Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančio asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-6-732/2022 pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, D. B., A. Š., D. N., antstolei S. K., antstoliui R. V., akcinei bendrovei „Citadele bankas“, akcinei bendrovei „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose nagrinėjama R. K. (toliau – ir bankrutuojantis asmuo, ir apeliantė) fizinio asmens bankroto byla, kuri iškelta Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi.

3. 2022 m. rugsėjo 26 d. teisme buvo gautas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GelvoraSergel“ prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo pirmiau nurodytose teismo nutartyse.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Nesutinka su teismo argumentu, jog nutartyje nurodytų klaidų ištaisymas nekeičia 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. priimtų nutarčių esmės.

8. Pažymi, kad teismas, būdamas šališkas ir turintis savo asmenines nuostatas apeliantės atžvilgiu, apeliantės nei 2022 m. balandžio 16 d. prašyme, nei 2022 m. rugpjūčio 29 d. atsikirtimuose nurodytų motyvų nenagrinėjo, dėl pateiktų aplinkybių ir faktų nepasisakė, o 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį apeliantei įteikė atvykus į bylos nagrinėjimą, tuo apsunkindamas apeliantei galimybę susipažinti su nutartimi, įsigilinti į jos teisinius argumentus. Apeliantė 2022 m. rugsėjo 14 d. atskiruoju skundu apskundė 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir prašė teismo atskirojo skundo padavimo terminą pratęsti bei skundą priimti, kadangi dėl ligos laiku jo parengti ir pateikti negalėjo, tačiau teismas nei dėl termino pratęsimo, nei dėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties (ne)galiojimo nieko nepasisakė. 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi jis atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą ir nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartis neskundžiama, tačiau sprendimo, kodėl atsisakyta priimti atskirąjį skundą, nepagrindė, pačio asisakymo nemotyvavo ir dėl prašomo termino pratęsimo nieko nepasisakė. Atskirojo skundo priėmimo klausimą teismas sprendė pažeisdamas proceso teisės normas ir apribodamas proceso šalių teisę susipažinti su teismo procesinio sprendimo motyvais.

9. Pabrėžia, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. teismo nutartis yra be motyvų, o tai yra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Minėta nutartimi teismas pažeidė imperatyvią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 291 straipsnio normą, nustatančią teismo priimamų dokumentų formos bei turinio reikalavimus, kadangi joje nėra nurodyta: nutarties priėmimo laikas, teismo posėdžio sekretorius, vientisas ginčo dalykas, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas. Teismas nepasisakė dėl visų apeliantės reikalavimų ir pateiktų įrodymų, kurie yra akivaizdžiai reikšmingi apeliantei ir pagrįsti faktais bei aplinkybėmis, o tai taip pat yra vienas iš absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų.

10. Pastebi, kad pareiškimo atsiėmimą apeliantei nulėmė trečiojo asmens UAB „GelvoraSergel” elgesys (reikalavimo teisių sutarties bendrosios dalies kopiją teismui pateikta tik apeliantei pareiškus ieškinį, tačiau pagrindiniai dokumentai, įrodantys reikalavimo sumą, nepateikti, ir reikalavimas apskritai neįrodytas). Todėl dėl su UAB „GelvoraSergel” elgesiu susijusių priežasčių paaiškėjo naujos aplinkybės, kad apeliantei nėra pagrindo kelti bankroto bylą. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, jog pareiškimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, jį priimti ir civilinę bylą nutraukti. Tuo tarpu, teismas apeliantės atsisakymo nepriėmė, 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmetė apeliantės atskirąjį skundą ir paskelbė ją neskundžiama, tokiu būdu užkirsdamas kelią tolesnei proceso eigai ir pažeidė proceso šalies valią atsisakyti pareiškimo. Teismas aiškindamas ir taikydamas teisę, neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

11. Pabrėžia, jog nei CPK, nei bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame specialiajame įstatyme nenumatyta, kad teismo nutartis, kuria atsisakoma tenkinti prašymą nutraukti bankroto bylą, yra neskundžiama atskiruoju skundu. Todėl teismas šališkai taikydamas teisės normas, nepagrįstai vadovavosi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kad apeliantės skundžiama 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis negali būti atskirojo skundo objektas. Teismui atsisakius priimti atskirąjį skundą, buvo pažeista apeliantės teisė pasinaudoti CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal bankrutuojančio asmens R. K. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl atsikirtimų į atsiliepimą į atskirąjį skundą

15. CPK 3 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 320 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas, o CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

16. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir / ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio skundo papildymas, rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016). Sutikus, kad šalys turi neribotą teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ne tik būtų ignoruojamos CPK 323 straipsnio nuostatos, tačiau ir procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus šalies rašytinius paaiškinimus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016).

17. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad apeliantės apeliacinės instancijos teismui 2023 m. sausio 10 d. pateikti atsikirtimai į atsiliepimą į atskirąjį skundą likus vos vienai dienai iki byloje paskirto teismo posėdžio, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Dėl ginčo esmės

18. Apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria ištaisyti 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. teismo nutartyse padaryti rašymo apsirikimai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Nors atskirajame skunde kvestionuojamas ir pačių 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. teismo nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas bei prašoma jas panaikinti, tačiau šių teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas, dėl paminėtų nutarčių apeliantė jau buvo pateikusi atskirąjį skundą, kurį, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-670-739/2022, atmetė kaip nepagrįstą. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo plačiau nepasisako.

Dėl 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

19. CPK 276 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

20. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018, 28 punktas). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 12 punktas).

21. Remdamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis ir teismo praktika dėl rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų taisymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį, kuria ištaisė 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartyje nurodytą nutarties priėmimo datą ir civilinės bylos numerį, taip pat 2022 m. rugsėjo 16 d. teismo nutartyje nurodytą civilinės bylos numerį. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. bankrutuojančio asmens R. K. teismui pateiktas prašymas dėl bankroto proceso nutraukimo buvo nagrinėjamas 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje. Nėra ginčo, kad abi 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. teismo nutartys buvo priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-6-732/2022. Pagal kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio rašymo apsirikimo ištaisymas nelaikytinas keičiančiu procesinių sprendimų esmę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-706/2015). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad aptariamus rašymo apsirikimus pirmosios instancijos teismas negalėjo ištaisyti CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka. Nors apeliantė nesutinka su tokia išvada, tačiau atskirajame skunde nenurodo jokių nesutikimo motyvų.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas rašymo apsirikimo ištaisymas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.