Kauno apygardos teismo sprendimas

trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, A. B., V. R., L. R. atstovei advokatei Inai Kurauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį ir trečiųjų asmenų A. B., V. R., L. R. savarankiškus reikalavimus atsakovams J. V., S. B., J. M. B., G. S., E. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, notarė J. M. ir D. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai atmetami

Dėl faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

Dėl Skolos padengimo sutarties (ne)teisėtumo

14. Kaip matyti tiek iš ieškinio ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimo turinio, tiek iš ieškovo, jo ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais atstovių bylos nagrinėjimo eigoje reikštų paaiškinimų, Skolos padengimo sandoris ginčijamas pasitelkiant tris teisinius pagrindus – actio Pauliana institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis), prieštaravimą viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), taip pat atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimą (CK 6.930¹ straipsnis). Kadangi reikalavimus tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys reiškia kaip atsakovės J. V. kreditoriai, pirmiausiai pasisakytina dėl šio jų statuso.

15. Kaip minėta sprendimo 10 punkte, anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose teismų priimtais procesiniais sprendimais yra konstatuotas piniginės atsakovės J. V. prievolės ieškovui faktas. Nors atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atstovas akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022, kuriuo skola priteista ieškovui, priimtas po ginčijamo sandorio sudarymo, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip paneigianti ieškovo reikalavimo teisės egzistavimo sąlygą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą, kuris sutartinių prievolių atveju siejamas su sutarties sudarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Nagrinėjamu atveju prievolė kildinama iš 2007 m. birželio 21 d. paskolos sutarties, be to, kaip minėta sprendimo 10 punkte, dar 2019 m. išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje buvo konstatuotas tiek prievolės faktas, tiek jos solidarumas. Ieškovui perėmus reikalavimo teises 2020 m. kovo 10 d., dar iki ginčijamo sandorio sudarymo (2020 m. birželio 16 d.) ieškovas iniciavo bylą dėl skolos iš atsakovės pagal aptariamą prievolę priteisimo, o išnagrinėjus šią bylą priimtu Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu tik buvo patvirtintas prievolės egzistavimo faktas. Šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas ir į atsakovų pozicijos nenuoseklumą, viena vertus, ieškovo, kaip kreditoriaus, statuso konstatavimo tikslais akcentuojant, kad reikalavimo teisė įgyta 2022 m. vasario 24 d., kita vertus, ieškinio senaties termino skaičiavimo tikslais pabrėžiant, jog apie, jų vertinimu, nesamos teisės pažeidimą ieškovas turėjo sužinoti anksčiau.

26. Kaip matyti iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2SP-7989-285/2020 medžiagos, iš 2018 m. rugpjūčio 20 d. notarine tvarka patvirtinto vekselio, kurį atsakovė J. V. išdavė atsakovui J. M. B. 43 000 Eur sumai, atsiradusios piniginės prievolės pagrindu Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtinta atsakovų J. V. ir J. M. B. sudaryta 2020 m. vasario 27 d. taikos sutartis, kurios neįvykdžius 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi nutarta atsakovui J. M. B. išduoti vykdomąjį raštą dėl 43 000 Eur skolos išieškojimo. Šis teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, duomenų apie tai, kad ieškovas ar kiti asmenys teisės aktuose nustatyta tvarka būtų ėmęsi veiksmų dėl jo nuginčijimo, į bylą nepateikta. Nenuginčijus teismo procesinio sprendimo, ieškovo ir jo atstovės keltos abejonės dėl prievolių atsiradimo aplinkybių, dėl sandorio, kurio pagrindu priimti teismų procesiniai sprendimai, realumo, negali būti vertinamos kaip sukuriančios pagrindą savarankiškame teisminiame procese priimti priešingą procesinį sprendimą.

27. Kartu pabrėžtina, kad nors Skolos padengimo sutartį pasirašė atsakovė S. B., kitu šioje byloje ginčijamu sandoriu – Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartimi – atsakovai S. B. ir J. M. B. patvirtino Skolos padengimo sutartyje aptartą Turtą įgiję bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, atsakovas J. M. B. bylos nagrinėjimo eigoje ne tik nekėlė jokio klausimo dėl jo vardu turėtos reikalavimo teisės panaudojimo atsiskaitant už įgyjamas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet priešingai, prašė ieškinį atmesti, pripažįstant Skolos padengimo sutartį teisėta, teikdamas paaiškinimus 2023 m. vasario 14 d. teismo posėdyje aiškiai nurodė vedantis su atsakove S. B. bendrą ūkį, visą turtą valdantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį sudaręs tik tam, kad supaprastinti vėlesnes jo pardavimo procedūras, nei abejoti atsakovės J. V. turtinės prievolės egzistavimo faktu, nei šios prievolės panaudojimu (įskaitymu) atsiskaitant už S. B. ir J. M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytą Turtą, nėra jokio pagrindo.

28. Kaip matyti iš atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atstovo su 2022 m. gruodžio 19 d. prašymu pateiktų dokumentų, 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė S. B. sudarė su trečiuoju asmeniu D. V. paskolos sutartį, kurios pagrindu tą pačią dieną minėtą sumą atsakovė S. B. pervedė tiesiogiai Luminor Bank AB, o bankas patvirtino įsipareigojimų įvykdymo faktą. Trečiajam asmeniui D. V. neįvykdžius įsipareigojimo grąžinti skolą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5254-429/2019 patvirtinta taikos sutartis, kuria trečiasis asmuo D. V. įsipareigojo sumokėti atsakovei S. B. 43 000 Eur skolą ir 1 433 Eur palūkanas, iš viso 44 433 Eur (atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atstovo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo 2 priedas).

29. Nors sutampa sprendimo 26 ir 28 punktuose aptariamų prievolių sumos ir jų atsiradimo laikotarpiai, nesant įrodymų, kad lėšos buvo naudojamos tai pačiai solidariai prievolei įvykdyti, priešingai, į bylą esant pateiktiems duomenims, jog atsakovė S. B. trečiojo asmens D. V. vardu visiškai įvykdė prievolę Luminor Bank AB, spręsti, kad nurodyti reikalavimai kyla iš tos pačios prievolės, nėra jokio pagrindo.

30. Ieškovui kėlus abejones dėl to, ar atsakovės S. B. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-7989-285/2020 patvirtintas kreditorinis reikalavimas nebuvo visiškai ar bent iš dalies patenkintas iki Skolos padengimo sutarties sudarymo, atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atstovas pateikė į bylą antstolio 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, iš kurio matyti, kad iš pagal Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą atsakovės S. B. sumokėtos 115 000 Eur sumos pačiai S. B., kaip trečiojo asmens D. V. kreditorei, buvo išmokėta 4 650,70 Eur suma, skirta iš dalies dengti 5 148,75 Eur įsiskolinimą vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/01462, o vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/01457, kurioje vykdomas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-7989-285/2020 patvirtintos 44 433 Eur sumos išieškojimas, likusi nepadengta įsiskolinimo suma (44 329,79 Eur) nepakito ir viršijo 43 000 Eur (atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atstovo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo 1 priedas).

31. Kita vertus, nors teikdamas 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atstovas akcentavo, kad sprendimo 28 punkte aptarti dokumentai ir juose užfiksuoti sandoriai patvirtina atsakovės S. B. iš Luminor Bank AB perimtą reikalavimo teisę į atsakovę J. V. 43 000 Eur sumai, kuri buvo panaudota (įskaityta) atsiskaitant už pagal Skolos padengimo sutartį įgytą Turtą, tokio pobūdžio teisinio santykio egzistavimo minėti duomenys nepatvirtina. Ginčo dėl to, kad trečiojo asmens D. V. ir atsakovės J. V. prievolė Luminor Bank AB buvo solidari, nėra. Tačiau pati atsakovė akcentavo paskolos teisinių santykių su trečiuoju asmeniu D. V. faktą. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartimi paskolino trečiajam asmeniui D. V. 43 000 Eur, kad šis galėtų įvykdyti prievolę Luminor Bank AB, paskolos sutartimi net buvo aptarta konkreti lėšų panaudojimo tvarka, akcentuojant, jog lėšos pervedamos tiesiogiai kreditoriui, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokėjimas atliekamas už trečiąjį asmenį D. V. (2018 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutarties 3 punktas ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymas, atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atstovo 2022 m. gruodžio 19 d. prašymo 2 priedas). Kitaip tariant, atsakovė S. B. įrodinėjo ne pati įvykdžiusi solidarią trečiojo asmens D. V. ir atsakovės J. V. prievolę, bet suteikusi paskolą trečiajam asmeniui D. V., kad šis gautas lėšas panaudotų savo vardu įvykdydamas prievolę bankui ir tik po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir trečiojo asmens D. V. įtraukimo į bylą bei klausimo dėl to, kaip turėtų būti kvalifikuojamas aptariamas santykis, iškėlimo, savo poziciją pakeitė.

32. Papildomai akcentuotina, kad, kaip minėta sprendimo 30 punkte, atsakovė S. B. ir trečiasis asmuo D. V. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2SP-7989-285/2020 patvirtino trečiojo asmens D. V. skolinio įsipareigojimo pagal paskolos sutartį faktą, atsakovė į nagrinėjamą bylą teikė duomenis apie vykdomą šios skolos išieškojimą. Svarbu ir tai, kad lėšas trečiajam asmeniui D. V. atsakovė S. B. paskolino Kauno apylinkės teismui nagrinėjant trečiojo asmens D. V. ir atsakovės J. V. santuokos nutraukimo bylą, kurioje priimtu sprendimu visos trečiojo asmens D. V. prievolės atsakovei S. B. buvo pripažintos asmeninėmis trečiojo asmens D. V. prievolėmis (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje Nr. 2-633-375/2018). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad, kaip akcentuojama Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje (ieškinio 15 priedas) atsakovės J. V. ir trečiojo asmens D. V. santuokos nutraukimo byloje (bylos Nr. 2A-1069-896/2019), tiek buvę sutuoktiniai dalindamiesi turtą ir kreditorinius įsipareigojimus, tiek ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvavusi S. B. laikėsi nepagrįstos pozicijos, kad teisinės pasekmės D. V. ir J. V. turto ir prievolių režimui kilo 2008 m. pradžioje, t. y. iki santuokos nutraukimo bylos iniciavimo 2009 m. (CK 3.67 straipsnis).

33. Sprendimo 31–32 punktuose aptartų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą spręsti, kad atsakovė S. B. neįrodė Skolos padengimo sutarties sudarymo metu turėjusi iš Luminor Bank AB perimtą 43 000 Eur kreditorinį reikalavimą atsakovės J. V. atžvilgiu. Kitose bylose esant konstatuotai asmeninei trečiojo asmens D. V. piniginei prievolei atsakovės S. B. atžvilgiu, patvirtinimas, kad atsakovės S. B. teisės pagal tokią prievolę buvo panaudotos atsiskaitant su atsakove J. V. pagal Skolos padengimo sutartį iš esmės reiškia, jog atsakovė J. V., sudarydama šioje byloje ginčijamą sandorį, siekė kitus du asmenis siejančių teisinių santykių modifikavimo, savanoriškai į juos įstodama, kas akivaizdžiai patvirtina vieną iš sandorio neteisėtumo actio Pauliana pagrindu sąlygų – pareigos sutaryti sandorį nebuvimą. Kitaip tariant, atsakovė J. V. tokiu veiksmu iš esmės prisiėmė naują kreditorinį reikalavimą, kad galėtų jį įskaityti į atsakovei S. B. perleidžiamo turto kainą.

34. CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta šalių nesąžiningumo prezumpcija, kylanti iš Skolos padengimo sutartį sudariusias atsakoves J. V. ir S. B. siejančio artimos giminystės ryšio (S. B. yra J. V. mama), bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo nuginčyta. Priešingai, ją papildomai patvirtina tiek sprendimo 33 punkte aptartos aplinkybės dėl dirbtinai sukurtos piniginės prievolės, tiek ir ieškovo atstovės su 2022 m. gruodžio 7 d. prašymu pateikti duomenys apie atsakovės S. B. dalyvavimą ankstesniuose nesąžiningais pripažintuose svainystės santykiuose su trečiuoju asmeniu D. V. disponuojant turtu sudarytuose sandoriuose.

35. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 3 dalimi, reikalavimui dėl sandorio nuginčijimo actio Pauliana instituto pagrindu taikoms sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinys teismui buvo pareikštas 2022 m. liepos 19 d. Ieškovas ieškinyje akcentavo ieškinio senaties termino pradžią siejantis su Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo, kuriuo jam priteista skola iš atsakovės J. V., priėmimu. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Kaip minėta sprendimo 15 punkte pasisakant apie ieškovo, kaip kreditoriaus, statusą, atsakovės J. V. piniginė prievolė ieškovui egzistavo iki ginčijamų sandorių sudarymo, teismo sprendimu tik buvo patvirtintas jos faktas. Be to, kaip teisingai akcentavo atsakovai J. V., S. B. ir J. M. B. bei jų atstovas, nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-643-273/2021) vykusiame 2021 m. vasario 3 d. posėdyje liudytoja apklausiama S. B. patvirtino Skolos padengimo sutarties sudarymo faktą. Būtent tada ieškovas vėliausiai sužinojo apie galimą jo teisių pažeidimą.

36. Kita vertus, ieškinio senaties terminas yra atnaujinamasis, todėl jo praleidimo teisinės pasekmės taikytinos tik kaip reakcija į nepagrįstą kreditoriaus pasyvumą (CK 1.131 straipsnio 1–2 dalys). Nagrinėjamu atveju konstatuoti nepateisinamą ieškovo pasyvumą nėra jokio pagrindo. Pirma, dar nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo ieškovas teikė prašymą taikyti atsakovės J. V. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, tačiau prašymas buvo atmestas (ieškinio 5 priedas). Antra, ieškovo reikalavimas atsakovei J. V. buvo teismine tvarka patvirtintas jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Net jeigu iki tol būtų buvęs pareikštas reikalavimas, jo teisminio nagrinėjimo galimybės prieš tai neišsprendus skolos priteisimo klausimo, būtų sunkiai įgyvendinamas. Juo labiau, kad netrukus po senaties termino pradžios priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu byloje dėl skolos priteisimo ieškovo ieškinys buvo atmestas (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-643-273/2021, ieškinio 4 priedas). Trečia, po jam palankaus teismo sprendimo byloje dėl skolos priteisimo priėmimo ieškovas nedelsdamas ėmėsi veiksmų mėgindamas inicijuoti ikiteisminį tyrimą, tačiau ši jo iniciatyva nepasiteisino (2022 m. gegužės 5 d. atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškinio 10 priedas). Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

37. Sprendimo 10 punkte konstatavus, kad ieškovo piniginio reikalavimo atsakovės J. V. atžvilgiu dydis yra ženkliai didesnis už 43 000 Eur sumą, darytina išvada, kad egzistuoja visos sprendimo 19 punkte aptartos actio Pauliana taikymo sąlygos.

38. Kaip minėta sprendimo 14 punkte, Skolos padengimo sutartis ieškovo buvo ginčijama ne tik CK 6.66 straipsnio pagrindu, bet ir dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006, 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Nagrinėjamu atveju vertinti visą Skolos padengimo sutartį kaip nukreiptą į priešingo viešajai tvarkai ir gerai moralei principo įgyvendinimą nėra jokio pagrindo. Egzistuojant atsakovės J. V. turtinėms prievolėms atsakovei S. B., turto perleidimas už skolas pats savaime negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Sandorio ydingumas sietinas su tuo, kad, turėdamos duomenis apie turto rinkos vertę bei siekdamos su ja susieti sutarties kainą, šalys į bendrą skolų masę įtraukė ir neegzistuojančią prievolę, taip išvengdamos dalies turto įsigijimo kainos sumokėjimo piniginėmis lėšomis, kurias būtų buvę galima panaudoti atsakovės J. V. kreditoriniams įsipareigojimams (jų daliai) likviduoti. Įvertinus tai, kad Skolos padengimo sutartis yra atlygintinis sandoris, sprendimo 31–34 punktuose konstatavus, jog tokie atsakovių veiksmai, kuriais iš esmės modifikuojamos trečiojo asmens D. V., atsakovių J. V. ir S. B. tarpusavio prievolės, yra neteisėti žvelgiant iš ieškovo, kaip atsakovės J. V. kreditoriaus, perspektyvos, kartu spręstina, kad visą Skolos padengimo sutartį pripažinti sandoriu, kuris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nėra pagrindo.

39. Tretieji asmenys pareiškime dėl savarankiškų reikalavimų, o taip pat jų atstovė 2023 m. spalio 31 d. teismo posėdyje aiškiai nurodė sandorius ginčijantys ne tuo pagrindu, kad Turtas perleistas už per mažą sumą, ne dėl to, jog kvestionuotų atsakovės S. B. reikalavimo teisę atsakovės J. V. atžvilgiu, tačiau akcentuodami, kad Skolos padengimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant kitų kreditorių, įskaitant trečiuosius asmenis, teises ir teisėtus interesus. Šiuo aspektu pabrėžtinos kelios reikšmingos aplinkybės. Pirma, formaliai teikdami poziciją dėl to, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jie jau turėjo galiojančius reikalavimus atsakovės J. V. atžvilgiu, tretieji asmenys neįrodinėjo nei fakto dėl aukštesnės jų reikalavimo eilės pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, nei ankstesnio jų kreditorinio reikalavimo pareiškimo momento lyginant su atsakovės S. B. perimtų kitų kreditorių reikalavimo pareiškimu, kaip tai numatyta CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje. Tretieji asmenys dėl vykdomųjų įrašų vekselių pagrindu išdavimo kreipėsi tik 2023 m. kovo – gegužės mėn., kai atsakovė S. B. panašiu laikotarpiu (2020 m. birželio 2 d.) jau perėmė kitų kreditorių ankstesniuose teisminiuose procesuose pareikštus ir patvirtintus piniginius reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad prievolė, kurios pagrindu savo teises gina ieškovas, susidarė 2007 m. birželio 21 d. paskolos sutarties pagrindu ir ginčai dėl jos prasidėjo ženkliai anksčiau nei pasirašyti vekseliai, kuriais savo reikalavimus grindžia tretieji asmenys. Antra, kaip tvirtino patys tretieji asmens savo pareiškime dėl savarankiškų reikalavimų, visi jie buvo gavę vykdomuosius įrašus ir juos pateikę vykdyti antstoliams, tačiau dar iki ginčijamų sandorių sudarymo vykdomuosius dokumentus 2020 m. birželio 11 d. atsiėmė (pareiškimo dėl savarankiškų reikalavimų 5–13 priedai), nes susitarė su atsakove J. V. dėl skolos grąžinimo iki 2023 m. gegužės 1 d. Tretieji asmenys neįrodinėjo, kad su atsakove J. V. buvo susitarta dėl skolos grąžinimo grafiko. Priešingai, įrodinėdami aplinkybes, susijusias su ilgai nereikštu teisminiu reikalavimu, nežinojimu apie ieškovo pradėtą teisminį procesą bei ginčo sandorių sudarymą, tretieji asmenys aiškiai nurodė suteikę atsakovei J. V. papildomą terminą prievolėms įvykdyti, nereikalavę skolos grąžinti anksčiau, nesidomėję atsakovės turtine padėtimi ir aktyvesnių veiksmų ėmęsi tik suėjus su atsakove suderintam terminui prievolėms įvykdyti. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip prieštaraujančios trečiųjų asmenų pozicijai dėl to, kad anksčiau atsiskaitant su kreditoriais, kurie atsakovei J. V. nebuvo suteikę papildomo termino skolai grąžinti, buvo pažeistos imperatyvios taisyklės dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Ši išvada pati savaime pripažįstama pagrindu trečiųjų asmenų savarankiškam reikalavimui dėl Skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

40. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys bendrą savo reikštų reikalavimų sumą siejo ne su savo kreditorinių reikalavimų suma, bet su ieškovo byloje pareikštu reikalavimu, nenurodydami tam jokio racionalaus pagrindo. Trečiųjų asmenų atstovės 2023 m. spalio 31 d. posėdyje išdėstyta pozicija, kad atstovaujamieji jai aiškiai nurodė neįgyvendinsiantys savo teisių didesne apimtimi, nei ieškovo reiškiamas reikalavimas, kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar tretieji asmenys siekia savarankiškos savo teisių apsaugos atsakovės S. B. atžvilgiu, ar tiesiog, žinodami apie ieškovo inicijuotą teisminį procesą, siekia savo reikalavimų dalies patenkinimą gauti anksčiau už ieškovą. Trečiųjų asmenų reikalavimus dėl Skolos perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetus dėl jų nepagrįstumo, ieškovo prašymas šiam reikalavimui taikyti senatį nenagrinėjamas ir dėl jo nepasisakoma.

41. Konstatavus ginčijamo sandorio dalies ydingumą, kuris iš esmės yra susijęs su sąlygų nesumokėti dalies sutarties kainos (43 000 Eur) sukūrimu arba jos sumokėjimu aiškiai ieškovo, kaip atsakovės J. V. kreditoriaus, teises pažeidžiančiu būdu, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, 6.145 straipsnio 2 dalimi, 6.146 straipsniu sprendžiama, kad tinkamiausias, šalių interesų pusiausvyros principą geriausiai užtikrinantis neteisėto sandorio pasekmių šalinimo būdas būtų susijęs su įpareigojimu sumokėti aptariamą turto kainos dalį, kad ši suma galėtų būti panaudota ieškovo kreditoriniam reikalavimui tenkinti.

Dėl Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties (ne)teisėtumo

42. 2021 m. balandžio 28 d. Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties, kuria atsakovai S. B. ir J. M. B. patvirtino nekilnojamojo turto objektą valdę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pasidalino nuosavybės teises į jį lygiomis dalimis ir atsakovė S. B. savo dalį padovanojo atsakovui J. M. B., teisėtumą ieškovas ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, ginčijo actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), taip pat kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Šie reikalavimai iš esmės buvo grindžiami dviem argumentais: pirma, kad sandoriu buvo siekiama užkirsti kelią galimo Skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmių taikymui; antra, jog tokiu būdu atsakovė S. B. disponavo nuosavybės teisėmis, kurių nebuvo teisėtai įgijusi dėl Skolos padengimo sutarties ydingumo. Teismas šiuo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

43. Reikalavimas taikyti CK 1.80 straipsnį iš esmės siejamas su principu, kad iš neteisės teisė negali kilti, o tam būtinoji sąlyga yra Skolos perkėlimo sutarties pripažinimas niekine ar negaliojančia nuo sudarymo momento, kas reikštų, jog atsakovai S. B. ir J. M. B. nebuvo įgiję teisių, dėl kurių statuso susitarė Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartimi. Šiuo sprendimu pripažinus, kad yra neteisėta tik Skolos padengimo sutarties dalis, susijusi su dalies kainos už perleistą turtą sumokėjimu, toks sandorio ydingumas pats savaime nepaneigia nuosavybės teisių į turtą perleidimo fakto ir gali būti pašalintas pasitelkiant būdą, nesusijusį su nuosavybės teisių grąžinimu, konstatuoti vėliau sudarytos Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms nėra pagrindo.

44. Kartu pabrėžtina, kad ieškovas ir tretieji asmenys reikalavimus pareiškė ne kaip atsakovės S. B. ar atsakovo J. M. B., bet kaip atsakovės J. V. kreditoriai, todėl atsakovų S. B. ir J. M. B. patvirtinimas, kad jie turtą įsigijo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir šio turto pasidalijimas lygiomis dalimis bei vėlesnis atsakovei S. B. priklausiusios dalies dovanojimas atsakovui J. M. B. vertintinas kaip neturėjęs jokios neigiamos įtakos ieškovo ir trečiųjų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Priešingai, tokia atsakovų pozicija sudarant ginčijamą sandorį bei nuoseklus jos palaikymas bylos nagrinėjimo metu sukuria sąlygas konstatuoti, jog ir Skolos padengimo sutartis iš esmės buvo sudaryta turint tikslą turtą įsigyti bendrosios nuosavybės teise (papildomai žiūrėti sprendimo 27 punktą), o tai patvirtina ieškinio reikalavimo taikant restituciją neapmokėtą Skolos padengimo sutartimi įsigyto turto kainos dalį (sprendimo 41 punkte nurodyta apimtimi ir tvarka) priteisti solidariai iš atsakovų S. B. ir J. M. B. pagrįstumą.

45. Atsakovams S. B. ir J. M. B. bylos nagrinėjimo eigoje akcentavus, kad Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, jog turtą būtų paprasčiau realizuoti, bei pateikus duomenis apie tai, kad atsakovė S. B. minėtu laikotarpiu verslo tikslais vykdavo į komandiruotes tolimose šalyse (atsakovų J. V., S. B., J. M. B. atstovo 2023 m. vasario 28 d. prašymo 3 priedas), ieškovui, tretiesiems asmenims ar jų atstovėms nekonkretizavus, kaip aptariamu sandoriu buvo ar galėjo būti papildomai apribotos jų teisės, darytina išvada, kad nebuvo įvykdyta pareiga įrodyti sąlygų taikyti CK 6.66, 1.81 straipsnių nuostatas egzistavimą.

46. Pripažinus, kad tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, neįrodė jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atsakovėms J. V. ir S. B. sudarant Skolos padengimo sutartį, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių jų reikalavimą dėl Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

47. Sprendimo 42–46 punktuose aptartų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu atmesti reikalavimus dėl Turto pasidalijimo ir dovanojimo sutarties pripažinimo neteisėta ir negaliojančia.

Dėl Pirkimo–pardavimo sutarties (ne)teisėtumo

48. Nors ieškinyje buvo keliamos abejonės dėl to, kad dėl Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos, ieškovo ir jo atstovės vertinimu, aiškiai per mažos turto pardavimo kainos, galimai egzistuoja sąlygos ir šį sandorį ginčyti actio Pauliana pagrindu, po Specialisto išvados pateikimo ieškovo atstovė tokio reikalavimo nesuformulavo, nenurodė jokių prielaidą dėl galimo atsakovų G. S. ir E. S. nesąžiningumo patvirtinančių įrodymų. Su Pirkimo–pardavimo sutarties kaina susijusios aplinkybės papildomai aptartos sprendimo 22.2–22.4 punktuose. Jos pripažintinos pakankamomis daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė CK 1.81 straipsnyje įvardinto aptariamo sandorio negaliojimo pagrindo egzistavimo. Tretiesiems asmenims taip pat neįrodžius savo teisių pažeidimo fakto, atmestini ir byloje pareikšti reikalavimai pripažinti Pirkimo–pardavimo sutartį prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Ieškovo reikalavimus dėl atsakovų sudarytų sandorių pripažinimo neteisėtais tenkinus tik ta apimtimi, kurioje į Skolos padengimo sutartį buvo įtrauktas neegzistuojantis atsakovės S. B. reikalavimas atsakovei J. V., kurį atsakovė S. B. nurodė perėmusi iš Luminor Bank AB, ši sutarties dalis pripažintina neteisėta ir negaliojančia, nesumokėtą sandoriu perleisto turto kainos dalį (43 000 Eur) atsakovei J. V. solidariai priteisiant iš atsakovų S. B. ir J. M. B. bei nurodant, kad iš šių lėšų vykdytinas išieškojimas ieškovui pagal 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022. Konstatavus, kad tokiu būdu yra apginti ieškovo teisėti interesai, nėra pagrindo tenkinti jo byloje pareikštą alternatyvų reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Trečiųjų asmenų reikalavimus pripažinus nepagrįstais, jie taip pat nėra tenkinami.

50. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovams S. B. ir J. M. B. priklausančio turto areštas ieškinio sumai (165 719 Eur). Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, sprendimui įsiteisėjus arešto mastas mažinamas iki sprendimu iš atsakovų priteisiamos sumos – 43 000 Eur. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, sumažinto masto laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

51. Atsiliepime į trečiųjų asmenų reikalavimus ieškovas pateikė prašymą skirti jiems baudą už piktnaudžiavimą procesu. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, už piktnaudžiavimą procesu pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį gali būti skiriama iki 5 000 Eur bauda. Pažymėtina, kad šia norma yra nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga, taikyti procesinę sankciją. Kita vertus, vien ieškinio reikalavimų pripažinimas nepagrįstais pats savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kaip sąlygos taikyti procesinę sankciją. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė trečiųjų asmenų veiksmuose piktnaudžiavimo procesine teise reikšti savarankiškus reikalavimus fakto, todėl ieškovo prašymas skirti baudą atmetamas kaip nepagrįstas.

52. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartimi konstatuota, kad už ieškinį mokėtinas 2 218 Eur žyminis mokestis, papildoma 47 Eur žyminio mokesčio suma mokėtina už su ieškiniu teiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio (ieškinio 1 priedas), kitos 1 965 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas minėta nutartimi buvo atidėtas. Pradinis ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2022 m. liepos 27 d. nutartimi buvo atmestas. Išnagrinėjus bylą patenkintas 43 000 Eur dydžio turtinis reikalavimas, už kurį mokėtinas 870 Eur žyminis mokestis ((900 Eur + ((43 000 Eur – 30 000 Eur) × 2 proc.) × 75 proc. = 870 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Įstatyme nesant numatytos solidarios proceso dalyvių atsakomybės už bylinėjimosi išlaidas, konstatavus, kad dalis ieškinio reikalavimų buvo patenkinta atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. atžvilgiu, kiekvienam iš jų tenka pareiga apmokėti po 290 Eur (870 Eur ÷ 3) žyminio mokesčio. Kadangi didžiosios dalies žyminio mokesčio ieškovas nėra sumokėjęs, nurodytos sumos iš atsakovų priteistinos valstybei, jų dydžiu iki 1 095 Eur (1 965 Eur – 870 Eur) mažinant iš ieškovo valstybei priteistiną nesumokėto žyminio mokesčio dalį (CPK 96 straipsnis).

53. Tretiesiems asmenims pareiškus iš esmės tokios pačios apimties turtinį reikalavimą, kiekvienas sumokėjo po 150 Eur žyminio mokesčio (bendra sumokėta suma – 450 Eur), kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi. Trečiųjų asmenų reikalavimus atmetus, jiems tenka pareiga sumokėtu trūkstamą žyminio mokesčio dalį (2 218 Eur – 450 Eur = 1 768 Eur), atsižvelgiant į kiekvieno iš jų pareikšto turtinio reikalavimo sumą: L. R.– 221 Eur (20 715 Eur ÷165 719 Eur × 1 768 Eur), V. R. – 1 052 Eur (98 603 Eur ÷165 719 Eur × 1 768 Eur), A. B. – 495 Eur (46 401 Eur ÷165 719 Eur × 1 768 Eur) (CPK 96 straipsnis).

54. Be to, teikdamas 2023 m. birželio 9 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį. Šis prašymas buvo patenkintas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi, o atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. 2023 m. birželio 22 d. atskirasis skundas dėl šios nutarties, už kurį taip pat sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis, buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi. Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu spręsti, kad ieškovo turėtos išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu už pakartotinai teiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tekti atsakovams J. V., S. B. ir J. M. B., t. y. kiekvienam po 18,33 Eur (55 Eur ÷ 3). Vadovaujantis ekonomiškumo principu, atsižvelgiant į sprendimo 52 punkte aptartą žyminio mokesčio paskirstymą, iš ieškovo valstybei priteisiama žyminio mokesčio suma mažinama iki 1 040 Eur (1 095 Eur – 55 Eur), o iš atsakovų J. V., S. B. ir J. M. B. priteisiamos sumos didinamos iki 308,33 Eur (290 Eur +18,33 Eur).

55. Atsakovas G. S. pateikė duomenis apie turėtas 3 146 Eur atstovavimo išlaidas (2022 m. gruodžio 5 d. ir 2023 m. vasario 14 d. prašymai). Kadangi reikalavimai atsakovų G. S. ir E. S. atžvilgiu buvo atmesti, o visos išlaidos susidarė dar iki trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais įstojimo į bylą, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 158,29 Eur, iš jų 132,07 Eur – už laikotarpį iki trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų pareiškimo ir 26,22 Eur už vėlesnį laikotarpį. Išlaidos už laikotarpį iki trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų pareiškimo tarp ieškovo ir atsakovų J. V., S. B. bei J. M. B. skirstytinos atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų turtinių reikalavimų proporciją, iš atsakovų valstybei priteisiant 34,27 Eur (43 000 Eur ÷165 719 Eur × 132,07 Eur), o iš ieškovo – 97,80 Eur (132,07 Eur – 34,27 Eur). Pusė išlaidų, susidariusių po trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų pareiškimo (26,22 Eur ÷ 2 = 13,11 Eur) tenka tretiesiems asmenims, o kita pusė, vadovaujantis aukščiau aptarta proporcija, paskirstoma tarp atsakovų J. V., S. B. bei J. M. B. (43 000 Eur ÷165 719 Eur × 13,11 Eur = 3,40 Eur) ir ieškovo (13,11 Eur – 3,40 Eur = 9,71 Eur). Bendra ieškovui tenkanti suma – 107,51 Eur (97,80 Eur + 9,71 Eur), kiekvienam iš atsakovų J. V., S. B. bei J. M. B. – po 12,55 Eur ((34,27 Eur + 3,40 Eur) ÷ 3), kiekvienam iš trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus,– po 3,23 Eur (9,71 Eur ÷ 3).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškovui E. P. ieškinio senaties terminą.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 15 d. skolos padengimo sutarties dalį, kuria į skolų, už kurias perleistos 2/3 dalys žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), sumą (226 000 Eur (du šimtus dvidešimt šešis tūkstančius eurų)) įtraukta 43 000 Eur (keturiasdešimt trijų tūkstančių eurų) skola, išieškoma Luminor Bank AB pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 02200913337-L.

Priteisti atsakovei J. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai 43 000 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius eurų), priteistą sumą skiriant ieškovo E. P., gim. (duomenys neskelbtini), vykdomam išieškojimui pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-90-790/2022.

Kitus ieškinio reikalavimus ir trečiųjų asmenų A. B., V. R., L. R. savarankiškus reikalavimus atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi taikyto atsakovams S. B. ir J. M. B. priklausančio turto arešto mastą sumažinti nuo 165 719 Eur (šimto šešiasdešimt penkių tūkstančių septynių šimtų devyniolikos eurų) iki 43 000 Eur (keturiasdešimt trijų tūkstančių eurų), sumažintos apimties suvaržymus paliekant galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atmesti ieškovo E. P. prašymą dėl baudų už piktnaudžiavimą procesu skyrimo tretiesiems asmenims A. B., V. R., L. R.

Priteisti atsakovui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo E. P., gim. (duomenys neskelbtini), 3 146 Eur (trijų tūkstančių šimto keturiasdešimt šešių eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. B., gim. (duomenys neskelbtini), 308,33 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 33 centus) žyminio mokesčio ir 12,55 Eur (dvylika eurų 55 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), 308,33 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 33 centus) žyminio mokesčio ir 12,55 Eur (dvylika eurų 55 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. V., gim. (duomenys neskelbtini), 308,33 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 33 centus) žyminio mokesčio ir 12,55 Eur (dvylika eurų 55 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. P., gim. (duomenys neskelbtini), 1 040 Eur (tūkstantį keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 107,51 Eur (šimtą septynis eurus 51 centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens L. R., gim. (duomenys neskelbtini), 221 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 3,23 Eur (tris eurus 23 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens V. R., gim. (duomenys neskelbtini), – 1 052 Eur (tūkstantį penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio 3,23 Eur (tris eurus 23 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 495 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio 3,23 Eur (tris eurus 23 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.