- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-2527-580/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05267-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Rosita Patackienė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- A. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Klaipėdos apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui A. R. (A. R.) dėl vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo padidinimo, bei pagal atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei O. K. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė O. K. ieškiniu prašė:
1.1. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-08-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019, dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi D. R. (D. R.), išdėstant ją taip:
Šalies argumentai
1.1.1. A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. lyginių savaičių savaitgaliais savo gyvenamojoje vietoje su dviem nakvynėm, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžindamas į nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį;
1.1.2. A. R. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja pareiškėjos O. K. budėjimo bei išvykimo į mokymus, seminarus, konferencijas, komandiruočių metu, pasiimdamas sūnų D. R. iš jo gyvenamosios ir grąžindamas sūnų D. R. į jo gyvenamąją vietą pareiškėjos O. K. budėjimo, išvykimo į mokymus, seminarus, konferencijas, komandiruotes pabaigos dieną. O. K. apie teisę bendrauti šiame punkte numatytu atveju praneša prieš 2 savaites. Gavęs pranešimą A. R. įsipareigoja nedelsdamas ne vėliau nei per 1 dieną informuoti, jeigu negali bendrauti su sūnumi;
1.1.3. A. R. bendrauja su sūnumi porinių metų rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos;
1.1.4. O. K. bendrauja su sūnumi neporinių metų rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos;
1.1.5. A. R. bendrauja su sūnumi neporinių metų žiemos (įskaitant šv. Kūčių, šv. Kalėdų pirmą bei antrą dienas, Naujųjų metų išvakares ? gruodžio 31 d. bei Naujųjų metų šventę ? sausio 1 d.) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos;
1.1.6. O. K. bendrauja su sūnumi porinių metų žiemos (įskaitant šv. Kūčių, šv. Kalėdų pirmą bei antrą dienas, Naujųjų metų išvakares ? gruodžio 31 d. bei Naujųjų metų šventę ? sausio 1 d.) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos;
1.1.7. poriniais metais A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. pavasario atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki šv. Velykų pirmos dienos;
1.1.8. O. K. neporiniais metais bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. pavasario atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki šv. Velykų pirmos dienos;
1.1.9. neporiniais metais A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. šv. Velykų antrą dieną;
1.1.10. O. K. poriniais metais bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. šv. Velykų antrą dieną;
1.1.11. šalys su nepilnamečiu vaiku D. R. kiekvienų metų vasaros atostogų metu bendrauja tarpusavio susitarimu;
1.1.12. O. K. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia Motinos dieną ? pirmą gegužės sekmadienį, su teise vaiką pasilikti dviems dienoms su nakvyne;
1.1.13. A. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia Tėvo dieną ? pirmą birželio sekmadienį, su teise vaiką pasilikti dviems dienoms su nakvyne;
1.1.14. poriniais metais A. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.);
1.1.15. neporiniais metais O. K. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.);
1.1.16. A. R. prižiūri ir slaugo nepilnametį vaiką, jam susirgus ar sergant tomis dienomis, kai pagal šią tvarką yra numatytas jo ir nepilnamečio vaiko bendravimas. Esant poreikiui vaiką slaugantis tėvas turi teisę išsiimti nedarbingumo pažymėjimą;
1.1.17. pareiškėjai turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų D. R. į užsienį atostogoms, laisvalaikiui, pramogoms (netrukdant ugdymo procesui), atsižvelgiant į bendravimo tvarką, numatytą šioje sutartyje. Apie išvykimą į užsienį pareiškėjai praneša vienas kitam SMS žinute ar el. paštu ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatytos išvykimo datos;
1.1.18. pareiškėjai bendru sutarimu gali susitarti dėl papildomo, šioje tvarkoje nenumatyto, A. R. ir D. R. bendravimo;
1.1.19. pareiškėjai įsipareigoja raštu pranešti vienas kitam apie savo gyvenamosios vietos ir kontaktinių duomenų pasikeitimą, nurodant naujos gyvenamosios vietos adresų bei kontaktinius duomenis (adresas, telefono numeris, el. pašto adresas ir kt.);
1.2. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-08-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019 dalyje, kuria A. R. įsipareigojo nepilnamečio sūnaus D. R. išlaikymui mokėti po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nustatant, kad A. R. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus D. R. išlaikymui mokėti po 450 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės;
1.3. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. atsakovas nesilaiko Klaipėdos apylinkės teismo 2019-08-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019 nustatytos matymosi su vaiku tvarkos. Nustatyta bendravimo tvarka per plati, nepatogi, dėl nustatytos bendravimo tvarkos su atsakovu nuolat kyla ginčų, nesusitarimų, ieškovė turėjo kviesti policiją. Yra būtinybė pakeisti bendravimo su vaiku tvarką pagal esamą situaciją bei siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje;
2.2. šiuo metu iš atsakovo priteisto išlaikymo (250 Eur) nepakanka. Po teismo sprendimo priėmimo praėjus 4 metams pasikeitė šalies ekonominė situacija, pakilo prekių, paslaugų kainos, padidėjo išlaidos, padidėjo nepilnamečio sūnaus poreikiai, nes minėto teismo sprendimo priėmimo metu sūnui buvo 3 m., šiuo metu 7 m., sūnus yra mokyklinio amžiaus;
2.3. vidutiniškai kiekvieną mėnesį nepilnamečio sūnaus poreikiams išleidžia 1 064, 25 Eur (atskaičius 85,75 Eur gaunamas vaiko išmokas skiriamas iš valstybės), vaikui išlaikyti reikalinga 900 Eur suma kas mėnesį, skaičiuojant lygiomis dalimis kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 450 Eur vaikui išlaikyti.
3. Atsakovas A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
4. Atsakovas A. R. priešieškiniu prašė:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-08-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019 nustatytą bendravimo tvarką tarp atsakovo ir jo sūnaus D. R., nustatant ją taip:
4.1.1. A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. lyginių metų savaičių savaitgaliais savo gyvenamojoje vietoje, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigų penktadienį ir kitos savaitės pirmadienį grąžina sūnų į jo ugdymo įstaigą ryte iki 8.00 val.;
4.1.2. A. R. su nepilnamečiu vaiku D. R. bendrauja priešpaskutinę visą mėnesio savaitę savo gyvenamojoje vietoje, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos pirmadienį ir kitos savaitės pirmadienį grąžina sūnų į jo ugdymo įstaigą ryte iki 8.00 val. Jeigu negali bendrauti su sūnumi nurodytą savaitę, A. R. informuoja O. K. ne mažiau nei prieš 6 savaites SMS žinute;
4.1.3. A. R. bendrauja su sūnumi porinių metų rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos. A. R. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20.00 val. Šalys susitaria, kad tuo atveju, jei lapkričio 1 d. pasitaiko savaitės dienomis ? nuo pirmadienio iki penktadienio, tokiu atveju, lapkričio 1 d. yra įskaičiuojama į vaiko rudens atostogų laiką;
4.1.4. O. K. bendrauja su sūnumi neporinių metų rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos. Šalys susitaria, kad tuo atveju, jei lapkričio 1 d. pasitaiko savaitės dienomis ? nuo pirmadienio iki penktadienio, tokiu atveju, lapkričio 1 d. yra įskaičiuojama į vaiko rudens atostogų laiką;
4.1.5. A. R. bendrauja su sūnumi neporinių metų žiemos (Kalėdų) atostogų metu, šventiniu laikotarpiu (šv. Kūčios, šv. Kalėdos, Naujųjų metų išvakarės ? gruodžio 31 d. bei Naujųjų metų šventę ? sausio 1 d.). A. R. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną, 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. iki 20.00 val.;
4.1.6. O. K. bendrauja su sūnumi porinių metų žiemos (Kalėdų) atostogų metu, šventiniu laikotarpiu (šv. Kūčios, šv. Kalėdos, Naujųjų metų išvakares ? gruodžio 31 d. bei Naujųjų metų šventę ? sausio 1 d.). O. K. su sūnumi žiemos atostogų šventinis laikotarpis pasibaigia kitų metų sausio 1 d.;
4.1.7. A. R. bendrauja su sūnumi neporinių metų vaiko žiemos atostogų metu, laikotarpiu nuo sausio 2 d. iki paskutinės žiemos atostogų dienos). A. R. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos naujųjų metų sausio 2 d., 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20.00 val.;
4.1.8. O. K. bendrauja su sūnumi porinių metų laikotarpiu, vaiko žiemos atostogų metu. O. K. žiemos atostogų laikotarpiu atostogų laikas yra nuo sausio 2 d. iki paskutinės žiemos atostogų dienos;
4.1.9. A. R. bendrauja su sūnumi porinių metų vaiko žiemos (vasario mėnesio) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos. A. R. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną, 10.00 val. ryte ir grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20.00 val.;
4.1.10. O. K. bendrauja su sūnumi neporinių metų vaiko žiemos (vasario mėnesio) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos;
4.1.11. A. R. bendrauja su sūnumi neporiniais metais vaiko pavasario atostogų metu nuo šv. Velykų 2 dienos iki atostogų paskutinės dienos. A. R. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos antrą šv. Velykų dieną, 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20.00 val.;
4.1.12. O. K. bendrauja su sūnumi poriniais metais vaiko pavasario atostogų metu nuo šv. Velykų 2 dienos iki atostogų paskutinės dienos. O. K. pavasario atostogų laikas yra nuo šv. Velykų 2 d. iki paskutinės atostogų dienos;
4.1.13. A. R. bendrauja su sūnumi D. R. kiekvienų kasmetinių atsakovo darbovietės suteiktų vasaros atostogų metu (keturiolika kalendorinių dienų), nepertraukiamai sūnui gyvenant atsakovo gyvenamojoje vietoje nuo pirmos atostogų dienos nuo 10.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Šiuo nustatytu atveju atsakovas apie suderintą su darboviete atostogų periodą ir laiką praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios, siunčiant pranešimą SMS žinute;
4.1.14. O. K. bendrauja su sūnumi D. R. kiekvienų kasmetinių O. K. darbovietės suteiktų vasaros atostogų metu, 14 keturiolika kalendorinių dienų nepertraukiamai. O. K. atostogų laikas yra nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos. Šiuo nustatytu atveju O. K. apie suderintą su darboviete atostogų periodą ir laiką praneša A. R. ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios, siunčiant pranešimą SMS žinute;
4.1.15. O. K. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia Motinos dieną ? pirmą gegužės sekmadienį, su teise vaiką pasilikti dviem dienoms su nakvyne;
4.1.16. A. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia Tėvo dieną ? pirmą birželio sekmadienį, su teise vaiką pasilikti dviem dienoms su nakvyne;
4.1.17. poriniais metais A. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.);
4.1.18. neporiniais metais O. K. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.);
4.1.19. A. R. prižiūri ir slaugo nepilnametį vaiką, jam susirgus ar sergant tomis dienomis, kai pagal šią tvarką yra numatytas jo ir nepilnamečio vaiko bendravimas;
4.1.20. abu tėvai turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų D. R. į užsienį atostogoms, laisvalaikiui, pramogoms (netrukdant ugdymo procesui), atsižvelgiant į bendravimo tvarką, numatytą šioje sutartyje. Apie išvykimą į užsienį pareiškėjai praneša vienas kitam SMS žinute ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius iki numatytos išvykimo datos;
4.1.21. šalys bendru sutarimu gali susitarti dėl papildomo, šioje tvarkoje nenumatyto, A. R. ir D. R. bendravimo;
4.1.22. pareiškėjai įsipareigoja raštu pranešti vienas kitam apie savo gyvenamosios vietos ir kontaktinių duomenų pasikeitimą, nurodant naujos gyvenamosios vietos adresą bei kontaktinius duomenis (adresas, telefono numeris, el. pašto adresas);
4.2. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-08-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019 nustatytą vaiko išlaikymo dydį ? 250 Eur, ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 330 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
4.3. priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu.
