Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Deimantei Martinaitienei ir Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorei Daivai Zakarauskei (buvusi Kaučikienė), nukentėjusiajam E. Č., jo atstovui advokatui Vilmantui Poškui, kaltinamajai J. S. (buvusi G.), jos gynėjui advokatui S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S. (buvusi G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. mušdama sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2021 m. lapkričio 13 d. apie 16.00 val., namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė mediniu batų šaukštu nukentėjusiajam E. Č. ne mažiau kaip keturis kartus į abi kojas ir vieną kartą į galvą, padarydama sužalojimą – muštinę žaizdą galvoje, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. G. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino iš dalies bei parodė, jog su E. Č. buvo kartu daugiau kaip 10 metų. Įvykio dieną, t. y. 2021 m. lapkričio 13 d., atvyko išsinuomotu autobusiuku išsivežti jai priklausančių daiktų. Daiktus nešė iš namo ir dėjo lauke prie garažo vartų bei ant laiptų aikštelės. Tuo metu pastoviai E. Č. buvo skubinama ir koneveikiama. Kai nebeleido E. Č. daiktus neštis pro garažą, nes uždarė garažo vartus ir išjungė elektrą, todėl likusius daiktus nešėsi per namo vidų pro pagrindinį įėjimą į namą. Nešant daiktus įvyko pirmasis konfliktas, kurio metu E. Č. ją prispaudė prie garažo sienos ir bandydamas atimti daiktus, jai sukėlė skausmą. Tada ji išsilaisvino ir su visais daiktais bėgo per visą garažą ir prieš pirtį link laukinių durų, bet nespėjo. Koridoriuje pavijęs ją iš nugaros E. Č. puolė ją smaugti, lenkdamas ją prie žemės. Ji bandė šaukti, manydama, kad išgirs kaimynai, bet dėl smaugimo jai pavyko tik cypti, kai pradėjo temti akyse, suprato, jog turi gelbėtis ir sukaupusi paskutines jėgas, sugriebė kampe buvusį medinį batų šaukštą ir juo trenkė E. Č. į viršutinę kūno dalį, kur tiksliai pataikė nematė. Tuo metu E. Č. ją paleido ir ji bandė išbėgti per lauko duris, tačiau E. Č. buvo už drabužių traukiama atgal į namo vidų, tuo metu jai buvo sužalota dešinė ranka į mūrinę namo sieną. Tuo metu jai kažkaip pavyko išsilaisvinti ir ji išbėgo į lauką. E. Č. ją vijosi, tačiau toliau laiptų aikštelės nebėgo. Tada E. Č. išspardė visus gėlių vazonus ir grįžo atgal į namus. Tada ji rankiodama daiktus nuėjo iki mikroautobusiuko ir padėjusi į jį medinį batų šaukštą pasiėmusi telefoną paskambino 112 bei paskui paskambino savo advokatui. Kol neatvyko policijos pareigūnai E. Č. iš namo nebuvo išėjęs. Patvirtino, jog E. Č. su mediniu batų šaukštu sudavė besigindama ir saugodama savo gyvybę. Jokių kitų smurtinių veiksmų prieš E. Č. neatliko.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. Č. parodė, kad 2021 m. lapkričio 13 d. apie 14.00 val. autobusiuku į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko buvusi sugyventinė J. G., kuri turėjo išsivežti likusius jai priklausančius daiktus. Tuo metu bendro ūkio su J. G. nebevedė, kartu negyveno ir nebebuvo šeimos nariai. Daiktus J. G. nešėsi iš viso namo. Daiktus dėjosi kieme, gėlės su vazonais dėjo ant laiptų aikštelės. Dar paėmė jam priklausančius daiktus, t. y. du lagaminus su įrankiais. Tada jis pro pagrindinio įėjimo duris pamatė, jog lagaminus J. G. padėjo ant šiukšlių konteinerių. Tada jis užrakino namo duris ir nuėjęs į garažą atidarė garažo vartus bei liepė J. G. grąžinti jo daiktus, tačiau jam pagrasino ir jis uždarinėjo garažo vartus ir tuo metu J. G. su mediniu batų šaukštu trenkė jam per kojas 4 kartus. Jis juto skausmą skalėje nuo 1 iki 10, 6–7 balų. Tada uždarė garažo vartus bei išjungė elektrą, kad J. G. su pulteliu nebegalėtų atidaryti garažo vartų. Tada jis nuėjo prie pagrindinio įėjimo į namus ir nuėjo prie konteinerių ir pasiėmė lagaminus su įrankiais. Tada J. G. tai pamačiusi bėgo nuo autobusiuko link jo. Tada jam iškrito lagaminas, kurį nešėsi, tada pasilenkė pasiimti lagamino, kai pripuolusi J. G., per sustatytus gėlių vazonus su mediniu batų šaukštu trenkė jam per galvą. Tuo metu jis pajuto skausmą 10 balų, jis išmetė lagaminus ir susiėmė už kraujuojančios galvos. Įėjo į namo vidų užsirakino duris ir paskambinęs 112 išsikvietė policiją bei greitąją pagalbą, nes smarkiai kraujavo. Į lauką išėjo tik tada kai atvyko policijos pareigūnai. Patikslino, jog pats įvykis vyko apie 16.05 val. Nurodė, jog dėl neteisėtų J. G. veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo teismo priteisti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Ž. M. parodė, kad ji dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje. Pamena, jog buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, lyg tai pagal vyriškio kvietimą. Vietoje buvo vyriškis, kuris buvo susiėmęs už galvos, matėsi kraujas. Tuo tarpu moteris kieme tvarkėsi. Bendravo su abiem dalyviais, iš pradžių su vyriškiu. Patvirtino, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes ir vyriškis, ir moteris buvo patyrę fizinį skausmą, bei abu buvo sulaikyti. Patikslino, jog vyriškiui buvo sužalotas viršugalvis, o moteriai galimai matėsi smaugimo žymės ar suėmimo žymės. Tiksliai įvykio aplinkybių neprisiminė, todėl patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo perskaityti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialios parinkties skyriuje, policijos pareigūnu. Dirbo su pareigūne Ž. M.. Pamena, jog įvykis buvo Šiauliuose. Moteris vežėsi daiktus ir dėl kažko susipyko, nes lyg tai vyko skyrybų procesas. Atsimena, jog iš medinio batų šaukšto moteris davė vyriškiui, o pati moteris buvo apibraižyta. Lyg tai medikai apžiūrėjo abu įvykio dalyvius. Patvirtino, jog buvo abipusis smurtas. Tiksliai įvykio aplinkybių neprisiminė, todėl patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo perskaityti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Byloje pateiktos specialisto išvados patvirtina, jog kaltinamoji J. G. patyrė sveikatos sužalojimus, tačiau pateiktos specialistų išvados vertintinos bendrame kontekste, kur matyti, jog sužalojimai ant J. G. kūno galėjo atsirasti ir atsitrenkiant į nuotraukose užfiksuotus laiptus ir/ar atsitrenkiant į gėlių vazonus su laikikliais. 2022 m. sausio 6 d. specialisto išvada Nr. pG33/2022(04) ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39712-21 (t. 5, b. l. 27-28). Tuo tarpu 2022 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadoje Nr. pG 1296/2022(04) ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39712-21, nurodyta, kad J. G. nustatytų sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas tyrimui pateiktame parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įraše J. G. nurodytomis aplinkybėmis, tai yra sugriebus jai už dešinio dilbio ir atsitrenkus dilbio-plaštakos sritimi į sienos ir/ar durų staktos kampą. <...> (t. 5, b. l. 1-3). Pastarojoje išvadoje nurodytos aplinkybės neatitinka šioje byloje nustatytoms ir kaltinamosios J. G. nurodytoms aplinkybėms, nes apklausta teisiamajam posėdyje kaltinamoji J. G. patvirtino, jog E. Č. po suduoto smūgio jam, kai ji bandė išbėgti per lauko duris E. Č. buvo už drabužių traukiama atgal ir tada susižalojo į mūrinę sieną (t. 5, b. l. 7), nors specialisto išvadoje nurodyta, jog J. G. buvo sugriebtą už dešinio dilbio ir dėl to atsitrenkė dilbio-plaštakos sritimi į sienos ir/ar durų staktos kampą (t. 5, b. l. 1-3). Kaltinamosios J. G. išdėstyta versija, bei jos pateikti parodymai paneigti aukščiau byloje išdėstytais ir aptartais įrodymais. J. G. parodymai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės bei nėra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Teismas nesiekia pašalinti ar sumenkinti J. G. padarytų sužalojimų, tačiau sužalojimų padarymo aplinkybės neatitinka kaltinamosios J. G. nurodytoms aplinkybėms ir yra paneigti šioje byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma, todėl teismas nesivadovauja J. G. duotais parodymais.

