Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. patikslintą ieškinį atsakovams D. A., G. G. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

8. Nors ieškovė nurodė, kad vaiko išlaidos pramogoms, atostogoms sudaro 50 Eur per mėnesį, žaislams – 10 Eur, tačiau teismo vertinimu, vaikams būtinas papildomas ugdymas, lavinimas, atsižvelgiant į jų gebėjimus, amžių, laisvalaikis, o viena pagrindinių vaiko teisių yra žaisti, tačiau šios išlaidos, kaip ir kitos būtinosios vaikams skiriamos išlaidos jų poreikių tenkinimui, turi būti racionalios, atitinkančios tėvų finansines galimybes. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma šių išlaidų suma yra per didelė, todėl mažintina pusiau.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnus iš esmės sveikatos problemų neturi, į tai, kad vaikai paprastai bent keletą kartų per metus serga, reikalingos ir profilaktikos priemonės, sprendė, kad išlaidos vaistams ir pan. vidutiniškai per mėnesį yra 10-15 Eur.

10. Priteisdamas nurodyto dydžio išlaikymą teismas atsižvelgė į nepilnamečio vaiko amžių (vieneri metai), aukščiau nurodytus vaiko poreikius, ieškovės turtinę padėtį (dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, gauna apie 850 Eur darbo užmokestį, turi butą ir transporto priemonę, kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims – AB bankui Swedbank pagal 2017 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrai) ir atsakovo turtinę padėtį (dirba (duomenys neskelbtini) patruliu, vidutinis gaunamas darbo užmokestis apie 850 Eur, be to ūkininkauja, turi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, tačiau taip pat turi ir skolų S. N. pagal 2016-06-20 skolos susitarimą, R. Ž. pagal 2014-12-15 skolos raštelį, S. R. pagal 2016-06-07 skolos raštą, AB bankui Swedbank pagal 2018 m. birželio 19 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankui pagal 2004-02-25 kredito sutartis, yra sudaręs povedybinę sutartį etc.), abiejų šalių išlaikytinių skaičių (ieškovė turi vieną išlaikytinį – M. L., o atsakovas G. G. turi tris išlaikytinius – sūnų M. L., dukras G. G. ir G. G..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė J. L. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir padidinti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo iš G. G. dydį iki 350,00 Eur per mėnesį, taip pat atitinkamai padidinti priteisto išlaikymo įsiskolinimą iki 945,00 Eur, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, priimti ir įvertinti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2) Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtinosios išlaidos vaiko priežiūrai per mėnesį sudaro apie 250,00 Eur ir turi būti proporcingai didinamos ar mažinamos pagal vaiko darželio lankymo valandų skaičių. Kiekvieną mėnesį ji patiria bent 50,00 Eur išlaidas auklės paslaugoms. Be to, nuo 2019 m. vaikas darželį lanko pilną dieną už fiksuotą 150,00 Eur mokestį, kuri turės būti mokama neatsižvelgiant į lankomumą. Vaiko ligos atveju ji turės dvigubas išlaidas.

3) Teismas nepagrįstai sumažino išlaidas vaiko pramogoms ir žaislams per pusę, kadangi žaislų kainos yra didelės, o vaikas turi turėti sąlygas tinkamai pailsėti, turiningai leisti laisvalaikį, be to vaikas vienas į renginius eiti negali, todėl patiriamos išlaidos yra dvigubos.

4) Teismas nevertino, kad pradėjęs lankyti darželį vaikas pradėjo itin dažnai sirgti, todėl išlaidos vaistams ir vitaminams yra pagrįstos ir negali būti mažinamos. Vaikas taip pat turi regėjimo problemų, tikėtina, kad jam reikės nešioti specialius akinius.

5) Ateityje išlaidos vaiko išlaikymui augs, nes atsiras būrelių, įmokų ugdymo fondams, draugų gimtadienių ir kitos išlaidos.

6) Teismo sprendime neteisingai konstatuota, kad tėvų turtinė padėtis yra panaši. Atsakovas nuosavybės teise valdo butą, du garažus, virš dešimt žemės sklypų, tame tarpe ir statinius, turi penkias transporto priemones. Atsakovas, skirtingai nei ieškovė, turi galimybę gauti didesnes pajamas, nelegaliai gauna tokias pajamas iš garažų juos nuomodamas ar vykdydamas papildomą veiklą. Ūkininkaudamas atsakovas naudojasi lengvatomis, teismas nepagrįstai neįvertino deklaruotų neapmokestinamų pajamų. Be to, teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovo turimus skolinius įsipareigojimus. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu paimtas vartojimo kreditas iš AB „Swedbank“.

