Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. S. (buvusi G.) apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant lankytis nukentėjusiojo E. Č. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. lapkričio 14 d. (dvi dienos) išbūtas laikas, ir nustatyta laikyti, jog J. S. (buvusi G.) yra atlikusi 4 dienas laisvės apribojimo bausmės.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkinti visiškai ir priteista iš J. S. (buvusi G.) 114,34 Eur Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

E. Č. civilinis ieškinys ir patikslintas civilinis ieškinys patenkinti iš dalies ir iš J. S. (buvusi G.) priteista E. Č. 902,17 Eur turtinės žalos ir negautų pajamų bei 500,00 Eur neturtinės žalos, iš viso 1 402,17 Eur. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

E. Č. priteista iš J. S. (buvusi G.): 1 400,00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 186,93 Eur kelionės išlaidų.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti J. G. (dabar S.) turtui 2022 m. kovo 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu taikytą bei 2022 m. rugpjūčio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Teismo posėdyje nuteistosios J. S. gynėjas prašė jos ginamosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis E. Č. ir jo atstovas adv. V. P. prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliantė, nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms.

5.1. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, bei prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistoji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad apeliantė byloje surinktus įrodymus vertina kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad byloje priimtas nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas neišsamiai ištyrus byloje surinktus įrodymus, o teismo išvados padarytos remiantis prielaidomis.

5.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl J. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2. Skundžiamu nuosprendžiu J. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

6.1. BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiame straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

6.2. Nuteistoji J. S. kaltę dėl nukentėjusiojo E. Č. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, o pirmosios instancijos teisme pripažino iš dalies, pripažindama mediniu batų šaukštu sudavusi nukentėjusiajam smūgį į galvą ir taip jį sužalojusi, tačiau teigė, kad smūgį sudavė gindamasi, kadangi nukentėjusysis ją smaugė, t. y. gynėsi.

6.3. BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Teisė į būtinąją gintį gali būti įgyvendinama neatsižvelgiant į tai, ar besiginantysis galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis, ar valdžios institucijas, tačiau pažymėtina, kad tokia teisė (į būtinąją gintį) atsiranda tuo atveju, kai yra būtinosios ginties situacija. Taigi įstatymas, suteikdamas asmeniui teisėtą galimybę gintis (ar ginti kitus) nustato ir sąlygas, kurioms esant gintis galima, t. y. reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

6.4. Pagal susiformavusią teismų praktiką pavojingas kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-273/2012, 2K-7-313/2012, 2K-271/2014).

6.5. Nuteistoji teisme parodė, kad ji įvykio dieną iš E. Č. namų pro garažą į išnuomotą automobilį nešėsi savo daiktus, tačiau, kai E. Č. nebeleido jai daiktų neštis pro garažą ir uždarė garažo vartus išjungdamas elektrą, ji likusius daiktus nešėsi per namo vidų pro pagrindinį įėjimą į namą ir tada įvyko pirmas konfliktas - garaže E. Č. ją prispaudė prie garažo sienos bandydamas atimti daiktus, taip jai sukėlė skausmą, tada ji išsilaisvino ir su visais daiktais bėgo per visą garažą ir priešpirtį link laukujų durų, bet nespėjo, nes E. Č. koridoriuje ją pavijo ir iš nugaros puolė smaugti lenkdamas ją prie žemės, todėl ji, bandydama išsigelbėti, sugriebė kampe buvusį medinį batų šaukštą ir juo trenkė E. Č. į viršutinę kūno dalį, tuo metu E. Č. ją paleido ir ji bandė išbėgti per lauko duris, bet E. Č. sučiupo ją už drabužių ir traukė atgal į namo vidų, tuo metu jai buvo sužalota dešinė ranka į mūrinę namo sieną, jai pavyko išsilaisvinti ir ji išbėgo į lauką, E. Č. ją vijosi, laiptų aikštelėje išspardęs visus gėlių vazonus, sugrįžo atgal į namus, tada ji paskambino bendrajam pagalbos centrui bei savo advokatui. Nuteistoji taip pat parodė, kad, kol neatvyko policijos pareigūnai, E. Č. iš namo nebuvo išėjęs. Neigė, kad E. Č. sudavė smūgius per kojas, pripažino sudavusi tik vieną kartą mediniu batų šauktu per galvą gindamasi. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nuteistoji J. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 48–49, 67–70, 76–80) bei akistatos su nukentėjusiuoju E. Č. metu (t. 2, b. l. 55–60), patvirtino E. Č. atžvilgiu tirtoje byloje Nr. 01-1-39712-21 atlikto parodymų patiktrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 92–107). Nors nuteistosios parodymus, kad jai dešinėje rankoje, kakle buvo padaryti sužalojimai patvirtina jos skambučio Bendrajam pagalbos centrui išklotinė (t. 3, b. l. 9–11), iš karto po įvykio jos apžiūros metu užfiksuoti duomenys (t. 4, b. l. 110–114), liudytojais apklaustų į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų Ž. M. ir V. P. parodymai (t. 2, b. l. 4–5, 10–11; t. 4, b. l. 149–151; t. 5, b. l. 6–7), tačiau teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 1296/2022(04) nurodyta, kad J. S. (buvusi G.) nustatytų odos nubrozdinimų dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje, dešinio dilbio viduriniame trečdalyje, odos nubrozdinimo ir poodinės kraujosruvos dešinio dilbio apatiniame trečdalyje, poodinės kraujostruvos dešinėje plaštakoje padarymas gali būti paaiškintas tyrimui pateiktame parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įraše J. S. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. sugriebus jai už dešinio dilbio ir atsitrenkus dilbio-plaštakos sritimi į sienos ir/ar durų staktos kampą (t. 5, b. l. 1–3), o specialisto išvadoje Nr. pG 33/2022(04) nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad J. G. (dabartinė S.) nustatyti odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje, dešinio dilbio viduriniame trečdalyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas ir poodinė krausjosruva dešinio dilbio apatiniame trečdalyje, poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti atsitrenkiant į nuotraukose užfiksuotus laiptus ir/ar atsitrenkus į gėlių vazonus su laikikliais, kad J. S. nustatytos poodinės kraujosruvos, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaynyje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje galėjo būti padarytos ir atsitrenkiant į nuotraukose užfiksuotus laiptus ir/ar atsitrenkiant į gėlių vazonus sulaikikliais (t. 5, b. l. 27-28). Taigi, nors nuteistoji J. S. tvirtina, kad ją nukentėjusysis smaugė ir ant kaklo buvo likusios smaugimo žymės nuo pirštų, tačiau būtent minėtos specialistų išvados paneigia J. S. versiją, kad ji buvo smaugiama. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistosios parodymai, nors ir yra vienodi, tačiau juos paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. S. versiją, kad ji nukentėjusįjį sužalojo gindamasi, vertino kaip apeliantės siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jos tokiais parodymais nesivadovavo priimdamas skundžiamą nuosprendį.

