Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir J. K. bei atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir J. K. ieškinį atsakovams R. R., A. L. ir I. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pirkėjų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. K. 2022 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl pirkimo kainos sumažinimo, prašydamas priteisti iš atsakovo R. R. 102 501,32 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

32.3. Atsakovas R. R. sutinka su atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinio skundo argumentais ir juos visiškai palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sandorių (ne)galiojimo

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tokie išaiškinimai dėl pirkimo–pardavimo sutarties šalies apsimestinumo buvo pateikti dėl kito subjekto, nei yra vertinama nagrinėjamojo byloje, t. y. dėl turto pirkėjo, o ne dėl turto pardavėjo, visgi jie yra aktualūs ir sprendžiant šalių ginčą nagrinėjamoje byloje, nes kyla tos pačios teisės normos aiškinimo poreikis dėl savo esme panašių faktų.

15. Taigi, kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018, 29 punktas).

16. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, negalima apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet būtina vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

17. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir tokiu aspektu, kad kuomet šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, tokiu atveju šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

18. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2020 m. gegužės 21 d. į nekilnojamojo turto skelbimų portalą www.aruodas.lt įkeltame skelbime nurodyta, kad ginčo objektu tapusį turtą buvo siekiama parduoti už 192 000 Eur kainą. Atsakovai A. L. ir I. L. skelbimo patalpinimo metu buvo šio turto savininkai ir dėl to ginčo nekyla. Ieškovas teigia išviešinęs atsakovui A. L. savo ketinimą įsigyti turtą, taip pat pradėjo pasirengimo jį įsigyti veiksmus (samdė turto vertintoją, ekspertą namo būklei įvertinti). Skelbime nurodytai artima turto kaina buvo nustatyta ir atsakovo užsakymu 2020 m. liepos 22 d. parengtoje turto vertintojos UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ turto vertinimo ataskaitoje Nr. A-20-07-22-K160, kurioje padaryta išvada, kad bendra turto (namo ir žemės sklypo) vertė – 183 000 Eur. Tačiau tarp atsakovų A. L., I. L. ir R. R. prieš pusę metų iki skelbimo apie šio turto pardavimą patalpinimo sudarytoje 2020 m. sausio 23 d. preliminariojoje sutartyje, tiek ir jų 2020 m. gegužės 27 d. pasirašytoje pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad atsakovai A. L. ir I. L. turtą atsakovui R. R. parduoda už 70 000 Eur kainą, t. y. kainą, kuri yra daugiau nei 100 000 Eur mažesnė nei vėliau nurodyta skelbime bei nustatyta turto vertintojos UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas R. R. neįrodė ir poreikio tokį turtą įsigyti, o A. L. neįrodė poreikio tokį turtą parduoti atsakovui R. R.. Byloje esantys duomenys (ieškovo susirašinėjimas elektroniniu paštu su bankų atstovais laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. gegužės 26 d., 2020 m. gegužės 26 d. susirašinėjimas su ekspertu Ž. D.) patvirtina ir tai, kad iki 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties tarp atsakovų sudarymo ieškovai jau buvo ėmęsi aktyvių veiksmų dėl ginčo turto įsigijimo: kreipėsi į bankus dėl paskolos šiam konkrečiam turtui įsigyti, užsakė turto apžiūrą ir suderino jos datą, ko jie, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, padaryti be atsakovų žinios ir sutikimo objektyviai nebūtų galėję. Nurodytos aplinkybės patvirtinta, kad dar iki 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovas A. L. žinojo apie ieškovų ketinimus įsigyti turtą ir, labiau tikėtina, turėjo interesą turtą jiems parduoti už ieškovų siūlomą 182 000 Eur kainą, kuri daugiau nei 100 000 Eur viršija kainą, nei nurodyta atsakovų pasirašytoje sutartyje.

23. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 16 d. vykusio teismo posėdžio metu (2023 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 val. 48 min. 59 sek. – 02 val. 49 min. 25 sek.; 03 val. 27 min. 21 sek. – 03 val. 28 min. 54 sek.) atsakovas R. R. nurodė, kad 2020 m. dirbo vairuotojo pareigose, gaudavo 800 Eur per mėnesį darbo užmokestį, turėjo 15 000 Eur santaupų banko sąskaitoje, iš banko gavo atsakymą, kad bankas nesuteiks tokio dydžio paskolos, kokia atsakovui R. R. buvo reikalinga ginčo turtui įsigyti. Tačiau atsakovo teiginius patvirtinančių duomenų apie tai, kad jis būtų kreipęsis į banką nurodytu tikslu, byloje nėra. Taigi, atsakovas R. R. neįrodė, kad jis, per mėnesį uždirbdamas 800 Eur ir turėdamas 15 000 Eur santaupų banko sąskaitoje, turėjo poreikį ir kartu finansines galimybes įsigyti iš atsakovo A. L. ginčo turtą. Taip pat neįrodė aplinkybių, iš kokių šaltinių pagrįstai tikėjosi grąžinti namo įsigijimui UAB „Ginota“ (savo darbdavės, kuriai vadovavo A. L.) jam 2020 m. gegužės 27 d. suteiktą 70 000 Eur paskolą, kurios grąžinimo terminas – 2020 m. lapkričio 1 d.

24. Nors atsakovas R. R. teigė, kad, negavęs atitinkamo dydžio paskolos iš banko, kreipėsi dėl paskolos suteikimo į R. P., G. P., V. L., A. L., kurie jam grynaisiais pinigais suteikė po 15 000 Eur – 20 000 Eur dydžio paskolas, ir tokias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad R. P., G. P. ir V. L. yra su atsakovu A. L. susiję asmenys. Atsakovas R. R. pripažino, kad G. P. buvo A. L. verslo partneris, jų bendrovės veikė viename ofise, R. P. – šio asmens brolis, V. L. – atsakovo A. L. tėvas. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad nurodyti asmenys bei UAB „Ginota“, atsižvelgiant į atsakovo R. R. finansinę padėtį, turėjo pakankamą pagrindą paskolinti atsakovui nurodyto dydžio sumas.

