- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-02
- Bylos Nr.
- e2-438-1032/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05267-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- A. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius, Marius Cechanavičius
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus atstovėms Ritai Stonkienei, Renatai Kazragienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. R. (A. R.) dėl vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo padidinimo, bei pagal atsakovo A. R. (A. R.) patikslintą priešieškinį ieškovei O. K. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019, dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi D. R. ir išdėstyti ją taip: 1. A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. lyginių savaičių savaitgaliais savo gyvenamojoje vietoje su dviem nakvynėm, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžindamas į nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį; 2. A. R. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja pareiškėjos O. K. budėjimo bei išvykimo į mokymus, seminarus, konferencijas, komandiruočių metu, pasiimdamas sūnų D. R. iš jo gyvenamosios ir grąžindamas sūnų D. R. į jo gyvenamąją vietą pareiškėjos O. K. budėjimo, išvykimo į mokymus, seminarus, konferencijas, komandiruotes pabaigos dieną. O. K. apie teisę bendrauti šiame punkte numatytu atveju praneša prieš 2 savaites. Gavęs pranešimą A. R. įsipareigoja nedelsdamas ne vėliau nei per 1 dieną informuoti, jeigu negali bendrauti su sūnumi; 3. A. R. bendrauja su sūnumi porinių metų rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos; 4. O. K. bendrauja su sūnumi neporinių metų rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos; 5. A. R. bendrauja su sūnumi neporinių metų žiemos (įskaitant šv. Kūčių, šv. Kalėdų pirmą bei antrą dienas, Naujųjų metų išvakares ? gruodžio 31 d. bei Naujųjų metų šventę ? sausio 1 d.) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos; 6. O. K. bendrauja su sūnumi porinių metų žiemos (įskaitant šv. Kūčių, šv. Kalėdų pirmą bei antrą dienas, Naujųjų metų išvakares ? gruodžio 31 d. bei Naujųjų metų šventę ? sausio 1 d.) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos; 7. Poriniais metais A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. pavasario atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki šv. Velykų pirmos dienos; 8. O. K. neporiniais metais bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. pavasario atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki šv. Velykų pirmos dienos; 9. Neporiniais metais A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. šv. Velykų antrą dieną; 10. O. K. poriniais metais bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. šv. Velykų antrą dieną; 11. Šalys su nepilnamečiu vaiku D. R. kiekvienų metų vasaros atostogų metu bendrauja tarpusavio susitarimu; 12. O. K. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia Motinos dieną ? pirmą gegužės sekmadienį, su teise vaiką pasilikti dviems dienoms su nakvyne; 13. A. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia Tėvo dieną ? pirmą birželio sekmadienį, su teise vaiką pasilikti dviems dienoms su nakvyne; 14. Poriniais metais A. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.); 15. Neporiniais metais O. K. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.); 16. A. R. prižiūri ir slaugo nepilnametį vaiką, jam susirgus ar sergant tomis dienomis, kai pagal šią tvarką yra numatytas jo ir nepilnamečio vaiko bendravimas. Esant poreikiui vaiką slaugantis tėvas turi teisę išsiimti nedarbingumo pažymėjimą; 17. Pareiškėjai turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų D. R. į užsienį atostogoms, laisvalaikiui, pramogoms (netrukdant ugdymo procesui), atsižvelgiant į bendravimo tvarką, numatytą šioje sutartyje. Apie išvykimą į užsienį pareiškėjai praneša vienas kitam SMS žinute ar el. paštu ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatytos išvykimo datos; 18. Pareiškėjai bendru sutarimu gali susitarti dėl papildomo, šioje tvarkoje nenumatyto, A. R. ir D. R. bendravimo; 19. Pareiškėjai įsipareigoja raštu pranešti vienas kitam apie savo gyvenamosios vietos ir kontaktinių duomenų pasikeitimą, nurodant naujos gyvenamosios vietos adresų bei kontaktinius duomenis (adresas, telefono numeris, el. pašto adresas ir kt.); 2) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019, dalyje, kuria A. R. įsipareigojo nepilnamečio sūnaus D. R. išlaikymui mokėti po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės ir išdėstyti taip: A. R. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus D. R. išlaikymui mokėti po 450 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė O. K.; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesilaiko Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019 nustatytos matymosi su vaiku tvarkos. Nustatyta bendravimo tvarka per plati, nepatogi, dėl nustatytos su vaiko bendravimo tvarkos su atsakovu nuolat kyla ginčų, nesusitarimų, dėl ko ieškovė turėjo kviesti policiją, todėl atsirado būtinybė pakeisti bendravimo su vaiku tvarką pagal esamą situaciją bei siekiant išvengti konfliktinių situacijų su atsakovu ateityje. Pažymėjo, kad iškilo būtinybė keisti vaiko išlaikymo dydį, nes šiuo metu iš atsakovo priteisto išlaikymo (250 Eur) nepakanka, kadangi po minėto sprendimo priėmimo praėjus 4 metams pasikeitė šalies ekonominė situacija, gerokai pakilo prekių, paslaugų kainos, padidėjo išlaidos, taip pat padidėjo nepilnamečio sūnaus poreikiai, nes minėto teismo sprendimo priėmimo metu sūnui buvo 3 metai, šiuo metu 7 metai, sūnus yra mokyklinio amžiaus. Teigia, kad vidutiniškai kiekvieną mėnesį nepilnamečio sūnaus poreikiams išleidžia 1 064, 25 Eur (atskaičius 85,75 Eur gaunamas vaiko išmokas skiriamas iš valstybės), vaikui išlaikyti reikalinga 900 Eur suma kas mėnesį, skaičiuojant lygiomis dalimis kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 450 Eur vaikui išlaikyti.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
4. Atsakovas 2024 m. vasario 29 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) pakeisti 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019 nustatytą bendravimo tvarką tarp atsakovo ir jo sūnaus D. R. ir nustatyti ją taip: 1.1. A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. lyginių metų savaičių savaitgaliais savo gyvenamojoje vietoje, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigų penktadienį ir kitos savaitės pirmadienį grąžina sūnų į jo ugdymo įstaigą ryte iki 8:00 val.; 1.2. A. R. su nepilnamečiu vaiku D. R. bendrauja priešpaskutinę visą mėnesio savaitę savo gyvenamojoje vietoje, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos pirmadienį ir kitos savaitės pirmadienį grąžina sūnų į jo ugdymo įstaigą ryte iki 8:00 val. Jeigu negali bendrauti su sūnumi nurodytą savaitę, A. R. informuoja O. K. ne mažiau nei prieš 6 savaites SMS žinute; 1.3. A. R. bendrauja su sūnumi porinių metų rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos. A. R. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10:00 val. ryte ir grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20:00 val. Šalys susitaria, kad tuo atveju, jei Lapkričio 1 diena pasitaiko savaitės dienomis ? nuo pirmadienio iki penktadienio, tokiu atveju, Lapkričio pirma diena yra įskaičiuojama į vaiko rudens atostogų laiką; 1.4. O. K. bendrauja su sūnumi neporinių metų rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos. Šalys susitaria, kad tuo atveju, jei Lapkričio 1 diena pasitaiko savaitės dienomis ? nuo pirmadienio iki penktadienio, tokiu atveju, Lapkričio pirma diena yra įskaičiuojama į vaiko rudens atostogų laiką; 1.5. A. R. bendrauja su sūnumi neporinių metų žiemos (Kalėdų) atostogų metu, šventiniu laikotarpiu (šv. Kūčios, šv. Kalėdos, Naujųjų metų išvakares ? gruodžio 31 d. bei Naujųjų metų šventę ? sausio 1 d.). A. R. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną, 10:00 val. ryte ir grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą kitų metų sausio 1 d. iki 20:00 val.; 1.6. O. K. bendrauja su sūnumi porinių metų žiemos (Kalėdų) atostogų metu, šventiniu laikotarpiu (šv. Kūčios, šv. Kalėdos, Naujųjų metų išvakares ? gruodžio 31 d. bei Naujųjų metų šventę ? sausio 1 d.). O. K. su sūnumi žiemos atostogų šventinis laikotarpis pasibaigia kitų metų sausio 1 d.; 1.7. A. R. bendrauja su sūnumi neporinių metų vaiko žiemos atostogų metu, laikotarpiu nuo sausio 2 d. iki paskutinės žiemos atostogų dienos). A. R. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos naujųjų metų sausio 2 d., 10:00 val. ryte ir grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20:00 val.; 1.8. O. K. bendrauja su sūnumi porinių metų laikotarpiu, vaiko žiemos atostogų metu. O. K. žiemos atostogų laikotarpiu atostogų laikas yra nuo sausio 2 d. iki paskutinės žiemos atostogų dienos; 1.9. A. R. bendrauja su sūnumi porinių metų vaiko žiemos (vasario mėnesio) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos. A. R. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną, 10:00 val. ryte ir grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20:00 val.; 1.10. O. K. bendrauja su sūnumi neporinių metų vaiko žiemos (vasario mėnesio) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos; 1.11. A. R. bendrauja su sūnumi neporiniais metais vaiko pavasario atostogų metu nuo šv. Velykų 2 dienos iki atostogų paskutinės dienos. A. R. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos antrą šv. Velykų dieną, 10:00 val. ryte ir grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20:00 val.; 1.12. O. K. bendrauja su sūnumi poriniais metais vaiko pavasario atostogų metu nuo šv. Velykų 2 dienos iki atostogų paskutinės dienos. O. K. pavasario atostogų laikas yra nuo šv. Velykų 2 d. iki paskutinės atostogų dienos; 1.13. A. R. bendrauja su sūnumi D. R. kiekvienų kasmetinių atsakovo darbovietės suteiktų vasaros atostogų metu, (keturiolika kalendorinių dienų), nepertraukiamai sūnui gyvenant atsakovo gyvenamojoje vietoje nuo pirmos atostogų dienos nuo 10:00 val. iki paskutinės atostogų dienos 20:00 val. Šiuo nustatytu atveju atsakovas apie suderintą su darboviete atostogų periodą ir laiką praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios, siunčiant pranešimą SMS žinute; 1.14. O. K. bendrauja su sūnumi D. R. kiekvienų kasmetinių O. K. darbovietės suteiktų vasaros atostogų metu, 14 keturiolika kalendoriniu dienų nepertraukiamai. O. K. atostogų laikas yra nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos. Šiuo nustatytu atveju O. K. apie suderintą su darboviete atostogų periodą ir laiką praneša A. R. ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios, siunčiant pranešimą SMS žinute; 1.15. O. K. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia Motinos dieną ? pirmą gegužės sekmadienį, su teise vaiką pasilikti dviems dienoms su nakvyne; 1.16. A. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia Tėvo dieną ? pirmą birželio sekmadienį, su teise vaiką pasilikti dviem dienoms su nakvyne; 1.17. Poriniais metais A. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.); 1.18. Neporiniais metais O. K. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.); 1.19. A. R. prižiūri ir slaugo nepilnametį vaiką jam susirgus ar sergant tomis dienomis, kai pagal šią tvarką yra numatytas jo ir nepilnamečio vaiko bendravimas; 1.20. Abu tėvai turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų D. R. į užsienį atostogoms, laisvalaikiui, pramogoms (netrukdant ugdymo procesui), atsižvelgiant į bendravimo tvarką, numatytą šioje sutartyje. Apie išvykimą į užsienį pareiškėjai praneša vienas kitam SMS žinute ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius iki numatytos išvykimo datos; 1.21. Šalys bendru sutarimu gali susitarti dėl papildomo, šioje tvarkoje nenumatyto, A. R. ir D. R. bendravimo; 1.22. Pareiškėjai įsipareigoja raštu pranešti vienas kitam apie savo gyvenamosios vietos ir kontaktinių duomenų pasikeitimą, nurodant naujos gyvenamosios vietos adresą bei kontaktinius duomenis (adresas, telefono numeris, el. pašto adresas); 2) Pakeisti 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019 nustatytą vaiko išlaikymo dydį ? 250,00 Eur, ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 330,00 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 3) Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu.
