išlaikymui;

26.4. Teismas, spręsdamas, kad šalys nebevedė bendro ūkio nuo 2016 m. gegužės 1 d., kvestionavo ieškovo pateiktą įrodymą dėl atsakovės mokėjimų už elektros energiją iki 2017 m. kovo mėn. ir šio įrodymo nepripažino įrodančiu bendrą šeimos gyvenimą ir bendrą ūkio vedimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos sprendžiant dėl bendro ūkio vedimo;

26.5. Teismas priteisė akivaizdžiai per mažas kompensacijas iš atsakovės ieškovo naudai tiek už UAB „Daneka“ akcijas, tiek už atsakovei išmokėtus dividendus. Šiuo atveju įvertinus abiejų ekspertizių išvadas UAB „Daneka“ akcijų vertė turėtų būti laikoma 282 600 Eur, todėl iš atsakovės turėtų būti priteista 141 300 Eur kompensacija bei 22 500 Eur dividendų už 2016 m.;

26.6. Tai, kad ekspertui buvo pavesta atsakyti į 4 klausimus ir apskaičiuota kokia UAB „Daneka“ akcijų vertė buvo keturiais skirtingais laikotarpiais, nereiškia, kad teismas vertę galėjo nustatyti anksčiausia data ar šalių negyvenimo kartu momentu. Teismas turėjo imti paskutinę žinomą šio turto vertę ir ja vadovautis sprendžiant UAB „Daneka“ akcijų padalijimo klausimą. Teismas ydingai ir neteisingai UAB „Daneka“ akcijų vertę siejo su teismo nustatyto faktiškai iširusios santuokos momentu. Faktinis šalių bendro gyvenimo nebuvimas neturi reikšmės santuokoje įgyto turto vertei, nes dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Analogiškai neteisingai buvo išspręstas ieškovui priteistinos kompensacijos už atsakovei išmokėtus dividendus bei atsakovės gautų pajamų už nuomą ir palūkanas klausimai;

26.7. Teismas priteisdamas ieškovui iš atsakovės tik 7 500 Eur už 2016 m. sausio-balandžio mėnesius, neteisingai išsprendė turto dalijimo klausimą. Ieškovui turi būti priteista 22 500 Eur dividendų suma už 2016 metus (45 000 Eur už 2016 metus/2) , 5000 Eur (68 000 Eur paskirti dividendai už 2017 metus atskaičius GPM/2) bei reikalavimo teisė į UAB „Daneka“ 29 000 Eur dividendus (atėmus pajamų mokestį), paskirtus atsakovei už 2017 metus;

26.8. Teismas neteisingai sprendė ieškovo reikalavimą dėl 1803 Eur kompensacijos už atsakovės gautų pajamų už nuomą ir palūkanas per 2017 metus priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad šios pajamos yra gautos iš bendro sutuoktinio turto, kuris teismo sprendimo priėmimo metu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai iš bendro turto visos gautos pajamos taip pat turi būti dalintinos, dėl ko teismas nepagrįstai nepriteisė 1803 Eur kompensacijos (3606 Eur/2) iš atsakovės ieškovo naudai už gautą nuomą ir palūkanas;

26.9. Teismas be pagrindo visą butą (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei ir pažeidė ieškovo teises. Ieškovas lieka solidariai atsakingas tiek už atsakovei priteisto turto (duomenys neskelbtini), kreditą, tiek už butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad atsakovei priteistas turtas yra įkeistas, ieškovas neturi galimybių išsiieškoti iš atsakovės jo naudai priteistos kompensacijos;

26.10. Teismas neteisingai paskaičiavo tiek žyminį mokestį, tiek neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

27. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė:

Žemesnės instancijos teismas

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir padidinti iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. Ž. iki 300 Eur; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį dėl UAB „Daneka“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų pripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe po ½ dalį - ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovo reikalavimą dėl UAB „Daneka“ akcijų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį dėl UAB „Daneka“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų priteisimo atsakovei - ir priimti naują sprendimą - atmesti šį ieškovo reikalavimą, nes UAB „Daneka“ akcijos yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir todėl nedalintina;

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį dėl 102 300,00 Eur kompensacijos iš atsakovės priteisimo ieškovui už atsakovei tenkančią turto dalį - ir priimti naują sprendimą - atmesti šį ieškovo reikalavimą;

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti 14 945,39 Eur sumą už gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pagerinimą - ir priimti naują sprendimą - šį atsakovės reikalavimą tenkinti visiškai;

perskaičiuoti pirmos instancijos priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

27.1. Teismo priteistas išlaikymas vaikui neatitinka vaiko poreikių ir todėl yra per mažas. Išlaikymo dydis yra mažesnis nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomenduojama išlaikymo suma, kuri prilyginta minimaliam darbo užmokesčiui 607 Eur. Ieškovas turi visas galimybes teikti 300 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės;

27.2. Išlaidos, tenkančios vaiko papildomam ugdymui, priešingai nei nurodė teismas, nelaikytinos perteklinėmis ir viršijančiomis vaiko poreikius;

27.3. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo dėl atsakovės investuotų lėšų į ieškovo namą, netyrė atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų. Teismas atsakovės pareikšto reikalavimo dėl 14 945,39 Eur priteisimo už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, nenagrinėjo iš esmės;

27.4. Teismas ex officio neteisėtai UAB „Daneka“ akcijas pripažino bendrąja daline šalių nuosavybe. Nesant tokio šalių reikalavimo ir ginčo, teismas priėmė siurprizinį sprendimą ir peržengė ieškinio ribas. Šalys neįrodinėjo ir nereiškė reikalavimo pripažinti jų faktinį gyvenimą kartu nuo 2009 m. Ieškovas prašė UAB „Daneka“ akcijas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o ne bendrąja daline nuosavybe. Teismas neteisėtai pritaikė CK 6.970 str. 2 d. įtvirtintą lygių dalių principą ir konstatavo bendrą šalių įnašą į UAB „Daneka“ akcijų įsigijimą 2011 m vasario 17 d.;