5. Nurodė, kad:
5.1. pritaria ieškovei, jog nustatyta bendravimo tvarka tapo netinkama ir nepatogi abiems šalims, ją būtina keisti. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jis nesilaiko bendravimo tvarkos ir tai yra bendravimo tvarkos keitimo pagrindas;
Atsiliepimas
5.2. atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui 450 Eur kas mėnesį. Nepilnamečiui sūnui tokio dydžio išlaikymas nereikalingas ir būtų perteklinis. Vaikas neturi specialių poreikių, lanko tik vienus muzikos užsiėmimus, didžiąją dalį poreikių aprūpina atsakovas;
5.3. atsakovo atostogų laiką sūnus nepertraukiamai gyvena su atsakovu jo namuose. Vadovaujantis pirminiu šalių susitarimu, atsakovo praleistas laikas su vaiku per metus sudaro 157 dienas, procentine išraiška 43 proc. per metus. Per visą nurodytą laiką visas vaiko išlaidas padengia atsakovas, neskaitant mokamo vaiko išlaikymo;
5.4. vaikas daug laiko praleidžia su atsakovu, todėl neskaičiuojant periodinio vaiko išlaikymo mokėjimo, atsakovas papildomai patiria nuolatinių išlaidų savo sūnui: klasės fondo mokestis, kelionės atostogų metu, įvairios pramogos, sūnaus draudimas, baldai vaiko kambariui ir t. t.
Šalies argumentai
6. Ieškovė O. K. prašė priešieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad:
6.1. nesutinka su atsakovo reikalavimu dalyje dėl vaiko grąžinimo pirmadienį į jo ugdymo įstaigą. Tai neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi vaikui penktadieniais tektų į mokyklą neštis daug daiktų, o pirmadieniais parsinešti atgal, tai sukeltų vaikui nepatogumų. Atsakovė nesutinka su priešieškinio punktu, kuriame nustatyta, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja priešpaskutinę visą mėnesio savaitę savo gyvenamojoje vietoje;
6.2. atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Svarbu atsižvelgti į vaiko interesus, vaikas turi suformuotą bendravimo ratą ieškovės ir vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Vaikas išmoko savarankiškai pėsčiomis pasiekti ugdymo įstaigą nuo ieškovės nuolatinės gyvenamosios vietos. Nuo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pėsčiomis pasiekiama muzikos mokykla, jo draugų namai, ieškovės darbovietė, o nuo Mazūriškių (Klaipėdos rajono) iki miesto yra didelis atstumas, be to, rajone blogesnis susisiekimas su miestu, o atsakovas atsisako nuvežti vaiką į papildomo ugdymo užsiėmimus;
6.3. ieškovės namuose yra visa įranga vaiko muzikiniams įgūdžiams lavinti, ko nėra pas atsakovą. Ieškovė nesutinka dėl lapkričio 1 d., kadangi tai yra Visų Šventųjų diena, kuri atsakovui nėra aktuali (ne katalikas), tuo labiau nepilnamečiam vaikui, be to, tai sunkina bendravimo su vaiku tvarką;
6.4. ieškovė nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka žiemos atostogų metu ? žiemos (Kalėdų), žiemos nuo sausio 2 d., žiemos vasario mėn. Tokia atsakovo patikslinto priešieškinio e-j punktuose numatyta tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų. Dėl tokio skaidymo tektų vaikui dažnai keisti gyvenamąją vietą, kas sūnui sukeltų nepatogumų. Ieškovės patikslinto ieškinio 5-6 punktuose prašoma bendravimo tvarka labiausiai atitinka geriausius vaiko interesus, tvarka aiški, konkreti bei trumpa;
6.5. pavasario (Velykų) atostogos gali prasidėti ir iki šv. Velykų ir po jų, todėl šioje dalyje patogiausia bendravimo tvarka su sūnumi būtų tokia: poriniais metais atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku šv. Velykų pirmą ir antrą dieną; ieškovė neporiniais metais bendrauja su nepilnamečiu vaiku šv. Velykų pirmą ir antrą dieną; poriniais metais atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku pavasario (Velykų) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos; ieškovė neporiniais metais bendrauja su nepilnamečiu vaiku pavasario (Velykų) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos;
6.6. dėl bendravimo su vaiku vasaros atostogų metu gali susitarti bendru susitarimu. Tačiau atsakovas turėtų derinti atostogų datas vasaros laiku prie ieškovės suplanuotų atostogų, nes jos darbovietėje atostogų grafikas tvirtinamas kitiems metams lapkričio?gruodžio mėn;
6.7. ieškovė nesutinka su atsakovo nurodytu vaiko paėmimo ir grąžinimo laiku. Toks reikalavimas perteklinis, sunkina bendravimo tvarką. Dėl vaiko paėmimo bei grąžinimo laiko galima susitarti abiejų tėvų bendru susitarimu, t. y. be teismo sprendimu nustatytos tvarkos;
6.8. nesutinka su 330 Eur išlaikymo suma. Atsižvelgus į jos prašomą pakeisti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, akivaizdu, kad didžiausią laiko dalį sūnus praleidžia su ieškove. Ši bendravimo tvarka labiausiai orientuota į vaiko su tėvu laiko praleidimą vaiko atostogų metų, savaitgaliais bei švenčių dienomis, tačiau atsakovas užmiršta, kad visą likusį laiką sūnus praleidžia su ieškove ir jai tenka didesnės vaiko išlaidos, tai įrodo pateikti į bylą įrodymai, o atsakovas tokių duomenų į bylą nepateikė, išskyrus pavienes (vienkartines) išlaidas.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad:
7.1. ieškovės ir atsakovo šeima Tarnybai yra žinoma. Nuo 2019-04-13 iki 2023-04-30 tris kartus buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, buvo nustatyti vaiko situacijos vertinimai, inicijuoti atvejo vadybos procesai;
Šalies argumentai
7.2. įvertinus ieškovės prašomą pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir nepilnamečio sūnaus nuomonę, ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka pakankamai orientuota į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą;
7.3. ieškovės prašoma nustatyti vaiko išlaikymui suma po 450 Eur iki jo pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, atitinka geriausius sūnaus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2019-08-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019 priteistą po 250 Eur išlaikymo dydį nepilnamečiam sūnui D. R. ir priteisė iš atsakovo A. R. nepilnamečiam sūnui D. R. išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2023-08-31, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė ieškovę O. K.. Pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2019-08-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019 nustatytą atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. R. tvarką ir nustatė, kad:
8.1. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką iš jo buvimo vietos pasibaigus ugdymo procesams, o šiems nevykstant – iš su ieškove suderintos vietos 17.00 val., iki pirmadienio, nuvežant vaiką į ugdymo įstaigą ryte iki 8.00 val., o ugdymo procesui nevykstant, vaiką parveža į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 11.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;
8.2. atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja priešpaskutinę pilną mėnesio savaitę, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos pirmadienį ir kitos savaitės pirmadienį grąžina sūnų į jo ugdymo įstaigą ryte iki 8.00 val., o ugdymo procesams nevykstant, vaiką pasiima iš su ieškove suderintos vietos 17.00 val. ir vaiką grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 11.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu atsakovas negali bendrauti su sūnumi nurodytą savaitę, jis informuoja ieškovę ne mažiau nei prieš 6 savaites SMS žinute;
8.3. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi ieškovės budėjimo bei išvykimo į mokymus, seminarus, konferencijas, komandiruočių metu, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ieškovės budėjimo, išvykimo į mokymus, seminarus, konferencijas, komandiruotes pabaigos dieną. Ieškovė apie numatomą išvykimą praneša atsakovui prieš 4 savaites. Atsakovas gavęs pranešimą, įsipareigoja nedelsdamas, bet ne vėliau nei per 3 dienas informuoti, jeigu tuo laikotarpiu negali bendrauti su sūnumi;
8.4. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi neporiniais kalendoriniais metais šv. Kūčių dieną, abi šv. Kalėdų dienas ir dviejų savaičių vaiko Kalėdų atostogų metu, pirmąją ir antrąją šv. Velykų dienas ir vaiko pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją šventės / atostogų dieną nuo 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val.;
8.5. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi poriniais kalendoriniais metais rudens ir vaiko žiemos (vasario mėnesį) atostogų metu, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją šventės / atostogų dieną nuo 10.00 val. ryte ir grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val.;
8.6. ieškovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi poriniais kalendoriniais metais šv. Kūčių dieną, abi šv. Kalėdų dienas ir dviejų savaičių vaiko Kalėdų atostogų metu, pirmąją ir antrąją šv. Velykų dienas ir vaiko pavasario atostogų metu;
8.7. ieškovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi neporiniais kalendoriniais vaiko rudens ir žiemos (vasario mėnesį) atostogų metu;