Atsiliepimas
5. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad pritaria ieškovei, jog laikui bėgant nustatyta bendravimo tvarka tapo netinkama ir nepatogi abiems šalims, dėl to ją yra būtina keisti. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jis nesilaiko bendravimo tvarkos ir tai yra bendravimo tvarkos keitimo pagrindas. Be to, atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymą ? 450 Eur kas mėnesį, jo teigimu, jų nepilnamečiui sūnui tokio dydžio išlaikymas nereikalingas ir būtų perteklinis. Vaikas neturi specialių poreikių, lanko tik vienus muzikos užsiėmimus. Teigia, kad didžiąją dalį poreikių aprūpina atsakovas. Atsakovas dar pažymėjo, kad visą atsakovo atostogų laiką sūnus nepertraukiamai gyvena su atsakovu jo namuose. Vadovaujantis pirminiu šalių susitarimu, atsakovo praleistas laikas per metus sudaro 157 dienas, procentine išraiška 43 % per metus. Per visą nurodytą laiką visas vaiko išlaidas padengia atsakovas, neįskaitant mokamo vaiko išlaikymo dydžio ieškovei pagal priimtą teismo sprendimą. Atsakovo teigimu, yra svarbu įvertinti faktą, kad vaikas daug laiko praleidžia su atsakovu, todėl, neskaičiuojant periodinio vaiko išlaikymo mokėjimo, atsakovas papildomai patiria nuolatinių išlaidų savo sūnui: klasės fondo mokestis, kelionės atostogų metu, įvairios pramogos, sūnaus draudimas, baldai vaiko kambariui ir t. t.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė atsakovo patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad atsakovo patikslintas priešieškinio 1.4. a punktas atitinka ieškovės patikslinto ieškinio 1 punktą, tačiau nesutinka su atsakovo reikalavimu dalyje dėl vaiko grąžinimo pirmadienį į jo ugdymo įstaigą. Toks reikalavimas neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi vaikui penktadieniais tektų į mokyklą neštis daug daiktų, o pirmadieniais parsinešti atgal, tai sukeltų vaikui tik papildomų nepatogumų. Taip pat atsakovė nurodė, kad visiškai nesutinka su atsakovo patikslinto priešieškinio 1.4. b punktu, kuriuo atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja priešpaskutinę visą mėnesio savaitę savo gyvenamojoje vietoje. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, keičia numatytą tvarką su niekuo nesuderinęs. Pažymėjo, kad svarbu atsižvelgti ir į vaiko interesus, nes vaikas turi suformuotą bendravimo ratą ieškovės ir vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Vaikas išmoko savarankiškai pasiekti ugdymo įstaigą nuo ieškovės nuolatinės gyvenamosios vietos pėsčiomis. Taip pat nuo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pėsčiomis pasiekiama ir muzikos mokykla, jo draugų namai, ieškovės darbovietė, o nuo Mazūriškių (Klaipėdos rajono) iki miesto yra didelis atstumas, be to, rajone blogesnis susisiekimas su miestu nei pačiame mieste, o atsakovas net atsisako nuvežti vaiką į papildomo ugdymo užsiėmimus. Teigia, kad ieškovės namuose yra visa įranga vaiko muzikiniams įgūdžiams lavinti, ko negalima pasakyti apie atsakovą. Ieškovė taip pat nesutinku dėl lapkričio 1 d., kadangi tai yra Visų Šventųjų diena, kuri atsakovui nėra aktuali (ne katalikas), tuo labiau nepilnamečiam vaikui, be to, tai vėl tik sunkina bendravimo tvarką su vaiku. Be to, ieškovė nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka žiemos atostogų metu ? žiemos (Kalėdų), žiemos nuo sausio 2 d., žiemos vasario mėn. Ieškovės nuomone, tokia atsakovo patikslinto priešieškinio e-j punktuose numatyta tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų, nes dėl tokio skaidymo tektų vaikui dažnai keisti gyvenamąją vietą, kas sukeltų tik papildomų nepatogumų sūnui. Teigia, kad ieškovės patikslinto ieškinio 5-6 punktuose prašoma bendravimo tvarka labiausiai atitinka geriausius vaiko interesus, ši tvarka aiški, konkreti bei trumpa. Ieškovė nurodo, kad pavasario (Velykų) atostogos gali prasidėti ir iki šv. Velykų ir po jų, todėl mano, kad šioje dalyje patogiausia bendravimo tvarka su sūnumi būtų tokia: poriniais metais atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku šv. Velykų pirmą ir antrą dieną; ieškovė neporiniais metais bendrauja su nepilnamečiu vaiku šv. Velykų pirmą ir antrą dieną; poriniais metais atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku pavasario (Velykų) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos; ieškovė neporiniais metais bendrauja su nepilnamečiu vaiku pavasario (Velykų) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos iki paskutinės atostogų dienos. Ieškovė pažymi, kad dėl bendravimo su vaiku vasaros atostogų metu gali susitarti bendru susitarimu. Tačiau pabrėžia, kad atsakovas turėtų derinti atostogų datas vasaros laiku prie ieškovės suplanuotų atostogų, nes jos darbovietėje atostogų grafikas tvirtinamas kitiems metams lapkričio?gruodžio mėn. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovo nurodytu vaiko paėmimo ir grąžinimo laiku, ieškovės nuomone, toks reikalavimas perteklinis, tik sunkina bendravimo tvarką. Teigia, kad dėl vaiko paėmimo bei grąžinimo laiko galima susitarti abiejų tėvų bendru susitarimu, t. y. be teismo sprendimu nustatytos tvarkos. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašoma 330 Eur suma. Teigia, kad atsižvelgus į jos prašomą pakeisti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, akivaizdu, kad didžiausią laiko dalį sūnus praleidžia su ieškove. Ši bendravimo tvarka labiausiai orientuota į vaiko su tėvu laiko praleidimą vaiko atostogų metų, savaitgaliais bei švenčių dienomis, tačiau atsakovas užmiršta, kad visą likusį laiką sūnus praleidžia su ieškove ir jai tenka didesnės vaiko išlaidos, tai įrodo pateikti į bylą įrodymai, o atsakovas tokių duomenų į bylą nepateikė, išskyrus pavienes (vienkartines) išlaidas. Pažymi, kad atsakovas nustatytos bendravimo tvarkos nesilaiko.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad, vadovaujantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo šeima Skyriui yra žinoma. Nuo 2019 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. tris kartus buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, todėl tais pagrindais buvo nustatyti vaiko situacijos vertinimai, inicijuoti atvejo vadybos procesai. Dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo Skyrius nurodė, kad įvertinus ieškovės prašomą pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir išsakytą nepilnamečio sūnaus D. nuomonę, Skyriaus vertinimu, ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka pakankamai orientuota į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą. Dėl išlaikymo padidinimo Skyrius nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti vaiko išlaikymui suma po 450 Eur iki jo pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, atitinka geriausius sūnaus D. interesus.
8. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad pagal anksčiau nustatytą bendravimo tvarką, kai atsakovas pasiima vaiką vieną visą savaitę, atsakovas vaiko nepasiima arba atsiranda įvairių problemų, kodėl negali pasiimti. Todėl ieškovė nori išbraukti tą savaitę, kuomet atsakovas vaiką pasiima visai savaitei bei atitinkamai nori didinti priteistą išlaikymo dydį. Ieškovė teigia, kad atsakovas daug laiko praleidžia komandiruotėse arba neprižiūri vaiko. Vaiką palieka pas savo giminaičius. Nurodo, kad šiuo metu vaikas lankė prailgintą grupę, tačiau vėliau jos lankyti nebegalės, nes mokykla didesniems vaikams jos neorganizuoja, todėl ieškovė išmokė vaiką pareiti namo pėsčiomis arba parvažiuoti autobusu. O atsakovas gyvena rajone, vaiko pasiimti anksčiau negali, todėl vaikui būtų sudėtinga grįžti tą savaitę pas atsakovą į namus. Vaikui tektų eiti didelį atstumą su daug daiktų, kelias ten blogas ir sudėtingas. Nurodė, kad vaikas bylos nagrinėjimo metu ėjo į pirmą klasę. Paaiškino, kad jai pagal darbo pareigas budėti nėra privaloma, tačiau norėdama užsidirbti šiek tiek daugiau pasiima budėjimą ir darbe budi vieną ar du kartus per mėnesį. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas po savaitgalio vaiką pirmadienį grąžintų į ugdymo įstaigą, teigia, jog vaikui reikėtų neštis daug daiktų. Atsakydama į teismo klausimą, kokius konkrečiai daiktus sudeda vaikui prieš bendravimą su atsakovu savaitgalį, ieškovė nurodė, kad aprangą, avalynę, mokyklinėms užduotims atlikti įvarius reikmenis. Dėl žiemos (Kalėdų) atostogų ieškovė nurodė, kad būtų geriau, jeigu vienais metais visas atostogas bendrauja vienas iš tėvų, o kitais metais – kitas iš tėvų, dėl Velykų atostogų ieškovė nurodė, kad geriausia būtų, jog vienais metais vienas iš tėvų bendrauja per atostogas ir sutinka šv. Velykas, o kitais metais – kitas. Dėl vasaros atostogų nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovas vaiką pasiimtų 14 dienų. Nurodė, kad darbovietėje atostogos pildomos kalendorinių metų pabaigoje, visiems metams į priekį, todėl lapkritį–gruodį jau žino savo atostogų grafiką. Dėl išlaikymo priteisimo ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai padidėjo, pabrango tam tikros paslaugos ir prekės, be to, vaikas lanko muzikos būrelį. Pažymėjo, kad vaikas specialių poreikių neturi, tačiau lankydamas ugdymo įstaigą, kartais suserga. Ieškovė nurodė, kad turi būstą ir moka būsto paskolą, kurios mėnesinė įmoka yra apie 500 Eur. Automobilio lizingo nebemoka – pasibaigė prieš kelis mėnesius. Atsakydama į atsakovo atstovo klausimą dėl Kalėdų atostogų nurodė, kad tiek ji, tiek atsakovas nėra katalikai ir Kalėdų nešvenčia, o švenčia tik Naujus metus. Ieškovės nuomone, atsakovas nesiorientuoja vaiko finansiniuose poreikiuose. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ir negali pagrįsti, kad jis patenkina visus vaiko poreikius. Teigia, kad atsakovas neturi tėvystės jausmo, vaiku nenori visiškai užsiimti, vaikas jam neįdomus.
9. Teismo posėdžio metu atsakovas priešieškinį palaikė, su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Papildomai atsakovas paaiškino, kad didžiausia problema buvo, kad nebuvo apibrėžta ketvirta mėnesio savaitė. Vienas suprato savaip, o kitas kitaip. Ieškovė nori, kad paskutinė mėnesio savaitė būtų jos su vaiku, o atsakovas tam neprieštarauja, todėl prašo nustatyti, kad jis su sūnumi bendrautų priešpaskutinę mėnesio savaitę. Atsakovas atsakydamas į teismo klausimą, ar nuo 2019 m. laikėsi nustatytos bendravimo tvarkos, kai jis pasiima vaiką visą savaitę, nurodė, kad laikėsi ir labai stengėsi laikytis. Pažymėjo, kad per metus gal vieną kartą tikrai neišeidavo paimti vaiko savaitei, kai reikėdavo išvažiuoti į komandiruotę. Per šiuos metus dar nebuvo, kad atsakovas nepasiimtų vaiko savaitei. Pažymėjo, kad sutartyje buvo numatyta, kad jeigu jis negali paimti vaiko, tai ieškovę perspėja prieš dvi savaites. Nurodė, kad darbdavys prašydavo susikeisti ir pasiimti vaiką savaitę anksčiau ar vėliau, todėl atsakovas prieš pusantro mėnesio rašydavo ieškovei, prašydamas pasikeisti, tačiau ieškovė kategoriškai nesutikdavo. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kaip jam sekėsi 2023 m. išlaviruoti ir per 12 mėnesių, kiek „pilnų“ savaičių praleido su sūnumi, nurodė, kad 10?11 tikrai. Teigia, jog konfliktas su ieškove kyla dėl to, kad atsakovas kovoja dėl tos savaitės ir ją nori praleisti su vaiku, tačiau ieškovė bando priešintis, jeigu būtent atsakovas dėl tam tikrų priežasčių negali pasiimti vaiko. Atsakovas nurodė, kad tą savaitę, kuomet vaikas gyventų su atsakovu, turėtų galimybę vaiką nuvežti į ugdymo įstaigą, taip pat kartu su vaiku bandė grįžti autobusu iš mokyklos. Atsakovo teigimu, vaikas kelią išmoko mintinai ir žino, kaip grįžti. Pažymėjo, jog atstumas nuo stotelės iki atsakovo namų neilgesnis, kaip nuo mokyklos iki ieškovės namų, t. y. 15 min pėsčiomis. Paskutinį kartą savaitei vaiką buvo pasiėmęs praėjusio mėnesio ketvirtą savaitę. Atsakovas nurodė, kad nepastebėjo, jog vaikui gyvenant savaitę pas jį, būtų sutrikdytas vaiko režimas. Paaiškino, kad kai vaikas lankė prailgintą grupę, jis jį paimdavo apie 17 val. ir saugiai važiuodavo namo. Antradienį ir penktadienį vaikas turi muzikos pamokas, tai vaiką gali nuvežti nelabai vėluodamas, nes pamoka antradienį prasideda 17 val., o penktadienį prasideda 16 val. Pažymėjo, kad visada vaiką gali parvežti po muzikos pamokos. Atsakovas teigia, kad vaikas turi asmeninį laikrodį ir SIM kortelę, todėl jis yra visą laiką pasiekiamas. Nebent iš vakaro vaikas nepakrauna laikroduko. Tačiau tuomet ieškovė skambina atsakovui, o jis visada leidžia vaikui pakalbėti su mama. Nurodė, kad santykiai su vaiku yra labai šilti, vienas kitą myli, kai atvažiuoja pasiimti, vaikas visada atbėga pas jį. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą apie vaikui sudėtus daiktus savaitgaliui ir savaitei, kai vaikas laiką praleidžia su tėvu, atsakovas nurodė, kad pirmą kartą girdi apie papildomus daiktus, išskyrus kuprinę, kurioje yra klarnetas. Daugiau jokių papildomų daiktų, rūbų vaikas neturėdavo. Atsakovas nurodė, kad vaiką aprūpina rūbais ir turi įvairių rūbų vaikui perrengti. Vaikas turi galimybę klarnetą pasidėti į spintelę mokykloje. Nurodė, kad apie kovo mėnesį jau žino savo atostogų grafiką visiems metams. Dėl ieškovės reikalavimo bendrauti su vaiku ieškovės komandiruočių metu, atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, jeigu atsakovė įspės iš anksto ir jam pavyks susiderinti su darbu. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atsakovas nurodė, kad jo prašoma 330 Eur suma yra protinga, atitinka vaiko poreikius. Jis taip pat papildomai prisideda prie vaiko išlaikymo, t. y. perka rūbus, yra apdraudęs vaiko gyvybę. Paaiškino, kad bendrai už būsto kreditą ir vartojimo kreditą sumoka apie 600 Eur. Atsakydamas į ieškovės atstovo užduotą klausimą apie kelio saugumą ir infrastruktūrą, atsakovas nurodė, kad atskiro šaligatvio nėra, tačiau yra kelkraštis, kuriuo vaikšto visi rajono vaikai ir suaugę. Nurodė, kad gauna papildomas pajamas – 18 Eur per mėnesį, nes dirba kitoje įmonėje konsultantu pusę valandos per mėnesį. Paaiškino, kad į komandiruotes vyksta dažnai, bet dėl bendravimo su vaiku vieną savaitę jam pavyktų viską susiderinti. Tačiau kartais darbdavys paklausia, gal būtų galima susikeisti.
