- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2-434-945/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00403-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- S. B., J. V., J. M. B., G. S., E. S.
- Trečiasis asmuo
- A. B., V. R., L. R.
- Advokatai
- Ina Kurauskienė, Sonata Žukauskienė, Arūnas Rudzinskas
- Kategorijos
trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, A. B., V. R., L. R. atstovei advokatei Inai Kurauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį ir trečiųjų asmenų A. B., V. R., L. R. savarankiškus reikalavimus atsakovams J. V., S. B., J. M. B., G. S., E. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, notarė J. M. ir D. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas E. P. (toliau – ieškovas) ieškiniu teismo prašo: 1) pripažinti neteisėta ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 15 d. skolos padengimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių J. V. ir S. B. (toliau – Skolos padengimo sutartis), kuria atsakovė J. V. už 226 000 Eur skolą perleido savo mamai atsakovei S. B. nekilnojamąjį turtą – 2/3 dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas); 2) pripažinti neteisėta ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. balandžio 28 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį (toliau – Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartis), kuria atsakovė S. B. Turtą perleido savo vyrui atsakovui J. M. B.; 3) pripažinti neteisėta 2021 m. liepos 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis), kuria atsakovas J. M. B. visą (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą už 450 000 Eur perleido atsakovams G. S. ir E. S., dalį dėl Turto perleidimo; 4) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų S. B. ir J. M. B. atsakovei J. V. 165 719 Eur sumą, į kurią būtų nukreiptas ieškovo vykdomas išieškojimas pagal 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022 arba priteisti ieškovui iš atsakovų S. B. ir J. M. B. 165 719 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu iš atsakovės buvusio sutuoktinio trečiojo asmens D. V. priteista 1 040 000 Lt skola E. L., kuris reikalavimo teisę į pusę šios sumos (520 000 Lt arba 150 602,40 Eur) 2016 m. liepos 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovo tėvui R. P. Atsakovės J. V. ir trečiojo asmens D. V. santuokos nutraukimo byloje Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi visa 1 040 000 Lt prievolė E. L. buvo pripažinta solidaria. R. P. 2020 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi savo reikalavimo teises perleidus ieškovui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu skola, kuri su palūkanomis sudaro 165 719 Eur, jam priteista iš atsakovės J. V. Jau vykstant šios bylos nagrinėjimui buvo sudaryti ginčijami sandoriai, kuriais atsakovė J. V., siekdama išvengti skolos išieškojimo, perleido jai priklausiusį vertingą nekilnojamąjį turtą. Siekdamas užkirsti tam kelią ieškovas prašė taikyti laikinąsias apaugos priemones, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Po skolos priteisimo išaiškėjo, kad atsakovė J. V. neturi jokio turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Turtas atsakovei S. B. perleistas už ženkliai mažesnę kainą, nei tikroji jo vertė. Dalis Skolos padengimo sutartyje nurodyto atsakovės J. V. skolinio įsipareigojimo atsakovei S. B. jau buvo padengta atsakovei S. B. priverstinio išieškojimo eigoje įsigijus kitą 1/3 dalį ginčijamais sandoriais perleisto nekilnojamojo turto. Atsakovams S. B. ir J. M. B. buvo žinoma apie ieškovo atsakovės J. V. atžvilgiu inicijuotą bylą. Vėlesnis turto perleidimas buvo vykdomas siekiant išvengti nesąžiningai sudaryto sandorio panaikinimo pasekmių. Egzistuoja visos sąlygos Skolos padengimo sutartį ir Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu. Tiek šie sandoriai, tiek ir Pirkimo – pardavimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Be to, nuginčijus Skolos padengimo sutartį vėlesni sandoriai pripažintini negaliojančiais ir dėl jų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms. Sandorius pripažinus negaliojančiais restitucija taikytina priteisiant atsakovei J. V. jos skolos ieškovui dydžiui lygią sumą iš atsakovų S. B. ir J. M. B. Konstatavus, kad taikyti restituciją nėra pagrindo, nurodyta suma priteistina ieškovui iš atsakovų S. B. ir J. M. B. kaip žalos atlyginimas.
3. Tretieji asmenys A. B., V. R. ir L. R. pareiškė byloje savarankiškus reikalavimus, kuriais prašo Pripažinti negaliojančiomis Skolos padengimo sutartį, Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį bei Pirkimo – pardavimo sutartį, taikant vienašalę restituciją ieškinyje ieškovo nurodytą sumą solidariai iš atsakovų S. B. ir J. M. B. priteisti tretiesiems asmenims tokiomis dalimis: L. R. – 20 715 Eur, V. R. – 98 603 Eur, A. B. – 46 401 Eur, ieškovo reikalavimus atmesti.
4. Tretieji asmenys nurodo esantys atsakovės J. V. kreditoriais, bendra jų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 317 600 Eur. Atsakovė J. V. trečiajam asmeniui A. B. pagal 38 vekselius, išduotus 2016 m. – 2019 m., skolinga 89 100 Eur, trečiajam asmeniui V. R. pagal 63 vekselius, išduotus 2016 m. – 2019 m., skolinga 189 000 Eur, trečiajam asmeniui L. R. pagal 2020 m. vasario 26 d. vekselį skolinga 39 500 Eur. Visų vekselių pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai, vekseliai perduoti antstoliui, tačiau tretieji asmenys sutiko atsiimti vykdomuosius dokumentus su sąlyga, kad skolos bus grąžintos iki 2023 m. gegužės 1 d. Kadangi skolos taip ir nebuvo grąžintos, pradėję aiškintis situaciją tretieji asmenys sužinojo apie ginčijamų sandorių sudarymą, o 2023 m. liepos 17 d. buvo informuoti ir apie teisme ieškovo inicijuotą bylą. Savo teises tretieji asmenys nurodo ginantys akcentuodami atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą bei nurodydami, kad Skolos padengimo sutartimi atsiskaitant su atsakove S. B. buvo pažeisti kitų kreditorių, įskaitant trečiuosius asmenis, interesai. Pareiškime taip pat akcentuojama, kad ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą. Be to, ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas dar nebuvo įgijęs reikalavimo teisės į atsakovę J. V.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai G. S. ir E. S. prašo ieškinio reikalavimus jų atžvilgiu (dėl Pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo neteisėta) atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai nurodo ginčijama Pirkimo – pardavimo sutartimi nekilnojamojo turto objektą iš atsakovo J. M. B. įsigiję kaip sąžiningi pirkėjai, analizavę rinką, radę skelbimą interneto portale, turtą apžiūrėję ir derybas vedę tarpininkaujant pardavėjo pasitelktai nekilnojamojo turto brokerei, įsigijimą finansavę banko kreditu, kurio suteikimui buvo atliktas turto vertinimas. Atsakovams nebuvo žinoma apie jokias kliūtis sandoriui sudaryti, sandoris sudarytas notarine tvarka. Nepriklausomas vertintojas turtą įvertino 421 000 Eur suma, kuri yra mažesnė už įsigijimo kainą. Atsiliepime į trečiųjų asmenų pareiškimą atsakovai nurodė prašantys jų atžvilgiu reiškiamus reikalavimus atmesti tais pačiais pagrindais, kuriais turėtų būti atmesti ir ieškovo reikalavimai.
6. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai J. V., S. B. ir J. M. B. prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai nurodo, kad ieškovas neįrodė sąlygų taikyti actio Pauliana institutą. Ieškinys pareikštas praleidus senaties terminą, kuris skaičiuotinas ne nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo priėmimo, bet vėliausiai nuo tada, kai dar nagrinėjant minėtą bylą pirmosios instancijos teisme 2021 m. vasario 3 d. posėdyje, dalyvaujant ieškovui ir jo atstovei, liudytoja apklausiama S. B. informavo apie Skolos padengimo sutarties sudarymą. Be to, ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas neturėjo reikalavimo teisės atsakovės J. V. atžvilgiu, ši teisė buvo patvirtinta tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2022 m. vasario 24 d. sprendimą. Skolos padengimo sutartis negali būti vertinama ir kaip pažeidžianti ieškovo interesus, kadangi po sandorio sudarymo sumažėjo ne tik atsakovei J. V. priklausančio turto, bet ir jos turtinių prievolių dydis. Vertindami pareigą sudaryti sandorį, kaip actio Pauliana sąlygą, atsakovai akcentuoja, kad Skolos padengimo sutarties sudarymo metu ieškovas dar nebuvo atsakovės J. V. kreditoriumi, laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų ribojamos teisės sudaryti sandorį, nebuvo taikomos, atsakovė S. B., siekdama padėti dukrai, atsiskaitė su eile jos kreditorinių, 30 000 Eur sumokėdama ir ieškovo tėvui R. P., ji taip pat už 115 000 Eur įsigijo po atsakovės J. V. ir trečiojo asmens D. V. santuokos nutraukimo trečiajam asmeniui D. V. atitekusią 1/3 nekilnojamojo turto objekto, kuri buvo pardavinėjama priverstine tvarka. Vykdymo proceso metu 2020 m. vasario 10 d. turtas įvertintas 345 000 Eur suma, 2/3 dalies vertė – 230 000 Eur, todėl jos perėmimas už 226 000 Eur skolą negali būti vertinamas kaip nepagrįstas elgesys. Šios aplinkybės patvirtina ir atsakovų sąžiningumą. Pasisakydami dėl ieškiniu prašomų taikyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmių atsakovai nurodo, kad nėra aiškus sandoriais perleisto turto likimas, priežastis, dėl kurios piniginis reikalavimas reiškiamas solidariai atsakovų S. B. ir J. M. B. atžvilgiu. Atsiliepime į trečiųjų asmenų pareiškimą atsakovai patvirtino trečiųjų asmenų reikalavimo teisių atsakovės J. V. atžvilgiu faktą, tačiau reiškiamus reikalavimus prašo atmesti, kadangi tretieji asmenys neįrodinėja, kad po ginčijamų sandorių sudarymo buvo nepagrįstai sumažinta atsakovės J. V. turto masė, jie buvo sudaryti siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Sandorių šalių sąžiningumą patvirtina sumų, už kurias perleistas turtas, realumas. Be to, patys tretieji asmenys sutiko kurį laiką nereikalauti iš atsakovės skolos grąžinimo.
7. Atsiliepimu į trečiųjų asmenų pareiškimą ieškovas prašė trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus atmesti bei nurodė, kad šių reikalavimų pareiškimas dar kartą patvirtina atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. bei jų giminaičių nesąžiningumą. Nors trečiųjų asmenų nurodomi reikalavimai atsirado dar iki atsakovės J. V. ir trečiojo asmens D. V. santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo, tačiau šioje byloje tretieji asmenys, kaip kreditoriai, nebuvo išviešinti. Kreditoriniai reikalavimai grindžiami vekseliais, kurie sudaryti dirbtinai skaidant sumas ir taip išvengiant pareigos sandorius įforminti notariškai, kas lemia šių sandorių negaliojimą. Kadangi tretieji asmenys yra atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. artimieji giminaičiai (trečiasis asmuo A. B. yra atsakovės J. V. brolis ir atsakovų S. B. bei J. M. B. sūnus, tretieji asmenys V. R. ir L. R. yra atsakovės S. B. broliai), jie negalėjo nežinoti nei apie ginčo sandorius, nei apie teisme nagrinėjamą bylą, todėl savarankiški reikalavimai vertintini kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą, kas yra savarankiškas pagrindas juos atmesti. Ieškovas atsiliepime taip pat prašo taikyti tretiesiems asmenims baudą už piktnaudžiavimą procesu (kiekvienam po 5 000 Eur), pusę baudos sumos skiriant ieškovui.
8. Trečiasis asmuo notarė J. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštu nurodė nesanti materialiai suinteresuota bylos baigtimi, todėl prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepimo į trečiųjų asmenų pareiškimą notarė neteikė.
9. Trečiasis asmuo D. V. atsiliepimų į ieškinį ir trečiųjų asmenų pareiškimą neteikė, apklausiamas 2023 m. spalio 31 d. teismo posėdyje nurodė besilaikantis pozicijos, kad visi atsakovų atžvilgiu reiškiami reikalavimai turėtų būti atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies, trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai atmetami
Dėl faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų
10. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškinio sumą atitinkanti atsakovės J. V. piniginė prievolė ieškovui yra patvirtinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, priimtais kitose civilinėse bylose: Kauno apygardos teismas, (duomenys neskelbtini) nutartimi (ieškinio 15 priedas) išnagrinėjęs atsakovės J. V. ir trečiojo asmens D. V. santuokos nutraukimo bylą (bylos Nr. 2A-1069-896/2019), prievolę, iš kurios kildinamas piniginis reikalavimas, pripažino solidaria, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022 (ieškinio 2 priedas) ieškovui iš atsakovės J. V., kaip solidariai su trečiuoju asmeniu D. V. atsakingo asmens, priteisė 150 602,40 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui pateikti ir duomenys apie nesėkmingą priverstinį skolos išieškojimą tiek iš trečiojo asmens D. V., tiek iš atsakovės J. V. (ieškinio 11, 16–17 priedai).
11. Tretiesiems asmenims pareiškus savarankiškus reikalavimus atsakovai J. V., S. B. ir J. M. B. pripažino reikalavimus pareiškusių asmenų kreditorinių reikalavimų atsakovei J. V. faktą ir dydį, kurie grindžiami prie trečiųjų asmenų pareiškimo pridedamais vekseliais, jų pagrindu išduotais vykdomaisiais įrašais, juose užfiksuotais duomenimis apie išieškojimo perdavimą vykdyti antstoliui bei grąžinimą išieškotojams jų prašymu (pareiškimo dėl savarankiškų reikalavimų 5–13 priedai).
12. Nagrinėjant bylą nebuvo ginčijama ir ieškovo nurodoma aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byloje buvo dalijamas trečiajam asmeniui D. V. ir atsakovei J. V. priklausęs nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių 2/3 dalys atiteko atsakovei, o 1/3 dalis – trečiajam asmeniui (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-633-375/2018). Trečiajam asmeniui D. V. atitekusią turto dalį atsakovė S. B. už 115 000 Eur įsigijo priverstinio išieškojimo eigoje sudarytu 2020 m. balandžio 20 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu (atsakovų J. V., S. B., J. M. B. atstovo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo 1 priedas; Nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija, ieškinio 6 priedas).
13. Ginčas byloje kilo dėl trijų 2021 m. sudarytų sandorių disponuojant atsakovei J. V. priklausiusiomis 2/3 dalimis turto teisėtumo: 1) 2021 m. sausio 15 d. Skolos padengimo sutarties (ieškinio 7 priedas), sudarytos tarp atsakovių J. V. ir S. B., kuria atsakovė J. V. už 226 000 Eur skolą Turtą perleido savo mamai atsakovei S. B.; po šio sandorio sudarymo atsakovė S. B. tapo viso nekilnojamojo turto objekto savininke; 2) 2021 m. balandžio 28 d. Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties (ieškinio 8 priedas), kuria atsakovai S. B. ir J. M. B. patvirtino nekilnojamojo turto objektą valdę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pasidalino nuosavybės teises į jį lygiomis dalimis ir atsakovė S. B. savo dalį padovanojo atsakovui J. M. B.; 3) 2021 m. liepos 23 d. Pirkimo – pardavimo sutarties (ieškinio 9 priedas), kuria atsakovas J. M. B. nekilnojamojo turto objektą už 450 000 Eur perleido atsakovams G. S. ir E. S.
Dėl Skolos padengimo sutarties (ne)teisėtumo
14. Kaip matyti tiek iš ieškinio ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimo turinio, tiek iš ieškovo, jo ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais atstovių bylos nagrinėjimo eigoje reikštų paaiškinimų, Skolos padengimo sandoris ginčijamas pasitelkiant tris teisinius pagrindus – actio Pauliana institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis), prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), taip pat atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą (CK 6.930¹ straipsnis). Kadangi reikalavimus tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys reiškia kaip atsakovės J. V. kreditoriai, pirmiausiai pasisakytina dėl šio jų statuso.
15. Kaip minėta sprendimo 10 punkte, anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose teismų priimtais procesiniais sprendimais yra konstatuotas piniginės atsakovės J. V. prievolės ieškovui faktas. Nors atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atstovas akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022, kuriuo skola priteista ieškovui, priimtas po ginčijamo sandorio sudarymo, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip paneigianti ieškovo reikalavimo teisės egzistavimo sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą, kuris sutartinių prievolių atveju siejamas su sutarties sudarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Nagrinėjamu atveju prievolė kildinama iš 2007 m. birželio 21 d. paskolos sutarties, be to, kaip minėta sprendimo 10 punkte, dar 2019 m. išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje buvo konstatuotas tiek prievolės faktas, tiek jos solidarumas. Ieškovui perėmus reikalavimo teises 2020 m. kovo 10 d., dar iki ginčijamo sandorio sudarymo (2020 m. birželio 16 d.) ieškovas iniciavo bylą dėl skolos iš atsakovės pagal aptariamą prievolę priteisimo, o išnagrinėjus šią bylą priimtu Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu tik buvo patvirtintas prievolės egzistavimo faktas. Šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas ir į atsakovų pozicijos nenuoseklumą, viena vertus, ieškovo, kaip kreditoriaus, statuso konstatavimo tikslais akcentuojant, kad reikalavimo teisė įgyta 2022 m. vasario 24 d., kita vertus, ieškinio senaties termino skaičiavimo tikslais pabrėžiant, jog apie, jų vertinimu, nesamos teisės pažeidimą ieškovas turėjo sužinoti anksčiau.
16. Kaip minėta sprendimo 11 punkte, atsakovai pripažino trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, kaip atsakovės J. V. kreditorių, statusą. Nesutikimą šiuo klausimu išreiškė ieškovas, iš esmės nurodydamas du argumentus: pirma, kad minėti reikalavimai nebuvo išviešinti atsakovės J. V. ir trečiojo asmens D. V. santuokos nutraukimo byloje; antra, jog išduodant didelį kiekį vekselių buvo vykdomas dirbtinis prievolės skaidymas, siekiant išvengti privalomos notarinės sandorių formos.
17. Atsakant į pirmąjį argumentą akcentuotina, kad CK 3.126 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 382 straipsnio 5 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį inicijuojant bylą dėl santuokos nutraukimo turi būti įvardinti visi sutuoktinių kreditoriai (tiek bendri, tiek ir asmeniniai), tikslas yra susijęs ne tik su reikalavimo teisių statuso nustatymu po santuokos nutraukimo (prievolių paskirstymu tarp buvusių sutuoktinių), bet ir su kreditorių, kuriuos sutuoktiniai įvardija kaip asmeninius kurio nors vieno iš jų kreditorius, teise dalyvauti procese ir įrodyti sutuoktinių bendrą jungtinę prievolę jų atžvilgiu. Kitaip tariant, kreditoriaus neįtraukimas į santuokos nutraukimo bylą gali būti vertinamas kaip pažeidžiantis jų procesines teises, paliekantis galimybę ateityje kilti ginčui dėl prievolės pobūdžio, tačiau pats savaime nepaneigia skolos, kaip turtinės prievolės, fakto. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais neįrodinėja, kad jų kreditorinių reikalavimų atžvilgiu egzistuoja solidari atsakovės J. V. ir trečiojo asmens D. V. prievolė, o atsakovė J. V. neginčija skolų fakto.
18. Vertinant ieškovo argumentą dėl dirbtinio skolos skaidymo išrašant didelį kiekį vekselių, kad jų suma neviršytų 3 000 Eur ir būtų išvengta CK 1.105 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo įforminti sandorius notarine forma, pažymėtina, jog L. R. 39 500 Eur kreditorinis reikalavimas kildinamas iš vieno notariškai patvirtinto 2020 m. vasario 26 d. vekselio (pareiškimo dėl savarankiškų reikalavimų 5 priedas). Pripažindamas pagrįstu ieškovo argumentą, kad notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 3 dalis), teismas kartu pažymi, jog ieškovo cituotoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, 2014 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014, 2015 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016) išvada dėl to, jog keletas vienu metu sudarytų susijusių sandorių gali patvirtinti siekį nuslėpti tikrąją šalių valią ir vertintini kaip vieninga visuma, yra sietina su ginčais dėl sandorių pripažinimu apsimestiniais ir tikrojo sandorio, kurį buvo bandoma nuslėpti, pasekmių taikymu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl vekselių, kaip sandorių, pripažinimo negaliojančiais. Kartu pabrėžtina, kad CK 1.93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl įstatyme įtvirtintos formos nesilaikymo pasekmė yra restitucijos taikymas. Kadangi nagrinėjamu atveju sandoriai, dėl kurių ieškovui kilo abejonių, yra susiję išskirtinai su piniginių lėšų perdavimu, jų pripažinimas negaliojančiu iš esmės lemtų atsakovės J. V. pareigą grąžinti negaliojančių sandorių pagrindu gautas lėšas, t. y. nepaneigtų nei jos, kaip skolininkės, nei trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, kaip kreditorių, statuso. Iš ieškovo pozicijos galima spręsti, kad abejonės keliamos dėl to, ar notariškai nepatvirtinti sandoriai realiai įvyko juose nurodytomis sąlygomis ir metu. Pažymėtina, kad tokia pozicija iš esmės grindžiama prielaidomis. Atsakovė J. V. patvirtino pinigų gavimo faktą. Be to, vykdomieji įrašai vekselių pagrindu buvo išduoti ir perduoti vykdyti antstoliui 2020 m. pirmojoje pusėje, t. y. dar iki šioje byloje ginčijamų sandorių sudarymo. Vertinti, kad vekselių išdavimo tikslu galėjo būti siekis pakenkti kitų kreditorių, įskaitant ieškovą, galimybėms išieškoti skolas, nėra pagrindo dar ir dėl to, kad šis argumentas nebuvo teikiamas nei iš karto po bylos iškėlimo, nei viso proceso, kol byla buvo nagrinėjama iš esmės, metu, ir tik po to, kai bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, tretieji asmens pateikė pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pakankamą pagrindą ieškovo abejonėms dėl trečiųjų asmenų, kaip atsakovės J. V. kreditorių, statuso atmesti.
19. Pasisakant dėl ieškovo reikalavimo taikyti actio Pauliana institutą pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Be šių sąlygų, taip pat skiriami du aptariamo instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
20. Ieškovo, kaip kreditoriaus, turinčio neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, statusas aptartas sprendimo 15 punkte. Pasisakydamas dėl pažeistų jo, kaip kreditoriaus, interesų, ieškovas ieškinyje nurodo, kad po Skolos padengimo sutarties sudarymo atsakovė J. V. neteko turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas ieškovo kreditorinio reikalavimo išieškojimas. Nors Skolos padengimo sandoris nebuvo neatlygintinis, t. y. turtu buvo padengtas atsakovės J. V. skolinis įsipareigojimas atsakovei S. B., ieškinyje keliamas klausimas tiek dėl per mažos sutarties kainos, tiek ir dėl padengtų skolinių įsipareigojimų dydžio realumo. Kaip matyti iš Skolos padengimo sutarties 3.2 punkto turinio, šalys susitarė, kad mainais už Turtą bus padengta 226 000 Eur skola, kurią sudaro atsakovės S. B. 2020 m. birželio 2 d. perimti 140 000 Eur kreditoriniai reikalavimai (M. G. 40 000 Eur sumai, E. L. 60 000 Eur sumai ir A. K. J. 40 000 Eur sumai), taip pat perimtos 43 000 Eur prievolė Luminor Bank AB ir 43 000 Eur prievolė atsakovui J. M. B.
21. Ieškinyje ieškovas, ginčydamas ne tik Skolos padengimo sutartį, bet ir vėliau sudarytas Turto pasidalijimo ir dovanojimo bei Pirkimo – pardavimo sutartis akcentavo, kad ne tik 2/3 dalių nekilnojamojo turto objekto perleidimas už 226 000 Eur sumą, bet ir vėlesnis viso turto pardavimas už 450 000 Eur yra neteisėti, nes reali turto vertė gali siekti apie 1 000 000 Eur. Šią aplinkybę ieškovas siekė pagrįsti specialisto išvada, kuriai parengti buvo būtinas patekimas į atsakovams G. S. ir E. S. priklausančias gyvenamąsias patalpas. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą ieškovo atstovė su 2022 m. spalio 7 d. prašymu bei atsakovų G. S. ir E. S. atstovas su 2022 m. spalio 17 d. prašymu teikė teismui duomenis apie, jų vertinimu, panašių nekilnojamojo turto objektų pardavimo skelbimus. Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo patenkinus, 2022 m. lapkričio 25 d. ieškovo atstovė pateikė teismui specialisto parengtą retrospektyvinę Fiziniams asmenims priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitą (toliau – Specialisto išvada), kurioje nurodoma viso nekilnojamojo turto objekto rinkos vertė 2021 m. sausio 15 d. – 444 000 Eur, 2021 m. liepos 23 d. – 502 000 Eur. Įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo ir jo atstovės keltą prielaidą apie didesnę nekilnojamojo turto objekto vertę, į bylą nebuvo pateikta.
22. Kartu į bylą buvo teikiami argumentai dėl turto vertinimui reikšmingų aplinkybių. Ieškovo atstovė akcentavo, kad ginčijamais sandoriais turtas buvo perleidžiamas nenurodant vieno jį sudarančio objekto – baseino pastato. Atsakovai bei jų atstovai pažymėjo, kad retrospektyvinis turto vertinimas atliktas atsižvelgiant į turto būklę vertinimo metu, kuri nebūtinai sutampa su būkle ginčijamų sandorių sudarymo metu. Įvertinęs šiuos argumentus teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:
22.1. Kaip matyti iš atsakovų G. S. ir E. S. pateikto skelbimo apie parduodamą turtą (atsakovų atsiliepimo į ieškinį 3 priedas), sudarant ginčijamą Pirkimo–pardavimo sutartį buvo aiškiai įvardijama, kad parduodama ne tik žemės sklypas su namu ir kiemo statiniais, bet ir baseino pastatas. Nors prieš sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį sandorio finansavimo tikslais parengtos 2021 m. liepos 14 d. turto vertinimo ataskaitos (atsakovų G. S. ir E. S. atsiliepimo į ieškinį 4 priedas) 3.3 punkte šis statinys paminėtas kaip faktiškai egzistuojantis, kartu nurodant, kad jis nėra įregistruotas, todėl nevertinamas, pabrėžtina, jog šio vertinimo metu nustatyta nekilnojamojo turto objekto rinkos vertė (421 000 Eur) buvo mažesnė, nei Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma turto kaina (450 000 Eur).
22.2. Kartu sutiktina su atsakovų pozicija, kad Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytai kainai įtakos galėjo turėti ir sutarties 5.1.14 punkte fiksuoti gyvenamojo namo defektai (ieškinio 9 priedas, atsakovų J. V., S. B., J. M. B. atstovo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo 4 priedas), kurie specialistui atliekant retrospektyvinį turto vertinimą nebuvo akcentuojami.
22.3. Pabrėžtina ir tai, kad Specialisto išvados 1.4 punkte yra pateiktos pastabos dėl vertinamojo turto, akcentuojant, jog baseino pastatas nėra įregistruotas, kartu teikiant prezumpciją, kad tokiai registracijai nėra jokių kliūčių, taip pat pažymima, jog dalis kiemo statinių yra už vertinamo sklypo ribos. Atsakovų G. S. ir E. S. atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. teiginius, kad tiek apie baseino pastato neįregistravimą, tiek apie klausimą dėl žemės sklypo ribų jiems buvo žinoma ir priimdami sprendimą dėl turto įsigijimo jie šias aplinkybes įvertino. Baseino pastato egzistavimo faktas buvo užfiksuotas ir prieš pasirašant Pirkimo–pardavimo sutartį parengtoje kadastro medžiagoje (atsakovų J. V., S. B., J. M. B. atstovo 2023 m. vasario 28 d. prašymo 5 priedas). Tokie neatitikimai, kurių pašalinimas reikalauja tam tikrų veiksmų atlikimo ir su jais susijusių išlaidų, taip pat negali būti vertinami kaip neturintys jokios įtakos nekilnojamojo turto objekto kainai.
22.4. Kad dėl Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos tarp šalių vyko derybos, patvirtina ir aplinkybė, jog skelbime apie parduodamą turtą (atsakovų G. S. ir E. S. atsiliepimo į ieškinį 3 priedas) buvo nurodoma didesnė už turtą prašoma suma (480 000 Eur), kuri yra labai artima Specialisto išvadoje nurodytai turto vertei (502 000 Eur). Ši aplinkybė, byloje nesant jokių atsakovo G. S. ir jo bei E. S. atstovo bylos nagrinėjimo eigoje pateiktus paaiškinimus, kad turtas buvo įsigytas pagal skelbimą interneto portale, tarpininkaujant nekilnojamojo turto brokerei, nesant jokių ankstesnių tarpusavio santykių tarp pirkėjų ir pardavėjo ar su pardavėju susijusių atsakovių J. V. ir S. B., taip pat atsakovų J. V., S. B., J. M. B. atstovui pateikus duomenis apie prieš Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą egzistavusį preliminarų susitarimą parduoti turtą kitam pirkėjui už tą pačią kainą (2022 m. gruodžio 19 d. prašymo 5 priedas), paneigia ieškovo ir jo atstovės iškeltą prielaidą dėl Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos turto pardavimo kainos adekvatumo.
23. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė S. B. dviem sprendimo 12–13 punktuose nurodytais sandoriais (Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu ir Skolos padengimo sutartimi) nekilnojamojo turto objektą įsigijo už bendrą 341 000 Eur (115 000 Eur + 226 000 Eur) kainą, o atsakovas J. M. B. praėjus pusei metų po Skolos padengimo sutarties sudarymo Pirkimo–pardavimo sutartimi tą patį turtą pardavė už 450 000 Eur, teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:
23.1. Kaip minėta sprendimo 21 punkte, pačios ieškovo atstovės pateiktoje Specialisto išvadoje akcentuojamas gan ženklus turto rinkos vertės augimas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 15 d., kai buvo sudaryta Skolos padengimo sutartis (444 000 Eur), iki 2021 m. liepos 23 d., kai buvo sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis (502 000 Eur) (502 000 Eur – 444 000 Eur = 58 000 Eur). Kitaip tariant, didesnę turto pardavimo kainą, lyginant su jo įsigijimo išlaidomis, galėjo lemti objektyvūs pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje.
23.2. Šioje byloje nėra ginčijamas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kuriuo atsakovė S. B. įsigijo 1/3 dalį nekilnojamojo turto objekto už 115 000 Eur. Šis sandoris nebuvo ginčijamas ir vykdymo procese. Kaip matyti iš su atsakovų J. V., S. B., J. M. B. atsiliepimu į ieškinį pateikto 2020 m. vasario 14 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akto, parengto vykdant priverstinį išieškojimą iš trečiajam asmeniui D. V. priklausiusios nekilnojamojo turto objekto dalies, turto vertinimą atlikęs ekspertas nurodė dvi rinkos vertes – su baseino pastatu (345 000 Eur) ir be jo (314 000 Eur). Kitaip tariant, jau tuomet buvo įvertintas šio statinio faktinis egzistavimas ir sudarant Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą turto kaina nustatyta atsižvelgiant į jo rinkos vertę su baseino pastatu (345 000 Eur ÷ 3 = 115 000 Eur). Ši aplinkybė dar kartą paneigia ieškovo ir jo atstovės keltą prielaidą dėl baseino pastato neįvardijimo turto perleidimo sandoriuose įtakos turto kainai.
23.3. Kaip matyti iš ginčijamos Skolos padengimo sutarties turinio ir atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. paaiškinimų, sudarant atsakovei J. V. priklausiusių 2/3 nekilnojamojo turto objekto dalių perleidimo sandorį turto kaina (226 000 Eur) iš esmės atitiko priverstinio išieškojimo iš D. V. turto metu nustatytą bendrą turto vertę (345 000 Eur ÷ 3 × 2 = 230 000 Eur).
23.4. Reikšminga teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad Skolos padengimo sutartimi buvo sprendžiamas ne viso nekilnojamojo turto objekto, bet 2/3 jo dalių perleidimo klausimas. Net ir darant prielaidą, kad, kaip nurodyta Specialisto išvadoje, bendra turto rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo didesnė, spręsti, kad 2/3 dalys būtų tiek patrauklios rinkoje, kad jų pardavimo kainą būtų galima matematiškai sieti su viso statinio rinkos verte, nėra jokio pagrindo. Viena vertus, turto pardavimo kaina nebūtinai gali būti siejama su lyginamuoju metodu nustatyta jo rinkos verte (ką patvirtina ir sprendimo 22 punkte pateikta analizė dėl Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos mažesnės kainos (450 000 Eur) nei retrospektyviai parengtoje Specialisto išvadoje nurodyta rinkos vertė sandorio sudarymo metu (502 000 Eur) objektyvumo). Kita vertus, aptariamo pobūdžio papildoma aplinkybė, t. y. kad perleidžiama turto dalis, jog ją įsigijęs asmuo taps ne objekto savininku, bet bendraturčiu, negali neturėti akivaizdžiai neigiamos įtakos kainai.
23.5. Kartu akcentuotina, kad tai nebuvo atsakovų dirbtinai sukurta situacija, savo nuožiūra sudarant atskirų turto dalių perleidimo sandorius. Kaip minėta sprendimo 12, 23.2 punktuose, turtas buvo padalintas trečiojo asmens D. V. ir atsakovės J. V. santuokos nutraukimo byloje bei trečiajam asmeniui D. V. priklausiusi jo dalis tapo priverstinio išieškojimo dalyku ir vykdymo proceso eigoje atsakovė S. B. įsigijo šią turto dalį. Viena iš priežasčių, kodėl išieškojimas tuo pačiu metu nebuvo vykdomas ir iš atsakovei J. V. priklausiusios turto dalies, buvo ta, kad skola teismine tvarka buvo priteista tik iš trečiojo asmens D. V., nei pradinis kreditorius, nei jo teisių perėmėjai nebuvo teisės aktuose nustatyta tvarka prisiteisę skolos iš solidarios skolininkės atsakovės J. V.
24. Apibendrinant sprendimo 23 punkte aptartų aplinkybių visumą darytina išvada, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, jog Skolos padengimo sutartimi nustatyta atsakovei J. V. priklausiusių 2/3 nekilnojamojo turto objekto dalių kaina (226 000 Eur) buvo per maža ir tai lėmė jo, kaip kreditoriaus, interesų pažeidimą.