8.8. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi vaiko vasaros atostogų metu nepertraukiamai 14 dienų, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val., ryte, ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val. Šiuo nustatytu atveju, atsakovas apie suderintą su darboviete atostogų periodą ir laiką praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios, siunčiant pranešimą SMS žinute. Kilus nesutarimui dėl vaikų vasaros atostogų grafiko, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų mamos pageidavimui dėl grafiko;
8.9. atsakovas poriniais metais su nepilnamečiu sūnumi praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.);
8.10. ieškovė neporiniais metais su nepilnamečiu sūnumi praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.);
8.11. atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), su teise vaiką pasilikti dviem dienoms su nakvyne, vaiką pasiimant penktadienį, jeigu ta diena nesutampa su atsakovo bendravimo su vaiku savaitgaliu. Jeigu ši diena sutampa su atsakovo bendravimo su vaiku savaitgaliu, vaikas paimamas ir grąžinamas bendra bendravimo su vaiku tvarka;
8.12. kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį (Motinos dieną) vaikas praleidžia su mama, su teise vaiką pasilikti dviem dienoms su nakvyne, pasiimant vaiką penktadienį, o atsakovas sudaro tam sąlygas, jeigu šios dienos sutampa su jo bendravimo su vaiku dienomis;
8.13. atsakovas prižiūri ir slaugo nepilnametį vaiką jam susirgus ar sergant tomis dienomis, kai pagal šią tvarką yra numatytas jo ir nepilnamečio vaiko bendravimas;
8.14. abu tėvai turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų į užsienį atostogoms, atsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką. Apie išvykimą į užsienį tėvai praneša vienas kitam SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatytos išvykimo datos;
8.15. tėvai įsipareigoja užtikrinti vaiko ugdymo įstaigų ir būrelių lankymą (nuvykimą į užsiėmimus (būrelius) ir vaiko parvykimą į namus iš užsiėmimų) savo buvimo su vaiku metu;
8.16. pasikeitus kurio nors iš tėvų gyvenamajai vietai ir / ar telefono numeriui, apie tai ieškovė ir atsakovas privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas. Ieškovė ir atsakovas vienas kitą informuoja ir / ar susitaria dėl bendravimo su vaikais būdo ir laiko telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais ar kitu jiems priimtinu būdu;
8.17. vaiko mama / tėvas privalo per protingą laikotarpį elektroninių ryšių priemonėmis informuoti vaiko tėvą /mamą apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą, guldant vaiką į ligoninę ir pan.;
8.18. iškilus nenumatytoms kliūtims ieškovei ar atsakovui įgyvendinti nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, šalys privalo viena kitą informuoti prieš 5 dienas arba nedelsiant, kai atsiranda nenumatytos kliūtys (liga, stichinė nelaimė ar kitos nenumatytos aplinkybės);
8.19. ieškovės ir atsakovo sutarimu, atsakovas gali bendrauti su vaiku ir kitomis dienomis.
Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovo A. R. 2 405,47 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. K.. Priteisė iš ieškovės O. K. 902,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. R.. Priteisė iš atsakovo A. R. 27 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
9. Teismas nurodė, kad:
9.1. atsakovas deda pastangas ir bendrauja su sūnumi, kartais kyla nesusipratimų tarp šalių, tačiau iš esmės vaiko interesai nėra pažeidžiami ir jis palaiko gerus santykius su tėvu. Šalių sūnus D. R. nori su tėvu bendrauti daugiau, tokį norą jis išreiškė apklaustas teismo posėdžio metu su teismo psichologe;
9.2. šiuo metu 2019-08-07 teismo nustatyta atsakovo su sūnumi bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, todėl yra pagrindas pakeisti teismo nutartimi nustatytą atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką ir nustatyti naują atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką;
9.3. įvertinus vaiko amžių bei vaiko poilsio režimą tikslinga nustatyti valandą, kada vaikas gražinamas ieškovei, kadangi tarp šalių kyla konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos;
9.4. atsakovas turi lygias teises kaip ir ieškovė bendrauti, matytis, leisti laisvalaikį su nepilnamečiu vaiku. Nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kurią prašė nustatyti ieškovė ir atsakovas su tam tikromis korekcijomis. Kiti ieškovės ir atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punktai yra pertekliniai, todėl nenustatytini;
9.5. vaikų ugdymu ir priežiūra rūpinasi tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, iš kurių matyti, kad jos mėnesinės pajamos (duomenys neskelbtini) sudaro apie 2 600 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 2 700 Eur, abi šalys turi gyvenamąjį būstą ir po automobilį, kreditorinių įsipareigojimų. Šalių turtinė padėtis yra labai panaši;
9.6. nustatydamas D. R. išlaikymo poreikį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Nuo 2024-01-01 minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 709 Eur;
9.7. šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, jai neišvengiamai tenka kasdienės ir nenumatytos šalių nepilnamečio vaiko išlaidos, todėl ieškovė dėl nenumatytų papildomų išlaidų prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo prisideda didesne dalimi negu atsakovas, tačiau atsakovas su sūnumi bendrauja, pasiima savaitgaliais bei pagal pakeistą bendravimo tvarką atsakovas su sūnumi praleis visą savaitę;
9.8. vaiko poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų, o vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Pripažintina ir tai, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, o kitais mėnesiais kitiems (pavyzdžiui, didesnės išlaidos perkant rūbus šaltajam sezonui, vasarą paprastai išauga išlaidos vaikų laisvalaikiui, atostogoms, kelionėms). Kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos nesusidaro kiekvieną mėnesį, t. y. baldai vaikui, buto apdaila ir remontas, taip pat vaiko poreikių tenkinimo išlaidos galėtų būti sumažintos racionaliai planuojant;
9.9. šiuo metu atsakovo mokama 250 Eur išlaikymo suma neužtikrina minimalių ir išaugusių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo;
9.10. įvertinus padidėjusius šalių vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, valstybės vaikams mokamą išmokos dydį, darytina išvada, jog kiekvienas iš tėvų turėtų nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti po 350 Eur. Atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu 350 Eur dydžio išlaikymu bei įvertinus tai, jog ieškovė iš savivaldybės administracijos kiekvieną mėnesį gauna 96,25 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams tenkinti, atsakovo teiktinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti indeksuojamas, taip pat įvertinus tai, kad vaikas savaitę į mėnesį praleis su atsakovu, yra pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus;
9.11. ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 63,89 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 2 405,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, o pagal atmestą ieškinio reikalavimų dalį, t. y. 36,11 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 902,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė O. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą;
10.1. ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priešieškinį atmesti;
10.2. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-08-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019, dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi D. R. ir išdėstyti ją taip:
10.2.1. A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. lyginių savaičių savaitgaliais savo gyvenamojoje vietoje su dviem nakvynėm, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžindamas į nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį;
10.2.2. A. R. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja pareiškėjos O. K., budėjimo bei išvykimo į mokymus, seminarus, konferencijas, komandiruočių metu, pasiimdamas sūnų D. R. iš jo gyvenamosios ir grąžindamas sūnų D. R. į jo gyvenamąją vietą pareiškėjos O. K., budėjimo, išvykimo į mokymus, seminarus, konferencijas, komandiruotes pabaigos dieną. O. K., apie teisę bendrauti šiame punkte numatytu atveju praneša prieš 2 savaites. Gavęs pranešimą A. R. įsipareigoja nedelsdamas ne vėliau nei per 1 dieną informuoti, jeigu negali bendrauti su sūnumi;
10.2.3. A. R. bendrauja su sūnumi porinių metų rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos;
10.2.4. O. K. bendrauja su sūnumi neporinių metų rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos;
10.2.5. A. R. bendrauja su sūnumi neporinių metų žiemos (įskaitant šv. Kūčių, šv. Kalėdų pirmą bei antrą dienas, Naujųjų metų išvakares – gruodžio 31 d. bei Naujųjų metų šventę – sausio 1 d.) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos;
10.2.6. O. K. bendrauja su sūnumi porinių metų žiemos (įskaitant šv. Kūčių, Šv. Kalėdų pirmą bei antrą dienas, Naujųjų metų išvakares – gruodžio 31 d. bei Naujųjų metų šventę – sausio 1 d.) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos;
10.2.7. poriniais metais A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. pavasario atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki šv. Velykų pirmos dienos;
10.2.8. O. K. neporiniais metais bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. pavasario atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki šv. Velykų pirmos dienos;
10.2.9. neporiniais metais A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. šv. Velykų antrą dieną;
10.2.10. O. K. poriniais metais bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. šv. Velykų antrą dieną;
10.2.11. šalys su nepilnamečiu vaiku D. R. kiekvienų metų vasaros atostogų metu bendrauja tarpusavio susitarimu;
10.2.12. O. K. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia Motinos dieną – pirmą gegužės sekmadienį, su teise vaiką pasilikti dvejoms dienoms su nakvyne;
10.2.13. A. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia Tėvo dieną pirmą birželio sekmadienį, su teise vaiką pasilikti dvejoms dienoms su nakvyne;
10.2.14. poriniais metais A. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia sūnaus gimimo dieną;
10.2.15. neporiniais metais O. K. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia sūnaus gimimo dieną;
10.2.16. A. R. prižiūri ir slaugo nepilnametį vaiką jam susirgus ar sergant tomis dienomis, kai pagal šią tvarką yra numatytas jo ir nepilnamečio vaiko bendravimas. Esant poreikiui vaiką slaugantis tėvas turi teisę išsiimti nedarbingumo pažymėjimą;
10.2.17. pareiškėjai turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų D. R. į užsienį atostogoms, laisvalaikiui, pramogoms (netrukdant ugdymo procesui), atsižvelgiant į bendravimo tvarką, numatytą šioje Sutartyje. Apie išvykimą į užsienį pareiškėjai praneša vienas kitam SMS žinute ar el. paštu ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatytos išvykimo datos;
10.2.18. pareiškėjai bendru sutarimu gali susitarti dėl papildomo, šioje tvarkoje nenumatyto, A. R. ir D. R. bendravimo;
10.2.19. pareiškėjai įsipareigoja raštu pranešti vienas kitam apie savo gyvenamosios vietos ir kontaktinių duomenų pasikeitimą, nurodant naujos gyvenamosios vietos adresų bei kontaktinius duomenis (adresas, telefono numeris, ei. pašto adresas ir kt.);
10.3. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-08-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019, dalyje, kuria A. R. įsipareigojo nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokėti po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystė, nustatant, kad A. R. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokėti po 450 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti pareiškėją O. K.;
10.4. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliantė nurodo, kad:
11.1. teismas neįvertino įrodymų visumos, išskirtinę reikšmę suteikdamas vaiko nuomonei, ignoruodamas šiuos įrodymus – 2023-03 Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. policijos komisariato duomenis; 2023-05-03 Tarnybos Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1773; antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei sms žinutę su vertimu į lietuvių kalbą, kuriose užfiksuotas ieškovės susirašinėjimas su atsakovu; jos parodymus teismo posėdžio metu apie atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi pažeidimus, kurie patvirtina, kad atsakovas netinkamai įgyvendina tėvo pareigas, pažeidinėja vaiko interesus – vaikas paliekamas be tėvo priežiūros, atsakovas buvo neblaivus, sistemingai nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku, savo nuožiūra keičia numatytą tvarką su niekuo nesuderinęs;
11.2. teismas neatsižvelgė, kad yra pažeidžiami ieškovės interesai – atsakovui nuolat keičiant planus, ieškovė turi išvykti iš darbo pasiimti vaiką, kad vaikas neliktų vienas be tėvų priežiūros, nors tuo metu sūnus turi būti su tėvu (atsakovu). Taip sutrikdoma ieškovės darbo veikla;
11.3. teismas neįvertino, kad atsakovo darbas susijęs su pastoviomis komandiruotėmis už Lietuvos ribų, todėl atsakovas neturės galimybių įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovas tinkamai rūpinasi šalių nepilnamečiu vaiku, tinkamai atlieka savo, kaip tėvo pareigą, deda pastangas, kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi;
11.4. bendravimo tvarkos nustatymas, kai dėl bendravimo vietos sprendžia abu tėvai, kurie, nuolat konfliktuoja, kels nuolatinius konfliktus ir galimą teismo sprendimo nevykdymą iš atsakovo pusės. Viena iš priežasčių, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą, yra nuolatiniai atsakovo bendravimo tvarkos pažeidimai, jos nesilaikymas;
11.5. teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko dienos režimo ir rutinos, geriausių vaiko interesų;
11.6. vaiko išreikštas noras leisti daugiau laiko su tėvu nulemtas išimtinai tuo, kad tėvas netaiko apribojimų vaikui. Vaikas pagal savo amžių neturi galimybių įvertinti realios padėties bei spręsti kas geriausiai atitinka jo interesus;
11.7. teismas neatsižvelgė į tai, kad Tarnybos specialistai vertindami gyvenamąsias sąlygas, nevertino, jog atsakovo gyvenamojoje vietoje nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko ugdymuisi – nėra sąlygų vaikui ruošti pamokas, jis neturi stalo, kėdės, pas atsakovą vaikas ruošia pamokas už suaugusių stalo, nepritaikyto vaikui, ne jo ūgiui, nėra stalčių, nėra įrangos būreliui. Neįvertinta, kad atsakovo būste trūksta vaikui reikalingos aprangos. Pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, vaikas kiekvieną kartą važiuodamas į ugdymo įstaigą turės su savimi vežti reikalingą aprangą (sporto, baseino), vėliau pasibaigus bendravimo tvarkai su tėvu, vaikas su visa apranga turės grįžti į nuolatinę gyvenamąją vietą. Vaikas bus papildomai apkrautas, tai sukels nepatogumų;
11.8. neįvertinta, kad vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje yra išvystyta infrastruktūra ir vaikas saugiai gali pasiekti ugdymo įstaigą bei muzikos mokyklą, ir saugiai grįžti į namus. Atsakovo gyvenamojoje vietoje tokių sąlygų nėra. Šalia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos yra gydymo įstaigos, vaistinės, tačiau šios aplinkybės nebuvo įvertintos. Neįvertinta, kad vaikas turi suformuota? bendravimo rata? savo nuolatine?je gyvenamojoje vietoje. Neįvertinta, kad nuo atsakovo gyvenamosios vietos – Mazūriškių (Klaipėdos rajono) iki miesto didelis atstumas, prastesnis susisiekimas. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atstumas nuo stotelės iki atsakovo namų 15 min. pėsčiomis;
11.9. teismas išsamiai neanalizavo vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų patvirtinančių duomenų – neišnagrinėjo čekių už realias išlaidas vaikui, kurie buvo suskirstyti grupėmis – vaiko baldai, mityba, medicina, ugdymas, laisvalaikis, transportas, būrelis, įmokos į tėvų fondą, mokymo priemonės, uniforma ir kt.;
11.10. teismas vadovavosi ieškovės pateikta išlaikymo dydžio skaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, kad sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga po 1 064,25 Eur, tačiau priteisė 350 Eur dydžio sumą vaiko išlaikymui, kuri yra nepakankama. Teismas nepagrįstai perkėlė didesnę vaiko išlaikymo naštą ieškovei;
11.11. teismas, padarė nepagrįstą išvadą, jog vaiko ugdymu ir priežiūra rūpinasi tiek ieškovė, tiek atsakovas, neįvertino, jog atsakovas pateikė į bylą tik pavienius įrodymus, kurie neįrodo atsakovo didžiosios dalies prisidėjimo prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Išvada, jog vaiko ugdymu, priežiūra rūpinasi ir atsakovas, nepagrįsta, nes atsakovas pakankamai nesirūpino vaiku, pažeidinėjo bendravimo tvarką. Todėl neaišku, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė tokią išvadą;
11.12. liko neišnagrinėtos priežastys, dėl kurių atsakovas negali teikti prašomo išlaikymo dydžio – 450 Eur. Atsakovo turtinė padėtis pakankamai gera ir jis turi galimybę teikti ieškovės prašomą 450 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui;
11.13. teismas, priteisdamas 350 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, neįvertino ir 2023-11-23 Tarnybos išvados, kurioje nurodyta, kad ieškove?s prašoma nustatyti vaiko išlaikymui suma, po 450 Eur, atitinka geriausius vaiko interesus;
11.14. vaikams priteistino išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, tačiau tai nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų nauda.