10. 2024 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu su psichologės pagalba buvo išklausyta nepilnamečio šalių sūnaus D. R. nuomonė. Vaikas papasakojo, kad gyvena su mama. Vasaros atostogas praleis su tėčiu ir mama. Lanko muzikos mokyklą ir groja klarnetu, o nuo antros klasės pradės mokytis groti pianinu. Vaikas nurodė, kad su tėčiu būna rečiau dėl to, kad jis dirba. Paskutinį kartą su tėčiu buvo susitikęs per savo gimtadienį. Su tėčiu susitinka kas savaitę arba dvi. Berniukas nurodė, kad miega pas tėtį ir jam ten patinka, namo (pas mamą) grįžti labai, labai retai nori. Būnant su tėčiu mėgsta žiūrėti televizorių ir žaisti planšete, o kai būna pas mamą dažniausiai lauke žaidžia futbolą. Vaikas paaiškino, kad eina į „Verdenės“ progimnaziją. Kai būna pas mamą, tai jis į mokyklą nueina pėsčiomis, o kai būna pas tėtį, tai jis duoda pinigų ir važiuoja su autobusu. Kartais ir tėtis nuveža. Nurodė, kad pats išmoko važiuoti autobusu. Paaiškino, kad į muzikos būrelį nuveža mama arba tėtis. Kai važiuoja pas tėtį, vežasi ir klarnetą. Nurodė, kad būnant pas tėvelį, jis dažniau padeda paruošti namų darbus, o pas mamą daro pats. Berniukas nurodė, kad pas tėtį norėtų būti daugiau, bet reikia ir pas mamą. Kai būna pas mamą, su tėčiu bendrauja telefonu, paskambina tiek tėtis, tiek jis. Vaikas nurodė, kad norėtų lankyti futbolą, tačiau mama sako, kad nėra kaip, o tėtis sako, jog reikia mamos paklausti. Paaiškino, kad kai būna su mama, padeda mamai, o kai būna pas tėtį, nėra jokių taisyklių. Nurodė, kad kai būna pas tėtį, tai mamos nelabai pasiilgsta. Kai būna pas tėtį, tai dažniau mama paskambina. Pas mamą turi daugiau draugų, o pas tėtį 3?4 draugus. Pas tėtį vežasi planšetę, instrumentą, kartais reikia atsivežti uniformą. Paaiškino, kad pas tėtį turi savo kambarį. Pamokas ruošia pirmame aukšte. Nurodė, kad vaikui tiktų, jeigu reikėtų visą savaitę važiuoti iš tėčio į mokyklą. Berniukas paaiškino, kad planšetei ir televizoriui yra nustatytos 2 val. naudojimuisi, o savaitgaliais 3 val., o pas mamą tėtis yra nustatęs laiką, jeigu mama neleidžia – nežaidžia. Papasakojo, kad prieš išmokstant važiuoti su autobusu, tėtis jį rytais nuveždavo į mokyklą. Paaiškino, kad važiuodamas iš tėčio į mokyklą autobusu jaučiasi saugiai ir nebijo pereiti per perėją, nebijo eiti vienas.
Šalies argumentai
11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti. Papildomai nurodo, kad kilo poreikis kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nes anksčiau priimtu sprendimu nustatyta tvarka yra per plati, nepatogi, nenustatyta detali tvarka. Tarp ieškovės ir atsakovo nuolat kyla ginčų ir nesutarimų. Be to, atsakovas nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Atstovo nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka labiausiai atitinka vaiko interesus, yra aiški ir konkreti. Sudaro atsakovui galimybę tinkamai įgyvendinti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka pakankamai orientuota į maksimalų laiką, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų. Teigia, kad teismo posėdyje pateikta institucijos išvada yra visiškai nepagrįsta, paviršutiniška. Apklausiant vaiką dėl galimybės pakankamai ilgą laiką praleisti pas tėvą, nebuvo naudotasi psichologų pagalba. Taip pat, vaikų teisių specialistai nepastebėjo, kad nėra rašomojo stalo, netyrė, ar saugu vaikui keliauti į mokyklą ir grįžti iš mokyklos tėvo gyvenamojoje vietoje. Ieškovės atstovo nuomone, atsakovo priešieškinio reikalavimas, kuriuo atsakovas prašo, kad vaikas visą savaitę gyventų pas jį, galimai prieštarauja vaiko interesams. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad 250 Eur nepakanka, nes jau praėjo 4 metai, pasikeitė šalies ekonominė situacija, pakilo prekių ir paslaugų kainos. Taip pat padidėjo nepilnamečio sūnaus poreikiai, nes priimant teismo sprendimą vaikui buvo 3 metai, o šiuo metu vaikui yra 7 metai ir jis yra mokyklinio amžiaus. Šalių gaunamos pajamos yra vienodos, todėl jie abu turi galimybę prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė patenkinti priešieškinio reikalavimus, nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad esminis ginčas yra dėl bendravimo tvarkos, kad vaikas galėtų vieną savaitę gyventi pas atsakovą. Teigia, kad vaikas gali būti pas atsakovą nepertraukiamai savaitę laiko ir vaikui nėra daroma jokia žala. Pažymėjo, kad pats vaikas nurodė, jog būdamas pas tėtį retai nori važiuoti pas mamą, tėtis jam padeda ruošti namų darbus, pas tėtį norėtų praleisti daugiau laiko. Vaikas išsakė nuomonę, kad nelabai pasiilgsta mamos, kai būna pas tėtį. Be to, vaikas labai aiškiai papasakojo, kaip jis grįžta namo ar eina iki mokyklos. Teigia, kad visa tai rodo, jog vaiko psichologinė aplinka būnant pas tėtį yra saugi ir stabili. Atstovo nuomone, atsakovas turi teisę turėti sūnų savaitę nepertraukiamai ir kurti ryšį su savo sūnumi. Pažymi, kad vaikų teisių institucijos atstovė taip pat aiškiai išsakė savo poziciją, kad nėra daroma jokia psichologinė trauma vaikui. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad šiuo atveju 330 Eur suma užtikrina pagrindinius vaiko poreikius. Teigia, kad ieškovė neįrodė vaiko papildomų poreikių.
13. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Renata Kazragienė teismo posėdyje pateikė galutinę išvadą. Nurodė, kad neprieštarauja tėvo prašomai bendravimo tvarkai. Atkreipė dėmesį, jog vaikas pasisakė, kad nori daugiau laiko praleisti su tėčiu. Vaikui nesunku ir jam nesudaro problemų nuvykti savarankiškai iš/į mokyklą iš tėvo namų. Be to, vaikas pasakė, kad turi pakankamai rūbų tėvo namuose. Vaikui nustatyti ekrano ribojimai, kuriuos tėvas yra nustatęs ir vaikas jų laikosi. Institucijos atstovės vertinimu, nagrinėjamu atveju bendravimo tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į išsakytą vaiko nuomonę. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad neprieštarauja ieškovės prašomai priteisti išlaikymo sumai – 450 Eur, nes akivaizdu, jog vaiko poreikiai yra didesni nei minimalūs dėl jo gebėjimų. Pažymėjo, kad atsakovo prašoma priteisti 330 Eur suma, nuo sausio 1 d. pasikeitus minimalaus atlyginimo dydžiui, yra per maža – nesudaro pusę minimalios algos. Institucijos atstovė atsakydama į ieškovės užduotą klausimą, ar 8 metų vaikas yra pilnametis suprasti savo nuomonę, nurodė, jog pagal teismų praktiką, vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, privalo būti išklausytas ir jo nuomonės turi būti paisoma, jeigu tai nekenkia vaiko interesams. Institucijos atstovės nuomone, bendraujant su pakankamai aiškiai išreiškiančiu savo nuomonę vaiku, negalima nepaisyti vaiko nuomonės. Šalys, pasikeitus situacijai arba pastebėjusios, kad nustatyta bendravimo tvarka kenkia vaiko raidai, gali keisti savo prašymus, tačiau nagrinėjamu atveju, Institucijos atstovė teigia, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitiktų vaiko interesus, vaikas yra augantis, todėl bendravimas su tėvu yra labai svarbus. Institucijos atstovės nuomone, vaikas gebės išsakyti savo nuomonę, jeigu jam ta tvarka bus per sunki arba ne pagal jo naštą. Atsakydama į ieškovės atstovo klausimą, ar buvo atliktas tyrimas, ar vaikui yra saugu patekti į tėvo namus, kur vaiko tėvas gyvena, nurodė, kad tarnyba tokių tyrimų neatlieka, tačiau vaikas apie savo atvykimą ir nuvykimą papasakojo labai išsamiai, jog jis žino kelią ir yra išbandęs lydint tėvui. Papildomai nurodė, kad dauguma vaikų savarankiškai keliauja ten, kur yra atsakovo gyvenamoji vieta, kiekvieną dieną į mokyklas. Taip pat kursuoja autobusai, tai nėra miško vietovė, kurioje vaikams yra nesaugu. Dėl rašomojo stalo atstovė nurodė, kad įsigyti tinkamas priemones ir baldus yra tėvų pareiga. Šiai dienai tarnyba duomenų neturi, kad tėvo gyvenamojoje aplinkoje vaiko sveikata būtų paveikiama ar jai kenkiama dėl to, kad vaikas ruošia pamokas ne prie jam pritaikyto stalo. Institucijos atstovė nurodė, kad bendraujant su vaiku nepastebėjo galimo vaiko traumavimo dėl gyvenamosios vietos keitimo. Tarnyba tokių duomenų neturi. Vaikas yra guvus, linksmas, teigiamai pasisako apie savo buvimą tiek pas tėvą, tiek pas mamą. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie vaiko psichologinį ištyrimą, nėra pateikta pastebėjimų iš mokyklos ar gydymo įstaigos. Atstovės nuomone, šioje byloje nėra duomenų, kad vaikui yra kenkiama dėl dažno gyvenamosios vietos keitimo, nors jis ir nėra dažnas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
14. Iš byloje pateikto gimimo įrašo Nr. 894 nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra O. K. (buvusi pavardė R.) ir A. R..