25. Nors atsakovas A. L. teigė, kad nusprendė parduoti namą atsakovui R. R. dėl to, kad jam skubiai reikėjo piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriais, jis pats pripažino, kad pagal 2020 m. sausio 23 d. preliminariąją sutartį, sudarytą su R. R., didelės pinigų sumos, kurios pakaktų atsiskaityti su kreditoriais, iš jo negavo (2023 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 56 min. 30 sek. – 57 min. 03 sek.). Dar daugiau, neabejotinai žinodamas apie R. R. finansinę padėtį (R. R., kaip jis teigė, negavus jį tenkinančio dydžio paskolos iš banko, A. L. pats asmeniškai paskolino R. R. 15 000 – 20 000 Eur sumą bei iš vadovaujamos UAB „Ginota“ paskolino 70 000 Eur sumą) (2023 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 00 min. 20 sek. – 01 val. 00 min. 31 sek.), su juo pirkimo–pardavimo sutartį visgi pasirašė, nors jau turėjo realius pirkėjus (ieškovus), ketinusius turtą nupirkti už gerokai didesnę kainą. Kitaip tariant, atsakovas A. L. pirkimo–pardavimo sutarties su atsakovu R. R. sudarymo metu (2020 m. gegužės 27 d.) neabejotinai žinojo, kad R. R. neturi pakankamai santaupų namų įsigyti bei neturi kitų finansavimo šaltinių, išskyrus atsakovą A. L. ir jo vadovaujamą UAB „Ginota“.

26. Byloje jokiais įtikinamais argumentais nebuvo paaiškintos ir tokios aplinkybės, kodėl atsakovas A. L., turėjęs finansines galimybes paskolinti atsakovui R. R. 15 000 – 20 000 Eur sumą bei paskolinęs iš vadovaujamos UAB „Ginota“ 70 000 Eur sumą atsakovui R. R., negalėjo panaudoti tų pačių sumų, kaip savo asmeninių lėšų ir gautos paskolos, atsiskaitymui su savo kreditoriais, bet siekė parduoti turtą už rinkos vertę neatitinkančią 70 000 Eur kainą atsakovui R. R.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad turto pardavimas už nurodytą kainą atsakovui R. R. buvo būtinas kaip vienintelė priemonė, sudariusi A. L. galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad turto kainos (70 000 Eur) A. L. nurodyto sandorio sudarymo metu iš R. R. net ir negavo, kadangi, kaip minėta, pats A. L. finansavo tokio turto įsigijimą R. R. nuosavybėn.

27. Bylos duomenys taip pat leidžia įsitikinti, kad gavęs iš ieškovo 20 000 Eur sumą pagal 2020 m. rugpjūčio 18 d. tarp ieškovo ir atsakovo R. R. sudarytą preliminariąją sutartį, R. R. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pervedė visus pagal preliminariąją sutartį gautus 20 000 Eur A. L.. Gavęs pinigus iš ieškovų pagal 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo­–pardavimo sutartį, 2020 m. rugsėjo 18 d., R. R. pervedė G. P. 15 000 Eur, 2020 m. spalio 15 d. pervedė UAB „Ginota“ 70 000 Eur, V. L. – 25 000 Eur, R. P. – 15 000 Eur, UAB „Nemuno klinika“ – 34 000 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovai pripažino, kad G. P. buvo atsakovo A. L. verslo partneris, jų įmonės veikė viename ofise, o R. P. yra šio asmens brolis. Taigi, beveik visa iš ieškovų gauta pinigų suma (179 000 Eur iš 183 000 Eur) faktiškai buvo pervesta arba atsakovui A. L., arba su juo susijusiems asmenims.

28. Kita vertus, byloje nėra ir duomenų apie tai, kad atsakovas R. R. po 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo su A. L. būtų įgyvendinęs ar siekęs įgyvendinti savo, kaip namo savininko, teises, sudaręs atitinkamas (pvz. vandens, elektros energijos tiekimo paslaugų) sutartis dėl namui teikiamų būtinųjų komunalinių paslaugų, pradėjęs jame gyventi, ėmęsis veiksmų, kad iš namo išsikraustytų jame gyvenę R. R. su šeima, arba atlikęs kitokius veiksmus, kuriais būtų išreiškęs savo, kaip namo savininko, siekį namą valdyti ir juo naudotis kaip savo.

29. Pirmosios instancijos teisme 2020 m. kovo 16 d. bei kovo 22 d. vykusių teismo posėdžių metu atsakovai taip pat paaiškino, kad po 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovas A. L. priiminėjo sprendimus, susijusius su namu: pasiūlydavo (parinkdavo) statybos, remonto darbų rangovus, parengė namo santechnikos planą, davė R. R. patarimus dėl namo interjero bei kambarių išplanavimo, R. R. per A. L. bendravo su rangove UAB „Nemuno klinika“ (2020 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 val. 25 min. 58 sek. – 03 val. 26 min. 15 sek.; 2020 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 02 val. 00 min. 10 sek. – 02 val. 16 min. 21 sek.).

30. Nurodytų motyvų pagrindu bei įvertinus tai, kad: 1) 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi turtas atsakovui R. R. buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, nei jo reali rinkos vertė; 2) atsakovas R. R. neturėjo finansinių galimybių nei iš savo, nei pasinaudodamas kitais finansavimo būdais, nesusijusiais su atsakovu A. L. ir jo aplinka, įsigyti turto; 3) atsakovas R. R. neturėjo poreikio pirkti, o A. L. poreikio parduoti turtą už 70 000 Eur atsakovui R. R.; 4) po 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turtu tebesirūpino ir sprendimus dėl su turtu susijusių klausimų priiminėjo atsakovas A. L.; 4) byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad atsakovas R. R. iš R. P., G. P., V. L. ir A. L. faktiškai gavo 15 000 – 20 000 Eur paskolas, kurias būtų panaudojęs namui įrengti; 5) byloje nėra duomenų, kad po 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo R. R. siekė įgyvendinti savo, kaip turto savininko, teises, darytina išvada, kad atsakovai neįrodė aplinkybių, jog siekė 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų teisinių pasekmių, t. y. kad atsakovui R. R. faktiškai pereitų nuosavybės teisė į turtą ir jis šį turtą valdytų, naudotų ir juo disponuotų kaip savo.

31. Vertinant ieškovų su atsakovu R. R. 2020 m. rugsėjo 17 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį jos galiojimo aspektu, aktualios tokios faktinės aplinkybės, kad pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 16 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas R. R. pripažino, kad ne jis 2020 m. gegužės 21 d. (t. y. prieš pat su atsakovu A. L. pasirašant 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį) patalpino skelbimą apie namo pardavimą už 192 000 Eur kainą nekilnojamojo turto skelbimų portale www.aruodas.lt (2023 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 val. 00 min. 40 sek.–03 val. 01 min. 08 sek.). Atsakovas R. R. nenurodė, kad būtų pats ieškojęs namo pirkėjų, aktyviai siekęs namo pardavimo. Taigi, nėra duomenų, kad R. R. būtų inicijavęs turto pardavimą ieškovams ir šiuo procesu rūpinęsis kaip tikrasis namo savininkas.

32. Priešingai, atsakovai R. R. ir A. L. nurodė aplinkybes, kad būtent A. L. bendravo su ieškovais dėl namo pardavimo, derino turto pradavimo sąlygas, parengė namo pardavimo ieškovams dokumentus, organizavo namo pardavimo procesą, užsakė vizitą pas notarę (2020 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 39 sek. – 35 min. 12 sek.; 01 val. 17 min. 50 sek. – 01 val. 18 min. 53 sek.), taigi būtent A. L. veikė kaip šio turto pardavimu suinteresuotas asmuo (tikrasis turto savininkas).

33. Byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad ne atsakovo A. L., o atsakovo R. R. valia ir interesais buvo parengtos turto pardavimo sąlygos. Todėl teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ne R. R., bet A. L. siekį parduoti turtą ieškovams.

34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovą R. R. nurodant kaip nurodyto turto savininką ir naudos gavėją, kuriam ieškovai turėjo sumokėti turto kainą, atsakovai siekė pridengti atsakovų A. L. ir I. L., kurie turėjo interesą turtą parduoti ieškovams už 183 000 Eur kainą, turto pardavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagrįstai pripažino apsimestiniu sandoriu dėl subjekto – pardavėjo R. R..

35. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, be kita ko, atsižvelgus ir į laiko tarpą, skyrusį abiejų nagrinėjamoje byloje vertinamų sandorių sudarymą (mažiau nei 4 mėnesiai), įvertinus šiuos sandorius kompleksiškai kaip tarpusavyje susijusius (kaip vieną procesą), atskleidus atsakovų ketinimus ginčijamais sandoriais pridengti atsakovų A. L. ir I. L. turto pardavimą ieškovams, sudaro pagrindą sutikti ir su tokia skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas buvo tik tarpinis veiksmas, sudarantis sąlygas sudaryti 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pradavimo sutartį atsakovo R. R. vardu, o atsakovų veiksmus šių sandorių kontekste siejo bendri atsakovų ketinimai parduoti turtą ieškovams tokiomis sąlygomis, kad atsakovas R. R. būtų laikomas tik formaliu naudos gavėju pagal 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pradavimo sutartį, tačiau realiu naudos gavėju būtų atsakovas A. L..

36. Taigi, nustačius bendrą atsakovų tikslą, sudarant 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, šie abu sandoriai vertintini kaip vieningas atsakovų susitarimas, kurio pirmame etape 2020 m. gegužės 27 d. sudarytas simuliacinis sandoris yra tariamas, sudarytas nesiekiant sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų (CK 1.86 straipsnis), o antrasis 2020 m. rugsėjo 17 d. sandoris yra apsimestinis subjekto (sutarties šalies – pardavėjo) dalyje. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento (antrasis – sandorio šalies dalyje). Atsakovų apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

37. Atsakovų apeliaciniame skunde taip pat teigiama ir apie nepagrįstai netaikytą restituciją. Nustačius, kad sandoriai yra niekiniai, spręstinas iš tokių sandorių kilusių teisinių pasekmių klausimas. Pirmiau jau aptarta, kad tariamam sandoriui vykdyti buvo panaudota tokia pinigų judėjimo schema, kad iš atsakovo A. L. ir su juo susijusių asmenų atsakovo R. R. galbūt gautos lėšos galiausiai atsakovo R. R. jiems ir buvo sugrąžintos, gavus iš ieškovų atsiskaitymą pagal antrąjį sandorį (žr. šios nutarties 54 punktą). Todėl restitucijos taikymui pagrindas nenustatytas. Vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Šiuo atveju nustatyta, kad faktiniu turto pardavėju buvo ne atsakovas R. R., o atsakovai A. L. ir I. L., kurie yra pripažinti 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties šalimi vietoje pardavėjo R. R., ir kurie, minėta, faktiškai gavo atsiskaitymą už turtą per savo statytinį R. R.. Todėl ir dėl šio sandorio restitucijos taikyti nėra teisinio pagrindo, kadangi tokios teisinės pasekmės nekyla sandorį pripažinus apsimestiniu. Atsakovai (faktiniai pardavėjai) per statytinį R. R. turtą už 183 000 Eur kainą pardavė ieškovams, o ieškovai šią turto kainą statytiniui yra sumokėję.

Dėl ieškinio senaties instituto taikymo

42. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016, 18 punktas).

43. Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. K. ieškinį dėl pirkimo kainos sumažinimo daikto trūkumų šalinimo 102 501,32 Eur verte visų pirma 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškė atsakovui R. R.. Abu ieškovai 2023 m. sausio 10 d. į bylą pateiktu patikslintu ieškiniu pareiškė tokį patį reikalavimą atsakovams A. L. ir I. L., kartu prašydami pripažinti negaliojančiais dėl turto pardavimo sudarytus sandorius, be kita ko, ir jų pačių su atsakovu R. R. sudarytą sandorį subjekto dalyje, pripažįstant atsakovus ginčo turto pardavėjais, kuriems ir kyla pareiga kompensuoti ieškovams būsimus trūkumų ištaisymo kaštus, 102 501,32 Eur suma sumažinant turto pardavimo 183 000 Eur kainą. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad, grįsdami šį ieškinio reikalavimą, ieškovai rėmėsi CK 6.333 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis pardavėjo pareigą garantuoti parduodamų daiktų kokybę, bei CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtina pirkėjo teise, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, reikalauti sumažinti daikto pirkimo kainą trūkumų ištaisymo verte. Tokį ieškovų teisių gynimo būdą ieškovų atstovas patvirtino ir 2023 m. kovo 16 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu (2023 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 57 min. 40 sek. – 02 val. 00 min. 47 sek.).

44. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Pagal to paties straipsnio 5 dalies 2 punktą reikalavimai teisme dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuo 2022 m. sausio 1 d. reikalavimams dėl prekių, paslaugų ar skaitmeninio turinio trūkumų jau taikomas sutrumpintas 2 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis; įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022 sausio 1 d.), tačiau pagal 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-466 dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 ir kitų straipsnių pakeitimo bei CK papildymo naujais straipsniais 22 straipsnio 2 dalį, CK 1.125 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios kildinami reikalavimai, susiję su defektais ir jų kaštų kompensavimu, sudaryta 2020 m. rugsėjo 17 d., t. y. iki įsigaliojant minėtam įstatymo pakeitimui, ieškinio reikalavimų, pareikštų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, senaties terminui skaičiuoti taikytina iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto redakcija, pagal kurią reikalavimai teisme dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per sutrumpintą 6 mėnesių terminą.

45. Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 straipsnio 8 dalis; redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatytas ieškinio senaties terminas taikytinas tuo atveju, kai iš pirkimo–pardavimo sutarties subsidiariai reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo bendraisiais pagrindais, o kai pirkėjo teisės ginamos taikant specialiuosius pirkėjo teisių gynimo būdus (CK 6.334 straipsnis), taikytinas būtent CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 36 punktas; 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023, 56 punktas).

46. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovai prašė taikyti būtent CK 6.334 straipsnyje įtvirtintą specialųjį pirkėjų teisių gynimo būdą, tokiems ieškovų reikalavimams teisme pareikšti, remiantis ir pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Taigi, toliau įvertintina, ar ieškovų reikalavimui pareikšti teisme buvo suėjęs ieškinio senaties terminas.

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, 44 punktas).

48. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja ir tokią praktiką, kad ieškinio senaties negalima taikyti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, todėl turi būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, 26 punktas).

50. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas, – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013).

52. Vadinasi, nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., kai atsakovas R. R. atsakė ieškovams neketinantis tenkintų jų reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl darbų, kurie, kaip nurodė ieškovai, turėjo būti padaryti perkant namą, ieškovai sužinojo apie savo teisių pažeidimą, taigi nuo šios dienos ir prasidėjo ieškinio senaties termino tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti teisme eiga.

54. Vadovaujantis CPK 13 straipsniu, šalys, laikydamosi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, taigi, būtent šalys savo nuožiūra nusprendžia kokiu būdu siekti teisminės gynybos, t. y. kokiems atsakovams ir kokio pobūdžio ieškinį teisme reikšti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pareiškimas teisme sukelia atitinkamas materialiąsias ir procesines teisines pasekmes ieškovui ir atsakovui (ieškinio pareiškimas atitinkamo atsakovo atžvilgiu nutraukia ieškinio senaties terminą, atsakovui atsiranda pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį, ieškinyje nurodytos šalys dėl bylos nagrinėjimo teisme įprastai patiria bylinėjimosi išlaidas ir pan. (CK 1.130 straipsnio 1 dalis, CPK 79 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 1 dalis), ieškovas (nagrinėjamu atveju ieškovas buvo atstovaujamas ir savo srities profesionalo – advokato), pareikšdamas ieškinį, turi elgtis rūpestingai ir atidžiai, įvertinti ieškinio pareiškimo teisines pasekmes bei galimai kilsiančias rizikas.

57. Nustačius, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, teismas ex officio patikrina, ar nėra svarbių priežasčių šį terminą atnaujinti, todėl ir šiuo atveju įvertintina, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys buvo svarbios.

58. CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios objektyvios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

60. Pažymėtina, kad patys ieškovai kartu su 2022 m. rugpjūčio 1 d. ieškiniu, pareikštu atsakovui R. R., pateikė išrašą su istorija iš Nekilnojamojo turto registro, kuriame nurodyta, kad R. R. turtą, kurį pardavė ieškovams 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įsigijęs iš atsakovų A. L. ir I. L.. Vadinasi, aplinkybes apie abu turto perleidimo sandorius ieškovai žinojo jau pareikšdami 2022 m. rugpjūčio 1 d. ieškinį, o 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsigijo turtą iš A. L. ir I. L. bei šio turto 2020 m. birželio 19 d. priėmimo–perdavimo aktas, ieškovams neatskleidė jokių naujų reikšmingų faktinių aplinkybių, kurių jie galėjo nežinoti pradinio ieškinio pateikimo metu (2022 m. rugpjūčio 1 d.). Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad aplinkybė, jog 2022 m. gruodžio 27 d. ieškovai susipažino su 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2020 m. birželio 19 d. priėmimo–perdavimo akto turiniu, pati savaime negali būti pripažinta svarbia priežastimi, pateisinančia ieškinio senaties termino praleidimą pareikšti reikalavimus asmenims (atsakovams A. L. ir I. L.), su kuriais jie susirašinėjo, derėjosi dėl ginčo turto įsigijimo bei derino sutarties sąlygas. Be to, kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. balandžio 2 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 59–64), ieškovo V. K. prašymu buvo pradėtas tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį dėl savavaldžiavimo. Jame liudytoju apklausiamas A. L. nurodė 2018 m. liepos mėnesį įsigijęs šį namą ir apie 2020 m. birželio mėn. jį pardavęs savo pažįstamam R. R., kuris vėliau paprašė padėti parduoti namą. Tokiu atveju aplinkybė, kada ir kokiu pagrindu atsakovas R. R. tapo ginčo turto savininku, ieškovams buvo žinoma iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškiant ieškinį dar ir iš šio nutarimo turinio.

61. Byloje nėra ir ieškovai nenurodė duomenų, pagrindžiančių, kad egzistavo kokios nors kitos svarbios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys. Teisėjų kolegija tokių priežasčių taip pat nenustatė. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, ieškovas V. K., pasirašydamas atsakovams adresuotus laiškus, įvardijo turimą mokslinį laipsnį (1 t., b. l. 35), todėl negalima padaryti išvados, kad jis negebėjo teisingai įvertinti susiklosčiusios situacijos, atsižvelgiant į jo amžių ir išsilavinimą. Teisėjų kolegijos vertinimą, kad ieškovas gerai suprato susiklosčiusią situaciją ir žinojo, jog gali imtis atitinkamų teisinių priemonių, suponuoja ir faktinis ieškovo elgesys.

62. Minėta, kad ieškovas inicijavo ikiteisminį tyrimą, kuriame apklausiamas tvirtino, jog 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš R. R. nusipirko namą, o sutarties 6.1.8 papunktyje buvo sulygta, kad pardavėjas turi palikti visus įmontuotus daiktus. Ieškovo teigimu, apie tai žinojo ir šiame name gyvenę bei jį statę R. R. ir L. R., kurie 2021 m. kovo 2 d. išsikraustydami iš namo išsivežė ir virtuvės baldų komplektą bei buitinę įrangą, tvirtindami, kad baldai priklauso jiems. Pasak ieškovo, nei namo pardavėjas R. R., nei jo tarpininkas A. L., UAB „Ginota“ direktorius, susigrąžinti baldų nepadėjo. Kaip matyti iš Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. balandžio 2 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, liudytoju apklaustas R. R. nurodė, kad su sutuoktine L. R. šiame name gyveno apie penkerius metus ir, finansuojant A. L., namą statė savo dukrai, tačiau dėl A. L. problemų su teisėsauga ir namo arešto bankas dukrai atsisakė suteikti paskolą būtent šiam namui įsigyti. Kaip teigė R. R., namo vidaus apdailai ir virtuvės bei vonios baldų įrengimui su L. R. buvo investavę apie 17 000 Eur asmeninių lėšų, už virtuvės baldus jiems nesumokėta, juos už siūlomą 1 000 Eur kainą ieškovas įsigyti taip pat atsisakė, todėl išsikraustydami baldus išsivežė. Šiame ikiteisminiame tyrime konstatuota, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika (savavaldžiavimas), o pareiškėjas (ieškovas V. K.) pats buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, sudarydamas sutartį, kurioje nebuvo susitarimo dėl virtuvės baldų įsigijimo, todėl pas prisiėmė galimai kilsiančią riziką.

63. Iš Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. spalio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-6014-922/2022 nustatyta, kad ieškovas V. K. į šį teismą kreipėsi su ieškiniu atsakovams R. R. ir L. R. dėl 6 237,07 Eur priteisimo už atsakovo R. R. neatliktus darbus, dėl 1 171,28 Eur žalos atlyginimo, dėl 768,63 Eur skolos ir 389,70 Eur delspinigių, taip pat 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šis teismas, įvertinęs ieškovo argumentus, be kita ko, ir apie tos bylos šalių susitarimą atlikti tam tikrus statybos rangos darbus, rašytinius įrodymus (VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2022 m. vasario 7 d. parengtą ataskaitą) apie neatliktus (neužbaigtus) darbus ir atliktų darbų trūkumus, remdamasis CK 6.680 straipsnyje reglamentuojamos vartojimo rangos nuostatomis ir užsakovo teise pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis, ieškinį patenkino visiškai.

64. Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ieškovas žinojo, kokių teisinių priemonių jis gali imtis, siekdamas savo teisių ir interesų gynimo, jų aktyviai ėmėsi, savo nuožiūra spręsdamas, kokiems asmenims, kokiame procese ir kokius konkrečiai reikalavimus pareikšti.

65. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovai be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl namo trūkumų, kurie ieškovams buvo žinomi iki įsigyjant namą, pareikšti, patikslinto ieškinio dalis dėl šių namo trūkumų pašalinimo pagrįstai buvo atmesta CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovų apeliacinio skundo argumentai kitokio ieškinio senaties instituto taikymo šioje ginčo dalyje nelemia.

66. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino reikalavimams dėl namo trūkumų, kurie paaiškėjo ieškovams po namo įsigijimo, aktualu tai, kad ieškovas užsakė gyvenamojo namo ir priklausinių defektų, pažeidimų ir neužbaigtų darbų nustatymo, jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą, kurią 2022 m. vasario 7 d. parengė VšĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė ekspertas T. M.. Tą pačią dieną (2022 m. vasario 7 d.) nurodytas ekspertas pateikė ataskaitą ieškovams. Teisėjų kolegijos vertinimu, iki šios ataskaitos gavimo (2022 m. vasario 7 d.) ieškovai be specialaus tyrimo (ekspertizės) galėjo nežinoti apie tuos namo defektus, kuriuos nustatė ekspertas, taigi negalėjo pareikšti atsakovams konkrečiai apibrėžto reikalavimo dėl tokių pobūdžio trūkumų pašalinimo. Darytina išvada, kad tokio pobūdžio reikalavimams teisme pareikšti ieškinio senaties eiga prasidėjo nuo momento, kai ieškovai gavo aptartą ataskaitą, t. y. nuo 2022 m. vasario 7 d.

67. Byloje nėra duomenų, jog ieškinio senaties eiga aptariamiems reikalavimams teisme pareikšti buvo sustojusi ar nutrūkusi, taigi, tokio pobūdžio reikalavimus pareikšti teisme ieškovai turėjo per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) įtvirtintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 7 d., skaičiuojamą nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą momento (t. y. 2022 m. vasario 7 d.). Kadangi ieškovai su reikalavimu atsakovams A. L. ir I. L. į teismą kreipėsi tik 2023 m. sausio 10 d., pripažintina, kad ieškovai ir šioje ginčo dalyje senaties terminą yra praleidę, o kitaip nusprendęs pirmosios instancijos teismas suklydo, nustatydamas ieškinio senaties dėl patikslinto ieškinio reikalavimų termino pabaigos momentą (padarė neteisingą išvadą, kad ieškinio senaties eiga nutrūko pradinio ieškinio, pareikšto atsakovui R. R., pateikimo momentu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 1 d.).

68. Svarbių priežasčių praleistam senaties terminui atnaujinti teisėjų kolegija neįžvelgia. Jau buvo nurodyta, kad ieškovai buvo pakankamai aktyvūs gindami savo teises, prieš įsigydami namą pasitelkė specialių žinių turinčius asmenis (ekspertą Ž. D.) jo būklei įvertinti, sutartyje (6.2.1 papunktis) pripažino, kad turto būklė atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus ir mokamą už turtą kainą, o vėliau rinkosi, kam, kada ir kokius reikalavimus pareikšti, juolab kad derėdamiesi dėl turto pardavimo su atsakovu A. L., o preliminariąją ir vėliau pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartis sudarę su atsakovu R. R. jie negalėjo nesuprasti, kad per derybų ir pasirengimo įsigyti namą laikotarpį įvyko turto savininko pasikeitimas.

69. Kitokio ieškinio senaties praleidimo priežasčių vertinimo nesuponuoja ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai. Ieškovai, įgiję ūkio būdu rekonstruotą namą (šią aplinkybę jie žinojo) ir žemės sklypą Vilniaus m. esančioje sodų bendrijos teritorijoje už bendrą 183 000 Eur kainą (pagal sandorio sudarymo metu atliktą turto vertinimą žemės sklypo vertė yra 38 000 Eur, o namo – 145 000 Eur), ir, kaip patys pripažįsta, sumokėję tikrąją jo rinkos kainą (žr. šios nutarties 8 punktą), apsigyvenę name ir juo naudodamiesi pagal paskirtį, neprašydami grąžinti namo jo pardavėjams dėl esminių jo trūkumų, ieškiniu siekia namo kainą sumažinti dviem trečdaliais kainos – net 102 501,32 Eur suma, o tokiu atveju namo vertė faktiškai taptų vos didesnė nei 42 000 Eur. Todėl teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsakovų argumentams, kad ieškinio pareiškimo tikslas yra ne namo defektų, kliudančių juo naudotis pagal paskirtį, bet namo, kurį jie įsigijo už jo būklę atitinkančią rinkos kainą, pagerinimas, juolab patiems ieškovams ieškinyje nurodžius, kad tik papildomai investavęs tokią sumą jie galės nevaržomai, patogiai ir saugiai name gyventi (žr. šios nutarties 3 punktą).

70. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams, siejamiems su eksperto T. M. įvardytais trūkumais, atsakovams A. L. ir I. L. teisme pareikšti buvo praleistas be svarbių priežasčių, patikslinto ieškinio reikalavimai atmestini CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, šioje dalyje pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą (CPK 330 straipsnis).

71. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl išlaidų, patirtų įsigyjant virtuvės baldų komplektą, priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimui priteisti iš atsakovų A. L. ir I. L. 6 713,30 Eur virtuvės baldų komplekto įsigijimo išlaidas, praleidimu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino tinkamai.

72. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d elektroniniu laišku atsakovas R. R., atsakydamas į ieškovo 2021 m. rugpjūčio 24 d. laišką, nurodė, jog pardavimo metu visi klausimai, susiję su jo įsipareigojimais, buvo išspręsti, kitų įsipareigojimų jis neturi. Šių faktinių aplinkybių ieškovai neginčijo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad būtent nuo atsakovo R. R. elektroninio laiško gavimo (2021 m. rugpjūčio 25 d.) prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) įtvirtinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino eiga.

73. Ieškovai apeliaciniame skunde tvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniame laiške pasisakyta tik dėl virtuvės baldų bei darbų, kurie turėjo būti padaryti perkant namą, tačiau nenurodomi nei konkretūs daikto trūkumai, nei kaip juos prašoma ištaisyti, nei kokia prašoma atlyginti trūkumų ištaisymo suma, todėl šis elektroninis ieškovo laiškas negali būti laikomas tinkama pretenzija atsakovams. Su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti.

74. Nors ieškovai 2021 m. rugpjūčio 24 d. laiške nenurodė konkrečių namo virtuvės trūkumų, neįvardijo, kokią tokių trūkumų šalinimo išlaidų sumą prašo atlyginti, iš vienareikšmiško atsakovo R. R. 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakymo yra akivaizdu, kad atsakovas neketino tenkinti jokių ieškovų reikalavimų, taigi, netenkins ieškovų reikalavimų, susijusių su namo virtuvės komplektu, taip pat ir tuomet, kai jie bus ieškovų konkrečiai apibrėžti, nurodant prašomą kompensuoti tokių išlaidų sumą. Taigi, skirtingai nei nurodė ieškovai, būtent nuo aptarto atsakovo R. R. 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakymo gavimo dienos ieškovai sužinojo apie savo teisių pažeidimą, susijusį atsisakymu atlyginti virtuvės baldų komplekto įsigijimo išlaidas. Nurodytų motyvų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) įtvirtinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino eiga. Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pasisakė, kad ieškinio senaties termino eiga atsakovų A. L. ir I. L. atžvilgiu nuo pradinio ieškinio pateikimo momento (2022 m. rugpjūčio 1 d.) nebuvo nutraukta, taip pat pasisakė dėl atsakovų dispozityvaus pasirinkimo kam ir kokius reikalavimus reikšti.

