Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjai R. K. iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 14 d.

2. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“, kurios pavadinimas 2022 m. kovo 1 d. pakeistas į UAB „GelvoraSergel“, bankroto administratorei pateikė kreditorinį reikalavimą 306 107,04 Eur sumai.

3. Utenos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Gelvora“ kreditorinį reikalavimą 306 107,04 Eur sumai. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patvirtinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

4. Utenos apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Gelvora“ kreditorinį reikalavimą 303 300,51 Eur sumai. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl kreditorinio reikalavimo bei jo dydžio pagrįstumo perdavė nagrinėti iš naujo.

5. Kreditorė patikslintame prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nurodė, kad reikalavimo apimtis nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. prašymo pateikimo padidėjo, ir prašo patvirtinti kreditorinį reikalavimą dėl 292 238,26 Eur pagrindinės skolos, 1 013,14 Eur palūkanų ir 11 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 304 875,06 Eur sumai. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-189-1080/2023, turinčioje tiesioginį sąsajumą su nagrinėjama byla, pareiškėjos R. K. ieškinys buvo atmestas pilna apimtimi. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-321-640/2024). Nagrinėjamai bylai tuo sprendimu yra nustatyti aktualūs prejudiciniai faktai: R. K. buvo tinkamai informuota apie 2017 m. birželio 22 d. pradinio kreditoriaus AS „Reverta“ ir UAB „Gelvora“ sudarytą Gautinų sumų portfelio perleidimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ir laikytina, kad pateiktas pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą tinkamai informavo skolininkę apie sudarytą cesiją; iš 2017 m. gruodžio 1 d. Sandorio užbaigimo pažymos matyti, kad gautinų sumų, kurioms taikoma ši pažyma ir kurios laikomos perduotos perėmėjui (UAB „Gelvora“) pagal 2017 m. birželio 22 d. Sutartį sąraše skolininke įvardinta R. K.-N., Kreditavimo sutarties sudarymo data 2006 m. lapkričio 16 d. Nr. KSV/142, reikalavimo identifikacinis numeris (pagal Sutarties 1 priedą) (duomenys neskelbtini); antstolis R. V. vykdomosiose bylose Nr. 0179/16/00389 ir Nr. 0179/16/00390 vykdė priverstinius skolos išieškojimo veiksmus R. K. atžvilgiu ir 2017 m. lapkričio 17 d. patvarkymu informavo ją apie išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimą, 2018 m. liepos 3 d. patvarkymu jai buvo pateikta informacija apie skolos likutį, išieškotinos sumos detalizacija; 2016 m. lapkričio 29 d. ir 2017 m. kovo 7 d. antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais ji ir kiti bendraskoliai (D. N., D. B., A. Š.) informuoti apie išieškotos skolos dydį, likusios išieškotinos skolos dydį, vykdymo išlaidas. Reikalavimo teisę UAB „GelvoraSergel“ įgijo vykdymo proceso stadijoje. Taigi nagrinėjamoje byloje nebėra klausimo, ar buvo reikalavimo teisių perleidimas, ar yra skola ir reikia tik nustatyti, koks yra skolos likutis. Pažymėjo, kad 2017 m. birželio 22 d. pareiškėjos įsiskolinimas kreditorės naudai buvo 327 608,25 Eur ir procesinės palūkanos. Iš šios sumos buvo atimti iki bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo iš antstolio gauti mokėjimai, taip pat iš pareiškėjos bendraskolių bankroto administratorių gautos įmokos. Taip pat kreditorinis reikalavimas didinamas 11 623,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. išlaidomis, kurias kreditorei iš pareiškėjos priteisė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. papildoma nutartimi. Vykdomosiose bylose buvo daug skundų, bet visi jie buvo atmesti, tad vykdomieji įrašai yra teisėti ir galiojantys. Abu vykdomieji dokumentai negalėjo būti suvesti į vieną bylą, nes tokios egzistuoja antstolių bylų užvedimo taisyklės. Sutarties pasirašymo dieną nebuvo įmanoma iš karto perimti įkeisto turto, šalys nebuvo ir susitarusios datos, iki kada turi tai padaryti. Turtą antstolis realizavo iki kreditorė įstojo į vykdomąją bylą, todėl ir įrašai hipotekos registre nebuvo pakeisti.

6. Pareiškėja prašė kreditorės pareikšto kreditorinio reikalavimo netvirtinti. Nurodė, kad UAB „GelvoraSergel“ nepateikia paskolos perleidimą pagrindžiančio dokumento, todėl paskolos perleidimo ir nebuvo. Tiek ji, tiek bankroto administratoriai šešerius metus prašė, kad kreditorė pateiktų juridinę galią turinčius dokumentus, įrodančius, kokia skolos suma jai buvo (jeigu buvo) perleista. Šioje byloje kreditorė imitavo naujų dokumentų rengimą, pateikė neinformatyvius dokumentus. Duomenys apie kreditoriaus pasikeitimą nebuvo pažymėti hipotekos registre. Be to, 2016 m. kovo 22 d. AS „Reverta“ atstovė UAB „NIF Lietuva“ pasiūlė pasirašyti sutartį, numatančią, kad varžytynėse pardavus visą įkeistą turtą, bendraskoliai sumoka 15 000 Eur ir lieka nebeskolingi. 2016 m. gegužės 9 d. susitarimas bendraskolių buvo pasirašytas. Tokiu atveju bankrutavę bendraskoliai jau yra padengę 15 000 Eur skolą ir yra likusios neapmokėtos tik kreditorės pateiktos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjos nuomone, kreditorės pateiktų įrodymų visuma nepagrindžia kreditorinio reikalavimo ir jo įsigijimo fakto bei dydžio.

7. Nemokumo administratorius R. P. prašė netenkinti kreditorės kreditorinio reikalavimo, o kreditorei UAB „GelvoraSergel“ nepateikus juridinę galią turinčių dokumentų, įrodančių, kokio dydžio R. K. skolos sumą pirko iš AS „Reverta“, fizinio asmens bankroto bylą, kaip neįrodžius kreditorinio reikalavimo, nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Utenos apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi tenkino UAB „GelvoraSergel“ prašymą patvirtinti patikslintą kreditorinį reikalavimą. Patvirtino R. K. kreditorių ir jo finansinių reikalavimų sąrašą: UAB „GelvoraSergel“ kreditorinio reikalavimo dydis – 304 875,06 Eur: 292 238,26 Eur pagrindinė skola, 1 013,14 Eur palūkanos, 11 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidos.

9. Teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo sustabdęs R. K. bankroto bylą iki įsiteisės sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-189-1080/2023 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams UAB „Gelvora“, AS „Reverta“, AB „Citadele“ bankui, notarui E. N. dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei vykdomojo įrašo panaikinimo. Teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-189-1080/2023 ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10. Išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-189-1080/2023 duomenimis ir iš rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad tarp AB Parex bankas, pareiškėjos R. K. (tuo metu – P.), D. N., A. Š. ir D. B. 2006 m. lapkričio 16 d. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. KSV/142, pagal kurią buvo suteiktas 1 135 000 Lt (328 718,72 Eur) kreditas žemės sklypų pirkimui. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį Nr. KSV/142 įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka (hipotekos lakštai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). AB Parex bankas 2010 m. liepos 31 d. Kredito portfelio perleidimo sutartimi Nr. 10-247 reikalavimo teises pagal Kredito sutartį Nr. KSV/142 perleido naujajam kreditoriui AS Parex banka. Apie tai pareiškėja informuota 2010 m. liepos 31 d. raštu Nr. V-9/6941. AS Parex banka 2012 m. gegužės 10 d. pakeitė pavadinimą į AS „Reverta“. Pareiškėjai nevykdant savo prievolių pagal Kreditavimo sutartį Nr. KSV/142, AS „Reverta“ kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo. Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N. 2014 m. kovo 20 d. atliko vykdomuosius įrašus Nr. 2793 ir Nr. 2795.

11. AS „Reverta“ ir UAB „Gelvora“ 2017 m. birželio 22 d. sudarė Sutartį Nr. 17-50-06, pagal kurią AS „Reverta“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į visas pareiškėjos mokėtinas sumas pagal 2006 m. lapkričio 16 d. Kreditavimo sutartį Nr. KSV/142. Apie reikalavimo teisių perleidimą R. K. informuota 2017 m. rugsėjo 12 d. pranešimu. Teismas sprendė plačiau faktinių aplinkybių nekartoti nesant būtinumo ir konstatavo, jog minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

12. Kreditorė pateikė teismui išverstą į valstybinę kalbą 2017 m. birželio 22 d. Sutartį su priedais, pagal kurią reikalavimo teisės perleistos į 4 415 skolininkų, jų tarpe ir į skolininkus pagal Kreditavimo sutartį Nr. KSV/142 (eilės Nr. 111, reikalavimo identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), skolininkų grupės ID 341), 2017 m. gruodžio 1 d. Sandorio užbaigimo bei Duomenų rinkmenas, t. y. pilnos ir itin didelės apimties dokumentus. Kreditorės atstovas nurodė, kad laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, Sutarties konfidencialumo ir banko paslapties išsaugojimo nuostatų, dokumentuose yra uždengti su nagrinėjama byla nesusijusių asmenų (kitų skolininkų) duomenys, taip pat komercinę paslaptį (pvz., reikalavimo teisių įsigijimo kaina) sudarantys duomenys. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su tokia pozicija.

13. Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad priešingai nepagrįstiems ir deklaratyviems pareiškėjos argumentams, kad neva kreditorė nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių jos skolos įsigijimo faktą bei sumą, iš tikrųjų reikalavimo teisės, kylančios iš Kreditavimo sutarties Nr. KSV/142, neabejotinai buvo perleistos kreditorei. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėjai buvo žinoma apie skolą, jos dydį, jai pateiktas Sutarties vertimas ir kiti duomenys, ji buvo tinkamai informuota apie sudarytą Sutartį ir laikytina, jog pateiktas pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą tinkamai informavo skolininkę apie sudarytą cesiją. Pareiškėjos reikalavimas minėtoje civilinėje byloje pripažinti niekine ir negaliojančia Sutartį dalyje dėl reikalavimo teisės pagal Kreditavimo sutartį Nr. KSV/142 su visais jos priedais ir pakeitimais, netenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartyje taip pat konstatavo nenustatęs Sutarties negaliojimo pagrindų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė nepasisakyti dėl pareiškėjos išsakytų teisiškai nemotyvuotų pasvarstymų apie antspaudo ant Sandorio užbaigimo pažymos nebuvimą ir kt.

14. Pareiškėja civilinėje byloje Nr. e2-189-1080/2023 ieškiniu, be kita ko, prašė panaikinti vykdomuosius įrašus Nr. 2793 ir Nr. 2795, tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu šis reikalavimas netenkintas. Teismas nustatė, kad skola pagal vykdomąjį įrašą Nr. 2793 sudaro 1 458 560,58 Lt (422 428,34 Eur): 1 135 000 Lt kreditas, 169 307,24 Eur palūkanos, 154 234,01 Lt netesybos, 19,33 Lt kitos išlaidos. Skola pagal vykdomąjį įrašą Nr. 2795 yra tokia pati, kaip ir vykdomajame įraše Nr. 2793, o abiejose vykdomosiose bylose susidarė viso 2 293,30 Lt (664,19 Eur) notarinių išlaidų. Abiejuose vykdomuosiuose įrašuose nurodyta, kad nuo 2014 m. sausio 22 d. iki vykdomųjų įrašų visiško įvykdymo turi būti skaičiuojamos palūkanos. Taigi viso pagal vykdomuosius įrašus susidaro 423 092,53 Eur suma ir procesinės palūkanos. Būtent tokios sumos nurodytos ir antstolio patvarkymuose priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus.

15. Teismas nustatęs, kad antstolis R. V. 2016 m. kovo 30 d. priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus, kai išieškotoju tuo metu buvo AS „Reverta“; įkeistas turtas varžytynėse buvo parduotas iki 2017 m. lapkričio 14 d., t. y. iki antstolis vykdomosiose bylose pakeitė išieškotoją, padarė išvadą, jog pareiškėjos bei jos atstovės argumentai apie neįvykusį reikalavimo perleidimą, kadangi buvo neatlikti pakeitimai viešajame hipotekos registre, laikytini neaktualiais.