Žemesnės instancijos teismas
15. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu buvo panaikintas šalių santuokos apskaitos įrašas. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nepilnamečio vaiko D. R. gyvenamoji vieta nustatyta su motina O. K. (buvusi pavardė R.) jos gyvenamojoje vietoje. Materialinį išlaikymą sūnui pareiškėjas A. R. įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 250 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta pareiškėja O. K. (buvusi pavardė R.). Pareiškėjai susitarė dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi pagal kurią: 7.1. A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. lyginių savaičių savaitgaliais savo gyvenamojoje vietoje su dviem nakvynėm, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos penktadienį ir grąžindamas į nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val.; 7.2. A. R. su nepilnamečiu vaiku D. R. bendrauja ketvirtą mėnesio savaitę savo gyvenamojoje vietoje, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos pirmadienį ir grąžindamas į ją sekančios savaitės pirmadienį. Jeigu negali bendrauti su sūnumi nurodytą savaitę, A. R. informuoja O. R. ne mažiau nei prieš 2 savaites; 7.3. Kai A. R. negali bendrauti su sūnumi tiesiogiai 7.1-7.2 punktuose numatyta tvarka, jam leidžiama netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis, leidžiančiomis vaizdo perdavimą: mobiliu telefonu, kompiuteriu ir visomis bendravimo (pokalbių) programomis (pavyzdžiui Skype, Messenger), kokias turi vaiko motina O. R.. A. R. su savo sūnumi ryšio priemonėmis bendrauja 3 (tris) kartus per savaitę nuo 18.00 val. iki 19.00 val., iki vaikui sukaks 7-neri metai. Vėliau ryšio priemonėmis leidžiama bendrauti neribotai, su nepilnamečiu vaiku suderintu laiku, laikantis vaiko darbo ir poilsio rėžimo; 7.4. A. R. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja pareiškėjos O. R. budėjimo bei išvykimo į mokymus, seminarus, konferencijas, komandiruočių metu, pasiimdamas sūnų D. R. iš jo gyvenamosios ir grąžindamas sūnų D. R. į jo gyvenamąją vietą pareiškėjos O. R. budėjimo, išvykimo į mokymus, seminarus, konferencijas, komandiruotes pabaigos dieną 21.00 val. O. R. apie teisę bendrauti šiame punkte numatytu atveju praneša prieš 2 savaites. Gavęs pranešimą A. R. įsipareigoja nedelsdamas ne vėliau nei per 1 dieną informuoti, jeigu negali bendrauti su sūnumi; 7.5. Poriniais metais A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną. Vaikas paimamas Šv. Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžinamas Šv.Kalėdų pirmą dieną 19.00 val.; 7.6. Neporiniais metais A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 10.00 val ir žiemos (Kalėdų) atostogų laikotarpiu. Vaikas grąžinamas paskutinę atostogų dieną iki 19.00 val.; 7.7. Poriniais metais A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. pavasario atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 10.00 val. iki Šv. Velykų pirmos dienos iki 19.00 val.; 7.8. Neporiniais metais A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. Šv. Velykų antrą dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 7.9. Nepilnamečiui vaikui pradėjus lankyti mokyklą, A. R. bendrauja su sūnumi porinių metų rudens atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 10.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val.; 7.10. Nepilnamečiui vaikui pradėjus lankyti mokyklą, A. R. bendrauja su sūnumi neporinių metų žiemos (ne Kalėdų) atostogų metu nuo pirmos atostogų dienos 10.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val.; 7.11. A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. kiekvienų metų vasaros atostogų metu: nepertraukiamai 30 kalendorinių dienų. A. R. informuoja O. R. apie planuojamą atostogų laiką iki einamųjų metų kovo 1 dienos; 7.12. O. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. R. kiekvienų metų vasaros atostogų metu: nepertraukiamai 30 kalendorinių dienų. O. R. informuoja A. R. apie planuojamą atostogų laiką sekančiais metais iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos; 7.13. Sutapus 7.11-7.12 punktuose nurodytam atostogų laikui, teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku įgauna tas iš tėvų, kuris pirmas informavo apie atostogų laiką; 7.14. Abi šalys vykdydamos 7.11-7.12 punktuose, nurodytą bendravimo tvarką, turi teisę pasiimti vaiką vienam savaitgaliui nuo penktadienio 18.00 val., iki sekmadienio 20.00 val., per visą atostogų laiką, įspėjus viena kitą apie vaiko pasiėmimą prieš 7 kalendorines dienas; 7.15. O. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia Motinos dieną – pirmą gegužės sekmadienį nuo 10.00 val., su teisę vaiką pasilikti dvejoms dienoms su nakvyne; 7.16. A. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia Tėvo dieną – pirmą birželio sekmadienį nuo 10.00 val., su teisę vaiką pasilikti dvejoms dienoms su nakvyne; 7.17. Poriniais metais A. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.) nuo 10.00 val. iki 21.00 val. Jeigu vaikas privalo lankyti ugdymo įstaigą, nuo šios įstaigos darbo laiko/ pamokų laiko pabaigos iki 21.00 val.; 7.18. Neporiniais metais O. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.) nuo 10.00 val. iki 21.00 val. Jeigu vaikas privalo lankyti ugdymo įstaigą, nuo šios įstaigos darbo laiko/ pamokų laiko pabaigos iki 21.00 val.; 7.19. Nepilnamečio sūnaus D. R. gimimo dienos šventėje turi teisę dalyvauti abu pareiškėjai. O. R. informuoja A. R. apie tai kur, kelintą valandą vyks gimtadienio šventė, kad jis galėtų joje dalyvauti; 7.20. O. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia savo gimimo dieną (liepos 11 d.), su teise vaiką pasilikti dvejom dienom su nakvyne; 7.21.A. R. su nepilnamečiu sūnumi D. R. praleidžia savo gimimo diena (birželio 20 d.), su teise vaiką pasilikti dvejom dienom su nakvyne; 7.22. A. R. prižiūri ir slaugo nepilnametį vaiką jam susirgus ar sergant tomis dienomis, kai pagal šią tvarką yra numatytas jo ir nepilnamečio vaiko bendravimas. Esant poreikiui vaiką slaugantis tėvas turi teisę išsiimti nedarbingumo pažymėjimą; 7.23. Šioje tvarkoje nurodytas vasaros, rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogų laikas nustatomas pagal Švietimo ministerijos skelbiamą atostogų laiką konkrečiais ugdymo metais, jeigu jis nėra pakeistas nepilnamečio vaiko lankomos ugdymo įstaigos direktoriaus įsakymu; 7.24. Pareiškėjai turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų D. R. į užsienį atostogoms, laisvalaikiui, pramogoms, atsižvelgiant į bendravimo tvarką, numatytą šioje Sutartyje. Apie išvykimą į užsienį pareiškėjai praneša vienas kitam SMS žinute ar el. paštu ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki numatytos išvykimo datos; 7.25. Pareiškėjai įsipareigoja elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų apie nepilnamečio vaiko D. R. išvežimą iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), kelionės metu užtikrinti kito iš tėvų galimybes susisiekti su nepilnamečiu vaiku; 7.26. Pareiškėjai įsipareigoja ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites nuo Sutarties 7.25. punkte numatyto pranešimo gavimo parengti visus nepilnamečiam reikalingus dokumentus (pasą, notariškai patvirtintą sutikimą ir kt.) ir perduoti kitai sutarties šaliai; 7.27. Pareiškėjai bendru sutarimu gali susitarti dėl papildomo, šioje tvarkoje nenumatyto, A. R. ir D. R. bendravimo; 7.28. Pareiškėjai įsipareigoja raštu pranešti vienas kitam apie savo gyvenamosios vietos ir kontaktinių duomenų pasikeitimą, nurodant naujos gyvenamosios vietos adresą bei kontaktinius duomenis (adresas, telefono numeris, el. pašto adresas ir kt.); 7.29. Pareiškėjai sutartyje numatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą derina SMS žinutėmis, el. paštu (sutarties pasirašymo dieną pareiškėjos O. R. el. paštas (duomenys neskelbtini), pareiškėjo A. R. el. paštas (duomenys neskelbtini).
16. Į bylą pateikta 2023 m. gegužės 3 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-1773, kurioje vaiko teisių pažeidimai nenustatyti (f. 1, b. l. 16-24).
17. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ išrašų nustatyta, kad ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas su bendro naudojimosi patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), bei negyvenamoji patalpa – automobilių saugykla, adresu (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 28-35).
18. Iš ieškovės pateiktų atsiskaitymų kvitų ir pavedimų matyti patirtos išlaidos vaiko išlaikymui (f.1, b. l. 48; 50-61; 83-92; 100-131).
19. Į bylą pateikta 2019 m. spalio 15 d, Kredito sutartis Nr. 19-060837-FA, sudaryta tarp akcinės bendrovės „Swedbank“ ir ieškovės. Kredito suma ? 85 000 Eur, kredito grąžinimo terminas 2044 m. spalio 15 d. Mėnesinė kredito įmoka ? 367,14 Eur (f. 1, b. l. 62- 82).
20. Į bylą pateikta 2018 m. rugpjūčio 13 d. Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 201818206, iš kurios matyti, kad ieškovė turi įsigijusi automobilį Toyota Avensis.
21. Į bylą pateiktas 2023 m. spalio 25 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 5ŠTA-276, Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 5VAIK-423, Šeimos aplinkos sąlygų tikrinimo aktas Nr. 5ŠTA-272 (f. 1, b. l. 157-167).
22. Atsakovas į byla pateikė duomenis, apie patirtas išlaidas vaiko išlaikymui, mokamas draudimo įmokas ir įmokas vaiko poreikių tenkinimui (f. 2, b. l. 46-85).
23. Į bylą pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažyma apie pajamas, kurioje nurodyta, kad ieškovei nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. išmokėta išmoka vaikui sudaro 525 Eur (2023 m. rugsėjį – 2024 m. sausį mokėta po 87,75 Eur, o 2024 m. vasarį – 96,25 Eur) (f. 2, b. l. 121).
24. Į bylą pateiktas 2024 m. kovo 13 d. antstolės Brigitos Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 05/24/05 su priedais, kuriame užfiksuoti susirašinėjimai tarp ieškovės ir atsakovo (f. 2, b. l. 157-161; 167-180).
25. Iš pateiktos 2024 m. balandžio 15 d. pažymos Nr. 24 04 15 LBT apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Atsakovo gaunamos pajamos yra apie 2 700 Eur į mėnesį (f. 3, b. l. 3-4).
26. Atsakovas į bylą pateikė informaciją apie draudimo sutartį iš kurios matyti, kad yra sudaryta draudimo sutartis D. saugaus vaiko fondas, draudimo sutarties galiojimo pradžia 2018 m. gegužės 2 d., pabaiga – 20234 m. gegužės 29 d., draudimo mėnesinė įmoka ? 56 Eur (f. 3, b. l. 5-7).
27. Atsakovas į bylą pateikė duomenis apie turimą būsto paskolą. Kredito sutarties pabaiga 2043 m. rugpjūčio 28 d., mokama įmoka ? 270 Eur. Bei duomenis apie Vartojimo kredito sutartį Nr. 23-030753-GV, kredito grąžinimo terminas 2028 m. gegužės 17 d., mėnesinė įmoka ? 310,45 Eur (f. 3, b. l. 8-19).
28. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų nustatyta, kad atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (f. 3, b. l. 22-23).
29. Atsakovas į bylą pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 metus (f. 3, b. l. 34-37).
30. Atsakovas į bylą pateikė fotonuotraukas apie vaikui sudarytas gyvenimo sąlygas jo gyvenamojoje vietoje (f. 3, b. l. 38-41).
31. Ieškovė į bylą pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 metus (f. 3, b. l. 48-49).
32. Iš pateiktos 2024 m. gegužės 23 d. pažymos Nr. (3.45)-S4-105 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog ieškovė dirba viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini). Ieškovės gaunamos pajamos yra apie 2 600 Eur į mėnesį (f. 3, b. l. 50).
33. Atsakovas į bylą pateikė duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas už laikotarpį nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. (f. 3, b. l. 58).
34. Atsakovas į bylą pateikė VĮ „Regitra“ duomenis apie turimą transporto priemonę Kia Sportage.
Dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo
35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas.
36. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.
Žemesnės instancijos teismas
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
38. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas deda pastangas ir bendrauja su sūnumi, kartais kyla nesusipratimų tarp šalių, tačiau iš esmės vaiko interesai nėra pažeidžiami ir jis palaiko gerus santykius su tėvu. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad šalių sūnus D. R. nori su tėvu bendrauti daugiau. Tokį norą išreiškė pats D. R., apklaustas teismo posėdžio metu su teismo psichologe.
40. Ieškovė prašo nustatyti 2023 m. rugsėjo 14 d. pateiktame patikslintame ieškinyje (sprendimo 1 punkte) nurodytą ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, o atsakovas 2024 m. vasario 29 d. priešieškinyje (sprendimo 4 punkte) jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri iš dalies sutampa su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka.
41. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu dalyje dėl vaiko grąžinimo pirmadienį į jo ugdymo įstaigą, kai atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja lyginių metų savaičių savaitgaliais savo gyvenamojoje vietoje, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigų penktadienį ir kitos savaitės pirmadienį grąžina sūnų į jo ugdymo įstaigą ryte iki 8:00 val. Teigia, kad ieškovės patikslinto ieškinio 1 punkte prašoma bendravimo tvarka labiausiai atitinka vaiko interesus. Ieškovė visiškai nesutinka su atsakovo reikalavimu, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja priešpaskutinę visą mėnesio savaitę savo gyvenamojoje vietoje, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos pirmadienį ir kitos savaitės pirmadienį grąžina sūnų į jo ugdymo įstaigą ryte iki 8:00 val. Ieškovė teigia, kad atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, keičia numatytą tvarką su niekuo nesuderinęs. Taip pat argumentuoja, jog vaikui nuo nuolatinės gyvenamosios vietos pėsčiomis pasiekiama mokykla bei muzikos mokykla, ieškovės darbovietė bei draugai. Taip pat ieškovė turi visą įrangą vaiko muzikiniams įgūdžiams lavinti, o atsakovas neturi. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarkos su sūnumi žiemos atostogų metu ? žiemos (Kalėdų), žiemos nuo sausio 2 d., žiemos vasario mėn. ? skaidymu. Ieškovės nuomone, toks vaiko žiemos atostogų skaidymas yra perteklinis. Taip pat, tokia atsakovo e-j punktuose numatyta tvarka neatitinka geriausius vaiko interesus, nes dėl tokio skaidymo tektų vaikui dažnai keisti gyvenamąją vietą, kas sukeltų tik papildomų nepatogumų sūnui. Todėl ieškovė siūlo nustatyti jos patikslinto ieškinio 5-6 punktuose prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Teismo posėdyje ieškovė ir atsakovas palaikė šiuos reikalavimus. Atsakydami į teismo užduodamus klausimus dėl atostogų paskirstymo ne per pusę, o rotacijos principu po visą atostogų laikotarpį, šalys nurodė, jog dėl šito neprieštarauja ir sutinka, mano bus patogiau tiek jiems tiek vaikui. Įvertinus šalių pozicijas ir tai, kad šv. Kalėdų atostogas vaikas galėtų praleisti su vienu iš tėvų, o šv. Velykų atostogas su kitu iš tėvų, nustatytina rotacinė atostogų praleidimo su vienu iš tėvų tvarka. Tarpusavio sutarimo šalys gali susitarti dėl kitokios atostogų su vaiku praleidimo tvarkos.
42. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, nepilnamečio vaiko apklausos su teismo psichologe teisme duotus parodymus, darytina išvada, kad šiuo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo nustatyta bendravimo tvarka atsakovo su sūnumi nebeatitinka vaiko interesų, todėl darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko interesus, yra pagrindas pakeisti teismo nutartimi atsakovo ir sūnaus nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti naują atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką.
43. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja.
44. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove bei įvertinus šalių nepilnamečio vaiko amžių, jog atsakovas turi lygias teises kaip ir ieškovė bendrauti, matytis, leisti laisvalaikį su šalių nepilnamečiu vaiku, nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kurią prašė nustatyti tiek ieškovė, tiek atsakovas (su tam tikromis korekcijomis), atsižvelgiant ne tik į abiejų šalių išreikštas pozicijas, bet ir į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, jo išsakytą nuomonę teismo posėdžio metu, taip pat į institucijos, teikiančios išvadą byloje, nuomonę. Atkreiptinas šalių dėmesys, jog abu tėvai turi stengtis ir užtikrinti savo nepilnamečio vaiko teisę į saugias ir ramias namų sąlygas ir neįtraukti vaiko į tarpusavio konfliktus bei siekti su vaiku kurti ryšį, pagrįstą pagarba ir pasitikėjimu, bei gerbti vienas kitą. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas neturi tėvystės įgūdžių, jam vaikas yra nereikalingas, tačiau į bylą tokių duomenų nepateikta, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai rūpinasi šalių nepilnamečiu vaiku, atsižvelgia į vaiko poreikius bei interesus, tinkamai atlieka savo, kaip tėvo pareigą, deda pastangas, kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas teigė, jog vaiko nuomonė nebuvo išklausyta psichologo, o tik Institucijos darbuotojos, tačiau pažymėtina, kad teismo posėdžio metu vaiko nuomonė buvo išklausyta su psichologo pagalba, vaikas gebėjo išreikšti savo nuomonę bei pateikė išsamius paaiškinimus dėl vykimo į mokyklą būnant pas tėtį, dėl norėjimo su tėčiu bendrauti daugiau, dėl naudojimosi planšete laiko ribojimo ir kt. Todėl teismo nuomone, vaiko nuomonė išklausyta vadovaujantis įstatymais ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog vaiko nuomonė prieštarautų jo interesams (CK 3.177 straipsnis, CPK 178-180 straipsniai). Įvertinus vaiko amžių bei vaiko poilsio rėžimą tikslinga nustatyti ir valandą, kada vaikas yra gražinamas ieškovei, kadangi tarp šalių kyla konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos.
45. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškinys ir priešieškinis dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintini iš dalies (CK 3.170 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnis), nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja: 1. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką iš jo buvimo vietos pasibaigus ugdymo procesams, o šiems nevykstant – iš su ieškove suderintos vietos 17 val., iki pirmadienio, nuvežant vaiką į ugdymo įstaigą ryte iki 8.00 val., o ugdymo procesui nevykstant, vaiką parveža į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 11.00 val.; 2. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja priešpaskutinę visą mėnesio savaitę, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos pirmadienį ir kitos savaitės pirmadienį grąžina sūnų į jo ugdymo įstaigą ryte iki 8.00 val., o ugdymo procesams nevykstant, vaiką pasiima iš su ieškove suderintos vietos 17.00 val. ir vaiką grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 11.00 val.; Jeigu atsakovas negali bendrauti su sūnumi nurodytą savaitę, jis informuoja ieškovę ne mažiau nei prieš 6 savaites SMS žinute; 3. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi ieškovės budėjimo bei išvykimo į mokymus, seminarus, konferencijas, komandiruočių metu, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ieškovės budėjimo, išvykimo į mokymus, seminarus, konferencijas, komandiruotes pabaigos dieną. Ieškovė apie numatomą išvykimą praneša atsakovui prieš 4 savaites. Atsakovas, gavęs pranešimą, įsipareigoja nedelsdamas, bet ne vėliau nei per 3 dienas, informuoti, jeigu tuo laikotarpiu negali bendrauti su sūnumi; 4. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi neporiniais kalendoriniais metais šv. Kūčių dieną, abi šv. Kalėdų dienas ir dviejų savaičių vaiko Kalėdų atostogų metu, pirmąją ir antrąją šv. Velykų dienas ir vaiko pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją šventės / atostogų dieną nuo 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val.; 5. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi poriniais kalendoriniais metais rudens ir vaiko žiemos (vasario mėnesį) atostogų metu, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją šventės / atostogų dieną nuo 10.00 val. ryte ir grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val.; 6. Ieškovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi poriniais kalendoriniais metais šv. Kūčių dieną, abi šv. Kalėdų dienas ir dviejų savaičių vaiko Kalėdų atostogų metu, pirmąją ir antrąją šv. Velykų dienas ir vaiko pavasario atostogų metu; 7. Ieškovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi neporiniais kalendoriniais vaiko rudens ir žiemos (vasario mėnesį) atostogų metu; 8. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi vaiko vasaros atostogų metu nepertraukiamai 14 dienų, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val. Šiuo nustatytu atveju, atsakovas apie suderintą su darboviete atostogų periodą ir laiką praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios, siunčiant pranešimą SMS žinute. Kilus nesutarimams dėl vaikų vasaros atostogų grafiko, poriniais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas vaikų mamos pageidavimui dėl grafiko; 9. Atsakovas poriniais metais su nepilnamečiu sūnumi praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.); 10. Ieškovė neporiniais metais su nepilnamečiu sūnumi praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.); 11. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), su teise vaiką pasilikti dviem dienoms su nakvyne, vaiką pasiimant penktadienį, jeigu ta diena nesutampa su atsakovo bendravimo su vaiku savaitgaliu. Jeigu ši diena sutampa su atsakovo bendravimo su vaiku savaitgaliu, vaikas paimamas ir grąžinamas bendra bendravimo su vaiku nustatyta tvarka; 12. Kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį (Motinos dieną) vaikas praleidžia su mama, su teise vaiką pasilikti dviem dienoms su nakvyne, pasiimant vaiką penktadienį, o atsakovas sudaro tam sąlygas, jeigu šios dienos sutampa su jo bendravimo su vaiku dienomis; 13. Atsakovas prižiūri ir slaugo nepilnametį vaiką jam susirgus ar sergant tomis dienomis, kai pagal šią tvarką yra numatytas jo ir nepilnamečio vaiko bendravimas; 14. Abu tėvai turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų į užsienį atostogoms, atsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką. Apie išvykimą į užsienį tėvai praneša vienas kitam SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatytos išvykimo datos; 15. Tėvai įsipareigoja užtikrinti vaiko ugdymo įstaigų ir būrelių lankymą (nuvykimą į užsiėmimus (būrelius) ir vaiko parvykimą į namus iš užsiėmimų) savo buvimo su vaiku metu; 16. Pasikeitus kurio nors iš tėvų gyvenamajai vietai ir / ar telefono numeriui, apie tai ieškovė ir atsakovas privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas. Ieškovė ir atsakovas vienas kitą informuoja ir / ar susitaria dėl bendravimo su vaikais būdo ir laiko telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais ar kitu jiems priimtinu būdu; 17. Vaiko mama / tėvas privalo per protingą laikotarpį elektroninių ryšių priemonėmis informuoti vaiko tėvą / mamą apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą, guldant vaiką į ligoninę ir pan.; 18. Iškilus nenumatytoms kliūtims ieškovei ar atsakovui įgyvendinti nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, šalys privalo viena kitą informuoti prieš 5 dienas arba nedelsiant, kai atsiranda nenumatytos kliūtys (liga, stichinė nelaimė ar kitos nenumatytos aplinkybės); 19. Ieškovės ir atsakovo sutarimu, atsakovas gali bendrauti su vaiku ir kitomis dienomis.
46. Pažymėtina, jog kiti ieškovės ir atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punktai yra pertekliniai, todėl teismo sprendimu nenustatytini. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad teismo sprendimu nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka negali sureguliuoti kiekvieną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku atvejį. Tėvai, spręsdami klausimus dėl vaiko auklėjimo ir lavinimo, turi bendradarbiauti, gerbti vienas kitą užtikrindami geriausias vaikų teises bei geriausius jų interesus.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
47. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
48. Ieškovė prašo pakeisti ankstesniu sprendimu priteisto nepilnamečiui sūnui išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo po 450 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą vaikui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais dėl amžiaus. Vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia žodiniais paaiškinimais, taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: mokėjimo nurodymų išrašais, čekiais, sąskaitomis. Šalių sūnui šiuo metu yra 7 metai, jis lanko mokyklą bei muzikos mokyklą. Groja klarnetu, o nuo rugsėjo pradės lankyti fortepijono pamokas.
49. Ieškovė pateikė bylai vaiko išlaikymo dydžio skaičiavimo lentelę. Sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga po 1 064,25 Eur per mėnesį, šią sumą sudaro išlaidos: rūbams – 70 Eur, higienos prekėms – 20 Eur, vaistams ir vitaminams – 10 Eur, gydymo išlaidoms – 40 Eur, darželio įmokai – 78 Eur, kanceliarinėms prekėms – 20 Eur, įmokos į klasės fondą, klasės išvykos, spektakliai – 20 Eur, vaiko būreliams – 50 Eur, atostogoms – 80 Eur, maistui – 100 Eur, mokesčiams už butą – 90 Eur, pramogoms – 50 Eur, būsto paskolai – 225 Eur, išlaidos kurui – 30 Eur, kitos automobilio išlaidos – 50 Eur, telefono mokestis už pokalbius – 10 Eur, pravažiavimas miesto transportu – 27 Eur, baldai vaikui – 50 Eur, buto apdaila, remontai – 80 Eur, prailginta grupė mokykloje – 50 Eur.
50. Atsakovas pateiktu priešieškiniu neprieštarauja padidinti periodinę vaiko išlaikymo sumą, tačiau nesutinka su ieškovės prašoma priteisti 450 Eur suma. Atsakovas prašo padidinti nepilnamečio sūnaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo sprendimu nustatytą 250 Eur išlaikymą iki 330 Eur. Nurodo, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis nereikalingas ir būtų perteklinis, nes vaikas neturi specialių poreikių, lanko tik vienus muzikos užsiėmimus. Taip pat didžiąją dalį nepilnamečio vaiko poreikių aprūpina atsakovas. Be to, atsakovas pažymi, kad vaikas daug laiko praleidžia su juo.
51. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.
52. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).
53. Pagal į bylą pateiktus įrodymus, vaikų ugdymu ir priežiūra rūpinasi tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, iš kurių matyti, kad jos mėnesinės pajamos (duomenys neskelbtini) sudaro apie 2 600 Eur per mėnesį, o atsakovas pateikė duomenis, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 2 700 Eur, abi šalys turi gyvenamąjį būstą ir po automobilį, kreditorinių įsipareigojimų. Taigi, remiantis byloje pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra labai panaši.
54. Nustatydamas D. R. išlaikymo poreikį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
55. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924,00 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 709 Eur.
56. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri šiuo metu yra 96,25 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis Nr. e2S-141-739/2023).
57. Pažymėtina, kad vaikų poreikiai skirtingais laikotarpiais gali kisti ir tam tėvui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo dalis dėl nenumatytų atsirandančių išlaidų vaikų išlaikymui, todėl jis geriausiai žino vaiko kasdieninius poreikius bei jiems skiriamas lėšas (maistui, transporto poreikiui, sveikatai, laisvalaikiui, vaistams, vitaminams). Todėl įvertinus tai, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, jai neišvengiamai tenka kasdienės ir nenumatytos šalių nepilnamečio vaiko išlaidos, todėl ieškovė dėl nenumatytų papildomų išlaidų prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo prisideda didesne dalimi negu atsakovas, tačiau taip pat pažymėtina, jog atsakovas su sūnumi bendrauja, pasiima savaitgaliais bei pagal pakeistą bendravimo tvarką atsakovas su sūnumi praleis visą savaitę.
58. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (CK 3.3 straipsnis). Neabejotina, kad vaikai turi poreikį gyventi saugioje, švarioje aplinkoje, būti apsirengę, mokytis, žaisti, atostogauti, keliauti, stovyklauti, ugdyti ir lavinti savo gebėjimus. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų, o vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Pripažintina ir tai, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, o kitais mėnesiais kitiems (pavyzdžiui, didesnės išlaidos perkant rūbus šaltajam sezonui, vasarą paprastai išauga išlaidos vaikų laisvalaikiui, atostogoms, kelionėms). Pažymėtina, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos nesusidaro kiekvieną mėnesį, t. y. baldai vaikui, buto apdaila ir remontas, taip pat vaiko poreikių tenkinimo išlaidos galėtų būti sumažintos racionaliai planuojant.
59. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, pakitusią šalies ekonominę situaciją, šiuo metu atsakovo mokama 250 Eur išlaikymo suma neužtikrina minimalių ir išaugusių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo. Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad įvertinus padidėjusius šalių vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, valstybės vaikams mokamą išmokos dydį, darytina išvada, jog kiekvienas iš tėvų turėtų nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti po 350 Eur. Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu 350 Eur dydžio išlaikymu bei įvertinus tai, jog ieškovė iš savivaldybės administracijos kiekvieną mėnesį šiuo metu gauna 96,25 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaikų poreikiams patenkinti, o atsakovo teiktinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti indeksuojamas, taip pat įvertinus tai, kad vaikas savaitę į mėnesį praleis su atsakovu, yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio dydžio išlaidos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaikų amžiaus, jų sveikatos būklės nulemtų aplinkybių bei būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui.
60. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės ir atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. R. ? nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 31 d., kuris taip pat indeksuotinas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė O. K..
61. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
13. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 3 765,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 530,02 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (2 120 Eur (DOK-269) + 450 Eur (DOK-9946) + 400 Eur (DOK-13491) + 560,02 (DOK-32585)), 55 Eur už vertimą, 180 Eur už antstolės Brigitos Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą) ir 109 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
14. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (1 000 Eur (DOK-445) + 1 500 Eur (DOK-18807)) ir 109 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
15. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pareikštu priešieškiniu reiškė reikalavimus tapačius ieškovės ieškinyje nurodytiems reikalavimams, t.y. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo (galėjo būti teikiamas ir atsiliepimas į ieškinį, o ne priešieškinis), todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal ieškinio reikalavimų patenkintą dalį. Ieškovė reiškė 2 materialinius reikalavimus – dėl vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo ir dėl išlaikymo vaikui pakeitimo (100 procentų : 2 reikalavimų ? 50 procentų tenkančių kiekvienam reikalavimui). Teismas tenkino 38,89 procentus reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir 25 procentus reikalavimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 63,89 procentai ieškinio reikalavimų (kiekvieną reikalavimą apskaičiuojant atitinkamai patenkinto reikalavimo daliai nuo 50 procentų).
16. Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 63,89 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 2 405,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, o pagal atmestą ieškinio reikalavimų dalį, t. y. 36,11 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 902,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (93 straipsnio 2 dalis).
17. Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista mokėtinas žyminis mokestis sudaro 27 Eur (100 Eur (padidinimas nuo 250 Eur iki 350 Eur) x 12 mėn. = 1 200 Eur x 3 % x 75 %), kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Šalių reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, su tam tikromis modifikacijomis, tenkintini iš dalies, laikant jog teismas tenkino pusę kiekvienos iš šalies reikalavimų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės sumokėtas 109 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir atsakovo sumokėtas 109 Eur žyminis mokestis už priešieškinio ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, šalims vienai iš kito neatlygintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2019 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019 priteistą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo dydį nepilnamečiam sūnui D. R. (D. R.), gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. R. (D. R.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 31 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pakeisti 2019 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-729-941/2019 nustatytą atsakovo A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. R. (D. R.), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti, kad:
1. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką iš jo buvimo vietos pasibaigus ugdymo procesams, o šiems nevykstant – iš su ieškove suderintos vietos 17.00 val., iki pirmadienio, nuvežant vaiką į ugdymo įstaigą ryte iki 8.00 val., o ugdymo procesui nevykstant, vaiką parveža į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 11.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip;
2. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja priešpaskutinę pilną mėnesio savaitę, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos pirmadienį ir kitos savaitės pirmadienį grąžina sūnų į jo ugdymo įstaigą ryte iki 8.00 val., o ugdymo procesams nevykstant, vaiką pasiima iš su ieškove suderintos vietos 17.00 val. ir vaiką grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 11.00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu atsakovas negali bendrauti su sūnumi nurodytą savaitę, jis informuoja ieškovę ne mažiau nei prieš 6 savaites SMS žinute;
3. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi ieškovės budėjimo bei išvykimo į mokymus, seminarus, konferencijas, komandiruočių metu, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo nuolatinę gyvenamąją vietą ieškovės budėjimo, išvykimo į mokymus, seminarus, konferencijas, komandiruotes pabaigos dieną. Ieškovė apie numatomą išvykimą praneša atsakovui prieš 4 savaites. Atsakovas gavęs pranešimą, įsipareigoja nedelsdamas, bet ne vėliau nei per 3 dienas informuoti, jeigu tuo laikotarpiu negali bendrauti su sūnumi;
4. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi neporiniais kalendoriniais metais šv. Kūčių dieną, abi šv. Kalėdų dienas ir dviejų savaičių vaiko Kalėdų atostogų metu, pirmąją ir antrąją šv. Velykų dienas ir vaiko pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją šventės / atostogų dieną nuo 10.00 val. ryte ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val.;
5. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi poriniais kalendoriniais metais rudens ir vaiko žiemos (vasario mėnesį) atostogų metu, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją šventės / atostogų dieną nuo 10.00 val. ryte ir grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val.;
6. Ieškovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi poriniais kalendoriniais metais šv. Kūčių dieną, abi šv. Kalėdų dienas ir dviejų savaičių vaiko Kalėdų atostogų metu, pirmąją ir antrąją šv. Velykų dienas ir vaiko pavasario atostogų metu;
7. Ieškovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi neporiniais kalendoriniais vaiko rudens ir žiemos (vasario mėnesį) atostogų metu;
8. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi vaiko vasaros atostogų metu nepertraukiamai 14 dienų, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10.00 val., ryte, ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val. Šiuo nustatytu atveju, atsakovas apie suderintą su darboviete atostogų periodą ir laiką praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios, siunčiant pranešimą SMS žinute. Kilus nesutarimui dėl vaikų vasaros atostogų grafiko, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaiko tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų mamos pageidavimui dėl grafiko;
9. Atsakovas poriniais metais su nepilnamečiu sūnumi praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.);
10. Ieškovė neporiniais metais su nepilnamečiu sūnumi praleidžia sūnaus gimimo dieną (gegužės 30 d.);
11. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvienais metais per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), su teise vaiką pasilikti dviem dienoms su nakvyne, vaiką pasiimant penktadienį, jeigu ta diena nesutampa su atsakovo bendravimo su vaiku savaitgaliu. Jeigu ši diena sutampa su atsakovo bendravimo su vaiku savaitgaliu, vaikas paimamas ir grąžinamas bendra bendravimo su vaiku tvarka;
12. Kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį (Motinos dieną) vaikas praleidžia su mama, su teise vaiką pasilikti dviem dienoms su nakvyne, pasiimant vaiką penktadienį, o atsakovas sudaro tam sąlygas, jeigu šios dienos sutampa su jo bendravimo su vaiku dienomis;
13. Atsakovas prižiūri ir slaugo nepilnametį vaiką jam susirgus ar sergant tomis dienomis, kai pagal šią tvarką yra numatytas jo ir nepilnamečio vaiko bendravimas;
14. Abu tėvai turi teisę išsivežti nepilnametį sūnų į užsienį atostogoms, atsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką. Apie išvykimą į užsienį tėvai praneša vienas kitam SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatytos išvykimo datos;
15. Tėvai įsipareigoja užtikrinti vaiko ugdymo įstaigų ir būrelių lankymą (nuvykimą į užsiėmimus (būrelius) ir vaiko parvykimą į namus iš užsiėmimų) savo buvimo su vaiku metu;
16. Pasikeitus kurio nors iš tėvų gyvenamajai vietai ir / ar telefono numeriui, apie tai ieškovė ir atsakovas privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas. Ieškovė ir atsakovas vienas kitą informuoja ir / ar susitaria dėl bendravimo su vaikais būdo ir laiko telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais ar kitu jiems priimtinu būdu;
17. Vaiko mama /tėvas privalo per protingą laikotarpį elektroninių ryšių priemonėmis informuoti vaiko tėvą /mamą apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą, guldant vaiką į ligoninę ir pan.;
18. Iškilus nenumatytoms kliūtims ieškovei ar atsakovui įgyvendinti nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, šalys privalo viena kitą informuoti prieš 5 dienas arba nedelsiant, kai atsiranda nenumatytos kliūtys (liga, stichinė nelaimė ar kitos nenumatytos aplinkybės);
19. Ieškovės ir atsakovo sutarimu, atsakovas gali bendrauti su vaiku ir kitomis dienomis.
Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 405,47 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkis eurus 47 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 902,75 Eur (devynis šimtus du eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.