Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei S. B. dėl tėvų išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas klaidingai nustatė, kad ieškovui paramos nereikia.

Liko neįrodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.205 straipsnio 1 dalies sąlygos. Ši norma nereikalauja absoliutaus nedarbingumo, visiško negalėjimo atlikti jokio darbo ar gydytojo pažymos su įrašu „dirbti draudžiama“. Teismas neįvertino medicininių dokumentų, kurie tiesiogiai paneigia teismo išvadą, kad nėra įrodymų apie realų darbingumo ribotumą. Turėjo būti vertinamas realus gebėjimas dirbti ir užsidirbti, objektyvus sveikatos būklės poveikis darbingumui. Esant progresuojančiai (duomenys neskelbtini), pusiausvyros sutrikimams, eisenos sutrikimams, lėtiniam skausmui, (duomenys neskelbtini) pažeidimams ir (duomenys neskelbtini) funkcijų sutrikimui, ieškovas negali sėkmingai dirbti ir pasirūpinti pragyvenimu be papildomos paramos. Ieškovas serga progresuojančia (duomenys neskelbtini) liga - (duomenys neskelbtini), tą patvirtina Kauno klinikų med. dokumentai. Esant tokio pobūdžio medic. diagnozei ieškovui nėra galimybių gauti papildomų pajamų įsidarbinant ir dirbant papildomą darbą.

Teismas nevertino gydymo išlaidų apimties, specialios mitybos ir reabilitacijos poreikio, transporto išlaidų. Kauno klinikų išraše nustatyta (duomenys neskelbtini). Ieškovui rekomenduota baltymais praturtinta dieta, specialios paskirties mišiniai, baltyminiai papildai ir speciali mityba. Todėl ieškovo maisto išlaidos objektyviai yra didesnės, nei vidutinio sveiko žmogaus.

Teismas nevertino komunalinių mokesčių, paskolos ir trijų nepilnamečių vaikų poreikių. Ieškovo šeima gauna socialinę paramą, šildymo kompensacijas ir paramą vaikų maitinimui. Tai objektyviai patvirtina sunkią finansinę padėtį.

Teismas padarė nepagrįstas išvadas apie tariamai gerą ieškovo turtinę padėtį. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Gyvenamoji vieta savaime nereiškia pakankamos turtinės padėties. Ieškovas neprašo paramos būsto nuomai. Išlaikymas reikalingas pragyvenimui, kuris atitiktų ieškovo minimalius poreikius.

Teismas padarė esminę faktinę klaidą dėl transporto priemonių. Ieškovo vardu kaip valdytojo-savininko registruotas tik 1990 m. VAZ 21093 automobilis. Tai 36 metų senumo transporto priemonė, kurios vertė minimali. VOLVO XC90 registre nurodytas tik kaip valdomas automobilis, tačiau ne ieškovo nuosavybė. Tuo tarpu atsakovė pati yra automobilio OPEL CORSA valdytoja-savininkė. Teismas privalėjo vertinti atsakovės turtinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi keliomis apygardos teismų bylomis, tačiau jų faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo ieškovo situacijos (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1350-565/2023, 20 punktas; Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-449-425/2019, 25 punktas; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-371-856/2020, 22 punktas; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-267/2019, 19 punktas), nes šiose bylose sunki materialinė padėtis buvo siejama su alkoholizmu, administraciniais pažeidimais, baudomis, socialinio draudimo įmokų nemokėjimu, turto iššvaistymu, ilgalaikiu oficialiu nedarbu be objektyvių priežasčių ir socialiai neatsakingu elgesiu. Nurodyta teismo praktika negalima remtis, nes šioje byloje tokių aplinkybių nėra.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.206 straipsnio nuostatas, vertindamas skyrybų metu buvusius santykius.

Šių sąlygų nėra, nes ieškovas įvykdė pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas rėmėsi šioje dalyje labai senomis civilinio pobūdžio aplinkybėmis apie tariamą smurtą, kitą nedorą elgesį, tačiau nėra jokio apkaltinamojo nuosprendžio. Aplinkybės apie tariamą smurtą 2007 m. laikotarpiu nebuvo nagrinėjamos teismo posėdyje, todėl jomis remtis negalima, tačiau sprendime yra pasiremta šiomis aplinkybės laikant jos įrodytomis.

Teismas neproporcingai sureikšmino aplinkybes, susijusias su tariamai ieškovo nepakankamu bendravimu su dukra ar nepakankamu dalyvavimu jos gyvenime. Vien emocinis atitolimas, konfliktai šeimoje, retesnis bendravimas ar sudėtingi santykiai po santuokos nutraukimo savaime nesudaro pagrindo visiškai panaikinti pilnamečio vaiko pareigą išlaikyti tėvą. Po bendravimo tvarkos nustatymo teisme realios sąlygos pilnavertiškai bendrauti su dukra faktiškai nebuvo sudarytos. Bendravimas liko komplikuotas, ribotas ir priklausomas ne vien nuo ieškovo valios. Todėl negalima visos atsakomybės už susiklosčiusią situaciją mechaniškai perkelti tik ieškovui.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo išlaikymas atsakovei buvo vykdomas turtu – 1/4 buto dalimi. Todėl negalima teigti, kad ieškovas nevykdė išlaikymo pareigos.

Net jeigu teismas būtų manęs, kad 380 Eur suma yra per didelė, jis galėjo priteisti mažesnį išlaikymą, priteisti dalinį išlaikymą, proporcingai paskirstyti pareigą ar priteisti laikiną išlaikymą.

Ieškovui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tai reiškia, kad valstybė jau pripažino ieškovo sunkią turtinę padėtį, tačiau teismas papildomai priteisė iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Paramos reikalingumas pagal CK 3.205 straipsnį negali būti preziumuojamas vien dėl sveikatos sutrikimų, neįgalumo pažymėjimo ar subjektyvaus teiginio, kad pajamų nepakanka. Turi būti įrodyta konkreti būtinoji poreikių struktūra ir realus pajamų nepakankamumas.

Pirmosios instancijos teismas nereikalavo iš ieškovo įrodyti absoliutaus nedarbingumo kaip vienintelės CK 3.205 straipsnio taikymo sąlygos. Teismas aiškiai vertino dvi įstatyme nustatytas sąlygas: nedarbingumą ir paramos reikalingumą, tai atitinka CK 3.205 straipsnio 1 dalies turinį ir teismų praktiką. Teismas šią aplinkybę vertino ne abstrakčiai, o pagal ieškovo paaiškinimus ir jo pateiktus dokumentus. Teismas vertino konkrečiai ieškovo nurodytas negalėjimo dirbti priežastis (jokio darbo esą negali dirbti dėl akių problemų ir nemigos), o ne formaliai atmetė ieškinį vien dėl 35 proc. darbingumo lygio. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2026 m. sausio 26 d. medicininių dokumentų išraše nėra nurodytos ligų diagnozės, susijusios su akių problemomis ar nemiga, t. y. būtent tomis aplinkybėmis, kuriomis pats ieškovas posėdyje grindė negalėjimą dirbti.

Argumentas, kad viena transporto priemonė nėra ieškovo nuosavybė, neturi esminės reikšmės bylos baigčiai. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ne transporto priemonių verte kaip savarankišku ieškinio atmetimo pagrindu, o visų įrodymų visuma, t. y. neįrodytu visišku ar esminiu nedarbingumu, neįrodytu paramos reikalingumu, neįrodytais būtinųjų išlaidų dydžiais, ieškovo pajamų padidėjimu, jo nenuosekliais paaiškinimais ir CK 3.206 straipsnio taikymo pagrindu. Jeigu transporto priemonė registre įregistruota ieškovo vardu kaip savininko ar valdytojo, tokia registracija preziumuoja atitinkamą ieškovo turtinį ryšį su transporto priemone, įskaitant nuosavybę, nebent priešingai būtų įrodyta patikimais rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju ieškovas nepateikė nei pirkimo-pardavimo, panaudos, nuomos, lizingo, patikėjimo ar kitos sutarties, nei kito dokumento, kuris pagrįstų, kad automobilis VOLVO jam nuosavybės teise nepriklauso ar kad jo nurodyta registracijos reikšmė yra kitokia.

Atsakovė nėra asmuo, kuriam būtų teisinga ir proporcinga perkelti ieškovo finansinę naštą. Atsakovė tik pradeda profesinę veiklą darbo rinkoje po studijų Danijoje baigimo.

Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.206 straipsnį, nes jis esą įvykdė pareigą išlaikyti dukrą turtu.