25. Kaip minėta sprendimo 20 punkte, ieškinyje keliamas klausimas ne tik dėl per mažos Skolos padengimo sutarties kainos, bet ir dėl ja padengtų skolinių įsipareigojimų dydžio realumo. Skolos padengimo sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad sutartimi padengiamą atsakovės J. V. 226 000 Eur skolą atsakovei S. B. sudaro šios atsakovės perimti M. G. (40 000 Eur), E. L. (60 000 Eur), A. K. J. (40 000 Eur), Luminor Bank AB (43 000 Eur) ir atsakovo J. M. B. (43 000 Eur) kreditoriniai reikalavimai. Ieškovas ir jo atstovė iškėlė abejones dėl iš Luminor Bank AB (43 000 Eur) ir atsakovo J. M. B. (43 000 Eur) perimtų reikalavimo teisių realumo, taip pat akcentavo, kad atsakovės S. B. kreditorinių reikalavimų tenkinimui galėjo būti panaudota ir jos pačios Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu įsigyjant trečiajam asmeniui D. V. priklausiusią 1/3 dalį nekilnojamojo turto objekto sumokėtos kainos dalis.
26. Kaip matyti iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2SP-7989-285/2020 medžiagos, iš 2018 m. rugpjūčio 20 d. notarine tvarka patvirtinto vekselio, kurį atsakovė J. V. išdavė atsakovui J. M. B. 43 000 Eur sumai, atsiradusios piniginės prievolės pagrindu Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtinta atsakovų J. V. ir J. M. B. sudaryta 2020 m. vasario 27 d. taikos sutartis, kurios neįvykdžius 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi nutarta atsakovui J. M. B. išduoti vykdomąjį raštą dėl 43 000 Eur skolos išieškojimo. Šis teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, duomenų apie tai, kad ieškovas ar kiti asmenys teisės aktuose nustatyta tvarka būtų ėmęsi veiksmų dėl jo nuginčijimo, į bylą nepateikta. Nenuginčijus teismo procesinio sprendimo, ieškovo ir jo atstovės keltos abejonės dėl prievolių atsiradimo aplinkybių, dėl sandorio, kurio pagrindu priimti teismų procesiniai sprendimai, realumo, negali būti vertinamos kaip sukuriančios pagrindą savarankiškame teisminiame procese priimti priešingą procesinį sprendimą.
27. Kartu pabrėžtina, kad nors Skolos padengimo sutartį pasirašė atsakovė S. B., kitu šioje byloje ginčijamu sandoriu – Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartimi – atsakovai S. B. ir J. M. B. patvirtino Skolos padengimo sutartyje aptartą Turtą įgiję bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, atsakovas J. M. B. bylos nagrinėjimo eigoje ne tik nekėlė jokio klausimo dėl jo vardu turėtos reikalavimo teisės panaudojimo atsiskaitant už įgyjamas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet priešingai, prašė ieškinį atmesti, pripažįstant Skolos padengimo sutartį teisėta, teikdamas paaiškinimus 2023 m. vasario 14 d. teismo posėdyje aiškiai nurodė vedantis su atsakove S. B. bendrą ūkį, visą turtą valdantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį sudaręs tik tam, kad supaprastinti vėlesnes jo pardavimo procedūras, nei abejoti atsakovės J. V. turtinės prievolės egzistavimo faktu, nei šios prievolės panaudojimu (įskaitymu) atsiskaitant už S. B. ir J. M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytą Turtą, nėra jokio pagrindo.
28. Kaip matyti iš atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atstovo su 2022 m. gruodžio 19 d. prašymu pateiktų dokumentų, 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė S. B. sudarė su trečiuoju asmeniu D. V. paskolos sutartį, kurios pagrindu tą pačią dieną minėtą sumą atsakovė S. B. pervedė tiesiogiai Luminor Bank AB, o bankas patvirtino įsipareigojimų įvykdymo faktą. Trečiajam asmeniui D. V. neįvykdžius įsipareigojimo grąžinti skolą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5254-429/2019 patvirtinta taikos sutartis, kuria trečiasis asmuo D. V. įsipareigojo sumokėti atsakovei S. B. 43 000 Eur skolą ir 1 433 Eur palūkanas, iš viso 44 433 Eur (atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atstovo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo 2 priedas).
29. Nors sutampa sprendimo 26 ir 28 punktuose aptariamų prievolių sumos ir jų atsiradimo laikotarpiai, nesant įrodymų, kad lėšos buvo naudojamos tai pačiai solidariai prievolei įvykdyti, priešingai, į bylą esant pateiktiems duomenims, jog atsakovė S. B. trečiojo asmens D. V. vardu visiškai įvykdė prievolę Luminor Bank AB, spręsti, kad nurodyti reikalavimai kyla iš tos pačios prievolės, nėra jokio pagrindo.
30. Ieškovui kėlus abejones dėl to, ar atsakovės S. B. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-7989-285/2020 patvirtintas kreditorinis reikalavimas nebuvo visiškai ar bent iš dalies patenkintas iki Skolos padengimo sutarties sudarymo, atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atstovas pateikė į bylą antstolio 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, iš kurio matyti, kad iš pagal Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą atsakovės S. B. sumokėtos 115 000 Eur sumos pačiai S. B., kaip trečiojo asmens D. V. kreditorei, buvo išmokėta 4 650,70 Eur suma, skirta iš dalies dengti 5 148,75 Eur įsiskolinimą vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/01462, o vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/01457, kurioje vykdomas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-7989-285/2020 patvirtintos 44 433 Eur sumos išieškojimas, likusi nepadengta įsiskolinimo suma (44 329,79 Eur) nepakito ir viršijo 43 000 Eur (atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atstovo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo 1 priedas).
31. Kita vertus, nors teikdamas 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atstovas akcentavo, kad sprendimo 28 punkte aptarti dokumentai ir juose užfiksuoti sandoriai patvirtina atsakovės S. B. iš Luminor Bank AB perimtą reikalavimo teisę į atsakovę J. V. 43 000 Eur sumai, kuri buvo panaudota (įskaityta) atsiskaitant už pagal Skolos padengimo sutartį įgytą Turtą, tokio pobūdžio teisinio santykio egzistavimo minėti duomenys nepatvirtina. Ginčo dėl to, kad trečiojo asmens D. V. ir atsakovės J. V. prievolė Luminor Bank AB buvo solidari, nėra. Tačiau pati atsakovė akcentavo paskolos teisinių santykių su trečiuoju asmeniu D. V. faktą. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartimi paskolino trečiajam asmeniui D. V. 43 000 Eur, kad šis galėtų įvykdyti prievolę Luminor Bank AB, paskolos sutartimi net buvo aptarta konkreti lėšų panaudojimo tvarka, akcentuojant, jog lėšos pervedamos tiesiogiai kreditoriui, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokėjimas atliekamas už trečiąjį asmenį D. V. (2018 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutarties 3 punktas ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymas, atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atstovo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo 2 priedas). Kitaip tariant, atsakovė S. B. įrodinėjo ne pati įvykdžiusi solidarią trečiojo asmens D. V. ir atsakovės J. V. prievolę, bet suteikusi paskolą trečiajam asmeniui D. V., kad šis gautas lėšas panaudotų savo vardu įvykdydamas prievolę bankui ir tik po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir trečiojo asmens D. V. įtraukimo į bylą bei klausimo dėl to, kaip turėtų būti kvalifikuojamas aptariamas santykis, iškėlimo, savo poziciją pakeitė.
32. Papildomai akcentuotina, kad, kaip minėta sprendimo 30 punkte, atsakovė S. B. ir trečiasis asmuo D. V. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-7989-285/2020 patvirtino trečiojo asmens D. V. skolinio įsipareigojimo pagal paskolos sutartį faktą, atsakovė į nagrinėjamą bylą teikė duomenis apie vykdomą šios skolos išieškojimą. Svarbu ir tai, kad lėšas trečiajam asmeniui D. V. atsakovė S. B. paskolino Kauno apylinkės teismui nagrinėjant trečiojo asmens D. V. ir atsakovės J. V. santuokos nutraukimo bylą, kurioje priimtu sprendimu visos trečiojo asmens D. V. prievolės atsakovei S. B. buvo pripažintos asmeninėmis trečiojo asmens D. V. prievolėmis (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje Nr. 2-633-375/2018). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad, kaip akcentuojama Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje (ieškinio 15 priedas) atsakovės J. V. ir trečiojo asmens D. V. santuokos nutraukimo byloje (bylos Nr. 2A-1069-896/2019), tiek buvę sutuoktiniai dalindamiesi turtą ir kreditorinius įsipareigojimus, tiek ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvavusi S. B. laikėsi nepagrįstos pozicijos, kad teisinės pasekmės D. V. ir J. V. turto ir prievolių režimui kilo 2008 m. pradžioje, t. y. iki santuokos nutraukimo bylos iniciavimo 2009 m. (CK 3.67 straipsnis).
33. Sprendimo 31–32 punktuose aptartų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą spręsti, kad atsakovė S. B. neįrodė Skolos padengimo sutarties sudarymo metu turėjusi iš Luminor Bank AB perimtą 43 000 Eur kreditorinį reikalavimą atsakovės J. V. atžvilgiu. Kitose bylose esant konstatuotai asmeninei trečiojo asmens D. V. piniginei prievolei atsakovės S. B. atžvilgiu, patvirtinimas, kad atsakovės S. B. teisės pagal tokią prievolę buvo panaudotos atsiskaitant su atsakove J. V. pagal Skolos padengimo sutartį iš esmės reiškia, jog atsakovė J. V., sudarydama šioje byloje ginčijamą sandorį, siekė kitus du asmenis siejančių teisinių santykių modifikavimo, savanoriškai į juos įstodama, kas akivaizdžiai patvirtina vieną iš sandorio neteisėtumo actio Pauliana pagrindu sąlygų – pareigos sutaryti sandorį nebuvimą. Kitaip tariant, atsakovė J. V. tokiu veiksmu iš esmės prisiėmė naują kreditorinį reikalavimą, kad galėtų jį įskaityti į atsakovei S. B. perleidžiamo turto kainą.
34. CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta šalių nesąžiningumo prezumpcija, kylanti iš Skolos padengimo sutartį sudariusias atsakoves J. V. ir S. B. siejančio artimos giminystės ryšio (S. B. yra J. V. mama), bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nuginčyta. Priešingai, ją papildomai patvirtina tiek sprendimo 33 punkte aptartos aplinkybės dėl dirbtinai sukurtos piniginės prievolės, tiek ir ieškovo atstovės su 2022 m. gruodžio 7 d. prašymu pateikti duomenys apie atsakovės S. B. dalyvavimą ankstesniuose nesąžiningais pripažintuose svainystės santykiuose su trečiuoju asmeniu D. V. disponuojant turtu sudarytuose sandoriuose.
35. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 3 dalimi, reikalavimui dėl sandorio nuginčijimo actio Pauliana instituto pagrindu taikoms sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinys teismui buvo pareikštas 2022 m. liepos 19 d. Ieškovas ieškinyje akcentavo ieškinio senaties termino pradžią siejantis su Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo jam priteista skola iš atsakovės J. V., priėmimu. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Kaip minėta sprendimo 15 punkte pasisakant apie ieškovo, kaip kreditoriaus, statusą, atsakovės J. V. piniginė prievolė ieškovui egzistavo iki ginčijamų sandorių sudarymo, teismo sprendimu tik buvo patvirtintas jos faktas. Be to, kaip teisingai akcentavo atsakovai J. V., S. B. ir J. M. B. bei jų atstovas, nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-643-273/2021) vykusiame 2021 m. vasario 3 d. posėdyje liudytoja apklausiama S. B. patvirtino Skolos padengimo sutarties sudarymo faktą. Būtent tada ieškovas vėliausiai sužinojo apie galimą jo teisių pažeidimą.
36. Kita vertus, ieškinio senaties terminas yra atnaujinamasis, todėl jo praleidimo teisinės pasekmės taikytinos tik kaip reakcija į nepagrįstą kreditoriaus pasyvumą (CK 1.131 straipsnio 1–2 dalys). Nagrinėjamu atveju konstatuoti nepateisinamą ieškovo pasyvumą nėra jokio pagrindo. Pirma, dar nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo ieškovas teikė prašymą taikyti atsakovės J. V. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, tačiau prašymas buvo atmestas (ieškinio 5 priedas). Antra, ieškovo reikalavimas atsakovei J. V. buvo teismine tvarka patvirtintas jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Net jeigu iki tol būtų buvęs pareikštas reikalavimas, jo teisminio nagrinėjimo galimybės prieš tai neišsprendus skolos priteisimo klausimo, būtų sunkiai įgyvendinamas. Juo labiau, kad netrukus po senaties termino pradžios priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu byloje dėl skolos priteisimo ieškovo ieškinys buvo atmestas (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-643-273/2021, ieškinio 4 priedas). Trečia, po jam palankaus teismo sprendimo byloje dėl skolos priteisimo priėmimo ieškovas nedelsdamas ėmėsi veiksmų mėgindamas inicijuoti ikiteisminį tyrimą, tačiau ši jo iniciatyva nepasiteisino (2022 m. gegužės 5 d. atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškinio 10 priedas). Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.
37. Sprendimo 10 punkte konstatavus, kad ieškovo piniginio reikalavimo atsakovės J. V. atžvilgiu dydis yra ženkliai didesnis už 43 000 Eur sumą, darytina išvada, kad egzistuoja visos sprendimo 19 punkte aptartos actio Pauliana taikymo sąlygos.
38. Kaip minėta sprendimo 14 punkte, Skolos padengimo sutartis ieškovo buvo ginčijama ne tik CK 6.66 straipsnio pagrindu, bet ir dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006, 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Nagrinėjamu atveju vertinti visą Skolos padengimo sutartį kaip nukreiptą į priešingo viešajai tvarkai ir gerai moralei principo įgyvendinimą nėra jokio pagrindo. Egzistuojant atsakovės J. V. turtinėms prievolėms atsakovei S. B., turto perleidimas už skolas pats savaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Sandorio ydingumas sietinas su tuo, kad, turėdamos duomenis apie turto rinkos vertę bei siekdamos su ja susieti sutarties kainą, šalys į bendrą skolų masę įtraukė ir neegzistuojančią prievolę, taip išvengdamos dalies turto įsigijimo kainos sumokėjimo piniginėmis lėšomis, kurias būtų buvę galima panaudoti atsakovės J. V. kreditoriniams įsipareigojimams (jų daliai) likviduoti. Įvertinus tai, kad Skolos padengimo sutartis yra atlygintinis sandoris, sprendimo 31–34 punktuose konstatavus, jog tokie atsakovių veiksmai, kuriais iš esmės modifikuojamos trečiojo asmens D. V., atsakovių J. V. ir S. B. tarpusavio prievolės, yra neteisėti žvelgiant iš ieškovo, kaip atsakovės J. V. kreditoriaus, perspektyvos, kartu spręstina, kad visą Skolos padengimo sutartį pripažinti sandoriu, kuris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nėra pagrindo.
39. Tretieji asmenys pareiškime dėl savarankiškų reikalavimų, o taip pat jų atstovė 2023 m. spalio 31 d. teismo posėdyje aiškiai nurodė sandorius ginčijantys ne tuo pagrindu, kad Turtas perleistas už per mažą sumą, ne dėl to, jog kvestionuotų atsakovės S. B. reikalavimo teisę atsakovės J. V. atžvilgiu, tačiau akcentuodami, kad Skolos padengimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant kitų kreditorių, įskaitant trečiuosius asmenis, teises ir teisėtus interesus. Šiuo aspektu pabrėžtinos kelios reikšmingos aplinkybės. Pirma, formaliai teikdami poziciją dėl to, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jie jau turėjo galiojančius reikalavimus atsakovės J. V. atžvilgiu, tretieji asmenys neįrodinėjo nei fakto dėl aukštesnės jų reikalavimo eilės pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, nei ankstesnio jų kreditorinio reikalavimo pareiškimo momento lyginant su atsakovės S. B. perimtų kitų kreditorių reikalavimo pareiškimu, kaip tai numatyta CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje. Tretieji asmenys dėl vykdomųjų įrašų vekselių pagrindu išdavimo kreipėsi tik 2023 m. kovo – gegužės mėn., kai atsakovė S. B. panašiu laikotarpiu (2020 m. birželio 2 d.) jau perėmė kitų kreditorių ankstesniuose teisminiuose procesuose pareikštus ir patvirtintus piniginius reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad prievolė, kurios pagrindu savo teises gina ieškovas, susidarė 2007 m. birželio 21 d. paskolos sutarties pagrindu ir ginčai dėl jos prasidėjo ženkliai anksčiau nei pasirašyti vekseliai, kuriais savo reikalavimus grindžia tretieji asmenys. Antra, kaip tvirtino patys tretieji asmens savo pareiškime dėl savarankiškų reikalavimų, visi jie buvo gavę vykdomuosius įrašus ir juos pateikę vykdyti antstoliams, tačiau dar iki ginčijamų sandorių sudarymo vykdomuosius dokumentus 2020 m. birželio 11 d. atsiėmė (pareiškimo dėl savarankiškų reikalavimų 5–13 priedai), nes susitarė su atsakove J. V. dėl skolos grąžinimo iki 2023 m. gegužės 1 d. Tretieji asmenys neįrodinėjo, kad su atsakove J. V. buvo susitarta dėl skolos grąžinimo grafiko. Priešingai, įrodinėdami aplinkybes, susijusias su ilgai nereikštu teisminiu reikalavimu, nežinojimu apie ieškovo pradėtą teisminį procesą bei ginčo sandorių sudarymą, tretieji asmenys aiškiai nurodė suteikę atsakovei J. V. papildomą terminą prievolėms įvykdyti, nereikalavę skolos grąžinti anksčiau, nesidomėję atsakovės turtine padėtimi ir aktyvesnių veiksmų ėmęsi tik suėjus su atsakove suderintam terminui prievolėms įvykdyti. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip prieštaraujančios trečiųjų asmenų pozicijai dėl to, kad anksčiau atsiskaitant su kreditoriais, kurie atsakovei J. V. nebuvo suteikę papildomo termino skolai grąžinti, buvo pažeistos imperatyvios taisyklės dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Ši išvada pati savaime pripažįstama pagrindu trečiųjų asmenų savarankiškam reikalavimui dėl Skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.
40. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys bendrą savo reikštų reikalavimų sumą siejo ne su savo kreditorinių reikalavimų suma, bet su ieškovo byloje pareikštu reikalavimu, nenurodydami tam jokio racionalaus pagrindo. Trečiųjų asmenų atstovės 2023 m. spalio 31 d. posėdyje išdėstyta pozicija, kad atstovaujamieji jai aiškiai nurodė neįgyvendinsiantys savo teisių didesne apimtimi, nei ieškovo reiškiamas reikalavimas, kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar tretieji asmenys siekia savarankiškos savo teisių apsaugos atsakovės S. B. atžvilgiu, ar tiesiog, žinodami apie ieškovo inicijuotą teisminį procesą, siekia savo reikalavimų dalies patenkinimą gauti anksčiau už ieškovą. Trečiųjų asmenų reikalavimus dėl Skolos perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetus dėl jų nepagrįstumo, ieškovo prašymas šiam reikalavimui taikyti senatį nenagrinėjamas ir dėl jo nepasisakoma.
41. Konstatavus ginčijamo sandorio dalies ydingumą, kuris iš esmės yra susijęs su sąlygų nesumokėti dalies sutarties kainos (43 000 Eur) sukūrimu arba jos sumokėjimu aiškiai ieškovo, kaip atsakovės J. V. kreditoriaus, teises pažeidžiančiu būdu, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, 6.145 straipsnio 2 dalimi, 6.146 straipsniu sprendžiama, kad tinkamiausias, šalių interesų pusiausvyros principą geriausiai užtikrinantis neteisėto sandorio pasekmių šalinimo būdas būtų susijęs su įpareigojimu sumokėti aptariamą turto kainos dalį, kad ši suma galėtų būti panaudota ieškovo kreditoriniam reikalavimui tenkinti.
Dėl Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties (ne)teisėtumo
42. 2021 m. balandžio 28 d. Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties, kuria atsakovai S. B. ir J. M. B. patvirtino nekilnojamojo turto objektą valdę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pasidalino nuosavybės teises į jį lygiomis dalimis ir atsakovė S. B. savo dalį padovanojo atsakovui J. M. B., teisėtumą ieškovas ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, ginčijo actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), taip pat kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Šie reikalavimai iš esmės buvo grindžiami dviem argumentais: pirma, kad sandoriu buvo siekiama užkirsti kelią galimo Skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmių taikymui; antra, jog tokiu būdu atsakovė S. B. disponavo nuosavybės teisėmis, kurių nebuvo teisėtai įgijusi dėl Skolos padengimo sutarties ydingumo. Teismas šiuo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
43. Reikalavimas taikyti CK 1.80 straipsnį iš esmės siejamas su principu, kad iš neteisės teisė negali kilti, o tam būtinoji sąlyga yra Skolos perkėlimo sutarties pripažinimas niekine ar negaliojančia nuo sudarymo momento, kas reikštų, jog atsakovai S. B. ir J. M. B. nebuvo įgiję teisių, dėl kurių statuso susitarė Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartimi. Šiuo sprendimu pripažinus, kad yra neteisėta tik Skolos padengimo sutarties dalis, susijusi su dalies kainos už perleistą turtą sumokėjimu, toks sandorio ydingumas pats savaime nepaneigia nuosavybės teisių į turtą perleidimo fakto ir gali būti pašalintas pasitelkiant būdą, nesusijusį su nuosavybės teisių grąžinimu, konstatuoti vėliau sudarytos Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms nėra pagrindo.
44. Kartu pabrėžtina, kad ieškovas ir tretieji asmenys reikalavimus pareiškė ne kaip atsakovės S. B. ar atsakovo J. M. B., bet kaip atsakovės J. V. kreditoriai, todėl atsakovų S. B. ir J. M. B. patvirtinimas, kad jie turtą įsigijo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir šio turto pasidalijimas lygiomis dalimis bei vėlesnis atsakovei S. B. priklausiusios dalies dovanojimas atsakovui J. M. B. vertintinas kaip neturėjęs jokios neigiamos įtakos ieškovo ir trečiųjų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Priešingai, tokia atsakovų pozicija sudarant ginčijamą sandorį bei nuoseklus jos palaikymas bylos nagrinėjimo metu sukuria sąlygas konstatuoti, jog ir Skolos padengimo sutartis iš esmės buvo sudaryta turint tikslą turtą įsigyti bendrosios nuosavybės teise (papildomai žiūrėti sprendimo 27 punktą), o tai patvirtina ieškinio reikalavimo taikant restituciją neapmokėtą Skolos padengimo sutartimi įsigyto turto kainos dalį (sprendimo 41 punkte nurodyta apimtimi ir tvarka) priteisti solidariai iš atsakovų S. B. ir J. M. B. pagrįstumą.
45. Atsakovams S. B. ir J. M. B. bylos nagrinėjimo eigoje akcentavus, kad Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, jog turtą būtų paprasčiau realizuoti, bei pateikus duomenis apie tai, kad atsakovė S. B. minėtu laikotarpiu verslo tikslais vykdavo į komandiruotes tolimose šalyse (atsakovų J. V., S. B., J. M. B. atstovo 2023 m. vasario 28 d. prašymo 3 priedas), ieškovui, tretiesiems asmenims ar jų atstovėms nekonkretizavus, kaip aptariamu sandoriu buvo ar galėjo būti papildomai apribotos jų teisės, darytina išvada, kad nebuvo įvykdyta pareiga įrodyti sąlygų taikyti CK 6.66, 1.81 straipsnių nuostatas egzistavimą.
46. Pripažinus, kad tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, neįrodė jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atsakovėms J. V. ir S. B. sudarant Skolos padengimo sutartį, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių jų reikalavimą dėl Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
47. Sprendimo 42–46 punktuose aptartų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu atmesti reikalavimus dėl Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo neteisėta ir negaliojančia.
Dėl Pirkimo–pardavimo sutarties (ne)teisėtumo
48. Nors ieškinyje buvo keliamos abejonės dėl to, kad dėl Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos, ieškovo ir jo atstovės vertinimu, aiškiai per mažos turto pardavimo kainos, galimai egzistuoja sąlygos ir šį sandorį ginčyti actio Pauliana pagrindu, po Specialisto išvados pateikimo ieškovo atstovė tokio reikalavimo nesuformulavo, nenurodė jokių prielaidą dėl galimo atsakovų G. S. ir E. S. nesąžiningumo patvirtinančių įrodymų. Su Pirkimo–pardavimo sutarties kaina susijusios aplinkybės papildomai aptartos sprendimo 22.2–22.4 punktuose. Jos pripažintinos pakankamomis daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė CK 1.81 straipsnyje įvardinto aptariamo sandorio negaliojimo pagrindo egzistavimo. Tretiesiems asmenims taip pat neįrodžius savo teisių pažeidimo fakto, atmestini ir byloje pareikšti reikalavimai pripažinti Pirkimo–pardavimo sutartį prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
49. Ieškovo reikalavimus dėl atsakovų sudarytų sandorių pripažinimo neteisėtais tenkinus tik ta apimtimi, kurioje į Skolos padengimo sutartį buvo įtrauktas neegzistuojantis atsakovės S. B. reikalavimas atsakovei J. V., kurį atsakovė S. B. nurodė perėmusi iš Luminor Bank AB, ši sutarties dalis pripažintina neteisėta ir negaliojančia, nesumokėtą sandoriu perleisto turto kainos dalį (43 000 Eur) atsakovei J. V. solidariai priteisiant iš atsakovų S. B. ir J. M. B. bei nurodant, kad iš šių lėšų vykdytinas išieškojimas ieškovui pagal 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022. Konstatavus, kad tokiu būdu yra apginti ieškovo teisėti interesai, nėra pagrindo tenkinti jo byloje pareikštą alternatyvų reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Trečiųjų asmenų reikalavimus pripažinus nepagrįstais, jie taip pat nėra tenkinami.
50. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovams S. B. ir J. M. B. priklausančio turto areštas ieškinio sumai (165 719 Eur). Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, sprendimui įsiteisėjus arešto mastas mažinamas iki sprendimu iš atsakovų priteisiamos sumos – 43 000 Eur. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, sumažinto masto laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
51. Atsiliepime į trečiųjų asmenų reikalavimus ieškovas pateikė prašymą skirti jiems baudą už piktnaudžiavimą procesu. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, už piktnaudžiavimą procesu pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį gali būti skiriama iki 5 000 Eur bauda. Pažymėtina, kad šia norma yra nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga, taikyti procesinę sankciją. Kita vertus, vien ieškinio reikalavimų pripažinimas nepagrįstais pats savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kaip sąlygos taikyti procesinę sankciją. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė trečiųjų asmenų veiksmuose piktnaudžiavimo procesine teise reikšti savarankiškus reikalavimus fakto, todėl ieškovo prašymas skirti baudą atmetamas kaip nepagrįstas.
52. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartimi konstatuota, kad už ieškinį mokėtinas 2 218 Eur žyminis mokestis, papildoma 47 Eur žyminio mokesčio suma mokėtina už su ieškiniu teiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio (ieškinio 1 priedas), kitos 1 965 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas minėta nutartimi buvo atidėtas. Pradinis ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2022 m. liepos 27 d. nutartimi buvo atmestas. Išnagrinėjus bylą patenkintas 43 000 Eur dydžio turtinis reikalavimas, už kurį mokėtinas 870 Eur žyminis mokestis ((900 Eur + ((43 000 Eur – 30 000 Eur) × 2 proc.) × 75 proc. = 870 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Įstatyme nesant numatytos solidarios proceso dalyvių atsakomybės už bylinėjimosi išlaidas, konstatavus, kad dalis ieškinio reikalavimų buvo patenkinta atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atžvilgiu, kiekvienam iš jų tenka pareiga apmokėti po 290 Eur (870 Eur ÷ 3) žyminio mokesčio. Kadangi didžiosios dalies žyminio mokesčio ieškovas nėra sumokėjęs, nurodytos sumos iš atsakovų priteistinos valstybei, jų dydžiu iki 1 095 Eur (1 965 Eur – 870 Eur) mažinant iš ieškovo valstybei priteistiną nesumokėto žyminio mokesčio dalį (CPK 96 straipsnis).
53. Tretiesiems asmenims pareiškus iš esmės tokios pačios apimties turtinį reikalavimą, kiekvienas sumokėjo po 150 Eur žyminio mokesčio (bendra sumokėta suma – 450 Eur), kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi. Trečiųjų asmenų reikalavimus atmetus, jiems tenka pareiga sumokėtu trūkstamą žyminio mokesčio dalį (2 218 Eur – 450 Eur = 1 768 Eur), atsižvelgiant į kiekvieno iš jų pareikšto turtinio reikalavimo sumą: L. R.– 221 Eur (20 715 Eur ÷165 719 Eur × 1 768 Eur), V. R. – 1 052 Eur (98 603 Eur ÷165 719 Eur × 1 768 Eur), A. B. – 495 Eur (46 401 Eur ÷165 719 Eur × 1 768 Eur) (CPK 96 straipsnis).
54. Be to, teikdamas 2023 m. birželio 9 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį. Šis prašymas buvo patenkintas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi, o atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. 2023 m. birželio 22 d. atskirasis skundas dėl šios nutarties, už kurį taip pat sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis, buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi. Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu spręsti, kad ieškovo turėtos išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu už pakartotinai teiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tekti atsakovams J. V., S. B. ir J. M. B., t. y. kiekvienam po 18,33 Eur (55 Eur ÷ 3). Vadovaujantis ekonomiškumo principu, atsižvelgiant į sprendimo 52 punkte aptartą žyminio mokesčio paskirstymą, iš ieškovo valstybei priteisiama žyminio mokesčio suma mažinama iki 1 040 Eur (1 095 Eur – 55 Eur), o iš atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. priteisiamos sumos didinamos iki 308,33 Eur (290 Eur +18,33 Eur).
55. Atsakovas G. S. pateikė duomenis apie turėtas 3 146 Eur atstovavimo išlaidas (2022 m. gruodžio 5 d. ir 2023 m. vasario 14 d. prašymai). Kadangi reikalavimai atsakovų G. S. ir E. S. atžvilgiu buvo atmesti, o visos išlaidos susidarė dar iki trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais įstojimo į bylą, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
56. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 158,29 Eur, iš jų 132,07 Eur – už laikotarpį iki trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų pareiškimo ir 26,22 Eur už vėlesnį laikotarpį. Išlaidos už laikotarpį iki trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų pareiškimo tarp ieškovo ir atsakovų J. V., S. B. bei J. M. B. skirstytinos atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų turtinių reikalavimų proporciją, iš atsakovų valstybei priteisiant 34,27 Eur (43 000 Eur ÷165 719 Eur × 132,07 Eur), o iš ieškovo – 97,80 Eur (132,07 Eur – 34,27 Eur). Pusė išlaidų, susidariusių po trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų pareiškimo (26,22 Eur ÷ 2 = 13,11 Eur) tenka tretiesiems asmenims, o kita pusė, vadovaujantis aukščiau aptarta proporcija, paskirstoma tarp atsakovų J. V., S. B. bei J. M. B. (43 000 Eur ÷165 719 Eur × 13,11 Eur = 3,40 Eur) ir ieškovo (13,11 Eur – 3,40 Eur = 9,71 Eur). Bendra ieškovui tenkanti suma – 107,51 Eur (97,80 Eur + 9,71 Eur), kiekvienam iš atsakovų J. V., S. B. bei J. M. B. – po 12,55 Eur ((34,27 Eur + 3,40 Eur) ÷ 3), kiekvienam iš trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus,– po 3,23 Eur (9,71 Eur ÷ 3).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atnaujinti ieškovui E. P. ieškinio senaties terminą.
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 15 d. skolos padengimo sutarties dalį, kuria į skolų, už kurias perleistos 2/3 dalys žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), sumą (226 000 Eur (du šimtus dvidešimt šešis tūkstančius eurų)) įtraukta 43 000 Eur (keturiasdešimt trijų tūkstančių eurų) skola, išieškoma Luminor Bank AB pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 02200913337-L.
Priteisti atsakovei J. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai 43 000 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius eurų), priteistą sumą skiriant ieškovo E. P., gim. (duomenys neskelbtini), vykdomam išieškojimui pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022.
Kitus ieškinio reikalavimus ir trečiųjų asmenų A. B., V. R., L. R. savarankiškus reikalavimus atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi taikyto atsakovams S. B. ir J. M. B. priklausančio turto arešto mastą sumažinti nuo 165 719 Eur (šimto šešiasdešimt penkių tūkstančių septynių šimtų devyniolikos eurų) iki 43 000 Eur (keturiasdešimt trijų tūkstančių eurų), sumažintos apimties suvaržymus paliekant galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Atmesti ieškovo E. P. prašymą dėl baudų už piktnaudžiavimą procesu skyrimo tretiesiems asmenims A. B., V. R., L. R.
Priteisti atsakovui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo E. P., gim. (duomenys neskelbtini), 3 146 Eur (trijų tūkstančių šimto keturiasdešimt šešių eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės S. B., gim. (duomenys neskelbtini), 308,33 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 33 centus) žyminio mokesčio ir 12,55 Eur (dvylika eurų 55 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), 308,33 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 33 centus) žyminio mokesčio ir 12,55 Eur (dvylika eurų 55 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės J. V., gim. (duomenys neskelbtini), 308,33 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 33 centus) žyminio mokesčio ir 12,55 Eur (dvylika eurų 55 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovo E. P., gim. (duomenys neskelbtini), 1 040 Eur (tūkstantį keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 107,51 Eur (šimtą septynis eurus 51 centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Priteisti valstybei iš trečiojo asmens L. R., gim. (duomenys neskelbtini), 221 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 3,23 Eur (tris eurus 23 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Priteisti valstybei iš trečiojo asmens V. R., gim. (duomenys neskelbtini), – 1 052 Eur (tūkstantį penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio 3,23 Eur (tris eurus 23 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Priteisti valstybei iš trečiojo asmens A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 495 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio 3,23 Eur (tris eurus 23 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.