27.5. Skundžiamu sprendimu ignoruota aplinkybė, kad nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų bendrą šalių tikslą - įsigyti UAB „Daneka“ (CK 6.969 str. 1 d. ir 6.970 str. 1 d.). Visus reikalingus veiksmus, būtinus UAB „Daneka“ įsigijimui ir tolimesnės veiklos vystymui, atliko atsakovė. Ieškovas nėra pateikęs nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, jog jis prisidėjo prie UAB „Daneka“ akcijų įsigijimo savo lėšomis. Byloje nėra jokio šalių susitarimo bendram verslui vystyti, šalys neatliko jokių bendrų veiksmų, siekiant įmonės pelningumui didinti ar verslui plėtoti. Ieškovas buvo tik įmonės darbuotojas, o ieškovė akcininkė ir direktorė. Šių aplinkybių teismas akivaizdžiai nevertino visų faktinių aplinkybių kontekste, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą šioje dalyje. Teismo sprendimas UAB „Daneka“ akcijas pripažįstant bendrąja daline nuosavybe, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. UAB „Daneka“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų atsakovė įsigijo iki santuokos su ieškovu sudarymo bei veiklos vystymui panaudojo iš savo tėvo gautą pinginę dovaną, todėl UAB „Daneka“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų yra atsakovės asmeninė nuosavybė;

27.6. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 102 300 Eur piniginę kompensaciją. Teismas sprendime nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl akcijų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismui nurodžius, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl akcijų pripažinimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nebuvo jokio pagrindo spręsti piniginės kompensacijos priteisimo klausimą. Ieškovas nereiškė reikalavimo priteisti kompensaciją dėl įmonės vertės padidėjimo.

Atsiliepimas

28. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

28.1. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, konstatuodamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti;

28.2. Teismas išlaikymo dydį nustatė įvertindamas tiek abiejų šalių pateiktus vaiko poreikius, tiek ir įvertinęs jų dydį, būtinumą ir pagrindimą;

28.3. Sutiktina su teismo išvada, kad pinigų išgryninimas niekaip neįrodo atsakovės nurodomos aplinkybės, kad šie pinigai buvo panaudoti būtent ieškovo namo pagerinimui;

28.4. Byloje buvo sprendžiamas UAB „Daneka“ akcijų nuosavybės klausimas, t. y. ieškovas prašė šias akcijas pripažinti jungtine nuosavybe, nurodant, kad akcijos buvo įgytos šalims nesusituokus, jungtinės veiklos sutarties pagrindu, ir siekė jas padalinti, nustatant dalis po ½ , o atsakovė siekė pripažinti akcijas jos asmenine nuosavybe;

28.5. Teismas, esant abiejų šalių pareikštam reikalavimui dėl UAB „Daneka“ akcijų nuosavybės, nesprendė nei savo iniciatyva, nei peržengė ieškinio ribas, ir remdamasis byloje esančiais įrodymais, akcijų nuosavybės klausimą išsprendė tinkamai;

28.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu;

28.7. Priešingai skundo motyvams, teismas nustatė, kad UAB „Daneka“ priklauso abiem šalims jungtinės sutarties pagrindu po ½ dalį, todėl teismas pagrįstai priteisė kompensaciją, kuri ieškovo nuomone, turėtų būti didesnė;

28.8. Nepagrįsti skundo argumentai, kad šiuo atveju galėjo būti sprendžiamas klausimas tik dėl akcijų vertės padidėjimo. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, 2016 m. liepos 1 d. LAT nutartyje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016 yra išaiškinta, kad nenustačius, jog akcijos įgytos už santuokines lėšas, byloje dalijamas vertės padidėjimas.

29. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

29.1. Ieškovas nepagrįstai ginčija teismo sprendimą dalyje, kurioje pripažinta, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 1 d. Atsakovė vyko į Neringą, nes nenorėjo gyventi vienuose namuose su ieškovu. Tai, kad ieškovas buvo atvykęs į Neringą taip pat nepatvirtina fakto, kad šalys gyveno kaip sutuoktiniai. Ieškovas vyko lankyti sūnaus, o atsakovė, niekada nedraudė ieškovui su vaiku bendrauti. Atsakovė su vaikais grįžo rudenį į Kauną todėl, kad jos vyresnysis sūnus Domantas turėjo tęsti mokslus mokykloje, be to, atsakovė rudenį neturėjo kur kitur gyventi, todėl privalėjo toleruoti gyvenimą vienuose namuose su ieškovu, kol susiras kitą būstą. Atsakovė dėjo pastangas, kad susirastų kitą būstą ir kuo greičiau išsikraustytų iš ieškovo namų, ką ji ir padarė 2017 m. pradžioje;

29.2. Priešingai nei teigia ieškovas, ieškovas niekada nekėlė jokio reikalavimo, susijusio su šalių bendro ūkio vedimu iki santuokos sudarymo nustatymo. Todėl, nesant pareikštam reikalavimui dėl bendro ūkio vedimo fakto nustatymo, teismas apskritai neturėjo plačiau pasisakyti dėl tokių aplinkybių, todėl teismas nei galėjo nukrypti, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos sprendžiant dėl bendro ūkio vedimo;

29.3. Ieškovas siekdamas nutolinti faktinį santuokos iširimą į 2017 m. balandžio 29 d., siekia iš santuokos nutraukimo su atsakove kaip įmanoma daugiau pasipelnyti, gaunant didesnes pinigines kompensacijas;

29.4. Teismui nurodžius, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl akcijų pripažinimo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nebuvo jokio pagrindo spręsti piniginės kompensacijos priteisimo klausimą. Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl įmonės vertės padidėjimo kompensacijos, todėl nesant pareikštam reikalavimui, teismas neturėjo savo iniciatyva spręsti šio klausimo;

29.5. Atsakovė niekada neginčijo, jog butas (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes ginčo butas yra įgytas santuokos metu, tačiau UAB „Daneka“ akcijos yra asmeninė atsakovės nuosavybė, įgyta iki santuokos sudarymo, todėl nėra pagrindo pripažinti UAB „Daneka“ akcijas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe;

29.6. Teismas pagrįstai nusprendė, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2016 m. gegužės 1 d., todėl už 2016 m. išmokėti dividendai ieškovui priklauso tik už 2016 m. keturi mėnesius ½ dalimi. Visa kita dividendų dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir negali būti dalintina;

29.7. Ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu dalyje dėl buto (duomenys neskelbtini) priteisimo atsakovei, savo pozicijai pagrįsti nepateikė nei įrodymų, nei svarių argumentų.

30. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

32. Šalys apeliacine tvarka ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta dėl santuokos nutraukimo šalių turtinėms teisėms teisinių pasekmių sukėlimo momento, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, dėl turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo.

Dėl santuokos nutraukimo šalių turtinėms teisėms teisinių pasekmių sukėlimo momento

33. Atsakovė prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 1 d., t.y. nuo tada, kuomet šalys nebevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo. Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu ieškovo atstovė nurodė, kad santuokos iširimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes turi sukelti nuo tada, kai atsakovė išsikraustė iš ieškovo namų gyventi atskirai, t. y. 2017 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalys nebeveda bendro ūkio ir negyvena šeimyninio gyvenimo nuo 2016 m. gegužės 1 d. ir nuo šios datos santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

34. Ieškovas su šia sprendimo dalimi nesutinka ir prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. balandžio 29 d., nes apelianto nuomone, byloje esančių įrodymų visuma labiau patvirtina, kad šalių santuokinis gyvenimas faktiškai nutrūko, kai atsakovė 2017 m. balandžio mėn. 29 d. išsikraustė iš namų ir su vaikais persikėlė gyventi kitur.