Vien aplinkybė, kad teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas turtu, savaime nereiškia, jog ieškovas tinkamai vykdė visas tėvo pareigas atsakovės atžvilgiu. Išlaikymas atsakovei, jai esant nepilnametei, buvo priteistas teismo sprendimu, o ne teikiamas ieškovo geranoriška iniciatyva. Vėliau ieškovas pats kreipėsi į teismą, siekdamas sumažinti dukrai priteistą išlaikymą.

Ankstesniais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo nustatytos ieškovui nepalankios šeimos gyvenimo aplinkybės: santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, byloje konstatuotas smurtinis elgesys šeimoje, taip pat nustatyta, kad dėl smurtinių santykių atsakovei ir jos motinai teko laikinai apsigyventi Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensione. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl CK 3.206 straipsnio taikymo ir patvirtina, kad ieškovas savo nepilnametei dukrai neužtikrino saugios, stabilios ir rūpestingos šeimos aplinkos. Vien tai, kad apeliaciniame skunde šios aplinkybės įvardijamos kaip senos, nepaneigia jų teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

Ieškovo argumentas, kad jo atžvilgiu nėra apkaltinamojo nuosprendžio, savaime nepaneigia CK 3.206 straipsnio taikymo. Šioje civilinėje byloje vertinamas ne ieškovo baudžiamosios atsakomybės klausimas, o tai, ar jis tinkamai vykdė iš tėvystės santykių kylančias šeimos teisės pareigas neplinametei dukrai. Todėl nuosrpendžio baudžiamąja tvarka nebuvimas netrukdo civilinėje byloje vertinti ieškovo elgesio ir jo reikšmės sprendžiant dėl CK 3.206 straipsnio taikymo..

Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi apygardų teismų praktika, nes nurodytų bylų faktinės aplinkybės skyrėsi. Pirmosios instancijos teismas nurodyta praktika rėmėsi siekdamas sutapantinti skirtingų bylų faktines aplinkybes, bet pagrįsti bendruosiu paramos reikalingumo vertinimo kriterijus. Sprendžiant dėl paramos reikalingumo, vertinama asmens pajamų ir galimybių jas gauti visuma, turimas turtas, konkretūs poreikiai, būtinųjų gyvenimo reikmių apimtis, taip pat asmens elgesys, turėjęs įtakos jo materialinei padėčiai. Šie kriterijai yra bendro pobūdžio, todėl taikytini ir nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl apelianto papildomų paaiškinimų

Apeliantas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą (2026-10-16 DOK-87360), kuriuose prašo tenkinti jo apeliacinį skundą. Jei būtų nustatytas pagrindas priteisti mažesnį išlaikymą, prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti įrodymais pagrįstą mažesnę sumą. Alternatyviai prašo, jeigu būtų nustatytos CPK numatytos sąlygos ir bylos trūkumų nebūtų galima pašalinti apeliacinėje instancijoje, panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą. Tuo atveju, jei iš ieškovo būtų priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, apeliantas, remdamas sunkia finansine padėtimi ir papildomomis būtinomis išlaidomis, susijusiomis su sveikatos būkle, vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, prašo šių išlaidų mokėjimą atidėti trims mėnesiams, o vėliau išdėstyti sprendimo vykdymą, nustatant pareigą priteistą sumą mokėti dalimis po 50 Eur per mėnesį iki visiško jos sumokėjimo.

CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jei tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012). CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022). Remiantis šiais argumentais, apelianto rašytinius paaiškinimus (2025-12-31 DOK-295530) atsisakoma priimti.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą iš jo pilnametės dukters, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

Atsakovė yra ieškovo dukra, gim. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-416-127/2008 nutraukta G. B. ir J. B. santuoka, pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo G. B.. Dukters bendravimo tvarka su ieškovu teismo sprendimu nebuvo nustatyta. Teismas priteisė iš G. B. nepilnametei S. B. išlaikymą nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki S. B. pilnametystės turtu – 1/4 dalimi buto, esančio Vilniuje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eN2-4329-859/2015 buvo nustatyta ieškovo ir jo dukters (atsakovės šioje byloje) bendravimo tvarka, taip pat teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo keisti išlaikymo formos (sumažinti priteistą išlaikymą 2 896,20 Eur (10 000 Lt), kurį grąžinti privalėtų J. B.).

Pateikta atsakovės 2025 m. liepos 1 d. darbo sutartis, pareigos praktikantas, mėnesinis fiksuotas atlygis (neatskaičius mokesčių) – 1 050 Eur (2025-07-31 DOK-113883). Pateikta atsakovės neterminuota darbo sutartis, įsigaliojusi 2026 m. sausio 5 d., pareigos jaunesnioji programuotoja, darbo užmokestis bandomuoju laikotarpiu 2 700 Eur (Bruto), po bandomojo laikotarpio 3 000 Eur (bruto) (2026-01-06 DOK-1741).

Pagal 2025 m. gruodžio 22 d. susitarimą dėl paskolų grąžinimo išdėstymo atsakovės grąžinama suma sudaro 4 500 Eur, paskutinės įmokos mokėjimas – 2026 m. gruodžio 22 d. (2026-01-06 DOK-1741).

Atsakovė gyvena kartu su motina, pateikti įrodymai apie patiriamas komunalines išlaidas būsto išlaikymui (2026-01-06 DOK-1741).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. N2-416-127/2008 nustatyta, kad 2001 m. liepos 19 d. Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM centrinės medicinos ekspertizės komisijos liudijimu Nr. 3040 dėl sveikatos būklės G. B. pripažintas netinkamu tarnybai VR sistemoje. Minėtos bylos nagrinėjimo metu G. B. nedirbo, jam iki 2010 m. rugsėjo 28 d. nustatytas 60 proc. nedarbingumo lygis (neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 0348222). Ieškovui nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. iki 2036 m. gruodžio 25 d. nustatytas 35 proc. darbingumas. Neįgaliojo pažymėjime NP Nr. 0718705 nurodyta, kad ieškovas yra iš dalies darbingas (2025-05-19 CBP-1416).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2025 m. ieškovo gaunamas pajamas sudarė 895,37 Eur išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Vilniaus skyriaus, nuo 2026 m. sausio 1 d. – 983,24 Eur išmokų.

2026 m. sausio 26 d. medicininio dokumento išraše pagrindine ieškovo diagnoze nurodyta (duomenys neskelbtini), taip pat užfiksuoti keli gretutiniai susirgimai, įskaitant (duomenys neskelbtini). 2026 m. sausio 14 d. apžiūros metu nustatyta, kad ieškovas yra sąmoningas, orientuotas, kalba aiški, galūnių raumenų jėga išlikusi normali (5 balai). Neurologinio ištyrimo metu nustatyta kairės veido pusės (duomenys neskelbtini), susilpnėję rankų ir kojų refleksai, abipus neišgaunami Achilo refleksai, pėdų jutimo ir vibracijos jutimo sutrikimai. Koordinacinius mėginius ieškovas atlieka lėtai, Rombergo pozoje šiek tiek svyruoja. Taip pat užfiksuota sutrikusi eisena – ieškovas vaikšto sunkiai, jam reikalinga pagalbinė priemonė. Be to, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijoje nurodyta, kad išlieka sutrikusios ieškovo (duomenys neskelbtini), susijusios su judėjimu, apsitarnavimu ir darbu. Ieškovui buvo taikyta reabilitacija (2026-02-11 DOK-21992).

550 Eur išlaidos sveikatos būklei grindžiamos sąrašu (2026-02-11 DOK-21992).

Informacija apie priskaičiuotas ir pritaikytas išlaidas šildymui ir (arba) karštam bei šaltam vandeniui kompensacijas 2024 m. lapkričio 1 d. – 2025 m. spalio 27 d. laikotarpiui, pateikti komunalinių paslaugų, maisto išlaidas pagrindžiantys įrodymai (2026-02-11 DOK-21992, 2026-03-02 DOK-31772).

Ieškovas turi tris vaikus: E. B., gim. (duomenys neskelbtini) (apeliacinio skundo nagrinėjimo metu sulaukusi pilnametystės), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini) (2025-05-19 CBP-1416).

Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo sutuoktinės pajamos sudaro 1 300 Eur.

Ieškovas pateikė 2025 m. spalio 16 d. ir 2025 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartis su A. Š., 500 Eur ir 450 Eur sumai, 2025 m. balandžio 5 d. paskolos sutartį su I. P. 250 Eur sumai, duomenis apie būsto paskolos kredito sutarties sudarymą, kurios terminas iki 2035 m. gegužės 30 d., limitas 22 275,19 Eur, likutis 12 037,81 Eur (2026-02-11 DOK-21992, 2026-03-02 DOK-31772).

