- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-141-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01032-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- G. P.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-4561-1055/2022 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių; institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Utenos rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių.
Šalies argumentai
2. Ieškovės prašymu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, iš atsakovo R. P. priteisiant laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms E. P. ir R. P. po 300 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo priėmimo, šią sumą sumokant ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės banko sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose gautas atsakovo R. P. prašymas pakeisti 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl nustatyto laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir iš atsakovo R. P. priteisti laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms po 230 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas paaiškino, kad negalėjo pateikti skundo dėl teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes nebuvo surinkęs reikiamų įrodymų dėl ieškovės gaunamų pajamų Airijoje. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė atsižvelgti į atsakovo paskaičiuotą nepilnamečių vaikų poreikį, tai yra E. poreikiams turėtų būti skiriama 543 Eur (vaiko pinigai Lietuvoje – 80,50 Eur, vaiko pinigai Airijoje – 140 Eur, motinos išlaikymo dalis 161,25 Eur, tėvo išlaikymo dalis – 161,25 Eur), R. poreikiams – 525 Eur (vaiko pinigai Lietuvoje – 80,50 Eur, vaiko pinigai Airijoje – 140 Eur, motinos išlaikymo dalis 152,25 Eur, tėvo išlaikymo dalis – 152,25 Eur). Teigė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones neišklausęs atsakovo argumentų ir nesant byloje įrodymų apie vaikų poreikius.
5. Atsiliepime į atsakovo prašymą ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo metu yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ir išlaikymo jiems nemoka, dėl ko nukenčia nepilnamečių vaikų interesai, nes ieškovė neturi jokių galimybių viena finansiškai užtikrinti vaikų poreikių patenkinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
7. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės, jų paskirtis laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio buvo teikęs išlaikymą vaikams pervesdamas 600 Eur dydžio išmokas. Sprendė, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, kurie patvirtintų, jog teismo nustatyto dydžio išlaikymo sumos negalėtų sumokėti dėl finansinių sunkumų ar jo finansinė padėtis, lyginant su 2021 m. rugsėjo mėnesiu, būtų pasikeitusi.
8. Teismas konstatavo, kad, šiuo atveju, vaikų interesai, užtikrinant jų poreikius, laikytini prioritetiniais, todėl nesant kitų duomenų, kurie paneigtų teismo padarytas ankstesnes išvadas dėl laikinojo išlaikymo nustatymo, atsakovo prašyme išdėstytus argumentus teismas laikė nepagrįstais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas R. P. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pakeisti 2022 m. rugpjūčio 4 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo ir priteisti iš atsakovo R. P. laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms E. P. ir R. P. po 230 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo, šią sumą sumokant ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės banko sąskaitą; paskirti nepilnamečių vaikų motiną G. P. vaikams skirto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
9.1. Apelianto teigimu, teismas neteisingai preliminariai nustatė iš atsakovo priteistiną laikino išlaikymo vaikams dydį, kuris viršija būtinuosius vaikų poreikius. Mano, kad šiuo atveju šalių nepilnamečiai vaikai neturi jokių specialių poreikių, o realūs jų poreikiai yra kur kas mažesni nei nurodė ieškovė – dukros E. poreikiams per mėnesį yra skiriama 543 Eur, o dukros R. 525 Eur.
9.2. Pasak apelianto, teismas laikinojo išlaikymo vaikams dydį nustatė neįvertinęs ieškovės gaunamų išmokų vaikams iš Lietuvos ir Airijos valstybių. Nurodo, kad ieškovė iš Lietuvos valstybės gauna po 80,5 Eur kiekvienam vaikui, vaiko pinigai jai mokami ir Airijoje – po 140 Eur kiekvienam vaikui, viso ieškovė gauna po 220,50 Eur kiekvienam vaikui atskirai per mėnesį. Todėl, atsakovo manymu, iš atsakovo nepilnametės dukros E. išlaikymui priteistina po 161,25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o dukros R. – 152,25 Eur. Nurodo, kad šiuo atveju teismas kiekvienam iš vaikų iš atsakovo priteisė po 300 Eur mėnesinį išlaikymą, kas per abu tėvus yra 600 Eur, nors papildomai ieškovė gauna 140 Eur Vaiko pinigų Airijoje ir 80,50 Eur Lietuvoje, taigi viso šioje proceso stadijoje laikyti, kad vaikų poreikiai yra 820,5 Eur, o abiejų net 1641,00 Eur, yra nepagrįsta ir neteisinga.
Šalies argumentai
9.3. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai laikino išlaikymo dydį nustatė iš esmės tik pagal atsakovo anksčiau vaikams mokėtą išlaikymą. Paaiškina, kad šalims gyvenant skyrium, atsakovui nebuvo žinoma, jog ieškovė dar gauna iš Airijos institucijų išmokas po 140 Eur kiekvienam vaikui, iš viso 280 Eur per mėnesį. Nežinodamas šių aplinkybių, atsakovas pervesdavo vaikų išlaikymui atitinkamas sumas. Paaiškėjus minėtoms aplinkybėms ir surinkus įrodymus dėl ieškovės gaunamų lėšų Airijoje, atsirado pagrindas teikti mažesnį išlaikymą vaikams, nes, įvertinus ieškovės gaunamas išmokas, vaikų poreikiai gali būti pilnai užtikrinami ieškovo prašoma priteisti laikino išlaikymo suma (po 230 Eur/mėn. kiekvienam vaikui) ir atsakovės teikiamo išlaikymo vaikams suma.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
10.1. Ieškovė pažymi, kad nei vienas iš tėvų negali būti atleidžiamas nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, taip pat tokios pareigos jie negali perkelti niekam (taip pat ir valstybei), ką šiuo atveju bando padaryti atsakovas.
10.2. Teigia, kad atsakovas visiškai nežino realių vaikų poreikių. Mano, kad, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis suformuotos teismų praktikos, neturėdamas pareigos vertinti tėvų finansines galimybes teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai nustatė kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydį iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei teisingai priteisė laikiną išlaikymą.
Atsiliepimas
10.3. Pasak ieškovės, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, šalių nepilnamečiais vaikais rūpinasi išimtinai ieškovė: užtikrina tinkamą jų maitinimą, priežiūrą, rūpinasi jų sveikata, ugdymu, auklėjimu ir pan., o atsakovo bendravimas su vaikais yra tik epizodinis. Mano, kad atsakovas neturi reikalingų įgūdžių tinkamai ir visapusiškai rūpintis vaikais, net nesidomi vaikų realiais poreikiais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo pakeisti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovas, kreipęsis į teismą su prašymu dėl laikinojo išlaikymo dydžio pakeitimo, prašė pastarąjį sumažinti nuo 300 Eur kiekvienam vaikui iki 230 Eur kiekvienam vaikui, kadangi paaiškėjo, jog ieškovė gauna vaikų pinigus tiek iš Lietuvos, tiek iš Airijos institucijų. Be to, pasak atsakovo, vaikų poreikiai yra kur kas mažesni nei nurodo ieškovė.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
14. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas pagal dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Įrodyti, kad atsirado laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (CPK 12, 178 straipsnis).
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
16. Nors atsakovas, prašydamas sumažinti priteistą laikiną išlaikymą, pateikė teismui konkrečius, jo manymu, teisingus vaikų poreikių skaičiavimus (maistui, rūbams, mokyklai, darželiui, pramogoms ir kt.), šiuo atveju svarbu tai, kad sprendžiant dėl laikinojo išlaikymo priteisimo (jo dydžio pakeitimo) nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nustatoma laikina situacija, kuri užtikrintų nepilnamečių vaikų ir šalių interesus iki bylos išnagrinėjimo. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali pasisakyti dėl bylos esmės, šioje stadijoje nėra galimybės nustatyti tikslių vaikų poreikių, kadangi tai galima padaryti tik iš esmės išnagrinėjus šalių pateiktus duomenis.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į prieš tai išdėstytą, sprendžiant laikinojo išlaikymo klausimą svarbu atsižvelgti į minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems minimaliems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
18. Kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA sudaro 840 Eur (neatskaičius mokesčių) / 602 Eur (atskaičius mokesčius), be to visuotinai žinoma (pagal oficialius valstybės institucijos – Lietuvos statistikos departamento, duomenis), kad Lietuvoje stebimas ženklus kainų augimas bei didelė infliacija, dėl ko ženkliai auga būtinųjų prekių ir paslaugų kainos, pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį, laikytinas teisingu ir proporcingu, galinčiu užtikrinti minimalius būtinus vaikų poreikius, juo labiau kad, kaip teigė šalys byloje, tokio dydžio išlaikymą atsakovas vaikams teikė anksčiau. Svarbu ir tai, kad atsakovas nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nei atskirajame skunde, neneigė savo galimybių teikti tokio dydžio laikiną išlaikymą vaikams, todėl siekiant kuo labiau užtikrinti prioritetiniais laikomus nepilnamečių vaikų turtinius ir neturtinius interesus, nėra pagrindo spręsti, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisingos.
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad šiuo metu priteista laikino išlaikymo suma turi būti mažinama valstybės (šiuo atveju dviejų valstybių) mokamomis išmokomis vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Duomenų, kad Airijoje išmokos vaikams yra skiriamos kitais tikslais, atsakovas neteikė. Todėl šiuo atveju ieškovės gaunamos išmokos vaikams nesudaro pagrindo mažinti tėvų laikino išlaikymo prievolės vaikams dydžio.
20. Tuo pačiu pažymėtina, kad nutartys dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo, neturi res judicata (teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos / panaikintos pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, faktinėmis aplinkybėmis, be to, jos nesaisto bylą iš esmės nagrinėjančio teismo ir, galutiniu teismo sprendimu išsprendus bylą iš esmės, išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams priteisiamas nustačius tikslius vaikų poreikius, tėvų galimybes ir pan.
21. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.