- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-2874-560/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00181-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankrutuojančio asmens R. K. nemokumo administratorius R. P. prašymą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjai R. K. iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 14 d. Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtintas R. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi bankrutuojančio asmens R. K. atskirasis skundas atmestas ir Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartis palikta nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teisme 2025 m. balandžio 14 d. gautas bankrutuojančio asmens R. K. nemokumo administratoriaus R. P. (toliau – administratorius) prašymas patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą (toliau – ir Patikslintas planas), kuriam 2025 m. kovo 28 d. įvykusiame kreditorių susirinkime kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GelvoraSergel“ nepritarė, pateikė pastabas ir pasiūlymus mokumo atkūrimo plano tikslinimui. Bankrutuojantis asmuo R. K. atsižvelgė į kreditorės UAB „GelvoraSergel“ per pirmąjį kreditorių susirinkimą išreikštas pastabas ir pasiūlymus ir patikslino mokumo atkūrimo planą, kurį pateikė administratoriui. Pastarasis 2025 m. kovo 28 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriam pateikė patikslintą mokumo atkūrimo planą, tačiau UAB „GelvoraSergel“ nepritarė pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui, pakartodama tas pačias pastabas ir pasiūlymus. R. K. negali dar kartą tikslinti mokumo atkūrimo plano projekto, kadangi 2025 m. balandžio 12 d. baigėsi plano pateikimo teismui tvirtinti pratęstas terminas. Administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, teikia prašymą patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą.
3. Kreditorė UAB „GelvoraSergel“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama netvirtinti patikslinto mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukti.
4. Nurodė, kad Patikslintame plane nurodyta, jog pareiškėja R. K. ketina gauti po 6 000 Eur į metus iš individualios veiklos, tačiau iki šiol ji iš individualios veiklos per metus gaudavo tik apie 700 Eur, todėl kreditorei kyla objektyvus klausimas, kodėl dabar ta suma turėtų išaugti beveik 10 kartų, ypač kai pati pareiškėja pripažįsta, kad jos veikla itin sezoniška. Iš pareiškėjos pateiktų nuo 2015 m. Gyventojų pajamų mokesčių ataskaitų matyti, kad pareiškėja iš individualios veiklos per itin ilgą jos vykdymo laikotarpį, beveik 10 metų, gauna labai mažas metines pajamas – apie 700 Eur. Kreditorė nurodo, kad nėra jokių objektyvių argumentų, jog pajamas staiga (10 kartų) pakels sutartis su (duomenys neskelbtini), ar sutartis su (duomenys neskelbtini), kuri yra pasibaigusi 2024 m. Nė viena iš bankrutuojančio asmens nurodytų sutarčių nėra garantuojanti tam tikras konkrečias pajamas, tai yra bendro pobūdžio bendradarbiavimo sutartys, pagal kurias negalima spręsti apie jokių konkretesnių pajamų gavimą. Be to, dvi iš esamų trijų sutarčių jau galioja itin ilgą laiką ir negeneravo jokių didesnių pajamų. Pareiškėja nurodo, kad individuali veikla vykdoma tik 5 mėnesius per metus, taigi, visiškai neįtikima, kad pareiškėja iš individualios veiklos gaunamomis pajamomis galėtų padegti 6 000 Eur kreditorinio reikalavimo per metus. Taip pat Patikslintame plane nurodant pajamų apimtį nėra įvertinta, jog bus privaloma iš jų atskaityti valstybei mokėtinus mokesčius (15 % GPM ir kt.).
5. Bankrutuojančio asmens pateikta konsultacinė pažyma apie turto įvertinimą yra tik informacinio pobūdžio, neturi jokios juridinės galios, kadangi tokią galią turi tik turto vertinimo ataskaita, ir konsultacine pažyma negalima remtis santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taip pat ir teisme. Faktiškai joks nekilnojamojo turto vertinimas nebuvo atliktas. Esminę pareiškėjos turto dalį sudaro trys žemės sklypai, 11,5 ha ploto, miškų ūkio paskirties, absoliučiai didžiąją sklypų dalį užima status miškas, objektyviai neįmanoma įvertinti miško vertės faktiškai jo neapžiūrėjus. Taip pat nenurodoma, kiek konkrečiai koks objektas vertas ir kas sudaro 50 100 Eur vertę, atsižvelgus, kad yra 4 sklypai ir vienas 203,58 kv. m. ploto namas. Be to, konsultacinė pažyma nepasirašyta elektroniniu parašu. Kreditorė, pasidomėjusi dėl preliminarios kainos nekilnojamojo turto brokerių gavo atsakymą, kad sodyba, turinti didelę pakrantę su natūraliu vandens telkiniu, 100 km nuo Vilniaus spinduliu, visada buvo vertingas ir populiarus objektas, galėtų būti vertinama mažiausiai 150 000 Eur. Patikslintame plane pateikiamuose paskaičiavimuose taip pat teigiama, kad pardavus pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, būsto nuomai tektų skirti 450 Eur per mėnesį, kas pareiškėjos nuomone sudarytų 16 200 Eur per visą bankroto procesą (450 Eur x 36 mėn.). Tačiau toks paskaičiavimas nepagrįstas vien dėl to, kad tuo atveju, jeigu nekilnojamojo turto nepavyktų parduoti per 6 mėn., būstą tektų nuomotis praėjus maždaug 6 mėn. nuo Patikslinto plano patvirtinimo dienos, o per šį laikotarpį pareiškėja galėtų ieškotis kito tinkamo būsto. Kreditorė nesutinka su aplinkybe, kad būsto nuoma (duomenys neskelbtini) yra labai brangi, o eksploatacinės išlaidos sudarytų netgi pusę sumos skirtinos nuomai. Patikslintame plane pateiktuose paskaičiavimuose nepagrįstai, be argumentų, įtrauktos administravimo išlaidos, administruojant nekilnojamąjį turtą 6 030 Eur sumai.
6. Bankrutuojantis asmuo R. K. 2025 m. birželio 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašė netenkinti UAB „GelvoraSergel“ prašymo nutraukti bankroto bylą bei patvirtinti Patikslintą planą.
7. Nurodė, kad jos siekis buvo ir yra išsaugoti iš protėvių paveldėtą žemę ir vykdyti joje veiklą. FABĮ nėra imperatyvios normos reikalaujančios bankrutuojančiam asmeniui atlikti turto individualų vertinimą ir pateikti ją kreditoriui. Dėl daugiau nei šešis metus vykstančio bankroto proceso ji neturėjo finansinių ir fizinių galimybių tinkamai prižiūrėti žemės ir nekilnojamojo turto, todėl mediniai statiniai fiziškai nusidėvėjo, visiems statiniams reikia atnaujinimo. Pareiškėja dirba administracinį darbą ofise, organizuoja padalinio darbą, vykdo inkasaciją, paskirsto pinigų srautus, taip pati išmoka pensijas gyventojams (duomenys neskelbtini). Būtų neekonomiška nuomoti būstą (duomenys neskelbtini) ir važinėti į ofisą, t. y. neatsipirktų kuro bei laiko sąnaudos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Utenos apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi R. K. 2025 m. kovo 4 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano netvirtino ir nutraukė R. K. bankroto bylą.
9. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad planas neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bankrutuojančio asmens R. K. kreditorių 2025 m. sausio 23 d. susirinkime buvo svarstomas jos pateiktas mokumo atkūrimo planas, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, ką patvirtina 2025 m. sausio 23 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1. Iš R. K. kreditorių 2025 m. kovo 28 d. susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad 2025 m. kovo 28 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditorė nepritarė Patikslintam plano projektui. Kreditorė UAB „GelvoraSergel“ priede prie kreditorių susirinkimo protokolo nurodė nepritarimo motyvus: kreditorė pareiškė pastabas dėl fizinio asmens turto vertinimo ir kainos nustatymo; nesutiko su pareiškėjos siekiu išsaugoti nekilnojamąjį turtą, jo neparduodant; nesutiko su nemokumo administratoriaus atlygiu, gautinu pardavus turtą; kritiškai vertino pareiškėjos tikėtinas gauti pajamas iš individualios veiklos, kurių pareiškėja nepagrindė.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjos Patikslintame plane nurodyta, kad kreditorės finansinių reikalavimų tenkinimui pagrindinės lėšos – 500 Eur bus skiriamos iš lėšų, gautų už individualią veiklą nurodant Patikslinto plano VIII skyriuje, kad iš individualios veiklos (nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 30 d.) ketina gauti 6 000 Eur per metus. Pareiškėja nurodo, kad jos planuojamos gauti pajamos yra realios ir tai patvirtina pateiktos pagal pajamų deklaracijų duomenis už 2017 m. – 2023 m. pajamos iš individualios veiklos siekė: 2017 m. – 850 Eur, 2018 m. – 420 Eur, 2019 m. – 1 309 Eur, 2020 m. – 1 007 Eur, 2021 m. – 1 253 Eur, 2022 m. – 425 Eur, 2023 m. – 1 123 Eur. Apskaičiuojant vidurkį, per 7 metų laikotarpį pareiškėja per metus gaudavo apie 913 Eur pajamų iš individualios veiklos. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti dokumentai apie 2017 – 2023 metais gautas pajamas iš individualios veiklos nepagrindžia jos teiginių apie planuojamas gauti 6 000 eurų pajamas nuo 2025 m. iš individualios veiklos verčiantis veikla tik penkis mėnesius (nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 30 d.). Pareiškėja nepateikė bei nenurodė jokio konkretaus plano, kokiu būdu šias pajamas gaus, tik teigė, kad ji imasi priemonių, skirtų mokumui atkurti, vystyti individualią veiklą, edukacijas, ieškoti papildomų veiklos nišų susijusių su gamtos amatais, gamtos terapija.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pareiškėja pateikė tris sutartis, kurios turėtų pagrįsti jos gautinas pajamas: 2025 m. sausio 1 d. sutartis Nr. 2, sudaryta su (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 11 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. AB-05 ir 2016 m. sausio 20 d. Bendradarbiavimo sutartis Nr. B3-62. Pagal pirmąją sutartį pareiškėja išnuomojo stovyklavietę 2025 m. – 2027 m. gegužės – rugsėjo mėn., kur nurodė paslaugų kainas bei kad bendras žmonių skaičius siekti gali nuo 10 iki 300 žmonių. (duomenys neskelbtini)įsipareigojo atsiskaityti už stovyklavietės nuomą pagal dienų ir asmenų skaičių (Sutarties 2.1.1. ir 2.2.2. punktai). Tokia sutartis visiškai abstrakti, iš jos negalima spręsti kiek konkrečiai pareiškėja gaus pajamų per metus, kadangi visiškai neaišku kiek žmonių atvyks ir ar iš viso atvyks, kiek dienų stovyklaus ir kokių paslaugų jie norės. Byloje pateikti 2025 m. balandžio 23 d. ir 2025 m. gegužės 2 d. du avansiniai mokėjimai, kurių bendra suma 270 Eur. Nurodyta, kad už stovyklavietės Nr. 1 laikotarpiu 2025 m. rugpjūčio 15-17 d., stovyklavietės Nr. 3 laikotarpiu 2025 m. liepos 4-6 d., nuomą. Taip pat atlikti keli mokėjimai 340 Eur sumoje, nenurodant konkrečių duomenų už ką mokama. Iš antrosios pateiktos sutarties, sudarytos su (duomenys neskelbtini) matyti, kad jos galiojimo terminas 10 metų, taigi jos galiojimas baigėsi 2024 m. lapkričio 11 d. Ši sutartis šiuo metu neaktuali, o pareiškėja nepateikė duomenų, kad ji pratęsta ar vykdoma toliau. Sutarties dalykas buvo senųjų amatų sklaidos veikla ir kaip matyti, ji galiojo ilgą laiką – 10 metų, tačiau didesnių pajamų pareiškėja iš šios veiklos negavo. Iš trečiosios sutarties, sudarytos su (duomenys neskelbtini) matyti, kad jos galiojimo terminas taip pat 10 metų ir baigsis 2026 m. sausio 20 d. Pareiškėja nenurodė, ar ši sutartis bus pratęsta, kas reiškia, kad iš sutarties gaunamos pajamos bus tik ribotą laiką (daugiau nei pusmetį). 2024 m. verslo liudijimas buvo išduotas tik kartą, o teismo posėdžio metu pareiškėja negalėjo tiksliai paaiškinti kuriam laikui ji išsiima verslo liudijimą, tik nurodė, kad gali išsiimti ne mažiau kaip 5 dienoms. Taigi pareiškėjos Patikslintame plane numatytos gauti individualios veiklos pajamos yra abstraktaus pobūdžio, jų įgyvendinimo tvarka nėra aiški, todėl nėra galimybės užtikrinti šios Patikslinto plano dalies įgyvendinimo kontrolę.
