- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-27
- Bylos Nr.
- e2-34646-1099/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28757-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. (V. K.) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. K. (V. K.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 359,47 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodo, kad vairuodamas automobilį MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), patyrė žalą dėl netinkamai įrengto asfalto ir/ar atsivėrusios duobės, kurios pastebėti iš dešinės pusės nebuvo galimybės. Teigia, kad pastebėjo kelyje kliūtį (priešais atvažiuojantį automobilį), todėl privalėjo saugiai pasitraukti. Kadangi toje vietoje įrengtas siauras kelias, ieškovas nuvažiavo į dešinįjį kelio kelkraštį, kur asfalto kraštas perpjovė jo automobilio padangą bei sugadino ratlankį. Pažymi, kad apie kelio defektus šiame kelio ruože jokių įspėjamųjų ženklų nebuvo. Anot ieškovo, žalos atsiradimo faktas buvo užfiksuotas policijos protokole.
3. Ieškovo teigimu, jis Vilniaus miesto savivaldybei 2020 m. gegužės 18 d. pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo, kurią patikslino 2020 m. birželio 25 d., tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė informaciją, kad vadovaujantis 2018 m. rugsėjo 25 d. sutartimi Nr. A62163/18(3.10.21TD2) dėl Šiaurės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros yra atsakinga UAB „YIT Lietuva“ ((duomenys neskelbtini) gatvė patenka į šią sritį). Remdamasis šia informacija, ieškovas 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikė pretenziją UAB „YIT Lietuva“, tačiau pastaroji atsisakė atlyginti žalą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnio 1 dalimi.
4. Ieškovas nurodo, kad jis pakartotinai 2020 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kaip kelio savininkę, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą, kuriame nurodė tą pačią informaciją kaip ankstesniame rašte. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į UAB „YIT Lietuva“, kuri pakartotinai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip kelio savininkė, remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, yra atsakinga už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų.
5. Ieškovas pažymi, kad jo patirtos žalos dydį sudaro 359,47 Eur (ratlankio lyginimas ir dažymas, padangų (dviejų) keitimo išlaidos (demontavimas, montavimas ir balansavimas)).
Atsiliepimas
6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašo pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovą byloje – atsakovu traukiant ne Vilniaus miesto savivaldybę, o UAB „YIT Lietuva“; netenkinus pirmojo prašymo – ieškinį atmesti; netenkinus ir antrojo atsakovės prašymo, sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį.
7. Atsakovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 5 straipsnio 2 dalį, savivaldybės funkcijoms priskirtos viešosios paslaugos gali būti teikiamos pagal sudarytas sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Aiškina, kad atsakovė 2018 m. rugsėjo 25 d. su UAB „YIT Lietuva“ (buvęs pavadinimas – UAB „YIT Infra Lietuva“) sudarė sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) (toliau – sutartis) dėl šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių, į kurią patenka (duomenys neskelbtini) gatvė, pagal kurią gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją ir gatvių valdymą perdavė UAB „YIT Lietuva“ (tai yra įtvirtinta sutarties 16.11 punkte).
8. Atsakovė pažymi, kad minėtos sutarties pagrindinis tikslas buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelių priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, todėl laikytina, kad būtent UAB „YIT Lietuva“ tapo daikto valdytoja CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. rangovė (UAB „YIT Lietuva“) prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis ir t. t.
9. Atsakovė papildomai nurodo, kad siekdamas įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą, ieškovas apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą. Iš pateiktų fotonuotraukų nėra aiški konkreti įvykio vieta, į kurią neva buvo įvažiuota. Taip pat nėra aišku ar automobilio faktinė būsena (įvykio vietoje neva darytos fotonuotraukos) buvo užfiksuota iškart po minimo įvykio. Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovas neįrodė, jog atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, atsakovės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, todėl nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
10. Anot atsakovės, ieškovo pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepagrindžia, jog būtent po šio įvykio transporto priemonė buvo apgadinta. Su ieškiniu pateikta UAB „SV Prekyba“ 2020 m. birželio 25 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje yra matyti tik duomenys apie atliktus remonto darbus bei jų kainą, t. y. nebuvo nustatinėjama tikroji transporto priemonės gedimų priežastis. Pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, kas leidžia daryti išvadą, jog byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio gedimai buvo sąlygoti būtent dėl automobilio įvažiavimo į duobę. Nesant į bylą pateiktų šių įrodymų, kad automobilio gedimai buvo nulemti ieškovo minimo eismo įvykio metu (automobilio įvažiavimo į duobę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje), ieškovo ieškinys yra nepagrįstas.
11. Be to, atsakovė pažymi, kad iš bylos medžiagos nėra aišku kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis ir ar buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Anot atsakovės, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET). Esant prastoms eismo sąlygoms ar nesant geram matomumui vairuotojas turėjo atidžiai stebėti eismo sąlygas kelyje bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Anot ieškovės, byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl mano, jog vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo ieškovo ieškinį tenkinti.
13. Trečiasis asmuo nurodo, kad UAB „YIT Infra Lietuva“, kurios teises ir pareigas po reorganizavimo perėmė UAB „YIT Lietuva“, ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė Sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2), pagal kurios nuostatas atsakovė pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus.
14. Trečiasis asmuo pažymi, kad vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, CK 6.266 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnio 3 dalimi, VSĮ 6 straipsnio 32 punktu, vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba, tačiau šiuo atveju atitinkamo tarybos sprendimo nebuvo. Taigi, anot trečiojo asmens, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiūros sutartimis) negali būti perduodama.
15. Trečiasis asmuo nurodo, kad ir kitose jau išnagrinėtose civilinėse bylose buvo konstatuota, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Teismai padarė išvadą, jog atsakovė, kaip kelio savininkė, yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020 m. lapkričio 27 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2020 m. lapkričio 20 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus.
Šalies argumentai
17. Ieškovas 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus/įrodymus, kuriuose nurodo, kad po remonto automobilis turi atitikti visus saugaus eismo reikalavimus, todėl automobiliui turi būti uždėtos vienodo rašto, protektoriaus gylio ir kitus saugumo standartus atitinkančios padangos. Atsižvelgiant į tai, jog buvo būtina keisti sugadintą padangą nauja, kita ant tos pačios ašies naudojama padanga turi būti vienoda, todėl automobiliui padaryta žala buvo apskaičiuota objektyviai ir teisingai prašant atlyginti už dvi padangas. Taip pat ieškovas nesutinka su atsakovės prašymu pakeisti ją tinkame atsakove.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
18. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 15 d. apie 13:50 val. ieškovas V. K., vairuodamas automobilį MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelyje esančią duobę, kurios ieškovas nepastebėjo. Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimą dėl eismo įvykio šio eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio padanga; duobės matmenys: 120 cm, 60 cm, 15 cm.
20. Byloje pateikti įrodymai dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos 359,47 Eur sumai: 2020 m. spalio 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija SVPR Nr. 01618 223,47 Eur sumai (ratlankio lyginimas, virinimas, smėliavimas, dažymas) ir jos apmokėjimą patvirtinantis 2020 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderio kvitas Serija SVPR Nr. 146; 2020 m. spalio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. JLG-31609 136 Eur sumai (2 Diamondback padangos ir 1 rato pilnas montavimas R17) ir jos apmokėjimą patvirtinantis 2020 m. spalio 15 d. mokėjimo kvitas.
21. Nustatyta, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę su pretenzijomis (2020 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. gegužės 26 d.), tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija tiek 2020 m. rugpjūčio mėnesio, tiek 2020 m. rugsėjo 17 d. raštuose pateikė informaciją, kad vadovaujantis 2018 m. rugsėjo 25 d. sutartimi Nr. A62163/18(3.10.21TD2) dėl Šiaurės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros yra atsakinga UAB „YIT Lietuva“ ((duomenys neskelbtini) gatvė patenka į šią sritį).
22. Ieškovas taip pat kreipėsi į UAB „YIT Lietuva“ su 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir 2020 m. rugsėjo 23 d. pretenzijomis, tačiau UAB „YIT Lietuva“ savo 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir 2020 m. rugsėjo 24 d. raštuose informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip kelio savininkė, remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, yra atsakinga už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų.
Dėl (ne)tinkamos atsakovės
23. Kasacinis teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, tuo atveju, kai viešame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpciją ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytą žalą, būtina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.
24. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
25. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra savininkė kelio ruožo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko eismo įvykis. Atsakovė, ginčydama savo, kaip kelio savininkės ir valdytojos atsakomybę už kelio defektu transporto priemonei padarytą žalą, teigė, kad sutartimi yra perdavusi Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves, tarp jų ir Barsukynės gatvę, valdymą trečiajam asmeniui UAB ,,YIT Lietuva“, kuris, anot atsakovės, yra faktinis gatvių valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme.
26. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Teismas, spręsdamas dėl sutarties sąlygų turinio, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).
27. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) ir UAB „YIT Lietuva“ (rangovės) buvo sudaryta sutartis Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2), kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (Sutarties 1 punktas). Sutarties 16.11 punkte įtvirtinta, kad rangovė įsipareigoja nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovė privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovė nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir pagal 6.270 straipsnio 2 dalį, privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovė apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovę ir darbus atlikti pagal jos pateiktą raštišką užsakymą ir jame nurodytas apimtis (Sutarties 16.12 punktas).
28. Taigi, sutartimi šalys susitarė, kad rangovė atliks nuolatinę priskirtų gatvių ir kiemų stebėseną, tačiau visais atvejais prieš atlikdama kelio remonto darbus rangovė privalo gauti užsakovės (atsakovės) raštišką užsakymą. Tik tais atvejais, kai kelio defektai kelia grėsmę eismo saugumui, atsakovės užsakymas nebūtinas, tačiau atsakovė apie tokią situaciją turi būti informuojama. Įvertinus šių sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad rangovė priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai (CK 6.193 straipsnis). Vertinant šių sutarties nuostatų visumą, aplinkybė, kad sutartyje įrašyta nuostata, jog rangovė yra kelio valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiūros, savaime nėra pagrindas daryti priešingos išvados. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik sutarties nuostatos, kad rangovė yra laikoma gatvių ir kiemų dangos valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, kad rangovė yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytoja (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019). Nagrinėjamu atveju iš sutarties turinio matyti, kad rangovei teisė savo nuožiūra valdyti kelius nebuvo perduota, su ja pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip kelių techninės priežiūros sutartis.
29. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei SVĮ nuostatos. Pagal minėto įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju apie tokį perdavimą duomenų byloje nėra. CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).
30. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovės ir trečiojo asmens 2018 m. rugsėjo 25 d. sutartis vertinama kaip susitarimas dėl kelių techninės priežiūros darbų vykdymo, dėl to spręstina, kad sutartimi kelių valdymo teisė nebuvo perduota rangovei ir kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme laikytina atsakovė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos kelio dangos defektu, atlyginimo atsakovei.
Dėl žalos atlyginimo
31. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio (kelio) trūkumų, atlyginimo. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką taikant minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
33. KĮ 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia kelio sąvoką: tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantis kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Minėto straipsnio 8 dalyje apibrėžta kelio priežiūros sąvoka: nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę.
34. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje (kelkraštyje), dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.
35. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo duobė, buvusi (duomenys neskelbtini), nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytojas būtų važiavęs neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravęs (CPK 178 straipsnis). Teismui taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių V. K. kaltę eismo įvykyje (CPK 178 straipsnis). Taigi, nustatyta, jog automobilio valdytojo veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (KET 4, 9 punktai), nes, nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos važiuoti lėčiau nei leistinu maksimaliu greičiu (KET 133 punktas), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti, nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (KET 8-11 punktai). Byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojo didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovės civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį.
36. Atsakovė nesutikimą su transporto priemonei padarytos žalos dydžiu iš esmės grindžia teiginiu, jog byloje nepateikta duomenų, kad būtent šio įvykio metu transporto priemonė buvo apgadinta. Nagrinėjant šiuos argumentus pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
37. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas savo aplinkybes ar paneigiančių ieškovo išdėstytas aplinkybes, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovas nurodo, kad dėl įvykio patyrė 359,47 Eur žalą ir pateikė įrodymus, patvirtinančius šios žalos dydį: 2020 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SVPR Nr. 01618 223,47 Eur sumai (ratlankio lyginimas, virinimas, smėliavimas, dažymas) ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2020 m. spalio 1 d. kasos pajamų orderio kvitą Serija SVPR Nr. 146; 2020 m. spalio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JLG-31609 136 Eur sumai (2 Diamondback padangos ir 1 rato pilnas montavimas R17) ir jos apmokėjimą patvirtinantį 2020 m. spalio 15 d. mokėjimo kvitą.
38. Nors įvykio metu buvo pažeista viena automobilio padanga, tačiau ieškovas reiškia reikalavimą dėl dviejų padangų ir su jomis susijusiomis autoserviso paslaugomis (montavimu). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir šalių nuomone nuostolių dydis yra skirtingas, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Nurodyta įstatymo nuostata neįpareigoja teismo visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų sumų dydžiui nustatyti. Taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismai turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).
39. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio (dėl dviejų padangų keitimo išlaidų pagrįstumo), privalu atsižvelgti į Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ (toliau – Techniniai reikalavimai) nustatytus reikalavimus. Minėtų Techninių reikalavimų 5.2 punkte numatyta, kad tos pačios ašies ratai turi būti vienodi. Tos pačios ašies padangos turi būti to paties tipo (to paties gamintojo arba prekinio ženklo, to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, to paties greičio indekso, to paties protektoriaus rašto) (Techninių reikalavimų 5.3 punktas).
40. Ieškovas, dėl atsakovės kaltės apgadinęs jam priklausančią transporto priemonę, neturėtų nukentėti materialiai eismo saugumo prasme. Automobilis privalo būti suremontuotas taip, kad su juo galėtų saugiai važinėti ir po eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad po remonto automobilis turi atitikti visus saugaus eismo reikalavimus, darytina išvada, kad automobiliui turi būti uždėtos vienodo rašto, protektoriaus gylio ir kitus saugumo standartus atitinkančios padangos, todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (įskaitant ir dviejų padangų keitimo išlaidas, kurių iš esmės atsakovė ir neginčijo) yra pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas 359,47 Eur žalos atlyginimas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
41. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (359,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
43. Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir/ar jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos jam neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovo V. K. (V. K.) ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, ieškovui V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 359,47 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 47 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (359,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.