16. Teismas nurodė, kad jam nekyla abejonių dėl išieškomų sumų kitimo nuo 2016 m. Iš byloje pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ji buvo informuota apie vykdymo veiksmus, detalų vykdymo išlaidų paskaičiavimą, išieškotų lėšų paskirstymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendime akcentuotas aktyvus pareiškėjos dalyvavimas priverstinio vykdymo procese. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtose bylose Nr. 2YT-23923-430/2016 ir Nr. 2-7570-809/2018 pareiškėjos skundas ir pareiškimas netenkinti, nenustačius, kad antstolis R. V. būtų nesilaikęs įstatymo nuostatų. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, jog jam taip pat nėra pateikta jokių naujų objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti antstolio vykdomo išieškojimo teisėtumu. Atsižvelgęs į tai, bei įvertinęs, jog be pareiškėjos deklaratyvių pasvarstymų nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų abejonių antstolio darbo kokybe ir (ar) išieškomų skolos sumų apskaičiavimu nurodytose vykdomosiose bylose, teismas sprendė, kad kreditorinį reikalavimą ginčyti pareiškėjai motyvuojant netinkamais ir neaiškiais antstolio vykdomaisiais veiksmais, nėra jokio pagrindo.

17. Teismas nustatė, kad iš bendraskolių bankroto administratoriaus laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2022 m. spalio 12 d. gavo 12 855,64 Eur. Šią sumą atėmus iš skolos likučio, apskaičiuoto ir nurodyto antstolio 2018 m. rugsėjo 10 d. rašte, gaunasi, kad pagrindinė skola sudaro 292 238,26 Eur (305 093,90 Eur – 12 855,64 Eur). Kreditorės paskaičiuotos palūkanos už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. sudaro 1 013,14 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-189-1080/2023 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. papildoma nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-321-640/2024 iš pareiškėjos R. K. UAB „GelvoraSergel“ naudai priteista iš viso 11 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo eigoje laikėsi pozicijos, kad su AS „Reverta“, atstovaujama UAB „NIF Lietuva“, buvo pasirašiusi susitarimą dėl skolos grąžinimo. Tačiau pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pati nurodo, kad tiek 2014 m. rugpjūčio 13 d., tiek ir 2015 m. lapkričio 23 d. susitarimai nebuvo įvykdyti iš kredito gavėjų pusės ir pasibaigė. Teismui nėra pateikta AS „Reverta“ pasirašyta šio susitarimo kopija, įkeistas turtas buvo realizuotas vėliau (t. y. 2017 m. lapkričio 14 d.), taip pat nėra jokių duomenų, kad skolininkai būtų AS „Reverta“ pervedę 15 000 Eur. Teismas nurodė, jog jam nekyla abejonių, kad AS „Reverta“ ir bendraskoliai tarėsi dėl susitarimo, jo sąlygų, galimai buvo planuotas jo pasirašymas, tačiau AS „Reverta“ nepasirašė. Be to, 2020 m. spalio 22 d. bei 2023 m. birželio 7 d. patvirtinimais AS „Reverta“ yra išreiškusi aiškią poziciją, jog su R. K. ir kitais bendraskoliais nei 2016 m., nei jokia kita data nebuvo sudariusi susitarimo, kuriuo būtų mažinamas jos ar kitų bendraskolių įsiskolinimas ir jis sumažintas iki 15 000 Eur.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2018 m. balandžio 23 d. pareiškime nurodė, kad skola UAB „Gelvora“ sudaro 316 786,59 Eur. Taigi pareiškėja skolą kreditorei pripažino, tačiau bankroto bylos nagrinėjimo eigoje savo poziciją pakeitė. Visgi įrodymų, kurie galėtų paneigti jos atkakliai ginčijamo kreditorinio reikalavimo nepagrįstumą, byloje nepateikta. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad UAB „GelvoraSergel“ kreditorinio reikalavimo dydis yra pagrįstas ir įrodytas, todėl sprendė kreditorinį reikalavimą tvirtinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20. Pareiškėja (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – peržiūrėti kreditorinio reikalavimo dydį ir sumažinti 304 875,06 Eur sumą iki 147 881,16 Eur. Atskirojo skundo argumentai:

20.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir be jokio pagrindo nesiaiškino esminio dalyko tvirtinant kreditorinį reikalavimą, t. y. kokio konkretaus dydžio skaitine išraiška R. K. skolą galimai pirko UAB „GelvoraSergel“ ir įgijo teisę reikalauti. Kreditorė teismui nepateikė jos reikalavimą pagrindžiančio juridinę galią turinčio dokumento - vientisos 2017 m. birželio 22 d. Sutarties su R. K. skolos kaip sudedamosios perleidžiamo paskolų portfelio dalies sumos dydžio, nuo ko būtų buvę galima skaičiuoti kreditorinio reikalavimo dydį. Teismas nesiaiškino ir netyrė ar R. K. skola – jos skaitinė išraiška buvo 2017 m. birželio 22 d. Sutartimi perkamo paskolų portfelio dalis, kadangi portfelis ir susidėjo iš kelių tūkstančių asmenų paskolų sumų, o kaip įrodymą pateikė visą retušuotą, neinformatyvų 2017 m. birželio 22 d. Sutarties priedą Nr. 1 perimtų paskolų sąrašą, kuriame, nei R. K. ir bendraskolių (kadangi paskola buvo įforminta kaip grupės asmenų) jokio finansinio įsipareigojimo nėra. Be to, teismui nebuvo pateiktos visos 2017 m. birželio 22 d. Sutarties priedų, dokumentų bei jų vertimų kopijos, kurios yra reikšmingos įrodant faktą, kad UAB „GelvoraSergel“ neperėmė iš perleidėjo AS „Reverta“ dabar reikalaujamos iš R. K. ir bendraskolių sumos.

20.2. Teismas nevertino aplinkybės, kad kreditorė nebuvo teisėta, nes nebuvo pakeista kaip to reikalavo Sutarties sudarymo metu (2017 m. birželio 22 d.) iki 2017 m. liepos 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos, t. y. pažeidžiant CPK 596 str. 1 d. reikalavimą, kad jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. 2017 m. birželio 22 d. Gautinų sumų perleidimo sutartimi galimai įgytas finansines teises UAB „GelvoraSergel“ galėjo įgyti tik teisiškai teisėtai pakeista kaip naujoji kreditorė, t. y. teismo sprendimu.