12. Atsakovas A. R. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
13. Atsakovas A. R. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad:
13.1. teismas, tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai motyvavo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos. Byloje nustatyta, kad atsakovas deda pastangas ir bendrauja su sūnumi, iš esmės vaiko interesai nėra pažeidžiami ir jis palaiko gerus santykius su tėvu. Svarbu tai, kad šalių sūnus nori su tėvu bendrauti daugiau;
13.2. ieškovė siekia nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri būtų patogiausia jai, neatsižveldama į vaiko išsakytą nuomonę, o tik deklaratyviai teigdama, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka neigiamai įtakos nepilnamečio vaiko dienos režimą ir rutiną;
13.3. Tarnyba teismo posėdyje pateikė galutinę išvadą ir nurodė, kad neprieštarauja tėvo prašomai bendravimo tvarkai. Atkreipė dėmesį, jog vaikas nori daugiau laiko praleisti su tėčiu. Vaikui nesunku ir jam nesudaro problemų nuvykti savarankiškai iš / į mokyklą iš tėvo namų. Vaikui nustatyti ekrano ribojimai, kuriuos tėvas yra nustatęs ir vaikas jų laikosi. Tarnybos atstovės vertinimu, bendravimo tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į išsakytą vaiko nuomonę. Nustatoma bendravimo tvarka turi labiausiai atitikti vaiko interesus. Teismo proceso metu, vaikas išreiškė teigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu, norą su tėvu bendrauti daugiau. Todėl teismas pagrįstai vaiko nuomonę laikė tik viena iš vertinamųjų aplinkybių, o nesuteikė išskirtinę reikšmę, kaip nurodė ieškovė;
13.4. darbdavys atsakovui sudaro sąlygas vaiko priežiūros metu dirbti Lietuvoje, dirbant iki 17 val., todėl ieškovės argumentas, kad atsakovas neturės galimybių įgyvendinti teismo nustatytos bendravimo tvarkos yra atmestinas;
13.5. ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad teismo nustatyta tvarka sudaro sąlygas galimiems atsakovo piktnaudžiavimams. Per 2024 m. dar nebuvo, kad atsakovas nepasiimtų vaiko savaitei. 2023 m. buvo susidariusios kelios situacijos, kai darbdavys paprašė susikeisti ir pasiimti vaiką savaitę anksčiau ar vėliau, todėl atsakovas prieš pusantro mėnesio rašydavo ieškovei, prašydamas pasikeisti, tačiau ieškovė kategoriškai nesutikdavo. Ieškovė nelinkusi bendradarbiauti, taikiai spręsti susidariusių situacijų, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Teismo patvirtinta bendravimo tvarka yra aiški ir suprantama, nesuprantamas ieškovės teiginys, kad tokia tvarka sudaro sąlygas galimoms atsako interpretacijoms;
13.6. teismo posėdžio metu vaikas paaiškino, kad planšetei ir televizoriui yra nustatytos 2 val., naudojimuisi, o savaitgaliais 3 val., vaikas šių taisyklių laikosi. Atsakovas vaikui padeda atlikti namų dabus, patikrina „e- dieniną“. Pas atsakovą vaikas eina miegoti iki 21 val. atsakovo namuose vaikas laikosi taisyklių, susitvarko savo daiktus, pavalgęs nuneša savo indus į virtuvę, laikosi higienos taisyklių;
13.7. ieškovė aplinkybes dėsto sau naudinga linkme, neva vaikas, pagal savo amžių, neturi galimybių įvertinti realios padėties bei spręsti kas geriausiai atitinka jo interesus. Vaiko interesai pas atsakovą yra užtikrinami, vaikui užtikrinamos saugios ir sveikos sąlygos;
13.8. atsakovas vaikui perka tiek vasarinius, tiek žieminius rūbus, kurie yra atsakovo namuose. Atsakovas didžiają laiko dalį sūnų veža automobiliu, todėl vaikas nepatogumų nepatirs nei dėl aprangos, nei dėl muzikinių instrumentų vykdamas į ugdymo įstaigą;
13.9. dalis ieškovės nurodytų lėšų yra išdidintos, pvz. kitos automobilio išlaidos, abejotina ir dėl poreikio kas mėnesį išleisti 80 Eur atostogoms. Ieškovė, kas mėnesį gauna išmoką iš valstybės, kuri skirta vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovo įsitikinimu, skirstant lėšas visoms nepilnamečio vaiko išlaidoms, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir nepagrįstai neišlaidaujant, 700 Eur turi pilnai pakakti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio nustatymo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Atsakovas 2024-10-09 apeliacinės instancijos teismui pateikė teismui rašytinius paaiškinimus.
18. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą.
19. Šalių pateikiami rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir / ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) neteisėtumą ir / ar nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio (atskirojo) skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, todėl rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016). Sutikus, kad šalys turi neribotą teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ne tik būtų ignoruojamos CPK 323 ir CPK 335 straipsnių nuostatos, tačiau ir procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus šalies rašytinius paaiškinimus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016).
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo rašytiniais paaiškinimais, sprendžia, kad šiuo procesiniu dokumentu atsakovas paaiškinimuose išdėstė nesutikimo su ieškovės apeliaciniu skundu argumentus. Kadangi terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti jau buvo pasibaigęs ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės esminės reikšmės byloje sprendžiamam klausimui neturi, dėl to atsakovo rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
21. Nepilnamečio vaiko D. R., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra O. K. (buvusi pavardė R.) ir A. R.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-08-07 sprendimu panaikintas šalių santuokos apskaitos įrašas. Nepilnamečio vaiko D. R. gyvenamoji vieta nustatyta su motina O. K. jos gyvenamojoje vietoje. A. R. įsipareigojo mokėti 250 Eur iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pareiškėjai susitarė dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi.
22. Ieškovė dirba VšĮ (duomenys neskelbtini). Ieškovės gaunamos pajamos yra apie 2 600 Eur į mėnesį. Ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas butas su bendro naudojimosi patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilių saugykla. 2019-10-15 Kredito sutartimi Nr. 19-060837-FA, sudaryta tarp AB „Swedbank“ ir ieškovės gauta kredito suma ? 85 000 Eur, kredito grąžinimo terminas 2044-10-15. Mėnesinė kredito įmoka ? 367,14 Eur. 2018-08-13 Išperkamosios nuomos sutartimi ieškovė įsigijo automobilį „Toyota Avensis“.
23. Atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo gaunamos pajamos yra apie 2 700 Eur į mėnesį. Atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovas turi būsto paskolą, kredito sutarties pabaiga 2043-08-28, mokama 270 Eur įmoka. Turi vartojimo kreditą, kredito grąžinimo terminas 2028-05-17 d., mėnesinė įmoka ? 310,45 Eur. Atsakovas turi automobilį „Kia Sportage“.
24. Į bylą pateiktas 2023-10-25 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 5ŠTA-276, Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 5VAIK-423, Šeimos aplinkos sąlygų tikrinimo aktas Nr. 5ŠTA-272. Į bylą pateikta 2023-05-03 Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-1773, kurioje vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. Į bylą pateiktas 2024-03-13 antstolės Brigitos Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 05/24/05 su priedais, kuriame užfiksuoti susirašinėjimai tarp ieškovės ir atsakovo.
Dėl išlaikymo dydžio
25. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
26. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).
27. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų patvirtinančių duomenų – neišnagrinėjo čekių už realias išlaidas vaikui, kurie buvo suskirstyti grupėmis – vaiko baldai, mityba, medicina, ugdymas, laisvalaikis, transportas, būrelis, įmokos į tėvų fondą, mokymo priemonės, uniforma ir kt. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovės pateikta išlaikymo dydžio skaičiavimo lentele, kurioje nurodyta, kad sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga po 1 064,25 Eur, tačiau priteisė 350 Eur dydžio sumą vaiko išlaikymui, kuri yra nepakankama. Teismas nepagrįstai perkėlė didesnę vaiko išlaikymo naštą ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatydamas D. R. išlaikymo poreikį, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Nuo 2024-01-01 minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 709 Eur. Sprendė, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos nesusidaro kiekvieną mėnesį, t. y. baldai vaikui, buto apdaila ir remontas, taip pat vaiko poreikių tenkinimo išlaidos galėtų būti sumažintos racionaliai planuojant, tačiau įvertinus padidėjusius šalių vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, valstybės vaikams mokamą išmokos dydį, darytina išvada, jog kiekvienas iš tėvų turėtų nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti po 350 Eur.
29. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
31. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).
32. Į bylą pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažyma apie pajamas, kurioje nurodyta, kad ieškovei nuo 2023-09-01 iki 2024-02-29 išmokėta išmoka vaikui sudaro 525 Eur (2023 m. rugsėjį–2024 m. sausį mokėta po 87,75 Eur, o 2024 m. vasarį – 96,25 Eur).
33. Atsakovas į bylą pateikė informaciją apie draudimo sutartį iš kurios matyti, kad yra sudaryta draudimo sutartis D. R. saugaus vaiko fondas, draudimo sutarties galiojimo pradžia 2018-05-02, pabaiga – 2034-05-29, draudimo mėnesinė įmoka ? 56 Eur.
34. Ieškovė pateikė bylai vaiko išlaikymo dydžio skaičiavimo lentelę. Sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga po 1 064,25 Eur per mėnesį, šią sumą sudaro išlaidos: rūbams – 70 Eur, higienos prekėms – 20 Eur, vaistams ir vitaminams – 10 Eur, gydymo išlaidoms – 40 Eur, darželio įmokai – 78 Eur, kanceliarinėms prekėms – 20 Eur, įmokos į klasės fondą, klasės išvykos, spektakliai – 20 Eur, vaiko būreliams – 50 Eur, atostogoms – 80 Eur, maistui – 100 Eur, mokesčiams už butą – 90 Eur, pramogoms – 50 Eur, būsto paskolai – 225 Eur, išlaidos kurui – 30 Eur, kitos automobilio išlaidos (lizingas, draudimas, automobilio valymas, parkingas ir pan.) – 50 Eur, telefono mokestis už pokalbius – 10 Eur, pravažiavimas miesto transportu – 27 Eur, baldai vaikui – 50 Eur, buto apdaila, remontai – 80 Eur, prailginta grupė mokykloje – 50 Eur.
35. Ieškovė pateikė 2019-10-15 Kredito sutartį Nr. 19-060837-FA, skirtą butui, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilių saugyklos daliai įsigyti. Pagal 2023-08-21 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ieškovei asmeninės nuosavybes teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilių saugykla. Ieškovė pateikė sąskaitos išrašą, kuriame matyti, kad laikotarpiu nuo 2021-11-15 iki 2023-04-15 ieškovė už būsto paskolą ir palūkanas pervedė 2 692,50 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
36. Vienas iš ieškovės nurodytų vaiko poreikių – 225 Eur išlaidų už ieškovės mokamą, jos vardu registruoto, būsto paskolą. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog išlaikymo bylose grindžiamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, tokios išlaidos nepriskiriamos prie nepilnamečių vaikų poreikių išlaikymo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2016; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1485-855/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2307-864/2019 ir pan.). Pirmiausia paminėtina, kad už gautą kreditą ieškovė įgijo butą savo, o ne vaiko, asmeninėn nuosavybėn. Kredito sutartis sudaryta ieškovės vardu ir vaikas neturi pareigos mokėti kredito įmokų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būsto kredito išlaidos vertinamos kaip ieškovės finansiniai įsipareigojimai, o ne vaiko būtinosios išlaidos. Tokiu būdu apeliantė gausina savo turtą. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, 32 punktas). Būsto kredito įsipareigojimai ir vienos iš šalių sprendimas įsigyti būstą su paskola negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikui didinti. Teismas šioje byloje laikosi tokio paties vertinimo (praktikos) ir nemato pagrindo daryti išvados, jog atsakovas turi mokėti (įskaitant į vaiko poreikius) ieškovės paimto būsto paskolos įmokas už ieškovei priklausantį būstą. Apeliantės asmeniniai kreditoriniai įsipareigojimai negali būti dalinai perkeliami mokėti šalių vaiko tėvui, kaip vaikų poreikiai.
37. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė prie vaiko išlaidų priskiria ir būsto remonto išlaidas. Pateikdama būsto remonto išlaidas pagrindžiančius įrodymus, ieškovė pateikė 2021-04-14 Lauresta PVM sąskaitą faktūrą 2 190 Eur sumai, taip pat 2019 m. sąskaitas, pvz., lėšų nurašymas Kesko Senukai 2019-12-16 248,55 Eur, Grindų arsenalas PVM sąskaitą faktūrą 705,30 Eur sumai išrašyta 2019-12-03, prekių priėmimo-perdavimo aktas 2019-11-08 ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos skirtos ieškovės poreikių tenkinimui, jai priklausančio turtui gerinimui, todėl negali būti priskiriamos vaiko būtiniems poreikiams.
38. Ieškovė prie būtinųjų kasmėnesinių vaiko poreikių nurodo išlaidas vaiko baldams – 50 Eur / mėn, 600 Eur per metus. Ieškovė pateikė 2023-05-04 Baldų pirkimo-pardavimo sutartį 10 940 Eur sumai, tačiau iš sutarties neįmanoma nustatyti, kokie baldai buvo pirkti, kokia dalis baldų buvo pirkti vaiko poreikiams tenkinti. Vertintina, kad ieškovė neįrodė vaiko poreikio baldams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidos būsto remontui ar baldams negali būti kasmėnesinės išlaidos. Tai yra vienkartinės išlaidos, kurios nepriskiriamos periodinėms išmokoms. Patiriant vienkartines išlaidas vaiko baldams ar pan., turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl papildomų išlaidų atskirų vaiko poreikių tenkinimui priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstą ir neįrodytą vaiko poreikį baldams.
39. Ieškovė į vaiko poreikių lentelę įtraukė kitas automobilio išlaidas, kurias sudaro lizingas, draudimas, automobilio valymas, parkingas ir pan. – 50 Eur / mėn. Ieškovė pateikė 2018-08-13 išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią ji įsigijo naudotą Toyota Avensis automobilį bei laikotarpiu nuo 2023-01-13 iki 2023-04-26 UAB Luminor lizingui darytus pavedimus 1 073,62 Eur sumai. Taip pat ieškovė pateikia pavedimus skirtus Toyota centrui, UAB „Solorina“, kurių bendra suma laikotarpiu nuo 2022-11-28 iki 2023-04-05 yra 286,75 Eur bei eilę pavedimų Unipark Service 20,10 Eur sumai ir UAB Stova 11,16 Eur sumai. Pateikė 2023-05-20 pinigų priėmimo kvitą už automobilio valymą 40 Eur sumai, taip pat 2023-02-22 pavedimą BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje 93,63 Eur sumai.
40. Parkavimo poreikių išlaidos, teismo vertinimu, yra neįrodytos, nors teikti tam tikri pavedimai, bet neįrodyta, jog visos šios išlaidos susidarė išimtinai dėl vaiko poreikių tenkinimo. Dėl automobilio draudimo išlaidų įtraukimo į vaiko poreikius, tokios išlaidos vaiko būtiniems poreikiams nepriskirtinos. Todėl automobilio draudimo išlaidos tenka išimtinai draudimo sutartį sudariusiai ieškovei. Išlaidos transporto priemonės priežiūrai – remontui, valymui ar pan., nėra patiriamos išimtinai tenkinant vaiko poreikius, nes apeliantė automobilį naudoja ir savo poreikių tenkinimui. Todėl automobilio išlaidos, kurias sudaro lizingas, draudimas, automobilio valymas, parkingas ir pan. – 50 Eur / mėn. yra nepagrįstai įtrauktos į poreikių lentelę. Teismo vertinimu, 30 Eur / mėn. kuro išlaidoms ir 27 Eur / mėn. už važiavimą miesto transportu – yra pagrįstos ir pakankamos (turi pakakti) vaiko kelionėms į ar iš mokyklos, į užklasinę veiklą ir kitur.
41. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius patiriamas komunalines išlaidas: pavedimą 2022-11-16 UAB Green admin 234,84 Eur; pavedimą 2023-04-24 Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 52,19 Eur sumai; pavedimą AB Klaipėdos energija laikotarpiu nuo 2022-12-02 iki 2023-04-26 429,88 Eur sumai; pavedimus UAB Elektroninių mokėjimui agentūrai laikotarpiu nuo 2022-12-18 iki 2023-04-26 309,24 Eur sumai; pavedimus AB Klaipėdos vanduo laikotarpiu nuo 2021-06-03 iki 2023-03-05 388,72 Eur sumai. Pavedimuose neatsispindi informacija ar pavedimai yra daromi kas mėnesinį, kas ketvirtį ar kas metus. Ieškovė nėra pateikusi į bylą mėnesines komunalines paslaugas pagrindžiančių įrodymų. Kadangi nėra nurodytas konkretus laikotarpis už kurį mokama, o pateikti pavedimai šiems operatoriams yra nereguliarūs, negalima tiksliai nustatyti vaikui tenkančios komunalinių išlaidų dalies, todėl teismas laiko, kad nepagrįsta skaičiuoti 90 Eur už komunalines paslaugas tenkančias vaikui kas mėnesį, nes tiesiogiai su vaiku susijusios išlaidos negali būti tokios didelės ir komunalines išlaidas mažina iki 60 Eur / mėn.
42. Ieškovė į vaiko poreikių išlaidų lentelę įtraukė išlaidas atostogoms – 80 Eur / mėn., t. y. 960 Eur per metus. Ieškovė pateikė pavedimo išrašą 63,08 Eur sumai, iš kurio matyti, jog gavėjas yra Israeli railways už pirkinius 2022-10-18, taip pat pavedimo išrašą 281 Eur sumai, iš kurio matyti, jog gavėjas yra UAB Poilsio namai Ąžuolynas, už dvivietį kambarį 2 nakvynėms ir kitus pirkinius. Galimai šios išlaidos ieškovės buvo patiriamos atostogaujant su vaiku, tačiau ieškovei nepagrindus 960 Eur per metus vaiko patiriamų išlaidų atostogos, nepagrįsta būtų priteisti vaiko atostogų išlaidoms 80 Eur / mėn. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas taip pat praleis dalį vaiko atostogų kartu su juo ir galimai taip pat patirs išlaidas atostogoms. Ieškovės prašomos išlaidos atostogoms mažintinos ir priteistinos 50 Eur / mėn. išlaidos vaiko atostogoms, kas sudarytų 600 Eur per metus.
43. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikia nemažai sąskaitos išrašų, kuriose matosi jos daryti pavedimai, pvz., Eurovaistinė, Gintarine vaistinė, Ebay, Benetton, tačiau iš pateiktų pavedimų negalima nustatyti kokios prekės buvo pirktos ir ar jos skirtos tik vaiko poreikiams. Tačiau kitus ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytus vaiko poreikius teismas laiko pagrįstais. Nustatyta, kad šiuo metu vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 685 Eur.
44. Ieškovė pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, iš kurių matyti, kad jos mėnesinės pajamos (duomenys neskelbtini) sudaro apie 2 600 Eur per mėnesį, o atsakovas pateikė duomenis, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 2 700 Eur, abi šalys turi gyvenamąjį būstą ir po automobilį, kreditorinių įsipareigojimų. Taigi, remiantis byloje pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra labai panaši. Kadangi abiejų šalių turtinė padėtis yra gera, darytina išvada, kad tėvų finansinė padėtis leidžia tenkinti būtinuosius vaiko poreikius, todėl valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Todėl, nagrinėjamu atveju, vaikui reikalingo išlaikymo suma nėra mažinama išmokos vaikui dydžiu 96,25 Eur (nuo 2024-01-01).
45. Nustačius, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 685 Eur, vienam iš tėvų tenkanti dalis 342,50 Eur /mėn. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir jai neišvengiamai tenka kasdienės ir nenumatytos šalių nepilnamečio vaiko išlaidos, iš atsakovo vaiko išlaikymui pirmosios instancijos teismo priteista 350 Eur / mėn. suma vertintina kaip pagrįsta ir atitinkanti vaiko poreikius ir tėvų finansines galimybes.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
46. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
47. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Žemesnės instancijos teismas
48. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kurią prašė nustatyti tiek ieškovė, tiek atsakovas (su tam tikromis korekcijomis).
49. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nustatyta atsakovo ir šalių vaiko bendravimo tvarka. Apeliaciniame skunde apeliantė tiksliai nenurodo su kokiais bendravimo tvarkos punktais ji nesutinka. Tačiau iš apeliantės dėstomų motyvų, galima spręsti, jog ieškovė nesutinka su bendravimo tvarkos 1 punkto, kuriame nustatyta, jog po viešnagės pas atsakovą vaikas pirmadienį grąžinamas į jo ugdymo įstaigą ir dėl bendravimo tvarkos 2 punkto, kuriame nustatyta, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja priešpaskutinę pilną mėnesio savaitę, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos pirmadienį ir kitos savaitės pirmadienį grąžina sūnų į jo ugdymo įstaigą ryte iki 8 val., o ugdymo procesams nevykstant, vaiką pasiima iš su ieškove suderintos vietos 17 val. ir vaiką grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 11 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu atsakovas negali bendrauti su sūnumi nurodytą savaitę, jis informuoja ieškovę ne mažiau nei prieš 6 savaites SMS žinute.
Dėl bendravimo tvarkos 2 punkto
50. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju, vaiko išreikštas noras leisti daugiau laiko su tėvu nulemtas išimtinai to, kad tėvas netaiko apribojimų vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
51. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu vaiko nuomonė buvo išklausyta su psichologo pagalba, vaikas gebėjo išreikšti savo nuomonę bei pateikė išsamius paaiškinimus dėl vykimo į mokyklą būnant pas tėtį, dėl norėjimo su tėčiu bendrauti daugiau, dėl naudojimosi planšete laiko ribojimo ir kt. Teismo nuomone, vaiko nuomonė išklausyta vadovaujantis įstatymais ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog vaiko nuomonė prieštarautų jo interesams (CK 3.177 straipsnis, CPK 178–180 straipsniai).
52. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).
53. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.
54. 2023-10-25 Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota vaiko nuomonė ir jis teigė, kad pas tėtį jis turi savo kambarį, svetainę, didelį televizorių. Jam labai patinka su tėčiu leisti laiką, jam geriau su tėčiu nei su mama, jie žiūri filmus, maudosi baseine. Paskutinį kartą tėtį matė šį pirmadienį, tėtis pasiėmė jį iš mokyklos parsivežė namo, pas save, turėjo būti su tėčiu visą savaitę, bet mama liepė parvežti. 2024-06-04 teismo posėdžio metu su psichologo pagalba išklausomas vaikas nurodė, kad gyvena su mama. Vasaros atostogas praleis su tėčiu ir mama. Lanko muzikos mokyklą ir groja klarnetu, o nuo antros klasės pradės mokytis groti pianinu. Vaikas nurodė, kad su tėčiu būna rečiau dėl to, kad jis dirba. Su tėčiu susitinka kas savaitę arba dvi. Berniukas nurodė, kad miega pas tėtį ir jam ten patinka, namo (pas mamą) grįžti labai retai nori. Su tėčiu mėgsta žiūrėti televizorių ir žaisti planšete, o kai būna pas mamą dažniausiai lauke žaidžia futbolą. Vaikas paaiškino, kad eina į (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Kai būna pas mamą, tai į mokyklą nueina pėsčiomis, o kai būna pas tėtį, jis duoda pinigų ir važiuoja su autobusu. Kartais tėtis nuveža. Pats išmoko važiuoti autobusu. Į muzikos būrelį nuveža mama arba tėtis. Kai važiuoja pas tėtį, vežasi klarnetą. Tėtis dažniau padeda paruošti namų darbus, pas tėtį norėtų būti daugiau. Pas tėtį vežasi planšetę, instrumentą, kartais reikia atsivežti uniformą. Tiktų, jeigu reikėtų visą savaitę važiuoti iš tėčio į mokyklą. Berniukas paaiškino, kad planšetei ir televizoriui yra nustatytos 2 val. naudojimuisi, o savaitgaliais 3 val., o pas mamą tėtis yra nustatęs laiką, jeigu mama neleidžia – nežaidžia. Paaiškino, kad važiuodamas iš tėčio į mokyklą autobusu jaučiasi saugiai ir nebijo pereiti per perėją, nebijo eiti vienas.
55. Apeliantė teigia, kad vaikas pagal savo amžių neturi galimybių įvertinti realios padėties bei spręsti kas geriausiai atitinka jo interesus. Tačiau nagrinėjamu atveju, šalių vaikas, nors ir būdamas 7–8 metų amžiaus, tačiau tiek Vaiko nuomonės išklausymo akto metu 2023-10-25, tiek 2024-06-04 teismo posėdžio metu išklausomas su psichologo pagalba, gebėjo išreikšti savo nuomonę bei pateikė išsamius paaiškinimus, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nori daugiau laiko praleisti su tėčiu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad vaiko noras daugiau bendrauti su atsakovu prieštarauja jo interesams ar tai yra nesuderinama su geriausiais vaiko interesais, dėl ko turi būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu. Tokios pačios nuomonės laikosi ir išvadą teikiančios institucijos atstovė, kuri teismo posėdyje pateikė galutinę išvadą ir atsakydama į ieškovės užduotą klausimą, ar 8 metų vaikas yra pilnametis suprasti savo nuomonę, nurodė, jog pagal teismų praktiką, vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, privalo būti išklausytas ir jo nuomonės turi būti paisoma, jeigu tai nekenkia vaiko interesams. Institucijos atstovės nuomone, bendraujant su pakankamai aiškiai išreiškiančiu savo nuomonę vaiku, negalima nepaisyti vaiko nuomonės.
56. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, išskirtinę reikšmę suteikdamas vaiko nuomonei, ignoruodamas įrodymus – 2023-03 Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. policijos komisariato duomenis; 2023-05-03 Tarnybos Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1773; antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei sms žinutę su vertimu į lietuvių kalbą, kuriose užfiksuotas ieškovės susirašinėjimas su atsakovu; jos parodymus teismo posėdžio metu apie atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi pažeidimus, kurie patvirtina, kad atsakovas netinkamai įgyvendina tėvo pareigas, pažeidinėja vaiko interesus – vaikas paliekamas be tėvo priežiūros, atsakovas buvo neblaivus, sistemingai nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku, savo nuožiūra keičia numatytą tvarką su niekuo nesuderinęs.
57. Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. policijos komisariato 2023-03 pranešimu informavo, kad 2023-02-25 20:09 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešėjos O. K. pranešimas, ROIK 0123000107809, kad buvęs vyras A. R. buvo su jų nepilnamečiu vaiku galimai neblaivus. Vyrui buvo nustatytas 1,5 promilių girtumas. Vaiką namo išsivežė pranešėja. Dėl įvykio informuota Vaikų teisų apsaugos tarnyba. 2023-05-03 Tarnybos Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 5VSV-1773 nurodyta, kad 2023-04-30 gautas pranešimas ir Klaipėdos r. Policijos komisariatas informavo, jog atvykus nurodytu adresu kieme laukė pranešėja O. K. kuri paaiškino, kad pagal teismo nutartį, šią savaitę sūnų prižiūri tėtis A. R.. Pranešėja nori įsitikinti, kad vaikas prižiūrėtas, tačiau jai niekas neatidaro durų. Kieme policijos pareigūnus pasitiko J. A. (buvo akivaizdžiai blaivi), kuri paaiškino, kad yra vaiko teta, o vaiko tėtis šiuo metu keliom valandom išvykęs su reikalais, todėl ji prižiūri D. R.. Vaikas buvo prižiūrėtas, aplinka tvarkinga, pažeidimų nenustatyta. Tarnyba rizikos veiksnių nenustatė, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir / ar šeimai poreikio nenustatė, vaiko teisių pažeidimų nenustatė. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2024-03-13 Nr. 05/24/05 užfiksuotos O. K. mobiliajame telefone išsaugotos SMS žinutes, susirašinėjant su A. R. (DOK-13491). Ieškovė pateikė SMS žinučių vertimą. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys derina vaiko paėmimo dienas, savaites, sprendžia vaiko auklėjimo klausimus – dėl planšetės ribojimo, vaistų vartojimo klausimus, taip pat atsakovas derina jo ir vaiko atostogas Turkijoje ir klausia, ar ieškovė išleis vaiką.
58. Šiais įrodymais ieškovė grindžia savo argumentus, jog atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, keičia numatyta tvarką su niekuo nesuderinęs, o susirgus vaikui atsakovas neteikė reikiamos medicininės pagalbos.
59. Nors iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas derina / keičia vaiko pasiėmimo dienas, klausia kada ieškovė vaiką jam duos, ar gali susikeisti savaitėmis, nes tomis savaitėmis, kuomet yra numatytas jo bendravimas su sūnumi, jis turi išvykti dirbti į užsienį, tai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas piktybiškai vengia prižiūrėti šalių sūnų. Priešingai, atsakovas siūlo perkelti savo bendravimą su vaiku, pvz., 2023-03-30 atsakovas siulė perkelti bendravimą dviem savaitėmis anksčiau, t.y. nuo gegužės pirmos dienos iki gegužės 7 dienos. Pažymėtina, kad atsakovas apie tai ieškovę informavo prieš mėnesį. Taip pat atsakovas klausinėja ir dėl sūnaus vaistų vartojimo, tačiau ieškovė nurodo, kad „aiškinkis arba skaityk vaistai.lt“. Įvertinus visą šalių susirašinėjimą galima konstatuoti, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalys turi bendradarbiauti vaiko gerovės klausimais.
60. Vertinant Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. policijos komisariato pateiktą informaciją ir 2023-05-03 Tarnybos Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1773, konstatuotina, kad Tarnyba vaiko teisės pažeidimų nenustatė. Atsakovas Tarnybai nurodė, kad supranta, jog negali būti su vaiku neblaivus, jam buvo paaiškinta, kad jei tai kartosis, šeimai bus pradėtas atvejo vadybos procesas. Byloje daugiau nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad būdamas su vaiku atsakovas girtauja ar vaiku nesirūpina.
61. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, išskirtinę reikšmę suteikdamas vaiko nuomonei, ignoruodamas aukščiau aprašytus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliantės išskirtus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė visas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti, sprendime padarytos išvados yra motyvuotos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą negali būti suprantama kaip pareiga pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015).
62. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad Tarnyba, vertindami gyvenamąsias sąlygas bei teikdama savo išvadas teismui, nevertino reikšmingų aplinkybių, jog atsakovo gyvenamojoje vietoje nėra sudaryta tinkamų sąlygų vaiko ugdymuisi, nėra sudaryta sąlygų vaikui ruošti pamokas – neturi stalo, kėdės, pas atsakovą vaikas ruošia pamokas už suaugusių stalo, tam nepritaikyto vaikui stalo – ne jo ūgiui, nėra jokių stalčių, nėra įrangos būreliui.
63. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu atsakydama į klausimus nurodė, kad įsigyti tinkamas priemones ir baldus yra tėvų pareiga, tačiau Tarnyba neturi duomenų, kad tėvo gyvenamojoje aplinkoje vaiko sveikata būtų paveikiama ar jai kenkiama dėl to, kad vaikas ruošia pamokas ne prie jam pritaikyto stalo. Tarnybos pateiktame Šeimos aplinkos tyrimo akte 2023-10-25 konstatuota, kad atsakovo namuose vaikui yra tinkama aplinka augti ir vystytis, name yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Nėra pagrindo spręsti, jog Tarnyba, vertindami gyvenamąsias sąlygas bei teikdama savo išvadas pirmosios instancijos teismui, nevertino aplinkybių, jog atsakovo gyvenamojoje vietoje nėra sudaryta tinkamų sąlygų vaiko ugdymui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko ugdymui kenktų tai, jog vaikas turi ruošti pamokas prie suaugusių stalo, nepritaikyto vaiko ūgiui. Todėl ieškovės argumentas, kad vaikui pas atsakovą nėra sudarytų sąlygų, jis neturi stalo, kėdės, stalčių yra atmestinas.
64. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog buvo neįvertinta, kad vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje yra išvystyta infrastruktūra ir vaikas saugiai gali pasiekti ugdymo įstaigą bei muzikos mokyklą, ir saugiai grįžti į namus, o atsakovo gyvenamojoje vietoje tokių sąlygų nėra. Šalia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos yra gydymo įstaigos, vaistinės, tačiau šios aplinkybės nebuvo įvertintos. Neįvertinta, kad vaikas turi suformuota? bendravimo rata? savo nuolatine?je gyvenamojoje vietoje. Neįvertinta, kad nuo atsakovo gyvenamosios vietos – Mazūriškių (Klaipėdos rajono) iki miesto didelis atstumas, prastesnis susisiekimas. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atstumas nuo stotelės iki atsakovo namų 15 min. pėsčiomis
65. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu atsakydama į ieškovės atstovo klausimą, ar buvo atliktas tyrimas, ar vaikui yra saugu patekti į tėvo namus, kur vaiko tėvas gyvena, nurodė, kad Tarnyba tokių tyrimų neatlieka, tačiau vaikas apie savo atvykimą ir nuvykimą papasakojo labai išsamiai, jis žino kelią ir yra išbandęs lydint tėvui. Atstovė nurodė, kad dauguma vaikų savarankiškai keliauja ten, kur yra atsakovo gyvenamoji vieta, kiekvieną dieną į mokyklas. Taip pat kursuoja autobusai, tai nėra miško vietovė, kurioje vaikams yra nesaugu. 2024-06-04 teismo posėdžio metu išklausomas vaikas nurodė, kad prieš išmokstant važiuoti su autobusu, tėtis jį rytais nuveždavo į mokyklą. Paaiškino, kad važiuodamas iš tėčio į mokyklą autobusu jaučiasi saugiai ir nebijo pereiti per perėją, nebijo eiti vienas. Tarnybos atstovė pažymėjo, kad bendraujant su vaiku nepastebėjo galimo vaiko traumavimo dėl gyvenamosios vietos keitimo. Vaikas yra guvus, linksmas, teigiamai pasisako apie savo buvimą tiek pas tėvą, tiek pas mamą.
66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti ribojamas atsakovo ir šalių sūnaus bendravimas vien dėl to, jog atsakovas gyvena ne mieste, o netoli miesto. Iš bylos medžiagos ir šalių sūnaus paaiškinimų matyti, kad vaikui tai nesudaro kliūčių pasiekti ugdymo įstaigą, taip pat ir atsakovas kartais nuveža į mokyklą. Tarnyba nenustatė, kad vaikui keliauti į mokyklą iš atsakovo gyvenamosios vietos būtų nesaugu. Apeliantės argumentai, jog buvo neįvertinta atsakovo gyvenamosios vietos infrastruktūra, atmestini kaip nepagrįsti.
67. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos, kuria numatyta, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja priešpaskutinę pilną mėnesio savaitę. Byloje nėra duomenų, kad tokia bendravimo tvarka kenktų vaiko interesams, traumuotų vaiką psichologiškai, neatitiktų vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, darytų neigiamą įtaką vaiko brandai ir pasaulėžiūrai.
Dėl bendravimo tvarkos 1 punkto
68. Apeliantė nurodo, kad atsakovo būste trūksta vaikui reikalingos aprangos. Pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, vaikas kiekvieną kartą važiuodamas į ugdymo įstaigą turės su savimi vežti reikalingą aprangą, vėliau pasibaigus bendravimui su tėvu, vaikas su apranga turės grįžti į mūsų nuolatinę gyvenamąją vietą, kas rodo, kad vaikas bus papildomai apkrautas ir tik sukels jam didesnių nepatogumų ir tai neabejotinai prieštarauja vaiko interesams. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad vaikas būtų grąžinamas į nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.
69. Kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad vaikas turėtų būti grąžintas į ieškovės namus iki 18 val. sekmadienio vakare, kad vaikui nereikėtų neštis daug daiktų, kas jam sukeltų papildomų nepatogumų. Be to, motinai su vaiku prieš naują savaitę būtina pabendrauti, kartu atlikti namų ruošos darbus, pasiruošti pamokoms ir pan.
70. Teismo vertinimu, atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi yra nustatyta iš esmės tinkamai, yra pagrindas tik pakeisti vaiko grąžinimo laiką. Tuo remiantis iš dalies tenkintinas ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku pakeitimo ir nustatytina, kad 1) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką iš jo buvimo vietos pasibaigus ugdymo procesams, o šiems nevykstant – iš su ieškove suderintos vietos 17 val., iki sekmadienio 18 val. grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą; 2) atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja priešpaskutinę pilną mėnesio savaitę, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos pirmadienį ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu atsakovas negali bendrauti su sūnumi nurodytą savaitę, jis informuoja ieškovę ne mažiau nei prieš 6 savaites SMS žinute.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
71. Ieškovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 1 109 Eur išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė pateikė sąskaitą, kad dėl apeliacinio skundo rengimo patyrė 1 000 Eur išlaidas, taip pat patyrė 109 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui.
72. Apeliacinio skundo tenkinimo proporcija vertinama 30 proc. Tuo remiantis taikoma CPK 93 straipsnio 2 dalis. Ieškovei priteisiama 333 Eur.
73. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeisti šioje nutartyje nurodytais pagrindais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės O. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, išdėstytos 1 ir 2 punktuose, ir bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktą išdėstyti tokiu būdu:
1) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką iš jo buvimo vietos pasibaigus ugdymo procesams, o šiems nevykstant – iš su ieškove suderintos vietos 17 val., iki sekmadienio 18 val. grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;
2) atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja priešpaskutinę pilną mėnesio savaitę, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos pirmadienį ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu atsakovas negali bendrauti su sūnumi nurodytą savaitę, jis informuoja ieškovę ne mažiau nei prieš 6 savaites SMS žinute.
Priteisti ieškovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 333 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.