- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2FB-17629-734/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Vansevičienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., UAB „Gelvora“, R. K., D. N., A. Š., I. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir D. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys R. V., UAB „Gelvora“, R. K., D. N., A. Š. ir I. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydamas: 1) iškelti jiems bankroto bylą; 2) bankroto administratoriumi skirti UAB „Stiprus žmogus“.
Pareiškėjai nurodė, kad 2005-2006 metais mes su bendraminčiais, t. y. A. Š. bei D. N., būdami inžinieriai statybininkai, ekonominio pakilimo ir statybų bumo metu nusprendėme imtis bendro verslo - individualių namų statybos. Šiam tikslui įgyvendinti buvo įsigytas UAB „Eltopas“, vėliau - sklypas Molėtų raj., Žaugėduose, o 2006 metais - du sklypai Vilniaus m., Didžiuosiuose Gulbinuose. Šie objektai tapo D. N., R. K., D. B. ir A. Š. nuosavybe.Minėtų sklypų įsigijimui D. N., R. K., D. B. (kreditas imtas santuokoje su D. B.) ir A. Š. (kreditas imtas santuokoje su I. Š.) vardu buvo paimtas 1,1 mln. Lt (apie 320 tūkst. Eur) kreditas iš AB „Parex“ bankas (dabar AB „Citadele“ bankas), I. Š. ir D. B. tapo laiduotojomis. Banko reikalavimu, kaip papildomi garantai, buvo įkeisti sklypai Žaugėduose, miškas Žankiškių km., S. Š. sodo sklypas su namu. Per šį laikotarpį verslo idėjai plėtoti visi iš asmeninių lėšų investavome 50 000 Lt (apie 15 tūkst. Eur). Daugiau skolininkų ar kreditorių neturėjome. Objektus projektuoti apsiėmė D. B. mama - A. B.. Pradėjus projektavimo darbus, veiklą apsunkino biurokratiniai reikalavimai dėl sklypo paskirties keitimo, derinimo darbų. Savivaldybės darbuotojai reikalavo, kad būtų projektuojamas visas kvartalas – 46 ha. Paaiškino, kad pareiškėjams, kaip smulkiems verslininkams, tai buvo neįvykdoma sąlyga. Aktyvių veiksmų ir susirašinėjimų pagalba pavyko šią teritoriją suskaldyti į mažesnius sklypus. Tada ir prasidėjo pagrindiniai projektavimo darbai. Parengus projektą, savivaldybės statybos komisija nusprendė, kad projektas parengtas ne pagal Vilniaus m. koncepciją, todėl projektą reikia perdaryti. Kaip tik tuomet įvyko nelaimė - mirė mūsų architektė A. B.. Pagal galiojančius teisės aktus reikėjo susirasti kitus projektuotojus, pradėti viską iš pradžių. Paaiškino, kad 2008 metų vasarą prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, kiek galėdami stengėmės mokėti bent palūkanas už kreditą. Rimtų sunkumų atsiskaitant kilo, kai bankas pareikalavo grąžinti visą paskolą, tačiau net ir tuomet stengėmės pertvarkyti kredito įsipareigojimus ir ketinome tęsti verslą. Ieškojome investuotojų Jungtinėje Karalystėje, Rusijos Federacijoje, Jungtiniuose A. E., tačiau nesėkmingai. 2013 metais dalis žemės buvo paimta Vilniaus miesto savivaldybės reikmėms. Neturint galimybių grąžinti kredito, išieškojimo procesas prasidėjo 2014 metais, 2016 metų pradžioje su AS „Reverta“ (kreditorinės skolos valdytoja) buvo pasiektas žodinis susitarimas, kad AS „Reverta“ pradės varžytynių procesą, bet leis ir mums teikti savo pirkėjus, kadangi vis dar neatsisakėme verslo idėjos. Baigus sklypų pardavimą iš varžytynių, mūsų partneriai turėjo sumokėti 15 000 Eur mokestį ir kreditoriniai reikalavimai būtų panaikinti. Tačiau bankas neleido sklypų pardavinėti po vieną (tuo metu jau buvo atidalinti 6 sklypai bei pakeista specialioji naudojimo paskirtis), nors antstolis tai vykdė sėkmingai. Skolą už mums nežinomą sumą AS „Reverta“ perleido UAB „Gelvora“, kuri 2017 metų pabaigoj e pareikalavo grąžinti visą iki krizinės vertės kreditą, t. y. apie 320 000 Eur, ko padaryti neįstengėme, neturėdami lėšų - visos santaupos buvo investuotos įgyvendinant verslo idėją, o sumos, gautos antstoliui pardavus sklypus, pareiškėjų skolos nepadengė - sklypų vertė po krizės žymiai nukrito. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai savo finansinę situaciją laiko kritine, ir šiuo metu jie laikytini nemokiais Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) prasme.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepime nurodė, kad pareiškimo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjai palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Teismas priima nutartį iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad būtų pagrindas iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, turi būti nustatytos abi šios aplinkybės.
Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjai yra nurodę, kad jos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma bendrai yra 307 259 Eur. Skola sudaro skoliniai įsipareigojimai AB „Citadele“ bankui.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjų pradelstų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję dydis akivaizdžiai viršija 25 MMA.
Pagal VĮ „Regitra“ duomenis pareiškėjų vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Remiantis VĮ „Registrų centro“ duomenimis pareiškėjų vardu nėra registruota nekilojamojo turto. Bylos duomenimis pareiškėjas turi banko sąskaitą AB Citadele banke, tačiau sąskaita areštuota, pareiškėja turi dvi sąskaitas AB SEB banke – abiejų likutis po 85,59Eur.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjas dirba MB „DD grupė“ ir gauna 320 Eur pajamas, bei UAB „Litnorga“ – 373 Eur. Pareiškėja dirba VšĮ VUL „Santaros klinikos“ ir gauna 700 Eur darbo užmokesčio. Duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad pareiškėjai galimai dirbtinai mažina pajamas ar bando jas nuslėpti, byloje nėra. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjai gauna pajamas patvirtina pareiškėjo siekį bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, jog pajamos gaunamos kaip darbo užmokestis nėra iš esmės priklausomos nuo pareiškėjo, dėl ko vien aplinkybė, jog pareiškėjos pajamos yra mažos, nesuponuoja išvados, jog pareiškėja siekia nuslėpti savo tikrąsias bei realiai galimai gaunamas didesnes pajamas. Taigi, šiuo metu pareiškėjai gauna mažas pajamas iš darbo užmokesčio, palyginus su turimais pareiškėjų skoliniais įsipareigojimais yra nepakankamos skoliniams įsipareigojimams padengti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjai pagal turtinę padėtį (gaunamas pajamos) faktiškai šiuo metu įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų negali, t. y. pareiškėja šiuo metu yra nemoki.
Savo ruožtu fizinių asmenų nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui - FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką yra nurodęs, jog: „Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. (...) Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. (...) Pagal FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. (...) Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad remiantis pareiškėjų paaiškinimais pareiškėjų gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra vienintelės jų pajamos. Teismo manymu skoliniai pareiškėjo įsipareigojimai iš esmės susidarė siekiant pagerinti savo finansinę padėtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą ir patvirtinus kreditorinius reikalavimus, nemokus fizinis asmuo rengia kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, kuriame, be kita ko, nurodo planuojamas gauti pajamas ir kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktai). Nurodytą planą fizinis asmuo pateikia teismo paskirtam bankroto administratoriui, kuris parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir pateikia ją fiziniam asmeniui bei kreditoriams (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), kurie sprendžia dėl pritarimo nurodytam planui. Plano tvirtinimo teisė suteikta teismui, kuris plano tvirtinimo klausimą sprendžia atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šiuo metu nustačius, jog pareiškėjai yra nemokūs ir nenustačius FABĮ 5 straipsnio 8 dalies sąlygų, kurioms esant atsisakoma iškelti bankroto bylą, yra visos sąlygos pareiškėjų bankroto bylos iškėlimui. Vėliau, nagrinėjant pateiktą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, bus sprendžiama, ar nurodytas planas atitiks nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, t. y. ar toks planas nepažeis skolininko ir jo kreditorių pusiausvyros.