20.3. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-189-1080/2023 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. papildoma nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-321-640/2024, nes R. K. aukščiau nurodytu ieškiniu yra pareikšti reikalavimai dėl sandorių negaliojimo, o ne dėl skolos priteisimo, todėl 2017 m. birželio 22 d. Sutartimi reikalavimo teisių perleidimo ar neperleidimo, sutarties sąlygų vykdymo ar nevykdymo, UAB „GelvoraSergel“ kreditorinio reikalavimo dydžio, sudėties nustatymo aplinkybės R. K. atžvilgiu ir R. K. įsiskolinimo priverstinio išieškojimo proceso susijusios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Apeliantės nuomone, teismo ir UAB „GelvoraSergel“ argumentai susiję su R. K. įsiskolinimo dydžiu, jo įsigijimo kainomis ir pan. teisinės reikšmės neturi ir nėra vertintini.

20.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino AS „Reverta“ ir UAB „Gelvora“ Gautinų sumų portfelio perleidimo sutarties Nr. 17-50-06 (toliau – 2017 m. birželio 22 d. Sutartis) sąlygų ir faktinių aplinkybių, neanalizavo fakto ar tikrai UAB „Gelvora“ įgijo teises į R. K. konkretaus dydžio prievolę. Teismas nepasisakė dėl Sutarties esminių sąlygų vykdymo, nevertino fakto ar įsigaliojo apeliantės prievolės perleidimo momentas. Teismas neįsitikino, kad nuosavybės teisė ir teisinis interesas į teises susijusias su atitinkamomis R. K. gautinomis sumomis ir susijusiomis papildomomis teisėmis ir reikalavimais perėjo iš perleidėjo UAB „GelvoraSergel“ kaip perėmėjui, kaip to reikalauja Sutarties 11 dalies sąlygos. Juolab, kad minėtos dalies sąlygose nurodoma ir tai, kad perėmėjas gauna teisę į perimtą nekilnojamąjį turtą tik tada, kai perėmėjo, tai yra UAB „GelvoraSergel“ teisė yra registruojama atitinkame registre. Tačiau nei reikalavimo teisė, nei įkeistas nekilnojamasis turtas hipotekos registre UAB „GelvoraSergel“ vardu neįregistruota, todėl darytina išvada, kad UAB „GelvoraSergel“ teisės į reikalavimą neįsigaliojo.

20.5. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino to fakto, kad naujasis kreditorius turėjo būti pakeistas per 30 d., o antstolis elgdamasis nesąžiningai pakeitė kreditorių tik 2017 m. lapkričio 17 d. (po 5 mėn.) ir tik po to kai 2017 m. lapkričio 14 d. varžytynėse buvo parduotas AS „Reverta“ įkeistas R. K., bendraskolių ir trečiojo asmens turtas bei skubiai pervesti pinigai UAB „GelvoraSergel“.

20.6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu perleidžiamas reikalavimas, kurio įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tai tokio reikalavimo perleidimas turi būti registruojamas hipotekos registre (CPK 557 str.). Tai, kad šis perleidimo faktas pažymimas viešame registre nurodo ir CK 6.109 straipsnio 3 dalyje. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Hipotekos registro archyvo išraše Nr. SR 10-5599(18) įregistruoto kreditoriaus UAB „GelvoraSergel“ nėra. Vadinasi, jei UAB „GelvoraSegel“ būtų perėmus teises į reikalavimą, būtų padariusi atitinkamus įrašus hipotekos registre. Teismas nevertino ir nepareikalavo tokio įrodymo.

20.7. Pirmosios instancijos teismas nevertino fakto dėl notaro išduotų dviejų vienodų vykdomųjų įrašų vienam apeliantės finansiniam įsipareigojimui. Teismas pritardamas UAB „GelvoraSergel“ klaidingai aiškina, kad vykdomieji įrašai buvo du, nes buvo du hipotekos lakštai. Tuo tarpu faktai yra kitokie. Kiekviename iš Hipotekos lakštų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodoma atskira suma, kuria dengiama apeliantės ir Bendraskolių paskolos rizika, tačiau vykdomuosiuose įrašuose nurodyta išieškoti ta pati 423 092,53 Eur suma ir procesinės palūkanos. Taigi, akivaizdu, kad sumos dubliuojasi ir skolininkui galėjo būti taikyta dviguba atsakomybė. Jeigu su dviem vienodais įrašais sumos nebūtų dubliuojamos, tai notaras būtų padaręs du skirtingus vykdomuosius įrašus, pagal hipotekos lakšte įkeistą turtą ir nurodytas pinigų sumas.

20.8. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl antstolio darbo kokybės, jos nuomone, teismas nepagrįstai remiasi antstolio teikiamu kreditorinio reikalavimo sumų skaičiavimu. Nurodo, kad antstolio dokumentuose (patvarkyme, pažymoje, lėšų paskirstyme) nurodomos skirtingos sumos, kiekviename dokumente akivaizdžios klaidos. Antstolis nusižengdamas įstatymams vienam apeliantės finansiniam įsipareigojimui dengti užveda dvi identiškas bylas. Neaišku nuo kokios reikalavimo sumos, nežinia kokio dydžio ir kokias palūkanas skaičiuoja antstolis, sumos kiekvienai datai skirtingos, skirtinguose dokumentuose rodo skirtingas gautas, užskaitytas sumas.

20.9. Apeliantė nurodo, kad teismas neatliko 2016 m. gegužės 9 d. UAB „NIF Lietuva“ Susitarimo, kilusio iš 2016 m. kovo 22 d. susitarimo dėl skolos grąžinimo (toliau – Susitarimas) su bendraskoliais: D. N., A. Š., D. B., R. K. (buvusi P.) (toliau – Bendaskoliai) faktinės analizės ir nevertino ar UAB „Gelvora“ neįgijo reikalavimų daugiau negu priklausė kreditoriui AS „Reverta“. UAB „Gelvora“ nurodė, kad ji 2017 m. birželio d. Gautinų sumų portfelio perleidimo sutartimi perėmė visas kreditoriaus teises ir pareigas, vadinasi perėmė ir Susitarimo įsipareigojimus. Perimdama dokumentus, UAB „Gelvora“ turėjo žinoti apie visus papildomus AS „Reverta“ ir bendraskolių susitarimus bei įsipareigojimus. Apeliantės suma kilusi iš dalies įvykdyto 2016 m. gegužės 9 d. UAB „NIF Lietuva“ Susitarimo dėl skolos grąžinimo pagal Susitarimo sąlygas yra 14 7881,16 Eur. Sumos detalizavimas: 15 000 Eur Susitarime nurodyta suma atimta bendraskolių sumokėta suma - 12 855,64 Eur pridėta palūkanos + 1 013,14 ir UAB „GelvoraSergel“ priteistos bylinėjimosi išlaidos + 11 623,66 Eur).

21. Nemokumo administratorius R. P. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – peržiūrėti kreditorinio reikalavimo dydį ir sumažinti 304 875,06 Eur sumą iki 147 881,16 Eur. Nurodo, kad atskirajame skunde labai kvalifikuotai išdėstytos faktinės aplinkybės, argumentai bei motyvai. Administratorius sutinka su pareiškėjos pareikštu atskiruoju skundu, pritaria skunde išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, motyvams ir argumentams.

22. Suinteresuotas asmuo A. Š. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos atskirąjį skundą nagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

22.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas ignoravo jo procesines teises, nes nepranešė apie 2024 m. rugsėjo 4 d. vyksiantį teismo posėdį bei 2024 m. rugsėjo 18 d. baigiamąjį posėdį. Nutartis buvo priimta jam nedalyvaujant posėdyje ir nežinant apie jį. Nagrinėjamas ginčas dėl kreditorinio reikalavimo sumos yra svarbus, nes priimtas teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius bei įgyja prejudicinę reikšmę jam ir bendraskoliams.

22.2. Bendraskoliai palaiko apeliantės poziciją tiek dėl 2016 m. gegužės 9 d. Susitarimo su UAB „NIF Lietuva“ patvirtinto konkliudentiniais veiksmais pripažinimo, tiek dėl 2017 m. birželio 22 d. Gautinių sumų portfelio perleidimo sutartimi galimai perleistos UAB „GelvoraSergel“ kreditorinio reikalavimo bet neįrodytos galimai perleistos skolos sumos dydžio.

23. Suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

23.1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas atėmė iš jo ir bendraskolio A. Š. teisę dalyvauti bylos nagrinėjime tuo metu, kai buvo iš esmės analizuojamos šalių pozicijos, esminiai ginčo momentai. Suinteresuotiems asmenims A. Š. ir jam nebuvo įteikti šaukimai į 2024 m. rugsėjo 4 d., 2024 m. rugsėjo 18 d. vyksiančius teismo posėdžius. Tinkamas neinformavimas solidariai atsakingos bylos šalies apie bylos nagrinėjimą buvo esminis proceso teisės normų teismo pažeidimas ir turėjo įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

23.2. Teismas pakankamai išsamiai nesiaiškino bei neįvertino visų reikšmingų aplinkybių teisingai nustatyti kodėl UAB „GelvoraSergel“ pateikė du skirtingus 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2024 m. rugpjūčio 16 d. 2017 m. birželio 22 d. Gautinų sumų perleidimo sutarties vertimus, neįvertino jų tikrumo, nėra aišku kuriuo variantu, galimai suklastotu, teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį. Byloje esant prieštaringiems įrodymams, teismas turėjo aiškintis tikrąją konkrečią apeliantės ir bendraskolių galimai perleistą įsipareigojimų sumą, kuri buvo perleidimo momentu ir įrašyta minėtos sutarties prieduose.

23.3. Teismas nepagrįstai patvirtino UAB „GelvoraSergel“ kreditorinį reikalavimą 304 875,06 Eur sumai, nes remiamasi 305 093,90 Eur suma dėl kurios nepagrįstumo buvo pasisakyta net dviejuose aukštesnės instancijos teismuose ir pirmosios instancijos teismo nutartys dėl patvirtinto nepagrįsto kreditorinio reikalavimo dydžio, panaikintos. Teismas nepagrįstai ignoravo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-732-544/2019) ir 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-661-425/2020) nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, kurios turi prejudicinę galią pareiškėjos bylai ir dėl jų nepasisakė. Tokiu būdu teismas pažeidė ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

23.4. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismas, tvirtindamas kreditorinio reikalavimo sumos dydį, negalėjo remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-189-1080/2023), nes nurodytoje byloje ginčo dalykas buvo pareikšti reikalavimai dėl sandorių negaliojimo, o ne dėl perleisto skolos dydžio ir teisių perėmimo. Vilniaus apylinkės teismas nenagrinėjo nei 2017 m. birželio 22 d. Sutartimi reikalavimo teisių perleidimo ar neperleidimo fakto ir sutarties sąlygų vykdymo ar nevykdymo, nei UAB „GelvoraSergel“ kreditorinio reikalavimo dydžio ar sumos sudėties nustatymo.

24. Kreditorė UAB „GelvoraSergel“ atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

24.1. Pirmosios instancijos teismo nagrinėjama apeliantės bankroto byla ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-189-1080/2023 turi tiesioginį sąsajumą (abiejose bylose dalyvauja (dalyvavo) tos pačios šalys, didžiąją dalį įrodinėjimo dalyko sudaro (sudarė) tie patys faktai ir t.t.). todėl teismas: (i) teisingai konstatavo, jog kitoje teisminėje byloje, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-189-1080/2023, nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę pirmosios instancijos teismo išnagrinėtai apeliantės bankroto bylai, (ii) pagrįstai rėmėsi paminėtoje kitoje civilinėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais.

24.2. Kreditorė nurodo, kad teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes apibrėžiančias įsiskolinimo atsiradimą ir priverstinio skolos išieškojimo pradėjimą. Nurodytos aplinkybės yra itin svarbios, kadangi leidžia nustatyti ne tik pradinio įsiskolinimo susiformavimo detales, bet ir jo kitimą laike iki reikalavimo teisių perleidimo kreditorei UAB „GelvoraSergel“. Tuo pačiu, paminėtos aplinkybės paneigia apeliantės nepagrįstus teiginius dėl neva neaiškaus įsiskolinimo susiformavimo, neaiškaus kitimo ir pan.

24.3. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo R. K. nurodė, kad pripažįsta savo įsiskolinimą kreditorei UAB „GelvoraSergel“, tačiau, kreditorės nuomone, siekdama vilkinti bankroto bylą bei nesąžiningai pasinaudoti bankrutuojančio asmens statusu jau aukščiau aptartoje kitoje civilinėje byloje (dėl sandorių ginčijimo), vėliau bankroto bylos nagrinėjimo eigoje savo poziciją pakeitė ir kreditorės reikalavimą ėmė ginčyti. Apeliantė, turėdama nemažai darbo banke bei teisinės patirties, taip pat, įsivertinusi tai, kad įsiskolinimas yra atsiradęs pakankamai seniai, yra įvykę keli reikalavimo teisių perleidimai, per įsiskolinimo egzistavimo periodą yra įvykę daug faktinių aplinkybių, sudaryta nemaža apimtis sudėtingų dokumentų – pvz., sutartis, pagal kurią reikalavimas perleistas UAB „GelvoraSergel“ naudai, yra su tarptautiniu elementu, itin didelės apimties pagal perleistų reikalavimo teisių skaičių, taip pat, pakankamai sudėtinga teisinės technikos bei įgyvendinimo prasme, nutarė tokia situacija nesąžiningai pasinaudoti, t. y. pasirinko visiško įsiskolinimo neigimo bei nesąžiningo ir deklaratyvaus manipuliavimo įvairiomis faktinėmis aplinkybėmis, dokumentais, pačios apeliantės deklaratyviais samprotavimais ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, taktiką, ją papildydama nuolatiniais procesiniais prašymais dėl įrodymų išreikalavimo, kurių neva trūksta bylos visapusiškam išnagrinėjimui. Kreditorės nuomone, tokia taktika apeliantės buvo iš anksto apgalvota, siekiant kaip įmanoma labiau atitolinti apeliantei priklausančio turto pardavimo procesą.

24.4. Apeliantės argumentai dėl hipotekos registravimo nėra aktualūs nagrinėjamai bylai ir joje neturi jokios teisinės reikšmės, tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kadangi tai dienai, kuomet vykdomosiose bylose Nr. 0179/16/00389 ir 0179/16/0039 kreditorius buvo pakeistas naujuoju išieškotoju (t. y. 2017 m. lapkričio 17 d.), nei apeliantė, nei kiti skolininkai neturėjo jokio hipoteka įkeisto turto, t. y. visas hipoteka apsunkintas turtas jau buvo parduotas iki tos dienos, kuomet kreditorė pradėjo įgyvendinti reikalavimo teises vykdomosiose bylose. Taigi, dėl nurodyto kreditorė neprivalėjo, negalėjo ir nebūtų galėjusi atlikti jokių veiksmų dėl hipotekos perregistravimo, nes nebebuvo paties hipotekos objekto.

24.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Sandorio užbaigimo pažyma patvirtina, jog visos reikalavimo teisės, kylančios iš Kreditavimo sutarties buvo perleistos kreditorei, nes Sandorio užbaigimo pažymoje esančios lentelės eilutėje Nr. 4 yra nurodyti R. K. asmens duomenys, Kredito sutarties duomenys ir R. K. reikalavimo identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat, Sandorio užbaigimo pažymoje konstatuotas „Gautinų sumų“ perleidimas kreditorei. Sutartyje „Gautinų sumų“ sąvoka apibrėžta kaip absoliučiai visos iš skolininko gautinos sumos, t. y. tiek pagrindinė skola, tiek palūkanos, tiek ir bet kurios kitos papildomos sumos.

24.6. Kreditorė iš pradinio kreditoriaus gavo tris Duomenų rinkmenas dėl R. K. įsiskolinimo: (i) 2017 m. vasario 24 d. – iki Sutarties pasirašymo, kuomet buvo atliekamas reikalavimo teisių portfelio vertinimas; (ii) 2017 m. birželio 22 d. – Sutarties pasirašymo ir reikalavimo teisių perleidimo dienai; (iii) 2017 m. gruodžio 1 d. – Sandorio užbaigimo pažymos dienai. Šiose Duomenų rinkmenose inter alia buvo pateikti duomenys apie R. K. įsiskolinimą, esantį atitinkamai datai: 2017 m. vasario 24 d. R. K. įsiskolinimas pradinio kreditoriaus REVERTA AS naudai buvo: 400 305,92 Eur; 2017 m. birželio 22 d. R. K. įsiskolinimas kreditoriaus naudai buvo: 327 608,25 Eur skola ir procesinės palūkanos; 2017 m. gruodžio 1 d. R. K. įsiskolinimas kreditoriaus naudai buvo: 306 138,71 Eur skola ir procesinės palūkanos. Taigi, kreditorė teismui pateikė itin detalius duomenis apie įsigytas reikalavimo teises ir jų apimties kitimą, taip pat ir skaitine išraiška.

24.7. Kreditorė nesutinka su apeliantės argumentais apie antstolio pateiktus duomenis apie atliktą išieškojimo procesą, apeliantės įsiskolinimo duomenis, nes antstolis pradėjo bei vykdė išieškojimą pažeisdamas teisės aktus ir pan. Nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, jog antstolis R. V. tinkamai vykdė priverstinio skolos išieškojimo iš apeliantės veiksmus išieškotojos UAB „GelvoraSergel“ naudai, taip pat, jog apeliantė aktyviai skundė antstolio veiksmus priverstinio vykdymo procese, tačiau visi skundai buvo atmesti. Antstolio veiksmai užvedant dvi vykdomąsias bylas yra visiškai teisėti, kadangi buvo išduoti du vykdomieji dokumentai (pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, kiekvieno vykdomojo dokumento pagrindu užvedama atskira vykdomoji byla), pagal du hipotekos lakštus. Kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, vykdant išieškojimą buvo išieškotos atitinkamos sumos, skaičiuojamos palūkanos, todėl iš apeliantės išieškotinos sumos kito, kas atitinkamai buvo nurodoma apeliantei teikiamuose antstolio patvarkymuose ir pažymose. Akivaizdu, kad dėl paminėtų aplinkybių vykstančio išieškotinų sumų kitimo negalima vertinti kaip klaidos ar neatitikimo.

