- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- 1A-81-951/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42198-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ilona Jakubėnienė, Nerijus Masiulis, Audrius Sadauskas
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Civilinis ieškovas
- E. J.
- Advokatai
- Valdas Kairys
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą, ir M. V. perduotas V. T. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 metams, baudžiamąją bylą nutraukiant.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Procesas dėl Valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.
Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo E. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš M. V. civilinio ieškovo bei nukentėjusiojo E. J. naudai priteista 500 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur likusiai neturtinei žalai atlyginti.
Nuspręsta išieškoti iš M. V. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. J. naudai 1 500 Eur baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo E. J., o būtent: 2024 m. spalio 26 d., apie 16:20 val. prekybos centro “T” automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), tyčia spirdamas ir taikydamas nukentėjusiajam E. J. į tarpkojį, sužalojo nukentėjusiajam kairės rankos plaštakos IV, V pirštus, vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam E. J. į veido sritį, vieną kartą kumščiu trenkė į galvos sritį, o kai nukentėjęs nusisuko, vieną kartą kumščiu trenkė į pakaušį, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam E. J. ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - muštinę žaizdą bei kraujosruvą viršutinėje lūpoje, vienuolikto danties (viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties) panirimą, kraujosruvą kairės plaštakos IV piršto nugariniame paviršiuje, nubrozdinimą kairės plaštakos V piršto krumplio srityje, tai yra M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. prašo panaikinti arba sumažinti priteistą 500 Eur turtinę žalą, 800 Eur neturtinę žalą, įvertinant, kad 300 Eur jis jau sumokėjo; panaikinti arba sumažinti priteistas 1 500 Eur atstovavimo išlaidas; panaikinti arba sutrumpinti paskirtą 9 mėnesių elgesio keitimo programą.
2.1. Teigia, jog byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad konfliktą inicijavo nukentėjusysis, nes pastarasis kišo telefoną tiesiai jam (apeliantui) prie veido, įsiveržė į jo asmeninę erdvę, elgėsi provokuojančiai, todėl jo (apelianto) veiksmai buvo reakcija į šią provokaciją, bandant nuimti nuo veido kišamą telefoną, o ne smurto inicijavimas. Pažymi, jog provokacinis elgesys vyko ir iki įvykio (internete), ir įvykio metu.
2.2. Taip pat teigia, kad teismo priteistas 500 Eur turtinės žalos dydis tariamai dėl negautų pajamų už renginio vedimą, tačiau ši suma nėra pakankamai pagrįsta, nes nėra įrodymų, jog renginys tikrai turėjo vykti būtent tą dieną, nėra dokumentų, patvirtinančių, kad atlygis būtų buvęs 500 Eur, taip pat nėra aiškaus priežastinio ryšio, jog renginys neįvyko dėl šio įvykio.
2.3. Teigia, kad priteista 800 Eur neturtinės žalos suma yra neproporcinga, nes teismas neįvertino nukentėjusiojo provokacinio elgesio ir faktinės įvykio dinamikos, be to, 300 Eur jis jau yra sumokėjęs. Mano, jog tai rodo jo (apelianto) atsakomybės prisiėmimą ir žalos atlyginimo proceso vykdymą. Dėl to prašo likusią dalį - 500 Eur sumažinti arba panaikinti.
2.4. Taipogi skunde teigia, kad priteistos atstovavimo išlaidos yra per didelės, neatitinkančios bylos paprastumo, nepagrįstos realia darbo apimtimi. Be to, teismų praktikoje tokio dydžio išlaidos už nesudėtingą bylą laikomos neproporcingomis, todėl prašo jas panaikinti arba sumažinti.