Šalies argumentai
12. Pareiškėja Patikslintame plane nurodė, kad jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra nevertingas, todėl esą kreditorei labiau apsimokėtų nepardavinėti turto, o gauti įmokas kreditoriniam reikalavimui tenkinti iš pareiškėjos individualios veiklos pajamų. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo su masinio vertinimo verte matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso: 1) žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Viso nekilnojamojo turto vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registro išrašuose, nustatyta atliekant masinį vertinimą yra 40 198 Eur. Nagrinėjamu atveju UAB „Vertinimo partneriai“ 2025 m. balandžio 9 d. konsultacinėje pažymoje nurodyta, kad konsultacinė pažymos tikslas – skirta naudoti tik pareiškėjos asmeninėms reikmėms. Taigi, konsultacinė pažyma paruošta nesilaikant Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytos turto vertinimo tvarkos bei Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 nustatytos vertinimo tvarkos, taikant individualų vertinimą, kas reiškia, kad Konsultacinė pažyma negali būti laikoma tinkamu įrodymu pagrįsti realią nekilnojamojo turto rinkos vertę. Teismas šią išvadą dėl nekilnojamojo turto vertės vertino kritiškai, kadangi minėtas nekilnojamasis turtas nebuvo vertintas apžiūrint turtą vietoje, o pasikliaujant pateiktomis pareiškėjos nuotraukomis. Nekilnojamojo turto individualios savybės ir būklė, įskaitant tai, kad sklypai yra (duomenys neskelbtini)teritorijoje, ribojasi su ežero pakrante, konsultacinėje pažymoje vertintos nebuvo. Nors viso proceso metu pareiškėja laikėsi pozicijos, kad jai priklausantis nekilnojamasis turtas nėra vertingas, dalies medinių statinių statybos užbaigimo metai yra 2009, dalis statinių yra sutrūniję, didelis fizinis nusidėvėjimas, tačiau tuo pačiu ji teigė, kad čia ji rengs edukacijas, visoje teritorijoje bus vykdoma stovyklaviečių ir kitų susijusių su turizmu ir poilsiu gamtoje paslaugų veikla, o kad būtų galima vykdyti veiklą, teritorija turi būti sutvarkyta ir saugi.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo vertinimu, pareiškėja nenori atskleisti realios nekilnojamojo turto būklės ir vertės ir tai patvirtina aplinkybė, kad pareiškėja net nesidomėjo individualaus turto vertinimo kainomis, o konsultacinė išvada parengta net ne rengiant Patikslintą planą, o gerokai vėliau - prieš kreipiantis į teismą dėl Patikslinto plano tvirtinimo teismo tvarka nesant kreditoriaus pritarimo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad R. K. ilgą laikotarpį nedėjo pastangų, kad Patikslintas planas būtų kuo greičiau teikiamas tvirtinimui ir kad būtų surastas vieningas sprendimas su kreditore dėl turto pardavimo ar išsaugojimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nekilnojamasis turtas nėra įkeistas, nėra jokio susitarimo su kreditore, todėl nurodyta FABĮ nuostata nėra aktuali pareiškėjai ir negali būti taikoma. Teismas sutiko su kreditore, kad P. K. iš darbo santykių gaunamų pajamų pakaktų kito būsto nuomai.
14. Teismas pripažino pagrįstais ir kreditorės prieštaravimus dėl Patikslintame plane numatyto administravimo išlaidų administruojant nekilnojamąjį turtą dydžio – 15 proc. nuo gautos lėšų sumos pardavus nekilnojamąjį turtą, jeigu jis būtų parduodamas. Po pirmo kreditorių susirinkimo kreditorė UAB „GelvoraSergel“ siūlė pareiškėjai, kad atsižvelgus į jos turto vertę, nemokumo administratoriaus atlygis galėtų sudarytų 4 proc. nuo sumos, gautos už turto pardavimą, tačiau ji į kreditorės pastabas neatsižvelgė ir Patikslintame plane paliko tas pačias administravimo išlaidas. Nėra aiški reali nekilnojamojo turto vertė, taigi neįmanoma nustatyti, kokia suma konkrečiai būtų skiriama administravimo išlaidoms ir spręsti, ar ši suma atitiktų FABĮ 22 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas sprendė, kad R. K. pateiktas 2025 m. kovo 4 d. patikslintas mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinamas, nes neatitinka FABĮ 7 straipsnyje keliamų reikalavimų ir yra pagrindas nutraukti bankrutuojančio asmens R. K. bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Pareiškėja R. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą patvirtinti patikslintą mokumo planą arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas pateikė teismui motyvuotus procesinius prašymus, kurių teismas netenkino, skundžiamoje nutartyje teismas nieko nepasisakė dėl atmestų procesinių prašymų ir iš esmės nesprendė skolininko ir kreditoriaus interesų įvertinimo klausimo, taip pažeisdamas pareiškėjos teisę į visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą. Teismo atsisakymas leisti pareiškėjai kreiptis dėl nepriklausomo mokumo atkūrimo plano projekto įvertinimo yra neproporcingas ir apribojo pareiškėjos galimybes įrodyti plano įgyvendinamumą. Teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Patikslinto plano, nepagrįstai vadovavosi tik kreditorės pastabomis, kurios yra subjektyvaus - spėliojimo pobūdžio, nepagrįstos realiais faktais ar dokumentais. Pareiškėja pateikė bendradarbiavimo sutartis su organizacijomis, pagal kurias bet kuriuo metu gali būti suteikta aktyvaus turizmo paslauga. Plane nurodytos planuojamos gautinos pajamos (6 000 Eur per metus) iš individualios veiklos yra realios, tai patvirtina ir jau šiuo metu rezervuojamos stovyklavietės. Teismas nepagrįstai nevertino pateiktų Pareiškėjos įrodymų, kurie paaiškina 2017-2024 metų individualios veiklos sąlygas, COVID-19 ir asmeninio pobūdžio ribojimus, kurių 2025 metais nebeliko. Teismas iš esmės nevertino pareiškėjos pajamų iš individualios veiklos augimo galimybių nuo ~1 000 Eur iki 6 000 Eur per metus, nors toks augimas buvo objektyviai paaiškintas. Sezoniškumas yra natūralus kaimo turizmo, edukacinių stovyklų veikloje, būtent todėl plane numatytas veiklos intensyvinimas nuo gegužės iki spalio mėnesio.
17. Pareiškėja posėdžio metu teismą patikino, kad kvies į tradicinę sodybą sertifikuotus amatininkus demonstruoti tradicinius amatus, kas leis užtikrinti patikslinto plano įgyvendinimą ir gavus papildomų pajamų padidinti mokėjimus kreditorei UAB „GelvoraSergel“. Pareiškėjai nekilnojamojo turto pardavimas būtų tiesiog pražūtingas, nes ji prarastų šaltinį, generuojantį pajamas, būtinas pragyvenimui ir prarastų vienintelį būstą, kuriame ji gyvena. Pareiškėja pateikė fotonuotraukas, kurios akivaizdžiai parodo fizinį statinių nusidėvėjimą. Nekilnojamojo turto vertė negali būti nustatoma remiantis abstrakčiais brokerių komentarais be faktinės atliktos apžiūros. Pareiškėjos turtas yra (duomenys neskelbtini)parko teritorijoje, įstatymas neįpareigoja pareiškėjo atlikti turto vertinimą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyvus, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai neįvertino administratoriaus pasisakymuose ir replikose išsakytos aiškios pozicijos, o tai suponuoja į teismo šališkumą kreditorės atžvilgiu. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog kreditorė UAB „GelvoraSergel“ neįrodė, kad plano įgyvendinimas pagal Pareiškėjos pasiūlymą - paliekant turtą - būtų mažiau efektyvus, nei jo pardavimas. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek rajone, o juo labiau (duomenys neskelbtini)teritorijoje nuomos pasiūla itin ribota, todėl teigti, kad pareiškėja galėtų lengvai nuomotis tinkamą būstą neatitinka realybės. Vienas iš bankroto tikslų yra siekis apsaugoti asmens orumą ir išvengti visiško fizinio asmens nuskurdinimo.
Atsiliepimas
18. Trečiasis asmuo UAB „GelvoraSergel“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti.
19. Nurodė, kad pareiškėjos prašymai buvo pateikti po kelių teismo posėdžių atidėjimo (pareiškėjos prašymų pagrindu), būtent prieš teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas patikslinto mokumo atkūrimo plano (ne)tvirtinimo klausimas, kitaip tariant, nesavalaikiai, prašymai buvo nukreipti tik į bylos nagrinėjimo vilkinimą, prašymais nebuvo siekiama jokių realių pasekmių, kadangi prašymai buvo susiję su teismo posėdžio atidėjimo siekiamybe. Prašymai buvo visiškai nepagrįsti - Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos neteikia mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo įvertinimo paslaugų, kita vertus, pirmosios instancijos teismas yra kompetentingas pats įvertinti mokumo atkūrimo planą. Pareiškėjos deklaratyvūs samprotavimai apie dokumentų klastojimą buvo daugybę kartų atmesti tiek nagrinėjamoje bankroto byloje, tiek Vilniaus miesto teismuose nagrinėtose bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėjos bankroto byloje nemokumo administratorius išimtinai atstovavo tik pareiškėjos interesus ir visuomet palaikė tik pareiškėjos subjektyvią poziciją byloje, t. y., faktiškai veikė tik kaip pareiškėjos atstovas.
Šalies argumentai
20. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad ketina iš individualios veiklos gauti po 6 000 Eur pajamų į metus. Iš pareiškėjos pateiktų Gyventojo pajamų mokesčių deklaracijų už laikotarpį 2017-2023 m. galima spręsti, kad pareiškėja iš individualios veiklos per metus gaudavo tik apie 913 Eur. Taigi, pareiškėjai siekiant įgyvendinti Plane nurodytą tikslą gauti per metus 6 000 Eur pajamų jas reiktų padidinti beveik 10 kartų. Taip pat svarbu, jog Plane nurodant pajamų apimtį nebuvo įvertinta, jog bus privaloma iš jų atskaityti valstybei mokėtinus mokesčius (15% GPM ir kt.), dėl ko pajamos atitinkamai mažėtų. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad nėra jokių objektyvių duomenų ar prielaidų, jog pareiškėjai pavyktų padidinti pajamas iš individualios veiklos tokia didele apimtimi ir realiai gauti po 6 000 Eur pajamų į metus. Pareiškėja galimą pajamų padidinimą įrodinėjo tik subjektyviais teiginiais, tačiau nepateikė jokio konkretaus verslo plano, nenurodė jokių konkrečių infrastruktūros pokyčių, kurie leistų susidaryti bent kažkiek objektyvesnę nuomonę apie galimai didėsiančias pajamas. Pareiškėja nepateikė duomenų apie per 2024 m. gautas pajamas, iš ko galima spręsti, kad per 2024 m. pareiškėja pajamų iš individualios veiklos visiškai negavo, o kol kas per 2025 m. gautos pajamos už stovyklaviečių nuomą sudaro tik 170 Eur.
21. Objektyvią nekilnojamojo turto vertę gali nustatyti tik individuali turto vertinimo ataskaita, t. y. pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str. parengtas dokumentas. Nėra aišku kaip Konsultacinėje pažymoje nustatoma galutinė NT vertė - nėra atlikta jokių konkrečių paskaičiavimų, tiesiog lakoniškai užsimenama apie įvairių koeficientų taikymą ir vėliau pateikiama išvada dėl NT vertės. Pagrįstai spręsti apie tai, kokia apimtimi kreditorinis reikalavimas galėtų būti tenkinamas iš NT pardavimo galima būtų tik tuomet, kai būtų atliktas pareiškėjos NT vertinimas ir pateikta turto vertinimo ataskaita. Nesant šio dokumento atskirajame skunde pareiškėjos nurodyti pasvarstymai yra tik deklaratyvaus pobūdžio. NT pardavimas atneštų ženkliai didesnį ir greitesnį kreditorinio reikalavimo tenkinimą. Pareiškėjos darbinės funkcijos nėra susijusios su darbu ofiso patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) - pensijas reikia išvežioti po rajoną. Yra žinoma, kad pareiškėjos sūnus J. P. gyvena (duomenys neskelbtini), jis pareiškėjai neatlygintinai (panaudos pagrindais) yra suteikęs automobilį, todėl manytina, kad ir su potencialiu būstu galėtų pagelbėti. Pareiškėjos bankroto procesas trunka jau septintus metus - per tokį laikotarpį pareiškėja turėjo visas galimybes pasirūpinti alternatyvaus būsto įsigijimu arba nuoma.
22. Plane nurodytos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį - 799 Eur. Pardavus NT reiktų atimti iš paminėtos sumos išlaidas susijusias su nekilnojamuoju turtu, t. y.: nekilnojamojo turto objektų remonto darbus ir medžiagas, elektrą ir šildymą malkomis, žemės mokestį, kitas išlaidas susijusias su nekilnojamuoju turtu, viso - 232 Eur/mėn. Šią sumą atėmus iš 799 Eur liktų 567 Eur išlaidų/mėn. Pareiškėjos darbo užmokestis į rankas 908 Eur per mėnesį. Taigi, tokiu atveju liktų 341 Eur (908 - 567) piniginių lėšų, kurias pareiškėja kaip tik galėtų panaudoti būsto nuomai, netgi ir pačiuose (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pareiškėja neturi. Net jeigu pareiškėja faktiškai ir gyvena negyvenamose patalpose, tokia situacija teisės požiūriu nėra galima ir teisėta, taigi, iš jos negali atsirasti tam tikros pareiškėjos teisės. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja nei bankroto proceso eigoje, nei Mokumo atkūrimo plano svarstymo metu visiškai nebendradarbiavo su kreditoriumi, nedėjo jokių pastangų į kompromiso dėl NT pardavimo suradimą, tačiau atvirkščiai, nukreipė visas pastangas į bandymą išvengti kreditorinio reikalavimo (iki jo patvirtinimo teisme), o Mokumo atkūrimo plano rengimo ir svarstymo stadijoje - tik į savo subjektyvius interesus ir kreditorinio reikalavimo tenkinimą kuo mažesne apimtimi. Mano, kad tokie pareiškėjos veiksmai negali būti laikomi suderinamais su adekvačia skolininko ir jo kreditoriaus interesų pusiausvyra, taip pat su bankrutuojančio asmens sąžiningumo principu, ką teisingai nutartyje akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Nurodytoje situacijoje negalimas tolimesnis bankroto proceso vilkinimo iš pareiškėjos pusės toleravimas, tokiu būdu vis atitolinant įsiskolinimo išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto.
Motyvuojamoji dalis
IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl rašytinių paaiškinimų
24. Apeliantė į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės atsiliepia į suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktus argumentus ir papildo atskirąjį skundą. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja iš esmės papildo savo atskirąjį skundą, atsiliepia į suinteresuoto asmens atsiliepimo į atskirojo skundo argumentus, pareiškėjos prašymas dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo civilinėje byloje netenkinamas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
25. Bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netvirtino R. K. 2025 m. kovo 4 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano ir nutraukė jos bankroto bylą.
26. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
27. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas priimta nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; 2) teismas nepatvirtina plano; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių; 5) paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 6) fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; 7) iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla; 8) fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 9) fizinis asmuo miršta; 10) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).
28. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepatvirtino pareiškėjos mokumo atkūrimo plano. Plano sudarymas, plano projekto tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija, įvertinus parengto mokumo atkūrimo plano projekto atitiktį įstatymo reikalavimams, yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso bankrutuoti siekiančiam fiziniam asmeniui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui; teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3-249-313/2016; 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
29. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. sausio 23 d. įvykusiame kreditorių susirinkime buvo nutarta nepritarti bankrutuojančio fizinio asmens parengtam mokumo atkūrimo plano projektui, nurodant nepritarimo priežastis bei pasiūlyta jį patikslinti. 2025 m. kovo 28 d. antrojo kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta nepritarti R. K. parengtam patikslintam plano projektui, nes plano projektas neatitinka FABĮ keliamų reikalavimų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kreditorius nurodė išsamias nesutikimo su planu priežastis.
30. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad plane nurodytos planuojamos gautinos pajamos (6 000 Eur per metus) iš individualios veiklos yra realios, tai patvirtina ir jau šiuo metu rezervuojamos stovyklavietės, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka. Pareiškėjos patikslintame plane nurodyta, kad kreditorės finansinių reikalavimų tenkinimui pagrindinės lėšos – 500 Eur bus skiriamos iš lėšų, gautų už individualią veiklą nurodant Patikslinto plano VIII skyriuje, kad iš individualios veiklos (nuo gegužės 15 d. iki rugsėjo 30 d.) ketina gauti 6 000 Eur per metus, tačiau tokie pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių realias pareiškėjos galimybes gauti 6 000 Eur už individualią veiklą. Pateiktos pagal pajamų deklaracijų duomenis už 2017 m. – 2023 m. pajamos iš individualios veiklos siekė: 2017 m. – 850 Eur, 2018 m. – 420 Eur, 2019 m. – 1 309 Eur, 2020 m. – 1 007 Eur, 2021 m. – 1 253 Eur, 2022 m. – 425 Eur, 2023 m. – 1 123 Eur. Šie įrodymai patvirtina, jog pareiškėja nei vienais metais neuždirbo 6 000 Eur sumos, ji uždirbdavo ženkliai mažesnes sumas (apskaičiuojant vidurkį, per 7 metų laikotarpį, pareiškėja per metus gaudavo apie 913 Eur pajamų iš individualios veiklos). Byloje pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog 2025 metais ji turi realias galimybes uždirbti 6 000 Eur iš individualios veiklos. Šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu jau yra pasibaigęs 2025 m. vasaros sezonas ir pareiškėja jau žino, kiek gavo pajamų per šį sezoną, tačiau nors ji aktyviai naudojasi savo teisėmis ir teikia teismui rašytinius paaiškinimus, tačiau duomenų apie uždirbtas pajamas nepateikė, kas patvirtina, jog tikėtina, kad pareiškėja neuždirbo tiek, kiek prognozavo uždirbsianti.
31. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog plane turi būti nurodyta numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. FABĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą. Jeigu turtas parduodamas už mažesnę kainą, negu numatyta plane, būtinas fizinio asmens rašytinis sutikimas. Šiuo atveju Patikslintame plane pareiškėja nurodė, jog jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra nevertingas, todėl esą kreditorei labiau apsimokėtų nepardavinėti turto, o gauti įmokas kreditoriniam reikalavimui tenkinti iš pareiškėjos individualios veiklos pajamų. Kreditorė UAB „GelvoraSergel“ byloje nesutiko su tokia pareiškėjos pozicija, teigė, kad tik individualus turto vertinimas, po kurio parengiama turto vertinimo ataskaita, gali objektyviai atspindėti nekilnojamojo turto kainą. Kreditorė nurodė, kad pareiškėjai priklausanti sodyba su mišku, turinti didelę pakrantę su natūraliu vandens telkiniu, 78 km nuo Vilniaus, visada buvo vertingas ir populiarus objektas ir mano, kad galėtų būti vertinama mažiausiai 150 000,00 Eur, o ne 40 198 Eur, kiek teigia pareiškėja. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pateiktą konsultacinę pažymą vertino kritiškai, nes minėtas nekilnojamasis turtas nebuvo vertintas apžiūrint turtą vietoje, o pasikliaujant pateiktomis pareiškėjos nuotraukomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kadangi pareiškėjos pateiktoje pažymoje nebuvo vertintos turto vertei nustatyti ypač svarbios aplinkybės – nekilnojamojo turto individualios savybės ir būklė, įskaitant tai, kad sklypai yra (duomenys neskelbtini), ribojasi su ežero pakrante, žemės sklypai yra ūkio paskirties, sklypų didžiąją dalį užima miškas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja siekia išsaugoti nekilnojamąjį turtą, todėl individualus turto vertinimas jai nėra naudingas. Tai, kad pareiškėja vengia atlikti turto vertinimą rodo, jog pareiškėjos turtas, tikėtina, turi būti vertinamas žymiai didesne suma, nei tai nurodo pati pareiškėja ir kad pareiškėja šios informacijos nenori atskleisti teismui. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog kreditorė UAB „GelvoraSergel“ neįrodė, kad plano įgyvendinimas pagal pareiškėjos pasiūlymą - paliekant turtą - būtų mažiau efektyvus nei jo pardavimas, tačiau tokių aplinkybių, nesant atskleistos tikrosios nekilnojamojo turto vertės, įrodyti yra neįmanoma. Taigi, byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos patikslinto mokumo plano dalis, kuria jos turtas nėra parduodamas, pažeistų kreditorės interesus.
32. Pirmosios instancijos teismas, gavęs fizinio asmens plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turėjo patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas išsamiai įvertino visus bankrutuojančio asmens plano trūkumus ir darė pagrįstą išvadą, kad tikslindama mokumo atkūrimo planą, bankrutuojantis asmuo R. K. neatsižvelgė į pagrįstas kreditorių pastabas, neįvykdė pareigos pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Fiziniam asmeniui jau buvo sudaryta galimybė taisyti planą, kreditorius, nesutikdamas su pirminiu planu, išsamiai nurodė plano trūkumus, tačiau kaip jau nustatyta byloje, pareiškėja nusprendė nurodytų trūkumų, rengiant patikslintą planą, netaisyti. Iš kreditoriaus pastabų turinio matyti, kad pastabos yra susijusios su FABĮ 7 straipsnio nurodytais planui keliamais reikalavimais, todėl fiziniam asmeniui buvo kilusi pareiga patikslinti (pataisyti) planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, tačiau ji šios pareigos nesilaikė. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netvirtinti R. K. 2025 m. kovo 4 d. parengto patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano ir nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
33. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.