35. Pirmosios instancijos teisme atsakovė, kaip aplinkybę, patvirtinančią šalių santuokos pabaigą, nurodė jos išvykimą visai 2016 m. vasarai su vaikais gyventi į Nidą bei nurodė, kad nuo tada šalys nebegyveno kaip šeima. Teismas nustatė, kad ieškovas savo paaiškinimuose neneigė šios aplinkybės, kitą faktinę santuokos pabaigos datą nurodė tik kalbėdamas apie turtines šalių teises. Nors atsakovė 2016 metų rudenį sugrįžusi į Kauną gyveno su ieškovu vienuose namuose ir iki 2017 m. kovo mėn. mokėjo komunalinius mokesčius už namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad šios aplinkybės nepatvirtina ieškovo argumento, kad šalys tuo metu gyveno santuokinį gyvenimą.

36. Atsakovė byloje nurodžiusi, kad ji 2016 metų rudenį sugrįžo į Kauną, nes jos vyresnysis sūnus turėjo tęsti mokslus mokykloje, o ji privalėjo su ieškovu gyventi vienuose namuose, kol susiras kitą būstą. Byloje pateikta 2017 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Ireco būstas“ dėl 8679/48360 dalių žemės sklypo ir 46/125 dalių kitų statinių (duomenys neskelbtini) bei buto (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22-27) įsigijimo patvirtina, kad atsakovė dėjo pastangas, kad susirastų kitą būstą ir išsikraustytų iš ieškovo namų, ką ji ir padarė 2017 m. pradžioje.

37. Be to, ieškovo banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 22 d. patvirtina, kad per nurodytą laikotarpį ieškovas pervesdavo atsakovei pinigų (po 150,00 Eur) mokėjimo paskirtyje nurodydamas „B. išlaikymui“, nurodytu laikotarpiu ieškovas taip pat mokėjo už sūnaus darželį (5 t., el. b. l. 113). Šie įrodymai patvirtina, kad šalys tuo metu jau negyveno kaip šeima, ieškovas atsakovei pervesdavo lėšas, skirtas sūnaus išlaikymui.

38. Nors ieškovas nurodė, kad sūnaus išlaikymui jis pradėjo pervedinėti pinigus tik nuo 2017 m. gegužės mėn., tačiau į bylą pateiktos ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2016 m. gegužės 12 d. ieškovas pervedė atsakovei 300 Eur, 2016 m. rugpjūčio 5 d. pervedė 150 Eur ir šie pervedimai (5 t., b. l. 112), atsakovės tvirtinimu, buvo skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui. Ta aplinkybė, kad ieškovas 2017-05-17 pavedime dėl pinigų pervedimo nurodė mokėjimo paskirtį „B. išlaikymui“, nepaneigia ieškovo pervestų pinigų atsakovei 2016 metais paskirties.

Žemesnės instancijos teismas

39. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pažymėjo, kad atsakovei nurodant, jog santuoka faktiškai tarp šalių iširo 2016 m. gegužės 1 d. ir nuo tada santuokinio gyvenimo šalys nebevedė, atmetė atsakovės argumentą, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, nors 2017 m. rugsėjo mėn. atsakovas susilaukė vaiko. Kadangi bendro gyvenimo tarp šalių neliko dar 2016 m. gegužės mėn., todėl teismas darė išvadą, kad 2017 m. rugsėjo mėn. gimęs vaikas ar ieškovo santykiai su vaiko motina šalims nebegyvenant faktinėje santuokoje, negalėjo būti priežastis šeimos iširimui.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė byloje nurodžiusi vieną datą, t.y., kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 1 d., o ieškovo pozicija dėl faktinės santuokos pabaigos bylos nagrinėjimo metu keitėsi: pradiniu ieškiniu ieškovas nurodė, kad santuoka tarp šalių faktiškai iširo 2016 m. gegužės 1 d., o patikslintuose ieškinio pareiškimuose ir bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje nurodė, kad santuokos iširimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes turi sukelti nuo tada, kai atsakovė išsikraustė iš ieškovo namų gyventi atskirai, t.y. 2017 m. balandžio 30 d. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su atsakovės argumentu, kad tokia ieškovo pozicijos kaita patvirtina ieškovo siekį, jog būtų priimtas jam kuo palankesnis teismo sprendimas turto padalijimo dalyje.

41. Nors apeliantas nurodo, kad šalys po 2016 m. gegužės 1d. dar gyveno santuokinį gyvenimą, ką įrodo šalių vykimas atostogauti kartu į Graikiją 2016 m. gegužės 23-29 dienomis bei fotonuotraukos iš E. M. vestuvių 2016 m. liepos 16-17 dienomis, kur jie buvo kartu. Atsakovė dėl šių ieškovo nurodytų aplinkybių paaiškino, kad kelionę pirko dar 2016 metų kovo mėn., kai šalys gyveno kartu ir į kelionę vyko dėl vaikų, o UAB „Daneka“ darbuotojo vestuvėse dalyvavo, kadangi bendravimas su kitais žmonėmis nenutrūko, ieškovas ir atsakovė buvo bendradarbiai, todėl vestuvių nuotraukose matomi kartu.

42. Vertinant į bylą pateiktų įrodymų visumą ir vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo padaryta išvada, jog šalys nebeveda bendro ūkio ir negyvena šeimyninio gyvenimo nuo 2016 m. gegužės 1 d. yra pagrįsta. Apeliacinio skundai argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl kitokios datos nustatymo, nuo kurios santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes, netenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio

43. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nepilnamečio vaiko B. Ž. išlaikymui iš ieškovo priteista po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. birželio 23 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Apeliantė nurodo, kad teismo priteistas išlaikymas vaikui neatitinka vaiko poreikių, todėl yra per mažas. Išlaikymo dydis yra mažesnis nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomenduojama išlaikymo suma, kuri prilyginta minimaliam darbo užmokesčiui 607 Eur. Ieškovas turi visas galimybes teikti didesnį išlaikymą, nes jo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės, todėl priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui prašo padidinti iki 300 Eur per mėnesį.

44. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

45. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

46. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

47. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad, nustatant nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį, pirmiausia turi būti atsižvelgta į būtiną vaiko poreikių patenkinimą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad išlaikymo suma, reikalinga nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui turi būti prilyginta minimaliam darbo užmokesčiui, t. y. 607 Eur, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, kokio dydžio vaikui reikalingas išlaikymas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama individualiai.

48. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo atsakovės pateiktą sūnaus B. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) poreikių lentelę ir pagrįstai nustatė, kad tokio amžiaus vaiko poreikių patenkinimui reikalinga 460 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija su vaiko poreikių analize sutinka ir jų nekartoja. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, atsakovė šiuo metu vaikui gauna kas mėnesį 60,06 Eur dydžio išmoką, todėl šią išmoką minusavus, pagrįstai sprendė, kad būtiniems vaiko poreikių patenkinimui reikalingą 400 Eur sumą šalys turi pasidalinti lygiomis dalimis.

49. Vertinant šalių turtinę padėtį teismas nustatė, kad ieškovas dirba, gauna apie 1 000,00 Eur pajamas, turi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), taip pat turi žemės sklypų. Atsakovė dirba, gauna pastovias pajamas, apie 2 000,00 Eur per mėnesį, yra išsipirkusi butą, kuriame su nepilnamečiu vaiku gyvena. Atsakovė yra UAB „Daneka“ akcininkė. Šalys turi solidarų įsipareigojimą bankui AB „Swedbank“. Ieškovas turi mažametį sūnų Ą. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) (8 t., el. b. l. 95), atsakovė turi nepilnametį sūnų iš pirmosios santuokos D. M. (7 t., el. b. l. 19), kurį išlaiko viena, išlaikymo įsiskolinimas iš buvusio sutuoktinio siekia 6 811,20 Eur (10 t., el. b. l. 70). Byloje nėra jokių duomenų apie tiek ieškovui, tiek atsakovei nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį.

50. Byloje esančių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo po 200 Eur periodinių išmokų nepilnamečio vaiko išlaikymui tinkamai nustatė vaiko poreikių patenkinimui reikalingą pinigų sumą bei įvertino šalių turtinę padėtį, todėl keisti priteistą išlaikymo dydį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl UAB „Daneka“ akcijų pripažinimo bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe

51. Pirmosios instancijos teismas pripažino UAB „Daneka“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe po ½ dalį. UAB „Daneka“ akcijas padalino tokiu būdu: atsakovei nuosavybės teise priteisė UAB „Daneka“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 102 300,00 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią turto dalį.

52. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti sprendimo dalį dėl UAB „Daneka“ akcijų pripažinimo bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe po ½ dalį, 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų priteisimo atsakovei ir 102 300 Eur kompensacijos priteisimo ieškovui už atsakovei tenkančią turto dalį, nes apeliantės nuomone, UAB „Daneka“ akcijos yra asmeninė atsakovės nuosavybė, kadangi įgytos iki santuokos sudarymo už jos tėvo 2010 m. spalio 21 d. dovanotus 250 000 Lt.

53. Byloje nustatyta, kad 2011 m. vasario 17 d. atsakovė už 10 000 Lt įsigijo 100 vnt. UAB „Daneka“ akcijų, įmonės užsiimančios buitinės technikos prekyba (t. 1, b. l. 71-73). 2010 m. spalio 21 d. atsakovė su savo tėvu A. Š. sudarė pinigų dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė gavo dovanų 250 000 Lt (1 t., b. l. 144-145).

54. Sprendžiant dėl UAB „Daneka“ akcijų teisinio režimo pirmosios instancijos teismas UAB „Daneka“ akcijas pripažino bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe po ½ dalį. Šią išvadą teismas padarė nustatęs aplinkybes, kad šalys nuo 2009 metų vedė bendrą ūkį, gyvendami faktinėje santuokoje abu siekė bendro rezultato – įkurti bendrą verslą, siekti pelno, pritaikyti savo patirtį ir žinias bendram rezultatui pasiekti. Teismas sprendė, kad faktines aplinkybes patvirtina šie įrodymai: 1) ieškovo 2011 m. vasario 14 d. elektroninis susirašinėjimas su G. G., kuriame jis nurodo, kad UAB savininke ir direktore bus R. M.; 2) ieškovo elektroninis susirašinėjimas 2011 m. dėl UAB „Daneka“ logotipo, taip pat dėl šios įmonės reklamos NIC leidinyje bei įmonės internetinės svetainės kūrimo, darbuotojų (tarp jų ir atsakovės) apmokymų organizavimas; UAB „Daneka“ rekvizitų siuntimas įvairioms įmonėms; biuro įrangos paieška, įmonės ekspozicijos atnaujinimo organizavimas, ekspozicinių prekių užsakymas, ieškovui buvo siunčiamos išankstinės sąskaitos, ieškovas siuntė užsakymus tiekėjams, taip pat ieškovui buvo atsiųstas prisijungimas prie didmeninės prekybos platformos (7 t., el. b. l. 80–106, 120–135, 138–146); 3) ieškovo ir atsakovės komunikacija dėl įvairių sutarčių sudarymo ir pasirašymo (7 t., el. b. l. 136–137); 4) ieškovas 2011 m. balandžio mėn. siunčiamuose elektroniniuose laiškuose buvo nurodomas kaip UAB „Daneka“ komercijos direktorius, nors darbo sutartis su ieškovu sudaryta tik 2011 m. gegužės 16 d. (1 t., el. b. l. 38–39; 7 t., el. b. l. 98; 10 t., el. b. l. 124–128); 5) 2010 m. spalio mėn. ieškovas ieškojo krovininio automobilio, domėjosi jo būkle, vyko į Klaipėdą su būsimu įmonės vairuotoju V. P. automobilio, už automobilį mokėjo ieškovas grynais pinigais (liudytojo V. P. parodymai 2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 4 val. 13 min. 3 s. iki 4 val. 14 min. 40 s.); 6) 2010 m. balandžio 23 d. atsakovė įsigijo automobilį BMW X5 už 24 450,00 Lt, kurio įsigijimui iš savo banko sąskaitos išsigrynino 7 000,00 Lt (2019 m. vasario 20 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 31 min. 7 s. iki 32 min. 32 s.), o likusią pinigų sumą davė ieškovas (atsakovė nurodė, jog pardavusi automobilį šiuos pinigus ieškovui grąžino), šio automobilio draudimo polisas buvo atsiųstas ieškovui (10 t., el. b. l. 37, 38–39); 7) liudytojas R. K. patvirtino, kad į jį dėl patalpų, kuriose veiklą vykdė UAB „Darlinta“ nuomos kreipėsi ieškovas, nurodė, kad kuriamai įmonei reikalingos patalpos, o pačią nuomos sutartį vėliau pasirašė atsakovė; 8) ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas atsakovei pervedė 2 000,00 Lt, iki santuokos sudarymo ieškovas nuolat pervedinėjo lėšas atsakovei, iš viso 17 000,00 Lt, vėliau iki 2011 m. spalio 3 d. – dar 6 500,00 Lt (7 t., el. b. l. 112–113), laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2011 m. sausio 20 d. ieškovas iš atsakovės yra gavės 3 000,00 Lt sumą (7 t., el. b. l. 114); 9) šalys patvirtino, kad kartu nuomojosi butą, jame gyveno kartu. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos nurodytų įrodymų ir aplinkybių vertinimu, kurios patvirtino, kad tarp šalių gyvenant kartu buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir ieškovas savo asmeniniu indėliu prisidėjo prie atsakovės vardu įregistruotos įmonės įsigijimo.