1) Vaiko poreikiai (atitinkamai ir išlaidos jam) yra ženkliai mažesni, nei santuokoje gimusioms dukroms, kurioms atitinkamai 10 ir 16 metų. Į bylą yra pateikęs Vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje aptartas jo ir jo sutuoktinės šeimoje gimusių dukrų išlaikymas, t.y. 3.8. punktas: „Šalys susitaria išlaidas, susijusias su bendrų vaikų išlaikymu padengti lygiomis dalimis ar proporcingai jų gaunamoms pajamoms – kaip šalys susitaria kiekvienu konkrečiu atveju, bet ne mažiau kaip po 180 Eur kiekvienam vaikui.“

3) Išlaidos apeliantės buto paskolai dengti, taip pat paskola daugiabučio namo renovacijai negali būti priskirtos, juo labiau – lygiomis dalimis šias išlaidas dalinant pusiau – apeliantei ir vaikui.

6) Atsakovas papildomai ūkininkauja (užsiima grūdinėmis kultūromis) tik nuo 2017 metų pradžios ir realaus pelno negauna, dėl gamtos stichijų 2017 metų vasarą dauguma ūkininkų prarado derlių (ir atitinkamai investuotas lėšas) dėl didelio lietaus kiekio (neišdygo, supuvo), o 2018 metais – derlius išdžiuvo dėl išskirtinai karštų oro sąlygų. Atsakovo vardu žemės sklypų (jų dalies) bendra vertė apie 8800 Eur, kadangi žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, mažame Lietuvos rajone. Dalis žemės sklypų yra dovanoti, dalis priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Deklaracijos priede (duomenys neskelbtini) „Individualios veiklos pajamos“ laukelyje V8 „Pajamų suma (+) / mokestinio laikotarpio nuostolių suma (-)“ yra -603,23 Eur, t. y. Atsakovas iš individualios veiklos per 2017 metų įvertinus pajamas ir sąnaudas (išlaidas) patyrė nurodyto dydžio nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

17. Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2019-01-02 medicininį pažymėjimą, 2019-01-02 medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, 2018-12-28 Ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartį, 2018-12-11 išrašą iš medicininių dokumentų, 2018-12-10 E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, 2018-12-10 vaistinės kvitus. Kadangi šie rašytiniai įrodymai buvo gauti jau po to, kai pirmosios instancijos teismas išėjo į sprendimų priėmimo kambarį, be to pateikti įrodymai gali turėti reikšmės vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes – tiek nepilnamečio vaiko poreikius, tiek šalių galimybes juos patenkinti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas prijungti šiuos įrodymus prie bylos.

18. Apeliacijos dalykas nagrinėjamu atveju yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, iš atsakovo G. G. priteisdamas išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą jo nepilnamečiam sūnui M. G..

20. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodo, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą analizuotas išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai klausimas, nurodant, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010); teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą ir aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vertina apeliantės apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.

23. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kredito įmokos pagal jos sudarytą 2017-06-27 Būsto kredito sutartį (duomenys neskelbtini) ir dėl daugiabučio atnaujinimo pagal 2015-09-28 Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), susijusios su nepilnamečio vaiko gyvenamojo būsto išlaikymu, nėra įskaitytinos į vaiko išlaikymo išlaidas. Nurodytas apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Būsto kredito įmokos ir apeliantės mokamos įmokos dėl daugiabučio namo atnaujinimo negali būti priskirtos prie nepilnamečio M. G. poreikių tenkinimo išlaidų, kadangi tėvų ir vaikų turtas yra atskirtas, vaikas šiuo atveju neturi pareigos mokėti dalies apeliantės būsto kredito ar dalies įmokų, susijusių su apeliantei nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimu atnaujinus daugiabutį. Nepilnametis šiuose prievoliniuose santykiuose apskritai nedalyvauja. Kasacinio teismo praktikoje teigiama, jog būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalies apeliantės finansinių įsipareigojimų pagal aptartas sutartis nepriskyrė prie būtinųjų nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų.

24. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtinosios išlaidos vaiko priežiūrai - vaikų darželiui bei auklei - per mėnesį sudaro apie 250,00 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė protingą ir optimalią sumą, kuri yra reikalinga nepilnamečio M. G. priežiūrai, atsižvelgiant tiek į pačios ieškovės paaiškinimus bei pateiktus rašytinius įrodymus, tiek vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, tiek remiantis teismų praktika.

25. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantė pateikė įrodymus, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį ji patyrė 19,80 Eur išlaidų darželiui ir turėjo 130,00 Eur išlaidų už auklės paslaugas, bei jog 2018 m. spalio mėnesį ji turėjo 154,20 Eur išlaidų už darželį ir 165,00 Eur už auklės paslaugas (2 t., b. l. 194, 196-200; 3 t., b. l. 1-4, 10). Taigi, nurodytų bei ieškovės paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais pagrįstų išlaidų vaiko priežiūrai vidurkis per mėnesį sudaro apie 235 Eur. Taip pat pažymėtina, kad tiek rugsėjo, tiek spalio mėnesį auklės paslaugomis apeliantė naudojosi pakankamai dažnai, atitinkamai 52 valandas ir 66 valandas, o su aukle sudarytoje 2018 m. rugsėjo 21 d. sutartyje apskritai nurodoma, kad paslaugos teikiamos net 168 valandas per mėnesį, paslaugų kaina - 420,00 Eur per mėnesį (2 t. b. l. 192-193). Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad iš viešai skelbiamos darželio VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacijos matyti, kad mokestis už ugdymą ir priežiūrą – 150 Eur (su savivaldybės 100 Eur kompensacija), o už vaiko maitinimą – 5,10 Eur per dieną, ir būtent tokios paslaugų kainos yra nurodytos apeliantės pateiktoje naujai sudarytoje 2018-12-28 Ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartyje su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad išlaidos vaiko priežiūrai negali būti skaičiuojamos sumuojant išlaidas už visą mėnesį tiek auklei pagal sutartį, tiek ir už privatų darželį. Bylos duomenimis, vaikas darželį lanko ne visą mėnesį, įprastai lankydami darželį vaikai dažnai serga, bylos duomenimis rugsėjo mėnesį sirgo ir šalių vaikas (3 t. b. l. 5-6), todėl šiomis dienomis, kaip nurodo pati apeliantė, nebus mokama už vaiko maitinimą. Be to, apeliantė dirba slenkančiu grafiku, o laisvomis dienomis turės galimybę auklės nesamdyti. Slenkančiu grafiku taip pat dirba ir atsakovas G. G., kuris taip pat turi realią galimybę prižiūrėti vaiką, ką akcentuoja ir savo atsiliepime į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikas negali būti prižiūrimas ir auklės (juo labiau absoliučiai visą nebuvimo darželyje laiką, net kai pati ieškovė nedirba ir tvarko asmeninius reikalus), ir būti darželyje vienu metu, todėl nėra pagrindo teigti, jog vaiką yra būtina prižiūrėti net 168 valandas per mėnesį, kaip tai numatoma 2018 m. rugsėjo 21 d. su auklė sudarytoje sutartyje. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nors apeliantė iš tiesų turėjo ir tebeturi sveikatos problemų, tačiau nurodytos sveikatos problemos - kojos pėdos lūžis, įprastai yra laikino pobūdžio, todėl auklės samdymo poreikis, nesant sveikatos problemų, trukdančių apeliantei dirbti ir galint pačiai prižiūrėti vaiką, taip pat turėtų būti ir tapti mažesnis. Kita vertus, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pažymėjo, kad vaikas yra užregistruotas į valstybinį darželį, tačiau pagal amžių dar jo lankyti negali. Nurodyta aplinkybė, taip pat tai, kad apeliantės tėvai gyvena santykinai netoli nuo Vilniaus – Molėtuose bei retkarčiais galėtų prižiūrėti vaiką, leidžia teismui spręsti, jog išlaidos vaiko priežiūrai ateityje galėtų sumažėti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, objektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, rėmėsi į bylą apeliantės pateiktais įrodymais apie jos turėtas faktines išlaidas vaikui prižiūrėti 2018 m. rugsėjo ir spalio mėnesį, todėl tinkamai nustatė vaiko priežiūros poreikiams per mėnesį reikalingą sumą.

27. Apeliantė nesutinka ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas per pusę sumažino jos prašomas priteisti sumas vaiko žaislams (10 Eur/mėn.), pramogoms, atostogoms – (50,00 Eur). Teisėjų kolegija sutinka, jog vaikas turi turėti sąlygas tinkamai pailsėti, turiningai leisti laisvalaikį, vaikui būtinos pramogos, poilsis ir žaislai, tačiau prabrėžia, kad priteisiant tokio pobūdžio išlaidas turi būti atsižvelgiama į realias šalių galimybes tokias išlaidas patenkinti ir apmokėti, o esant ribotoms finansinėms galimybėms, pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į būtinuosius vaiko poreikius (būstas, maistas, apranga, higiena ir pan.) ir jų patenkinimą. Nagrinėjamu atveju nei apeliantės, nei G. G. turtinė padėtis neleidžia vaikui skirti itin didelių sumų pramogoms, atostogoms ir žaislams, be to, net ir per pusę sumažinus ieškovės prašomą sumą, suma yra iš esmės pakankama tiek vaiko pramogoms ir atostogoms, tiek žaislams, ypač įvertinus tai, kad vaikas yra tik pusantrų metų amžiaus, šie vaiko poreikiai dar nėra dideli ar specifiniai, reikalaujantis didelių išlaidų.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išlaidos vaiko vaistams ir vitaminams per mėnesį yra 10-15 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliantės argumentus, kad šios nurodytos išlaidos yra per mažos, pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalių sūnus iš esmės sveikatos problemų neturi. Nors apeliantė ir pateikė naujus vaistinės kvitus (3 t. b. l. 71), kur išlaidos vaistams 2018 m. gruodžio mėnesį yra didesnės nei nurodyta suma ir sudaro 45,26 Eur, taip pat medicininius dokumentus apie vaiko sveikatos būklę, tačiau nurodyti dokumentai bet kuriuo atveju neįrodo didelių, ilgalaikių vaiko sveikatos problemų, o išlaidos vaiko vaistams neabejotinai yra kintančios, priklausančios tiek nuo metų laiko, tiek nuo vaiko amžiaus, tiek nuo kitų aplinkybių, ir tai, kad vieną mėnesį vaiko vaistams buvo išleista didesnė suma nei nurodė bylą nagrinėjęs teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokios išlaidos bus patiriamos kiekvieną mėnesį.

29. Pagaliau, apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį bei nepagrįstai konstatavo, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo šalių turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus bei atsižvelgė tiek į atsakovo G. G. turimą turtą, tiek į tai, kad jis ūkininkauja bei neketina šios veiklos atsisakyti, tiek į tai, kad atsakovas gauna pajamas iš darbovietės policijoje. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas pažymėjo, kad atsakovas gauna papildomų pajamų ir turėtų didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybę, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismas tinkamai vertino šalių turtinę padėtį ir jų galimybes prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, teismas vaikui išlaikyti priteisė būtent tiek, kiek objektyviai leidžia atsakovo, iš esmės gaunančio beveik tokias pat pajamas, kaip ir ieškovė, turtinė padėtis. Apeliantės teiginiai, kad atsakovas nelegaliai gauna kitų pajamų, kad jo prisiimti skoliniai įsipareigojimai vertintini kritiškai yra deklaratyvūs, nebuvo įrodyti nagrinėjant bylą, todėl atmestini.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, atitinkamai ir dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, priteisimo iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteistino materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Teismas nepasisako dėl atsakovo G. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas byloje, priteisdamas papildomu sprendimu DNR ekspertizės išlaidas ir pan., kadangi tai nėra šio apeliacinio proceso dalykas, atsakovas apeliacinio skundo tiek dėl pirmosios instancijos sprendimo, tiek dėl papildomo sprendimo, nepateikė.

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 302,50 Eur advokato išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad: 1) atsakovas turi prievolę išlaikyti bendrą jo ir ieškovės nepilnametį vaiką M. G., kuriai šiuo atveju teiktinas prioritetas, ir pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jo yra priteistas išlaikymas ne tik perspektyviai, bet ir už praeitą pakankamai ilgą laikotarpį – nuo 2017 m. lapkričio 28 d.; 2) tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas byloje ieškovės yra pareikšti iš esmės nepilnamečio vaiko interesais, siekiant užtikrinti jam kuo geresnes gyvenimo ir vystymosi sąlygas, ir ieškovė tai pat patyrė bylinėjimosi išlaidų; 3) ieškovė iš esmės nuo pat vaiko gimimo viena augina ir rūpinasi vaiku, ir jai tenka didesnė ne tik materialinio vaiko išlaikymo našta, bet ir kasdienio vaiko auginimo, priežiūros, slaugos, poreikių tenkinimo našta, o priteisus iš jos bylinėjimosi išlaidas atsakovui galimai nukentėtų nepilnamečio vaiko poreikiai, nes dalį uždirbtų lėšų ieškovė negalėtų skirti jo poreikių tenkinimui; 4) CPK 93 straipsnio 3 d. leidžia teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių; 5) atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iš ieškovės atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.