Apibendrinant aukščiau aptartą nusikalstamą veiką, teismas pripažįsta, jog nekyla jokių abejonių, jog dėl kaltinamosios tyčinių veiksmų, t. y. trenkė mediniu batų šaukštu nukentėjusiajam E. Č. ne mažiau kaip keturis kartus į abi kojas, kas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir vieną kartą į galvą, padarydama sužalojimą – muštinę žaizdą galvoje, kas specialisto išvadoje konstatuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu ir būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-180-719/2020 ir kt.). Aukščiau išvardintos aplinkybės, požymiai leidžia teismui spręsti, jog kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes ji, savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nes kaltinime klaidingai nurodyta, jog nusikalstamos veikos padarymo laikas yra 2021 m. lapkričio 13 d. apie 14.30 val., kai tuo tarpu byloje esančiais įrodymais patvirtinta, jog nusikalstamos veikos padarymo laikas yra 2021 m. lapkričio 13 d. apie 16.00 val.

Dėl būtinosios ginties

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas numato šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-7-313/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018). Be to, įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiškų neatitikimą tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. Būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu (kai pačiam kaltininkui yra aišku) neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015, 2K-416-942/2016, 2K-207-1073/2018).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji J. G. teigė, jog nukentėjusiajam E. Č. trenkė su mediniu batų šaukštu per galvą gindamasi nuo jo neteisėtų veiksmų, t. y. jog E. Č. namo koridoriuje sugriebęs iš nugaros ją smaugė bei prilenkė ją prie žemės ir jai aptemus akims, ji čiupo koridoriaus kampe buvusį medinį batų šaukštą ir gindamasi trenkė šaukštu E. Č. į viršutinę kūno dalį, pataikė į galvą. Tačiau iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, nustatyta, jog paneigta aplinkybė, kad kaltinamoji batų šaukštu per galvą E. Č. trenkė besigindama, nes dar iki tariamo jos sužalojimo, vaizdo įraše užfiksuota, jog medinis batų šaukštas, priešingai nei nurodė kaltinamoji, buvo lauke prie mikroautobuso galo ir dar nesant nukentėjusiajam sužalotam, tuo pačiu mediniu batų šaukštu mojuoja prie garažo vartų ir laiko jį rankoje, nors, anot kaltinamosios, šis medinis batų šaukštas turėjo būti namo viduje koridoriuje kampe prie batų dėžės (vaizdo įrašo 13-15 sekundės, užfiksuotas medinis batų šaukštas padėtas ant žemės prie mikroautobuso galinės dalies; vaizdo įrašo 22-24 sekundės užfiksuotas medinis batų šaukštas kaltinamosios J. G. dešinėje rankoje. 1 vnt. CD voke (t. 3, b. l. 91)). Akivaizdu, jog kaltinamoji J. G. tyčinius veiksmus su mediniu batų šaukštu prieš nukentėjusįjį atliko nesant bei negresiant jai jokiam pavojui jos gyvybei ar sveikatai.

Paminėtina ir tai, jog dar ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 11 d. nutarimu netenkinti įtariamosios J. G. gynėjo S. S. prašymo, buvo netenkintas įtariamosios J. G. gynėjo advokato S. S. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-39723-21, kuriame konstatuota, jog išanalizavus byloje nustatytas aplinkybes, jų visuma nesudarė pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis. Minėtas nutarimas įtariamosios ir jo gynėjo nebuvo skųstas, kaip numatyta nutarime (t. 2, b. l. 108-109).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamosios J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė ir baigtinė. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamoji ištekėjusi, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą (t. 2, b. l. 91), anksčiau neteista (t. 2, b. l. 88), administracine tvarka bausta (t. 2, b. l. 85), dirbanti (t. 2, b. l. 90), teigiamai charakterizuojama darboviečių, t. y. viešosios įstaigos Regioninė Mažeikių ligoninės ir viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės (t. 4, b. l. 107, 108).

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas sutinka su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme, nes viešųjų darbų paskyrimas negalimas, kadangi kaltinamoji yra dirbanti bei nėra jos sutikimo. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), spręsdamas, jog tokia bausmė bus adekvati padarytai nusikalstamai veikai, paskiriant įpareigojimą bei draudimą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmė laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. lapkričio 13 d. 16.50 val. (t. 2, b. l. 41) iki 2021 m. lapkričio 14 d. 10.55 val. (t. 2, b. l. 42) (dvi dienos), ir laikytina jog kaltinamoji J. G. yra atlikusi keturias dienas laisvės apribojimo bausmės.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Išaiškintina kaltinamajai laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 17 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis CK nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2021 m. gruodžio 20 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamosios J. G. 114,34 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiojo E. Č. gydymą (t. 1, b. l. 66-68). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog žala PSDF biudžetui atsirado dėl neteisėtų kaltinamosios J. G. veiksmų, ieškinys yra visiškai pagrįstas, nes žala atsirado dėl nukentėjusiajam E. Č. viešojoje įstaigoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje suteiktų paslaugų, tai byloje patvirtina Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenys (t. 1, b. l. 71), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 114,34 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamosios J. G. (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

2022 m. sausio 11 d. nukentėjusiojo E. Č. atstovas advokatas Vilmantas Poškus pateikė civilinį ieškinį dėl 5458,07 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 154-156). 2022 m. kovo 15 d. nukentėjusysis E. Č. ir jo atstovas advokatas Vilmantas Poškus pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 5458,85 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 163-166). 2022 m. liepos 11 d. nukentėjusysis E. Č. ir jo atstovas advokatas Vilmantas Poškus pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 10709,75 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 105-108).

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuketėjusysis dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų patyrė turtinę žalą, tačiau priteistina turtinė žala tik tokia, kuri yra susijusi su neteisėtais kaltinamosios veiksmais, tik dėl skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo. Jokių būdu negali būti priteista suma, kuri nėra susijusi su kaltinamosios veiksmais nesusijusiais su nusikalstamos veikos padarymu, t. y. dėl nubraižytų namo sienų, grindų, laiptų, durų, kurių atstatymas, pakeitimas ir remontas, anot nukentėjusiojo, pateiktos lokalinės sąmatos turėtų kainuoti 8601,90 Eur (t. 3, b. l. 109-110), taip pat dėl kaltinamosios J. G. tariamo nukentėjusiajam E. Č. priklausančio turto pasisavinimo, t. y. lagamino su įrankiais, akumuliatorinio kompresoriaus, distancinio valdymo pulto nuo vartų, kalvio darbo pašto dėžutės, viso 408,00 Eur vertės turto, nes J. G. šioje baudžiamojoje byloje nėra kaltinama dėl turto pasisavinimo ar kitokiu neteisėtu būdu užvaldymo. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis E. Č. dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų patyrė turtinę žalą, t. y. dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigą, įsigijo vaistų.

Baudžiamojoje byloje išlaidas patvirtinantys duomenys yra dėl nepataisomai sugadinto kilimo, kuris, kaip matosi iš byloje esančių fotonuotraukų (t. 4, b. l. 139-141), buvo suteptas krauju, kilimo įsigijimo vertė pagrįsta įrodymais bei yra priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (t. 3, b. l. 111, 112), todėl 132,00 Eur suma yra pagrįsta. Pagrįstas nukentėjusiojo reikalavimas dėl patirtų išlaidų gydymuisi, t. y. 37,35 Eur, vaistams ir papildams (t. 1, b. l. 167-161), gydytojų konsultacijoms 160,00 Eur (t. 4, b. l. 136, 137, t. 5, b. l. 20) bei kelionės išlaidoms pas gydytoją Kaune 67,32 Eur (t. 4, b. l. 133, 138). Taip pat nukentėjusysis negavo viso darbo užmokesčio, nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. (t. 1, b. l. 157), jo negautas pajamos sudaro 505,50 Eur.

Dėl nukentėjusiojo prašomos sumos priteisti už plastinę operaciją, t. y. 1000,00 Eur, teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis niekaip nepagrindė plastinės operacijos būtinumo. Priešingai iš byloje esančio gydytojo įrašo matyti, jog operacinis gydymas nepatartas (t. 4, b. l. 134), todėl netenkintinas prašymas dėl 1000,00 Eur priteisimo plastinei operacijai atlikti.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes nukentėjusiajam priteistina turtinė žala ir negautos pajamos iš viso 902,17 Eur.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuketėjusysis patyrė neturtinę žalą, t. y. jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei jam nežymiai sužalota sveikata, jis buvo nedarbingas, gydėsi namuose, pablogėjo jo gyvenimas, buvo pažemintas. Atsižvelgiant į tai, jog niekaip nevertintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis buvo koneveikiamas, taip pat, jog J. G. 2022 m. sausio mėnesį apie jį jo darbovietei pateikė melagingą informaciją, nėra vertintinas, kaip nagrinėjama nusikalstama veika galimai padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiajam priteistina 500,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajam E. Č. J. G. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ji privalo šią žalą atlyginti, E. Č. civilinis ieškinys ir patikslintas civilinis ieškinys tenkintini iš dalies priteisiant iš viso 1402,17 Eur, likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 115 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusįjį E. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atstovavo atstovas advokatas Vilmantas Poškus (t. 1, b. l. 140, 172, 173, t. 5, b. l. 31, 32, 33), 1400,00 Eur dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (t. 5, b. l. 29-30) pripažintinos proceso išlaidomis ir, pripažinus J. G. kalta, taip pat išieškotinos iš kaltinamosios J. G. (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis pateikė teismui prašymą atlyginti jam jo kelionės išlaidas, patirtas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. lapkričio mėn. – 2022 m. kovo mėn., kur važiuota 6 kartus) vienos kelionės išlaidos iš nukentėjusiojo namų į policijos komisariatą sudaro 4 Eur, iš viso 24 Eur (6 x 4 Eur). Taip pat ir teisminio nagrinėjimo metu patirtas išlaidas iš nukentėjusiojo gyvenamosios vietos į teismą iš viso 162,93 Eur. Prašymas yra pagrįstas degalų pirkimo kvitais, pateiktas automobilio registracijos liudijimo nuorašas (t. 1, b. l. 170, t. 5, b. l. 34, 35, 36). Prašomos pripažinti iš viso 186,93 Eur kelionės išlaidos yra pagrįstos ir realios atsižvelgiant į atstumą, todėl nukentėjusiojo kelionės išlaidos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiajam iš kaltinamosios (BPK 103 straipsnio 1 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

2022 m. kovo 3 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. G. turtui: piniginėms lėšoms, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 9572,34 Eur sumai. Laikino nuosavybės apribojimo terminas nustatytas nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. (t. 2, b. l. 102). 2022 m. kovo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. 2022 m. kovo 3 d. nutarimą ir leido įtariamajai J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį disponuoti AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais pinigais, neviršijant 1000 eurų sumos per mėnesį, būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti. Kita nutarimo dalis paliko nepakeista (t. 2, b. l.144-146).

2022 m. rugpjūčio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi paliko galioti ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Daivos Kaučikienės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui – piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 15709,75 Eur sumai, leidžiant J. G. kiekvieną mėnesį disponuoti AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais pinigais, neviršijant 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumos per mėnesį, būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti (t. 4, b. l. 9-10).

Atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieškinys ir patikslintas civilinis ieškinys patenkinti tik iš dalies, kaltinamoji J. G. yra dirbanti dvejose darbovietėse ir gaunanti pastovias pajamas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2022 m. kovo 3 d. nutarimu taikytas bei 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vienas CD su nukentėjusiojo E. Č. pateiktu vaizdo įrašu, esantis voke (t. 3, b. l. 92), trys CD su „Body“ kamerų įrašais ir garso įrašu iš BPC, esantys voke prisegtame prie bylos trečiojo tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje; 2021 m. lapkričio 13 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas medinis batų šaukštas, kuris pagal 2022 m. kovo 14 d. Kvitą B serija ŠAP Nr. 0010401 perduotas saugojimui į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato daiktų saugyklą, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikintinas, naikinimo darbus pavedant atlikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui, nes niekas neprašė jo grąžinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. S. (buvusi G.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 9 (devyniems) mėnesiams, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant lankytis nukentėjusiojo E. Č. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. lapkričio 14 d. (dvi dienos) išbūtą laiką, ir laikyti, jog J. S. (buvusi G.) yra atlikusi 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. S. (buvusi G.) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. S. (buvusi G.) 114,34 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 34 ct) Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

E. Č. civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. S. (buvusi G.) priteisti E. Č. 902,17 Eur (devynis šimtus du eurus 17 ct) turtinės žalos ir negautų pajamų bei 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos, iš viso 1402,17 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus du eurus 17 ct). Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

E. Č. priteisti iš J. S. (buvusi G.): 1400,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti ir 186,93 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 93 ct) kelionės išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti J. G. (dabar S.) turtui 2022 m. kovo 3 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) nutarimu taikytą bei 2022 m. rugpjūčio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

- 4 (keturis) CD palikti saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laikotarpį;

- medinį batų šaukštą sunaikinti, naikinimo darbus pavesti atlikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui.

Išaiškinti J. S. (buvusi G.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.