- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- e2S-661-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00181-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-17-732/2020 dėl trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjai R. K. buvo iškelta bankroto byla ir nustatytas 30 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. birželio 5 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas UAB „Gelvora“ prašymas patvirtinti patikslintą kreditorinį reikalavimą dėl 302 287,37 Eur pagrindinės skolos ir 1 013,14 Eur palūkanų. Prašyme buvo nurodyta, kad pagal su pradiniu kreditoriumi 2017 m. birželio 22 d. sudarytą Gautinų sumų portfelio perleidimo sutartį kreditorius UAB „Gelvora“ perėmė reikalavimo teises ne tik į pareiškėją, bet ir į kitus bendraskolius – D. B., A. Š., D. N. ir kt. Nurodyti asmenys ir pareiškėja yra solidarūs kreditoriaus skolininkai, t. y. skolingi pagal tą pačią pagrindinę prievolę ir papildomas prievoles, kurios kilo 2006 m. lapkričio 16 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), Hipotekos lakštų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. kovo 20 d. notaro E. N. vykdomųjų įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindu.
3. Kreditorius UAB „Gelvora“ nurodė, kad D. B., A. Š., D. N. ir kiti pareiškėjos bendraskoliai taip pat yra bankrutavę. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis paminėtų asmenų bankroto bylas, yra patvirtinęs UAB „Gelvora“ kreditorinius reikalavimus minėtų asmenų bankroto bylose. Akcentavo, kad iš teismui pateiktų Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bei susijusių dokumentų matyti, kad pareiškėjos bendraskolių bylose yra patvirtintas iš esmės toks pat reikalavimas, kaip ir nagrinėjamoje byloje prašomas patvirtinti, t. y. 305 093,53 Eur pagrindinė skola bei atitinkama suma palūkanų. Kadangi paaiškėjo, jog per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 11 d. pareiškėjos bendraskolių bankroto bylų administratorius kreditoriui yra atlikęs mokėjimą 2 806,53 Eur sumai, kreditorinis reikalavimas patikslintinas ir kreditoriaus reikalavimą R. K. atžvilgiu sudaro 302 287,37 Eur (305 093,53 – 2 806,53) pagrindinės skolos ir 1 013,14 Eur palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. liepos 20 d. nutartimi UAB „Gelvora“ prašymą patvirtinti patikslintą kreditorinį reikalavimą tenkino ir patvirtino R. K. fizinio asmens bankroto byloje antros eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše kreditoriaus UAB „Gelvora“ 302 287,37 Eur pagrindinės skolos ir 1 013,14 Eur palūkanų reikalavimą. Teismas įpareigojo R. K. ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti bankroto administratorei kreditorės reikalavimo tenkinimo ir savo mokumo atkūrimo plano projektą.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad formaliai R. K. fizinio asmens bankroto byla turėtų būti nutraukta, kadangi bankroto administratorė iki šiol teismui nepateikė R. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto, tačiau bankroto bylos nutraukimui prieštarauja kreditorė UAB „Gelvora“ ir prašo patvirtinti patikslintą kreditorinį reikalavimą: 302 287,37 Eur pagrindinės skolos ir 1 013,14 Eur palūkanų.
6. Nors pareiškėja R. K. su kreditorės UAB „Gelvora“ reikalavimu nesutinka, tačiau pati pareiškėja pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui teigė, jog AS „Reverta“ ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AS „Reverta“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į visas pareiškėjos mokėtinas sumas pagal Kreditavimo sutartį. R. K. šios reikalavimo teisių perleidimo sutarties neginčijo, o šios sutarties pagrindu buvo pradėta bankroto procedūra. Taip pat pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo R. K. nurodė, jog ji su bendraskoliais solidariai yra skolinga kreditoriui 316 786,59 Eur. R. K. bendraskoliai yra D. N., D. B. ir A. Š., kuriems Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2FB-1445-808/2019; e2FB-17629-734/2019; e2FB-15615-809/2018 iškeltos bankroto bylos. Kaip šiose civilinėse bylose, taip ir nagrinėjamoje byloje kreditorius dėl tos pačios sumos yra UAB „Gelvora“. Pati pareiškėja prašyme dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog jeigu pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla, iš kitų bendraskolių būtų toliau išieškoma (išieškota) solidari skola kreditoriams – UAB „Gelvora“ ir antstoliui R. V..
7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje R. K. bankroto administratorė yra visiškai pasyvi ir teismui per nustatytą terminą nepateikė kreditorinių reikalavimų sąrašo bei mokumo atkūrimo plano projekto. Atitinkamai todėl 2020 m. birželio 5 d. teisme gautas UAB „Gelvora“ prašymas patvirtinti patikslintą kreditorinį reikalavimą: 302 287,37 Eur pagrindinės skolos ir 1 013,14 Eur palūkanų tvirtintinas, nes būtent dėl šios skolos vykdomi mokėjimai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2FB-1445-808/2019; e2FB-17629-734/2019; e2FB-15615-809/2018, kur nurodyti bendraskoliai ir R. K. solidariai skolingi UAB „Gelvora“.
8. Šiuo atveju teismui patvirtinus R. K. kreditorinį reikalavimą 12 193,47 Eur sumai būtų paneigtas solidarumo principas, kai viena bendraskolė prisiima tik dalį solidarios skolos. Tokia situacija iš principo negalima. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys Nr. e2FB-1445-808/2019; e2FB-17629-734/2019; e2FB-15615-809/2018 turi prejudicinę galią byloje nedalyvavusiai R. K., nes šiose bylose buvo nagrinėjamos bylos dėl bankroto iškėlimo fiziniams asmenims dėl solidarios skolos, kur viena iš bendraskolių yra R. K..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu R. K. pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti 302287,37 Eur kreditorinio reikalavimo sumą iki 12193,47 Eur sumos.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino pareiškėos pateiktų argumentų bei teisinių ir faktinių aplinkybių, dėl ko skundžiama nutartis yra nemotyvuota.
9.2. Pirmos instancijos teismas neįsitikino ar buvo tinkamai pakeistas kreditorius pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalies nuostatą. Kaip nurodė UAB „Gelvora“ išieškotoją antstolis R. V. pakeitė savo patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
9.3. Pirmos instancijos teismas neatliko 2016-05-09 UAB „NIF Lietuva“ Susitarimo, kilusio iš 2016-03-22 susitarimo dėl skolos grąžinimo (toliau – Susitarimas) su bendraskoliais: D. N., A. Š., D. B., R. K. (buvusi P.) (toliau – Bendraskoliai) faktinės analizės ir nevertino ar UAB „Gelvora“ neįgijo reikalavimų daugiau negu priklausė kreditoriui AS „Reverta“. Pirmos instancijos teismas nevertino AS „Reverta“ ir UAB „Gelvora“ Gautinų sumų portfelio perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) sąlygų ir faktinių aplinkybių, neanalizavo fakto, ar tikrai UAB „Gelvora“ įgijo teises į pareiškėjos prievolę bei neišreikalavo iš UAB „Gelvora“, kad teismui pateiktų reikalavimo teisės įgijimo faktą bei reikalavimo finansinį dydį patvirtinančius, juridinę galią turinčius dokumentus.
9.4. Pirmos instancijos teismas neišnagrinėjo faktinės aplinkybės, kad UAB „Gelvora“ užsiima finansinių paslaugų veikla neturėdama licencijos, o taip pat nevertino pareiškėjos prašymų dėl susidariusios skolos detalizavimo, t.y. kad UAB „Gelvora“ pagrįstai, aiškiai ir suprantamai pateiktų detalų palūkanų, kurias priskaičiavo (pagrindines, netesybų, pelno, komercines ar kt. palūkanas) apskaičiavimą, nurodant reikalavimą, pagal kurį skaičiuojamos palūkanos, teisingą palūkanų normą ir laikotarpį, už kurį buvo paskaičiuotos palūkanos.
9.5. Atskirajame skunde taip pat pažymima, jog, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, apeliantė reiškė ieškinį dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei vykdomojo įrašo panaikinimo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į pareikštą atskirąjį skundą UAB „Gelvora“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priimti naują rašytinį įrodymą – AS „Reverta“ atsiliepimą į ieškinį Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje.
10.1. Nurodo, kad byloje vykusiuose žodiniuose teismo posėdžiuose, pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo, tiek kreditoriaus argumentus bei pateiktus įrodymus, tiek ir apeliantės nurodytus teiginius bei pateiktus dokumentus, todėl, atskirajame skunde nurodomi teiginiai, dėl to, jog pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai nagrinėjo kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą yra nepagrįsti. Be to byloje esantys įrodymai patvirtina kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ir tikrumą, o apeliantės nurodoma 15 000 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo suma yra nepagrįsta jokiai įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
12. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi patvirtino R. K. antros eiles kreditoriumi UAB „Gelvora“ su 302287,37 Eur finansiniu reikalavimu.
13. Atskiruoju skundu tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, o taip pat nenagrinėjo pareiškėjos R. K. nurodomų aplinkybių dėl nepagrįsto tokio dydžio kreditorinio reikalavimo.
14. Vertinant nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją pirmiausia pažymėtina tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, konstatavęs absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą dėl motyvų nebuvimo, panaikino Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas R. K. antros eilės kreditorės UAB „Gelvora“ 306 107,04 Eur finansinis reikalavimas ir perdavė klausimą dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patvirtinimo R. K. bankroto byloje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
15. Be kitų motyvų Panevėžio apygardos teismas aptariamoje nutartyje nurodė, kad byloje esant duomenims apie tai, kad kreditorinio reikalavimo dydis kelia abejonių, teismas turi būti aktyvus ir pareikalauti įrodymų reikalavimo pagrįstumui patikrinti, taip pat sudaryti suinteresuotiems asmenims galimybę pateikti savo paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nurodyti motyvus, dėl kokių priežasčių laiko, kad UAB „Gelvora“ reikalavimo teisė yra teisėta, o pareikšto kreditorinio reikalavimo dydis - pagrįstas, ir kuo vadovaudamasis atmeta pareiškėjos R. K. argumentus, dėl kurių ji nesutinka su kreditorinio reikalavimo dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinėje byloje pareikštus nesutikimo su kreditorinio reikalavimo dydžiu motyvus ir byloje esančią medžiagą, privalėjo ištirti visas aplinkybes ir tai įvertinti spręsdamas klausimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo.
16. Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, vyko vienas teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas bei kreditorės atstovas, kurie iš esmės nurodė jau minėtas faktines aplinkybes bei pateikė jų vertinimą. Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant klausimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei jo dydžio nustatymo, į teismo posėdį neatvyko tretieji asmenys antstolė S. K., antstolis R. V., D. B., D. N., AB „Swedbank”, A. Š., Citadele banko atstovas, tačiau byla buvo išnagrinėta iš esmės ir priimtas procesinis sprendimas, nors Panevėžio apygardos teismas, kaip jau minėta pirmiau, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje buvo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas turi išnagrinėti bei įvertinti byloje esančius įrodymus ir pateikti savo procesinio sprendimo motyvus.
17. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prieštaraudama pareikštam kreditoriniam reikalavimui pareiškėja pati sau prieštarauja, o be to, kitose civilinėse bylose dėl fizinio asmens bankroto (solidarių skolininkų) tokia pati suma yra patvirtina kaip UAB „Gelvora“ kreditorinis reikalavimas. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis bei 2020 m. gegužės 28 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo posėdyje proceso dalyvių nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės pagal byloje pateiktus įrodymus.
18. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nepateikė savo vertinimo dėl 2016 metais su UAB „NIF Lietuva“, kuri veikė AS „Reverta“ vardu, ir pareiškėjos su bendraskoliais sudarytų susitarimų dėl skolos grąžinimo ir grąžintinos sumos, o taip pat jų galiojimo, kas yra reikšminga aplinkybė siekiant nustatyti pareiškėjos kreditorinių reikalavimų dydį. Kita vertus, svarbu nustatyti ir tai, kaip konkrečiai yra apskaičiuojama kreditorės reikalaujama suma, kadangi pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, kaip tą buvo nurodęs ir Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje, tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009), o atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes.
19. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neįvertino bei nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, susijusių su pareikštu kreditoriniu reikalavimu, dėl ko neatskleidė bylos esmės bei dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina ir klausimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kartu pažymėtina, jog nustačius tokius skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties trūkumus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi iš naujo, pasisakoma dėl įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos paskirties bei apribotų šalių teisę į apeliaciją, todėl šiuo konkrečiu atveju bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos d. nutartį ir perduoti klausimą dėl UAB „Gelvora“ pareikšto kreditorinio reikalavimo bei jo dydžio pagrįstumo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.