24.8. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad joks susitarimas, kuriuo pradinis kreditorius būtų sumažinęs bendraskolių skolą iki 15 000 Eur ar iki kitos sumos, niekuomet nebuvo sudarytas. Teismo išnagrinėtoje byloje nėra jokių objektyvių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų egzistuojant apeliantės minimą susitarimą ar jo įgyvendinimą. Pažymėjo, kad nei apeliantė, nei kiti bendraskoliai, atitinkamu laiku, pradiniam kreditoriui neatliko jokių mokėjimų, įskaitant ir 15 000 Eur mokėjimą, kas įrodo, kad ir pati apeliantė bei bendraskoliai nemanė, jog tam tikras apeliantės nurodomas susitarimas buvo sudarytas. Be to, apeliantės pareiškime dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo apie paminėtą susitarimą taip pat nėra užsimenama.

24.9. Kreditorės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai atlikęs aritmetinius skaičiavimus: iš kreditoriaus įsigytos reikalavimo teisių sumos atėmęs gautus mokėjimus bei pridėjęs naujai atsiradusias reikalavimo teises į priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisingai apskaičiavo kreditorinio reikalavimo sumą. Atskirajame skunde išdėstyta apeliantės pozicija yra prieštaringa ir nenuosekli – didesnėje skundo dalyje yra reiškiami deklaratyvūs samprotavimai apie tai, jog kreditorei reikalavimo teisės nebuvo perleistos, kad pateikti reikalavimo teisių perleidimo įrodymai yra netinkami, taip pat, jog neaiški perleistų reikalavimo teisių apimtis ir sudėtis ir pan., kitaip tariant, nepagrįstai įrodinėjama, jog kreditorė neturi jokių reikalavimo teisių apeliantės atžvilgiu, tačiau, atskirojo skundo baigiamojoje dalyje apeliantė jau nurodo visiškai priešingą poziciją – kad visgi yra skolinga kreditorei, tačiau, mažesnę sumą, negu skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas. Toks atskirajame skunde nurodytos pozicijos nenuoseklumas ir prieštaringumas leidžia galutinai įsitikinti apeliantės pozicijos nepagrįstumu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

26. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditorės prašymas patvirtinti patikslintą kreditorinį reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Byloje nustatyta, kad tarp AB Parex bankas, pareiškėjos R. K. (tuo metu – P.), D. N., A. Š. ir D. B. 2006 m. lapkričio 16 d. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. KSV/142, pagal kurią buvo suteiktas 1 135 000 Lt (328 718,72 Eur) kreditas žemės sklypų pirkimui. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį Nr. KSV/142 įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka (hipotekos lakštai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). AB Parex bankas 2010 m. liepos 31 d. Kredito portfelio perleidimo sutartimi Nr. 10-247 reikalavimo teises pagal Kredito sutartį Nr. KSV/142 perleido naujajam kreditoriui AS Parex banka. AS Parex banka 2012 m. gegužės 10 d. pakeitė pavadinimą į AS „Reverta“. Pareiškėjai nevykdant savo prievolių pagal Kreditavimo sutartį Nr. KSV/142, AS „Reverta“ kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo. Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras E. N. 2014 m. kovo 20 d. atliko vykdomuosius įrašus Nr. 2793 ir Nr. 2795. AS „Reverta“ ir UAB „Gelvora“ 2017 m. birželio 22 d. sudarė Sutartį Nr. 17-50-06, pagal kurią AS „Reverta“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į visas pareiškėjos mokėtinas sumas pagal 2006 m. lapkričio 16 d. Kreditavimo sutartį Nr. KSV/142.

28. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis).

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino UAB „GelvoraSergel“ 304 875,06 Eur finansinį reikalavimą.

30. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismu, nurodo, kad teismas visiškai nevertino apeliantės pateiktų teisinių ir faktinių aplinkybių nurodytų pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nenagrinėjo pateiktų įrodymų, kuriais ginčijamas UAB „GelvoraSergel“ kreditorinio reikalavimo teisių įgijimo faktas ir jo dydis bei kiti su reikalavimu susiję aspektai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino tiek pareiškėjos, tiek kreditorės žodinius ir rašytinius argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Savo išvadas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą.

31. Apeliantė nurodo, kad kreditorė teismui nepateikė jos reikalavimą pagrindžiančio juridinę galią turinčio dokumento - vientisos 2017 m. birželio 22 d. Sutarties su R. K. skolos kaip sudedamosios perleidžiamo paskolų portfelio dalies sumos dydžio, nuo ko būtų buvę galima skaičiuoti kreditorinio reikalavimo dydį. Pasak apeliantės, teismas nesiaiškino ir netyrė ar R. K. skola buvo 2017 m. birželio 22 d. Sutartimi perkamo paskolų portfelio dalis, kadangi portfelis ir susidėjo iš kelių tūkstančių asmenų paskolų sumų. Apeliantė nurodo, kad kaip įrodymas buvo pateiktas visas retušuotas, neinformatyvus 2017 m. birželio 22 d. Sutarties priedo Nr. 1 perimtų paskolų sąrašas, kuriame, nei R. K. ir bendraskolių (kadangi paskola buvo įforminta kaip grupės asmenų) jokio finansinio įsipareigojimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorė pateikė teismui 2017 m. birželio 22 d. Gautinų sumų portfelio perleidimo sutartį Nr. 17-50-06 su priedais išverstą į valstybinę kalbą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad AS „Reverta“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į 4 415 skolininkų, tame tarpe ir į skolininkus pagal 2006 m. lapkričio 16 d. Kreditavimo sutartį Nr. KSV/142 (eilės Nr. 111, reikalavimo identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), skolininkų grupės ID 341). Taip pat pateiktų dokumentų prieduose nurodyta apeliantės perleistos esamos pagrindinės skolos suma. Pažymėtina, kad pateikti dokumentai yra itin didelės apimties, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, Sutarties konfidencialumo ir banko paslapties išsaugojimo nuostatomis, dokumentuose yra uždengti su nagrinėjama byla nesusijusių asmenų duomenys, taip pat komercinę paslaptį sudarantys duomenys. Įvertinęs pateiktus dokumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad reikalavimo teisės, kylančios iš Kreditavimo sutarties Nr. KSV/142 neabejotinai buvo perleistos kreditorei.

33. Apeliantė nurodo, kad kreditorė nebuvo teisėta, nes nebuvo pakeista kaip to reikalavo Sutarties sudarymo metu (2017 m. birželio 22 d.) galiojančio CPK nuostatos. Pasak apeliantės 2017 m. birželio 22 d. Gautinų sumų perleidimo sutartimi galimai įgytas finansines teises UAB „GelvoraSergel“ galėjo įgyti tik teisiškai teisėtai pakeista kaip naujoji kreditorė, t. y. teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.

34. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-189-1080/2023 išnagrinėtas ieškovės R. K. ieškinys atsakovams UAB „GelvoraSergel“, AS „Reverta“, AS „Citadele banka“, veikiančiam per AS „Citadele banka“ Lietuvos filialą, notarui E. N. dėl 2010 m. liepos 31 d. ir 2017 m. birželio 22 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei vykdomųjų įrašų panaikinimo, ir 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas, vertindamas 2017 m. birželio 22 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumą, nenustatė šios sutarties pripažinimo negaliojimo pagrindų. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartyje taip pat konstatavo nenustatęs sutarties negaliojimo pagrindų. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš naujo vertinti minėtos sutarties teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl apeliantės nepagrįstų argumentų.

35. Nors apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-189-1080/2023, nes R. K. aukščiau nurodytu ieškiniu yra pareikšti reikalavimai dėl sandorių negaliojimo, o ne dėl skolos priteisimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų dėl minėtų sutarčių teisėtumo, pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-189-1080/2023 nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, nes šioje byloje būtent buvo nagrinėjamas minėtų sutarčių teisėtumas. Todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su 2017 m. birželio 22 d. Gautinų sumų portfelio perleidimo sutarties sąlygomis, jų vykdymu, prievolės perleidimo momentu, įgytų teisių į apeliantės konkretaus dydžio prievolės teisėtumu ir pan.

36. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Hipotekos registro archyvo išraše Nr. SR 10-5599(18) įregistruoto kreditoriaus UAB „GelvoraSergel“ nėra. Pasak apeliantės, jei UAB „GelvoraSegel“ būtų perėmusi teises į reikalavimą, būtų padariusi atitinkamus įrašus hipotekos registre. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino nustatytas aplinkybes, t. y. antstolis 2016 m. kovo 30 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus, tuo metu išieškotojas buvo AS „Reverta“. Įkeistas turtas varžytynėse buvo parduotas iki išieškotojo pakeitimo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjos argumentai dėl neatliktų pakeitimų viešajame hipotekos registre, laikytini neaktualiais. Apeliantės nurodyti argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad reikalavimo teisės, kylančios iš Kreditavimo sutarties Nr. KSV/142 neabejotinai buvo perleistos kreditorei.

37. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nevertino fakto dėl notaro išduotų dviejų vienodų vykdomųjų įrašų vienam apeliantės finansiniam įsipareigojimui. Apeliantės nuomone, teismas pritardamas UAB „GelvoraSergel“ klaidingai aiškina, kad vykdomieji įrašai buvo du, nes buvo du hipotekos lakštai. Apeliantė nurodo, kad kiekviename iš Hipotekos lakštų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodoma atskira suma, kuria dengiama apeliantės ir Bendraskolių paskolos rizika, tačiau vykdomuosiuose įrašuose nurodyta išieškoti ta pati 423 092,53 Eur suma ir procesinės palūkanos, taigi, akivaizdu, kad sumos dubliuojasi ir skolininkui galėjo būti taikyta dviguba atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Kaip minėta Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-189-1080/2023 išnagrinėtas ieškovės R. K. ieškinys tame tarpe ir dėl vykdomųjų įrašų (notarinis registras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, tačiau įsiteisėjusiu 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu šis reikalavimas netenkintas. Be to, iš byloje esančių vykdomųjų įrašų kopijų matyti, kad tai du skirtingi vykdomieji įrašai.

38. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl antstolio darbo kokybės, jos nuomone, teismas nepagrįstai remiasi antstolio teikiamu kreditorinio reikalavimo sumų skaičiavimu. Apeliantė nurodo, kad antstolio dokumentuose (patvarkyme, pažymoje, lėšų paskirstyme) nurodomos skirtingos sumos, kiekviename dokumente akivaizdžios klaidos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėja buvo informuota apie vykdymo veiksmus, aktyviai dalyvavo priverstinio vykdymo procese, skundė antstolio veiksmus, tačiau nenustatyta, jog antstolis būtų nesilaikęs įstatymo nuostatų. Todėl nėra pagrindo abejoti antstolio vykdomo išieškojimo teisėtumu. Be to, vykdant išieškojimą buvo išieškotos atitinkamos sumos, todėl akivaizdu, jog iš apeliantės išieškotinos sumos kito. Apeliantės nurodytos aplinkybės nepaneigia padarytų išvadų.

39. Apeliantė nurodo, kad teismas neatliko 2016 m. gegužės 9 d. UAB „NIF Lietuva“ Susitarimo, kilusio iš 2016 m. kovo 22 d. susitarimo dėl skolos grąžinimo su bendraskoliais faktinės analizės ir nevertino ar UAB „Gelvora“ neįgijo reikalavimų daugiau negu priklausė kreditoriui AS „Reverta“. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.

40. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos teismui pateikta 2016 m. gegužės 9 d. susitarimo kopija yra vien su skolininkų parašais. Teismui nėra pateikta AS „Reverta“ pasirašyta šio susitarimo kopija. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad skolininkai būtų AS „Reverta“ pervedę 15 000 Eur. Be to, pareiškėjos pateiktas 2017 m. kovo 23 d. iš AS „Reverta“ teisininkės vienam iš bendraskolių adresuotas el. laiškas, kuriame minimas tikėtinumas tokio susitarimo sudarymu, esą „būtų galima sugrįžti prie šio klausimo po viso įkeisto turto pardavimo“, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog susitarimas nebuvo sudarytas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog AS „Reverta“ ir bendraskoliai tarėsi dėl susitarimo, jo sąlygų, tačiau susitarimo nesudarė. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjos skolos mažinti 15 000 Eur suma.

41. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, tai išsamiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.