6.6. Taip pat nuteistosios J. S. parodymus, kad ji nukentėjusįjį E. Č. sužalojo gindamasi, paneigia nukentėjusiojo E. Č. parodymai. Nukentėjusysis E. Č. pirmosios instancijos teisme parodė, kad J. S. išsikraustydama iš jo namų paėmė jam priklausančius daiktus, t. y. du lagaminus su įrankiais, todėl jis pro pagrindinio įėjimo duris pamatęs, kad J. S. šiuos įrankių lagaminus padėjo ant šiukšlių konteinerių, nuėjo į garažą, reikalavo, kad J. S. juos grąžintų, bet nuteistoji jam pagrasino, kad jam uždarinėjant garažo vartus J. S. pro duris jam 4 kartus mediniu batų šaukštu trenkė per kojas, sukeldama fizinį skausmą (įvertino 6–7 balais). Nukentėjusysis taip pat parodė, kad tada jis uždarė garažo vartus bei išjungė elektrą, kad J. S. pulteliu nebegalėtų atidaryti garažo vartų, nuėjo prie pagrindinio įėjimo į namus ir nuėjęs prie konteinerių, pasiėmė lagaminus su įrankiais, o tai pamačiusi J. S. atbėgo nuo autobusiuko link jo, kadangi jam iškrito nešamas lagaminas ir jis pasilenkė pasiimti lagamino, kai pripuolusi J. S. per sustatytus gėlių vazonus mediniu batų šaukštu trenkė jam per galvą, sukeldama jam stiprų skausmą (įvertino 10 balų), todėl jis išmetė lagaminus ir susiėmęs už kraujuojančios galvos, įėjo į namo vidų, užsirakino duris ir paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui išsikvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą, kad į lauką išėjo tik tada kai atvyko policijos pareigūnai. Tokias įvykio aplinkybes nukentėjusysis E. Č. nurodė ir ikiteisinio tyrimo metu (t. 1, b. l. 6–7, 80–82, 118–120) ir teisme (t. 4, b. l. 120–123), patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 133–139) bei akistatos su nuteistąja J. S. metu (t. 2, b. l. 55–59). Tokias pačias įvykio aplinkybes, t. y. kad J. S. pirma jam sudavė smūgius per kojas, o po to smūgį mediniu batų šauktu per galvą, nukentėjusysis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, medikams, taip pat ir nukentėjusįjį apžiūrėjusiam teismo medicinos specialistui (t. 1, b. l. 44–46, 51–52, 60–61, 100–101). Nukentėjusiajam sužalojimą galvoje patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1613/2021(04), kurioje nurodyta, kad E. Č. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl muštinės žaizdos galvoje ir odos nubrozdinimas kairėje plaštakoje, kad šie kūno sužalojimai Č. Č. galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku, 1 trauminio poveikio pasekoje, kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) (t. 1, b. l. 100–101). Pastebėtina, kad nukentėjusiojo E. Č. parodymus iš dalies patvirtina ir pačios nuteistosios J. S. parodymai, t. y. ji pripažino E. Č. sudavusi smūgį per galvą mediniu batų šauktu, kad iki policijos pareigūnų atvykimo E. Č. nebuvo išėjęs iš namo į lauką. Taip pat pažymėtina, kad nuteistoji iš pradžių tvirtino, kad jai išbėgus iš namo į lauką, nukentėjusysis E. Č. ją vijosi, išspardė ant laiptų aikštelėje buvusius gėlių vazonus, tačiau vėlesnės apklausos metu J. S. nurodė, kad E. Č. jos nesivijo, iš namo išėjo tik atvykus policijos pareigūnams.

6.7. Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir paties nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas. Šiame įvykio dieną paties nukentėjusiojo E. Č. darytame įraše užfiksuotas pats nukentėjusysis E. Č., kuriam ant kūno sužalojimų (galvos, nes fiksuota viršutinė kūno dalis) neužfiskuota, vėliau įraše užfiksuotas vaizdas garaže bei J. S. (buvusi G.), ant kurios kūno sužalojimų nematyti. Vaizdo įrašo 13-15 sekundę užfiksuotas medinis batų šaukštas padėtas ant žemės prie mikroautobuso galinės dalies, o vaizdo įrašo 22-24 sekundę medinis batų šaukštas užfiksuotas J. S. dešinėje rankoje (t. 3, b. l. 91, 92–93). Taigi, šis vaizdo įrašas paneigia nuteistosios J. S. nurodytą aplinkybę, kad ji mediniu batų šaukštu per galvą nukentėjusiajam trenkė besigindama, nes dar iki tariamo jos sužalojimo, vaizdo įraše užfiksuota, jog medinis batų šaukštas, priešingai nei nurodė J. S., buvo lauke prie mikroautobuso galo, ir dar nesant nukentėjusiajam sužalotam, bei tuo pačiu mediniu batų šaukštu mojavo prie garažo vartų ir laikė jį rankoje, nors anot J. S., tas medinis batų šaukštas turėjo būti namo viduje, koridoriaus kampe prie batų dėžės.

6.8. Tiek pirmosios instancijos teisme teigė, tiek ir apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas yra sumontuotas. Šie nuteistosios skundo argmentai yra nepagrįsti, nes ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39712-21 atliktame E. Č. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atlikus E. Č. pateikto vaizdo tyrimą buvo pateikta specialisto išvada Nr. 11K-245 (22), 11K-291(22), kurioje nurodyta, kad atlikus tirti pateiktos vaizdo bylos „20211113_160458.mp4“ vizualinį tyrimą, įvertinant vaizdo bylos meta duomenų ir HEX struktūrą vaizdo byla yra ištisinė, montažo, trynimo požymių nėra nustatyta, tiriamojoje vaizdo byloje, vaizdo filmavimo metu buvo pakeista vaizdą fiksuojanti kamera (t. 5, b. l. 23-26). Nors apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad šis nukentėjusiojo pateiktas vaizdas yra sumontuotas ir tai patvirtina „(duomenys neskelbtini)“ raštas, tačiau šioje byloje, J. S. atžvilgiu tirtoje ir nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, tokio „(duomenys neskelbtini)“ rašto apie vaizdo įrašo sumontavimą nėra, o, be to, minėta specialisto išvada paneigia, kad vaizdo įrašas yra sumontuotas. Dėl to minėtas vaizdo įrašas ne tik, kad patvirtina nukentėjusiojo E. Č. nuoseklius parodymus, bet ir paneigia nuteistosios J. S. parodymus apie esmines įvykio aplinkybes.

6.9. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad nukentėjusiojo parodymus paneigia tai, kad iš karto po įvykio apžiūrėjus nukentėjusįjį jam ant kojų nebuvo užfiksuota jokių sužalojimų, net paraudimų. Nors nukentėjusiojo apžiūros protokole nurodyta, kad E. Č. ant kojų jokių sužalojimų neužfiksuota, tačiau nukentėjusysis pirmosis instancijos teisme logiškai paaiškino, kodėl sužalojimų neužfiksuota – jis vilkėjo kelnes. Be to, peržiūrėjus nukentėjusiojo vaizdo įrašą, girdėti garsai panašūs į smūgių sudavimą. Dėl to, tai, kad iš karto po įvykio ant nukentėjusiojo kojų nebuvo užfiksuoti akivaizdūs sužalojimai, nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, kad mediniu batų šaukštu jam suduodant smūgius per kojas, buvo sukeltas fizinis skausmas.

3. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis E. Č. vienodai nurodė įvykio aplinkybes ir jas patvirtina byloje surinkti įrodymai, kad nuteistosios J. S. parodymų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys, daroma išvada, kad nukentėjusiojo E. Č. parodymai yra nuoseklūs, netikėti jais nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

4. Atsižvelgiant į visumą aptartų aplinkybių, daroma išvada, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog nuteistoji J. S. veikė esant būtinosios ginties sąlygoms: teismo medicinos specialisto išvados paneigia J. S. versiją, jog ji buvo smaugiama, o nukentėjusiojo E. Č. pateiktas vaizdo įrašas ir jo nuoseklūs parodymai patvirtina, kad medinis batų šaukštas, kuris anot nuteistosios tuo metu turėjo būti namo viduje prie batų dėžės, buvo lauke ir nuteistoji tuo batų šaukštu mojavo ir smūgius nukentėjusiajam sudavė tyčia, nesigindama nuo nukentėjusiojo, nes jai joks realus pavojus tuo metu negrėsė. Taigi, nukentėjusiajam E. Č. nežymus sveikatos sutrukdymas buvo padarytas ir fizinis skausmas buvo sukeltas tyčiniais nuteistosios J. S. veiksmais. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistoji J. S. įvykio metu neveikė esant būtinosios ginties sąlygoms.

5. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis, kuriuo J. S. pripažinta kalta ir nuteista už tyčinį nukentėjusiojo sužalojimą yra teisėtas ir pagrįstas, išsamiai motyvuotas, nuteistosios nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti šį sprendimą ir nuteistąją J. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, nėra pagrindo.

6. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas J. S. bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Skirdamas J. S. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistoji ištekėjusi, dirba, charakterizuojama teigiamai, bausta administracine tvarka, anksčiau nebuvo teista. Visos šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai J. S. paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intesnyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui. Nuteistajai paskirta bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistosios asmenybei, paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo principų, neprieštarauja teisingumo principui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad J. S. paskirtos bausmės nėra pagrindo keisti. Pastebėtina, kad apeliaciniu skundu nuteistoji neginčija jai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio.

7. Nustačius, kad J. S. padarė jai inkriminuotą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. nežymiai sutrikdė ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam E. Č., pagrįstai iš nusikalstamą veiką padariusio asmens nukentėjusiajam buvo priteista 902,17 Eur turtinės žalos ir negautų pajamų atlyginimas bei 500,00 Eur dydžio neturtinė žala (BPK 115 straipsnis). Taip pat pagrįstai buvo patenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 114,34 Eur už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Dėl to nėra pagrindo byloje pareikštus civilinius ieškinius atmesti. Pastebėtina, kad apeliaciniu skundu nuteistoji J. S. neginčija iš jos priteistos žalos atlyginimo.

8. Taip pat pagrįstai iš nuteistosios J. S. nukentėjusiojo naudai priteista 1 400 Eur patirtoms advokato išlaidoms kompensuoti, nes nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme atstovavo adv. V. P. (BPK 106 straipsnis).

12.1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas adv. V. P. prašė priteisti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms, kurias jis patyrė apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir jo atstovimą apeliacinės instancijos teisme. Viso prašė priteisti 400 Eur. Šias nukentėjusiojo E. Č. patirtas išlaidas patvirtina prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėta atstovo 2023-02-22 išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. AVPK-2 A/2023 ir lėšų pervedimo nurodymas (t. 5, b. l. 132, 133) bei apeliacinės instancijos teisme pateikta 2023-03-21 išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. AVPK-3 A/2023 ir lėšų pervedinimo nurodymas (t. 5, b. l. 135–137).

12.2. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, kokios paslaugos buvo suteiktos proceso dalyviui, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.). Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

12.3. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka tik pagal nuteistosios apeliacinį skundą, kuriuo nuteistoji prašė jos veiką kvalifikuoti kaip būtinają gintį (BK 28 straipsnis). Nukentėjusysis E. Č. ir jo atstovas adv. V. P. pateikė rašytinį atsiliepimą į nuteistosios apeliacinį skundą bei nukentėjusysis ir jo atstovas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, išsakė savo nuomonę dėl apeliacinio skundo ir ši nuomone buvo tokia pati kaip ir atsiliepime išreikštoji. Nuteistosios apeliacinis skundas pripažintas nepagrįstas ir atmestas. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, tai prašymas atlyginti nukentėjusiojo E. Č. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti tenkinamas iš dalies, išieškant tik išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, t. y. 300 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistosios J. S. (buvusi G.) apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio.

Iš J. S. (buvusi G.) išeiškoti nukentėjusiojo E. Č. naudai 300 Eur už advokato paslaugas, suteiktas apeliacinės instancijos teisme.