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turės galimybę gauti tikslesnius-išsamesnius duomenis apie pareiškėjos turtinę padėtį ir tiksliau nustatyti pareiškėjos turtinę būklę. Tuo atveju, jei pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo įsipareigojimus ir dėl to planas gali būti neįvykdytas, bankroto administratorius turi kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Bankroto administratoriui taip pat kils pareiga patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip trisdešimt šešių mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į šiuo metu byloje pateiktus duomenis atsisakymas iškelti pareiškėjams bankroto bylą neatitiktų nei pareiškėjos (skolininkės), nei jos kreditorių interesų – pareiškėja ir toliau liktų faktiškai nemoki, nei jos gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti visų kreditorių reikalavimų. Priešingai, iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, t. y. abi šalys (skolininkė ir kreditoriai) siektų atkurti pareiškėjos mokumą, kuris atitiktų tiek pareiškėjos, tiek jos kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad iš esmės turimi skoliniai pareiškėjų įsipareigojimai yra atsiradę dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių aplinkybių, nesant jokių pareiškėjų nesąžiningų veiksmų, galėjusių nulemti pareiškėjų nemokumą. Pareiškėjai, siekdami nedidinti savo skolinių įsipareigojimų sumos, sąžiningai kreipėsi į teismą, informuodami savo kreditorius bei pradėdama fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjams iškeltina bankroto byla (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai bankroto administratoriumi pasiūlė skirti UAB „Stiprus žmogus“. Nurodė, kad šiam bankroto administratoriui yra reikalinga 253,80 EUR bankroto procedūroms atlikti suma. Prie pareiškimo pridėtas sutikimas atlikti bankroto procedūras (FABĮ 4 straipsnio 5 dalis), leidimas teikti bankroto administravimo paslaugas, Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas (FAB 13 straipsnio 7 dalis). FABĮ 8 straipsnio 5 dalis numato, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nustatytina 253,80 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
Pareiškėjai prašė teismo patvirtinti 1 214 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Byloje yra pateiktas būtiniausių išlaidų asmenų (šeimos) poreikiui mėnesiui paskaičiavimas.
Teismo vertinimu, būtiniausių išlaidų asmenų (šeimos) poreikiui mėnesiui paskaičiavime nurodytos sumos nėra nepagrįstai didelės, atitinkančios būtiniesiems pareiškėjos poreikiams tenkinti reikalingą sumą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad net ir patvirtinus pareiškėjos prašomą 1 214 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, įvertinus gaunamas šiuo metu pareiškėjos pajamas, akivaizdu, jog kreditoriams taip pat galėtų būti skirta tam tikra pinigų suma finansinių įsipareigojimų dengimui. Todėl teismo vertinimu, patvirtinus pareiškėjos prašomą būtiniausiems jos poreikiams tenkinti būtiną lėšų sumą, pareiškėjos kreditorių interesai nebūtų pažeisti. Atsižvelgiant į tai, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 1 214 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).
Pažymėtina, jog kreditoriai dėl lėšų sumos, reikalingos kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, bei lėšų būtinųjų bankroto administravimo išlaidų kas mėnesį, gali būti svarstytini kreditorių susirinkime dėl mokumo plano atkūrimo tvirtinimo, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (FABĮ 7, 8, 10 straipsniai).
Fizinio asmens kreditoriai (toliau – kreditoriai) – turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (toliau – reikalavimai) fiziniai ir juridiniai asmenys (FABĮ 3 straipsnis). Nustatytinas 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į fizinių asmenų bankroto instituto naujumą Lietuvos Respublikoje, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
Tenkinti pareiškimą.
Iškelti pareiškėjams D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.
Paskirti D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi UAB „Stiprus žmogus“, j. a. k. 304073963, registracijos adresas Maironio g. 23-1, Vilnius, asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo eil. Nr. B-JA274.
Nustatyti 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 253,80 Eur sumą, kurią bankroto administratorius UAB „UAB „Stiprus žmogus“, turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 214 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, registruotino turto duomenis tvarkančioms įstaigoms: valstybės įmonei „Registrų centras“ ir valstybės įmonei „Regitra“ bei pareiškėjus aptarnaujančioms kredito įstaigoms AB SEB ir AB Citadele bankas.
Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.