55. Nors atsakovė su teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad teismas nepagrįstai nesant šalių reikalavimo, peržengdamas ieškinio ribas nusprendė dėl akcijų bendrosios dalinės nuosavybės ir nusprendė dėl šalių faktinio gyvenimo kartu, tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau ieškinio teisinio pagrindo nustatymas yra teisės taikymo ir aiškinimo sritis, o šią funkciją ex officio (pagal pareigas) atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Todėl vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais bei remdamasis byloje esančiais įrodymais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ginčo akcijų teisinio režimo klausimą išsprendė tinkamai.

56. Nors atsakovė teigia, kad ji už ginčo akcijas sumokėjo iš savo tėvo dovanotų pinigų - 250 000 Lt ir dėl to ginčo akcijos turi būti pripažintos jos asmenine nuosavybe, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad šalims gyvenant kartu ieškovas atsakovei pervedinėjo pinigus ir nėra duomenų, kad būtent už atsakovei dovanotus pinigus buvo atsiskaityta už įsigytas akcijas. Be to, sutiktina su ieškovo argumentu, kad piniginis įnašas nėra ir negali būti vienintelis ir esminis kriterijus, sprendžiant buvo ar ne tarp šalių susitarimas bendrai kurti verslą. CK 6.970 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t.y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

57. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir nustatė, kad šalys gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį siekė bendro rezultato – įkurti bendrą verslą, kartu siekti pelno, pritaikyti savo patirtį ir žinias bendram rezultatui pasiekti ir kiekviena iš jų įnešė atitinkamą indėlį į bendros veiklos sukūrimą, dėl to ginčo akcijos pagrįstai pripažintos bendrąja daline šalių nuosavybe po ½ dalį.

Dėl akcijų vertės ir jų padalijimo

58. Ieškovas pirmosios instancijos teisme UAB „Daneka“ akcijas prašė padalinti tokiu būdu: 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų nuosavybės teise priteisti atsakovei, o jam priteisti piniginę kompensaciją, nes dėl konfliktiškų santykių bendras šalių darbas UAB „Daneka“ yra neįmanomas, todėl ir bendras įmonės valdymas šiuo atveju nėra galimas. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, šalių pozicijų nesutapimą įvairiais turto padalinimo klausimais, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šalims akcijas padalinus po lygiai (50 proc.) kiltų įvairių keblumų įmonės valdyme, kai nė vienas akcininkas neturi sprendimų priėmimo galios, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos, sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, pagrįstai sprendė, kad ieškovui atidalijant jam tenkančią dalį, išmokant piniginę kompensaciją, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Dėl to atsakovei priteisė visas UAB „Daneka“ akcijas natūra, o ieškovui iš atsakovės priteisė kompensaciją už jam priklausančią akcijų dalį.

59. Ieškovas, sutikdamas su tokiu bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdu, apeliaciniu skundu nesutinka su akcijų vertės nustatymu ir nurodo, kad vadovaujantis į bylą pateiktų ekspertizių išvadomis UAB „Daneka“ akcijų vertė turi būti ne 204 600 Eur, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o 282 600 eurų, todėl, apelianto nuomone, jam priklausanti kompensacija už akcijas turėtų būti padidinta nuo 102 300 Eur iki 141 300 Eur.

60. Teisėjų kolegija sutinka, kad ginčo akcijų vertė nustatyta neteisingai, todėl ieškovui priteistą kompensaciją yra pagrindas padidinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms ir pareigoms pasekmes sukelia nuo 2016 m. gegužės 1 d., todėl konstatavo, kad bendroji nuosavybė tarp šalių pasibaigė 2016 m. gegužės 1 d. Teismas rėmėsi byloje esančiu teismo ekspertės aktu Nr. 37/2880(KAU):19, kuriame nurodyta, kad UAB „Daneka“ akcijos 2016 m. gegužės 1 d. buvo vertos 204 600,00 Eur (ekspertizės akto 2 išvada). Ekspertizę atliko teismo ekspertė A. K., šalys ekspertizės išvadų neginčijo. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas dalintinų akcijų vertę, teismas klaidingai sprendė dėl jų vertės 2016 m. gegužės 1 d. Kadangi UAB „Daneka“ akcijos šalims priklauso ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teise, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl jų vertė negali būti siejama ir nustatinėjama su faktiškai iširusios santuokos momentu (2016-05-01). Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl nustatant ginčo akcijų vertę turi būti vadovaujamasi vėliausiai nustatyta akcijų verte. Pagal teismo ekspertizės akto Nr. 37/2880(KAU):19 išvadą vėliausia UAB „Daneka“ akcijų vertė buvo apskaičiuota 2018 m. lapkričio 7 d. ir akcijos įvertintos 282 600 Eu, todėl sutinkant su bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdu, yra pagrindas už atsakovei tenkančias UAB „Daneka“ 100 vnt. akcijų ieškovui iš atsakovės priteistą 102 300 Eur kompensaciją padidinti iki 141 300 Eur.

Dėl dividendų priteisimo

61. Bylos duomenys patvirtina, kad už 2016 metus UAB „Daneka“ atsakovei pervedė 45 000,00 Eur dividendų: 2017 m. vasario 22 d. vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta 52 941,24 Eur skirti dividendams (2 t., el. b. l. 54), UAB „Daneka“ 2017 m. kovo 1 d. atsakovei išmokėjo 15 000,00 Eur, o 2017 m. kovo 29 d. – 30 000,00 Eur (1 t., el. b. l. 30; 6 t., el. b. l. 2). Kadangi 45 000,00 Eur suma atsakovei išmokėta už visus 2016 m., o teismas nustatė, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2016 m. gegužės 1 d., atitinkamai už 2016 m. sausio–balandžio mėn. paskaičiuotą dividendų dalį laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalino: 45 000,00 Eur / 12; 3 750,00 Eur x 4; 15 000,00 Eur / 2 = 7 500,00 Eur (CK 3.88 straipsnis), priteisdamas ieškovui iš atsakovės 7 500,00 Eur dividendų, gautų iš UAB „Daneka“ už 2016 m. sausio–balandžio mėn. Ieškovo reikalavimų dalį dėl UAB „Daneka“ dividendų priteisimo už 2017 metus atmetė.

62. Ieškovas jam priteistus 7 500,00 Eur UAB „Daneka“ dividendus, už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. apeliaciniu skundu prašo padidinti iki 22 500,00 Eur, nes jis turi teisę į dividendų dalį už visus 2016 metus. Taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl dividendų priteisimo už 2017 metus ir priteisti ieškovui iš atsakovės 5 000 Eur dividendų, išmokėtų atsakovei už 2017 metus bei pripažinti ieškovui reikalavimo teisę į UAB „Daneka“ mokėtinus 29 000 Eur dividendus (atėmus pajamų mokestį), paskirtus už 2017 metus, 2018 m. kovo 23 d. UAB „Daneka“ akcininkės R. Š. sprendimu Nr. 2018/01.

63. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šiuo atveju, dividendų padalijimas dėl šios nutarties 60 punkte nurodytų motyvų negali būti siejamas su faktiškai iširusios santuokos momentu, nes atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendžiamas nagrinėjamojoje byloje, todėl dividendai tarp šalių padalijami kiekvienam po ½ dalį. Kadangi už 2016 metus atsakovei išmokėta 45 000 Eur dividendų, todėl pusė šios sumos, t.y. 22 500 Eur priteistina iš atsakovės ieškovui.

64. Iš ieškovo patikslintų ieškinio pareiškimų ir juose pareikštų reikalavimų dividendų priteisimo dalyje matosi, kad ieškovas nurodęs, jog 2018 m. kovo 23 d. UAB „Daneka“ vienintelės akcininkės R. Š. sprendimu Nr. 2018/01 atsakovė patvirtino 2017 m. finansinę atskaitomybę ir paskirstė pelną, nuspręsdama dividendams išmokėti 80 000 Eur sumą, kuri turi būti dalinama santuokos nutraukimo byloje. Ieškovas patikslintame ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovė turėjo sumokėti 15 procentų pajamų mokesčio nuo 80 000 Eur sumos, todėl iš viso dalintina dividendų suma sudaro 68 000 Eur, kurių pusė - 34 000 Eur turėtų priklausyti jam ir ieškinio reikalavimu prašė priteisti jo naudai ½ dalį UAB „Daneka“ išmokėtų dividendų R. Š. už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki patikslinto ieškinio padavimo dienos (šiuo metu žinoma suma 35 500 eurų). Teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas.

65. Iš 2018 m. kovo 23 d. UAB „Daneka“ vienintelės akcininkės R. Š. sprendimo Nr. 2018/01, kuriuo ji patvirtino 2017 m. finansinę atskaitomybę ir paskirstė pelną, nuspręsta dividendams išmokėti 80 000 Eur sumą. Minėtas akcininkės sprendimas yra galiojantis. Taip pat į bylą pateiktas sąskaitos išrašas, patvirtinantis dalį dividendų išmokėjimą atsakovei (pagal sąskaitos išrašą – 10 000 Eur) (2020-06-02 DOK-64392). Nors atsakovei yra išmokėta tik dalis dividendų, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovo teisės gauti UAB „Daneka“ dividendus už 2017 metus. Todėl yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priteisti iš atsakovės ieškovui 5000 Eur dividendų už 2017 metus bei pripažinti ieškovui reikalavimo teisę į 29 000 Eur dividendus (atėmus pajamų mokestį), paskirtus už 2017 metus UAB „Daneka“ 2018 m. kovo 23 d. vienintelės akcininkės R. Š. sprendimu Nr. 2018/01.

Dėl ieškovės investuotų lėšų į atsakovo turto pagerinimą

66. Byloje nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 88 624 Eur vidutinės rinkos vertės, ir 805/1898 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 10 502,75 Eur vidutinės rinkos vertės, įgyti 2008 m. balandžio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MS-1208 pagrindu. Nesant ginčo tarp šalių dėl minėto turto priklausymo ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir jo įsigijimo iki santuokos sudarymo, šis turtas nutraukiant santuoką nedalintinas.

67. Atsakovė priešieškiniu iš ieškovo prašė priteisti 14 945,39 Eur už šio turto pagerinimą, nes ji asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo įrengimo, pagerinimo, komunalinių mokesčių už šį turtą mokėjimo. Šias aplinkybes atsakovė grindžia savo atsiskaitomosios sąskaitos išrašais (8 t., el. b. l. 136–146). Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus, pagrįstai darė išvadą, kad pateikti banko sąskaitos išrašai įrodo iš banko sąskaitos išimtus grynuosius pinigus, tačiau neįrodo aplinkybės, kad šie pinigai buvo panaudoti ieškovo namo pagerinimui. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas atsakovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, jos nuomone, patvirtinančius investuotas lėšas į atsakovo turto pagerinimą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovei iš ieškovo nėra pagrindo priteisti 14 945,39 Eur, nes atsakovė neįrodė, kad ji skyrė 14 945,39 Eur savo asmeninių lėšų ieškovo turto pagerinimui. Kadangi atsakovė su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, todėl jos apeliacinis skundas dalyje dėl investuotų lėšų į atsakovo turto pagerinimą priteisimo netenkinamas.

Dėl kompensacijos už bendro turto nuomą

68. Apeliantas R. Ž. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti 1803 Eur kompensaciją už atsakovės gautas pajamas už nuomą ir palūkanas už paskolą per 2017 metus. Nurodo, kad iš atsakovės metinės pajamų deklaracijos už 2017 metus matyti, kad atsakovė be darbo užmokesčio ir nedarbingumo išmokų gavo 662 ir 870 eurų nuomos mokesčio už nekilnojamąjį turtą (atskaičius pajamų mokestį – 1302 eurus) bei 2304 eurų palūkanų už paskolą. Apelianto nuomone, bendra 3606 eurų suma turi būti padalinta pusiau.

69. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė, nes nurodė, kad bendrosios nuosavybės teisė tarp šalių pasibaigė 2016 m. gegužės 1 d. (sprendimo 119 punktas). Teisėjų kolegija sutinka, kad šioje dalyje teismas ieškovo reikalavimo netenkino pagrįstai, tačiau papildo teismo motyvus dėl atsakovės gautų palūkanų už paskolą. Iš atsakovės paaiškinimų pirmosios instancijos teisme ir pateiktų įrodymų matosi, kad atsakovė 2011 m. kovo 18 d. UAB „Daneka“ buvo paskolinusi savo asmeninių lėšų, t.y. 121 000 Lt pagal paskolos sutartį Nr. DNP11/03/18 (t. 1, b. l. 173). Kadangi paskola atsakovei nebuvo grąžinta per 60 mėnesių terminą, nes UAB „Daneka“ veiklos vystymui reikėjo apyvartinių lėšų, todėl atsakovei už vėlavimą grąžinti paskolą buvo išmokėtos 5 proc. dydžio metinės palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinio pareiškimą (2020-07-10 DOK-80743) nurodė, kad suteikė UAB „Daneka“ paskolą savo asmeninėmis lėšomis, kurias gavo dovanų iš savo tėvo, ką patvirtina į bylą pateikta 2010 m. spalio 21 pinigų dovanojimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė gavo dovanų 250 000 Lt (t. 1, b. l. 144-145), todėl gautos palūkanos iš asmeninėmis lėšomis suteiktos paskolos, be to, jau po to, kai sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio, yra asmeninė atsakovės nuosavybė, todėl nedalintina.

Dėl buto padalijimo

70. Ieškovas patikslintu ieškinio pareiškimu prašė jam asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 110 000,00 Eur vertės, įkeistą akcinei bendrovei AB „Swedbank“, atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją. Atsakovė priešieškiniu prašė nurodytą turtą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, ieškovui išmokant piniginę kompensaciją.

71. Pirmosios instancijos teismas ginčo butą asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovei R. Š., ieškovui R. Ž. – 18 040,23 kompensaciją už atsakovei tenkančią turto dalį. Ieškovas, nesutikdamas su ginčo buto padalijimu, nurodo, kad teismas be pagrindo butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovei ir tuo pažeidė ieškovo teises. Ieškovas lieka solidariai atsakingas tiek už atsakovei priteisto turto (duomenys neskelbtini), kreditą, tiek už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovei priteistas turtas yra įkeistas, ieškovas neturi galimybių išsiieškoti iš atsakovės jo naudai priteistos kompensacijos, todėl prašo ginčo butą paskirti jam asmeninės nuosavybės teise.

72. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kita svarbias aplinkybes.

73. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

74. Sprendžiant dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo šalys nesutiko, kad šis butas būtų padalijamas natūra, t.y. po ½ dalį, kiekviena jų prašė priteisti šį butą jai asmeninės nuosavybės teise, išmokant kitai šaliai atitinkamą kompensaciją pinigais.

75. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 32 punktas).

76. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo butą asmeninės nuosavybės teise paskyrė atsakovei, įpareigojant atsakovę ieškovui išmokėti piniginę kompensaciją. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs visumą bylos aplinkybių: tarp ieškovo ir atsakovės tvyro įtampa, jie nuolat konfliktuoja, šis turtas yra skirtas poilsiui, todėl padalinus 35,25 kv. m. ploto butą pusiau ir šalims faktiškai kuriant santykius su kitais žmonėmis, esant situacijai, jei vienu metu atostogų atvyktų abi šalys su savo šeimos nariais, galimai nebūtų įmanoma visiems tuo turtu naudotis pagal jo paskirtį. Teismas sprendė, kad abiejų šalių gyvenimas kartu viename bute yra neįmanomas, o tam, kad būtų galimybė butą padalinti natūra, reikalingos papildomos išlaidos. Teismas pažymėjo, kad išskirtinai atsakovė rūpinosi ginčo butu – mokėjo komunalinius mokesčius, banko paskolą, verslo liudijimo pagrindu nuomodavo būstą, iš nuomos gautomis lėšomis dengdavo paskolos įmokas. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo, nurodė, jog į butą važiuodavo retai. Faktiškai šalims nebegyvenant santuokinio gyvenimo, atsakovė toliau rūpinosi šiuo turtu, jį nuomojo dar 2017 m. vasarą. Ieškovas, norėdamas praleisti bute atostogas, kreipėsi į atsakovę dėl galimybės suderinti atostogų grafiką, tačiau atsakovei nurodžius, kad jos atostogos suplanuotos, daugiau nedėjo pastangų naudotis šalims priklausančiu turtu.

77. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino šalių galimybes išmokėti kitai šaliai piniginę kompensaciją už jai tenkantį turtą bei toliau mokėti banko įmokas. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi gyvenamuosius būstus, ieškovas turi paveldėtų žemės sklypų, tačiau nurodė, kad jų vertė labai maža. Ieškovas dirba, jo pajamos sudaro apie 1 000,00 Eur per mėnesį, ieškovas turi mažametį sūnų, prie kurio išlaikymo taip pat turi prisidėti. Atsakovė dirba, gauna nuolatinį darbo užmokestį (apie 2 000,00 Eur per mėnesį), turi sūnų iš pirmosios santuokos, kuris yra paauglys, atsakovės buvęs sutuoktinis išlaikymo jam neteikia. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovės finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, ji turi realias galimybes išmokėti ieškovui kompensaciją už jai tenkantį turtą ir mokėti banko paskolą. Įvertinus tai, kad ginčo buto vertė – 110 000,00 Eur, neišmokėta kredito suma 2016 m. gegužės 1 d. buvo 75 419,55 Eur (1 t., el. b. l. 64; 7 t., el. b. l. 40), todėl atsakovei pripažinus asmeninės nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas pagrįstai sprendė dėl 17 290,23 Eur kompensacijos ieškovui (110 000,00 Eur – 75 419,55 Eur; 34 580,45 Eur / 2).

Dėl procesinės bylos baigties

78. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimą yra pagrindas pakeisti iš dalies: padidinti ieškovui priteistą 102 300 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią turto dalį iki 141 300 Eur, padidinti ieškovui priteistus UAB „Daneka“ dividendus už 2016 metus nuo 7 500 Eur iki 22 500 Eur. Naikintina sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai priteisti UAB „Daneka“ dividendus už 2017 metus ir šioje reikalavimų dalyje priimti naują sprendimą – priteisi iš atsakovės R. Ž. 5 000 Eur (penkis tūkstančius) UAB „Daneka“ dividendų už 2017 metus bei pripažinti ieškovui reikalavimo teisę į 29 000 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius) UAB „Daneka“ dividendus (atėmus pajamų mokestį) už 2017 metus, paskirtus UAB „Daneka“ 2018 m. kovo 23 d. vienintelės akcininkės R. Š. sprendimu Nr. 2018/01. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 str. 1 d., 2, 3 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

79. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

80. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad patikslintas ieškinys patenkintas 70 %, o priešieškinis – 73 %. Nei viename iš apeliacinių skundų šalys nekėlė ieškinio ir priešieškinio patenkinimo proporcijų pagrįstumo klausimo. Patikslintame ieškinyje nurodyta ieškinio kaina yra 255 853,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta ginčijama suma yra 143 000,00 Eur, o apeliaciniame skunde yra draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), laikytina, kad skundžiamu sprendimu buvo patenkinta 44 % ((255853-143000)/255853x100%) ieškinio turtinių reikalavimų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo naudai iš atsakovės iš viso priteista turto (pinginių lėšų bei turtinių teisių), kurio bendra vertė yra 88 000 Eur (141 300-102 300+22 500-7 500+5 000+29 000). Ieškovui papildomai priteisus 88 000 Eur vertės turto, ieškovo patenkintų turtinių reikalavimų dalis padidėjo iki 79 % ((255853-143000+88000)/255853x100%). Atsižvelgiant į tai, visų patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinta dalis nuo 70 % padidėjo iki 87,50 % ((70x2-44+79)/2). Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundą, patenkintų priešieškinio reikalavimų dalis nepasikeitė ir liko 73 %. Atsižvelgiant į tai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

81. Ieškovui iš atsakovės, proporcingai patikslinto ieškinio patenkintų reikalavimų daliai turi būti priteista 4 730,08 Eur (5 405,80 Eur x 87,50 %) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Valstybei iš ieškovo priteistina atidėto (3 961,00 Eur) žyminio mokesčio dalis yra 495,13 Eur (3 961,00 Eur x (12,50%)), kuri yra proporcinga atmestai patikslinto ieškinio reikalavimų daliai 12,50 % (100-87,50), likusi ieškovui atidėta žyminio mokesčio dalis 3 465,87 Eur (3961-495,13) valstybei priteistina iš atsakovės. Valstybės šioje byloje turėtos 42,03 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, perskirstytinos tokia tvarka: iš ieškovo valstybei priteistina 17,97 Eur (42,03x(12,50%+73%)/2), atitinkamai iš atsakovės valstybei priteistina 24,06 Eur (42,03x(87,50%+27%)/2) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu atlyginti.

82. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina: ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nuo 3 784,06 Eur padidintina iki 4 730,08 Eur; valstybei iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis nuo 2 220,52 Eur sumažintinas iki 1 527,35 Eur; valstybei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nuo 21,65 Eur sumažintinos iki 17,97 Eur; valstybei iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis nuo 3 154,48 Eur padidintinas iki 3 847,65 Eur; valstybei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nuo 20,38 Eur padidintinos iki 24,06 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

83. Nagrinėjamu atveju ieškovo R. Ž. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, o atsakovės R. Š. apeliacinis skundas atmestas. Šalys pateikė prašymus priteisti joms bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 302 straipsnis).

84. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliaciniame skunde ieškovo nurodyta ginčijama suma yra 143 00,00 Eur, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis 2 048,00 Eur. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 200,00 Eur žyminio mokesčio, o kitos 1 848,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovui atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta ginčijama suma yra 117 245,39 00 Eur. Atsakovei už apeliacinį skundą viso 1 854,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Šalys nepateikė rašytinių įrodymų apie jų apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

85. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo naudai iš atsakovės iš viso priteista turto (pinginių lėšų bei turtinės teisės), kurio bendra vertė yra 88 000 Eur (141 300-102 300+22 500-7 500+5 000+29 000). Ieškovo apeliacinis skundas yra patenkintas 62 % (88 000/143 000x100%), atmesta 38% (100-62) ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų. Atmesta 100 % atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų.

86. Atsižvelgiant į nustatytas proporcijas, ieškovas turi sumokėti valstybei 38 % ieškovo už apeliacinį skundą nesumokėto žyminio mokesčio - 578,24 Eur (2048x38%-200). Atsakovė valstybei turi sumokėti visą 1 854,00 Eur žyminį mokestį už jos apeliacinį skundą ir 62 % už ieškovo apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio - 1 269,76 Eur (2048x62%), iš viso 3 123,76 Eur (1854+1269,76). Todėl valstybei iš ieškovo priteistina 578,24 Eur, o iš atsakovės 3 123,76 Eur žyminiam mokesčiui atlyginti.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteista 102 300,00 Eur (vieno šimto dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų 00 ct) kompensacija už atsakovei tenkančią turto dalį, priteistą kompensaciją padidinant iki 141 300 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno tūkstančio trijų šimtų eurų).

Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 500,00 Eur (septyni tūkstančiai penki šimtai eurų 00 ct) UAB „Daneka“ dividendų, išmokėtų atsakovei R. Š. už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., padidinant priteistus dividendus nuo 7 500 Eur iki 22 500 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) už visus 2016 metus.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo R. Ž. ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovės R. Š. 5 000 Eur UAB „Daneka“ dividendų už 2017 metus ir pripažinti ieškovui reikalavimo teisę į 29 000 Eur UAB „Daneka“ dividendus (atėmus pajamų mokestį) už 2017 metus, paskirtus UAB „Daneka“ 2018 m. kovo 23 d. vienintelės akcininkės R. Š. sprendimu Nr. 2018/01 ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

Priteisti iš atsakovės R. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkis tūkstančius) UAB „Daneka“ dividendų už 2017 metus bei pripažinti ieškovui R. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į 29 000 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius) UAB „Daneka“ dividendus (atėmus pajamų mokestį) už 2017 metus, paskirtus UAB „Daneka“ 2018 m. kovo 23 d. vienintelės akcininkės R. Š. sprendimu Nr. 2018/01.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo:

Ieškovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 3 784,06 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 6 centų) padidinti iki 4 730,08 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt eurų 8 centų);

Valstybei iš ieškovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą žyminį mokestį nuo 2 220,52 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt eurų 52 centų) sumažinti iki 1 527,35 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 35 centų) ir priteistas 21,65 Eur (dvidešimt vieno euro 65 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, sumažinti iki 17,97 Eur (septyniolikos eurų 97 centų);

Valstybei iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą žyminį mokestį nuo 3 154,48 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų 48 ct) padidinti iki 3 847,65 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 65 centų) ir priteistas 20,38 Eur (dvidešimt eurų 38 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, padidinti iki 24,06 Eur (dvidešimt keturių eurų 6 centų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 578,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 24 centus) žyminiam mokesčiui atlyginti.

Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 3 123,76 Eur (tris tūkstančius šimtą dvidešimt tris eurus 76 centus) žyminiam mokesčiui atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėIzolda NėnienėArvydas Žibas