2.5. Skunde teigia, kad jam skirta poveikio priemonė – dalyvavimas elgesio keitimo programoje 9 mėnesius yra perteklinė ir neįgyvendinama, nes jis dirba Danijoje, jo darbas vyksta pamainomis po 12 valandų, todėl fiziškai negali dalyvauti programoje Lietuvoje, o dėl darbo grafiko net nuotoliniai užsiėmimai šiuo metu būtų neįmanomi. Nurodo, jog yra baigęs pozityvios tėvystės ir emocijų valdymo kursus (prideda pažymas), kurie siejami su ta pačia problematika. Taip pat nurodo, kad konfliktas su nukentėjusiuoju buvo vienkartinis ir išprovokuotas, nėra požymių, jog reikalinga ilgalaikė privaloma programa. Dėl to prašo 9 mėnesių programą panaikinti arba pakeisti į švelnesnę priemonę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei iš jo priteistos žalos ir proceso išlaidų dydžiais. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
6. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. skunde teigia, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo E. J. elgesys, nes pastarasis kišo telefoną tiesiai jam (apeliantui) prie veido, taip įsiveržė į jo asmeninę erdvę ir elgėsi provokuojančiai, be to, provokacinis elgesys vyko ir iki įvykio (internete), todėl jo veiksmai buvo reakcija į tokį nukentėjusiojo elgesį.
6.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).
6.2. Tiek iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens paaiškinimų, tiek ir iš nukentėjusiojo bei liudytojos I. J. (buvusi V.) parodymų matyti, kad tarp atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. V., nukentėjusiojo ir liudytojos I. J. (buvusi V.) dar iki nusikalstamos veikos įvykdymo buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, įvykio metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. buvo susierzinęs dėl to, jog iš socialinių tinklų atsisakoma išimti jo vaiko nuotraukas. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių (nuoseklių nukentėjusiojo, liudytojos I. J. (buvusios V.) parodymų, kuriuos patvirtina byloje surinkti kiti įrodymai, bei paties M. V. paaiškinimų), įvykio metu ne nukentėjusysis pirmas pradėjo reikšti priekaištus atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės, o, priešingai, M. V., priėjęs prie automobilyje sėdėjusio nukentėjusiojo, reiškė pretenzijas dėl vaiko nuotraukų internete, nukentėjusįjį privertė išlipti iš automobilio, ir tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, pripažino kelis kartus sudavęs nukentėjusiajam, siekdamas išmušti jo rankoje laikomą telefoną. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis atleistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. filmavo telefonu dėl to, jog siekė užfiksuoti jo agresyvų ir netinkamą elgesį, išsakomus grasinimus tiek jam, tiek ir I. J. (buvusiai V.). Paminėtos aplinkybės rodo, kad tarp šalių buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, o tai, jog įvykio metu nukentėjusysis telefonu filmavo M. V., negali būti vertinama kaip provokuojantis elgesys, kaip ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. neteisėti veiksmai – smūgių sudavimas nukentėjusiajam - nelaikytini M. V. reakcija į nukentėjusiojo provokuojantį elgesį. Taigi, šioje aptartoje situacijoje atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. atlikti veiksmai buvo neteisėti, o smurto naudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu negali būti pateisinamas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo teiginiu ir nukentėjusiojo elgesį pripažinti provokuojančiu.
6.3. Apeliaciniu skundu M. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais bei priteistais turtinės ir neturtinės žalos dydžiais, teigia, jog patirta turtinė žala neįrodyta, o priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis E. J. iš kalto asmens prašė priteisti 500 Eur turtinės žalos, nes po patirto užpuolimo nebegalėjo vykdyti 2024 m. rugsėjo 11 d. renginio organizavimo sutarties (1 t., b. l. 122-125). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis palaikė reikalavimą priteisti 500 Eur turtinę žalą kaip negautas pajamas bei nurodė, kad tą dieną jis turėjo vykti dirbti, kadangi vesdavo renginius, kaip tik turėjo pravesti gimtadienio vakarėlį, dėl kurio buvo sutaręs prieš 3 savaites laiko iki įvykio, po jo atžvilgiu panaudoto smurto jis ieškojo laisvų kolegų, kurie jį galėtų pakeisti (3 t., b. l. 20).
6.5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat yra laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurį žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012), be to, negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, jog jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
6.6. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008, 3K-3-192-219/2016).