75. Fakto, kad senaties termino eiga buvo sustojusi ar nutrūkusi dėl kitų priežasčių, ar kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ieškovai neįrodinėjo (CK 1.129–1.130 straipsniai; CPK 178 straipsnis), o teisėjų kolegija tokių aplinkybių iš byloje esančių įrodymų nenustatė. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ir šiam reikalavimui teisme pareikšti ieškinio senaties terminas baigėsi po 6 mėn. nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., t. y. 2022 m. vasario 25 d.

76. Kadangi ieškovai į teismą su patikslintu ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovų A. L. ir I. L. (kuriuos ieškovas laikė faktiniais turto pardavėjais) 6 713,30 Eur virtuvės baldų komplekto įsigijimo išlaidas kreipėsi 2023 m. sausio 1 d., pripažintina, kad jie be svarbios priežasties praleido ieškinio senaties terminą tokio pobūdžio reikalavimams atsakovams A. L. ir I. L. pateikti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aptariamą patikslinto ieškinio reikalavimą atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.

77. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.8 papunktyje buvo nurodyta, kad pardavėjas išsikeldamas privalo palikti visus gyvenamojo namo langus, duris, vidinę apdailą (grindys, lubos, sienos, esamos plytelės ir kt.), santechninę įrangą, gyvenamojo namo šildymo įrangą su visomis ją sudarančiomis dalimis, apskaitos prietaisus, elektros jungiklius ir visą kitą įrangą, reikalingą normaliai eksploatuoti gyvenamąjį namą. Kaip matyti iš šio sutarties punkto, sutartyje (šiame ar kituose jos punktuose) nebuvo įtvirtintas šalių susitarimas, kad ieškovai namą įsigyja kartu su virtuvės komplektu, todėl šios ieškovų išlaidos net ir negalėtų būti laikomas namo trūkumo pašalinimo kaštais. Juo labiau kad nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta ir tokia ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad virtuvės baldai labiau tikėtina priklausė jame iki ieškovų ilgą laiką gyvenusiai šeimai (R. R. ir L. R.).

78. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimui priteisti iš atsakovų A. L. ir I. L. 963 Eur sklypo tvoros ir atraminės sienutės įteisinimo išlaidas, praleidimu.

79. Ieškovai apeliaciniame skunde nesutinka, kad jie praleido ieškinio senaties terminą dėl šių savo išlaidų priteisimo, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti argumentų nepateikė. Ieškovai nurodė, kad T. M. ataskaita jiems buvo pateikta 2022 m. vasario 7 d., o ieškinys pateiktas 2022 m. rugpjūčio 1 d., nepraleidus 6 mėnesių ieškinio senaties termino. Iš nurodyto ieškovų argumento darytina išvada, kad, jų manymu, ieškinio senaties termino eiga reikalavimui priteisti iš atsakovų A. L. ir I. L. 963 Eur sklypo tvoros ir atraminės sienutės įteisinimo išlaidas teisme pareikšti prasidėjo 2022 m. vasario 7 d. (kai ieškovai gavo T. M. ataskaitą), o pasibaigė pradinio ieškinio pateikimo teismui dieną (2022 m. rugpjūčio 1 d.). Tokie ieškovų teiginiai stokoja pagrįstumo.

82. Byloje nėra duomenų ir apie šio termino eigos sustabdymą ar nutraukimą, apie jo praleidimo svarbias priežastis. Teisėjų kolegija tokių aplinkybių iš byloje esančių įrodymų nenustatė, todėl, nekartodama pirmiau nurodytų savo motyvų, konstatuoja, kad šiam reikalavimui teisme pareikšti ieškinio senaties terminas baigėsi po 6 mėnesių nuo jo pradžios momento (nuo 2021 m. gegužės 13 d.) – 2022 m. lapkričio 13 d. Kadangi ieškovai į teismą su patikslinto ieškiniu reikalavimu priteisti iš atsakovų 963 Eur sklypo tvoros ir atraminės sienutės įteisinimo išlaidas kreipėsi 2023 m. sausio 1 d., pripažintina, kad jie praleido ieškinio senaties terminą ir šiam reikalavimui atsakovams A. L. ir I. L. pareikšti.

83. Patikslintame ieškinyje atsakovui R. R. suformuluotas reikalavimas iš jo priteisti visą ieškovų prašomą sumą – 102 501,32 Eur sumą yra alternatyvus ir visų pirma siejamas su ieškovų reikalavimo pripažinti, kad ginčo turto pardavėjai yra atsakovai A. L. ir I. L., patenkinimo galimybe. Kadangi šis patikslinto ieškinio reikalavimas yra patenkintas, yra eliminuotas pagrindas nukreipti specialųjį pirkėjų teisių gynimo būdo taikymą asmeniui, kuris nėra turto pardavėjas, atitinkamai, ir ieškinio senaties klausimas atsakovo R. R. atžvilgiu neaktualus.

Dėl procesinės bylos baigties ir patenkintų bei atmestų reikalavimų santykio

84. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas – sprendimo dalis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trūkumų, kurie buvo nustatyti iki ieškovams įsigyjant turtą, šalinimo išlaidų, virtuvės komplekto ir buitinės technikos įsigijimo išlaidų bei išlaidų, patirtų įteisinant atraminę sieną bei tvorą, nepriteisimo ieškovams pripažintina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaidų defektams, kurie nustatyti po namo įsigijimo ieškovų nuosavybėn priteisimo, panaikintina ir šioje ginčo dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovų reikalavimai dėl 86 212,50 Eur iš atsakovų priteisimo atmestini dėl praleistos ieškinio senaties.

85. Atsižvelgiant į tai, kad visi ieškovų apeliacinio skundo reikalavimai buvo atmesti, darytina išvada, kad ieškovų apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, o atsakovų – iš dalies patenkintas (nepatenkintas jų reikalavimas, susijęs su sandorių teisėtumo vertinimu).

86. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pusę patikslinto ieškinio sudarė pareikšti reikalavimai dėl sandorių negaliojimo, kitą pusę – turtiniai reikalavimai dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.

87. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

88. Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką dėl reikalavimų pripažino (ne)turtiniais, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl atitinkamų patikslinto ieškinio reikalavimų pripažinimo neturtiniais. Reikalavimais dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovai siekė tik šalies pirkimo–pardavimo teisiniame santykyje pakeitimo, bet neprašė grąžinti šalių į pradinę iki jų sudarymo buvusią padėtį (t. y. nesiekė susigrąžinti piniginių lėšų, sumokėtų už ginčo turtą, ir nereikalavo turto grąžinimo tikriesiems pardavėjams). Kitaip tariant, nebuvo siekiama turtinių teisinių pasekmių, kurias pritaikius bent viena iš ginčo šalių įgytų turto ar išvengtų turtinės prievolės.

89. Įvertinus tai, kad 50 proc. patikslinto ieškinio sudarė neturtiniai reikalavimai dėl sandorių negaliojimo, ir 50 proc. – turtiniai reikalavimai dėl kainos sumažinimo trūkumų šalinimo verte, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinio skundo dalis dėl iš jų priteistos 86 212,50 Eur sumos buvo patenkinta, darytina išvada, kad yra patenkinta 50 proc. atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinio skundo reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

90. Pakeitus nurodytą sprendimo dalį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

92. Kadangi, pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, patikslintas ieškinys atsakovų A. L., I. L. ir R. R. atžvilgiu tenkintas 50 proc. apimtimi (tenkinti neturtiniai reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais), atlygintina 50 proc. pirmosios instancijos teisme ieškovų patirtų visų bylinėjimosi išlaidų (2 005 Eur žyminio mokesčio, 6 760 Eur atstovavimo išlaidų, 1 300 Eur išlaidų už prieš kreipiantis į teismą užsakytos ekspertizės atlikimą, iš viso – 10 065 Eur), t. y. 5 032,50 Eur, šią sumą priteisiant ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų A. L., I. L. ir R. R., t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 1 677,50 Eur.

93. Atmetus 50 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, atlygintina 50 proc. pirmosios instancijos teisme atsakovų A. L. ir I. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. pusė už atstovavimą sumokėtos 1 790,80 Eur sumos – 895,40 Eur, šią sumą priteisiant iš ieškovų atsakovams A. L. ir I. L.. Taip pat atlygintina pusė pirmosios instancijos teisme atsakovo R. R. patirtų bylinėjimosi išlaidų (3 533,20 Eur atstovavimo išlaidos) – 1 766,60 Eur, šią sumą priteisiant iš ieškovų, nes jam pareikšti neturtiniai reikalavimai dėl sandorių negaliojimo yra patenkinti, o turtinai (dėl atitinkamų sumų priteisimo) atmesti.

94. Atlikus ieškovų ir atsakovų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovams iš atsakovų A. L. ir I. L. lygiomis dalis priteistinos 2 459,60 Eur ([1 677,50 Eur x 2] - 895,40 Eur) bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 229,80 Eur. Atitinkamai, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovui R. R. priteistinos 89,10 Eur (1 766,60 Eur – 1 677,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 44,55 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

95. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

96. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundą sudaro 2,5 (jį rengęs advokatas pirmosios instancijos teisme nedalyvavo), o už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.9, 8.11 papunkčiai).

97. Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundą yra 4 899,75 Eur (1 959,90 x 2,5), o už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 2 547,87 Eur (1 959,90 Eur x 1,3).

98. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai A. L. ir I. L. už apeliacinį skundą sumokėjo 1 964 Eur žyminio mokesčio, už apeliacinio skundo parengimą patyrė 5 363,93 Eur, o už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą – 2 249,39 Eur išlaidų. Ieškovai už atsiliepimo į atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 820 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovų patirtų išlaidų už apeliacinio skundo parengimą dydis ir už ji sumokėtas žyminis mokestis neaktualūs, nes šių išlaidų kompensavimo klausimas objektyviai nekyla. Atsakovas R. R. nepateikė bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų.

99. Ieškovų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinį skundą parengimą (1 820 Eur) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl nėra pagrindo ją mažinti.

100. Atsakovų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už apeliacinį skundą (5 363,93 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį, dėl ko mažintina iki maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio – 4 899,75 Eur. Atsakovų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą (2 249,39 Eur) neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį, todėl nėra pagrindo ją mažinti.

101. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, ieškovų už apeliacinio skundo parengimą ir jo apmokėjimą žyminiu mokesčiu patirtos išlaidos neatlyginamos. Patenkinus 50 proc. atsakovų A. L. ir I. L. apeliacinio skundo, iš jų lygiomis dalimis ieškovams priteistinos 910 Eur (1 820 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į šį skundą parengimą.

102. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus visa apimtimi, atsakovų A. L. ir I. L. 2 249,39 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą ir pripažintinos pagrįstomis, jiems priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų. Taip pat iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovams A. L. ir I. L. priteistina 50 proc. išlaidų (kurios pripažintos pagrįstomis), patirtų už jų apeliacinio skundo parengimą – 2 449,87 Eur (4 899,75 Eur / 2) ir 50 proc. žyminio mokesčio išlaidų – 982 Eur (1 964 Eur / 2), iš viso – 5 681,26 Eur (2 249,39 Eur + 2 449,87 Eur + 982 Eur).

103. Atlikus ieškovų ir atsakovų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovams A. L. ir I. L. priteistinos 4 771,26 Eur (5 681,26 Eur – 910 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 2 385,63 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai A. L. ir I. L. pardavė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui R. R. negaliojančia kaip tariamą sandorį.

Pripažinti 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas R. R. pardavė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovams V. K. ir J. K. apsimestine dėl subjekto, pakeisti pardavėją ir vietoje pardavėjo R. R. pardavėjais pripažinti A. L. ir I. L.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovams V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 459,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 229,80 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt devynis eurus 80 ct).

Priteisti atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 89,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 44,55 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 55 ct).“

Priteisti atsakovams A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 771,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 2 385,63 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 63 ct).