- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-148-300/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35788-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- A. B., A. D.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas, Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo
A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, A. B. įpareigotas per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
A. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendžiu, A. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, A. D. į bausmę įskaityta visa bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 3 d. nuosprendį.
Iš A. B., A. D. ir A. D. solidariai priteista 900 Eur nukentėjusiajam A. Š. neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas A. D., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. B. ir A. D. nuteisti už tai, kad jie ir A. D. 2021-10-14 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais sudavė kumščiais ne mažiau 10 smūgių ir spyrė kojomis ne mažiau kaip 5 smūgius nukentėjusiajam A. Š. į galvos ir kūno sritį ir tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodinę ir intraodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje, intraodines kraujosruvas dešiniojo skruosto-smilkinio srityje, kakle.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-02-15 nuosprendį ir jį išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti.
2.1. Teigia, kad teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neatsižvelgė į jo ir kitų asmenų duotus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, neteisingai vertino asmenų duotus parodymus bei tyrimo metu nustatytas aplinkybes, savaip interpretavo aplinkybes, įrodymus, rėmėsi ne objektyviais įrodymais, o prielaidomis, todėl mano, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas ir priėmė neteisingą nuosprendį. Nesutinka su teismo išvada, kad jo kaltė įrodyta, nes jis nusikaltimo nepadarė.
2.2. Nurodo, kad jis A. Š. nesužalojo, nes su A. D. ir A. D. atėjo pas buvusią draugę S. M. tik pasiimti savo lagamino su daiktais, kad duris atidaręs nukentėjusysis A. Š. buvo agresyvus, varė jį lauk, lagamino negrąžino, todėl, siekdamas išvengti konflikto, jis rankomis pastūmė A. Š., ir pastarasis nubėgo, o kadangi laiptinėje buvo tamsu, jis nematė, kad nukentėjusiajam A. Š. buvo suduoti smūgiai, kalbos apie fizinio smurto naudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo tartasi, todėl mano, kad pastumdamas nukentėjusįjį jam skausmo nesukėlė, be to ir tokio tikslo neturėjo. Nurodo, kad tokius jo parodymus patvirtina pirminiai nukentėjusiojo A. Š. parodymai, duoti iš karto po įvykio, jog jis (apeliantas) nukentėjusįjį pastūmė. Liudytoja G. D. patvirtino, kad buvo atėję trys vyrai, kad buvo tamsu, kad kalbėjo vienas vyras, kad atėjo atsiimti daiktų, kad negąsdino, kalbėjo mandagiai, kad ji nuėjusi į prašomą įleisti butą, pasakė, kad atėjo kažkokie žmonės. Dėl to mano, kad nuosprendis jo atžvilgiu grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, kaip viskas galėjo vykti, o ne realiais įrodymais.
2.3. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė nukentėjusiajam A. Š. neturtinės žalos atlyginimą, nes jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-02-15 nuosprendį ir jį dėl jam inkriminuotos veikos išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti.
3.1. Teigia, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė, nes paprašytas A. B., važiavo kartu paimti A. B. daiktų pabūnant kartu, kad nuvažiavus, jis laikė atidarytas laiptinės duris, girdėjo kaip lipdamas nukentėjusysis kalbėjo telefonu, jog jį puola, A. B. ir A. D. susitiko su nukentėjusiuoju, girdėjo kaip A. B. kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Teigia, kad nematė jokių suduodamų smūgių nukentėjusiajam, nes buvo likęs prie laukujų durų, kai pro jį kažkas prabėgo ir atėjo A. B. su A. D. ir 50 m atstumu matė į tamsą nubėgantį nukentėjusįjį. Tvirtina, kad jis pats jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Nurodo, kad net pats nukentėjusysis A. Š. teigė nematęs jį spardančių asmenų veidų (t. 4, b. l. 113–114). Taigi, nukentėjusysis tik galvojo, kad ir jis (apeliantas) jį spardė, nors nematė, kas jį spardė. Nurodo, kadangi jis visą laiką buvo lauke, nukentėjusysis negalėjo žinoti, kaip atrodo jo kojos, ką jis buvo apsirengęs ar kaip atrodė jo avalynė. Dėl to mano, kad nukentėjusiojo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Taip pat nurodo, kad A. B. ir A. D. patvirtino, kad jis (apeliantas) buvo lauke ir jie nematė, kad jis (apeliantas) smurtavo A. Š. atžvilgiu. Dėl to apeliantas teigia, kad šios jo skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, todėl jis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį turėjo būti išteisintas nepadarius veikos, turinčios minėto nusikaltimo požymių.
3.2. Taip pat teigia, kad nepagrįstai iš jo priteistas civilinis ieškinys, nes jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėjas adv. A. Zakrasas prašė A. B. apeliacinį skundą tenkinti ir jį išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, civilinį ieškinį atmesti. Nuteistasis A. D. ir jo gynėja adv. S. Kručienė prašė A. D. apeliacinį skundą tenkinti ir jį išteisinti, civilinį ieškinį atmesti. Prokurorė prašė nuteistųjų A. B. ir A. D. apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliaciniai skundai netenkinami.
6. Apeliaciniais skundais nuteistieji A. B. ir A. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jų kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
6.1. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nelaikytinas BPK pažeidimu, dėl kurio skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
6.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą dėl A. B. ir A. D. nuteisimo už nukentėjusiojo A. Š. sužalojimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl apeliantų kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, teisingai ją kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
6.3. Nuteistasis A. B. pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino, teigė, kad nukentėjusįjį A. Š. tik pastūmė siekdamas išvengti konflikto, jam smūgių nesudavė, nematė, kad ir jo draugai būtų sudavę smūgius nukentėjusiajam, nes jie stovėjo už poros metrų nuo jo. Teisme A. B. parodė, kad iki tiriamo įvykio, jis gyveno pas S. M., turėjo buto raktą, bet kiekvieną dieną bute nebūdavo, nes slaugė savo sergančią mama, bute nebūdavo, kai S. M. dirbdavo, kad tiriamo įvykio metu bute buvo likęs jo lagaminas, todėl atvyko jo pasiimti. Taip pat parodė, kad iš S. M. žinojo, kad A. Š. yra nenuspėjamas, ne kartą yra sėdėjęs kalėjime, todėl važiuodamas bijojo A. Š., tam pasikvietė važiuoti kartu A. D., kuris atvažiavo kartu su A. D.. Visi taksi automobiliu nuvažiavo iki Tilžės g. 46 namo, iki namo nuėjo su A. D., o A. D. liko laukti taksi automobilyje, buvo pamiršęs laiptinės durų kodą, todėl pabeldęs į pirmo aukšto langą moters paprašė pakviesti vaikus iš buto antrame aukšte kairėje pusėje, laukė apie 5 minutes, jis stovėjo prie durų, o A. D. stovėjo toliau, kai pamatė, kad iš namo išėjo A. Š., buvo nustebęs, tada prie jų atėjo ir A. D., su A. Š. kalbėjosi prie įėjimo į namą lauko durų, laiptinėje buvo tamsu, lempa buvo sugedusi, o iš lauko pusės apšvietė prastai, paprašė nukentėjusiojo atiduoti lagaminą, bet nukentėjusysis pasakė, kad jokių lagaminų nėra, elgėsi agresyviai, varė jį lauk, matė, kad gali kilti konfliktas, todėl ranka pastūmė A. Š. link lauko, kad jis išeitų iš laiptinės ir viskas pasibaigtų, A. Š. nubėgo už namo kampo į priešingą pusę, o jis pirmas nuėjo į laukiantį taksi automobilį, A. D. ir A. D. atėjo iš paskos.
6.4. Nuteistasis A. D. pirmosios instancijos teisme kaltės taip pat nepripažino, teigė, smūgių nuketėjusiajam nesudavė. A. D. teisme parodė, kad A. B. paprašė jo važiuoti kartu atsiimti iš buvusios draugės lagaminą, sakė, kad ten yra jos buvęs vaikinas, reikia pabūti, nes maža kas gali įvykti, kadangi iš anksčiau buvo susitaręs susitikti su A. D., kartu su A. D. taksi automobiliu nuvažiavo pas A. B., o po to važiavo A. B. nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini) g., prie laiptinės nuėjo trise, paprašė moters juos įleisti, bet moteris iš pradžių nuėjo atsiklausti nukentėjusiojo, po to ji atidarė duris ar pasakė kodą, kai atidarė tas duris, pasiliko prie tų laukinių durų ir jas laikė, nes girdėjo kaip nukentėjusysis nusileisdamas laiptais kalbėjo telefonu, sakė, kad jį puola ar dar kažkaip, gal jis kvietėsi pagalbą. A. B. su A. D. įėjo į laiptinės vidų ir jie susitiko su nukentėjusiuoju, kalbėjosi, jis nematė, kad nukentėjusiajam būtų smūgiai suduoti, tik išgirdo kaip kažkas pro jį prabėgo, tada pamatė ateinančius A. B. ir A. D. ir visi trys nuėjo iki taksi automobilio.
6.5. Nors nuteistieji A. B. ir A. D. teigė, kad jie nukentėjusiajam smūgių nesudavė ir tokius jų parodymus patvirtino kartu su jais įvykio vietoje buvęs nuteistasis A. D., tačiau vertinant nuteistųjų parodymus, būtina įvertinti tai, kad jie visi trys yra pažįstami ir draugai, visi trys yra kaltinami sumušę nukentėjusįjį, todėl yra suinteresuoti padėti vieni kitiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tarp apeliantų parodymų yra prieštaravimų dėl įvykio aplinkybių: 1) A. B. parodė, kad laiptinės duris pradarė pats nukentėjusysis A. Š., o nuteistasis A. D. ir A. D. teigė, kad duris pradarė moteris; 2) A. B. nurodė, kad A. D. liko taksi automobilyje, kad jis pirmas sugrįžo į taksi automobilį, tačiau A. D. ir A. D. pripažino, kad jie visi trys išlipę iš taksi automobilio nuėjo iki namo ir vis trys kartu grįžo į taksi automobilį; 3) A. B. parodė, kad jis stovėjo prie laiptinės durų, o nukentėjusysis laiptinėje prie radiatoriaus, bet A. D. ir A. D. parodė, kad A. B. ir A. D. buvo įėję į laiptinę, kai kalbėjosi su nukentėjusiuoju; 4) A. B. teigė, kad laiptinėje šviesa nedegė, o lauke apšvietimas buvo prastas, tačiau nuteistasis A. D. parodė, kad laiptinėje kažkoks apšvietimas buvo, veidus matė. Taip pat nuteistojo A. B. parodymai yra nenuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jis su nukentėjusiuoju kalbėjosi prie laiptinės durų, tarpduryje, kad tarp jo, A. D. ir nukentėjusiojo įvyko susistumdymas, kad A. D. sudavė smūgį nukentėjusiajam, kad A. D. ir jo draugas A. D. nukentėjusiajam sudavė apie 4 smūgius (t. 2, b. l. 144–145), o papildomos apklausos metu parodė, kad buvo įėjęs į laiptinę, kaip kalbėjosi su nukentėjusiuoju ir kad susistumdymas įvyko nulipus laiptais ir buvo suduotas ne smūgis nukentėjusiajam, o spyris į užpakalį (t. 2, b. l. 167–168). Be to, nuteistųjų A. B. ir A. D. parodymus, kad įvykio vietoje buvo tamsu ir jie dėl to nematė, kas ir kokius veiksmus atliko, paneigia liudytojų S. M., G. D. parodymai, jog laiptinėje ir prie laiptinės durų lauke apšvietimas buvo, nes šviesa užsidega nuo judesio (t. 1, b. l. 143–144, 168–169; t. 4, b. l. 132–134), bei prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad apžiūrint įvykio vietą tiek prie laiptinės durų lauke, tiek ir pačioje laiptinėje dega šviesos (t. 1, b. l. 49–55). Taigi, nuteistieji puikiai matė, kas ir kur nukentėjusiajam sudavė smūgius. Taip pat nuteistojo A. B. parodymus, jog jis su S. M. gyveno kartu jos bute, turėjo jos buto raktą, paneigia liudytojos S. M. parodymai, jog jie buvo susitikę tik kelis kartus, jis ateidavo ir išeidavo, ji buvo leidusi pas save pasidėti A. B. daiktus, kad jis prie buto išlaikymo neprisidėjo, maisto nepirko ir buto rakto neturėjo. Be to, A. B. parodymus paneigia liudytojo R. K. parodymai, iš taksi automobilio išlipo visi trys jo vežti keleiviai – A. B., A. D. ir A. D., ir visi trys nuteistieji kartu sugrįžo į taksi automobilį.
7. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir atsižvelgus į tai, kad nuteistieji yra pažįstami, draugai, kad apeliantų parodymai yra prieštaringi, o A. B. parodymai ir nenuoseklūs, daroma išvada, kad nuteistųjų A. B. ir A. D. parodymų, kad jie nukentėjusiojo nemušė nepatvirtina nei trečio nuteistojo A. D. parodymai, nei kiti byloje surinkti įrodymai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistųjų A. B. ir A. D. parodymus, jog jie nukentėjusiojo nemušė, vertino kaip jų pasirinkta gynybos versija.
8. Be to nuteistųjų A. B. ir A. D. parodymus paneigia nukentėjusiojo A. Š. parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai.
8.1. Nuketėjusysis A. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iki įvykio nuteistųjų nepažinojo, tik A. B. buvo matęs S. M. Facebooke, S. M. buvo jį įspėjusi, kad A. B. gali atvažiuoti lagamino, sakė jo pasisaugoti, kad 2021 m. spalio 14 d. S. M. dirbo, o jis su vaikais buvo namuose, kai išgirdo skambutį į duris, atidarė duris, už durų stovėjo moteris, ji buvo išsigandusi, drebanti, sakė, kad pas jo žmoną kažkokie vyrai atėjo, sakė ką nors daryti, kad jai būtų ramybė, kad nebaladotų į langus, todėl jis nusileido laiptais į apačią, pamatė tris vyrus stovinčius už durų, atidarė duris, bandė gražiuoju prašyti, kad išeitų, tačiau pro duris pirmi įėjo A. D. ir A. B., jie veržėsi į butą, bet jis neleido, todėl viskas vyko ne prie laiptinės durų, o 5-6 laiptelius palipus, tada A. D. jam trenkė į dešinį skruostą, o A. B. kumščiu trenkė į kairę veido pusę, todėl bandė išbėgti į lauką, bet prie durų stovėjo A. D. ir laikė duris, kad kai bėgo pro jį, A. D. griebė už striukės kapišono, palenkė galvą, kad negalėtų priešintis, tada pribėgo kiti du asmenys ir pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis spardyti, matė, kad jį spardė ir A. D., smūgiai buvo iš visų pusių, matė skirtingas kojas, A. B. dar pasakė: „išvažiuok, kad daugiau tavęs neberasčiau, nes užmušiu“. Jis nušoko nuo laiptelių ir greitai nuėjo prie namo kampo, paskambino policijai ir pasakė, kad yra užpultas, visas kruvinas, atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jį mušė trys asmenys, kad vienas jų A. B., o kitų nepažinojo. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad laiptinėje apšvietimas buvo geras, nuteistuosius gerai įsidėmėjo. Tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis A. Š. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 1–3, 73–74). Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jį mušant matė tik asmenų kojas, tačiau nukentėjusysis kategoriškai nurodė, kad A. D. stovėjo tarpduryje ir laikė duris, kad kai bėgo pro jį, A. D. griebė už striukės kapišono, palenkė galvą, kad negalėtų priešintis, tada pribėgo kiti du asmenys ir pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis spardyti, matė, kad jį spardė ir A. D., smūgiai buvo iš visų pusių, matė skirtingas kojas. Parodymus, kad visi trys nuteistieji sudavė smūgius nukentėjusiajam, A. Š. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu parodydamas kur ir kaip stovėjo visi nuteistieji, suduodami smūgius, bei akistatų su A. B. ir A. D. metu (t. 1, b. l. 77–86, 114–116, 129–130). Be to, tas pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis A. Š. iš karto nurodė ir skambindamas bendruoju pagalbos telefonu (t. 1, b. l. 27) bei į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 25). Nukentėjusiojo parodymus, kad jis buvo sužalotas įvykio metu patvirtina iš karto po įvykio atlikta jo asmens apžiūra. Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint asmens galvos sritį ant asmens dešinio smilkinio matomas 2 cm ilgio ir 1 cm pločio paraudimas, taip pat paraudimas matomas ir ant asmens nosies, ant vyriškio priekinės striukės dalies matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 57–64). Taip pat nukentėjusiojo A. Š. sužalojimo faktą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1373/2021(04), kurioje nurodyta, kad A. Š. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl poodinės ir intraodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, intraodinės kraujosruvos dešiniojo skruosto-smilkinio srityje, kakle, kad atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, makromorfologinį vaizdą, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu A. Š. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai atsitrenkiant į kietą buką paviršių (t. 1, b. l. 69–70). Taip pat nukentėjusiojo A. Š. parodymus, kad jį įvykio metu mušė visi trys nuteistieji, patvirtina liudytojos S. M. parodymai (t. 1, b. l. 143–144; t. 4, b. l. 132–134). Nors liudytoja S. M. nurodė, kad ji pačio įvykio nematė, nes buvo darbe, tačiau ji parodė, kad apie 21.00 – 21.30 val. jai paskambino jos sūnus ir pasakė, jog A. Š. sumuštas, kad laiptinėje buvo A. B. su draugais, kad kai grįžo namo, namuose rado A. Š. su pareigūnais ir A. Š. papasakojo, kad atėjo išsigandusi kaimynė ir prašė A. Š. nuraminti vyrus, nes jie kėlė triukšmą, buvo girti, kalbėjo neadekvačiai, kad A. Š. norėjo juos nuraminti, nulipo į apačią, kad A. D. stovėjo prie laiptinės, o A. B. su trečiu asmeniu norėjo A. Š. įgrūsti į butą, o nepavykus sumušė ant laiptų, A. Š. buvo užtrauktas gobtuvas ir jam buvo suduoti smūgiai. Liudytoja S. M. patvirtino mačiusi, kad A. Š. buvo sumuštas veidas, iš nosies bėgo kraujas, jis buvo visas kruvinas, jam buvo suduota į šonus, buvo mėlynių, apibrozdinimų. Visuma šių paminėtų aplinkybių patvirtina, kad nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis apkalba nuteistuosius, nes tiek nuteistieji, tiek ir pats nukentėjusysis nurodė, kad jie anksčiau nebuvo pažįstami, nukentėjusysis parodė, kad jis A. B. nuotraukas yra matęs tik savo žmonos – liudytojos S. M. Facebooke. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo parodymais vadovavosi spręsdamas nuteistųjų A. B. ir A. D. kaltės klausimą.
8.2. Taip pat nukentėjusiojo A. Š. parodymus patvirtina liudytojos G. D. parodymai. Liudytoja G. D. parodė, kad vakare trys vyrai prašė juos įleisti į laiptinę, kad atėję daiktų, minėjo aukštu aukščiau gyvenančios moters vardą, todėl ji nuėjusi pas kaimyną pasakė, kad eitų pats aiškintis su atėjusiais asmenimis, ir grįžo į namus. Liudytoja G. D. taip pat parodė, kad ji nežino, kas vyko, kai kaimynas nusileido, jokių šauksmų ji negirdėjo, kad netrukus į jos buto duris pasibeldė policijos pareigūnas bei ji matė, kad jos kaimynui buvo sužalota nosis. Nors apeliantai remiasi būtent šios liudytojos parodymais, kad jie elgėsi mandagiai, kad buvo atvykę pasiimti A. B. daiktų, tačiau iš liudytojos G. D. parodymų matyti, kad ji paties įvykio nematė, tik po įvykio, kaip policijos pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes, pamatė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas. Dėl to liudytojos G. D. parodymai nepatvirtina nuteistųjų A. B. ir A. D. parodymų, kad jie nukentėjusiojo nemušė.
8.3. Taip pat nukentėjusiojo A. Š. parodymus, kad jį sumušę nuteistieji iš įvykio vietos pasišalino taksi automobiliu, patvirtina taksi vairuotojo R. K. parodymai (t. 4, b. l. 113–115). Liudytojas R. K. teisme parodė, kad įvykio dieną taksi automobiliu vežė visus tris nuteistuosius A. B. nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini) gatvę, A. B., važiuojant sakė, kad važiuoja pas buvusią žmoną atsiimti daiktų, kažkuris iš jų pasakė, kad reikia tikėtis, jog to naujo vyro nebus, kad nuvažiavus nurodytu adresu, jam liepė palaukti, visi nuteistieji išlipo kartu iš automobilio ir nuėjo, kad sugrįžo po 10-15 minučių, jokių daiktų neatsinešė, kad važiuojant jis nesiklausė apie ką jie kalbėjosi, bet suprato, kad kažkas įvyko, nes kažkuris sakė, kad davė į nosį. Liudytojas teisme taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad važiuojant iš įvykio vietos, nuteistieji tarpusavyje kalbėjosi apie tai, kad sumušė vyrą, kad A. B. dėkojo kitiems dviem, kad jam padėjo, sakė, kad neužmirš, kad kai reikės ir jis padės jiems, kad girdėjo kaip sakė, kad „dabar aš tik tau nepakenkčiau, tikėkimės, nepagaus, nes ir taip problemų turi, negali prisidirbti”, kad „tikiuos, kad neišlys, kad nerašys „zajavos” (t. 1, b. l. 173–174). Šio liudytojo parodymus sugretinus su nukentėjusiojo parodymais, akivaizdu, kad važiuodami iš įvykio vietos nuteistieji taksi automobilyje aptarinėjo tai, kas įvyko, kad jie visi sumušė nukentėjusįjį. Netikėti liudytojo R. K. parodymais nėra pagrindo, nes jis nuteistųjų anksčiau nepažinojo, konfliktų su jais neturėjo.
8.4. Taip pat nukentėjusiojo parodymus, kad A. B. atvažiavo ne pasiimti lagaminą, o kitu tikslu – sumušti nukentėjusįjį, patvirtina liudytojos S. M. pateikto mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – spalio 13 d. vykusio pokalbio metu A. B. nurodė, kad daiktus pasiims, kada norės, ir pagrasino: „persiuk jai, kad as vakare užkursiu pirti….! Pamatys su savo zoniaku ko nemačius!” (t. 1, b. l. 146–148). Liudytoja S. M. patvirtino, kad A. B. jai grasino. Liudytojas N. R. patvirtino, kad jis bendravo su liudytoja S. M., nes S. M. buvo užblokavusi A. B. telefono numerį. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad jį mušant A. B. jam grasino, sakė išvykti iš (duomenys neskelbtini), kad kitaip užmuš. Iš šių paminėtų aplinkybių matyti, kad nuteistasis A. B. vakare važiuodamas į S. M. butą, žinojo, kad jos namuose nėra, kad yra nukentėjusysis, todėl važiavo ne savo lagamino atsiimti, o sumušti nukentėjusįjį („užkurti pirtį”, kaip rašė žinutėje), tam ir pasikvietė draugus – A. D. ir A. D..
9. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo A. Š. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, o nuteistųjų A. B. ir A. D. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir jų parodymų, kad jie nemušė nukentėjusiojo, paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, nukentėjusiojo parodymus vertino drauge su kitais surinktais įrodymais ir išvadas dėl A. B. ir A. D. kaltės padarė remdamasis įrodymais, o ne prielaidomis. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistuosius A. B. ir A. D. pripažino kaltais padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Todėl tenkinti nuteistųjų A. B. ir A. D. apeliacinius skundus ir panaikinti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį bei juo išteisinti, nėra pagrindo.
10. Nustačius, kad A. B. ir A. D., veikdami kartu su nuteistuoju A. D., padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir priteisė solidariai iš nuteistųjų 900 Eur.
11. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. B. ir A. D. bausmes už jų padarytą nusikalstamą veiką, būtų pažeidęs bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Skirdamas apeliantams bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad A. B. ir A. D. bausti administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kad A. B. anksčiau neteistas, bet buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, o A. D. anksčiau buvo teistas 7 kartus, iš jų du kartus už tyčinį sveikatos sutrikdymą, naują nusikalstamą veiką A. D. padarė neišnykus teistumui bei neatlikęs 2021-09-03 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Visos šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už jo padarytą tyčinį nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, o A. D. – laisvės atėmimo bausmę, kurios savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos bausmės. Įvertinusi aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant bausmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems A. B. ir A. D. už jo padarytą nusikaltimą paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežta, todėl jų keisti nėra pagrindo. Pastebėtina, kad apeliaciniais skundais neginčijamos nuteistiesiems A. B. ir A. D. paskirtos bausmės ir jų dydis.
12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis nuteistųjų A. B. ir A. D. atžvilgiu yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. balandžio 21 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2023-07110 dėl 80,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ginant A. B., priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Apeliacines instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad, nors nuteistasis A. B. šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingas, registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat į tai, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta pagal paties nuteistojo A. B. apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš nuteistojo A. B. Valstybės naudai išieškoma 80,00 Eur advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistųjų A. B. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio.
Išieškoti iš nuteistojo A. B. Valstybės naudai 80,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.