6.7. Prie nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio buvo pridėta 2024 m. rugsėjo 11 d. Renginio organizavimo sutartis, pasirašyta paslaugos teikėjo E. J. ir užsakovo N. B. Iš šios sutarties matyti, kad E. J. įsipareigojo suteikti jubiliejaus vedimo paslaugą 2024 m. spalio 26 d. nuo 19 val. iki 24 val. (duomenys neskelbtini), už suteiktą paslaugą buvo numatytas 500 Eur apmokėjimas (1 t., b. l. 129-130). Iš byloje esančio verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. J. verčiasi diskotekos vedėjo veikla, veiklos vykdymo laikotarpis apima ir 2024 m. spalio 26 d. (1 t., b. l. 131). Byloje nustatyta, jog įvykis, kurio metu nukentėjo E. J., įvyko būtent tą dieną, kai buvo suplanuotas minėtas renginys, tai yra 2024 m. spalio 26 d. Šio įvykio metu E. J. patyrė įvairius sužalojimus – buvo padaryta muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinėje lūpoje, vienuolikto danties (viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties) panirimas, kraujosruva kairės plaštakos IV piršto nugariniame paviršiuje, nubrozdinimas kairės plaštakos V piršto krumplio srityje, t. y. sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ir veido srityje (1 t., b. l. 113-114, 118-120). Taip pat iš bylos matyti, jog nukentėjusysis greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikų iš įvykio vietos 16.49 val. buvo pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyrių, tą pačią dieną 19.05 val. ligoninėje jis buvo konsultuotas otorinolaringologo, iš gydymo įstaigos išvyko 19.09 val. (1 t., b. l. 57-58, 113-114). Taigi, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų negalėjo laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, dėl to jis negavo sutarto atlygio, t. y. negavo 500 Eur pajamų. Atsižvelgiant į tai, jog pagal 2024 m. rugsėjo 11 d. Renginio organizavimo sutartį nukentėjusysis negavo sutarto 500 Eur atlygio dėl atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. neteisėtų veiksmų, pritariama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. J. patyrė 500 Eur dydžio turtinę žalą, kurią privalo atlyginti kaltas asmuo – šiuo atveju atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. Dėl to iš M. V. skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo naudai pagrįstai priteista 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo reikalavimas šios žalos nepriteisti ar jos dydį sumažinti netenkinamas.
6.8. Taip pat apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad jis yra per didelis, neproporcingas.
6.9. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
6.10. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai, visų pirma, priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
6.11. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. J. civiliniame ieškinyje, o taip pat ir pirmosios instancijos teisme nurodė, kad neturtinę žalą sudaro tai, jog jis dėl užpuolimo patyrė didelį stresą, pažeminimą, nesijaučia saugus, dėl to kreipėsi į psichologus, psichiatrus, pablogėjo jo emocinė būsena, sutriko miegas, patyrė didelį diskomfortą, fizinį skausmą, buvo sutrikdyta jo sveikata, o taip pat ir išvaizda, tai apribojo galimybes dirbti, taip pat jis visuomenei yra žinomas dėl dalyvavimo politinėje veikloje, todėl tokie įvykiai itin kenkia jo reputacijai bei orumui (1 t., b. l. 122-125; 3 t., b. l. 20). Nukentėjusiojo pateikti duomenys patvirtina, kad E. J. 2024 m. lapkričio 26 d. lankėsi pas gydytoją psichiatrę R. R. UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 137-139). Greitosios medicinos pagalbos tarnybos kvietimo kortelėje nurodyta, kad nukentėjusysis skundėsi nosies, lūpų skausmu, stresu, buvo stebima kelių milimetrų dydžio žaizdelė ant viršutinės lūpos (1 t., b. l. 57-58). Kaip liudytoja apklausta nukentėjusiojo sutuoktinė I. J. (buvusi V.) parodė, kad po suduotų smūgių E. J. atrodė baisiai: buvo mėlynas visas veidas, daug kraujo, po įvykio nukentėjusįjį namuose gydė savaitę laiko (3 t., b. l. 21-23). Byloje esančios specialisto išvados bei nukentėjusiojo pateikti medicininiai duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių jis jautė skausmą. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis E. J. dėl M. V. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Nustatydama neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog buvo padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, šią nusikalstamą veiką M. V. įvykdė veikdamas tyčia, atsižvelgia į nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus (padaryta muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinėje lūpoje, vienuolikto danties panirimas (viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties), kraujosruva kairės plaštakos IV piršto nugariniame paviršiuje, nubrozdinimas kairės plaštakos V piršto krumplio srityje) (1 t., b. l. 113-114, 118-120), į tai, jog šiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų trauminių poveikių bukais kietais daiktais, šie E. J. nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis kentė skausmą, dėl matomų sužalojimų ant veido ir rankų nukentėjusysis negalėjo dirbti (2024 m. spalio 26 d. 19 val. negalėjo vesti renginio (duomenys neskelbtini)), lankėsi pas gydytoją psichiatrą. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, jog M. V. yra darbingas, šiuo metu laikinai nedirba, ieškosi darbo, teikia priteistą išlaikymą savo mažamečiui vaikui.
6.12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, atsižvelgdama į kriterijus, reikšmingus neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat ir į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės turtinę padėtį, kad dėl tyčinių smurtinių M. V. veiksmų nukentėjusiajam nebuvo sukeltos negrįžtamos ilgalaikės pasekmės, specifinis gydymas nebuvo taikomas, į pragyvenimo lygį valstybėje, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei teismų praktika, formuojama tokio ir panašaus pobūdžio bylose, iš kurios matyti, jog priteisiamos neturtinės žalos dydis dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo svyruoja nuo 100 Eur iki 1500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-696/2017 (priteista 500 Eur), 2K-103-788/2018 (priteista 700 Eur), 2K-347-976/2018 (priteista 300 Eur ir 500 Eur), 2K-38-788/2020 (priteista 800 Eur), 2K-86-628/2020 (priteista 1 000 Eur), 2K-128-489/2020 (priteista 400 Eur), 2K-180-719/2020 (priteista 500 Eur), 2K-205-719/2020 (priteista 1 000 Eur), 2K-48-495/2021 (priteista 1 000 Eur), 2K-142-303/2021 (priteista 600 Eur), 2K-274-654/2022 (priteista 1 500 Eur), Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-132-988/2022 (priteista 1 200 Eur), 1A-138-1035/2022 (priteista 1 000 Eur), 1A-219-851/2022 (priteista 300 Eur), 1A-290-891/2022 (priteista 600 Eur), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-606/2022 (priteista 100 Eur), Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-923/2022 (priteista 500 Eur), Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-143-282/2020 (priteista 500 Eur), 1A-296-616/2021 (priteista 500 Eur), 1A-70-309/2023 (priteista 400 Eur), 1A-116-300/2023 (priteista 500 Eur), 1A-148-300/2023 (priteista 900 Eur)), sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo tenkintas iš dalies, nustačius, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala yra 800 Eur. Įvertinus tai, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. nukentėjusiajam savanoriškai atlygino dalį neturtinės žalos – 300 Eur (3 t., b. l. 36), pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš M. V. papildomai priteisė nukentėjusiajam dar 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl to skundo reikalavimas nepriteisti ar dar labiau sumažinti neturtinės žalos dydį netenkinamas.
6.13. Apeliacinės instancijos teismui atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. pateikė prašymą nustatyti priteistos žalos atlyginimą dalimis, mokant ne daugiau kaip po 100 Eur per mėnesį. Šis prašymas nespręstinas, nes jis laikomas paduoto apeliacinio skundo papildymu, pažymint, jog BPK nenumato galimybės papildyti paduoto apeliacinio skundo, todėl nagrinėti tokį M. V. prašymą teismas neturi pagrindo, įvertinant ir tai, kad dėl tokio atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. prašymo nuomonės neišreiškė nei nukentėjusysis, nei jo atstovas, nes toks prašymas nebuvo suformuluotas apeliaciniame skunde. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. dėmesį ir į tai, jog jis turi teisę geranoriškai susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo dalimis, kitu atveju, nukentėjusiajam pateikus vykdyti vykdomąjį dokumentą antstoliui, visus klausimus, susijusius su priverstiniu žalos išieškojimu, sprendžia antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, t. y. žalos atlyginimą išieškant priverstine tvarka, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. gali kreiptis į antstolį, prašydamas išdėstyti žalos išieškojimą, bei susitarti dėl mokėjimo grafiko sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-154-626/2023).
6.14. Taip pat apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nukentėjusiojo naudai priteisti 1 500 Eur proceso metu patirtų išlaidų atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo, mano, kad šios išlaidos yra per didelės, neatitinkančios bylos sudėtingumo, nepagrįstos realia darbo apimtimi bei neproporcingos pagal teismų praktiką.
6.15. Tiek teikdamas civilinį ieškinį, tiek pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis E. J. prašė iš kalto asmens jo naudai priteisti patirtas išlaidas atstovo advokato padėjėjo Vacio Milkono paslaugoms apmokėti, iš viso 3 000 Eur (1 500 Eur ikiteisminio tyrimo metu ir 1 500 Eur teisminio nagrinėjimo metu). Nukentėjusiojo patirtas išlaidas patvirtina byloje esančios sąskaitos už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitai (3 t., b. l. 37-40).
6.16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019). Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-489/2024).
6.17. Iš bylos matyti, kad advokato padėjėjas Vacys Milkonas, kaip nukentėjusiojo atstovas, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo aktyviai: ikiteisminio tyrimo metu parengė civilinį ieškinį, pateikė dokumentus dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, teisme šį ieškinį patikslino, pateikdamas papildomus dokumentus dėl padidėjusių proceso išlaidų, taip pat atstovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu pateikiant pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, dalyvavo akistatoje tarp įtariamojo ir nukentėjusiojo (1 t., b. l. 13-16, 165-171), teikė prašymus susipažinti su byla, kurie buvo patenkinti.
6.18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog byla buvo nagrinėjama vieno asmens atžvilgiu dėl nesunkaus nusikaltimo įvykdymo, bylą sudaro nepilni trys tomai medžiagos (teisme buvo gauti nepilni du tomai), sprendė, kad byla nelaikytina sudėtinga ar didelės apimties, taip pat atsižvelgęs į tai, jog byla išnagrinėta per tris teisiamuosius posėdžius, kuriuose buvo apklaustas kaltinamasis, nukentėjusysis, viena liudytoja ir galimas laiduotojas, bei tirta rašytinė bylos medžiaga, byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai, dėl to procesas buvo pakankamai greitas ir nesudėtingas, kad kaltinamajam proceso metu taipogi buvo teikta profesionali teisinė pagalba, dėl to ir nukentėjusiajam kilo būtinybė turėti profesionalų atstovą, be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu M. V. kaltės nepripažino, o tai lėmė didesnes laiko sąnaudas atliekant ikiteisminį tyrimą ir kartu padidino poreikį nukentėjusiajam turėti profesionalų atstovą, taip pat atsižvelgęs ir į tai, kad papildomos bylos medžiagos, su kuria būtų turėjęs susipažinti nukentėjusiojo atstovas (su kuria dar nebuvo susipažinęs ikiteisminio tyrimo metu), teisme nebuvo pateikta, nukentėjusiojo atstovas pateikė tik minimaliai patikslintą reikalavimą dėl proceso išlaidų atlyginimo, taip pat buvo aktyvus proceso dalyvis, uždavinėdamas klausimus apklausiamiems asmenims, bei į protingumo ir sąžiningumo principus, padarė išvadą, jog prašoma priteisti proceso išlaidų suma akivaizdžiai yra per didelė (tiek vertinant atstovo veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme), todėl sumažino prašomą priteisti proceso išlaidų sumą iki 1 500 Eur ir šią sumą priteisė iš M. V..
6.19. Apelianto nurodomi argumentai dėl priteistų proceso išlaidų nepagrįstumo, kolegijos vertinimu, yra deklaratyvūs, be to, kaip jau minėta, apelianto argumentus įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo prašomų priteisti proceso išlaidų dydį sumažindamas per pusę. Dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomų priteisti proceso išlaidų dydį, nėra teisinio pagrindo. Nors apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismo priteistas proceso išlaidų dydis yra neproporcingas pagal teismų praktiką, tačiau skunde M. V. tokios praktikos pavyzdžių neįvardijo.
6.20. Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijų) 4 punkte nurodyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų išlaidų dydį, o minėtų Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Toks dydis 2025 m. III ketvirtį buvo 2 427,6 Eur (https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-ekonomikos-raida/gyventojai-ir-socialine-statistika). Pagal minėtų Rekomendacijų 10-11 punktuose nustatytus baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamų maksimalių dydžių koeficientus už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai asmuo įtariamas padaręs tyčinį apysunkį ar tyčinį nesunkų nusikaltimą yra 1,5, už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5, už vieną teisinių konsultacijų, išskyrus Rekomendacijų 10.1 papunktyje nurodytą proceso stadiją, valandą – 0,1, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1. Pažymėtina, kad pagal šias Rekomendacijas ikiteisminio tyrimo metu suteiktų paslaugų pobūdis, kiekis, trukmė neturi įtakos nustatant atlygintinų išlaidų dydį. Įvertinus 2025 m. III ketvirtį nustatytą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (bruto) šalies ūkyje bei rekomendacijų 10 punkte nustatytus taikytinus koeficientus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas proceso išlaidų dydis, kuris skundžiamu nuosprendžiu priteistas iš M. V., neviršija rekomenduojamo baudžiamosiose bylose atlygintino maksimalaus išlaidų dydžio. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. priteistas 1 500 Eur proceso išlaidų atlyginimas nukentėjusiajam nėra aiškiai per didelis, todėl nėra pagrindo dar labiau jį mažinti skunde nurodytais motyvais.
6.21. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. teigia, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose - yra perteklinė ir neįgyvendinama, nes jis dirba Danijoje, jo darbas vyksta pamainomis po 12 valandų, todėl fiziškai negali dalyvauti programoje Lietuvoje, be to, jis yra baigęs pozityvios tėvystės ir emocijų valdymo kursus, kurie siejami su ta pačia problematika.
6.22. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). BK 72² straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę; šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
6.23. Skundžiamu nuosprendžiu M. V., kaip atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, pirmosios instancijos teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nustatė 9 mėnesių terminą šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šią baudžiamojo poveikio priemonę M. V. paskyrė atsižvelgęs į tai, kad M. V. įvykdė smurtinę nusikalstamą veiką, viešoje vietoje smurtaudamas savo vaiko ir buvusios sutuoktinės akivaizdoje. Nors M. V. teigia, kad jam dėl darbo užsienyje ir darbo specifikos bus sudėtinga dalyvauti šioje programoje, tačiau pats atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. nurodė, jog jis šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo centre Danijoje, (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 118-120, 123-125), todėl darytina išvada, kad nėra kliūčių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tai, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. pateikė duomenis, patvirtinančius, jog jis dalyvavo ir 2025 m. sausio 29 d. pabaigė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro mokymus ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams „Neįtikėtini metai“ (3 t., b. l. 100) bei dalyvavo nuotolinėje „Dėmesingo įsisąmoninimo streso valdymo programoje tėvams“ (projektas „mokymų ciklas šeimai „Sveikas, mažyli!“), kuri vyko „Zoom“ platformoje nuo 2024-09-26 iki 2024-10-31 (viso – 6 užsiėmimai) (3 t., b. l. 101), rodo, kad jis keičia savo elgesį, tačiau pažymėtina, jog baigti mokymai nėra tapatūs paskirtajai baudžiamojo poveikio priemonei, nes M. V. dalyvavo mokymuose, kurie susiję su vaiku, o šiuo atveju smurtinius veiksmus atliko ne vaiko, o suaugusio asmens atžvilgiu. Be to, smurtinį elgesį keičiančias programas organizuoja Lietuvos probacijos tarnyba. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. šiuo metu nedirba, jo įvykdyta nusikalstama veika susijusi su fizinio smurto panaudojimu, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra perteklinė, jos įvykdymas padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.
7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo M. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei priteista atlyginti nukentėjusiajam E. J. padarytą turtinę žalą, neturtinę žalą ir proceso išlaidas, yra teisėtas bei pagrįstas, keisti šį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio.