- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- eI2-7448-952/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00046-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė, Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 24S301449 (toliau – ir Sprendimas1) dėl panaikinimo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Baltarusijos piliečiui S. A.; panaikinti Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 26 d. sprendimą Nr. 24S302969 (toliau – ir Sprendimas2) – dalyje dėl uždraudimo Baltarusijos piliečiui S. A. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. gruodžio 26 d. iki 2029 m. gruodžio 25 d.; panaikinti Migracijos departamento Sprendimą2 – dalyje dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo Baltarusijos piliečiui S. A. atvykti ir apsigyventi nuo 2024 m. gruodžio 26 d. iki 2029 m. gruodžio 25 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjo įdarbinimu ir leidimo laikinai gyventi gavimu pilnai rūpinosi darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“, konkrečiai darbuotoja vardu K., kuriai pareiškėjas siuntė visus iš jo prašytus dokumentus (įskaitant darbo knygelę, karinį bilietą, kt.), prisijungimo prie jo MIGRIS paskyros kodus ir ji per pareiškėjo MIGRIS paskyrą teikė Migracijos departamentui visus susijusius su pareiškėjo įdarbinimu ir leidimo laikinai gyventi gavimu dokumentus; be to, darbdavys (jo atstovas) fiziškai pasiėmė iš Migracijos departamento pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Tai, kad K. prisijunginėjo prie pareiškėjo MIGRIS paskyros aiškiai matosi pareiškėjo WhatsApp jos kontakto duomenyse: kad ji buvo prisijungusi (kaip „pareiškėjas“ pagal jam Migracijos departamento pateiktus prisijungimo kodus). Be to, iš pridėto WhatsApp pareiškėjo ir K. susirašinėjimo matosi, kad jis teikė jai savo dokumentus, informaciją ir minėtus prisijungimo kodus, kad ji pilnai valdė jo bendravimą per MIGRIS su Migracijos departamentu. Darbo knygelę pareiškėjas buvo pateikęs darbdaviui (jo atstovei K., kuri teikė jo dokumentus Migracijos departamentui). Tai, kad Migracijos departamentui buvo pateikta galimai netikra kopija jo darbo knygelės pareiškėjas nežinojo ir sužinojo tik iš Migracijos departamento Sprendimo1. Kodėl tai buvo padaryta pareiškėjas nežino. Pareiškėjas patvirtina Migracijos departamento turimus duomenis, kad pareiškėjo darbo knygelės 4-5 puslapiuose įrašyta, jog jis 2014 m. balandžio 23 d. – 2016 m. rugsėjo 5 d. tarnavo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje: 2014 m. balandžio 23 d. priimtas į tarnybą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų organuose ir padaliniuose / 2014 m. balandžio 23 d. RNSD (Rajono nepaprastųjų situacijų departamentas) įsakymas 321/s“; 2016 m. rugsėjo 5 d. atleistas šalių susitarimu. Tarnybos Baltarusijos Respublikos ekstremaliųjų situacijų įstaigose ir skyriuose nuostatų 172-4 pp. / 2016-05-09 RNSD (Rajono nepaprastųjų situacijų departamentas) įsakymas 534/s“. Kaip minėta, pareiškėjo įdarbinimą pilnai kuravo ir konsultavo pareiškėją darbdavio atstovė K.. Pareiškėjas paaiškina, kad jo darbo knygelės 4-5 puslapiuose įrašas, jog jis 2014 m. balandžio 23 d. –2016 m. rugsėjo 5 d. tarnavo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, yra formalus – realiai ta tarnyba buvo netikra, kadangi jis, kad išvengti jam privalomos po instituto baigimo 2 metų tarnybos Baltarusijos kariuomenėje, buvo susitaręs dėl minėto formalaus įrašo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos padalinyje (gaisrinės mašinos vairuotoju) – realiai netarnavo, tik retkarčiais vyko „atsižymėti“) – ir faktiškai nuo 2013 m. gruodžio 1 d. tęsė iki 2016 m. balandžio 17 d. civilinį darbą „(duomenys neskelbtini)” miškovežio vairuotoju. Pareiškėjas atsakyme į Klausimyno 2 klausimą nurodė faktiškai 2013 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. balandžio 17 d. dirbtą „(duomenys neskelbtini)” (miškovežio vairuotoju) darbą, – kadangi ji kuravusi darbdavio atstovė K. paaiškino, kad pildant Klausimyną nurodyti tikrą (realią, o ne formaliai dėl akių įrašytą veiklą, kad Migracijos departamentui ji pateiks darbo knygelės kopiją su formaliuoju įrašu ir Migracijos departamentas, jei turės klausimų, galės pasitikslinti situaciją). Pareiškėjas papildomai paaiškina, kad pildydamas Klausimyną Migracijos departamento padalinyje, jis klausė Migracijos departamento darbuotojos kokį darbą (tikrą ar dėl akių nurodytą darbo knygelėje) reikia rašyti, – tačiau Migracijos departamento darbuotoja atsakė, kad rašytų kaip buvo tikrai, realiai ir atsisakė daugiau kalbėti šiuo klausimu. Todėl parašė kaip jam patarė K.. Pareiškėjas nežino, kodėl jį kuravusi darbdavio darbuotoja K. pateikė galimai netikrą jo darbo knygelės kopiją: galimai dėl klaidos arba netgi gal siekdama pakenkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kurios (kiek žino pareiškėjas) ji ir jos sutuoktinis yra išėję ir sukūrė konkuruojančią dėl užsakymų ir darbuotojų kitą įmonę. Pareiškėjas realiai neatliko tarnybos 2014–2016 m. Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje (įrašas darbo knygelėje tik formalus, kad išvengti tarnybos Baltarusijos kariuomenėje). Tačiau, netgi darant prielaidą dėl (neva) faktinės tarnybos Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos padalinyje (gaisrinės mašinos vairuotoju), yra privaloma individualiai įvertinti minėtą tarnybą. Pareiškėjas yra pateikęs Migracijos departamentui duomenis, kurių pastarasis neginčija, kad pareiškėjas 2008–2013 m. mokėsi ir 2013 metais baigė Baltarusijos valstybinį agrarinį technikos universitetą. Migracijos departamentui yra žinoma ir tikėtina nėra ginčo, kad pagal Baltarusijos įstatymus, asmuo baigęs nemokamą (Baltarusijos valstybės finansuojamą) aukštąjį mokslą, privalo du metus arba atidirbti pagal nuo jo nepriklausantį paskyrimą arba atitarnauti kariuomenėje (ar alternatyviojoje struktūroje, pvz., nepaprastųjų situacijų padaliniuose ir pan.) arba grąžinti valstybei pinigus dvigubai. Taigi, pareiškėjas baigęs civilinį universitetą pagal civilinę specialybę neturėjo kito pasirinkimo kaip du metus atidirbti pagal paskyrimą (kolūkyje ar pan.) arba atlikti karo (ar alternatyvią) tarnybą. Pareiškėjas papildomai paaiškina, kad jis Baltarusijoje nėra davęs (karinės) priesaikos. Pagal Baltarusijos teisės aktus, „asmenys, priklausantys civiliniam personalui Baltarusijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamento aparatui, regioninių, Minsko miesto ir prilyginamoms Departamento valdyboms, Departamento skyrių (poskyrių) rajonuose, miestuose, miestų rajonuose, kitose gyvenvietėse, išskyrus asmenis, teikiančius jų veiklos aprūpinimą ir techninį aptarnavimą, yra valstybės civiliniai tarnautojai. Akivaizdu, kad civilinio tarnautojo gaisrinio automobilio vairuotojo darbas nėra pagrindas motyvuotai prielaidai, neva (būtent) dėl to darbo pareiškėjas įgijo draugų ir ryšių Baltarusijos žvalgybos arba kitose specialiuose tarnybose. Todėl Lietuvos saugumo požiūriu pareiškėjas pagal jo dirbtą praeityje darbą turi būti traktuojamas kaip eilinis Baltarusijos pilietis, be ypatingų Lietuvos saugumui aplinkybių jo biografijoje. Taigi, Migracijos departamento ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) išvada, kad pareiškėjas, (būtent) dėl 2014-2016 Baltarusijos nepaprastųjų situacijų padalinyje (gaisrinės mašinos vairuotoju), neva kelia pavojų Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, yra išskirtinai deklaratyvi nepagrįsta, todėl šia išvada pagrįsti ginčo Migracijos departamento sprendimai yra neteisėti ir naikintini. Priešingai nei nurodo Migracijos departamentas ginčo Sprendime, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) naujausios praktikos išaiškinimus, teisiškai svarbi aplinkybė, yra ir tai, jog pareiškėjas Klausimyno atsakymuose aiškiai nurodė, kad jis nepritaria „Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje“ (atsakyme į 10 klausymą) bei kad, pareiškėjo nuomone, Krymas „legitimiai (teisėtai) priklauso Ukrainai“ (atsakyme į 11 klausymą). Pareiškėjas skunde pateikia LVAT 2023 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023, LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/20237; LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023, LVAT 2024 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024 išaiškinimus ir nurodo, kad jie yra aktualūs nagrinėjamoje byloje. Taip pat nurodo, kad LVAT savo praktikoje nurodo, jog vien pareiškėjo tarnybos (darbo) Baltarusijos karinėse / VRM struktūruose biografijos faktas negali būti pakankamas galimai grėsmei valstybės (visuomenės) saugumui konstatuoti (LVAT 2024 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1766-602/2024, LVAT 2024 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024). Taip pat cituoja ir kitas LVAT nutartis administracinėse bylose. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad matyt nėra ginčo, be to tai patvirtina oficialūs ir kiti (interneto) šaltiniai, kad (per laikotarpį pradedant nuo 2010 metų) Baltarusijoje įvyko šie politiškai ženklūs įvykiai: 2010 m. gruodžio 19 d., 2015 m. spalio 11 d. ir 2020 m. rugpjūčio 9 d. metų prezidento rinkimai, be to 2017 metais įvyko keletas „netinginių maršų“ (protestų dėl ekonominių reikalavimų: dėl dalies savarankiškų verslininkų pripažinimo nedirbančiais ir jų apmokestinimo apie 200 EUR dydžio mokesčiais. Pastebi, kad 2010 ir 2015 metų rinkimai (nors viso civilizuoto pasaulio pasmerkti kaip aiškiai nesąžiningi) buvo iš esmės taikus, be to tuo metu (tai konstatavo Baltarusijos opozicinė, JAV ir ES spauda) absoliuti dauguma Baltarusijos gyventojų vis dar palaikė Lukašenką, o tuometinė opozicija (taip vadinama „pirmosios kartos opozicija“) nesugebėjo pritraukti gyventojų masių. Ir tik 2020 metų prezidento rinkimai sukėlė masinius Baltarusijos gyventojų pasipriešinimą ir protestus, masinius areštus bei valdžios žiaurų elgėsi ir jėgos panaudojimą, būtent dėl 2020 metų įvykių buvo priimti Sprendime nurodyti smerkiantys Baltarusijos režimą Lietuvos ir tarptautiniai teisės aktai. Šia bylai minėta informacija yra aktuali tuo, kad Baltarusijoje per pareiškėjo 2014-2016 Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos padalinyje laikotarpį dar nebuvo realios susiformavusios opozicijos, esminių visuomenės neramumų, masinių represijų ir netgi ES šalių požiūris į Lukašenką buvo pakankamai toleruotinas. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kad nesiekė nuslėpti jo darbo knygelėje įrašo apie 2014-2016 metais darbą (gaisrinio automobilio vairuotoju) Baltarusijos nepaprastųjų situacijų padalinyje. Kalbant apie kitus Migracijos departamento Sprendime1 išdėstytus argumentus, pareiškėjas mano, kad ginčo Migracijos departamento sprendimai akivaizdžiai neatitinka LVAT ir LAT praktikos išaiškinimų: pareiškėjo neva grėsmė Valstybės saugumui yra netinkamai konstatuota vien dėl 2014-2016 metais darbo Baltarusijos nepaprastųjų situacijų padalinyje. Ginčo sprendimai nėra individualizuoti pareiškėjo atžvilgiu: pareiškėjui dirbant Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos padalinyje Baltarusijoje dar nebuvo nei esminių neramumų, nei masinių represijų – taigi pareiškėjas objektyviai nedalyvavo jokiose represijose, be to jo darbas buvo ne riaušių malšinimo, o gaisrininkų komandoje; pareiškėjo darbo knygelėje nurodyto darbo Baltarusijos nepaprastųjų situacijų padalinyje pabaiga buvo daugiau kaip prieš 8 metus; priimant ginčo sprendimus buvo vertinti neva nereikšmingi pareiškėjo rašytiniai pareiškimai Klausimyne, kad jis nepalaiko dabartinio politinio režimo Baltarusijos Respublikoje, nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, kad Krymas turi priklausyti Ukrainai; jokie faktiniai duomenys neįrodo pareiškėjo galimo bendradarbiavimo su Baltarusijos spec. tarnybomis; LVAT ne kartą akcentavo, kad gero administravimo principo nesilaikymas yra teismui savarankiškas pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtu viešojo administravimo subjekto sprendimą. Migracijos departamento sprendimai yra priimti formaliai ir paviršutiniškai, nustačius keliančias abejonių aplinkybes, tačiau į juos neįsigilinus, jų nepaaiškinus, netgi neapklausus pareiškėjo. Taigi, nesilaikant privalomų viešojo administravimo ir gero administravimo principų, todėl yra neteisingi, neteisėti ir naikintini. Migracijos departamentas ir VSD bylose dėl leidimų gyventi panaikinimo (atsisakymo išduoti) dėl nustatyto pavojaus Lietuvos saugumui dažnai nurodo, kad neva pagal Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimo byloje Nr. 19-A/202115 išaiškinimus, asmens praeityje tarnyba (Baltarusijos) kariuomenėje suponuoja jo pažeidžiamumą, ir tai kalia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, – neva ši grėsmė visada (neribotą laiką) bus laikoma išliekanti. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas buvo dėl kito klausymo ir dėl kitokių subjektų išaiškinimo. Minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas buvo dėl visiškai kitokio subjekto – dėl Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. redakcijos) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžto investuotojo į Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę. Be to, Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog minėtas įstatymas visgi palieka Komisijai galimybę individualizuoti taikintinas investuotojui ribojančias jo teises priemones – pateikiant rekomendacijas dėl nustatytinų privalomų reikalavimų ar sąlygų, kurių laikantis investicija (jos dalis) galėtų būti vykdoma ir nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Todėl, minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas nėra aktualus nagrinėjamai bylai. Taigi, nei teisės aktai nei teismų praktika nenustato asmens amžino (neriboto laike) savaime laikytino pavojingumo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui dėl praeityje jo tarnybos (Baltarusijos) kariuomenėje, kiekvieno asmens situacija yra individuali ir turi būti nagrinėjama pagal individualiai renkamus įrodymus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas atsakydamas į Klausimyno klausimą „Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“, nurodė, kad 2013-2016 m. dirbo Baltarusijoje „(duomenys neskelbtini)“, 2017-2020 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, 2020-2023 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtino per MIGRIS komunikaciją pareiškėjo pateikta darbo knygelės kopija Nr. 1954250 (pateikta darbo knygelės kopija – spalvota, be vandens ženklų). 2024 m. lapkričio mėn. buvo gauta pareiškėjo darbo knygelės kopija su vandens ženklais ir tokiu pačiu identifikaciniu numeriu, gautos darbo knygelės kopijoje nurodyta, kad pareiškėjas 2014–2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. VSD 2024 m. gruodžio 18 d. išvadoje Nr. 18-11745 konstatuota, kad remiantis VSD turimos naujausios darbo knygelės kopijos įrašais, pareiškėjas 2014-2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose ir valstybės kontroliuojamose organizacijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas pagal kompetenciją atliko individualų pareiškėjo vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjui nebuvo išduotos nacionalinės vizos, pareiškėjui 2023 m. spalio 5 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2023 m. spalio 16 d., pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis numato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 str. 7 ir 8 d. nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punktas numato, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes ginčijamais sprendimais pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metus. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad dokumentus susijusius su leidimo laikinai gyventi išdavimu teikė pareiškėjo darbdavys. Pareiškėjo teismui pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kitus dokumentus teikė darbdavys. Pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyta, kad pareiškėjas minėtą prašymą teikia asmeniškai, Klausimyną pildė pareiškėjas. Darbdaviai turi savo MIGRIS paskyras dokumentų teikimui, todėl darbdaviui nebūtų reikalingi pareiškėjo MIGRIS paskyros prisijungimo duomenys. Už dokumentus pateiktus per pareiškėjo MIGRIS paskyra atsako pareiškėjas. Pareiškėjas savo skunde neginčija, kad jo nesuklastotoje darbo knygelės 4-5 puslapiuose yra nurodyta, kad pareiškėjas 2014–2016 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, todėl pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno 2 klausimą, teikė tikrovės neatitinkančia informaciją (nenurodė visų darboviečių, kuriose dirbo). Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jo nesuklastotoje darbo knygelėje nurodyta informacija yra formali, o ne reali. Šiuo klausimu pareiškėjo skunde esantys paaiškinimai yra prieštaringi. Pareiškėjas teigia, kad 2014–2016 m. Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje netarnavo. Taip pat teigia, kad baigęs civilinį universitetą pagal civilinę specialybę neturėjo kito pasirinkimo kaip du metus atidirbti pagal paskyrimą (kai galėjo pinigus už mokslą grąžinti valstybei). Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui. Atsakovas cituoja LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, taip pat ką LVAT yra konstatavęs 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2381-1047/2023. Nurodo, kad ginčijami Migracijos departamento sprendimai taip pat atitinka LVAT praktiką analogiškose bylose (2024 m. liepos 24 d. nutartis Nr. eA-1934-815/2024, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023). Pareiškėjo darbo pobūdis Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų kontroliuojamoje įstaigoje neturi įtakos vertinant pareiškėjo dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo užimtos pareigos nepaneigia galimybės pareiškėjui rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus (tokios užduotys nereikalauja specialių pareigų užėmimo ar specialaus parengimo). Ginčijami sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus: ginčijami sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo veiksmus, iš atliktų veiksmų VSD surinktos informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėju susijusios aplinkybės ir, kad ginčijami sprendimai yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą. Mano, kad reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius nusikalstamus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios LVAT praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.). Pareiškėjo atsakymai į Migracijos departamento Klausimyno klausimus apie Rusijos Federacijos karinius veiksmus Ukrainoje ir Krymo priklausomybę nepatvirtina pareiškėjo nelojalumo Baltarusijos Respublikai. Minėti atsakymai tėra pareiškėjo deklaratyvus pareiškimas Migracijos departamentui, bet ne viešai pareiškėjo reiškiamos pažiūros. Atsakovas, atsižvelgdamas į LVAT praktiką (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-118/2023) nurodo, kad VSD išvada yra tinkamas įrodymas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Priimant ginčijamus sprendimus Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, ginčijamų sprendimų proporcingumą. Pareiškėjas nėra nutraukęs ryšių su Baltarusijos Respublika, ką patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys, kurie buvo įvertinti priimant ginčijamus sprendimus.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad, VSD nuomone, skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 24 d. Migracijos departamento Klausimyne nenurodė, jog yra dirbęs Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Pareiškėjas, siekdamas nuslėpti savo ryšius su Baltarusijos Respublikos valstybine institucija, galimai pateikė suklastotos darbo knygelės kopiją. 2024 m. lapkričio mėn. VSD buvo gauta pareiškėjo darbo knygelės kopija su vandens ženklais ir tokiu pačiu identifikaciniu numeriu kaip ir pareiškėjo Migracijos departamentui pateikta darbo knygelės kopija, tačiau jo pirminės pateiktos darbo knygelės kopija, nors ir spalvota, tačiau be vandens ženklų. Taigi, VSD turimais duomenimis, pareiškėjas 2014–2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Pažymi, jog pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, pateikė ne visus prašomus, klaidingus duomenis, t. y. nurodė ne visas darbovietes ir darbo laikotarpį jose. Tai neigiamai charakterizuoja pareiškėją, rodo jo polinkį nesilaikyti galiojančių teisės aktų normų bei patvirtina, jog jis yra lojalus Baltarusijos Respublikai asmuo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad ne jis pats pateikė duomenis Migracijos departamentui, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis pats atsakingam darbdavio asmeniui teikė teisingus ir visus Klausimynui užpildyti reikalingus duomenis. Tai, kad pats pareiškėjas buvo nesąžiningas ir teikė ne visą informaciją, patvirtina pats skunde nurodydamas, jog „<...papildomai paaiškina, kad pildydamas Klausimyną MD padalinyje, jis klausė MD darbuotojos kokį darbą (tikrą ar dėl akių nurodytą Darbo knygelėje) reikia rašyti, – tačiau MD darbuotoja atsakė, kad rašytų kaip buvo tikrai, realiai...>“, nors jam buvo žinoma, jog darbo knygelėje toks įrašas yra. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjo skunde nurodytų paaiškinimų bei įvertinus tai, kad viešoje erdvėje buvo platinama informacija dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo kriterijų ir jų darbinių santykių valstybinėse institucijose, daro išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai teikė ne visus duomenis bei galimai suklastotus dokumentus. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Ginčijamame sprendime nurodytas faktas, jog pareiškėjas nuo 2014 iki 2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, kurį patvirtina ir pats pareiškėjas skunde, leidžia spręsti apie pareiškėjo potencialius ryšius su kilmės valstybės režimui lojaliais asmenimis, turinčiais Lietuvos Respublikos atžvilgiu priešiškų interesų. Ši aplinkybė suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą Baltarusijos Respublikos žvalgybos ar saugumo tarnybų atžvilgiu. VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos ir Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjas nepateikė į bylą visiškai jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką (pvz., LVAT 2024 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024 ir kt.). Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą Migracijos departamento Klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Migracijos departamento sprendimo neteisėtu (žr. LVAT 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1229-492/2024, 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1149-968/2024, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023 ir kt.). LVAT praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad dėl Baltarusijos nusikalstamo režimo agresyvių veiksmų prieš kaimynines valstybes Baltarusijos piliečių, ypač siekiančių gauti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atžvilgiu turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1345-1188/2024, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1210-815/2024, 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1130-624/2024 ir kt.). Todėl Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ir šiuo aspektu. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjo siekiui gyventi Lietuvoje dėl ekonominių ir finansinių tikslų negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjas turi stiprius ryšius su Baltarusija. Baltarusijoje gyvena pareiškėjo artimieji giminaičiai, taip pat draugai, pažįstami, kolegos. Pareiškėjas periodiškai grįžta į Baltarusiją. Stiprius ryšius su Baltarusija turinčio pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjo interesais. Tokiu būdu analogiškos situacijos aiškinamos ir teismų praktikoje (pvz., LVAT 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2260-575/2024, 2023 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023 ir kt.). VSD vertinimu, priimant sprendimą nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
4. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo1 ir Sprendimo2 teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (Ketinu dirbti pagal darbo sutartį, mano profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir man nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams). Prašymas pateiktas asmeniškai.
2023 m. spalio 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S176603 išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu. 2023 m. spalio 5 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760294868, galiojantis iki 2025 m. spalio 5 d.
Migracijos departamentas priėmė Sprendimą1, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760294868, galiojantį iki 2025 m. spalio 5 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui; duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Nurodyta, kad asmuo, 2023 m. rugpjūčio 24 d. pildydamas Klausimyną, nenurodė, jog 2014-2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, siekdamas nuslėpti savo ryšius su Baltarusijos Respublikos valstybine institucija, galimai pateikė suklastotos darbo knygelės kopiją. Dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Sprendimas1 priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Migracijos departamentas priėmė Sprendimą2, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Sprendimas priimtas, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime2 nurodyta, kad asmuo, 2023 m. rugpjūčio 24 d. pildydamas Klausimyną, nenurodė, jog 2014-2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, siekdamas nuslėpti savo ryšius su Baltarusijos Respublikos valstybine institucija, galimai pateikė suklastotos darbo knygelės kopiją. Dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Sprendimas2 priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 d.; Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais; Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37, punktais ir 38.3 papunkčiu; SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu.
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu1 ir Sprendimu2, skundžia juos teismui.
8. Priimant Sprendimą1 ir Sprenidmą2 buvo vadovautasi 2024 m. gruodžio 18 d. VSD išvada Nr. 8-11745, kurioje nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos pil. S. A. 2023 m. rugpjūčio 24 d. Migracijos departamento Klausimyne nenurodė, jog yra dirbęs Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Tą S. A. neva patvirtino, pateikęs darbo knygelės kopiją. Tačiau asmuo, siekdamas nuslėpti savo ryšius su Baltarusijos Respublikos valstybine institucija, galimai pateikė suklastotos darbo knygelės kopiją. 2024 m. lapkričio mėn. VSD buvo gauta S. A. darbo knygelės kopija su vandens ženklais ir tokiu pačiu identifikaciniu numeriu, o jo pirminės pateiktos darbo knygelės kopija, nors ir spalvota, tačiau be vandens ženklų. Remiantis VSD turimos naujausios darbo knygelės kopijos įrašais matyti, kad S. A. 2014–2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pil. S. A., dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Atsižvelgdamas į visą išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad Baltarusijos Respublikos pil. S. A. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Jeigu, įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, prašė įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui (šiuo atveju Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų galimų informacijos neteikimo užsieniečiui aplinkybių nėra).
9. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalie 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
10. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).
LVAT išaiškino, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-997-415/2024; 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024).
LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023; 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-891-502/2024).
Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)).
Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai - stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
LVAT praktikoje nurodyta, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
11. Pareiškėjas skunde nurodo, kad patvirtina Migracijos departamento turimus duomenis, jog pareiškėjo darbo knygelės 4-5 puslapiuose įrašyta, kad jis 2014 m. balandžio 23 d. – 2016 m. rugsėjo 5 d. tarnavo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Byloje kyla klausimas dėl to, kad Migracijos departamentui buvo pateikta suklastota darbo knygelė. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad Migracijos departamentui per MIGRIS komunikaciją buvo pateikta pareiškėjo darbo knygelė be vandens ženklų, kurioje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktos informacijos matyti, kad 2024 m. lapkričio mėn. VSD buvo gauta pareiškėjo darbo knygelės kopija su vandens ženklais ir tokiu pačiu identifikaciniu numeriu kaip ir pareiškėjo Migracijos departamentui pateikta darbo knygelės kopija, tačiau jo pirminės pateiktos darbo knygelės kopija, nors ir spalvota, tačiau be vandens ženklų. Naujai gautoje darbo knygelėje nurodyta, kad pareiškėjas 2014–2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Pareiškėjas nurodė, kad jam nežinoma dėl kokių priežasčių Migracijos departamentui buvo pateikta suklastota pareiškėjo darbo knygelė, visus duomenis MIGRIS sistemoje pildė darbdavio atstovė. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateiktas asmeniškai. Kaip nurodo atsakovas, darbdaviai turi savo MIGRIS paskyras dokumentų teikimui, todėl darbdaviui nebūtų reikalingi pareiškėjo MIGRIS paskyros prisijungimo duomenys. Už dokumentus, pateiktus per pareiškėjo MIGRIS paskyrą, atsako pareiškėjas. Taip pat, kaip teismo posėdžio metu pažymėjo atsakovo atstovas, pareiškėjas turėjo visas galimybes prisijungus prie MIGRIS sistemos matyti, koks dokumentas yra pateiktas. Teismas pažymi, kad pareiškėjo tiek skunde, tiek pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl to, kad visus dokumentus teikė ne pareiškėjas, o darbdavio atstovė, todėl pareiškėjui buvo nežinomos aplinkybės dėl ko buvo pateikta netikra darbo knygelė, vertintinos kaip gynybinė pozicija ir darytina išvada, kad būtent pareiškėjui tenka atsakomybė už tikrovės neatitinkančio dokumento pateikimą.
Be to, pažymėtina, kad pildydamas Klausimyną pareiškėjas taip pat nenurodė, kad 2014–2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 24 d. pildydamas Klausimyną ir atsakydamas į 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2013-2016 m. dirbo Baltarusijoje „(duomenys neskelbtini)“, 2017-2020 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, 2020-2023 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Nors, kaip nurodo pareiškėjas, jo darbas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, yra formalus – realiai ta tarnyba buvo netikra, kadangi jis, kad išvengtų jam privalomos po instituto baigimo 2 metų tarnybos Baltarusijos kariuomenėje, buvo susitaręs dėl minėto formalaus įrašo, tai nepaneigia dokumentuose esančių duomenų apie jo tarnybą. Pareiškėjas pats nurodo, kad 2014–2016 m. Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje netarnavo, kad tai buvo tik formalumas, tačiau taip pat nurodo, kad baigęs civilinį universitetą pagal civilinę specialybę neturėjo kito pasirinkimo kaip du metus atidirbti pagal paskyrimą (kolūkyje ar pan.) arba atlikti karo (ar alternatyvią) tarnybą. Taigi, pareiškėjo teikiami paaiškinimai yra prieštaringi. Be to, pažymėtina aplinkybė, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog pildydamas Klausimyną Migracijos departamento padalinyje, jis klausė Migracijos departamento darbuotojos kokį darbą (tikrą ar dėl akių nurodytą darbo knygelėje) reikia rašyti, tačiau Migracijos departamento darbuotoja atsakė, kad rašytų kaip buvo tikrai, realiai ir atsisakė daugiau kalbėti šiuo klausimu. Tačiau pareiškėjas vis tiek teikė ne visą informaciją, nors žinojo, kad jo darbo knygelėje yra įrašas apie jo tarnybą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje.
12. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamento ir VSD išvada, kad pareiškėjas, (būtent) dėl 2014-2016 Baltarusijos nepaprastųjų situacijų padalinyje (gaisrinės mašinos vairuotoju), neva kelia pavojų Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, yra išskirtinai deklaratyvi ir nepagrįsta, todėl šia išvada pagrįsti ginčo Migracijos departamento sprendimai yra neteisėti ir naikintini. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. VSD išvadoje nurodyta, kad VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pil. S. A., dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjo pareigos buvo gaisrinės mašinos vairuotojas nepaneigia aplinkybės apie galimą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.
LVAT 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2063-629/2024 nurodė, jog atkreiptinas dėmesys, kad nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1949-815/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1345-1188/2024; ir kt.). Tuo pačiu pažymėtina, kad grėsmių valstybės saugumui pašalinimas tokiomis priemonėmis, kaip pavyzdžiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui neišdavimas / panaikinimas, yra prevencinį elementą turinti priemonė bei siekiamo tikslo aspektu yra proporcinga (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023).
Taip pat byloje nėra reikšmingos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjo darbo knygelėje nurodyto darbo Baltarusijos nepaprastųjų situacijų padalinyje pabaiga buvo daugiau kaip prieš 8 metus, taip pat, kad Baltarusijoje per pareiškėjo 2014-2016 Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos padalinyje laikotarpį dar nebuvo realios susiformavusios opozicijos, esminių visuomenės neramumų, masinių represijų ir netgi ES šalių požiūris į Lukašenką buvo pakankamai toleruotinas.
LVAT savo formuojamoje praktikoje nurodo, jog aplinkybė, kad pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje metu buvo susiklosčiusi kitokia geopolitinė situacija, teisiškai nėra reikšminga, nes pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl jo tarnavimo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje vertinimui esminę reikšmę turi dabartyje susiklostęs geopolitinis kontekstas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024; 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1481-442/2024; ir kt.).
Be to, pažymėtina ir VSD nurodoma aplinkybė, kad VSD turimais duomenimis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.
Nors pareiškėjas pažymi, kad Klausimyno atsakymuose aiškiai nurodė, kad jis nepritaria „Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje“ (atsakyme į 10 klausymą) bei kad, pareiškėjo nuomone, Krymas „legitimiai (teisėtai) priklauso Ukrainai“ (atsakyme į 11 klausymą). Iš esmės pareiškėjo atsakymai nepatvirtina pareiškėjo nelojalumo Baltarusijos Respublikai. Kaip teisingai nurodo atsakovas, pareiškėjas nepateikė į bylą visiškai jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, bei atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nuslėpė informaciją apie tarnybą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, pareiškėjui pagrįstai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
13. Taip pat pažymėtina, kad, kaip nurodo atsakovas Sprendime1, vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad asmeniui nebuvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, 2023 m. spalio 5 d. darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2025 m. spalio 5 d.. Asmuo Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2023 m. spalio 16 d. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse tokios informacijos nėra.
14. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Minėta, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte, nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-415/2024). Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikantis Įstatymo nuostatų, todėl darytina išvada, kad grėsmės Lietuvos valstybei buvo nustatytos tinkamai, proporcingai. Manytina, kad vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, jog Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.
15. Pažymėtina, kad Sprendime1 faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktiką. Iš Sprendimo1 turinio matyti, kad, nors esminis Sprendimo1 pagrindas yra VSD pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo vertinimą, įvertino su pareiškėju susijusias aplinkybes dėl tikrovės neatitinkančių duomenų teikimo, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovas atliko savarankišką vertinimą ir tyrimą.
16. Taip pat pareiškėjas skundu prašo panaikinti Sprenimą2, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus); taip pat nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
Nors skunde pareiškėjas nenurodo jokių argumentų dėl atsakovo priimto Sprendimo2, visgi teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad toks atsakovo sprendimas yra nepagrįstas, pareiškėjas nesiekė apgauti Migracijos departamento.
Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą 5 metų laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys, kad Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, jog šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu2 dėl draudimo atvykti nusprendė 5 metams uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir neturintiems Lietuvos šeiminių ryšių. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises.
Sprendime2 taip pat nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nuo sprendimo priėmimo 5 metus.
Taisyklių 15 punkte įtvirtinta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba VSAT priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Kadangi pareiškėjui pagrįstai taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu1 teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat Sprendimu2 pagrįstai uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei jo duomenys pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai. Migracijos departamento Sprendime1 ir Sprendim2 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas1 ir Sprendimas2 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo1 ir Sprendimo2. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Pareiškėjas skunde nurodo, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 EUR žyminio mokesčio.
Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo S. A. skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.