- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-143-282/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28505-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Virginija Žindulienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 50 parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Iš V. B. ir R. B. solidariai priteista L. R. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš V. B. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 109,65 Eur.
Iš V. B. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 289,39 Eur Valstybinio socialinio draudimo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
Iš V. B. ir R. B. lygiomis dalimis priteista 386,44 Eur į Valstybės pajamas išlaidų už nukentėjusiajai L. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir R. B., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 6 d., apie 22 val. 30 min., gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus, kilusio konflikto tarp jo ir L. R. metu, vieną kartą kumščiu trenkdamas L. R. į galvos sritį, šiai nuvirtus ant žemės, vieną kartą koja spirdamas L. R. į kairę ranką, o šiai atsistojus, vieną kartą kumščiu trenkdamas L. R. į kairę veido pusę, L. R. padarė galvos-viršugalvio srities sumušimą, didelę poodinę kraujosruvą ir patinimą kairėje veido pusėje skruosto ir žando srityje, kairio dilbio odos nubrozdinimą ir kairio alkūnės sąnario ir dilbio bei kairio kelio sąnario srityse ir taip nežymiai sužalojo L. R..
2. R. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 6 d., apie 22 val., 30 min., gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus, kilusio konflikto tarp jo ir L. R. metu, ranka paimdamas L. R. už dešinės rankos žasto ir jį suspausdamas, L. R. padarė poodines kraujosruvas dešinio žasto srityje ir taip nežymiai sužalojo L. R..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-03-02 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, civilinius ieškinius jo atžvilgiu atmesti, proceso išlaidų nepriteisti. Teigia, kad nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteistas, nepadarė, o teismas įvertino tik jį kaltinančius įrodymus, neatsižvelgdamas į jį teisinančius – jis jokio konflikto su L. R. neturėjo, nieko jai nepadarė ir jo parodymus patvirtina jo brolio R. B., liudytojos M. Ž. parodymai. Teigia, kad jo parodymai yra nuoseklūs, atitinka jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, akistatų su nukentėjusiąja L. R. metu, tačiau teismas tokiais jo parodymai netikėjo ir nepagrįstai nesirėmė. Nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusiosios L. R. parodymus patvirtina liudytojos G. G. parodymai, kadangi jų parodymai yra skirtingi. Pagal liudytojos G. G. parodymus smurtą prieš jos dukrą naudojo vienas žemesnis vyras, nes aukštesnis vyras ir moteris stovėjo jai prieš akis, o tokie liudytojos parodymai paneigia nukentėjusiosios L. R. parodymus, kad jos atžvilgiu smurtavo du asmenys. Atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnas liudytojas P. K. įvykio nematė, todėl jo parodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti nukentėjusios L. R. parodymų, o specialisto išvada tik patvirtina faktą, kad L. R. buvo nustatyti sužalojimai, tačiau nepatvirtina aplinkybės, kad juos padarė jis. Nurodo, kad jis ir jo brolis teisme parodė, kad M. Ž. su L. R. buvo susikibusios, šūkavo, pykosi, aiškinosi, to nepaneigė ir M. Ž.. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis vienas išlaiko šeimą, du mažamečius vaikus, jo vaikų motina S. D. šiuo metu nedirba.
4. Teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tekinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.
6.1. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl V. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiame straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
6.3. Nuteistasis, nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, teigia, kad teismas nepagrįstai jo kaltę grindė nukentėjusiosios ir liudytojų G. G., P. K. parodymais, specialisto išvada, ir nepagrįstai nesirėmė nuosekliais jo, nuteistojo R. B. ir liudytojos M. Ž. parodymais.
6.4. Nuteistasis V. B. pirmosios instancijos teisme neigė sužalojęs nukentėjusiąją L. R. ir parodė, kad įvykio dieną išgirdęs riksmus gatvėje, nubėgo paskui M. Ž. į gatvę ir matė kaip ant gatvės L. R. ir M. Ž. šūkavo ir buvo susikibusios viena su kita, jis norėjo jas išskirti, bet nepavyko, nes su L. R. buvusi moteris turima lazda mosikavo, norėjo ir jam suduoti, bet nepataikė, kad po barnių visi išsiskirstė į savo puses. V. B. taip pat teigė, kad L. R. filmavo jo tėvų kiemą, nes buvo iškėlusi ranką su telefonu, be to, M. Ž. matė kaip filmavo (t. 2, b. l. 115–116). Nors nuteistojo V. B. parodymus, jog jis nesmurtavo L. R. atžvilgiu, patvirtina nuteistojo R. B. ir liudytojos M. Ž. parodymai, tačiau šių asmenų parodymuose yra esminių prieštaravimų.
6.5. Teisme nuteistasis R. B. parodė, kad nuėjęs ant gatvės pamatė kaip L. R. ir M. Ž. rankomis buvo susiėmusios, aiškinosi, todėl jis įkišęs ranką jas išskyrė, atitraukė M. Ž., kad įvyko apsižodžiavimas. Nuteistasis R. B. parodė, kad jokio incidento nematė, ėjo išskirti moterų, nes jo motina pasakė, kad M. Ž. ir L. R. pykstasi (t. 2, b. l. 116–117). Tuo tarpu liudytoja teisme apklausta nuteistųjų motina J. R. parodė, kad matė kaip L. R. motina juos filmuoja, apie tai pasakė sūnums, ir tada M. Ž. su V. B. nuėjo aiškintis, R. B. nuėjo vėliau, ji paties konflikto nematė, girdėjo tik triukšmą, kad L. R. ant gatvės nebuvo, buvo tik jos motina, pirmas į kiemą sugrįžęs R. B. pasakė „daugiau nesikiš, tegu jie ten mušasi“, žino, kad R. B. bandė išskirti L. R. ir M. Ž. (t. 2, b. l. 128). Taigi, liudytojos J. R. parodymai nepatvirtina nuteistojo R. B. parodymų, kad ji matė tarp moterų (nukentėjusiosios ir liudytojos M. Ž.) vykusį konfliktą, be to, liudytoja parodė, kad tuo metu ant gatvės L. R. nemačiusi. Be to, pagal liudytojos J. R. parodymus, V. ir R. B. ir liudytoja M. Ž. kartu iš įvykio vietos negrįžo, kaip teigė nuteistieji V. ir R. B.. Pastebėtina, kad pagal liudytojos J. R. parodymus, įvykio metu vis dėl to muštynės vyko, nes R. B. jai pasakęs „daugiau nesikiš, tegu jie ten mušasi“.
6.6. Nors liudytoja M. Ž. teisme tvirtino, kad niekas L. R. atžvilgiu nesmurtavo, tačiau ji nenurodė, kur įvykio metu buvo V. B. ir nurodė, kad R. B., bandydamas ją ir L. R. išskirti, buvo paėmęs L. R. už rankos žasto. Taip pat liudytoja nurodė, kad ji nuėjo aiškintis į gatvę dėl filmavimo ir įrašo ištrynimo, o jai iš paskos jos atėjo R. B., kad jis bandė iš moters atimti lazdą, su kuria ji mosikavo (t. 2, b. l. 126–127). Taigi, liudytojos M. Ž. parodymai nepatvirtina nuteistojo V. B. parodymų, jog jis nuėjo paskui M. Ž. aiškintis, nes pagal liudytojos parodymus paskui ją nuėjo R. B.. Be to, liudytojos M. Ž. parodymai nesutampa su liudytojos J. R. parodymais, jog pirmi nuėjo M. Ž. ir V. B., tik po to R. B., kad jie sugrįžo ne kartu (pirmas grįžo R. B.). Taip pat liudytojos J. R. parodymai paneigia M. Ž. parodymus, jog juos filmavo L. R., nes liudytoja J. R. parodė, kad filmavo ne L. R., o jos motina ir, kad ant gatvės L. R. ji nematė.
6.7. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į nuteistųjų V. ir R. B. bei liudytojų M. Ž., J. R. tarpusavio santykius (artimi giminaičiai (broliai, motina), M. Ž. nuteistojo R. B. artima draugė), teisėjų kolegija daro išvadą, kad paminėti nuteistųjų V. ir R. B. bei liudytojų M. Ž. ir J. R. parodymai yra prieštaringi, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesirėmė tokiais nuteistųjų ir liudytojos M. Ž. parodymais. Taigi, nuteistojo R. B., liudytojos M. Ž. parodymai nepatvirtina nuteistojo V. B. parodymų, kaip teigiama apeliaciniame skunde.
6.8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. B. kaltę nežymiai sužalojus nukentėjusiąją grindė pačios nukentėjusiosios parodymais, liudytojų G. G., P. K. parodymais, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis.
6.9. Nukentėjusioji L. R. teisme parodė, kad išėjusi į kiemą atėjęs V. B. bandė iš jos atimti rankoje laikytą mobiliojo ryšio telefoną, kai ji pagrasino, kad atvažiuos policija, tada prasidėjo stumdymasis, M. Ž. bandė ją apsaugoti nuo nuteistųjų, pridengdama nugara, R. B. suėmė jai už dešinės rankos žasto ir suspaudė, juto fizinį skausmą, M. Ž. laikė R. B., kad daugiau nesmurtautų, kad pribėgęs V. B. prispaudė ją prie namo, sudavė jai smūgį į galvą, abu V. ir R. B. ją tampė, stumdė, kai ji nugriuvo ant žemės, V. B. spyrė į ranką, o kai ji atsistojo, jai sudavė smūgį į veidą, kai ji dar kartą paskambino policijai, V. ir R. B. su M. Ž. pabėgo iš jos kiemo (t. 2, b. l. 117–118). Iš esmės tokias pačias jos sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji L. R. nurodė ne tik teisme, bet ir akistatų su nuteistaisiais V. ir R. B. metu (1 t., b. l. 121–123, 129-131). Nukentėjusiosios L. R. parodymus dėl jai padarytų sužalojimų patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad L. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių paviršinių sužalojimų (galvos-viršugalvio srities sumušimo, didelės poodinės kraujosruvos ir patinimo kairėje veido pusėje skruosto ir žando srityje, kairio dilbio odos nubrozdinimo, poodinės kraujosruvos dešinio žasto, kairės alkūnės sąnario ir dilbio bei kairio kelio sąnario srityse), kurie galėjo gautis suduodant kumščiais į galvą - veidą, spaudžiant dešinį žastą rankos pirštais (kelios kraujosruvos dešinio žasto vidiniame paviršiuje) bei spiriant į ranką (dilbio odos nubrozdinimas, alkūnės sąnario ir dilbio kraujosruvos) (1 t., b. l. 150-151). Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2019-07-06. Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad L. R. dėl patirtų sužalojimų pas šeimos gydytoją kreipėsi 2019-07-08 ir tiek šeimos gydytojai, tiek ir neurologui, traumatologui, chirurgui L. R. nurodė, kad ją 2019-07-06 sumušė kaimynas. Taigi, specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, jog jai sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgius į galvą, veidą, ranką, suspaudžiant ranką.
6.10. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nukentėjusiosios L. R. parodymai apie jai padarytus sužalojimus ir ją sužalojusius asmenis yra nuoseklūs. Objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusioji išsigalvoja patį įvykį ar apkalba apeliantą, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir pats nuteistasis. Priešingai, nuteistasis pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad su nukentėjusiąja anksčiau konfliktų neturėjo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios L. R. parodymais.
6.11. Be to, nukentėjusiosios L. R. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja G. G. teisme parodė, kad į jos dukters kiemą atėję jos sudrausminti kaimynai (du vyrai ir moteris), kad po L. R. liepimo išeiti ir atsisakymo duoti telefoną, žemesnis vyras puolė ant L. R., sudavė jai smūgius į galvą, kad dukrai nugriuvus, toliau mušė, spyrė koja. Liudytoja nurodė, kad ji ne viską smulkiai matė, nes aukštesnis vyras (t. y. R. B.) ir moteris stovėjo jai prieš akis, kad, kai ji bandė apsiginti rankoje turėta lazda, aukštesnis vyras atėmė iš jos lazdą, užsimojo, tačiau jai netrenkė, kad antrą kartą į policiją paskambinus, atėję asmenys pasišalino iš dukters kiemo. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes liudytoja G. G. nurodė ir akistatų su nuteistaisiais V. ir R. B. metu (t. 1, b. l. 105–107, 127–128). Nuteistasis skunde teigia, kad liudytojos G. G. parodymai nepatvirtina nukentėjusiosios L. R. parodymų, kadangi liudytoja parodė, kad jos dukrą mušė tik vienas žemesnis vyras, o nukentėjusioji nurodė, kad prieš ją smurtavo abu nuteistieji. Nors liudytoja G. G. nurodė, kad R. B. nieko nedarė nei jai, nei jos dukrai, tačiau liudytoja kategoriškai nurodė, kad jos dukrą rankomis ir kojomis mušė žemesnis vyras, t. y. V. B.. Liudytoja G. G. taip pat parodė, kad, nors jai vaizdą užstojo, ji matė V. B. veiksmus, t. y. kaip kilnojosi ranka. Įvertinus liudytojos G. G. parodymus, daroma išvada, kad šios liudytojos parodymai apie tai, kad jos dukrai sužalojimus padarė būtent V. B., atitinka nukentėjusiosios L. R. nurodytas esmines įvykio aplinkybes, todėl liudytojos G. G. parodymus laikyti iš esmės neteisingais ir jais netikėti nėra pagrindo.
6.12. Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina į įvykio vietą pagal nukentėjusiosios pranešimą atvykusio policijos pareigūno P. K. parodymai. Liudytojas P. K. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog pranešėjos kaimynystėje žmonės vienas prieš kitą smurtauja, buvo minimi mažamečiai vaikai, po to buvo gautas tos pačios pranešėjos papildomas pranešimas, kad ją užpuolė asmenys iš to kiemo, kuriame smurtaujama, kad nuvykus į įvykio vietą, pranešėja nurodė, kad atėję kaimynai keršydami sudavė smūgius, tampė už plaukų, keikė necenzūriniais žodžiais (t. 2, b. l. 127–128). Liudytojo P. K. 2019-07-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 7 d. iš policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad vyksta konfliktas, kuriame galimai dalyvauja vaikai, kad vėliau gauta papildoma informacija, jog vyksta muštynės, kad nuvykus į įvykio vietą L. R. ir G. G. paaiškino, kad joms būnant L. R. kieme, atėjo R. B., V. B. ir M. Ž. bei sumušė L. R., kad ant L. R. kūno matėsi smurto žymės, kad atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, apžiūrėję L. R., nurodė, kad ant moters kūno yra akivaizdūs sumušimai (1 t., b. l. 163-164). Nors liudytojas P. K. paties įvykio – smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu nematė, tačiau liudytojas patvirtino tas pačias nukentėjusiosios L. R. nurodytas esmines įvykio aplinkybes dėl jos sužalojimo ir sužalojimus padariusių asmenų. Kadangi liudytojo P. K. parodymai teisme ir jo tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys sutampa su nukentėjusiosios parodymais bei su nuteistųjų V. ir R. B. bei liudytojos M. Ž. nurodytomis aplinkybėmis dėl įvykio aplinkybių aiškinimosi (policijos neįsileidimo, agresyvaus elgesio ir pan.), netikėti liudytojo P. K. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo.
6.13. Nors liudytoja J. R. įvykio nematė, tik girdėjo triukšmą, tačiau liudytojos parodymai, jog į kiemą grįžęs sūnus R. B. jai pasakė „daugiau nesikiš, tegu jie ten mušasi“, patvirtina, kad įvykio metu vyko ne apsižodžiavimas, kaip teigė nuteistasis V. B., o muštynės. Taip pat liudytojos J. R. parodymai, jog ji matė, jog filmavo L. R. motina, kad ji matė gatvę, bet ten L. R. nebuvo, paneigia nuteistųjų V. ir R. B., liudytojos M. Ž. parodymus, jog konfliktas vyko ant gatvės, ir patvirtina nukentėjusiosios parodymus, jog muštynės vyko nukentėjusiosios kieme.
6.14. Įvertinus nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, kuriuos patvirtina liudytojų G. G., P. K., J. R. parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais įrodymais grindė nuteistojo V. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą – nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios L. R. sveikatą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Dėl to išteisinti V. B., kaip to jis prašo apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
6.15. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis augina du vaikus, vaikų motina nedirba, tačiau šias skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų V. B. nepateikė nei prie apeliacinio skundo, nei apeliacinės instancijos teisme. Tokių duomenų nėra ir byloje. Dėl to, nesant nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų, nėra pagrindo apeliantui paskirtos bausmės peržiūrėti. Taip pat pagrįstai iš nusikalstamą veiką padariusio kalto asmens apylinkės teismas priteisė nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimą ir išlaidas, patirtas suteikiant nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbą.
7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžio.