Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, A. B., L. R., V. R. atstovei advokatei Inai Kurauskienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ir atsakovų J. M. B., S. B., J. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį ir trečiųjų asmenų A. B., V. R., L. R. savarankiškus reikalavimus atsakovams J. M. B., S. B., E. S., G. S., J. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, notarė J. M. ir D. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. P. (toliau – ir ieškovas) 2022 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. M. B., S. B., E. S., G. S., J. V., prašydamas: 1) pripažinti neteisėta ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 15 d. skolos padengimo sutartį, sudarytą atsakovių S. B. ir J. V. (toliau – Skolos padengimo sutartis), kuria atsakovė J. V. už 226 000 Eur skolą perleido savo motinai atsakovei S. B. nekilnojamąjį turtą – 2/3 dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas); 2) pripažinti neteisėta ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. balandžio 28 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį (toliau – Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartis), kuria atsakovė S. B. Turtą perleido savo sutuoktiniui atsakovui J. M. B.; 3) pripažinti neteisėta 2021 m. liepos 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis), kuria atsakovas J. M. B. Turtą už 450 000 Eur perleido atsakovams E. S. ir G. S., dalį dėl Turto perleidimo; 4) taikyti restituciją ir iš atsakovų J. M. B. bei S. B. priteisti atsakovei J. V. 165 719 Eur sumą, į kurią būtų nukreiptas ieškovo vykdomas išieškojimas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022, arba ieškovui iš atsakovų J. M. B. ir S. B. priteisti 165 719 Eur žalos atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu iš atsakovės J. V. buvusio sutuoktinio trečiojo asmens D. V. priteista 1 040 000 Lt skola E. L., kuris reikalavimo teisę į pusę šios sumos (520 000 Lt arba 150 602,40 Eur) 2016 m. liepos 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovo tėvui R. P.. Atsakovės J. V. ir trečiojo asmens D. V. santuokos nutraukimo byloje Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi visa 1 040 000 Lt prievolė E. L. pripažinta solidaria. R. P. 2020 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi savo reikalavimo teisę perleidus ieškovui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu skola, kuri su palūkanomis yra 165 719 Eur, jam priteista iš atsakovės J. V.. Nagrinėjant nurodytą bylą, buvo sudaryti ginčijami sandoriai, kuriais atsakovė J. V., siekdama išvengti skolos išieškojimo, perleido jai priklausiusį vertingą nekilnojamąjį turtą savo motinai – atsakovei S. B.. Siekdamas užkirsti tam kelią, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Po skolos priteisimo paaiškėjo, kad atsakovė J. V. neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Turtas atsakovei S. B. perleistas už gerokai mažesnę kainą nei tikroji jo vertė. Skolos padengimo sutartyje nurodyto atsakovės J. V. skolinio įsipareigojimo atsakovei S. B. dalis jau buvo padengta atsakovei S. B. priverstinio išieškojimo metu įsigijus kitą 1/3 dalį ginčijamais sandoriais perleisto nekilnojamojo turto. Atsakovams J. M. B. ir S. B. buvo žinoma apie ieškovo atsakovei J. V. inicijuotą bylą. Vėlesnis turto perleidimas įvyko siekiant išvengti nesąžiningai sudaryto sandorio panaikinimo pasekmių. Yra visos sąlygos Skolos padengimo sutartį bei Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu. Tiek šie sandoriai, tiek ir Pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Be to, nuginčijus Skolos padengimo sutartį, vėlesni sandoriai pripažintini negaliojančiais ir dėl jų prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms. Sandorius pripažinus negaliojančiais, restitucija taikytina atsakovei J. V. jos skolos ieškovui dydžio sumą priteisiant iš atsakovų S. B. ir J. M. B.. Konstatavus, kad taikyti restituciją nėra pagrindo, nurodyta suma priteistina ieškovui iš atsakovų S. B. ir J. M. B. kaip žalos atlyginimas.

3. Tretieji asmenys A. B., L. R. ir V. R. pareiškė byloje savarankiškus reikalavimus, prašydami pripažinti negaliojančiomis Skolos padengimo sutartį, Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį bei Pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją ir ieškinyje nurodytą sumą solidariai iš atsakovų S. B. ir J. M. B. priteisti tretiesiems asmenims tokiomis dalimis: A. B. – 46 401 Eur, L. R. – 20 715 Eur, V. R. – 98 603 Eur; ieškovo reikalavimus atmesti.

4. Tretieji asmenys nurodė, kad yra atsakovės J. V. kreditoriai, bendra jų finansinių reikalavimų suma yra 317 600 Eur. Atsakovė J. V. trečiajam asmeniui A. B. pagal 38 vekselius, išduotus 2016–2019 metais, yra skolinga 89 100 Eur, trečiajam asmeniui L. R. pagal 2020 m. vasario 26 d. vekselį skolinga 39 500 Eur, trečiajam asmeniui V. R. pagal 63 vekselius, išduotus 2016–2019 metais, skolinga 189 000 Eur. Visų vekselių pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai, jie perduoti antstoliui, tačiau tretieji asmenys sutiko atsiimti vykdomuosius dokumentus su sąlyga, kad skolos bus sumokėtos iki 2023 m. gegužės 1 d. Kadangi skolos nebuvo grąžintos, pradėję aiškintis situaciją tretieji asmenys sužinojo apie ginčijamų sandorių sudarymą, o 2023 m. liepos 17 d. buvo informuoti ir apie teisme ieškovo inicijuotą bylą. Tretieji asmenys savo teises nurodė ginantys dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, be to, Skolos padengimo sutartimi atsiskaičius su atsakove S. B., buvo pažeisti kitų kreditorių, tarp jų – trečiųjų asmenų, interesai. Pasak trečiųjų asmenų, ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami, nes pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą. Be to, ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas dar nebuvo įgijęs reikalavimo teisės į atsakovę J. V..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: atnaujino ieškovo E. P. praleistą ieškinio senaties terminą; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 15 d. Skolos padengimo sutarties dalį, kuria į skolų, už kurias perleistos 2/3 dalys Turto, sumą (226 000 Eur) įtraukta 43 000 Eur skola, išieškoma AB Luminor Bank pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei J. V. iš atsakovų J. M. B. ir S. B. solidariai priteisė 43 000 Eur ir nurodė, kad priteista suma skirta ieškovo E. P. vykdomam išieškojimui pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022; kitus ieškinio reikalavimus ir trečiųjų asmenų A. B., L. R., V. R. savarankiškus reikalavimus atmetė; nurodė, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi atsakovams J. M. B. ir S. B. priklausančio turto arešto mastas sumažinamas nuo 165 719 Eur iki 43 000 Eur, sumažintos apimties suvaržymus paliekant galioti iki teismo sprendimo įvykdymo; atmetė ieškovo E. P. prašymą dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo tretiesiems asmenims A. B., L. R., V. R.; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas, spręsdamas dėl Skolos padengimo sutarties teisėtumo, įvertinęs ieškinio ir trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų turinį, šalių paaiškinimus, nustatė, kad Skolos padengimo sandoris yra ginčijamas trimis teisiniais pagrindais: actio Pauliana instituto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis), kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), kaip pažeidžiantis atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą (CK 6.930¹ straipsnis).

7. Įvertinęs bylos duomenis, susijusius su ieškovo reikalavimo teise atsakovei J. V., teismas konstatavo, kad ieškovas yra atsakovės J. V. kreditorius. Remdamasis bylos duomenimis, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo nurodytus argumentus dėl trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, kaip atsakovės J. V. kreditorių, statuso ir pripažino juos esant atsakovės J. V. kreditoriais.

8. Teismas, įvertinęs aplinkybių, susijusių su atsakovės S. B. įsigytu Turtu, visumą, padarė išvadą, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, jog Skolos padengimo sutartimi nustatyta atsakovei J. V. priklausiusių 2/3 dalių Turto kaina (226 000 Eur) buvo per maža ir tai nulėmė jo, kaip kreditoriaus, interesų pažeidimą.

9. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl Skolos padengimo sutartimi padengtų skolinių įsipareigojimų (dėl 43 000 Eur, perimtų iš AB Luminor Bank, ir 43 000 Eur, perimtų iš atsakovo J. M. B.) realumo. Teismas nustatė, kad iš atsakovo J. M. B. perimto reikalavimo realumą patvirtina Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-7989-285/2020 esantys duomenys bei šioje byloje priimta įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta atsakovės J. V. ir J. M. B. sudaryta taikos sutartis. Teismas nustatė, kad iš AB Luminor Bank perimto reikalavimo realumą patvirtina Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-5254-429/2019 atsakovės S. B. ir trečiojo asmens D. V. sudaryta taikos sutartis, kuria trečiasis asmuo D. V. įsipareigojo sumokėti atsakovei S. B. 43 000 Eur skolą ir 1 433 Eur palūkanų. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nuspręsti, jog šie reikalavimai kilo iš tos pačios prievolės, taip pat nustatė, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-7989-285/2020 patvirtintas atsakovės S. B. finansinis reikalavimas nebuvo patenkintas iki Skolos padengimo sutarties sudarymo.

10. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. Paskolos sutartimi atsakovė S. B. lėšas paskolino trečiajam asmeniui D. V. (paskolintas lėšas pati pervedė tiesiogiai AB Luminor Bank ir bankas patvirtino pinigų gavimą), Kauno apylinkės teismui nagrinėjant trečiojo asmens D. V. ir atsakovės J. V. santuokos nutraukimo bylą, kurioje priimtu sprendimu visos trečiojo asmens D. V. prievolės atsakovei S. B. buvo pripažintos asmeninėmis D. V. prievolėmis (Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimas civilinėje Nr. 2-633-375/2018). Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė S. B. neįrodė Skolos padengimo sutarties sudarymo metu turėjusi iš AB Luminor Bank perimtą 43 000 Eur finansinį reikalavimą atsakovės J. V. atžvilgiu. Teismas įvertino, kad atsakovė J. V., sudarydama ginčijamą sandorį, siekė modifikuoti kitus du asmenis siejančius teisinius santykius, įstodama į juos savanoriškai, o tai akivaizdžiai patvirtina vieną iš sandorio neteisėtumo actio Pauliana pagrindu sąlygų – pareigos sutaryti sandorį nebuvimą.

11. Teismas nurodė, kad CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta šalių nesąžiningumo prezumpcija, kylanti iš Skolos padengimo sutartį sudariusias atsakoves S. B. ir J. V. siejančio artimos giminystės ryšio (S. B. yra J. V. motina), bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuginčyta. Priešingai, ją papildomai patvirtina tiek aplinkybės dėl dirbtinai sukurtos piniginės prievolės, tiek ieškovo atstovės pateikti duomenys apie atsakovės S. B. dalyvavimą ankstesniuose nesąžiningais pripažintuose svainystės santykiuose su trečiuoju asmeniu D. V. disponuojant turtu.

12. Teismas, spręsdamas dėl sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino actio Pauliana pareikšti taikymo, nurodė, kad ieškovas apie galimą jo teisių pažeidimą vėliausiai sužinojo 2021 m. vasario 3 d. teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-643-273/2021), ir konstatavo, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas, nes ieškinys teismui paduotas 2022 m. liepos 19 d. Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kad ieškovas nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo teikė prašymą taikyti atsakovės J. V. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, tačiau prašymas buvo atmestas; kad ieškovo reikalavimas atsakovei J. V. teismine tvarka buvo patvirtintas jau pasibaigus ieškinio senaties terminui; kad ieškovas po jam palankaus teismo sprendimo byloje dėl skolos priteisimo priėmimo nedelsdamas ėmėsi veiksmų ikiteisminiam tyrimui inicijuoti, tačiau ši jo iniciatyva nepasiteisino, nusprendė, jog yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.

13. Įvertinęs tai, kad ieškovo piniginio reikalavimo atsakovei J. V. suma yra gerokai didesnė už 43 000 Eur, teismas padarė išvadą, jog yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos.

14. Teismas, spręsdamas dėl Skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu, įvertinęs tai, kad Skolos padengimo sutartis yra atlygintinis sandoris, konstatavęs, jog atsakovių veiksmai, kuriais iš esmės modifikuotos trečiojo asmens D. V., atsakovių J. V. ir S. B. tarpusavio prievolės, yra neteisėti žvelgiant iš ieškovo, kaip atsakovės J. V. kreditoriaus, perspektyvos, nusprendė, kad nėra pagrindo visą Skolos padengimo sutartį pripažinti sandoriu, kuris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

15. Spręsdamas dėl Skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, teismas nustatė, kad tretieji asmenys dėl vykdomųjų įrašų vekselių pagrindu išdavimo kreipėsi tik 2023 m. kovo–gegužės mėn., kai atsakovė S. B. panašiu laikotarpiu (2020 m. birželio 2 d.) jau perėmė kitų kreditorių ankstesniuose teisminiuose procesuose pareikštus ir patvirtintus piniginius reikalavimus, bei pažymėjo, jog prievolė, kurios pagrindu ieškovas gina savo teises, atsirado 2007 m. birželio 21 d. paskolos sutarties pagrindu, ginčai dėl jos prasidėjo gerokai anksčiau nei pasirašyti vekseliai, kuriais reikalavimus grindžia tretieji asmenys; tretieji asmenys pareiškime dėl savarankiškų reikalavimų patvirtino, kad jie visi buvo gavę vykdomuosius įrašus ir juos pateikę vykdyti antstoliams, tačiau dar iki ginčijamų sandorių sudarymo vykdomuosius dokumentus 2020 m. birželio 11 d. atsiėmė, nes susitarė su atsakove J. V. dėl skolos grąžinimo iki 2023 m. gegužės 1 d. Nurodytas aplinkybes teismas įvertintino kaip prieštaraujančias trečiųjų asmenų pozicijai dėl to, kad anksčiau atsiskaitant su kreditoriais, kurie atsakovei J. V. nebuvo suteikę papildomo termino skolai grąžinti, buvo pažeistos imperatyvios atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo taisyklės. Ši išvada savaime yra pagrindas trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams dėl Skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

16. Teismas, konstatavęs ginčijamo sandorio dalies ydingumą, vadovaudamasis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, 6.145 straipsnio 2 dalimi, 6.146 straipsniu, nusprendė, kad tinkamiausias, šalių interesų pusiausvyros principą geriausiai užtikrinantis neteisėto sandorio pasekmių pašalinimo būdas būtų įpareigojimas sumokėti aptariamą Turto kainos dalį ir ši suma būtų panaudota ieškovo piniginiam reikalavimui patenkinti.

17. Spręsdamas dėl Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties teisėtumo, teismas pažymėjo, kad ieškovas ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, šį sandorį ginčijo actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), taip pat kaip prieštaraujantį imperatyviosioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Šiuo teismo sprendimu pripažinus, kad yra neteisėta tik Skolos padengimo sutarties dalis, susijusi su kainos už perleistą turtą dalies sumokėjimu, toks sandorio ydingumas savaime nepaneigia nuosavybės teisės į turtą perleidimo fakto ir gali būti pašalintas pasitelkiant būdą, nesusijusį su nuosavybės teisės grąžinimu, nėra pagrindo konstatuoti vėliau sudarytos Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms. Teismas pabrėžė, kad ieškovas ir tretieji asmenys reikalavimus pareiškė ne kaip atsakovų J. M. B., S. B., bet kaip atsakovės J. V. kreditoriai, todėl atsakovų J. M. B. ir S. B. patvirtinimas, jog Turtą jie įsigijo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir šio turto pasidalijimas lygiomis dalimis bei vėlesnis atsakovei S. B. priklausiusios dalies dovanojimas atsakovui J. M. B. vertintini kaip neturėję neigiamos įtakos ieškovo ir trečiųjų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, neįrodė jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atsakovėms J. V. ir S. B. sudarant Skolos padengimo sutartį, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio jų reikalavimo dėl Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

18. Teismas, spręsdamas dėl Pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo, priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė CK 1.81 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindo, tretieji asmenys taip pat neįrodė jų teisių pažeidimo fakto, todėl reikalavimus pripažinti Pirkimo–pardavimo sutartį prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) atmetė.

19. Atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą, teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20. Apeliaciniame skunde ieškovas E. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi: pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento Skolos padengimo sutartį, Sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties dalį dėl pasidalinamo ir dovanojamo 2/3 dalių Turto; pripažinti neteisėta Pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 2/3 dalių Turto pirkimo–pardavimo; taikyti restituciją – iš atsakovų J. M. B. ir S. B. priteisti J. V. 165 719 Eur, į kuriuos būtų nukreiptas ieškovo reikalavimas dėl 165 719 Eur išieškojimo pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e23A-90-790/2022; atmetus reikalavimą dėl ginčijamų sandorių pripažinimo neteisėtais, ieškovui iš atsakovų J. M. B. ir S. B. priteisti 165 719 Eur žalos atlyginimą; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovui iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas; tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, A. B., L. R. ir V. R. skirti kiekvienam po 5 000 Eur baudą, pusę sumos priteisiant ieškovo naudai; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, buvo šališkas. Ieškovo vertinimu, teismo šališkumą patvirtina tai, kad dėl netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo sudaryti ginčijami sandoriai, ir teismo argumentai dėl Turto vertės.

20.2. Teismas nepagrįstai nusprendė panaikinti tik Skolos padengimo sutarties dalį dėl 43 000 Eur, sumokėtų už D. V. AB Luminor Bank. Tik du iš Skolos padengimo sutartyje įvardytų kreditorių – E. L. ir J. – buvo nutraukiant D. V. ir J. V. santuoką. Duomenų apie kitus kreditorius nėra. Tai reiškia, kad kitų kreditorių apskritai nebuvo, J. V. jų neturėjo. Dėl to po kelerių metų atsiradę „nauji kreditoriai“ (šeimos nariai arba artimieji), kurie neva buvo ir santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, kelia itin didelių abejonių dėl tokių kreditorių realumo. Kita vertus, kreditorių reikalavimai turėjo būti dengiami proporcingai.

20.3. Teismas turėjo analizuoti visas ginčijamoje Skolos padengimo sutartyje nurodytas skolas, tačiau to nepadarė, dėl to neatskleidė bylos esmės ir pažeidė ieškovo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą. Aplinkybę, kad M. G. nebuvo J. V. kreditorius dėl 40 000 Eur sumos, patvirtina pačių atsakovų pateikti M. P. patvarkymai, kuriuose nurodyta, jog M. G. yra D. V. kreditorius. Teismas visiškai nepagrįstai laikė esant teisingą 43 000 Eur J. V. skolos grąžinimą tėvui J. M. B. pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2SP-7989-285/2020. Teismas itin formaliai, nevertindamas bylos duomenų visumos, nusprendė dėl Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-7989-285/2020 priimtos nutarties, kuria patvirtinta atsakovų J. M. B. ir J. V. sudaryta taikos sutartis, pagrįstumo, nes iš bylos medžiagos matyti, jog ši tėvo ir dukters sutartis yra fiktyvus sandoris – byloje nėra duomenų, kad J. M. B. 2018 m. rugpjūčio 20 d. būtų turėjęs grynais pinigais 43 000 Eur; nėra įrodymų, patvirtinančių tokios sumos perdavimą J. V.. Be to, atsakovas J. M. B., duodamas paaiškinimus, painiojosi, net nežinojo apie tai, kad jis dukrai teikė oficialius pranešimus dėl skolos grąžinimo, kad dukrą buvo padavęs į teismą.

20.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Skolos padengimo sutartimi nustatyta atsakovei J. V. priklausiusio 2/3 dalių Turto kaina (226 000 Eur) nebuvo per maža, dėl to nebuvo pažeisti kreditorių interesai. Spręsdamas dėl Turto kainos, teismas neteisingai įvertino bylos duomenis, buvo šališkas, visiškai nevertino dalies reikšmingų aplinkybių, stengėsi vertinti tik tai, kas palanku atsakovams. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovė J. V., turėdama kreditorių, savo motinai atsakovei S. B. perleido 2/3 dalis Turto už mažesnę kainą tam, jog galėtų šį Turtą parduoti už gerokai didesnę kainą, į kurią kreditoriai negalėtų nukreipti išieškojimo, kad pati rūpinosi Turto pardavimu. Šios aplinkybės įrodo, kad Turtas realiai priklausė atsakovei J. V.. Teismas nevertino teismo eksperto V. G. atlikto Turto vertinimo, kuris patvirtina gerokai didesnę Turto vertę, nei nurodyta sandoriuose.

20.5. Atsakovų nesąžiningumą, sandorių simuliaciją ir siekį neatsiskaityti su kreditoriais įrodo neginčijimas faktas, kad atsakovai S. J. M. B., pusvelčiui perėmę iš dukters J. V. Turtą, po kelių mėnesių pardavė šį turtą ir gavo 111 000 Eur naudos. Be to, atsakovai iš gautos už nurodytą turtą sumos 2021 m. rugpjūčio 17 d. padovanojo 120 000 Eur savo sūnui A. B., kuris šioje byloje ginčija tuos pačius sandorius bei prašo iš tėvų žalos. Atsakovas J. M. B. 2021 m. rugpjūčio 17 d. grąžino neva skolas žmonos broliui V. R. (30 000 Eur), L. R. (60 000 Eur), nors apie tokias skolas nėra duomenų. V. R. šioje byloje ginčija tuos pačius sandorius bei prašo iš savo sesers žalos. Teismas nevertino ir netyrė šių aplinkybių. Atsakovų nesąžiningumą ir tokį patį veikimo modelį įrodo ankstesnės bylos, kuriose dalyvavo tie patys asmenys – J. V., D. V., S. ir J. M. B. ir A. B. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2067/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013). Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad atsakovai S. B. ir J. M. B. du jiems priklausančius nekilnojamojo turto objektus 2023 m. sausio 25 d. padovanojo A. B., kuris gautą turtą 2023 m. gegužės mėn. padovanojo N. B.; atsakovė S. B. jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą 2023 m. kovo 8 d. padovanojo savo broliui V. R..

20.6. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ir CK 1.81 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai ginčijamų sandorių nepripažino negaliojančiais šiuo pagrindu. Ginčijami sandoriai sudaryti artimų šeimos narių, siekiant, jog atsakovė J. V. taptų beturte ir ieškovas neturėtų galimybės išieškoti 165 719 Eur skolos. Tai akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

20.7. Teismas turėjo vertinti, tačiau nevertino, kad ieškovo patirta žala pasireiškė nuostoliais, kurie apskaičiuotini pagal atsakovų neteisėtais veiksmais gautą naudą ieškovo sąskaita. Teismas turėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 2 dalį. Pripažinus ginčijamus sandorius neteisėtais, yra pagrindas ieškovui iš atsakovų S. B. ir J. M. B. priteisti 165 719 Eur kaip žalos atlyginimą.

20.8. Teismas Pirkimo–pardavimo sutarties nepagrįstai nepripažino neteisėta. Šis sandoris yra išvestinis iš pirmųjų dviejų sandorių. Nors nėra duomenų, kad atsakovai E. S. ir G. S. būtų atsakovės J. V. šeimos nariai, tačiau tikėtina, jog yra su ja susiję, ir ginčo sandoris su jais sudarytas siekiant apsunkinti galimybę nuginčyti pirmuosius du sandorius bei išieškoti skolą. Ieškiniu prašomas restitucijos taikymas nepažeis nurodytų atsakovų interesų.

20.9. Atsakovė J. V. neprivalėjo sudaryti Skolos padengimo sutarties, kurios nesudarius nebūtų sudaryti vėlesni sandoriai. Skolos padengimo sutarties sudarymas prieštaravo ne tik J. V. kreditorių, bet ir jos pačios interesams, neatitiko protingo žmogaus standartų, nes už mažesnę ir neegzistuojančią skolą, padarant J. V. beturte, buvo perleistas didelės vertės turtas motinai, kuri, pusvelčiui perėmusi turtą, šį perleido sutuoktiniui, kuris vėliau nurodytą turtą pardavė ir taip išvengė išieškojimo iš Turto.

20.10. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą skirti tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodyti asmenys sudarė fiktyvius sandorius ir byloje nesąžiningai pareiškė neįrodytą, tiesos neatitinkančiomis aplinkybėmis grindžiamą ieškinį, siekdami neteisėto tikslo – kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovui nebūtų atlyginta atsakovų padaryta itin didelė turtinė žala. Trečiųjų asmenų ieškinio reikalavimai įrodo tiek atsakovų, tiek jiems artimų asmenų – trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, – itin didelį nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teise.

2. Atsakovai J. M. B., S. B., J. V. atsiliepime į ieškovo E. P. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis atmesta, palikti nepakeistą; atsakovų apeliacinį skundą patenkinti: sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio dalis, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neabejojo teismo nešališkumu ir nereiškė nušalinimų, o teismo nešališkumu suabejojo tik kai teismas priėmė ieškovui nepalankų sprendimą. Ieškovas remiasi išimtinai subjektyvia savo nuomone.

21.2. Ieškovo teiginiai, kad Skolos padengimo sutartyje nurodytos atsakovės J. V. prievolės M. G., E. L., A. K. J., taip pat atsakovui J. M. B., kurias ginčijama sutartimi padengė atsakovė S. B., yra fiktyvios, – nepagrįsti, byloje nėra juos patvirtinančių įrodymų. Ieškovas visgi pripažįsta, kad skolos E. L. ir A. K. J. buvo. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia visą Skolų padengimo sutartį, neturi pagrindimo.

21.3. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovės J. V. prievolės atsakovui J. M. B. buvimą patvirtinta prie nagrinėjamos bylos pridėtos civilinės bylos Nr. 2SP-7989-285/2020 medžiaga.

21.4. Apeliacinio skundo teiginiai, kad prievolė M. G. buvo asmeninė D. V. prievolė, yra nepagrįsti. M. G. reikalavimo teisę įsigijo iš UAB „Rivarda“; ši prievolė atsakovės J. V. ir D. V. santuokos nutraukimo byloje pripažinta bendra buvusių sutuoktinių prievole. Visų kreditorių, kurių reikalavimus patenkino S. B., reikalavimai teismų buvo pripažinti bendromis J. V. ir D. V. prievolėmis.

21.5. Teismas itin atidžiai ir išsamiai ištyrė aplinkybes dėl Turto vertės ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai, kad Skolos padengimo sutartimi 2/3 dalys Turto perduotos už per mažą kainą, yra nepagrįsti. Teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad atsakovė S. B. dviem sandoriais (Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu ir Skolos padengimo sutartimi) Turtą įsigijo už bendrą 341 000 Eur (atitinkamai už 115 000 Eur ir 226 000 Eur) kainą, o atsakovas J. M. B., praėjus pusmečiui po Skolų padengimo sutarties sudarymo, Pirkimo–pardavimo sutartimi Turtą pardavė už 450 000 Eur. Didesnę Turto pardavimo kainą, lyginant su jo įsigijimo išlaidomis, galėjo nulemti objektyvūs pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje. Nei šioje, nei vykdomojoje byloje nebuvo ginčytas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kuriuo atsakovė S. B. įsigijo 1/3 dalį Turto už 115 000 Eur. Skolų padengimo sutartyje nustatyta 2/3 dalių Turto kaina iš esmės atitiko priverstinio išieškojimo iš D. V. turto metu nustatytą bendrą Turto vertę (345 000 Eur).

21.6. Atsakovai dėl susiklosčiusių aplinkybių privalėjo sudaryti Skolos padengimo sutartį ir, nepaisant ieškovo, kaip kreditoriaus, interesų, šis sandoris yra teisėtas. Bylos nagrinėjimo metu buvo atskleistos visos šeimos turtinės situacijos aplinkybės ir pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, kad atsakovė S. B. su sutuoktiniu J. M. B. padengė D. V., o kartu – ir atsakovės J. V. skolas. Privalomumas sudaryti Skolų padengimo sandorį atsakovei J. V. kilo dėl to, kad reikėjo įvykdyti motinai S. B. turimus įsipareigojimus dėl visų iki tol jos piniginėmis lėšomis padengtų atsakovės piniginių prievolių. Nurodyto sandorio sudarymo metu teisme dar tik buvo nagrinėjamas atsakovės J. V. prievolės ieškovui klausimas, laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos. Tai paneigia ieškovo poziciją, kad sandoriai buvo fiktyvūs, sudaryti siekiant išvengti kreditorių reikalavimų patenkinimo.

21.7. Ieškovas neįrodinėjo, kad buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, šią aplinkybę deklaratyviai nurodė tik apeliaciniame skunde.

21.8. Nepaisant to, kad ginčijamus sandorius sudarę atsakovai yra susiję artimais giminystės ryšiais, jie sandorių sudarymo metu nebuvo nesąžiningi. Tai, kad ieškovo interesai tuo metu nebuvo pažeidžiami, o atsakovai buvo sąžiningi, iš esmės patvirtina ir tai, jog ieškovas, žinodamas apie ginčo sandorį, nesiėmė jokių veiksmų.

3. Atsakovai J. M. B., S. B. ir J. V. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio dalis, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas atnaujinti ieškovo praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą, įtvirtintą CK 6.66 straipsnio 3 dalyje. Byloje nustatyta, kad apie Skolų padengimo sutartį ieškovas vėliausiai sužinojo 2021 m. vasario 3 d. Į ikiteisminio tyrimo įstaigą ieškovas kreipėsi tik 2022 m. balandžio 15 d., o ieškinį teisme pareiškė tik 2022 m. liepos 15 d. Teismas neteisingai taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas ir principus, neatsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Ieškovas neįrodė, kad jis visą ieškinio senaties laikotarpį dėl svarbių priežasčių neturėjo galimybės ginti savo pažeistų teisių. Net ir nagrinėjant ginčą dėl skolos priteisimo iš atsakovės J. V., ieškovui buvo aiškus tiek skolos faktas, tiek konkretus skolos dydis. Dėl to jis, atstovaujamas profesionalaus teisininko, turėjo suvokti, kad, nepareiškus ieškinio per įstatyme numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, yra rizika, jog teisė liks neapginta.

22.2. Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių teisių pažeidimo ir privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį, nepagrįstai nurodė, kad Skolos padengimo sutarties dalimi, kuria Turtas perleistas už 43 000 Eur skolos bankui už J. V. pagal vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) padengimą, yra neteisėta, nes J. V. neturėjo nurodytos prievolės, įvardyta skola buvo asmeninė D. V. prievolė, todėl atsakovė J. V. neprivalėjo savarankiškai padengti šios sumos už D. V.. Byloje buvo atskleistos šeimos turtinės situacijos aplinkybės, pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, kurie parodo susiklosčiusią situaciją ir paaiškina šalių priimtus sprendimus bei sudarytus susitarimus. Trečiojo asmens D. V. ir atsakovės J. V. prievolė AB Luminor Bank buvo solidari, tai reiškia, kad atsakovė S. B. savo lėšomis padengė solidariąją sutuoktinių prievolę, nes norėjo padėti dukrai. Taip buvo pasielgta siekiant panaikinti Turtui taikytą hipoteką ir išvengti dar vieno kreditoriaus dalyvavimo skyrybų procese, išsaugant Turtą. Nurodytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė J. V. neturėjo 43 000 Eur įsipareigojimo S. B., todėl negalėjo jo padengti Turtu. Privalomumas sudaryti ginčijamą sandorį kilo siekiant įvykdyti prievoles motinai, kuri savo piniginėmis lėšomis padengė daug atsakovės (dukters) įsipareigojimų.

22.3. Skolos padengimo sutarties sudarymo metu atsakovė J. V. S. B. buvo skolinga 226 000 Eur, o atsakovės J. V. prievolės ieškovui klausimas dar buvo nagrinėjamas teismine tvarka, laikinosios apsaugos priemonės Turtui nebuvo pritaikytos. Šios aplinkybės paneigia atsakovų nesąžiningumą.

4. Ieškovas E. P. atsiliepime į atsakovų J. M. B., S. B. ir J. V. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio reikalavimų dalis, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Priešingai nei nurodyta atsakovų apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti nepagrįstą ir nepateisinamą ieškovo aplaidumą bei pasyvumą. Ieškovas aktyviai gynė pažeistas teises. Byloje dėl skolos iš atsakovės J. V. priteisimo ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas prašymo netenkino. Dėl to nurodytos bylos nagrinėjimo metu atsakovė, siekdama išvengti prievolės ieškovui įvykdymo, vienintelį turimą turtą Skolos padengimo sutartimi perleido savo motinai už tariamas skolas. Ieškovo reikalavimas atsakovei J. V. atsirado tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2022 m. vasario 24 d. sprendimą. Ieškovas nedelsdamas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, kurį 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu atsisakyta pradėti. Ieškovas 2022 m. liepos 15 d. pareiškė teisme ieškinį. Nurodytas aplinkybes teismas pagrįstai įvertino kaip sudarančias pagrindą praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

23.2. Apeliacinio skundo argumentai dėl būtinybės sudaryti ginčijamus sandorius yra nepagrįsti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė S. B. padengė J. V. skolas. Priešingai, byloje esantys duomenys suponuoja išvadą, kad atsakovų nurodomų skolų dalies apskritai nebuvo. Dauguma skolų buvo atsakovės buvusio sutuoktinio D. V. prievolės, o atsakovai, prisidengdami tariamu šių skolų padengimu, siekia išvengti įsipareigojimų ieškovui vykdymo. Skolų padengimo sutarties sudarymas prieštaravo ne tik atsakovės J. V. kreditorių, bet ir jos pačios interesams.

23.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 43 000 Eur dydžio skola AB Luminor Bank yra asmeninė trečiojo asmens D. V. skola, o ne atsakovės J. V. prievolė. Dėl to nei J. V., nei S. B. neturėjo pareigos padengti nurodyto finansinio įsipareigojimo.

23.4. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina tiek atsakovų, tiek trečiųjų asmenų argumentų prieštaringumas, nuolatinis nuomonės keitimas ir nenuoseklumas. Atsakovų S. ir J. M. B., J. V. ir trečiojo asmens A. B. nesąžiningumas bei vengimas atsiskaityti su kreditoriais, veikiant analogišku būdu, jau patvirtintas ankstesniais teismų sprendimais. Atsakovų nesąžiningumą ir vengimą atsiskaityti su kreditoriais patvirtina ir tai, kad atsakovai S. B. ir J. M. B. jiems priklausiusį nekilnojamąjį turtą 2023 m. sausio mėn. padovanojo A. B., o šis po kelių mėnesių padovanojo N. B.. Atsakovė S. B. jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą 2023 m. kovo mėn. padovanojo savo broliui V. R..

5. Atsakovai E. S. ir G. S. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovo apeliacinį skundą dėl Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo neteisėta atmesti visiškai; palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, reikalavimai pripažinti Pirkimo–pardavimo sutartį neteisėta; dėl kitų ieškovo ir atsakovų apeliacinių skundų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Atsakovų E. S. ir G. S. sąžiningumas nagrinėjamu atveju yra preziumuojamas, todėl ieškovas, siekdamas nuginčyti Pirkimo–pardavimo sutartį actio Pauliana pagrindu, privalėjo įrodyti trečiųjų asmenų (atsakovų E. S. ir G. S.) nesąžiningumą. Ieškovas atsakovų nesąžiningumą grindė per maža Turto kaina, tačiau neįrodė, kad Turto rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo didesnė, kad atsakovai Turtą įsigijo už neadekvačiai mažą kainą. Atsakovų sąžiningumą patvirtina ir sandorio sudarymo eiga, kuri buvo išsamiai išdėstyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovas nurodytų argumentų nepaneigė, todėl atsakovai laikytini sąžiningais įgijėjais.

24.2. Ieškovo teiginiai, kad atsakovai E. S. ir G. S. yra susiję su atsakove J. V., yra nepagrįsti. Iki ginčijamo sandorio sudarymo atsakovai nebuvo pažįstami, iki Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su pardavėjais dažniausiai bendravo nekilnojamojo turto brokeris. Sandorio sudarymo metu nebuvo kliūčių, apie kurias atsakovai E. S. ir G. S. žinojo ar galėjo žinoti. Sandoris sudarytas ir patvirtintas notaro.

24.3. Gyventojų registro išrašai negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovai E. S. ir G. S. negyveno ginčo name.

6. Tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, A. B., L. R., V. R. atsiliepime į ieškovo ir atsakovų apeliacinius skundus prašo nutraukti apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo E. P. prašymas dėl baudų už piktnaudžiavimą procesu skyrimo tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus; netenkinus prašymo nutraukti apeliacinį procesą, atmesti ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą skirti tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, kiekvienam po 5 000 Eur baudą, pusę baudos priteisiant ieškovui. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos nenumato galimybės skųsti apeliacine tvarka teismo procesinį sprendimą, kuriuo atsisakyta taikyti procesinę sankciją (paskirti baudą), t. y. toks procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektas.

25.2. Atsakovės J. V. vekselių tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, didžioji dalis buvo išduota anksčiau (2016–2020 m.) nei J. V. ir D. V. prievolė E. L. pripažinta solidaria (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas); vykdomieji įrašai pagal nurodytus vekselius buvo išduoti laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. ir buvo pateikti vykdyti antstoliui, tačiau, susitarus su J. V. ir S. B. dėl skolų grąžinimo termino pratęsimo, išieškotojų prašymu buvo grąžinti išieškotojams. Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovę J. V. iš savo tėvo R. P. perėmė 2020 m. kovo 10 d. Skola ieškovui iš atsakovės J. V. priteista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu. Dėl to laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 16 d. nei J. V., nei tretiesiems asmenis, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie ieškovo pretenzijas J. V., jie neturėjo tikslo sudarinėti neva fiktyvius sandorius bei neva siekti neteisėto tikslo – kad ieškovui, ieškinio patenkinimo atveju, nebūtų atlyginta atsakovų padaryta itin didelė žala. Iki 2023 m. liepos 17 d. jie nieko nežinojo apie J. V. ir E. P. teisminius ginčus.

25.3. Byloje nei ieškovas, nei atsakovė J. V. neginčijo tretiesiems asmenims išduotų vekselių ir susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais ar aiškintis šalių valią jų sudarymo metu. Ieškovo argumentai dėl sandorių fiktyvumo yra nepagrįsti.

25.4. Byloje nenustatyta, kad tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, būtų veikę prieš greitą bylos išnagrinėjimą, o jų reikalavimų netenkinimas savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

25.5. Atsakovės J. V. kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo metu (2009 m.) tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, dar nebuvo jos kreditoriai (jie pinigus J. V. skolino laikotarpiu nuo 2016 iki 2019 metų), todėl negalėjo būti nurodyti jos ieškinyje dėl santuokos nutraukimo. Pagal CK 3.67 straipsnio nuostatas visi J. V. įsipareigojimai tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, susidarė jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, todėl yra asmeniniai J. V. įsipareigojimai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikšmingų faktinių šalių ginčo aplinkybių ir bylos proceso eigos

9. Byloje nustatyta, kad ginčo Turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo atsakovės J. V. ir trečiojo asmens D. V. bendroji jungtinė nuosavybė. Šalims nutraukus santuoką, šis Turtas buvo padalintas teismo sprendimu: Turto 2/3 dalys tapo atsakovės, o 1/3 dalis – trečiojo asmens nuosavybe (Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-633-375/2018).

10. Atsakovės J. V. ir trečiojo asmens D. V. santuokos nutraukimo bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi 1 040 000 Lt (301 204,80 Eur) piniginę prievolę, į kurios dalį (150 602,40 Eur) reikalavimo teisę įgijo ieškovas 2020 m. kovo 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pripažino solidaria buvusių sutuoktinių prievole (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1069-896/2019).

11. Priverstinai išieškant skolą iš D. V., antstolio M. P. patvarkymo pagrindu UAB „Turto vertė“ 2020 m. vasario 10 d. parengė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 2002-0007 (toliau – 2020 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas), kuriame nustatyta, kad Turto rinkos vertė 2020 m. vasario 10 d., įskaitant ir pagalbinį pastatą – baseiną, yra 345 000 Eur; neįskaitant pagalbinio pastato (baseino) – 314 000 Eur (2 t., b. l. 155-162).

12. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2020 m. balandžio 20 d. aktu 1/3 dalį Turto įsigijo atsakovė S. B. už 115 000 Eur kainą (4 t., b. l. 115).

13. Atsakovė J. V. (skolininkė) ir atsakovė S. B. (kreditorė) 2021 m. sausio 15 d. sudarė skolos padengimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria J. V. už 226 000 Eur skolą perdavė, o S. B. su sutuoktiniu J. M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priėmė 2/3 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Šalys perduodamus Daiktus įvertino 226 000 Eur (Sutarties 3.1 punktas). Šalys patvirtino, kad pasirašius šią Sutartį J. V. prievolė S. B. pagal: 1) 2020 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį (pasirašytą pradinio kreditoriaus M. G. ir naujosios kreditorės S. B.) grąžinti 40 000 Eur; 2) 2020 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį (pasirašytą pradinio kreditoriaus E. L. ir naujosios kreditorės S. B.) grąžinti 60 000 Eur; 3) 2020 m. birželio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį (pasirašytą pradinių kreditorių A. K. J. ir A. J. bei naujosios kreditorės S. B.) grąžinti 40 000 Eur; 4) Kauno miesto apylinkės teismo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo AB Luminor Bank naudai grąžinti 43 000 Eur; 5) Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2SP-7989-285/2020 (išieškotojas J. M. B.; 2020 m. birželio 11 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-20-123-5612/S-5339) grąžinti 43 000 Eur, t. y. grąžinti iš viso 226 000 Eur, yra įvykdyta, nes padengta Sutartyje nurodytais Daiktais (Sutarties 3.2 papunktis) (1 t., b. l. 42–52).

14. Atsakovai J. M. B. ir S. B. 2021m. balandžio 28 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria susitarė, kad jiems lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, atitenka žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). S. B. padovanojo savo sutuoktiniui J. M. B. asmeninėn nuosavybėn šia sutartimi atidalintą 1/2 dalį Daiktų, sutuoktinis dovaną priėmė (Sutarties 4.1 papunktis) (1 t., b. l. 53–61).

15. J. M. B. ir G. S. bei E. S. 2021 m. liepos 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 5117), kuria J. M. B. pardavė, o G. S. ir E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise nusipirko žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), už 450 000 Eur kainą (1 t., b. l. 62–72).

16. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022 ieškovui E. P. iš atsakovės J. V., kaip solidariai su trečiuoju asmeniu D. V. atsakingo asmens, priteisė 150 602,40 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 338 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagal šį teismo sprendimą antstolis Z. Z. vykdo išieškojimą. Bylos duomenimis, išieškoma iš J. V. suma (skola ir palūkanos) yra 165 719 Eur (1 t., b. l. 17–23).

17. Į bylą pateikti duomenys apie nesėkmingą priverstinį skolos išieškojimą tiek iš trečiojo asmens D. V., tiek iš atsakovės J. V. (ieškinio 11, 16–17 priedai).

18. Ieškovas E. P. 2022 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas Skolos padengimo sutartį, Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančiomis CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir CK 1.81 straipsnio (viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris) pagrindais, Pirkimo–pardavimo sutartį – kaip išvestinį sandorį, taikyti restituciją ir solidariai iš atsakovų J. M. B. ir S. B. priteisti atsakovei J. V. 165 719,00 Eur, į kuriuos būtų nukreiptas atsakovės 165 719,00 Eur skolos ieškovui išieškojimas, arba, pripažinus ginčijamus sandorius teisėtais, ieškovui iš atsakovų J. M. B. ir S. B. solidariai priteisti 165 719 Eur žalos atlyginimą. Ieškovo teigimu, ginčijami sandoriai sudaryti nesąžiningai, artimų asmenų, siekiant išvengti atsakovės J. V. prievolės ieškovui įvykdymo.

19. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, A. B., L. R. ir V. R. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) bei 6.930¹ straipsnio pagrindais.

20. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento Skolos padengimo sutarties dalį dėl 43 000 Eur skolos, perimtos iš AB Luminor Bank, įtraukimo į Turtu padengiamų skolų sumą ir šią sumą iš solidarių atsakovų J. M. B. bei S. B. priteisė atsakovei J. V., nustatydamas, kad į nurodytą sumą nukreiptinas ieškovo vykdomas išieškojimas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022. Dėl Skolos padengimo sutartimi Turtu padengtos 43 000 Eur skolos AB Luminor Bank teismas konstatavo visas actio Pauliana taikymo sąlygas. Kitą ieškovo ieškinio dalį bei trečiųjų asmenų pareikštus savarankiškus reikalavimus atmetė.

21. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek ieškovas E. P., tiek atsakovai J. V., S. B. ir J. M. B..

22. Ieškovas apeliaciniu skundu kvestionuoja sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio reikalavimų dalis, ir remiasi tuo, kad teismas: 1) buvo šališkas; 2) neteisingai taikė actio Pauliana institutą; 3) netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus; 4) nepagrįstai nusprendė, kad Turtas perleistas ne už per mažą kainą; 5) nepagrįstai netaikė CK 1.81 straipsnio nuostatų; 5) Pirkimo–pardavimo sutarties nepagrįstai nepripažino neteisėta kaip išvestinio sandorio; 7) tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, nepagrįstai neskyrė baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

23. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio reikalavimų dalis, ir nurodo, kad teismas: 1) nepagrįstai atnaujino ieškovo praleistą CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą; 2) padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė J. V. neprivalėjo sudaryti ginčijamos Skolos padengimo sutarties; 3) nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos.

24. Tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, A. B., L. R. ir V. R. nepadavė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria jų reikalavimai atmesti. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl neapskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

25. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – pagal apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nustatytas ribas patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines šalių ginčo aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus teisių gynimą actio Pauliana pagrindu, taip pat CK 1.81 straipsnyje įtvirtintą sandorių negaliojimo pagrindą, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų, ar pagrįstai netaikė baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis instituto.

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

26. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana taikymo sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktas).

28. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas nenustatė actio Pauliana sąlygų visumos Skolos padengimo sutartį pripažinti negaliojančia visa apimtimi, tačiau konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos pripažinti negaliojančia Skolos padengimo sutarties dalį dėl AB Luminor Bank pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtos 43 000 Eur sumos įskaitymo į atsakovės J. V. Turtu padengtą 226 000 Eur skolos atsakovei S. B. sumą, nes atsakovė S. B. neįrodė Skolos padengimo sutarties sudarymo metu turėjusi iš AB Luminor Bank perimtą 43 000 Eur reikalavimą atsakovei J. V.. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, priėjo prie išvados, kad Skolos padengimo sutartimi atsakovai J. M. B. ir S. B. Turtą siekė įsigyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl pagal Skolos padengimo sutartį nesumokėtą įsigyto Turto kainos dalį (43 000 Eur) atsakovei J. V. priteisė solidariai iš atsakovų J. M. B. ir S. B., nustatydamas, jog į atsakovei priteistą sumą nukreiptinas vykdomas skolos ieškovui pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022 išieškojimas.

29. Ieškovas E. P. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra būtinų sąlygų pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu visą Skolos padengimo Sutartį, taip pat Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį, kaip išvestinę pripažinti neteisėta Pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovų J. M. B. ir S. B. atsakovei J. V. 165 719 Eur bei nukreipiant į šią sumą ieškovui iš atsakovės J. V. vykdomą 165 719 Eur išieškojimą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022. Ieškovas taip pat palaiko alternatyvų reikalavimą – pripažinus ginčijamus sandorius neteisėtais, jam iš atsakovų J. M. B. ir S. B. priteisti 165 719 Eur žalos atlyginimą.

30. Atsakovai J. M. B., S. B., J. V. apeliaciniame skunde prašo ieškinį atmesti visa apimtimi ir remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino negaliojančia actio Pauliana pagrindu Skolos padengimo sutarties dalį dėl AB Luminor Bank pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtų 43 000 Eur įskaitymo į atsakovės J. V. Turtu padengtą skolą, nes atsakovė J. V. turėjo 43 000 Eur įsipareigojimą S. B. ir galėjo jį padengti Turtu. Atsakovų teigimu, neįrodyta, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo, kaip atsakovės J. V. kreditoriaus, teises, kad atsakovė J. V. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, bylos duomenys paneigia atsakovų nesąžiningumo prezumpciją. Be to, atsakovų įsitikinimu, ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti ir nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

31. Apeliacinės instancijos teisme nekvestionuojama pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga – kad ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo atsakovės kreditorius ir turėjo galiojančią neabejotiną reikalavimo teisę, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos nepasisako. Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų – kreditoriaus teisių pažeidimo, skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius, ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo, taip pat dėl pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti yra šalių ginčas.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip actio Pauliana taikymo sąlygos

32. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra kreditoriaus teisių pažeidimas. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas dėl šios actio Pauliana sąlygos yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovas jo, kaip atsakovės J. V. kreditoriaus, teisių pažeidimą grindžia Skolos padengimo sutartyje nustatyta per maža 2/3 dalių Turto verte (226 000 Eur), taip pat Skolos padengimo sutartyje įvardytų atsakovės S. B. padengtų dukters skolų nerealumu (nebuvimu).

34. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių ir nesirėmė argumentais, kad Skolos padengimo sutartis jo, kaip atsakovės J. V. kreditoriaus, teises pažeidžia ir dėl to, jog atsakovė, perleisdama ginčo Turtą, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – savo motinai. Argumentą, kad kreditorių reikalavimai turėjo būti dengiami proporcingai, ieškovas nurodė tik apeliaciniame skunde, išsamiau jo neatskleisdamas, nepagrįsdamas, ar Skolos padengimo sutarties sudarymo metu jo reikalavimo teisė buvo aiškiai apibrėžta, ar jis turėjo pagrindą kartu su kitais atsakovės J. V. kreditoriais, iš kurių reikalavimo teises perėmė atsakovės motina, įvykdžiusi dukters pinigines prievoles, gauti proporcingą ginčo Turto vertės dalį. Be to, šį argumentą ieškovas nurodė kvestionuodamas Skolos padengimo sutartyje įvardytų kreditorių, su kuriais už atsakovę J. V. atsiskaitė jos motina, reikalavimų realumą, bet ne grįsdamas jo teisių pažeidimą pirmenybės vienam iš kreditorių suteikimu.

35. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga neapima teismo teisės modifikuoti ar papildyti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą; 2024 m. vasario nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 24 punktą).

36. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštu ieškiniu kreditoriaus teisių pažeidimą ieškovas grindė būtent Skolos padengimo sutartyje nustatyta per maža perleisto Turto verte ir nurodytoje sutartyje įvardytų atsakovės J. V. kreditorių, su kuriais už atsakovę atsiskaitė jos motina, reikalavimo teisių nebuvimu, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo papildyti ieškovo apibrėžtą faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos ieškovo, faktines aplinkybes), nes taip būtų peržengtos ieškinio faktinio pagrindo ribos. Pabrėžtina ir tai, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Dėl to ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad kreditorių reikalavimai turėjo būti dengiami proporcingai, negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl Skolos padengimo sutartyje nurodytos Turto vertės (ne)pagrįstumo

37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Skolos padengimo sutartimi perleisto Turto vertės, išanalizavęs byloje esančius duomenis, be kita ko, atsižvelgęs į tai, kad Skolos padengimo sutartimi buvo perleistas ne visas Turtas, o 2/3 jo dalys, priėjo prie išvados, jog ieškovas neįrodė, kad Skolos padengimo sutartyje nustatyta 2/3 dalių Turto vertė – 226 000 Eur – aiškiai neatitiko šio Turto rinkos vertės sutarties sudarymo metu.

38. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalies formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teisių pažeidimui priskirtini ir tokie atvejai, kai skolininkas parduoda turtą už mažesnę nei rinkos kainą, ir kreditorius dėl to negali išsiieškoti skolos arba galimybės ją išsiieškoti reikšmingai pasunkėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017). Turto pardavimas mažesne nei rinkos kaina vertintinas kaip kreditorių teisių pažeidimas CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010).

39. Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamą skolininko turtinę padėtį su ta, kuri būtų, jeigu ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą bei turimą po jo sudarymo. Skolininkui pardavus turtą už rinkos kainą ir gavus ekvivalentinę pinigų sumą, gali būti pripažįstama, kad kreditoriaus teisės nepažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

40. Bylos duomenimis, ginčijamos Skolos padengimo sutarties sudarymo metu (2021 m. sausio 15 d.) atsakovės J. V. turimas turtas buvo 2/3 dalys Turto; apie kitokį turtą byloje duomenų nėra. Kartu pažymėtina tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje teismų priimtų procesinių sprendimų turinys patvirtina, jog buvusių sutuoktinių solidariomis prievolėmis pripažintos itin didelės piniginės prievolės (pvz., kreditoriams A. K. J., A. J., E. L., priteista 173 772 Eur skola UAB „Vanesos turtas“ (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1069-896/2019). Nepaisant turimo 2/3 Turto, atsakovė J. V. dėl santuokos nutraukimo byloje konstatuotų solidarių didelių piniginių prievolių ginčijamos Skolos padengimo sutarties sudarymo metu iš esmės buvo nemoki.

41. Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina tai, kad atsakovė S. B. ginčijamos Skolos perleidimo sutarties sudarymo metu turėjo galiojančias, apibrėžtas reikalavimo teises į atsakovę, taigi atsakovė J. V. turėjo teisę atsiskaityti su nurodyta savo kreditore, be kita ko, ir turimu turtu. Atsakovė J. V., ginčijama sutartimi perleidusi turtą kreditorei atsakovei S. B., sumažino bendrą savo skolinių įsipareigojimų sumą. Šiuo atveju reikšminga tai, ar už skolas perleistas turtas nebuvo įvertintas aiškiai per maža kaina, taip sumažinant kito atsakovės J. V. kreditoriaus – ieškovo – galimybes gauti iš šio Turto bent dalies reikalavimų patenkinimą.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui, kvestionuojančiam 2021 m. sausio 15 d. Skolos padengimo sutartyje nustatytą 2/3 dalių Turto kainą (226 000 Eur), tenka pareiga įrodyti, jog nurodytas turtas atsakovės perleistas už gerokai mažesnę, nei tuo metu buvusi jo rinkos vertė, kainą (CPK 12, 178 straipsniai).

43. Ieškovas, įrodinėdamas, kad Skolos padengimo sutartyje nustatyta 2/3 dalių Turto kaina – 226 000 Eur – yra gerokai mažesnė už sutarties sudarymo metu buvusią šio turto rinkos vertę, remiasi jo užsakymu eksperto V. G. parengta vertinimo ataskaita, pagal kurią ginčo Turto vertė 2021 m. sausio 15 d. nustatyta 444 000 Eur (taigi 2/3 dalių būtų 296 000 Eur).

44. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CPK įtvirtinta šalies pareiga įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).

45. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

46. Pagal CPK 185 straipsnį bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

47. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

48. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas, kuriam tenka našta įrodyti ginčo Turto dalies perleidimo kainos aiškią neatitiktį šios Turto dalies rinkos vertei, neprašė paskirti teismo ekspertizę Turto rinkos vertei ginčijamų sandorių sudarymo metu nustatyti. Dėl ginčo Turto rinkos vertės Skolos padengimo sutarties sudarymo metu (2021 m. sausio 15 d.) sprendžiama pagal byloje esančius įrodymus.

49. Turto vertei nustatyti neabejotinai reikalingos specialios nekilnojamojo turto vertinimo srities žinios. Byloje yra tokie nekilnojamojo turto vertinimo srities žinių turinčių asmenų pateikti duomenys dėl ginčo Turto vertės: 1) antstolio M. P. patvarkymo pagrindu UAB „Turto vertė“ 2020 m. vasario 10 d. parengtas Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 2002-0007, kuriame nurodyta, kad Turto rinkos vertė 2020 m. vasario 10 d., įvertinus ir pagalbinį pastatą – baseiną, yra 345 000 Eur; neįvertinus pagalbinio pastato (baseino) – 314 000 Eur (2 t., b. l. 155-162); 2) ginčo Turto pirkėjo G. S. užsakymu, siekiant Turtą įkeisti finansinėms institucijoms, UAB „Newsec valuations“ 2021 m. liepos 14 d. parengta Turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad Turto rinkos vertė 2021 m. liepos 13 d. – 421 000 Eur; ataskaitos 3.3 papunktyje pažymėta, jog žemės sklype yra baseino pastatas 2l1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004/2006 metų statybos, 88 kv. m užstatyto ploto, atlikti kadastriniai matavimai, tačiau pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nevertintas (3 t., b. l. 76-115); 3) ieškovo užsakymu UAB „Verslo klase NT“ eksperto, turinčio teismo eksperto kvalifikaciją, V. G. 2022 m. lapkričio 10 d. parengta Rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad Turto rinkos vertė 2021 m. sausio 15 d. – 444 000 Eur, 2021 m. liepos 23 d. – 502 000 Eur; ataskaitos 1.4 dalyje pateikta pastaba dėl žemės sklype esančio pagalbinio pastato – baseino, pažymint, kad šis pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau valstybės įmonės Registrų centro 2006 m. balandžio 14 d. sudarytoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje nurodytas pastatas užfiksuotas kaip pagalbinis – baseinas, atlikti pastato kadastriniai matavimai ir kadastro duomenys užfiksuoti byloje; eksperto vertinimu, nėra teisinių kliūčių įregistruoti pastatą – baseiną Nekilnojamojo turto registre, todėl rinkos vertės nustatymas atliktas vadovaujantis ne tik Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. birželio 9 d. išraše užfiksuotais duomenimis, bet ir kadastrinių matavimų byloje bei vizualinės apžiūros metu užfiksuotais duomenimis (4 t., b. l. 19–52); 4) atsakovės S. B. užsakymu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo eksperto, turinčio teismo eksperto kvalifikaciją, 2024 m. gegužės 16 d. parengta Nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacinė išvada Nr. 382, kurioje nurodyta, kad ginčo Turto rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu retrospektyviai 2021 m. sausio 15 d., – 326 700 Eur (neįregistruotas pagalbinis pastatas – baseinas – nevertintas).

50. Ginčijamoje 2021 m. sausio 15 d. Skolos padengimo sutartyje šalys 2/3 dalis Turto įvertino 226 000 Eur, taigi viso Turto vertė būtų 339 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės paaiškino, kad šioje sutartyje 2/3 dalių Turto kaina nustatyta orientuojantis į antstolio M. P. patvarkymo pagrindu 2020 m. vasario 10 d. parengtame Nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatytą šio turto (įskaitant ir pagalbinį pastatą – baseiną) rinkos vertę. Viso Turto vertė – 345 000 Eur, jo 2/3 dalių būtų 230 000 Eur, ginčijamoje sutartyje šalių sulygta 2/3 dalių vertė – 226 000 Eur. 2021 m. balandžio 28 d. Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartyje visas Turtas įvertintas 341 000 Eur (1 t., b. l. 53-61), t. y. sudėjus 1/3 Turto dalies kainą – 115 000 Eur, nurodytą Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2020 m. balandžio 20 d. akte, ir 2/3 Turto dalių vertę – 226 000 Eur, nurodytą 2021 m. sausio 15 d. Skolos padengimo sutartyje. 2021 m. liepos 23 d. Pirkimo–pardavimo sutartyje šios sutarties šalių sulygta bendra Turto kaina – 450 000 Eur (1 t., b. l. 62-75).

51. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl 2021 m. sausio 15 d. Skolos padengimo sutartyje šalių nustatytos 2/3 dalių Turto kainos – 226 000 Eur – atitikties realiai šios Turto dalies rinkos vertei, šiuo konkrečiu atveju kaip reikšmingas vertina tokias aplinkybes.

52. Pirma, Skolos padengimo sutartyje 2/3 dalių Turto kaina nustatyta remiantis kvalifikuoto turto vertintojo atliktu individualiu viso Turto (ne atitinkamų jo dalių – 1/3 ar 2/3) vertinimu – UAB „Turto vertė“ 2020 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 2002-0007, kuriame nustatyta, kad Turto rinkos vertė 2020 m. vasario 10 d., įvertinus ir pagalbinį pastatą – baseiną, yra 345 000 Eur, neįvertinus pagalbinio pastato (baseino) – 314 000 Eur. Pažymėtina tai, kad nurodytas Turto vertinimas buvo užsakytas ne suinteresuotų nagrinėjamo ginčo šalių, bet valstybės įgalioto asmens, kuriam suteikta teisė vykdyti teismo sprendimus, kitus vykdomuosius dokumentus, t. y. antstolio M. P., vykdžiusio priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkui D. V. po santuokos nutraukimo tekusios 1/3 dalies Turto.

53. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti, kad vykdomojoje byloje ginčo Turto vertė nustatyta neobjektyviai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš antstolio M. P. 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymų paskirstyti išieškotas lėšas matyti, jog išieškojimas iš skolininko D. V. vykdytas 12 vykdomųjų bylų, kreditorių reikalavimai ir išieškomos sumos – itin didelės, neišieškotų skolų bendra suma – 896 729 Eur (4 t., b. l. 116–119). Esant tokioms aplinkybėms, tiek antstolis, tiek išieškotojai siekia skolininko turimą turtą realizuoti už maksimalią galimą kainą, kad išieškotojų reikalavimai būtų padengti kiek įmanoma didesne apimtimi. Byloje nėra duomenų, kad nurodytose vykdomosiose bylose bent vienas iš išieškotojų būtų kvestionavęs UAB „Turto vertė“ 2020 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 2002-0007 nustatytą Turto rinkos vertę (345 000 Eur, įvertinus ir baseino pastatą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp išieškotojų buvo ir ieškovo tėvas R. P., iš kurio reikalavimo teisės dalį perėmė ieškovas. Pažymėtina ir tai, kad konkretaus turto įvertinimas jo tikrosios vertės neatitinkančia per didele verte sudaro kliūtis realizuoti skolininko turtą, nes gali neatsirasti neadekvačiai įvertinto turto pirkėjų.

54. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, 2020 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatyta viso ginčo Turto, įvertinus ir neįregistruotą pastatą – baseiną, rinkos vertė – 345 000 Eur – laikytina objektyvia ir patikima (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

55. Antra, Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2020 m. balandžio 20 d. aktu 1/3 dalis Turto atsakovei S. B. parduota už 115 000 Eur, t. y. kainą, apskaičiuotą matematiškai tiksliai pagal 2020 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatytą viso Turto, įvertinus ir neįregistruotą pastatą – baseiną, rinkos vertę (345 000 Eur : 3). Byloje nėra duomenų, kad bent vienas iš kreditorių (išieškotojų) būtų kreipęsis dėl nurodyto Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto nuginčijimo, remdamasis tuo, jog 1/3 dalis Turto parduota už mažesnę nei jo rinkos vertė kainą.

56. Trečia, nors ginčijama Skolos padengimo sutartis sudaryta praėjus 11 mėnesių po ginčo turto vertės nustatymo 2020 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, ieškovas teismo proceso metu (taip pat ir atnaujinus apeliacinės bylos nagrinėjimą iš esmės bei 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi pasiūlius abiem ginčo šalims pateikti papildomų įrodymų, susijusių su ginčo Turto verte Skolos padengimo sutarties sudarymo dieną) nepateikė objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad nuo 2020 m. vasario 10 d. atlikto Turto įvertinimo iki 2021 m. sausio 15 d. Skolos padengimo sutarties sudarymo ginčo Turto rinkos vertė gerokai išaugo dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, kitų priežasčių (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovo pozicija, kad nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2021 m. sausio 15 d. ginčo Turto rinkos vertė ženkliai padidėjo, iš esmės grindžiama tik jo subjektyviu įsitikinimu ir vieninteliu rašytiniu įrodymu – jo užsakymu parengta 2022 m. lapkričio 10 d. Rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog Turto rinkos vertė 2021 m. sausio 15 d. – 444 000 Eur.

57. Ketvirta, ieškovo užsakymu parengta 2022 m. lapkričio 10 d. Rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaita nėra pakankamas įrodymas būtent 444 000 Eur ginčo Turto vertei 2021 m. sausio 15 d. pagrįsti, juolab ši ataskaita nepatvirtina ginčo Turto rinkos vertės esminio pokyčio laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2021 m. sausio 15 d. Priešingai, ataskaitos tiriamojoje dalyje, apžvelgiant būsto kainų pokyčius (pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis), pažymėta, kad 2020 m. IV ketvirtį, lyginant su 2019 m. IV ketvirčiu, vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 7,1 proc. (t. 4, b. l. 34). Taigi paties ieškovo pasitelkto nekilnojamojo turto vertinimo eksperto ištirti duomenys leidžia teigti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. ginčo Turto įvertinimo iki 2021 m. sausio 15 d. Skolos padengimo sutarties sudarymo nebuvo pagrindo ginčo Turto rinkos vertei esmingai išaugti. Esant tokiems bylos duomenims, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės, sudarydamos 2021 m. sausio 15 d. Skolos padengimo sutartį ir 2/3 dalių ginčo Turto kainą nustatydamos pagal 2020 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatytą šio turto vertę, susitarė dėl aiškiai per mažos 2/3 dalių ginčo Turto kainos.

58. Penkta, ieškovo užsakymu parengtoje 2022 m. lapkričio 10 d. Rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitoje nustatytos 444 000 Eur ginčo Turto rinkos vertės Skolos padengimo sutarties sudarymo dieną (2021 m. sausio 15 d.) nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Jau nurodyta, kad, atnaujinus apeliacinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi pasiūlius šalims pateikti papildomų įrodymų byloje esančių duomenų apie ginčo Turto rinkos vertę 2021 m. sausio 15 d. prieštaravimams pašalinti, ieškovas šia teise nepasinaudojo ir papildomų įrodymų savo pozicijai dėl 2/3 dalių ginčo Turto rinkos vertės pagrįsti nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

59. Šešta, atnaujinus apeliacinės bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovai nesutikimui su ieškovo pozicija dėl ginčo Turto rinkos vertės Skolos padengimo sutarties sudarymo dieną pagrįsti pateikė atsakovės S. B. užsakymu nekilnojamojo turto vertintojo, turinčio teismo eksperto kvalifikaciją, J. U. parengtą Nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacinę išvadą Nr. 382, kurioje nustatyta, kad ginčo Turto rinkos vertė 2021 m. sausio 15 d. – 326 700 Eur. Nurodyta Turto vertė nustatyta neįvertinus pagalbinio pastato – baseino, kuris nėra teisiškai įregistruotas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo argumentus, kad, siekiant nustatyti tikrąją ginčo Turto rinkos vertę, vertintinas ir neįregistruotas pagalbinis baseino pastatas, kuriam įregistruoti kliūčių nenustatyta. Nepaisant to, kad aptariamoje konsultacinėje išvadoje pagalbinis pastatas – baseinas neįvertintas, apie galimą šio pastato rinkos vertę galima spręsti iš kitų bylos duomenų. Ieškovo užsakymu parengtoje 2022 m. lapkričio 24 d. Rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitoje aptariamas pagalbinis pastatas (baseinas) įvertintas 25 382 Eur (23 075 Eur x 1,10 koeficientas). Taigi, įskaičius ir pagalbinio pastato (baseino) galimą rinkos vertę (25 382 Eur), pagal atsakovų papildomai pateiktą Nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacinę išvadą viso ginčo Turto vertė 2021 m. sausio 15 d. – 352 082 Eur (326 700 Eur + 25 382 Eur), t. y. tik 7 082 Eur didesnė už 2020 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte nustatytą šio Turto (su pagalbiniu pastatu) vertę 2020 m. vasario 10 d. (345 000 Eur). 2020 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte pagalbinis pastatas (baseinas) įvertintas 31 000 Eur. Taigi, įskaičius šią (31 000 Eur) pagalbinio pastato (baseino) galimą rinkos vertę, pagal atsakovų papildomai pateiktą Nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacinę išvadą viso ginčo Turto vertė 2021 m. sausio 15 d. – 357 700 Eur (326 700 Eur + 31 000 Eur), t. y. 12 700 Eur didesnė, nei nustatyta 2020 m. vasario 10 d. Tokio ginčo Turto rinkos vertės galimo skirtumo nėra pagrindo vertinti kaip reikšmingo.

60. Septinta, 2020 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte ginčo Turto vertė 2020 m. vasario 10 d. (345 000 Eur) nustatyta lyginamaisiais pavyzdžiais pasirinktus dvylika sandorių, sudarytų 2017 m. liepos mėn. – 2020 m. sausio mėn. laikotarpiu. Ieškovo užsakymu parengtoje 2022 m. lapkričio 24 d. Rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitoje ginčo Turto rinkos vertė 2021 m. sausio 15 d. (444 000 Eur) nustatyta pagal minimalų lyginamųjų pavydžių skaičių – tris sandorius, sudarytus 2019 m. balandžio mėn., 2020 m. liepos ir rugsėjo mėn. Atsakovų papildomai pateiktoje Nekilnojamojo turto vertės tyrimo konsultacinėje išvadoje Nr. 382 ginčo Turto vertė 2021 m. sausio 15 d. (326 000 Eur (be baseino pastato, kuris ieškovo užsakymu parengtoje ataskaitoje įvertintas 25 382 Eur) nustatyta lyginamaisiais pavyzdžiais pasirinktus penkis sandorius, sudarytus 2020 m. spalio mėn., 2020 m. sausio mėn., 2019 m. gruodžio mėn., 2019 m. balandžio mėn., 2018 m. spalio mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, daugiau lyginamųjų pavyzdžių padeda visapusiškiau ir objektyviau nustatyti panašaus nekilnojamojo turto galimą rinkos vertę.

61. Aštunta, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad Skolos padengimo sutartimi buvo perleistas ne visas ginčo Turtas, bet 2/3 jo dalys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad, parduodant 2/3 dalis Turto, nėra pagrindo turėti lūkestį gauti kainą, matematiškai tiksliai apskaičiuotą pagal nustatytą viso Turto vertę. Turto buvimas bendrąja daline nuosavybe tokio turto rinkos vertę ir rinkos kainą veikia neigiamai, mažėjančia linkme.

62. Devinta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybę, kad Turtas atitinkamomis dalimis (1/3 ir 2/3) buvo padalintas atsakovės J. V. ir trečiojo asmens D. V. santuokos nutraukimo byloje, o ne atsakovų nuožiūra, sudarant jo perleidimo sandorius. Taigi Turtas daline nuosavybe tapo ne atsakovams sąmoningai sumodeliavus dalinės nuosavybės situaciją, kad taip būtų sumažinta Turto vertė.

63. Dešimta, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, nei atsakovė S. B., tapusi 1/3 dalies Turto savininke 2020 m. balandžio 20 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu, nei atsakovė J. V., po santuokos nutraukimo įgijusi nuosavybės teisę į 2/3 dalis Turto, neturėjo pareigos kooperuotis ir pardavinėti Turtą kaip nedalomą objektą tam, jog gautų kuo daugiau lėšų atsiskaityti su atsakovės J. V. kreditoriais. Atsakovė S. B., būdama 1/3 dalies Turto savininke, turėjo teisę savo nuožiūra nuspręsti – parduoti turimą Turto dalį ar ne, jos nuosavybės teisė negali būti ribojama remiantis atsakovės J. V. kreditorių interesais.

64. Vienuolikta, vertinant ieškovo užsakymu parengtoje Rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitoje nustatytą Turto rinkos vertę 2021 m. sausio 15 d. – 444 000 Eur, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, jog Turtas ieškovo pasitelkto vertintojo buvo apžiūrėtas 2022 m. spalio mėn., t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams po to, kai jį 2021 m. liepos 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo atsakovai G. ir E. S., ir Turto būklė nebuvo tapati buvusiai ginčijamos Skolos padengimo sutarties sudarymo metu. 2021 m. liepos 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.14 papunktyje buvo užfiksuoti gyvenamojo namo defektai, kurie ieškovo užsakymu parengtoje retrospektyvinio vertinimo ataskaitoje neaptarti. Atsakovai yra pateikę į bylą 2020 m. vasario 15 d. darytas nuotraukas, kurioje užfiksuota Turto būklė, turėjusi įtakos Turto rinkos vertei (4 t., b. l. 144–156).

65. Dvylikta, ta aplinkybė, kad ginčo Turtas 2021 m. liepos 23 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovams E. ir G. S. parduotas už 450 000 Eur, nepatvirtina, jog, sudarant 2021 m. sausio 15 d. Skolos padengimo sutartį, ginčo Turto 2/3 dalių rinkos vertė buvo gerokai didesnė už 226 000 Eur. Ginčo Turtas parduotas praėjus daugiau kaip pusei metų po Skolos padengimo sutarties sudarymo. Ieškovo užsakymu parengtoje Rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad per šį pusės metų laikotarpį ginčo Turto vertė išaugo 58 000 Eur (2021 m. sausio 15 d. – 444 000 Eur, 2021 m. liepos 23 d. – 502 000 Eur). Sudėjus 1/3 Turto dalies kainą – 115 000 Eur, nurodytą Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2020 m. balandžio 20 d. akte, ir 2/3 Turto dalių vertę – 226 000 Eur, nurodytą 2021 m. sausio 15 d. Skolos padengimo sutartyje, bei prie matematiškai gautos 341 000 Eur kainos pridėjus ieškovo pasitelkto eksperto nustatytą 58 000 Eur Turto vertės padidėjimą nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021 m. liepos 23 d., gaunama suma – 399 000 Eur – yra 51 000 Eur (450 000 Eur – 399 000 Eur) arba 11 proc. didesnė už Turto kainą, sulygtą 2021 m. liepos 23 d. Pirkimo–pardavimo sutartyje. Teismų praktikoje, kad turtas parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos vertė kainą, paprastai pripažįstama, kai turtas parduotas 20 proc. mažesne kaina. Nagrinėjamu atveju tokio skirtumo nenustatyta. Be to, jau nurodyta, kad šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra ta, jog ginčijama Skolos padengimo sutartimi perleistas ne visas Turtas, bet jo dalis, ir tai nulemia mažesnę kainą.

66. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų, susijusių su ginčo Turto galima rinkos verte 2021 m. sausio 15 d. Skolos padengimo sutarties sudarymo metu, visumą, be kita ko, atsižvelgęs į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos ypatumus, konstatuoja, kad ieškovo, kuriam tenka jo įrodinėjamų aplinkybių pagrindimo našta, išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai nesuponuoja teismo pagrįsto įsitikinimo, jog Skolos padengimo sutartimi 2/3 dalys Turto atsakovei S. B. perleistos už gerokai mažesnę nei tuo metu buvusi šios turto dalies rinkos vertė kainą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės S. B. ir J. V., tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikdamos paaiškinimus teismo posėdžiuose, išdėstė aplinkybes, nulėmusias susiklosčiusią situaciją dėl ginčo Turto, nurodytoms aplinkybėms patvirtinti pateikė pakankamai įrodymų, kad 2021 m. sausio 15 d. Skolos padengimo sutartyje 2/3 dalių Turto kainą turėjo pagrindą nustatyti pagal 2020 m. vasario 10 d. atliktą įvertinimą, nes Turto vertė per vienuolika mėnesių esmingai nepasikeitė, t. y. pagrindė atsikirtimus į ieškovo argumentus (CPK 12, 178 straipsniai).

67. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo Turto 2/3 dalių galimos rinkos vertės ir galimos rinkos kainos 2021 m. sausio 15 d. Skolos padengimo sutarties sudarymo metu, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, padarytas išvadas išsamiai motyvavo. Nustačius, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Skolos padengimo sutartimi 2/3 dalys Turto buvo perleistos už rinkos vertės neatitinkančią kainą, nėra pagrindo konstatuoti ieškovo, kaip atsakovės J. V. kreditoriaus, teisių pažeidimo jo įrodinėjamu aspektu – dėl ginčo Turto dalies perleidimo už aiškiai per mažą kainą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

68. Kartu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Skolos padengimo sutartimi atsakovė J. V., perduodama atsakovei S. B. 2/3 dalis Turto, kurių vertė – 226 000 Eur, iš dalies pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teises dėl to, jog atsakovė S. B. turėjo ne 226 000 Eur, bet 183 000 Eur reikalavimo teisę į atsakovę J. V., taigi 43 000 Eur didesnės vertės turto perdavimas pažeidė ieškovo, kaip J. V. kreditoriaus, interesus (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl Skolos padengimo sutartimi padengtų atsakovės skolų (ne)realumo

69. Ieškovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Skolos padengimo sutartimi padengtų atsakovės J. V. 40 000 Eur skolos M. G. bei 43 000 Eur skolos atsakovui J. M. B. realumo.

70. Skolos padengimo sutartimi atsakovė S. B. padengė šias atsakovės J. V. skolas: 1) kreditoriui M. G. – 40 000 Eur, dėl to pradinio kreditoriaus M. G. ir naujosios kreditorės S. B. sudaryta 2020 m. birželio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartis; 2) kreditoriui E. L. – 60 000 Eur, dėl to pradinio kreditoriaus E. L. ir naujosios kreditorės S. B. sudaryta 2020 m. birželio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartis; 3) kreditoriams A. K. J. ir A. J. – 40 000 Eur, dėl to pradinių kreditorių A. K. J. ir A. J. bei naujosios kreditorės S. B. sudaryta 2020 m. birželio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartis; 4) kreditoriui AB Luminor Bank pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 43 000 Eur skolos išieškojimo AB Luminor Bank; 5) kreditoriui J. M. B. – 43 000 Eur pagal 2020 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2SP-7989-285/2020; 2020 m. birželio 11 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento dėl 43 000 Eur grąžinimo Nr. S-20-123-5612/S-5339 (1 t., b. l. 42–52).

71. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad ieškovas kėlė abejones dėl iš AB Luminor Bank perimto reikalavimo bei dėl J. M. B. reikalavimo realumo, todėl atitinkamai sprendė tik dėl šių Skolos padengimo sutartimi padengtų reikalavimų ir nevertino atsakovės S. B. iš M. G. perimto reikalavimo realumo. Apeliaciniame skunde ieškovas nesiremia tuo, kad pirmosios instancijos teisme jis ginčijo Skolos padengimo sutarties dalį, kuria buvo padengtas atsakovės S. B. iš M. G. perimtas 40 000 Eur reikalavimas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė.

72. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl Skolos padengimo sutarties dalies, susijusios su atsakovės S. B. iš M. G. perimtu 40 000 Eur reikalavimu (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

73. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Skolos padengimo sutartyje iš kreditoriaus M. G. perimtas 40 000 Eur reikalavimas pagrįstas atsakovės S. B. su šiuo kreditoriumi sudaryta 2020 m. birželio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi. Byloje nėra duomenų, kad nurodyta sutartis būtų pripažinta negaliojančia ar ginčijama įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to ieškovas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti įvardyta sutartimi atsakovės perimto reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

74. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CK 3.126 straipsnyje, CPK 382 straipsnio 5 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo, pagal kurį, inicijuojant bylą dėl santuokos nutraukimo, turi būti įvardinti visi sutuoktinių kreditoriai (tiek bendri, tiek ir asmeniniai), tikslas yra susijęs su buvusių sutuoktinių turimų prievolių teisinio statuso nustatymu ir kreditorių, kuriuos sutuoktiniai įvardija kaip asmeninius kurio nors vieno iš jų kreditorius, teise dalyvauti procese bei įrodyti sutuoktinių bendrą prievolę. Kreditoriaus neįtraukimas į santuokos nutraukimo bylą gali būti vertinamas kaip pažeidžiantis jo procesines teises, paliekantis galimybę ateityje kilti ginčui dėl prievolės pobūdžio, tačiau savaime nepaneigia skolos tam kreditoriui, kaip turtinės prievolės, fakto. Pabrėžtina tai, kad prievolės kreditoriui buvimą patvirtina konkretus sandoris, kurio pagrindu prievolė atsirado, o prievolės pasibaigimą – jos įvykdymas. Aplinkybė, kad tam tikras kreditorius nebuvo įtrauktas dalyvauti skolininko santuokos nutraukimo byloje, negali panaikinti ir nepanaikina tokio kreditoriaus reikalavimo teisės galiojimo. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad aplinkybė, jog atsakovės J. V. kreditoriai nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo bylą, paneigia šių kreditorių ir jų finansinių reikalavimų buvimą, atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

75. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino ir nepagrįstai pripažino teisėta Skolos padengimo sutarties dalį dėl atsakovės J. V. 43 000 Eur skolos atsakovui J. M. B.. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

76. Atsakovo J. M. B. 43 000 Eur reikalavimą atsakovei J. V. pagrindžia prie nagrinėjamos bylos pridėtos civilinės bylos Nr. 2SP-7989-285/2020 medžiaga. Iš nurodytos bylos duomenų matyti, kad atsakovė J. V. 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakovui J. M. B. išdavė notaro patvirtintą neprotestuotiną paprastąjį vekselį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo įsipareigojo grąžinti 43 000 Eur (civilinė byla Nr. 2SP-7989-285/2020, b. l. 7). Dėl šiame vekselyje nurodytos sumos grąžinimo atsakovė J. V. ir J. M. B. 2020 m. vasario 27 d. sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-7989-285/2020. Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-7989-285/2020 nutarta pareiškėjui J. M. B. išduoti vykdomąjį raštą dėl 43 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės J. V. (civilinė byla Nr. 2SP-7989-285/2020, b. l. 24-25).

77. Byloje nėra duomenų, kad būtų panaikintas ar nuginčytas atsakovės J. V. 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsakovui J. M. B. išduotas neprotestuotinas paprastasis vekselis ar kad civilinio proceso teisės normų įtvirtinta tvarka būtų panaikintos įvardytos įsiteisėjusios teismų nutartys. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijus skolos atsiradimo pagrindo, įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, ieškovo iškeltos abejonės dėl prievolės atsiradimo aplinkybių, dėl sandorio, kurio pagrindu priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, realumo nagrinėjamoje byloje negali būti vertinamos kaip sukuriančios pagrindą priimti priešingą procesinį sprendimą.

78. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovai S. B. ir J. M. B. yra sutuoktiniai, veda bendrą ūkį, turimą turtą valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šias aplinkybes atsakovai S. B. ir J. M. B. patvirtino ir 2023 m. vasario 14 d. teismo posėdyje. Šio teismo posėdžio metu tiek atsakovė S. B., tiek atsakovas J. M. B. paaiškino, kad atsakovei J. V. paskolą, kurios grąžinimas įformintas aptariamu atsakovui J. M. B. išduotu vekseliu, jie suteikė kaip tėvai, norėdami padėti dukrai.

79. Dėl nurodytų priežasčių ir esant įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams, priimtiems dėl atsakovės J. V. 43 000 Eur piniginės prievolės J. M. B., apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo abejoti šios atsakovės J. V. prievolės panaudojimu atsiskaitant už S. B. ir J. M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytą ginčo Turto dalį.

80. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė S. B. neįrodė Skolos padengimo sutarties sudarymo metu turėjusi iš Luminor Bank AB perimtą 43 000 Eur reikalavimą į atsakovę J. V.. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, tokią atsakovų poziciją pripažinti nepagrįsta.

81. Sutiktina su atsakovų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad trečiojo asmens D. V. ir atsakovės J. V. skola Luminor Bank AB yra solidari. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (4 t., b. l. 122). Tačiau iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovė S. B. ir trečiasis asmuo D. V. 2018 m. rugpjūčio 21 d. sudarė paskolos sutartį, kuria S. B. suteikė D. V. 43 000 Eur paskolą konkrečiam tikslui – sumokėti 43 000 Eur skolą Luminor Bank AB (paskolos sutarties 2 punktas). Be to, šalys susitarė, kad visa paskolos suma pervedama į banko nurodytą sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog mokama už D. V. (4 t., b. l. 123). 2018 m. rugpjūčio 21 d. SEPA mokėjimo nurodymu atsakovė S. B. pervedė Luminor Bank AB 43 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Mokėjimas už D. V.“ (4 t., b. l. 124). Luminor Bank AB 2018 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. 2018|19.5-L27-3087 patvirtino, kad D. V. ir J. V. visiškai ir tinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal vykdomąjį įrašą (4 t., b. l. 125). Iš byloje esančios Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-5254-429/2019 matyti, kad atsakovė S. B. ir D. V. dėl skolos grąžinimo pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį sudarė taikos sutartį, kuria D. V. įsipareigojo paskolos davėjai S. B. grąžinti iš viso 44 443 Eur; ši taikos sutartis patvirtinta teismo (4 t., b. l. 126-127). Nagrinėjamoje byloje yra pateikti duomenys apie vykdomą šios skolos priverstinį išieškojimą iš D. V., nepadengta skola – 44 329,79 Eur (4 t., b. l. 116-119). Pabrėžtina tai, kad iš Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1069-896/2019 (1 t., b. l. 112-152), Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-633-375/2018 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog visos trečiojo asmens D. V. prievolės atsakovei S. B. pripažintos asmeninėmis trečiojo asmens D. V. prievolėmis.

82. Aptartų bylos duomenų analizė suponuoja išvadą, kad atsakovė S. B. 2018 m. rugpjūčio 21 d. pervedė Luminor Bank AB 43 000 Eur veikdama pagal paskolos sutartį, sudarytą tik su vienu iš solidarių banko skolininkų – D. V., ir 43 000 Eur prievolę bankui įvykdė būtent už jį. Paskolos sutarties pagrindu sumokėjusi 43 000 Eur už D. V. bankui, atsakovė turi reikalavimo teisę į paskolos gavėją D. V., tai – jo asmeninė prievolė atsakovei (o ne bendra solidari prievolė su atsakove J. V.).

83. Remdamasis aptartais bylos duomenimis ir išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė S. B. neįrodė, jog Skolos padengimo sutarties sudarymo metu turėjo iš Luminor Bank AB perimtą 43 000 Eur dydžio reikalavimą į atsakovę J. V. (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to atsakovės S. B. reikalavimo teisė D. V. atžvilgiu Skolos padengimo sutartyje buvo neteisėtai panaudota atsiskaityti su atsakove J. V. už perduodamas 2/3 dalis Turto.

84. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijama Skolos padengimo sutartis visa apimtimi pažeidė jo, kaip atsakovės J. V. kreditoriaus, teises gauti savo prievolės įvykdymą, tačiau pripažįsta, kad yra įrodyta, jog Skolos padengimo sutartimi yra padengta ne atsakovės J. V. 43 000 Eur skola, bet trečiojo asmens D. V. asmeninė skola S. B., ši suma be teisinio nurodyta kaip atsiskaitymas už atsakovei J. V. priklausančią ginčo Turto dalį. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad Skolos padengimo sutarties dalis, kuria ginčo Turtu padengta 43 000 Eur D. V. asmeninė skola S. B., pažeidžia ieškovo, kaip atsakovės J. V. kreditoriaus, teises (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį, kaip actio Pauliana sąlygos

85. Atsakovai apeliaciniame skunde, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti negaliojančia Skolos padengimo sutarties dalį dėl 43 000 Eur skolos, remiasi tuo, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų šiai sutarties daliai negaliojančia actio Pauliana pagrindu pripažinti, nes atsakovė J. V. privalėjo sudaryti šią sutartį, kadangi susiklosčiusioje šeimos santykių ir turtinėje situacijoje turėjo įvykdyti prievoles motinai, kuri savo piniginėmis lėšomis padengė daug atsakovės (dukters) įsipareigojimų.

86. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka, kad atsakovė J. V., atsižvelgdama į savo motinos (atsakovės S. B.) pastangas, dengiant dukters skolas, siekė su ja atsiskaityti, perleisdama turimą ginčo Turto dalį. Tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog susiklosčiusioje situacijoje atsakovė turėjo pareigą sudaryti sutartį dėl skolos padengimo turtu, juolab jai priklausančia ginčo turto dalimi padengti trečiojo asmens D. V. asmeninę skolą S. B..

87. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

88. Pažymėtina tai, kad patys atsakovai apeliaciniame skunde pacitavo kasacinio teismo išaiškinimą, jog egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip tokia, negali būti CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste vertinama kaip skolininko pareiga sudaryti kokius nors sandorius, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, pavyzdžiui, parduoti savo turtą, imti paskolą arba kreditoriui perleisti turtą ar turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009).

89. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad Skolos padengimo sutarties sudarymo metu atsakovė J. V. turėjo įstatymo, teismo sprendimo ar kitokio teisinio pagrindo nelemtą pareigą sudaryti nurodytą sutartį. Byloje nėra duomenų apie atsakovės S. B. vykdytą priverstinį skolų iš atsakovės J. V. išieškojimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovė S. B., sumokėdama 43 000 Eur Luminor Bank AB, prievolę bankui įvykdė už D. V. ir nurodyta skola yra D. V. asmeninė prievolė kreditorei S. B., pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė J. V. neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą Skolos padengimo sutartį, ir pagrįstai konstatavo esant šią actio Pauliana taikymo sąlygą.

Dėl Skolos padengimo sutarties šalių nesąžiningumo, kaip actio Pauliana taikymo sąlygos

90. Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino esant nustatytą būtiną actio Pauliana taikymo sąlygą – Skolos padengimo sutarties šalių nesąžiningumą.

91. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą).

92. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais.

93. Nagrinėjamu atveju Skolos padengimo sutartį sudariusios atsakovės yra dukra ir motina, taigi jų, kaip ginčijamos sutarties šalių, nesąžiningumas yra preziumuojamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais grindžiamas Skolos padengimo sutartį sudariusių atsakovių sąžiningumas, neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovės paneigė jų nesąžiningumo prezumpciją (CPK 12, 178 straipsniai).

94. Apeliacinio skundo argumentai, kad Skolos padengimo sutarties sudarymo metu (2021 m. sausio 15 d.) atsakovės J. V. įsipareigojimai atsakovei S. B. buvo aiškūs ir apibrėžti, tuo tarpu dėl prievolės ieškovui tebevyko ginčas, dėl to ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovo interesų ir tai paneigia šalių nesąžiningumo prezumpciją, stokoja teisinio pagrįstumo.

95. Tai, kad 2007 m. birželio 21 d. paskolos sutarties pagrindu atsiradusi trečiojo asmens D. V. piniginė prievolė ieškovo tėvui, iš kurio ieškovas 2020 m. kovo 10 d. perėmė reikalavimo teisės dalį, yra solidari trečiojo asmens ir atsakovės J. V. prievolė, buvo konstatuota jau Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1069-896/2019 dėl atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo. Įstatymas nenustato, kad reiškiantis actio Pauliana kreditorius turėtų ne tik neabejotiną ir galiojančią, bet ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininką. Skolos padengimo sutarties sudarymo metu (2021 m. sausio 15 d.) ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Ta aplinkybė, kad tik Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2024 buvo išspręstas ieškovo ir atsakovės ginčas dėl prievolės solidarumo ir dydžio, nepakeičia prievolės atsiradimo momento, kuris sutartinių prievolių atveju siejamas su sutarties sudarymu (žr., inter alia (be kita ko, be to) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

96. Byloje nustatytos aplinkybės, kad Skolos padengimo sutarties sudarymo metu (2021 m. sausio 15 d.) atsakovė J. V. žinojo apie ieškovo perimtą iš tėvo reikalavimo teisės dalį ir jo siekį teismo tvarka patvirtinti šią teisę, jog ji taptų vykdytina, tai, kad atsakovė S. B. dalyvavo atsakovės J. V. ir jos buvusio sutuoktinio D. V. santuokos nutraukimo byloje ir jai buvo žinoma apie konstatuotą atsakovės J. V. įsipareigojimų kreditoriams solidarumą, taip pat tai, kad Skolos padengimo sutartimi šalys į 2/3 dalimis Turto padengiamų skolų sumą įtraukė ir trečiojo asmens D. V. 43 000 Eur asmeninę prievolę atsakovei S. B., patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą tiek dėl atsakovės J. V., tiek atsakovės S. B., kaip trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, nesąžiningumo.

Dėl senaties termino atnaujinimo pagrįstumo

97. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

98. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas apie 2021 m. sausio 15 d. sudarytą Skolos padengimo sutartį vėliausiai sužinojo 2021 m. vasario 3 d., su ieškiniu į teismą dėl nurodytos sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi 2022 m. liepos 19 d., t. y. praleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Tačiau teismas, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos aplinkybes, konstatavo, kad yra pagrindas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti.

99. Atsakovai apeliaciniame skunde kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo išvadą, remdamiesi tuo, kad aplinkybės, dėl kurių ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą Skolos padengimo sutarčiai actio Pauliana pagrindu nuginčyti, negali pateisinti šio termino praleidimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos ginčo situacijos faktines ir teisines aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su atsakovų pozicija.

100. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas apie ginčijamos Skolos padengimo sutarties sudarymo faktą sužinojo 2021 m. vasario 3 d., kai šį faktą atsakovė S. B. nurodė Kauno apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-643-273/2021 dėl skolos priteisimo posėdyje. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas ieškinį nagrinėjamoje byloje dėl Skolos padengimo sutarties nuginčijimo actio Pauliana pagrindu padavė praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą.

101. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

102. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023).

103. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į Kauno apygardos teismą dėl 150 602,40 Eur skolos iš atsakovės J. V. priteisimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo apimčiai areštuoti atsakovės J. V. turtą. Tačiau teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino (1 t., b. l. 32-33). Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-643-273/2021 ieškovo ieškinys atsakovei J. V. dėl 150 602,40 Eur skolos priteisimo buvo atmestas (1 t., b. l. 26-31). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022 panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino ir ieškovui iš atsakovės J. V. priteisė 150 602,40 Eur, išieškotinų solidariai su D. V., bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas (1 t. b. l. 17-23). Iš byloje esančio Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo 3-iojo skyriaus 2022 m. gegužės 5 d. nutarimo, tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-22723-22 matyti, kad ieškovas E. P. 2022 m. balandžio 15 d. kreipėsi su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nutarimu tyrimą atsisakyta pradėti, nurodžius, jog tarp E. P. ir J. V. atsiradę turtinio pobūdžio teisiniai santykiai spręstini civiline tvarka (1 t., b. l. 76-90). Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovas pareiškė 2022 m. liepos 19 d.

104. Įvertinus aptartas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų savo teisei reikalauti iš atsakovės solidarios su D. V. skolos apginti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant dėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino atnaujinimo, be kitų aplinkybių, reikšminga ir tai, kad ieškovo 2020 m. birželio mėn. pareikštas ieškinys atsakovei J. V. dėl 150 602,40 Eur skolos priteisimo Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-643-273/2021 buvo atmestas ir ši skola iš atsakovės J. V., kaip solidarios su D. V. skolininkės, priteista tik Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022, t. y. jau suėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui. Po nurodyto apeliacinės instancijos teismo sprendimo ieškovas nedelsdamas kreipėsi su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą, o gavęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nedelsdamas pareiškė ieškinį dėl ginčo sandorių, tarp jų – Skolos padengimo sutarties, pripažinimo negaliojančiais civilinio proceso tvarka.

105. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais motyvais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino atnaujinimą, ir ieškovo praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą atnaujino pagrįstai.

106. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo, kaip atsakovės J. V. kreditoriaus, teises pažeidžia Skolos padengimo sutarties dalis, kuria padengta ne atsakovės J. V. 43 000 Eur skola, teisingai konstatavo, jog yra nustatytos visos būtinos sąlygos šią sutarties dalį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu, ir atsakovei J. V. solidariai iš atsakovų S. B. bei J. M. B. priteisė 43 000 Eur už įsigytas 2/3 dalis Turto nesumokėtos kainos, kartu nustatydamas, jog nurodyta suma skirtina ieškovo vykdomam iš atsakovės išieškojimui pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022 (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnio2 dalis, 6.146 straipsnis).

Dėl Skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu

107. Ieškovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą nepripažinti Skolos padengimo sutarties negaliojančia CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio. Ieškovo įsitikinimu, šios sutarties šalių vienintelis siekis buvo, kad atsakovė J. V. taptų beturte ir ieškovas negalėtų išsiieškoti skolos iš atsakovės turto. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktų duomenų visumą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

108. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012).

109. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.81 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

110. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įstatyme neatskleistas formuluočių „viešoji tvarka“, „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

111. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Skolos padengimo sutarties sudarymo metu atsakovė S. B. turėjo 183 000 Eur reikalavimą atsakovei J. V.. Skolos padengimo sutartimi sutarties šalys susitarė dėl atsakovės J. V. skolų padengimo atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise likusiomis 2/3 dalimis Turto. Jau nurodyta, kad iki šios sutarties sudarymo atsakovė S. B. buvo įsigijusi šio Turto 1/3 dalį, kuri buvo pardavinėjama antstolio, vykdžiusio priverstinį skolų išieškojimą iš trečiojo asmens D. V., ir sumokėjo nekilnojamojo turto eksperto nustatytą Turto rinkos vertę atitinkančią kainą. Atsižvelgiant į tai, kad S. B. padengė atsakovės (dukters) J. V. skolų jos kreditoriams dalį, nėra pagrindo vertinti, jog šalių susitarimas, jog atsakovė J. V. perleis 2/3 dalis Turto už kainą, nustatytą atsižvelgus į antstolio užsakymu atlikto Turto vertinimo ekspertizės akte nustatytą šio turto rinkos vertę, prieštaravo geros moralės principams, viešajai tvarkai. Ieškovo, kaip atsakovės J. V. kreditoriaus teisės, pažeistos sudarant šį sandorį, yra apgintos, pripažinus negaliojančia Skolos padengimo sutarties dalį dėl 43 000 Eur skolos padengimo.

112. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, atsakovei J. V. turint piniginių prievolių atsakovei S. B., 2/3 Turto dalių perleidimas už skolas savaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas, prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei. Dėl to ieškovo reikalavimas Skolos padengimo sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnį pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.

Dėl Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties (ne)teisėtumo

113. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį prašo pripažinti negaliojančia CK 6.66 ir 1.81 straipsnių pagrindu, remdamasis tuo, jog ši sutartis sudaryta sutuoktinių, turint vienintelį tikslą – kad atsakovė J. V. taptų beturte ir išvengtų prievolės ieškovui įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti šią sutartį neteisėta ir pažeidžiančia ieškovo teises. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

114. Byloje nustatyta, jog atsakovai J. M. B. ir S. B. 2021m. balandžio 28 d. Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartimi susitarė, kad jiems Turtas priklauso lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį; S. B. jai nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį Turto padovanojo savo sutuoktiniui J. M. B. asmeninėn nuosavybėn.

115. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytą sutartį ieškovas ginčija teigdamas, jog atsakovė S. B. Skolos padengimo sutartimi neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į 2/3 dalis Turto, todėl Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartimi neteisėtai disponavo Turtu, be to, ši sutartis sudaryta siekiant išvengti Skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmių taikymo.

116. Šioje nutartyje, išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, jau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog 2/3 dalių Turto perleidimas Skolos padengimo sutartimi atsakovei S. B. už 226 000 Eur iš esmės atitiko šios Turto dalies rinkos vertę ir rinkos kainą sutarties sudarymo metu, t. y. 2021 m. sausio 15 d. Taip pat konstatuota, kad ieškovas neįrodė, jog yra pagrindas Skolos padengimo sutartį pripažinti negaliojančia visa apimtimi. Pripažinus negaliojančia Skolos padengimo sutarties dalį dėl 43 000 Eur, iš atsakovų J. M. B. ir S. B. solidariai priteista atsakovei J. V. 43 000 Eur. Skolos padengimo sutarties dalies dėl 43 000 Eur skolos padengimo teisinius padarinius išsprendus pirmiau nurodytu būdu, nėra pagrindo kvestionuoti atsakovės S. B. teisę disponuoti ginčo Turtu, t. y. konstatuoti, jog ši atsakovė ginčijama Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartimi perdavė atsakovui J. M. B. daugiau teisių nei pati turėjo.

117. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad ieškovas yra ne atsakovės S. B., bet atsakovės J. V. kreditorius. Dėl to atsakovų J. M. B. ir S. B. sudaryta Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartis, kurioje jie patvirtino, jog Turtą įsigijo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pasidalijo šį Turtą lygiomis dalimis, o atsakovė S. B. jai priklausančią dalį padovanojo atsakovui J. M. B., savaime nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų.

118. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nenustačius pagrindo pripažinti negaliojančia visa apimtimi Skolos padengimo sutartį, o šios sutarties dalies dėl 43 000 Eur skolos padengimo neteisėtumo padarinius išsprendus priteisiant iš atsakovų solidariai atsakovei J. V. nesumokėtą Turto kainos dalį, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį ieškovo įvardytais sandorių negaliojimo pagrindais, nes reikalavimas dėl šios sutarties iš esmės pareikštas kaip išvestinis, nelemtas pagrindinio reikalavimo dėl Skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą.

Dėl Pirkimo pardavimo sutarties (ne)teisėtumo

119. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde kaip išvestinį sandorį ginčija ir Pirkimo–pardavimo sutartį, nurodydamas, kad šiuo sandoriu taip pat buvo siekta apriboti ieškovo galimybes išsiieškoti skolą iš atsakovės J. V. turto. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai.

120. Kai šioje nutartyje konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia visa apimtimi Skolos padengimo sutartį, taip pat atsakovų B. sudarytą Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį, ieškovas, būdamas atsakovės J. V. kreditorius, neturi teisinio pagrindo ginčyti atsakovo J. M. B. ir atsakovų S. sudarytą Turto pirkimo–pardavimo sutartį, nes ši nelaikytina pažeidžiančia ieškovo, kaip atsakovės J. V. kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus.

121. Kartu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems motyvams dėl 2021 m. liepos 23 d. pirkimo–pardavimo sutartyje sulygtos Turto pardavimo kainos (450 000 Eur) atitikties šio Turto rinkos vertei būtent šios sutarties sudarymo dieną (2021 m. liepos 23 d.) ir jų nekartoja.

122. Papildomai pažymėtina tai, kad ieškovo užsakymu parengtoje Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo Turto vertė 2021 m. liepos 23 d. (502 000 Eur) ir atsakovų sudarytoje 2021 m. liepos 23 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta Turto pardavimo kaina (450 000 Eur) skiriasi 52 000 Eur, t. y. apie 10 proc. Akcentuotina tai, kad Turto rinkos vertė ir Turto rinkos kaina – yra skirtingos kategorijos. Turto vertintojo lyginamuoju metodu nustatyta atitinkamo turto rinkos vertė savaime neužtikrina, kad, parduodant tą turtą, bus gauta kaina, atitinkanti vertintojo nustatytą šio turto rinkos vertę. Tikrąją konkretaus turto vertę atskleidžia to turto pardavimo realus sandoris – rinkos kaina. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad 2021 m. liepos 23 d. pirkimo–pardavimo sutartyje šios sutarties šalių sulygta Turto kaina (450 000 Eur) atitiko realią šio konkretaus turto, įvertinus tiek jo privalumus, tiek trūkumus, rinkos vertę būtent 2021 m. liepos 23 d., nes byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog sutarties šalys susitarė dėl mažesnės už realią rinkos vertę kainos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai).

123. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ieškovo pareikštas reikalavimas tik pripažinti 2021 m. liepos 23 d. Pirkimo–pardavimo sutartį neteisėta, neprašant taikyti neteisėtumo padarinių, yra teisiškai ydingas, nes tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų konkrečių teisinių pasekmių. Ieškovas, prašydamas aptariamą sutartį tik pripažinti neteisėta ir netaikyti restitucijos, pripažįsta, kad atsakovai E. S. ir G. S. yra sąžiningi Turto įgijėjai ir dėl sudarytos šio Turto pirkimo–pardavimo sutarties jiems negali kilti jokių neigiamų padarinių.

Dėl teismo šališkumo

124. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta šališko teismo, dėl to priimtas sprendimas nėra teisėtas. Teismo šališkumą ieškovas grindžia anksčiau išnagrinėtose bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose nustatytas atsakovų nesąžiningumas disponuojant kitu turimu turtu, nepritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurias pritaikius būtų užkirstas kelias ginčijamiems sandoriams sudaryti, taip pat nesutikimu su apskųstame sprendime teismo išdėstytais argumentais dėl Turto vertės ginčijamų sandorių sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo argumentus dėl šališko teismo atmeta kaip nepagrįstus.

125. Viena tinkamo proceso garantijų – užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, CPK 21 straipsnis). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Dalyvaujantis byloje asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, turi teisę pagal CPK 65, 66 straipsnius teikti motyvuotą pareiškimą nušalinti teisėją (CPK 68 straipsnis).

126. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką teisėjo nešališkumas turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; vadovaujantis objektyviuoju testu, vertinama, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

127. Pažymėtina tai, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjančiam teisėjui. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad teismo šališkumą ieškovas grindžia ne objektyviomis aplinkybėmis, kurios galėtų reikšti galimą nešališkumo pažeidimą, o teismų ankstesnėse bylose priimtais procesiniais sprendimais, atsisakymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o iš esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas, ieškovo įsitikinimu, netinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes.

128. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien šalies nesutikimas su teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu ir priimtu sprendimu dėl ginčo esmės nėra pagrindas abejoti bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu. Nagrinėjamu atveju teismo atsisakymas taikyti ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones yra procesinis veiksmas, kurio (ne)pagrįstumas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas atskiruoju skundu neskundė. Ieškovo nurodyti kitose bylose teismų priimti procesiniai sprendimai taip pat nepagrindžia bylą išnagrinėjusio teismo galimo šališkumo.

129. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiamas bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumas, nenustatė aplinkybių, galinčių reikšti objektyviųjų ar subjektyviųjų pirmosios instancijos teismo šališkumo pagrindų buvimą. Nenustatyta, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo suvaržyta ar apribota ieškovo teisė teikti (rinkti) įrodymus, duoti paaiškinimus, įgyvendinti kitas CPK 42 straipsnyje įtvirtintas procesines teises. Tai, kad ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą ieškovo atžvilgiu buvus šališką.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tretiesiems asmenis, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, neskyrimo (ne)pagrįstumo

130. Ieškovas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, prašo tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, skirti kiekvienam po 5 000 Eur baudą, pusę baudos sumos priteisiant ieškovui. Prašymas grindžiamas tuo, kad tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, sudarė fiktyvius sandorius ir byloje pareiškė tiesos neatitinkančiomis aplinkybėmis grindžiamą ieškinį, siekdami neteisėto tikslo – kad patenkinus ieškovo ieškinį jam nebūtų atlyginta itin didelė žala.

131. Pirmosios instancijos teismas trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, veiksmuose nenustatė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo procesinio prašymo skirti šiems dalyvaujantiems bylose asmenims baudą netenkino.

132. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos paskiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

133. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2017 65 punktas).

134. Nagrinėjamoje byloje tretieji asmenys pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydami pripažinti negaliojančiomis Skolos padengimo sutartį, Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį bei Pirkimo–pardavimo sutartį ir, taikant vienašalę restituciją, ieškovo ieškinyje nurodytą sumą solidariai iš atsakovų S. B. ir J. M. B. priteisti tretiesiems asmenims tokiomis dalimis: A. B. – 46 401 Eur, L. R. – 20 715 Eur, V. R. – 98 603 Eur, o ieškovo reikalavimus atmesti. Tretieji asmenys savo reikalavimus grindė tuo, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas ir jų, kaip aukštesnės eilės atsakovės J. V. kreditorių, teisės. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime atmetė ieškovo abejones dėl trečiųjų asmenų, kaip atsakovės J. V. kreditorių, teisinio statuso, tačiau trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų netenkino, nes konstatavo, kad jie iki ginčijamų sandorių sudarymo atsiėmė vykdomuosius dokumentus ir atsakovei J. V. suteikė papildomą terminą pinginėms prievolėms įvykdyti.

135. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, yra susijusios su ginčo šalių materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pasisakė apskųstame sprendime. Nors teismas netenkino trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų, tačiau atmetė ieškovo iškeltas abejones dėl trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, kaip atsakovės J. V. kreditorių, teisinio statuso. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, yra atsakovės J. V. kreditoriai, nėra paneigta. Vien ta aplinkybė, kad jie byloje, iškeltoje pagal ieškovo ieškinį, pareiškė savarankiškus reikalavimus, įrodinėdami savo teisę gauti iš atsakovės J. V. skolų grąžinimą pirmiau už ieškovą, negali būti vertinama kaip akivaizdžiai nesąžiningas savarankiškų reikalavimų pareiškimas. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios reikštų, kad tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei ginčo išsprendimą.

136. Dėl išdėstytų motyvų darytina išvada, kad ieškovo prašymas taikyti tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, CPK 95 straipsnyje numatytą atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

137. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie pagrįstos išvados, kad pažeistos ieškovo teisės gintinos pripažįstant negaliojančia Skolos padengimo sutarties dalį dėl Turto dalimi be pagrindo padengtos 43 000 Eur skolos ir nesumokėtą perleisto Turto kainos dalį (43 000 Eur) priteisiant atsakovei J. V. iš solidarių atsakovų J. M. B. ir S. B. bei nustatant, jog iš nurodytos sumos vykdytinas išieškojimas ieškovui, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti ieškovo nurodytą alternatyvų jo teisių gynimo būdą – priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą.

138. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

139. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai nustatė tarp šalių kilusio ginčo faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas sandorių pripažinimas negaliojančiais CK 6.66, 1.81 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, ieškinio senaties termino atnaujinimas, taip pat civilinio proceso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to ieškovo ir atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

140. Netenkinus nei ieškovo, nei atsakovų J. M. B., S. B., J. V. apeliacinių skundų, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

141. Atsakovai E. S. ir G. S. apeliacinės instancijos teisme patyrė 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2024 m. kovo 15d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BP1891/24, 2024 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymą.

142. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis, įvertinęs suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, 8.11 papunktį apskaičiuotus maksimalius rekomenduojamus atlygio už atitinkamas teisines paslaugas dydžius, konstatuoja, kad atsakovų prašoma atlyginti 665,50 Eur išlaidų suma yra pagrįsta visa apimtimi, todėl šios išlaidos atsakovams priteisiamos iš ieškovo.

143. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovo E. P. prašymas atidėti 1 595 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.

144. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinas 1 595 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

145. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovų J. M. B., S. B., J. V. prašymas atidėti 670 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.

146. Netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, iš jų į valstybės biudžetą priteistinas 670 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti ieškovo E. P. prašymo skirti baudą tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, A. B., L. R. ir V. R..

Priteisti iš ieškovo E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 595 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovų J. M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybei 670 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.