- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- e2-961-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00978-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- V. K., J. K.
- Atsakovas
- R. R., A. L., I. L.
- Advokatai
- Arvydas Aranauskas, Virgilijus Kvedaras, Saulius Šukys
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris
dalyvaujant ieškovui V. K., ieškovų V. K. ir J. K. atstovui advokatui Arvydui Aranauskui, atsakovui R. R., jo atstovui advokatui Sauliui Šukiui, atsakovui A. L., atsakovų A. L. ir I. L. atstovui advokatui Virgilijui Kvedarui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir J. K. ieškinį atsakovams R. R., A. L. ir I. L. dėl sandorių negaliojimo ir pirkėjų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai V. K. ir J. K. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovai A. L. ir I. L. pardavė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui R. R. negaliojančia; 2020 m. rugsėjo 17 d. notarinės pirkimo – pardavimo sutarties šalimi vietoje pardavėjo R. R. pripažinti pardavėjais A. L. ir I. L.; priteisti iš atsakovų A. L. ir I. L. ieškovų V. K. ir J. K. naudai 102 501,32 Eur, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Netenkinus šių reikalavimų, alternatyviai ieškovai prašo priteisti iš atsakovo R. R. ieškovų V. K. ir J. K. naudai 102 501,32 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovai prašo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. 2020 m. rugsėjo 17 d. notarine pirkimo – pardavimo sutartimi V. K. ir J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 183 000 Eur įsigijo iš R. R. (žemės sklypą ir vienbutį gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini).
2.2. 2020 m. gegužės mėn. ieškovai rado skelbimą apie parduodamą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Susisiekus su pardavėjais prasidėjo šalių derybos dėl turto pirkimo – pardavimo. Iš esmės pagrindinės derybos visais klausimais vyko su A. L., kuris buvo pristatytas kaip pardavėjo atstovas, nors vėliau paaiškėjo, kad buvo faktinis turto savininkas ir namo statytojas.
2.3. Siekdamas tinkamai įvertini norimą įsigyto turtą bei būti apdairus ir rūpestingas, ieškovas V. K. dėl namo įvertinimo kreipėsi į Ž. D., (duomenys neskelbtini) vadovą. Apžiūrėjęs nekilnojamąjį turtą, Ž. D. nurodė ieškovams perkamo nekilnojamojo turto trūkumus. Rezultatai buvo pristatyti pardavėjams. Ieškovų teigimu pardavėjai sutiko trūkumus ištaisyti, o ištaisymo darbų kainą įtraukti į žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo kainą.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovų teigimu buvo susitarta ir tą patvirtina susirašinėjimas, kad į žemės sklypo ir namo pirkimo – pardavimo kainą įeina: dalis smulkių pataisymų, kuriuos 2020 m. gegužės 31 d. nurodė namą auditavęs Ž. D. – užtaisyti cokolyje paliktus plyšius, sutvarkyti trupančias apdailinių fasado plytelių siūles, sutvarkyti tarp apdailinių fasado plytelių ir medinės apdailos paliktus labai gilius plyšius, sutvarkyti įėjimo plytelių siūles bei kraštus, sutvarkyti plyšius po fasado palangėmis, pietinėje fasado dalyje plytelėmis išklijuotoje terasoje suformuoti deformacines siūles, sutvarkyti keletą atšokusių plytelių ir sutvarkyti jų slidumą, užbaigti darbus su plytelių kraštais, sutvarkyti pietinėje pastato dalyje esantį pažeistą stogą, sutvarkyti stogo pakalimą, sutvarkyti vakarinėje pastato dalyje pažeistą lietaus lataką, svetainėje pabaigti įrengti nišos apšvietimą, ištaisyti rytinio miegamojo palangės pakrypimą į priešingą pusę, sutvarkyti rytinio miegamojo laminato paklojimą, kuris pažeidžia ryšimo sistemą, sutvarkyti vakarinio miegamojo grindjuostę, kuri nedengia plyšio, sutvarkyti prieškambario sieninės spintos duris, kuriose trūksta kraštų paminkštinimo; Sklypo nulyginimas ir juodžemio užpylimas (bent 10 cm); Pilna tvora aplink sklypą, segmentinė; Lietaus nuvedimas nuo namo – viskas turėtų išeiti į mišką; Paprasti įvažiavimo vartai, segmentiniai; Įėjimo kelio pusėje varteliai, segmentiniai; Pagalbinė patalpa (įrankinė). Iš šių sulygtų darbų atsakovai įvykdė tik keletą – sutvarkė vakarinėje pastato dalyje pažeistą lietaus lietvamzdį, sutvarkė svetainėje atšokusią palangę ir nebaigtą grindų apdailą bei vonioje įtrūkusį plytelių vidinio kampo sudūrimą. Dalis pataisymų buvo atlikta, tačiau ne visi.
2.5. Pradėjus gyventi name paaiškėjo, kad namas turi kur kas daugiau defektų. Ieškovas V. K. pradėjo aiškintis problemas, ieškojo ir galiausiai iš architektų gavo namo projektą, kuris jam nebuvo perduotas perkant namą. Kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupę“, kurios kvalifikuotas statybos ekspertas T. M. 2022 m. vasario 7 d. parengė ataskaitą, joje nurodydamas ne tik kokie prieš sudarant sutartį nustatyti neatlikti darbai taip ir nebuvo atlikti, tačiau nustatė ir kitus namo bei jo priklausinių trūkumus – namo pamato, sienų, perdangų ir grindų/pagrindų, stogo ir kitus defektus, apskaičiavo, kiek jų ištaisymas kainuos.
2.6. Ieškovų pasitelktas ekspertas nurodė, kurie Ž. D. nurodyti darbai buvo nebaigti ir paskaičiavo, kiek kainuotų jų atlikimas. Ieškovai, įvertinę tai, kad su pardavėjais tarėsi dėl konkrečių darbų, reikalauja priteisti tik šių darbų būsimas užbaigimo išlaidas. Ieškovai, remdamiesi eksperto sudarytomis sąmatomis nurodo, kad slidžių plytelių sutvarkymas kainuos 1 362 Eur; LED juostos montavimas svetainės nišoje – 151 Eur; grindų lygumo remontas 452 Eur; spintos šepetėliai – 20 Eur; laminato perrišimas – 187 Eur. Sklypo nulyginimas, juodžemio įsigijimas, transportavimas ir užpylimas 10 cm storio sluoksniu, segmentinių įvažiavimo vartų ir įėjimo vartelių montavimas, vieno papildomo stulpo įrengimas varteliams, tvoros segmentų šiaurinėje dalyje montavimas, stulpelių dažymas kainuos dar 6 440,52 Eur. Dėl to ieškovai prašo priteisti iš viso 8 612,52 Eur sumą.
2.7. Ekspertas T. M. taip pat nustatė, kad namas turi kur kas daugiau defektų. Nustatyti, įvardinti namo pamatų, sienų, perdangos ir grindų/pagrindų, stogo defektai, pasiūlyti jų ištaisymo sprendiniai ir apskaičiuota ištaisymo kaina. Taip pat nustatyta, jog reikalingas vėdinimo ortakių iš san. mazgų ir virtuvės išvedimas į gryną orą kaminėliais virš stogo, pastogėje esantys laidai turi būti sumontuoti nedegiuose kanaluose ir apsaugomi nuo mechaninio poveikio, šiaurės rytuose - sumontuotas nusodintuvas. Defektų nustatyta ir namo priklausiniuose, padaryta išvada, kad reikalingas vakarinės atraminės sienutės pietinės dalies perdarymas, demontuojant esamą pilnai; metalinių stulpelių permontavimas, drenažinės membranos ir drenažinio vamzdžio apačioje jos įrengimas; pietinėje sklypo dalyje 7 metrai požeminio drenažinio vamzdžio su filtru keitimas. Iš viso tam reikalinga 94 825,02 Eur suma.
2.8. Ieškovai, įsigydami gyvenamąjį namą ir žemės sklypą už didelę sumą, tikėjosi gauti kokybišką daiktą, kuriame galės nevaržomai, patogiai ir saugiai gyventi. Žinodami, kad daikto tinkamam funkcionavimui ir pritaikymui patogiam gyvenimui reikės papildomai išleisti net 94 825,02 Eur, nebūtų sudarę pirkimo – pardavimo sutarties. Kai jau pasiėmė paskolą namui įsigyti, įsikėlė ir name gyvena su trimis vaikais, kurių vienas yra neįgalus, visi priprato prie aplinkos, šeima nusprendė likti name ir po truputį jį remontuoti, nes tokios sumos, kad galėtų susitvarkyti visus defektus iš karto, ieškovai neturi.
2.9. Ieškovams atvykus apžiūrėti parduodamo namo, apžiūros metu taip pat buvo nurodyta, kad namas yra parduodamas kartu su virtuvės baldų komplektu. Tai patvirtino tiek name gyvenęs R. R., tiek vėliau ir atsakovai R. R. bei A. L. Tačiau kai R. R. ir L. R. iš namo galiausiai išsikraustė – virtuvės komplekto jame nebebuvo. Ieškovai įsigijo virtuvės baldus ir būtiną virtuvei naudoti buitinę techniką iš IKEA Lietuva už 6 713,30 Eur ir šią sumą prašo jiems priteisti.
2.10. Jau įsigijus namą, paaiškėjo, kad yra neteisėtai pastatyta atraminė siena bei tvora, kurių įteisinimas ieškovams kainavo 963 Eur sumą, kurią taip pat prašoma priteisti.
2.11. A. L., kuris turėjo finansinių įsipareigojimų ir kurio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, su sutuoktine ginčo turtą pardavė R. R. už 2,7 karto mažesnę sumą nei nurodyta skelbime jau po to, kai ieškovas pradėjo šiuo turtu rimtai domėtis. Už perkamą turtą R. R. L. sumokėjo lėšomis, kurias gavo iš su tuo pačiu A. L. susijusių asmenų. 70 000 Eur, už kuriuos L. neva pardavė turtą R. R. buvo kaip tik tokia suma, kurios A. L. reikėjo atsiskaityti su hipotekos kreditoriais ir pervesti pinigus į depozitinę Generalinės prokuratūros sąskaitą. Ieškovai mano, kad atsakovai žinojo, jog namas yra rekonstruotas ne pagal projektą, t. y. su dideliais defektais, ir atsakovas A. L., siekdamas išvengti atsakomybės prieš ieškovus, jei paaiškės namo defektai, kas beje ir įvyko, perleido turtą galimai nemokiam savo darbuotojui R. R., iš kurio išieškojimas ieškinio patenkinimo atveju būtų labai apsunkintas arba apskirtai negalimas.
2.12. Atsakovai tarpusavyje sudarytu sandoriu nesiekė sukurti jokių teisinių santykių, dėl to ieškovai prašo teismo pripažinti 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria A. L. ir I. L. pardavė ginčo turtą atsakovui R. R., tariamu sandoriu, kuris negalioja nuo jo sudarymo, o ieškovų sudarytos 2020 m. rugsėjo 17 d. notarinės pirkimo – pardavimo sutarties šalimi vietoje pardavėjo R. R. pardavėjais pripažinti A. L. ir I. L.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. R. prašo ieškovų ieškinį atmesti ir nesutikimą su reikalavimais grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Prieš įsigydami namą, ieškovai ne kartą įdėmiai patys ir pasitelkę specialistą namą bei žemės sklypą apžiūrėjo, įvertino šių daiktų būklę, matė visus jų ypatumus ir trūkumus. Apie tai, kad perkamas turtas atitinka reikalavimus ir mokamą kainą, pirkėjai patvirtino tiek preliminariojoje, tiek pagrindinėje pirkimo-pardavimo sutartyse. Po kurio laiko pirkėjai pradėjo reikšti pretenzijas dėl neva nebaigtų atlikti darbų, virtuvės baldų, namo ir sklypo trūkumų, o atsakovui nesutikus su pretenzijomis, pareiškė nepagrįstą ieškinį.
Šalies argumentai
3.2. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad su atsakovu neva buvo susitarę dėl tam tikrų namo ir žemės sklypo trūkumų ištaisymo, o šių darbų kaina buvo įskaičiuota į žemės sklypo ir gyvenamojo namo pardavimo kainą. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovai buvo pareiškę pageidavimus dėl eilės darbų atlikimo, tačiau atsakovas neprisiėmė įsipareigojimų dėl jų visų atlikimo. Patys ieškovai nurodė, kad dalis jų pageidaujamų darbų buvo atlikti. Atsakovas tvirtina, kad visi darbai, kuriuos jis turėjo atlikti, buvo atlikti iki šalims pasirašant notarinę sutartį. Sutarties 6.3.1. punkte šalys susitarė, kad ši Sutartis pakeičia bet kuriuos ankstesnius tiek žodinius tiek rašytinius Šalių susitarimus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su parduodamais Daiktais.
3.3. Ieškovų pastabos dėl turto būklės buvo svarbus veiksnys derinant galutinę turto kainą. Skelbime ji buvo nurodyta – 192 000 Eur, o ieškovai turtą įgijo už 183 000 Eur.
3.4. Jei ieškovų prieš įsigyjant namą pasitelktas specialistas nenustatė trūkumų, kuriuos vėliau nustatė VŠĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, reiškia pirmasis ieškovų pasitelktas specialistas nemanė, kad tai trūkumai, t. y. jam nekilo abejonių dėl pastato konstrukcijų tinkamumo naudojimui pagal paskirtį. Be to, imdami paskolą turtui įsigyti ieškovai pasitelkė dar ir turto vertintoją, kuris įvertino jo būklę.
3.5. Šiam atsakovui turtas priklausė vos kelis mėnesius, jis nežinojo apie jokius trūkumus, apie kuriuos nežinojo ieškovai. Iki jam įsigyjant namą iš atsakovų L., šis jau buvo baigtas rekonstruoti (rekonstrukcijos pabaigos metai – 2019), buvo atliktas kadastro duomenų nustatymas, išduotas pastato energetinio naudingumo sertifikatas.
3.6. Iš ieškovų pateiktos specialisto išvados matyti, kad nustatyti trūkumai daugiausiai siejami su faktiškai pastatyto namo neatitikimu projektui. Atsakovas R. R. niekaip nesusijęs su namo projektavimo ir statybos darbais, nes šie darbai buvo atlikti iki jam įsigyjant namą bei žemės sklypą. Jis nesidomėjo namo projektu, su juo nebuvo susipažinęs, dar 2020 m. sausio 23 d. sudarydamas preliminariąją sutartį, matė, kad jo perkamas namas yra pastatytas (tik neįrengtas), tinkamai priduotas ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“ kaip 100 proc. baigtas. Ieškovai, įsigydami turtą iš atsakovo, taip pat pirko namą, o ne jo projektą. Namas, toks koks yra faktiškai, Sutarties sudarymo metu ieškovams tiko. Ieškovai faktiškai tame name iki šiol gyvena, vadinasi jis tinkamas naudoti pagal paskirtį.
3.7. R. R. nestatė atraminės sienos bei tvoros, todėl pretenzijas dėl išlaidų jų įteisinimui ieškovai turėtų teikti statytojui (A. L.).
3.8. R. R. pažymėjo, kad turi vidurinį išsilavinimą bei yra išklausęs kursus bei įgijęs vairuotojo kvalifikaciją, neturi nei išsilavinimo, nei patirties, susijusios su statybomis.
3.9. Skelbimas, kuriam nurodyta, kad name yra virtuvės baldai, buvo įdėtas dar tada, kai R. R. namas nepriklausė, dėl to jis neatsakingas už tai, kas jame parašyta. Atsakovas nedalyvavo ieškovams apžiūrint namą – šį jiems parodė R. R. ir L. R., dėl to niekaip negalėjo apžiūros metu pažadėti ieškovams, kad namą parduos su virtuvės baldais. Sutarties 6.1.8. punkte įsipareigojimų palikti name virtuvės ar kitus baldus, buitinę techniką ar elektroniką, priešingai nei teigia ieškovai, nėra.
3.10. Ieškovai yra praleidę sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti. 2021 m. rugpjūčio 24 d. laiške ieškovui išdėsčius pretenzijas ir nurodžius trūkumus, dėl kurių pareikštas ieškinys, R. R. 2021 m. rugpjūčio 25 d. laiške nurodė, kad jokių reikalavimų netenkins – ši diena laikytina senaties termino pradžia.
3.11. Su reikalavimais dėl sandorių negaliojimo R. R. nesutinka. Aiškina, kad 2020 m. sausio mėn. A. L. turėjo finansinių problemų, prokuratūros nutarimu buvo apribotos jo nuosavybės teisės į turtą, be to grąžinti skolas reikalavo kreditoriai, kuriems ginčo turtas buvo įkeistas, dėl to A. L. pasiūlė jo vadovaujamoje įmonės (duomenys neskelbtini) dirbusiam R. R. pirkti neįrengtą namą ir žemės sklypą. Atsakovas R. R. turėjo apie 15 000 Eur santaupų, likusius pinigus ketino pasiskolinti iš banko, gauti iš tėvų. 2020 m. sausio 23 d. sudaręs preliminariąją sutartį, R. R. padedamas A. L. ėmėsi namo įrengimo, kuris buvo pastatytas, tačiau neįrengtas. Paskolos R. R. negavo, kaip paaiškino teismui jo atlyginimas buvo apie 800 Eur per mėnesį, tačiau kadangi jau buvo įdėjęs pastangų bei lėšų namo įrengimui, be to, nenutraukti preliminariosios sutarties prašė A. L., kuriam reikėjo skubiai atsiskaityti su kreditoriais ir kuris negalėjo laukti, kol turtą galės įsigyti ieškovai. R. R. skolinosi lėšas namo įrengimui bei atsiskaitymui su L., nes tikėjosi, kad nepavykus turto įsigyti sau, pavyks kažkiek uždirbti iš jo įrengimo ir pardavimo. Teismo R. R. posėdžio metu paaiškino, kad uždirbti iš šio projekto jam vis tik nepavyko, priešingai, jis patyrė nuostolių, nors jų apimties aiškiai įvardinti negalėjo.
Atsiliepimas
4. Atsakovai A. L. ir I. L. taip pat prašo ieškinį atmesti, nurodydami šias pagrindines aplinkybes ir argumentus:
4.1. L. ginčo turtą įsigijo 2018 metais, norėdami sodo pastatą rekonstruoti į gyvenamąjį namą. Pastato rekonstrukcijai skolinosi lėšas iš fizinių asmenų, kuriems turtą įkeitė.
Šalies argumentai
4.2. A. L. nurodė kreipęsis į architektus dėl rekonstrukcijos projekto parengimo bei statybos leidimo gavimo. Gavęs preliminarius pastato brėžinius, žodžiu susitaręs, kad greitu metu architektai pilnai paruoš projektą bei kreipsis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, atsakovas A. L. pradėjo pastato rekonstrukciją neturėdamas nei projekto, nei statybos leidimo. 2018 m. lapkričio mėn. atsakovui A. L. buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir statybos darbai sustojo. 2018 m. gruodžio 10 d. atsakovas A. L. vietoje ankstesnių žodinių susitarimų su architektais – UAB „Archiplius“ sudarė dvišalę projektavimo darbų sutartį Nr. ARCHI 18/11-02 projektas buvo pilnai pabaigtas tik 2019 metų vasario mėn. Prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentas buvo registruotas 2019 m. vasario 19 d. 2019 m. birželio 4 d. buvo išduotas leidimas rekonstruoti statinį bei po mėnesio, atlikus kadastrinius matavimus, buvo įregistruotas 100 proc. baigtumo gyvenamasis namas. Paties atsakovo A. L. teigimu, nors namas įregistruotas kaip 100 proc. užbaigtas, faktiškai jis tik minimaliai atitiko baigtumui keliamus reikalavimus, reikėjo atlikti dar daug apdailos ir kitų darbų, tačiau tuo metu dėl finansinių problemų, prokuratūros pritaikytų apribojimų atsakovų turtui, prasidėjusių kreditorių reikalavimų grąžinti paskolas, atsakovai neturėjo galimybių tęsti darbus ir įrengti namą.
4.3. Siekdami atsiskaityti su hipotekos kreditoriais, atsakovai nusprendė ginčo turtą parduoti. Apie atsakovų A. L. ir I. L. finansines problemas ir ketinimą parduoti turtą sužinojo atsakovas R. R., kuris tuo metu dirbo atsakovo A. L. įmonėje (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. R. pasiūlė Turtą parduoti jam. Atsakovas R. R. teigė, kad turi kažkiek santaupų, tikisi, kad prisidės tėvai, o trūkstamą sumą planavo pasiskolinti iš banko. Atsakovai A. L. ir I. L. sutiko parduoti atsakovui R. R. Turtą už 70 000 Eur. Ši suma buvo pakankama atsiskaityti su hipotekos kreditoriais bei sumokėti prokurorų reikalaujamą 20 000 Eur sumą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą. Be to, maždaug tokią sumą atsakovai A. L. ir I. L. buvo išleidę žemės sklypo su sodo pastatu įsigijimui bei pastato rekonstrukcijai.
4.4. Atsakovui R. R. namas tiko toks, koks buvo faktiškai pastatytas. Po 2020 m. sausio 23 d. preliminariosios sutarties pasirašymo namas buvo įrenginėjamas jau atsakovo R. R.
4.5. Tuo pat metu atsakovas A. L. rūpinosi pagrindinei sutarčiai pasirašyti reikalingais kreditorių, kuriems buvo įkeistas turtas, bei prokuratūros sutikimais parduoti turtą. 2020 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu atsakovams A. L. ir I. L. buvo leista Turtą parduoti atsakovui R. R.. Kreditorių, kuriems buvo įkeistas Turtas sutikimų gavimas kiek užtruko.
4.6. Patys atsakovai nurodė, kad tuo metu preliminariojoje sutartyje numatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pasibaigęs. Atsakovas R. R. buvo pranešęs, kad jam nesiseka surinkti reikiamos sumos turtui įsigyti. Atsakovai A. L. ir I. L., spaudžiami kreditorių, prašė, kad R. R. neatsisakytų įsigyti Turtą, nes pagal minėtą prokurorės nutarimą, buvo leista parduoti Turtą būtent R. R. Atsakovas A. L. susitarė su atsakovu R. R., kad atsakovas A. L. padės atsakovui R. R. įsigyjant turtą, jį įrengiant bei parduodant. 2020 m. gegužės 27 d. atsakovai sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria turtas buvo parduotas atsakovui R. R., kuris vėliau, padedamas atsakovo A. L., turtą pardavė ieškovams.
4.7. 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties su R. R. sudarymas nesusijęs su ieškovais. Šio sandorio sudarymą lėmė sunki atsakovų finansinė situacija, atsakovo A. L. atžvilgiu taikyti prokuratūros apribojimai, o ne siekis išvengti atsakomybės prieš ieškovus ar kitus galimus pirkėjus. Turto pardavimo R. R. priežastis – siekis kuo greičiau įvykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Be to, po preliminariosios sutartie sudarymo R. R. investavo į namo įrengimą, prokurorė buvo išdavusi leidimą būtent atsakovui R. R. parduoti turtą.
4.8. Ieškovų turtiniai reikalavimai taip pat nepagrįsti. Ieškovai buvo pareiškę pageidavimus dėl eilės darbų atlikimo, tačiau niekas iš atsakovų neprisiėmė įsipareigojimų dėl visų jų atlikimo. Visi darbai, dėl kurių buvo susitarta, buvo atlikti. Trūkumai, kurie neva paaiškėjo ieškovams įsikėlus gyventi į namą, iš esmės susiję su faktiškai atliktų darbų neatitikimu projektui. Neatitikimai projektui atsirado dėl to, kad namas buvo pastatytas atsakovams neturint pilnai baigto projekto ir leidimo rekonstruoti sodo pastatą. Nežiūrint į tai, kad yra tam tikrų neatitikimų projektui, esminiai namo parametrai (dydis, plotis, aukštis, patalpų išplanavimas) atitinką projektą, namo rekonstrukcija yra užbaigta ir šis faktas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Ieškovai pirko jau pastatytą ir įregistruotą namą, kurį ne kartą apžiūrėjo, taip pat buvo pasitelkę specialistus. Į ieškovų pastabas dėl turto būklės buvo atsižvelgta nustatant galutinę turto pardavimo kainą.
4.9. Ieškovai namą įsigijo 2020 metais ir jame gyvena iki šiol. Namas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį. Už namą, kurio būklė ieškovams buvo žinoma, ieškovai atsakovui R. R. sumokėjo 183 000 Eur, kad būtent tiek jis buvo vertas 2020 m liepos 22 d. konstatavo ir turto vertintojai.
4.10. Įsipareigojimų palikti name virtuvės ar kitus baldus, buitinę techniką 2020 m. rugsėjo 17 d. notarinėje pirkimo - pardavimo sutartyje nėra, todėl ieškovų reikalavimas dėl išlaidų virtuvės baldams ir technikai įsigyti priteisimo yra nepagrįstas.
4.11. Kai atsakovas R. R. nusipirko turtą iš atsakovų A. L. ir I. L., atraminė siena jau buvo pastatyta, jie buvo tikri, kad jokių problemų dėl atraminės sienos nėra.
4.12. Nurodė palaikantys atsakovo R. R. argumentus dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
5. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. preliminariąja sutartimi ieškovai V. K. ir J. K. susitarė su atsakovu R. R. dėl nekilnojamojo turto įsigijimo (DOK 40460 priedas). 2020 m. rugsėjo 17 d. ieškovai V. K. ir J. K. pirkimo – pardavimo sutartimi už 183 000 Eur įsigijo iš pardavėjo R. R. šį turtą - žemės sklypą ir vienbutį gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (CBP priedas 1).
6. 2020 m. rugpjūčio 8 d. preliminariosios sutarties 12 punkte nurodyta, jog pirkėjas patvirtina, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamą Turtą iki šios sutarties pasirašymo dienos ir kad Turtas atitinka Pirkėjo keliamus reikalavimus bei mokamą kainą už perkamą Turtą ir Turto būklės ar kokybės akivaizdžių trūkumų Pirkėjas nepastebėjo ir jokių pretenzijų neturi. 2020 m. rugsėjo 17 d. pagrindinės sutarties 6.2.1. punkte nurodyta, kad Pirkėjas turėjo galimybę ir apžiūrėjo Daiktus prieš pasirašant Sutartį, jokių pretenzijų Pardavėjui dėl jų neturi, Daiktai visiškai atitinka Pirkėjo keliamus reikalavimus ir mokamą Kainą.
7. Preliminariąją sutartį, kurią pasirašė ieškovai su R. R., parengė ir jos pasirašymą organizavo A. L. (DOK-10482 priedas 1).
8. Atsakovas R. R. ieškovams parduotą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą įsigijo iš atsakovų A. L. ir I. L. 2020 m. gegužės 27 d. notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi, 2020 m. birželio 19 d. šios sutarties šalys pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą (DOK-46400 priedai). Turtas parduotas už 70 000 Eur, sutarties 3.3.1-3.3.4. punktais ši suma nebuvo sumokėta pardavėjams, tačiau buvo faktiškai padalinta kitiems asmenims – 50 000 Eur pardavėjų kreditoriams, 20 000 Eur pervesti į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą. Pasirašydamas sutartį A. L. pagal įgaliojimą veikė ir už sutuoktinę.
9. Į bylą pateikta paskolos sutartis, kuria R. R. 2020 m. gegužės 27 d. pasiskolino iš (duomenys neskelbtini) 70 000 Eur (DOK-11272 priedas 5), šie pinigai pervesti bankiniu pavedimu (DOK-11272 priedas 6). A. L. yra (duomenys neskelbtini), kuri nurodo atliekanti visus statybos rangos darbus, vadovas (DOK-1162, priedas 27-28).
10. Į bylą patekta 2020 m. sausio 23 d. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis (DOK-3777), kuria A. L. ir I. L. įsipareigojo parduoti R. R. šį turtą už 70 000 Eur, šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta per 30 dienų po to, kai hipotekos kreditoriai duos sutikimą turtą parduoti, taip pat bus duotas sutikimas pardavimui A. L. atžvilgiu vykdytame ikiteisminiame tyrime dėl finansinių nusikaltimų padarymo.
11. 2019 m. gegužės 15 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamojo A. L. turtui (ginčo turtui), 2020 m. kovo 25 d. prokuroro nutarimu leista šį turtą parduoti pirkėjui R. R. už 70 000 Eur, nustatant, kad pirmiausia turi būti atsiskaitoma su hipotekos kreditoriais (kurių reikalavimai 50 000 Eur dydžio), likusi suma turi būti pervesta į prokuratūros sąskaitą (DOK-4226 priedas 11).
12. Atsakovai L. ginčo turtą (tuomet – žemės sklypą ir sodo namą) įsigijo 2018 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (DOK-7387).
13. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. lapkričio 26 d. surašė A. L. savavališkos statybos aktą ir paskyrė administracinę nuobaudą dėl ginčo namo rekonstrukcijos, 2018 m. lapkričio 27 d. privalomuoju nurodymu nurodė nevykdyti jokių statybos darbų objekte (DOK-4226 priedas 2-4). A. L. užsakė 2018 m. gruodžio 5 d. savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktą (DOK-4226 priedas 6), 2018 m. gruodžio 10 d. sudarė projektavimo darbų sutartį su UAB „Archiplius“ (DOK-4226 priedas 7), 2019 m. vasario 19 d. buvo kreiptasi su prašymu dėl statybos leidimo ir jis gautas (DOK-4226 priedas 8-9).
14. Ieškovas į bylą pateikė namo rekonstravimo techninį projektą (DOK-1162, priedas 29). Projektavimo darbus užsakė A. L., atskiros jo dalys parengtos 2018-2019 metais. Į bylą taip pat pateiktas ginčo turto Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas su istorija (CBP priedas 7), taip pat kadastro duomenys (DOK-40460 priedas). Matyti, kad namo rekonstrukcija baigta 2019 metais.
15. Į bylą pateikta skelbimo portale aruodas.lt apie parduodamą ginčo turtą kopija (CBP priedas 2). Skelbime, kuris buvo įdėtas 2020 m. gegužės 21 d., nurodyta, kad už 192 000 Eur parduodamas naujos statybos namas, akcentuojama, kad namas statytas sau, puikios būklės ir nereikalaujantis didelių papildomų investicijų. Prie papildomos įrangos nurodyta: skalbimo mašina, su baldais, šaldytuvas, šildomos grindys, virtuvės komplektas, viryklė, indaplovė.
16. Iš ieškovo elektroninio susirašinėjimo su bankais matyti, kad jis kreipėsi dėl paskolos šiam konkrečiam namui įsigyti dar 2020 m. gegužės 24 d. (DOK-1162, priedai 22-24).
17. Ieškovas dėl įsigyjamo turto įvertinimo į specialistą Ž. D. kreipėsi 2020 m. gegužės 26 d. ir suderino namo apžiūros laiką 2020 m. gegužės 29 d. (DOK-1162, priedas 25). Ž. D. elektroniniame laiške 2020 m. gegužės 31 d. (CBP priedas 3) nurodė: 1. Aplink pastatą nėra suformuoti tinkami nuolydžiai. Netoliese auga galimai pavojų keliantys aukšti medžiai. Visu stogo perimetru reikėtų įrengti sniego barjerus; 2. Cokolyje palikti neužtaisyti plyšiai; 3. Lietaus vanduo nenuvestas nuo pastato; 4. Trupa apdailinių fasado plytelių siūlės; 5. Tarp apdailinių fasado plytelių ir medinės apdailos palikti labai gilūs plyšiai; 6. Po medine fasado apdaila nėra įrengtos vėjo izoliacijos. Medinė fasado apdaila kai kur montuota vidaus apdailai pritaikytais varžtais; 7. Prie grunto atraminės sienelės pavojinga važinėti sunkiam transportui ir žaisti vaikams; 8. Rytinėje pastato dalyje cokolis neturėtų išsikišti iš už sienos. Nesutvarkytos įėjimo plytelių siūlės bei kraštai; 9. Kai kur nesutvarkyti plyšiai po fasado palangėmis; 10. Nėra įrengto biologinio valymo įrenginio. Aplink vietinės kanalizacijos talpą sklinda nemalonus kvapas; 11. Pietinėje fasado dalyje plytelėmis išklijuota terasa neturi deformacinių siūlių. Keletas plytelių jau atšokę. Nebaigti darbai su plytelių kraštais. Dalis plytelių yra pavojingai slidžios (ypač žiemos metu); 12. Pietinėje pastato dalyje yra pažeistas stogas, kuris jau rūdija; 13. Reikėtų papildomai sutvirtinti stogo pakalimą; 14. Vakarinėje pastato dalyje pažeistas lietaus latakas; 15. Rūsio sienose nėra tinkamos išorinės vertikalios hidroizoliacijos. Iš vidaus kai kur fiksuotas 12 proc. sienų drėgnumas; 16. Rūsyje numatyta grindinio šildymo kolektorinė; 17. Svetainėje atšokusi palangė; 18. Svetainėje nebaigtas įrengti nišos apšvietimas; 19. Svetainėje nebaigta grindų apdaila; 20. Vonioje įtrūkęs plytelių vidinio kampo sudūrimas; 21. Miegamuosiuose įtrūkę vidiniai sienų kampai; 22. Naujai įrenginėjamoje vonioje nėra atlikta tinkama hidroizoliacija; 23. Rytinio miegamojo palangė pakrypusi į priešingą pusę; 24. Rytinio miegamojo laminatas paklotas pažeidžiant ryšimo sistemą; 25. Vakarinio miegamojo grindjuostė nedengia plyšio; 26. Prieškambario sieninės spintos duryse trūksta kraštų paminkštinimo; 27. Rytinėje pastato dalyje pažeistas lietvamzdis.
18. Į bylą pateikta UAB „Centro kubas“ atlikta ginčo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo vertė 2020 m. liepos 22 d. yra 38 000 Eur, namo – 145 000 Eur, iš viso turtas įvertinas 183 000 Eur suma (DOK-46477).
19. Į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas 2020 m. rugpjūčio 19-25 d. tarp V. K. ir A. L. dėl to, kas įeina į kainą, kokie darbai bus padaryti ir pan. (CBP priedas 4).
20. 2021 m. rugpjūčio 24 d. V. K. elektroniniu laišku kreipėsi į R. R., nurodydamas, kad klausimams nesisprendžiant „nei dėl virtuvės baldų klausimo, nei dėl darbų, kurie turėjo būti padaryti perkant namą“, jam lieka ginti savo teises teisme „tiek dėl virtuvės baldų ir aplinkos darbų, tiek, panašu, dėl pačio namo pastatymo ir atraminės sienos“. Laiške ieškovas pažymėjo norintis sužinoti atsakovo poziciją šiuo klausimu. Į šį laišką R. R. 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakė, kad pardavimo metu visi klausimai, susiję su jo įsipareigojimais, buvo išspręsti, kitų įsipareigojimų jis neturįs (CBP priedas 11).
21. Ieškovas užsakė Gyvenamojo namo ir priklausinių defektų, pažeidimų ir neužbaigtų darbų nustatymo, jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą, kurią parengė VšĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė ekspertas T. M. (CD popieriniame bylos priede, ataskaitos priedas – lokalinės sąmatos, taip pat - CBP priedas 6). Namas buvo apžiūrėtas septynis kartus laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. 2022 m. vasario 6 d. ataskaita pateikta ieškovams (DOK-10482 priedas 2).
22. Byloje kilus ginčui dėl tikrųjų pardavėjų ketinimų sudarant ginčijamus sandorius, spręstini jų (ne)galiojimo klausimai. Ieškovams ieškiniu taip pat reikalaujant apginti jų kaip pirkėjų galimai pažeistas turtines teises, sprendime pasisakytina dėl pirkėjų teisių gynybos būdų ir apimties. Atsakovams nuo turtinių reikalavimų ginantis senatimi, išspręstinas senaties taikymo byloje klausimas.
23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Priimdamas sprendimą nagrinėjamoje byloje, teismas šiomis taisyklėmis vadovausis.
Dėl sandorių (ne)galiojimo
24. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).
25. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinis teismas dėl CK 1.87 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi, įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; kt.). Tai be kita ko reiškia, kad teismas, nustatęs, jog sandorio šalys sandorio išorinėje išraiškos formoje (išviešintoje sutartyje) nurodė šalimi ne tikrąjį, o statytinį (tariamą) asmenį, t. y. nustatęs, kad pagal sandorį sudarančių asmenų ketinimus sandoris buvo sudarytas ne su jame nurodytu, o su kitu, neišviešintu asmeniu, gali tokį sandorį pripažinti apsimestiniu ir nustatyti sandorio šalimi ne jame nurodytą, o tą, kuris realiai sandorį sudarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2014). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-686/2015).
26. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
27. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovams sudarant 2020 m. gegužės 27 d. ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį, jų 2020 m. sausio 23 d. sudaryta preliminarioji sutartis jau buvo pasibaigusi - terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo praleistas, ką patvirtino ir pats atsakovas A. L. Pagrindinėje sutartyje R. R. pagal preliminariąją sutartį neva sumokėta 15 000 Eur suma į parduodamo turto kainą neįskaityta. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad 2020 m. sausio 23 d. sutartis buvo atsakovų ikisutartinių santykių, prasidėjusių 2020 m. sausio 23 d. preliminariąja sutartimi, tąsa.
28. Jokios būtinybės šiam sandoriui nebuvo ir tokios išvados savaime nepaneigia aplinkybė, kad A. L. parduoti ginčo turtą R. R. už 70 000 Eur buvo leista prokuroro nutarimu. Mažai tikėtina, kad prokuroras nebūtų davęs sutikimo parduoti šį turtą už daugiau kaip dvigubai didesnę sumą, jei dėl to A. L. būtų kreipęsis.
29. Bylos duomenys rodo, kad sutarties tarp atsakovų sudarymo metu ieškovai jau buvo ėmęsi aktyvių veiksmų dėl ginčo turto įsigijimo – kreipęsi į bankus dėl paskolos šiam konkrečiam turtui, užsakę turto apžiūrą ir suderinę jos datą, ko jie padaryti be atsakovų žinios ir sutikimo objektyviai nebūtų galėję.
30. Nors atsakovai aiškino, kad R. R. po preliminariosios sutarties sudarymo ėmėsi namo įrengimo darbų ir investavo į jį savo lėšų, kurių suma didesnė nei skirtumas tarp ieškovų ginčijamų sutarčių kainų (70 000 Eur ir 183 000 Eur, taigi neva daugiau nei 113 000 Eur), tokiais paaiškinimais teismas pagrįstai abejoja. R. R. pateikė sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 26 d. jis turėjo sąskaitoje 15 700,96 Eur (DOK-3777 priedas) ir teigė sumokėjęs A. L. 15 000 Eur pagal jų sudarytą preliminariąją sutartį. R. R. taip pat paaiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir jo mėnesio pajamos buvo apie 800 Eur.
31. Teismo posėdžio metu R. R. negebėjo detaliai paaiškinti, kokie konkretūs darbai po preliminariosios iki pagrindinės sutarties sudarymo buvo atlikti, negebėjo konkrečiai nurodyti, kas ir kada šiuos darbus atliko. Tačiau jis taip pat aiškino, kad dėl visų neva atliktų darbų jis konsultavosi su A. L., o darbus atliko pastarojo rekomenduoti rangovai, taip pat R. R., kuris abiejų atsakovų teigimu faktiškai ir statė bei įrenginėjo namą, jame tuo pat metu A. L. leidimu (o po 2020 m. sausio mėn. neva ir R. R. sutikimu) su šeima gyveno.
32. Teismui pasiūlius R. R. pateikti į bylą paaiškinimus apie ginčo objekte po preliminariosios sutarties su L. sudarymo jo pastangomis ir lėšomis atliktus darbus, pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius jo išlaidas tvarkant ginčo namą, taip pat įrodymus, iš kur gavo lėšų tokios išlaidoms dengti, konkrečių paaiškinimų taip ir nebuvo gauta.
33. R. R. į bylą pateikė fizinių asmenų ranka rašytas sąskaitas ir kvitus, datuotus nuo 2020 m. birželio 22 d. - rugsėjo 15 d., kuriuose nurodyta: betonavimo dabai (4000 Eur, rangovas V. V.), stogo darbai (5000 Eur, rangovas V. V.), karkasinio namo statyba (4000 Eur, rangovas V. V., grindų betonavimas (1800 Eur, rangovas P. Č.), vidaus apdailos darbai (5000 Eur, rangovas R. J.), apdailos darbai dažymas (3000 Eur, rangovas R. J.), gipso sudėjimas (7000 Eur, rangovas R. J.), tvarkymo darbai (3000 Eur, rangovas R. J.), šiukšlių išvežimas (3000 Eur, rangovas R. J.), apdailos darbai (10 000 Eur, rangovas R. J.), išsamiau atlikti darbai nekonkretizuoti (DOK-11272 priedas 1). Atsakovas R. R., teismo posėdžio metu paprašytas paaiškinti, kokius konkrečius darbus nurodyti rangovai atliko, to padaryti negalėjo. Kada šie darbai buvo atlikti, atsakovas taip pat negalėjo atakyti, nors ir aiškino, kad faktiškai jie atlikti ne sąskaitose nurodytomis datomis, bet anksčiau, o tokias datas nurodyti sakęs A. L., motyvuodamas tuo, jog datos turi būti vėlesnės nei turto registracija R. R. vardu. Į bylą taip pat pateikta 2020 m. rugsėjo 15 d. UAB „Veža Mona“ sąskaita R. R. 20 000 Eur sumai už statybos darbus (nedetalizuota) ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitas (DOK-11272 priedas 2). Tačiau patys atsakovai teigė, kad statybos darbai jiems pasirašant preliminariąją sutartį buvo baigti ir liko įrengimo darbai. Dar viena į bylą pateikta sąskaita - 2020 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) išrašyta R. R. 34 000 Eur sumai – įvardinta „Atlikti darbai adresu (duomenys neskelbtini) (DOK-11272 priedas 3). Kokie darbai buvo šios įmonės atlikti, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Tačiau aplinkybė, kad sąskaitą išrašė Z. L., kuri yra vienintelė šios įmonės darbuotoja, o taip pat atsakovo A. L. motina, sudaro pagrindą abejoti kokių nors realių darbų pagal šią sąskaitą atlikimu.
34. Gavęs iš ieškovo 20 000 Eur pagal preliminariąją sutartį, R. R. vos po kelių dienų - 2020 m. rugpjūčio 24 d. pervedė visus 20 000 Eur A. L. (DOK-11272 priedas 7). Gavęs pinigus iš ieškovų pagal pagrindinę sutartį, 2020 m. rugsėjo 18 d. R. R. pervedė G. P. 15000 Eur, 2020 m. spalio 15 d. pervedė (duomenys neskelbtini) – 70 000 Eur, V. L. (kuris yra A. L. tėvas) – 25 000 Eur, R. P. 15 000 Eur, jau minėtai (duomenys neskelbtini) – 34 000 Eur (DOK-11272 priedas 8-9). Teismo posėdžio metu atsakovai pripažino, kad G. P. buvo A. L. verslo partneris, jų įmonės veikė viename ofise, R. P. – šio asmens brolis. Teismo posėdžio metu R. R. aiškino, kad šie jam skolino pinigus ginčo objektui užbaigti tarpininkaujant A. L.
35. Taigi, vadovaujantis paties R. R. tvirtinimu ir jo pateiktais įrodymais, beveik visi iš ieškovų gauti pinigai (179 000 Eur iš 183 000 Eur) buvo pervesti arba A. L., arba su juo susijusiems asmenis.
36. Dėl nurodytų aplinkybių teismas laiko labiausiai tikėtina, kad A. L. nenorėjo pats parduoti ginčo turtą už didesnę sumą, nes, dar nesibaigus jo atžvilgiu pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl galimų finansinių nusikaltimų padarymo, nežinodamas šio ikiteisminio turimo baigties, vengė tiesiogiai gauti didesnę nei 70 000 Eur sumą, bijodamas jos faktiškai netekti. Tuo pačiu teismas tikėtina laiko ir ieškovų deklaruojamą aplinkybę, kad galimai L., pats buvęs statytoju namo rekonstrukcijos metu, žinodamas, kad statyba faktiškai atlikta ne tik nekokybiškai, bet ir ne pagal projektą (dėl ko teismas pasisakys toliau šiame sprendime), siekdamas išvengti asmeninės atsakomybės, statytiniu turto pardavimo sandoryje pasirinko jauno amžiaus, turto neturintį, gaunantį minimalias pajamas, neišsilavinusį, elementarios gyvenimiškos patirties stokojantį, jo įtakoje esantį R. R.
37. Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų, elektroninių laiškų turinio nustatyta, kad būtent A. L. aktyviausiai veikė rūpindamasis sandorio su ieškovais sudarymu, derėjosi dėl jo sąlygų. A. L. aiškinimas, kad jis rūpinosi turto pardavimu ieškovams bei derino su jais detales šio proceso metu dėl to, kad norėjo padėti mažiau patyrusiam savo darbuotojui, su kuriuo palaiko gerus artimus santykius, yra mažai tikėtinas ir, teismo vertinimu, reiškia ne ką kitą, kaip paties A. L. siekį parduoti ginčo turtą atsiradusiems realiai sandoriu suinteresuotiems pirkėjams, t.y. ieškovams.
38. Išdėstyti motyvai yra pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimus dėl sandorių negaliojimo bei pripažinti 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovai A. L. ir I. L. pardavė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui R. R. negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu, o 2020 m. rugsėjo 17 d. notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ginčo turtą įgijo ieškovai, pripažinti apsimestine dėl subjekto (CK 1.87 straipsnis) ir joje vietoje pardavėjo R. R. pardavėjais laikyti A. L. ir I. L.
39. Tariamo sandorio atveju įprastai taikoma restitucija (CK 1.86 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis). Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022).
40. Nagrinėjamu atveju iš atsakovų tarpusavyje sudaryto ginčo turto pirkimo-pardavimo sandorio jokių nei faktinių, nei teisinių pasekmių nekyla, nes išsprendus abiejų ieškovų ginčytų sandorių (ne)galiojimo klausimus, ginčo turtas lieka ieškovų nuosavybe, be to, jis ir negalėtų būti išreikalautas iš ieškovų, kaip sąžiningų įgijėjų (CK 1.80 straipsnio 4 dalis), tuo tarpu lėšos (70 000 Eur), kurios buvo R. R. paskolintos A. L. vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) prieš neva nusiperkant iš atsakovų ginčo turtą ir sudarė visą šio turto kainą, buvo šiai įmonei grąžintos bankiniu pavedimu iš R. R. sąskaitos, pastarajam gavus pinigus iš ieškovų. Dėl šios priežasties taikyti restitucijos šioje byloje pagrindo nėra, priešingai - jos taikymas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Tuo tarpu pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
41. Tiek apsimestinis, tiek tariamasis sandoriai turi valios trūkumų, juos sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių, kadangi tariamojo sandorio atveju šalys iš viso neketina ir nesukuria jokių teisių ir pareigų pagal sudarytą sandorį, o apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris. Faktiškai šiuo atveju, nustačius tikruosius šalių ketinimus, kyla poreikis šiuos - tiek tariamąjį, tiek apsimestinį, sandorius vertinti kaip vientisą pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo faktiškai L. pardavė ginčo turtą K., o pastarieji atsiskaitė už įgytą turtą, sumokėdami jo kainą į statytinio sąskaitą.
42. Aplinkybė, ar L. grąžino R. R. pinigus pagal nerealizuotą preliminariąją sutartį, ar R. R. po jos sudarymo (ne)pagerino savo lėšomis L. tuomet priklausiusį turtą kokia nors apimtimi, ar atsakovus tarpusavyje ir/ar su kitais subjektais siejo (tebesieja) kokie nors kiti tikri ar tariami santykiai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas neturi pareigos dėl to pasisakyti.
Dėl ginčui aktualių senaties terminų
43. Sutartį dėl ginčo turto įsigijimo ieškovai K. su atsakovų L. statytiniu atsakovu R. R. pasirašė 2020 m. rugsėjo 17 d. Ieškovai į teismą, gindami savo teises, kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 1 d.
44. Atsakovai teigia, kad ieškovai yra praleidę sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti. 2021 m. rugpjūčio 24 d. laiške ieškovui išdėsčius pretenzijas ir nurodžius trūkumus, dėl kurių pareikštas ieškinys, R. R. 2021 m. rugpjūčio 25 d. laiške nurodė, kad jokių reikalavimų netenkins, anot atsakovų, būtent ši diena laikytina senaties termino pradžia. Ieškovai su tokiu aiškinimu nesutinka, teigdami, kad trūkumai ir jiems ištaisyti reikalingos išlaidos jiems galutinai paaiškėjo tik 2022 m. vasario 6 d. gavus eksperto T. M. ataskaitą bei jo sudarytas lokalines sąmatas.
45. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).
46. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.
47. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 straipsnio 8 dalis; redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Čia svarbu paminėti, kad, vadovaujantis 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-466 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatų pakeitimai taikomi sutartims, sudarytoms įsigaliojus įstatymui Nr. XIV-466 (t.y., po 2022 m. sausio 1 d.).
48. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatytas ieškinio senaties terminas taikytinas tuo atveju, kai iš pirkimo–pardavimo sutarties subsidiariai reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo bendraisiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 29 punktas), o kai pirkėjo teisės ginamos taikant specialiuosius pirkėjo teisių gynimo būdus (CK 6.334 straipsnis), taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.).
49. Ieškovai taip pat nurodo, kad iš deklaracijos apie statybos užbaigimą matyti, jog ginčo namas buvo rekonstruotas 2019 metais. Statinio garantinis terminas anot ieškovų skaičiuotinas nuo paminėtos datos ir nėra pasibaigęs iki ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl namo pardavėjams pretenzijas dėl šio daikto trūkumų pirkėjai gali reikšti per šio daikto kokybės garantinį terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip penkeri metai nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti dienos ir atitinkamai, ilgesnis paslėptiems ir tyčia paslėptiems trūkumams (Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis, CK 6.698 straipsnis). Teismas su tokiais ieškovų argumentais iš dalies sutinka ir dėl to pasisakys toliau sprendime.
Dėl pirkėjų teisių gynimo
50. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
51. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.399 straipsnį, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.
52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes, vienai iš sandorio šalių esant vartotoja, jai taikoma didesnė apsauga, t. y. suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jos pažeistų teisių gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas). Be kita ko, tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas už netinkamos kokybės daikto pardavimą atsako be kaltės. Bendrieji teisių gynimo būdai taikomi tik subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus, tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), reikalaujančiomis nustatyti pardavėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę; tokiu atveju pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl nuostolių dėl parduotų daiktų trūkumų atlyginimo, jeigu įrodo, kad parduodamas daiktą jis buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus įsitikindamas, kad daiktas neturi kokybės trūkumų (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017 33 punktą; 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 27 punktą).
53. Specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą. Tuo tarpu bendrieji teisių gynimo būdai nukreipti į nuostolio, kuris atsirado pardavėjui pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą, kompensavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).
54. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 40–41 punktai). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 24 punktas).
55. Šiuo atveju ieškovai ieškinio dalyku nurodė piniginio pobūdžio reikalavimą. Iš ieškovų pareikštų reikalavimų ir nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad jie prašo atlyginti jiems išlaidas, kurias turėjo įsigydami virtuvės baldus bei techniką, taip pat įteisindami neteisėtai pastatytą atraminę sieną bei tvorą, be to, jie prašo kompensuoti būsimas išlaidas kitiems įsigyto turto trūkumams pašalinti. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad dalį jų nusipirkto turto trūkumų jie jau pašalino ir dėl to patyrė išlaidų, likusius trūkumus taip pat yra įmanoma pašalinti, ieškovai ir siekia, kad tai būtų ateityje būtų padaryta, įrodinėdami tam reikalingų išlaidų dydį. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovai, teigdami, jog įsigijo netinkamos kokybės daiktą, šioje byloje reiškiamais turtiniais reikalavimai siekia savo teises apginti pasinaudodami CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pirkėjų teisės gynimo būdu.
56. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Aplinkybę, kad parduoti daiktai buvo kokybiški, turi įrodyti pardavėjas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas, 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).
57. Skelbime, pagal kurį ieškovai kreipėsi dėl namo įsigijimo, buvo nurodyta, kad namas parduodamas su virtuvės baldais ir technika. Teismo posėdžio metu ieškovas V. K. nurodė, o atsakovai A. L. ir R. R. patvirtino, kad jie visi kartu dalyvavo pokalbyje, kurio metu buvo pasakyta, kad virtuvės baldai po pardavimo name liks.
58. Kai po R. R. išsikraustymo ieškovas virtuvės baldų name nerado, jis skambino A. L., kuris jam pasiūlė kreiptis dėl vagystės. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, pagal ieškovo pareiškimą pradėtame dėl savavaldžiavimo (CBP priedas 8), nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. L., duodamas parodymus 2021 m. pavasarį, pasakojo, kad 2020 m rugpjūčio - rugsėjo mėnesį, R. R. jo paprašė jam padėti parduoti namą, kad namas bus parduotas žinojo ir L. R. ir R. R. (kurie name faktiškai gyveno), kadangi jie ir surado namo pirkėją. Suradus pirkėją A. L. R. R. padėjo tvarkyti namo pardavimo dokumentus. Kai pirkėjas atvyko apžiūrėti namo, R. R. namo apžiūroje nedalyvavo. Namą aprodė L. ir R. 2020 m. rugpjūčio mėn. į A. L. ir R. R. darboviete, R. R. atvedė namo pirkėją V. K. kuri ir norėjo pirkti namą esantį (duomenys neskelbtini). Aptarus visas pardavimo sąlygas iš karto buvo paminėta, kad virtuvės baldai lieka name, o L. ir R. R. pasiima tik, savo asmeninius daiktus. 2020 m. rugsėjo mėnesį įvyko namo pardavimo sandoris o 2020 m. spalį įvyko atsiskaitymas su R. R. dėl namo. R. R. pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį su R. R. dėl virtuvės baldų ir medienos esančios kieme, R. R., R. R. sumokėjo 2100 eurų, kad R. R. pinigus gavo, gali patvirtinti nes pinigus pats ir padavė R. R.. Taip pat aiškino, kad jis įrašė sakinį apie virtuvės baldus pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje 2020-07-08 tarp R. R. ir R. R., kurią pateikė V. K., kurioje yra nurodyti ir virtuvės baldai. Taip pasielgė, kadangi buvo toks susitarimas tarp jų trijų, jog virtuvės baldai bus parduoti, kad tie baldai įeina į šią 2100 eurų sumą, kuri buvo nurodyta sutartyje.
59. Į bylą 2020 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp R. R. ir R. R., kurioje nurodyta, kad R. R. parduoda R. R. medienos lakštus, lentas, virtuvės baldus (CBP priedas 9).
60. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ieškovui buvo sukeltas pagrįstas lūkestis, jog baldus jis įsigyja kaip namo dalį. Vis tik vertinti, ar šios aplinkybės yra pakankamos spręsti esant pirkėjų teisių pažeidimą, konkrečiu atveju nėra teisinės būtinybės, nes ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti.
61. Patys ieškovai nurodo, kad aplinkybę, jog name neliko virtuvės baldų ir technikos, jie sužinojo R. R. išsikrausčius iš ieškovų įsigyto namo – 2021 m. kovo 2 d. Pagal ieškovų pateiktus įrodymus, nauji virtuvės baldai ir technika įsigyti bei sumontuoti dar 2021 m. pavasarį. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas virtuvės baldams įsigyti ir sumontuoti (CBP priedai 12.1-12.12).
62. Byloje nustatyta, jog apie tai, kad name pasigedo virtuvės baldų bei buitinės technikos ir turėjo išlaidų įsigydami naujus, kurias atlyginti reikalauja, ieškovai ne kartą informavo tiek A. L., tiek R. R. dar iki 2021 m. rugpjūčio mėn. susirašinėjimo, kuomet (2021 m. rugpjūčio 25 d. R. R. elektroniniu laišku) ieškovui, aiškiai išdėsčiusiam pretenziją dėl virtuvės baldų 2021 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniame laiške, buvo atsakyta, kad jokios pretenzijos nebus tenkinamos ir šalių tarpusavio kontaktai iš esmės nutrūko.
63. Teismas jau minėjo, kad šiam reikalavimui taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo tada, kai pardavėjas atsisakė vykdyti pareikštą pretenziją. Šis terminas, ieškovams į teismą kreipusis nuo šios datos praėjus daugiau kaip 11 mėnesių, laikytinas praleistu, pagrindo jam atnaujinti nenustatyta, o tai sudaro savarankišką pagrindą reikalavimus šioje dalyje atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
- dėl išlaidų Ž. D. nustatytiems trūkumams ištaisyti (ne)atlyginimo
64. Ieškovai į Ž. D., (duomenys neskelbtini) vadovą, dėl namo kokybės įvertinimo kreipėsi iš karto, kai pradėjo rimtai domėtis ginčo turto įsigijimu. Specialistas trūkumus nurodė ieškovams dar 2020 m. gegužės 31 d. Ieškovai aiškina specialisto išvadas pristatę atsakovams.
65. Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš elektroninių laiškų matyti, kad dėl tam tikrų šio specialisto nurodytų darbų atlikimo šalys iš tiesų derėjosi, nors ir išsiskiria jų pozicija dėl šių derybų galutinio rezultato. Visgi kuo šios derybos galiausiai baigėsi, nėra svarbu, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą.
66. Tiek pasirašant preliminariąją, tiek ir pagrindinę ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovams buvo žinoma apie Ž. D. nustatytus defektus (t.y., tai, kad 1. Aplink pastatą nėra suformuoti tinkami nuolydžiai. Netoliese auga galimai pavojų keliantys aukšti medžiai. Visu stogo perimetru reikėtų įrengti sniego barjerus; 2. Cokolyje palikti neužtaisyti plyšiai; 3. Lietaus vanduo nenuvestas nuo pastato; 4. Trupa apdailinių fasado plytelių siūlės; 5. Tarp apdailinių fasado plytelių ir medinės apdailos palikti labai gilūs plyšiai; 6. Po medine fasado apdaila nėra įrengtos vėjo izoliacijos. Medinė fasado apdaila kai kur montuota vidaus apdailai pritaikytais varžtais; 7. Prie grunto atraminės sienelės pavojinga važinėti sunkiam transportui ir žaisti vaikams; 8. Rytinėje pastato dalyje cokolis neturėtų išsikišti iš už sienos. Nesutvarkytos įėjimo plytelių siūlės bei kraštai; 9. Kai kur nesutvarkyti plyšiai po fasado palangėmis; 10. Nėra įrengto biologinio valymo įrenginio. Aplink vietinės kanalizacijos talpą sklinda nemalonus kvapas; 11. Pietinėje fasado dalyje plytelėmis išklijuota terasa neturi deformacinių siūlių. Keletas plytelių jau atšokę. Nebaigti darbai su plytelių kraštais. Dalis plytelių yra pavojingai slidžios (ypač žiemos metu); 12. Pietinėje pastato dalyje yra pažeistas stogas, kuris jau rūdija; 13. Reikėtų papildomai sutvirtinti stogo pakalimą; 14. Vakarinėje pastato dalyje pažeistas lietaus latakas; 15. Rūsio sienose nėra tinkamos išorinės vertikalios hidroizoliacijos. Iš vidaus kai kur fiksuotas 12 proc. sienų drėgnumas; 16. Rūsyje numatyta grindinio šildymo kolektorinė; 17. Svetainėje atšokusi palangė; 18. Svetainėje nebaigtas įrengti nišos apšvietimas; 19. Svetainėje nebaigta grindų apdaila; 20. Vonioje įtrūkęs plytelių vidinio kampo sudūrimas; 21. Miegamuosiuose įtrūkę vidiniai sienų kampai; 22. Naujai įrenginėjamoje vonioje nėra atlikta tinkama hidroizoliacija; 23. Rytinio miegamojo palangė pakrypusi į priešingą pusę; 24. Rytinio miegamojo laminatas paklotas pažeidžiant ryšimo sistemą; 25. Vakarinio miegamojo grindjuostė nedengia plyšio; 26. Prieškambario sieninės spintos duryse trūksta kraštų paminkštinimo; 27. Rytinėje pastato dalyje pažeistas lietvamzdis.). Ieškovai net ir žinodami šiuos trūkumus, pasirinko sutartį sudaryti.
67. Pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ieškovai įsigijo ginčo turtą, 6.2.1. punktu jie patvirtino, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktus prieš pasirašant sutartį, jokių pretenzijų pardavėjui dėl jų neturi, daiktai visiškai atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus ir mokamą kainą. Sutarties 6.3.1. punkte šalys susitarė, kad ši sutartis pakeičia bet kuriuos ankstesnius tiek žodinius, tiek rašytinius šalių susitarimus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su parduodamais daiktais.
68. Taigi net ir tuo atveju, jei, kaip sako ieškovai, pardavėjai iki pagrindinės sutarties sudarymo neatliko kokių nors suderėtų papildomų darbų (neištaisė ieškovui žinomų trūkumų), patys ieškovai (pirkėjai) atleido atsakovus nuo atsakomybės už sutarties sudarymo metu žinomų trūkumų ištaisymą, sutikdami su aptartomis pirkimo-pardavimo sutarties nuostatomis.
- dėl kitų namo ir jo priklausinių defektų šalinimo būsimų išlaidų (ne)priteisimo
69. Pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ieškovai įsigijo ginčo turtą, 6.1.6. punkte įrašyta pardavėjo garantija, kad nėra jokių paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių negalima būtų jų naudoti pagal tikslinę paskirtį arba dėl kurių daiktų vertė sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų jų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Sutarties 6.1.9. punktu pardavėjas įsipareigojo paaiškėjus tokiai aplinkybei savo sąskaita ir rizika atlikti visus reikiamus veiksmus trūkumams pašalinti ir atlyginti pirkėjui visus su tuo susijusius nuostolius ir išlaidas.
70. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų ir pan. Dėl daikto savybių, kurios aptartos sutartyje, sprendžiama pagal sutarties sąlygose nurodytus faktus apie daiktą. Ar sudarant sutartį pardavėjas buvo sąžiningas ir pateikė visą turimą, svarbią sutarčiai sudaryti informaciją, sprendžiama palyginant vėliau paaiškėjusius duomenis su aptartais sutartyje. Jeigu nustatomi duomenų skirtumai, tada vertinama, ar jie gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais. Tokie duomenų skirtumai gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais, jeigu, pavyzdžiui, reikalingas daug didesnės apimties remontas ir didesnės išlaidos normaliai daikto būklei atkurti ir palaikyti, yra apribojimų daiktu naudotis, yra neįvykdyti privalomieji reikalavimai dėl daikto sutvarkymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-943/2022).
71. Ieškovų užsakymu pateiktoje eksperto T. M. išvadoje pažymėta, kad defektais laikoma tam tikrų įrengimo (statybos) rezultato parametrų neatitikimas reikalavimams. Reikalavimai apibrėžti pateiktame namo rekonstrukcijos projekte, privalomuosiuose statybos techniniuose reglamentuose (STR), kurie nurodyti tiek projekte, tiek galiojo projektavimo metu. Reikalavimais laikoma ir statybos taisyklėse, panaudotų medžiagų gamintojų nurodymuose, instrukcijose nurodomi technologiniai sprendimai. Pažeidimu laikoma statybos darbų rezultato sugadinimas, apgadinimas, fizinis poveikis, kurio pasekoje ateityje neabejotinai vystysis pažeidimas. Pažeidimai siejami su defektų egzistavimu, tarp kurių yra priežastinis ryšys. Defektų ir pažeidimų ištaisymui nustatoma skaičiuojamoji statybos kaina (ataskaitos 4.1. punktas).
72. Aptariamoje išvadoje nurodyta, kad namo pamatai neatitinka projekto sprendinio. Projekte numatyti juostiniai, surenkamų 30 cm skersmens Haus tipo blokelių monolitinio gelžbetonio pamatai ant apačioje išbetonuoto 30 cm aukščio, 60 cm pločio ištisinio pado juostos. Tačiau faktiškai įrengti žymiai ekonomiškesni pamatai: gręžtiniai poliai 30 cm skersmens, apie 2,5 m žingsnio tankumo, ant kiekvieno poliaus viršaus sumontuota 2 vnt. 25 cm/vnt. aukščio į aukštį ir 20 cm pločio Haus blokeliai, užpildyti betonu. Ant tokių mūro-betono atramų sumontuotas medinis sienų karkasas. Toks pamatų įrengimo būdas paprastai gyvenamiesiems neypatingiems statiniams nėra naudojamas, dėl to, jog turi trūkumų: - Poliai neapjungti į vientisą konstrukciją monolitiniu rostverku, kiekvienas polis apkraunamas skirtingai ir deformuojasi savaip, todėl tikėtinos ir paties namo deformacijos (kas yra faktiškai nustatyta, jau atsiradę įtrūkiai sienose); - Visa namo apkrova perduodama koncentruotai į sąlyginai mažo paviršiaus ploto konstrukcijas – polius, todėl prieš įrengiant tokio tipo pamatus, turi būti atlikti išsamūs grunto tyrimai, ko nėra atlikta (nepateikti tokį faktą patvirtinantys dokumentai). Nesant grunto tyrimų, nėra žinoma, kaip gruntas ilgainiui atlaikys namo apkrovas per polius, ar poliai, ar kuris nors vienas/keli poliai nenusės. Apžiūros metu jau pastebimos namo deformacijos, galimai ir įrodančios šio teiginio pagrįstumą; - Vietoj monolitinio rostverko, panaudotas medinis ilginis, atremtas tarp polių ir ant jo sumontuoti sienų statramsčiai, ant jų perdanga ir stogo konstrukcijos. Medines sijas palei gruntą naudoti nuolatinėms viso namo apkrovoms nėra patikimas ir ilgaamžiškas sprendimas. Šiuos defektus ekspertas laiko esminiais pamatų įrengimo trūkumais. Be to, papildomai nurodoma, kad atkasus dalį grunto ties kolona, namo pietuose A-2 ašių sankirtoje, nuo medinės kolonos, į kurią atremtas namo stogas apačios iki pamato grunte apačios yra 60 cm. Tačiau projekte ties šiomis vietomis nenurodyta, kad pamatas turi būti kitoks, nei ten, kur nurodyta t.y. turi būti bendro 2,45-2,85 m gylio, su 30 cm gylio betoniniu padu. Įrengiant pamatą 60 cm gylio nusižengta projekte nurodytam reikalavimui įrengti 2,45-2,85 m gylio pamatą. Buvo tikrinamas armavimas metalo ir kitų medžiagų ieškikliu. Pamato virš žemės dalyje iš Haus blokelių, kurių storis 200 mm, virš poliaus tarp ašių sankirtų E-1 ir C-1 armatūros neaptikta, namo kampe C-1 ašių sankirtoje, aptikta 1 arba 2 (jei sumontuota už strypo). Tačiau projekte numatyta, kad turi būti ties kampais 4 strypai. Haus blokelių gamintojas kolonoms nurodo mažiausiai 4 vertikalius armavimo strypus. Taigi toks pamatų įrengimas neatitinka nei projekto, nei gamintojų reikalavimų. Ekspertas siūlo pamatus stiprinti po mediniu rostverku įrengiant ištisinį monolitinį rostverką. Tai darant ardomas cokolis, ardomos trinkelės, kurios prieina prie pamato, kasamas gruntas, įrengiamas tinkamas pagrindas rostverkui, iš betono liejamas rostverkas, po rostverko įrengimo, išorinės apdailos atstatymas, buvusio medinio ilginio nutepimas patikima hidroizoliacija. Toks pamatų stiprinimas atliktinas visur, išskyrus rūsio dalį. Taip pat nesiūloma perdaryti dėl itin didelių remonto kaštų ties vidinėmis laikančiosiomis sienomis, pietine namo siena su vitrina. Atskiri pamatai stiprintini (gilintini) ties medinėmis kolonomis įrengiant gręžtinius polius. Apskaičiuota pamatų remonto suma sudaro 8560,75 Eur.
73. Išvadoje kaip esminiai išorinių sienų defektai nurodomi namo sienų konstruktyvo neatitikimas projektui, taip pat sienų fizikinių savybių neatitikimu projektui, statybos techniniams reglamentams ir medžiagų gamintojų reikalavimams. Konstatuota, kad projekte numatyta, jog namo karkasas įrengiamas iš medinių tašų, kurių skersmuo yra 60x250 mm, tačiau faktiškai įrengta iš tašų, kurių skersmuo yra žymiai mažesnis 50x150 mm. Projekte numatyta, kad namo karkasas remiasi į juostinius pamatus t.y. visu apatiniu paviršiumi. Tačiau įrengta taip, jog į pamatus sienų karkasas remiasi tik tam tikruose taškuose, didžiąją dalį atremiant ant medinės sijos, besiremiančios į pamatus tik jos galuose. Dėl medienos valkšnumo esant pastoviai apkrautai, biologinio ardomojo poveikio (dėl drėgmės prie grunto susidariusio puvinio, kirvarpų, graužikų ir pan.), galimos sijos žymios deformacijos. Šiai medinei sijai neužtikrinamas vėdinimas, fiksuojamos atsiradusios deformacijos. Tai patvirtina tokio įrengimo nepatikimumą. Projekte numatyta, kad stogo gegnės turi remtis ant sienų viršutinio vainiko, kurio matmenys, brėžiniuose nurodyta 250 x 100 mm, aiškinamajame rašte 150x100 mm, tačiau faktiškai įrengta taip, jog stogo gegnės remiasi ant sienos ilginio, kurio skersmuo žymiai mažesnis t.y. 150x50 mm. Pažymėta, kad jei namo projekte buvo nurodyti vienokie konstrukcijų sprendiniai, patvirtinti atitinkamą kvalifikaciją turinčio asmens (projekto dalies vadovo, projekto vadovo), o statybos metu konstrukcinė schema pakeista, ir nesivadovauta projektu, ir jokių patvirtintų konstrukcinių skaičiavimų nepateikta, darytina išvada, kad esamas sienų įrengimo sprendimas neatitinka STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Akcentuota, kad pastato, kurio energetinio naudingumo klasė B, nesandarumas 7,34 kartus viršija normatyvais leidžiamą nesandarumą (oro apykaitos vertę). Kitas fizikinių atitvarų savybių kiekybinis vertinimas pagal STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ yra faktinio U (šilumos perdavimo koeficiento) išorinei sienai nustatymas. Atlikus apžiūrą ir skaičiavimus (žr. Priede Nr. 8), nustatyta, kad išorinių sienų faktinis šilumos perdavimo koeficientas yra 0,173 W/(m2·K). Projekte lauko sienoms numatytas 0,113 W/(m2·K) t.y. kuo mažesnis U, tuo šilumos išsaugojimo savybės geresnės, taigi, faktinis U (0,173) yra didesnis ir jo šilumos išsaugojimo savybės yra prastesnės nei numatyta projekte. Projekte numatyta 300 mm vatos, tačiau faktiškai įrengta 200 mm vatos ir 50 mm putplasčio. Atlikus termografinį tyrimą paaiškėjo, kad kiekvienoje pastato patalpoje užfiksuota daug nesandarių vietų. Atitvarų paviršiaus temperatūra nuo patalpos oro temperatūros turi skirtis ne daugiau nei 2 laipsniais, tačiau faktiškai skirtumas daugelyje vietų žymiai didesnis. Dūmų testas parodė konstrukcijos nesandarumą, kiekvienoje pastato patalpoje pro langus ir išorinius namo kampus užfiksuota nesandarių vietų. Apžiūros metu nustatyta, jog kalant dailylentes iš vidaus, vinimis pradurta garo izoliacija. Langai įrengti be sandarinimo juostų, kas prieštarauja tiek gamintojo, tiek STR 2.05.20:2006 "Langai ir išorinės įėjimo durys" reikalavimams. Vakarinėje namo pusėje atlikus cokolio aptaisymo putplasčiu dalinį ardymą, nustatyta, jog putplasčiu ir montažinėmis poliuretano putomis yra aptaisyta medinė sija, atliekanti pamatų rostverko funkciją. Polistireninis putplastis nėra laidus orui, garams, todėl toks įrengimas netenkina STR 2.05.07:2005 "Medinių konstrukcijų projektavimas" VIII skirsnio 139 ir 140 punktų, kuriuose numatyta, kad medinės laikančios konstrukcijos turi būti atviros, gerai vėdinamos, pagal galimybes prieinamos apžiūrėti, profilaktiškai remontuoti ir t.t. Atsižvelgiant į tai, jog namo konstruktyvas yra medinis, pagal aukščiau minėtus STR 2.05.07:2005 reikalavimus, medinės konstrukcijos turi būti vėdinamos. Tačiau apžiūrint fasadą vėdinimo angų nenustatyta. Tarpo tarp lauko dailylenčių ir vatos, kuris turi atlikti STR 2.01.11:2012 numatytą vėdinamo oro tarpo funkciją, apatinė oro paėmimo anga yra uždengta prikaltu tašeliu išilgai, pripurkšta montažinių sandarinimo putų. Todėl išorės atitivaros nėra vėdinamos. Sienų konstrukcijų mediena nėra apdirbta ir apsaugota. Lauko sienoms apkalti panaudotas gipso kartonas, kuris skirtas vidaus darbams. Ties įėjimu į rūsį ant gipso kartono klijuotos plytelės jau atkimba ir krenta žemyn. Išmatavus gipso drėgnumą prietaisu, nustatyta, kad gipso kartonas šlapias. Toks įrengimas prieštarauja STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 42.4.4. punktui. Mediena palikta liestis su mūru, betonu, kas sudaro sąlygas iš mūro ir betono drėgmei tiesiogiai (kapiliariniu būdu) pereiti į medį ir mediena ilgainiui tose vietose supus. Angokraščių lentos besiremiančios į palangių plytas, rytinės namo pusės cokolis įrengtas taip, jog fasado lentos tvirtintos prie pat žemės, liečiasi su betoninėmis trinkelėmis, užfiksuota padidėjusi lentų prie grindinio drėgmė, pietinėje namo dalyje medinės kolonos liečiasi su betonu ir plytelėmis, pamatavus drėgmę – įdrėkusios. Apžiūrų metu nustatyta įtrūkių, kitose patalpose ir vietose nei nurodyta Ž. D. sąraše. Įtrūkiai fiksuojami ne tik kampuose, o ir sienų plokštumose. Tai rodo neteisingai įrengto laikančio namo konstruktyvo rezultatą. Daugelis vidaus palangių sumontuotos su nuolydžiu į vidų ir/arba persikreipusios su skirtingais nuolydžiais, arba nepakankamu nuolydžiu. Toks įrengimas prieštarauja Statybos taisyklėms ST2491109.01:2015 10 punktui. Sienų defektų ištaisymas galimas, jei demontavus visą apdailą iš vidaus ir iš išorės, vidinius sluoksnius, bus storinamas karkasas iki projekte numatyto, įrengiamas viršuje jo gegnėms atremti projekte numatyto skerspjūvio vainikas, visa sienų konstrukcija antiseptikuojamas preparatais, apšiltinimo sluoksniai iš vatos įrengiami tokie, kokie numatyti projekte, garo izoliacija iš vidaus, vėjo izoliacija iš išorės, atstatoma vidaus ir išorės apdaila naudojant analogiškas, bet jau laukui pritaikytas medžiagas, prieš apdailinį sluoksnį iš išorės įrengiamas tinkamas vėdinamas oro tarpas, atsižvelgiant į karkasinio namo nepakankamo stabilumo pagrindą vietoje molio (klinkerio) plytelių vertinama jų imitacija, klijuojant ant cementinės plokštės, palangės įrengiamos skardinės, kolonos pietinėje namo dalyje trumpinamos ir montuojamos ant metalinių atramų tam, kad išvengti medienos drėkimo prie grindų, langų sandūros izoliuojamos naujai, apdaila aplink langus keičiama, įskaitant ir svetainės grindų plyteles angokraščiuose, palangės iš vidaus permontuojamos tinkamai. Šiems darbams atlikti reikalinga suma 27 022, 93 Eur.
74. Ekspertas nustatė šiuos namo perdangos ir grindų/pagrindų defektus: Panaudotos mažesnio skersmens nei projekte numatytos perdangos sijos (vietomis vietoje 100x200 ir 50x200 mm skerspjūvio matmenų, panaudota 50x150 mm, vietoje 100 mm storio, 50 mm storio sijos), jų įrengta 2 arba 3 vnt. mažiau, nes žingsnis parinktas 200 mm didesnis; Sijos nesujungtos tarpusavyje per ilgį, kaip numatyta projekte, per trumpas jų užleidimas vienas su kita; Sijų galai patikimai nepritvirtinti prie sienos ilginio (ties galinėmis atramomis); Termografinis tyrimas ir vizuali apžiūra parodė garo izoliacijos nesandarias vietas, tą įrodė ir aptartas Sandarumo bandymas (rezultatas virš 7 kartų viršija norminį B energinio naudingumo klasei); Apžiūrų metu nustatyta nesandarių vizualiai matomų pažeistų perdangos garo izoliacijos vietų; Lauke esant minusinei temperatūrai, pastogėje stebima garo kondensacija ant perdangos vatos paviršiaus, įdrėkusios perdangos sijos padengtos pelėsiu, daugelis jų pajuodusios nuo drėgmės; Perdanga pietinėje dalyje išlinkusi daugiau nei projekte leidžiama; Perdangoje 27 kv. m. plote trūksta 100 mm projekte numatytos vatos storio, apskaičiuotas faktinis šilumos perdavimo koeficientas neatitinka projekte numatyto ir yra 0,0377 W/(m2·K) didesnis nei numatyta projekte t.y. šilumos išsaugojimo savybės prastenės; Esant vėdinamai pastogei nepanaudota didesnio tankio vėjo izoliacinė vata viršutiniam sluoksniui; Konstrukcijos neapsaugotos antiseptikais ir antipirenais; Rytinio prieangio plytelių grindų nuolydis į pastato vidų, į paliktas ertmes tarp sienos ir grindų; Vakarinio vaikų kambario plytelių grindys įdubusios daugiau nei leistina (kreivas paviršius). Defektams pašalinti reikalingas namo perdangos keitimas/perdarymas iki projekte numatytų matmenų, sujungimų ir įprastai praktikoje taikomų atrėmimų/sujungnimo mazgų, leistinų lygumo geometrinių parametrų; lubų iš vidaus permontavimas, garo izoliacijos keitimas, medienos padengimas spec. preparatais, iš viršaus papildomo vatos sluoksnio ir vaikščiojimo takų įrengimas. Atsižvelgiant į nustatytus grindų įrengimo trūkumus t.y. rytinės dalies prieangio lauke neteisingą grindų plytelių nuolydį ir plyšius, vaikų kambario iš vakarinės pusės nelygias grindis, galimas ištaisymo būdas grindų dangos keitimas, ištaisant pagrindo nelygumus ir įrengiant tinkamą nuolydį. Šie darbai kainuos 12 242,78 Eur.
75. Išvadoje konstatuoti ir stogo trūkumai: Stogo gegnės neatitinka projekte numatytų matmenų: projekte 75x250 mm skerspjūvio matmenų, o faktiškai 50x150 mm; Gegnės niekaip nepritvirtintos prie mūrloto/viršutinio sienų ilginio – jas galima kilstelti ranka; Gegnių sujungimas ties kraigu atliktas nei pagal projekto, nei pagal praktikoje naudojamus tipinius mazgus, prie kraigo ilginio gegnių poros taip pat tvirtintos netinkamai (tik vinimi), nei vienos varžtinės jungties visoje stogo konstrukcijoje nėra; Sandūrose tarp mūrloto/vainiko su gegnėmis nėra jokio projekte numatyto gegnių įkirčio; Gegnių atrėmimas ties sienomis ir orientavimas prie sienų konstrukcijų neatitinka tipinėms karkasinių namų tokio tipo mazgų schemoms – yra netinkamas ir nepatikimas; Stogo apkrovoms atlaikyti, gegnės atremtos ant per mažo skerspjūvio (50x50 mm) statramsčių iš tašelių ir patys atrėmimo mazgai įrengti netinkamai; Stogo gegnės viršutinėje dalyje remiasi į trapecinę – spyrinę konstrukciją, kuri įrengta ne pagal tipines, bendrąsias praktikoje taikomas taisykles, panaudota net ne konstrukcinė mediena, o 25-30 mm storio ir 40-50 mm pločio tašeliai, pati spyrinė konstrukcija atremta į horizontaliai orientuotos paguldytos tarp perdangos sijų lentos vidurį; Vietomis stogo gegnės tvirtintos spyriais, tačiau spyriai įrengti nesilaikant tipinių gniuždomų elementų tvirtinimo, mazgų įrengimo detalių ir principų. Vietomis vizualiai iš išorės matyti stogo įlinkis; Lyjant lietui nustatyta, kad stogas nesandarus, matyti dėmės plėvelėje, medinės konstrukcijos drėksta, juoduoja, išmatuota konstrukcijų drėgmė yra 23 proc. (leistina iki 20 proc.); Pastogė turi būti vėdinama, nors jokių vėdinimo angų neįrengta; Stogo antikondensacinė plėvelė sumontuota ne pagal jos gamintojo reikalavimus, ji nesandari, vietomis suplėšyta montuojant stogą; Stogo skarda neišsikiša į lietaus lataką tiek, kiek numato skardos gamintojai savo instrukcijose (40 mm); Stogo skardos lakštai buvę per trumpi sudurti ties kraigu nesandariai, praleidžia vandenį; Ties šoninėmis sandūromis trapeciniai lakštai sujungti netinkamai (be papild. savisriegių); Stogo pakabinami latakai sumontuoti per žemai, nėra tinkamo nuolydžio ir nepatikimas tvirtinimas; Karnizo mediena neapsaugota skardinimu; Daug stogo gegnių pajuodusios, paveiktos pelėsio, nematyti preparato spalvos, todėl mediena yra neimpregnuota. Stogo defektams ištaisyti reikia stogo medines konstrukcijas keisti į naujas, tokias, kokios nurodytos projekte. Stogo danga, parinkta per trumpais lakštais ir po medinių konstrukcijų keitimo nebus tinkama antram panaudojimui dėl tvirtinimo vietų pasikeitimo, ji keistina nauja, antikondensacinė stogo plėvelė, vent. tašeliai, grebėstai su stogo konstrukcija keičiami naujais, turi būti atliekamas papildomas sandarinimas juosta ties plėvelės tvirtinimais vinimis bei tarpusavio sandūrų suklijavimas. Latakai turi būti permontuojami, atliekamas papildomas skardinimas karnizo lentai, įrengiamos pastogės vėdinimo angos. Pakalimas įrengtinas naujai, patikimai su karkasu. Šių defektų taisymas kainuos 22 827,86 Eur.
76. Ekspertas nustatė ir kitus defektus bei konstatavo, kad reikalingas vėdinimo ortakių išvedimas į gryną orą kaminėliais virš stogo. Pastogėje esantys neizoliuoti, degūs, laisvai per konstrukcijas patiesti laidai, izoliuotini nedegiais apvalkalais ir tinkamai bei tinkamose zonose turi būti pritvirtinami, apsaugomi nuo mechaninio poveikio. Sienoje esantys laidais, laidai turi būti permontuojami nedegiuose apvalkaluose ir tam tikrose zonose. Pastebima, kad sienų elektros instaliacijos remontas numatytas sienų defektų skyriuje, prie perdaromos išorinės sienos kaštų. Netinkamas eksploataciniu (priežiūros, valymo) požiūriu sieninio lietvamzdžio šiaurės rytuose prijungimas tiesiogiai prie požeminio lietaus surinkimo vamzdžio gali būti ištaisomas minėtą sandūrą atliekant per nusodintuvą, kuris ir turi būti sumontuotas. Šių papildomų defektų ištaisymui reikia 1 099,89 Eur.
77. Be to, ekspertas konstatavo, jog namo pietinėje ir vakarinėje dalyje yra įrengta 14,13 m, 26,65 m ir maža užlanka link rytų 2,14 m. betoninė atraminė sienutė, kurio įrengimas nėra konstrukciškai patikimas, o pažeidimas turi STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ avarinės būklės 1 priedo Statinio galimos avarinės būklės požymių. sienutės betonas tiek vizualiai matyti, tiek tikrinant su prietaisu yra nekokybiškas, prasidėjusi betono korozija, betonas netinkamai sutankintas, kavernos: stambus užpildas nesurištas cementu, išmatuotas stipris nepakankamas, per mažai armuotas, per seklūs, netinkami poliniai pamatai (betonu nesijungia su atramine siena), polinių pamatų per mažai (per reti), kampinės atramos blokelis trūkęs neleistino storio kiauryminiu plyšiu, metaliniai stulpai tinklui tvirtinti palietus ranka juda, drenažine membrana įrengta ne visu atraminės sienutės aukščiu, o tik dalimi. Atraminės sienutės paskirtis – sulaikyti už jos esantį gruntą, kad nenugriūtų ar nenušliaužtų. Dėl to sienutės konstrukcijos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad atlaikytų grunto spaudimą. Šiuo atveju sienutė įrengta nekokybiškai. Reikalingas jos keitimas, drenažinės membranos pilnu plotu tinkamas įrengimas ir drenažinio vamzdyno palei atraminę sienutę patiesimas. Be to, nustatytam nekokybiškai įrengtam lietaus vandens požeminiam nuvedimo pietinėje sklypo dalyje ištaisymui (sulaužyto, priešingo nuolydžio vamzdžio ir netinkamo filtro su statybinėmis šiukšlėmis, aplinkui jį keitimui) reikalingas 7 metrus drenažinio vamzdžio klojimas nuo požeminio vamzdžio sandūros iki infiltracinio lauko. Šie darbai kainuos 14 622,85 Eur.
78. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atsakovai faktiškai net ir neginčijo nei nurodytų defektų, nei jiems ištaisyti reikalingų piniginių sumų. Atsakovų atsikirtimai į šiuo reikalavimus iš esmės apsiribojo tuo, kad ginčo turtas parduotas už rinkos vertę, o namą ieškovai įsigijo tokį, koks jis buvo pastatytas, o ne užsakė pastatyti pagal projektą, dėl to esą jie negali tikėtis, kad faktinė situacija atitiks projektinius sprendinius.
79. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktą, kad jis tiktų tam konkrečiam tikslui, arba įrodyti, kad atskleidė nurodytam tikslui naudoti esančius trūkumus ar kad jie buvo akivaizdūs.
80. Šiuo atveju pardavėjai pirkėjams pardavė specifinį daiktą, kurio kokybei teisės aktai nustato specialius reikalavimus. Tam, kad statinys, šiuo atveju – gyvenamasis namas, būtų laikomas tinkamu naudoti, jis turi atitikti teisės aktuose nustatytus imperatyvus, o jei taip nėra – pirkėjams šios aplinkybės privalo būti atskleistos.
81. Pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 punktą, jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas. Šiuo atveju būtent pats A. L. buvo rekonstruojamo, vėliau ieškovams parduoto ginčo namo statytojas. Taigi, atlikdamas rekonstrukciją ūkio būdu, privalėjo veikti giežtai vadovaudamasis statybų procesą reglamentuojančiais teisės aktais. Jam kilo pareiga užtikrinti, kad statinys būtų pastatytas teisėtai, atitiktų projektą bei normatyvinis statybos techninius dokumentus. Paminėtina ir tai, kad A. L. yra (duomenys neskelbtini), kuri viešuose šaltiniuose skelbiasi atliekanti visus statybos darbus, vadovas. Taigi pardavėjui neabejotinai buvo žinomi visi tiek statybų procesui, tiek statinio kokybei keliami reikalavimai.
82. A. L., kuris ne tik turėjo žinoti, bet ir, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, tikrai žinojo, kad parduodamas namas neatitinka projekto. Dar daugiau, jis teismo posėdžio metu netgi aiškino, kad nesvarbu, kas projekte, svarbu, kad namo konstrukcija tvirta, nes jei pamatai buvo pastatyti mažesni, tai ir sienų bei stogo konstrukcijos turi būti lengvesnės, esą kitaip pamatai neatlaikytų namo svorio. Tačiau apie tai, kad namas pastatytas ne pagal projektą, pirkėjai nebuvo informuoti. Jiems net nebuvo duotas namo projektas, pastarąjį ieškovas V. K. gavo tik viešuosiuose šaltiniuose sužinojęs, kad atliko projektavimo darbus ir pats kreipęsis į architektus.
83. Teismas sprendžia, kad ieškovai įrodė, jog jiems buvo parduotas nekokybiškas daiktas, dėl to yra pagrindas jiems iš pardavėjų L. priteisti ginčo turto defektų šalinimo išlaidas – 86 212,50 Eur (8 396,19 + 27 022,93+ 12 242,78+ 22 827,86+ 1 099,89+ 14 622,85)
84. Jau minėta, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tačiau jis skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė pretenziją dėl parduoto daikto trūkumų. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, CK 6.698 straipsnį, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip penkeri metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – dešimt metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – dvidešimt metų. Taigi šiuo atveju namo pardavėjams pretenzijas dėl šio daikto trūkumų pirkėjai galėjo reikšti per šio daikto kokybės garantinį terminą. Šiuo atveju ginčo namo rekonstrukcija viešojo registro duomenimis baigta 2019 metais. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma dėl senaties termino ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų.
85. 2021 m. rugpjūčio 24 d. V. K. elektroniniu laišku kreipėsi į R. R., nurodydamas, kad klausimams nesisprendžiant „nei dėl virtuvės baldų klausimo, nei dėl darbų, kurie turėjo būti padaryti perkant namą“, jam lieka ginti savo teises teisme „tiek dėl virtuvės baldų ir aplinkos darbų, tiek, panašu, dėl pačio namo pastatymo ir atraminės sienos“. Laiške ieškovas pažymėjo norintis sužinoti atsakovo poziciją šiuo klausimu. Į šį laišką R. R. 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakė, kad pardavimo metu visi klausimai, susiję su jo įsipareigojimais, buvo išspręsti, kitų įsipareigojimų jis neturįs (CBP priedas 11). Šio elektroninio laiško turinys, nesant byloje kitų įrodymų, teismo vertinimu negali būti laikomas ieškovų pareiškimu apie trūkumus CK 6.667 straipsnio 3 dalies prasme, bet tik bandymas išsiaiškinti situaciją, susijusią su ginčo gyvenamojo namo kokybe. Juolab, kad tuo metu ieškovai dar nebuvo išsiaiškinę nei namo defektų, kam padaryti patys neturėjo specialių žinių, nei jiems ištaisyti reikiamų lėšų dydžio.
86. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet pirkėjai pardavėjams pretenzijos dėl aptariamų, po eksperto T. M. pateiktos išvados paaiškėjusių, defektų iki kreipdamiesi į teismą nepareiškė. Tačiau ši aplinkybė savaime negali užkirsti kelio ieškovams savo teises apginti teisme. Svarbu ir tai, kad pretenzijas pardavėjams išsakydami teismui pateiktu ieškiniu, pirkėjai tai padarė per mažiau nei pusmetį nuo šių defektų jiems paaiškėjimo (eksperto T. M. išvados gavimo) ir nepraleisdami statinio garantijos termino.
87. Nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą šioje dalyje aptariamiems reikalavimams teisme pareikšti.
- dėl nuostolių, patirtų įteisinant neteisėtai pastatytą atraminę sieną bei tvorą, priteisimo
88. Ieškovai pateikė įrodymus (CBP priedai 13-18) apie tai, kad įsigyto ginčo namo priklausiniai - atraminė siena ir segmentinė tvora buvo pastatyti arčiau sklypo ribos, besiribojančios su valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nei numato teisės aktai. Tai nebuvo suderinta ir su sodininkų bendrija, kurios teritorijos ribose yra žemės sklypas. Siekdami šių objektų įteisinimo, ieškovai turėjo išlaidų – 363 Eur sumokėjo už matavimus (2021 m. gegužės 12 d. pavedimas) ir 600 Eur architektui už paslaugas (2021 m. kovo 16 d. kvitas).
89. Apie aplinkybę, kad tvora pastatyta ne taip, kaip numato teisės aktai, ieškovams tapo žinoma tik jau po to, kai ginčo turtą jie įsigijo, gavus 2020 m. spalio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštą. Ieškovas paaiškino, kad tuomet jis nedelsdamas kreipėsi į A. L., o šis patvirtino ieškovui šiuo klausimu padėjęs – paaiškinęs, kaip reikia gauti sutikimus ir pastatytą tvorą įsiteisinti.
90. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovai L., kurie buvo šio objekto statytojai, privalėjo imtis priemonių, kad visi statybos darbai būtų atlikti teisėtai, tvorą pastatė per arti gretimo valstybei priklausančio sklypo, tai nebuvo suderinta, o šią aplinkybę pardavėjai nuo pirkėjų nuslėpė.
91. Nacionalinė žemės tarnyba apie atlikto žemės naudojimo patikrinimo rezultatus ieškovams pranešė 2021 m. gegužės 13 d., taigi, teismo vertinimu, tuomet ieškovams ir paaiškėjo galutinė dėl šios priežasties susidariusių nuostolių apimtis. Apie tai, kad turėjo išlaidų įteisindami atraminę sienutę ir segmentinę tvorą, kaip šalys patvirtino teismo posėdžio metu, ieškovai informavo pardavėjus, apie tai pasisakė ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. laiške, išdėstydami dėl to pretenziją. Konstatuotina, kad ieškovai, kreipęsi į teismą su šiuo reikalavimu tik 2022 m. rugpjūčio 1 d., 6 mėnesių terminą ieškiniui dėl šių daikto trūkumų pašalinimo išlaidų praleido, dėl to šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Dėl tenkinamų turtinių ieškovų reikalavimų apimties ir procesinių palūkanų
92. Išnagrinėjęs bylą, teismas nusprendė patenkinti 84,11 proc. iš 102 501,32 Eur dydžio ieškovų pareikštų turtinių reikalavimų - ieškovams iš atsakovų A. L. ir I. L. priteistina 86 212,50 Eur suma.
93. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovų priteistinos ieškovės prašomos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo iš kiekvieno priteistų sumų, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
94. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
95. Ieškovai byloje sumokėjo 2005 Eur žyminio mokesčio. Taip pat jie pateikė įrodymus apie patirtas 6 760 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai bei 1300 Eur išlaidas už prieš kreipiantis į teismą užsakytos ir atliktos ekspertizės atlikimą, iš viso nurodo turėję 10 065 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas R. R. pateikė įrodymus apie turėtas 3533,20 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsakovai L. nurodė patyrę 1790,80 Eur išlaidų advokato pagalbai.
96. Visas proceso dalyvių išlaidas teismas, įvertinęs pateiktų jas pagrindžiančių dokumentų turinį, vertina kaip protingas, būtinas ir pagrįstas.
97. Teismas vertina, kad pusę ieškinio sudarė pareikšti reikalavimai dėl sandorių negaliojimo, kitą pusę – turtiniai reikalavimai dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Taigi, spręstina, kad, patenkinus reikalavimus dėl sandorių negaliojimo, ieškovų ieškinys R. R. atžvilgiu buvo patenkintas 50 proc. Tuo tarpu atsakovų L. atžvilgiu patenkinti ir reikalavimai dėl sandorių negaliojimo, o taip pat ir dalis turtinių reikalavimų, tokiu būdu iš viso patenkinta 92,06 proc. atsakovų L. atžvilgiu ieškiniu pareikštų reikalavimų.
98. Atitinkamai Ieškovai įgyja teisę į 1 677,50 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimą iš R. R., taip pat po 3 793,92 Eur iš A. L. ir I. L. Atsakovui R. R. iš ieškovų priteistina pusė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1766,60 Eur. Atsakovams L. iš ieškovų priklausytų 126,07 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius proceso dalyviams vieni kitiems mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, sprendimu iš ieškovų V. K. ir J. K. atsakovo R. R. naudai priteistina 89,10 Eur suma (po 44,55 Eur iš kiekvieno). Ieškovų V. K. ir J. K. naudai iš atsakovų A. L. ir I. L. lygiomis dalimis priteistina 7 461,77 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
99. Šioje byloje patirta 3,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas, nes nurodyta suma mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovai A. L. ir I. L. pardavė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui R. R. negaliojančia kaip tariamą sandorį. Pripažinti 2020 m. rugsėjo 17 d. notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas R. R. pardavė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ieškovams V. K. ir J. K. apsimestine dėl subjekto, pakeisti pardavėją ir vietoje pardavėjo R. R. pardavėjais laikyti A. L. ir I. L.
Priteisti iš atsakovų A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 86 212,50 Eur, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovų A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 7 461,77 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 89,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.