Kelių transporto registro duomenis ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės: valdytojo-savininko teise registruotas VAZ21093, valdytojo teise registruotas VOLVO XC90. Apeliacinio skundo nagrinėjimo dienai valdytojo teise likusi registruota VOLVO XC90 transporto priemonė.

Duomenų apie atsakovo vardu nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą nenustatyta.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad ieškovui parama nereikalinga. Apelianto teigimu, CK 3.205 straipsnio 1 dalies taikymas nereikalauja absoliutaus nedarbingumo, o teismas nepakankamai įvertino medicininius dokumentus ir ieškovo sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini)) įtaką jo galimybei dirbti bei savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu. Nurodoma, kad ieškovas serga progresuojančia (duomenys neskelbtini), dėl kurios patiria minėtus sveikatos sutrikimus. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia ieškovo galimybės, atsižvelgiant į nustatytą 35 proc. darbingumo lygį, ieškoti papildomo darbo ir gauti pajamų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus yra susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu, todėl įstatymo leidėjas numatė šios pareigos įvykdymo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). CK 3.205 straipsnis numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal minėtą CK 3.205 straipsnio 1 dalį, tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis, t. y. išlaikymas tėvams iš jų vaikų gali būti priteisiamas esant dviem aplinkybėms kartu: tėvų nedarbingumui ir paramos reikalingumui.

Bylos duomenimis, apeliantui dar 2001 m. buvo nustatytas 60 proc. nedarbingumo lygis, šiuo metu jam yra 54 metai. Nors aptartas medicininio dokumento išrašas (nutarties 22 punkte) patvirtina diagnozuotus sveikatos sutrikimus ir išliekančius (duomenys neskelbtini) funkcijų, įskaitant gebėjimą dirbti, apribojimus, šios aplinkybės savaime nepaneigia apelianto galimybės dirbti, atsižvelgiant į šiuo metu nustatytą darbingumo lygį (35 proc.). Pirmosios instancijos teisme apeliantas nurodė negalintis dirbti dėl miego sutrikimų, regėjimo problemų ir (duomenys neskelbtini), teigė, kad dėl negalėjimo išsimiegoti gali sutrikti jo psichinė būklė. Taip pat paaiškino, kad nedirba apie 10 metų, paskutinį kartą bandė darbintis prieš 7 metus, tačiau dėl sveikatos jam nepavyko, o pastaruosius 5 metus apskritai negalintis dirbti. Be to, jis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad apeliantas būtų išnaudojęs realias galimybes, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį ir sveikatos būklę, ieškoti jo galimybes atitinkančio darbo bei gauti papildomų pajamų.

Taigi, nors apeliantui ir nustatytas neįgalumas, vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo priteisti jam išlaikymą. Kaip jau minėta, tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis, antra jų – tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (paramos reikalingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003).

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai įvertino jo turtinę padėtį kaip gerą, nes neatsižvelgė į gydymo, specialios mitybos, reabilitacijos, transporto ir komunalines išlaidas, turimus finansinius įsipareigojimus bei trijų nepilnamečių vaikų poreikius. Pažymi, kad šeima gauna socialinę paramą, šildymo kompensacijas ir paramą vaikų maitinimui, o tai patvirtina sunkią finansinę padėtį. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl turimo turto: jo vardu nekilnojamasis turtas neregistruotas, o vien gyvenamosios vietos turėjimas savaime nepatvirtina geros turtinės padėties. Be to, teismas netinkamai įvertino duomenis apie transporto priemones, nes jam nuosavybės teise priklauso tik 1990 m. automobilis Vaz 21093, o automobilis Volvo XC90 nurodytas tik kaip valdomas, bet ne jam priklausantis nuosavybės teise. Apeliantas pažymi, kad atsakovė pati yra automobilio Opel Corsa savininkė ir valdytoja, todėl turėjo būti vertinama ir jos turtinė padėtis. Apeliantas pabrėžia, kad išlaikymas jam reikalingas būtiniausiems pragyvenimo poreikiams patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovo 2025 m. gaunamas pajamas sudarė 895,37 Eur išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Vilniaus skyriaus, o nuo 2026 m. sausio 1 d. gaunamų išmokų suma padidėjo iki 983,24 Eur.

Apeliantas nurodė, kad jo vidutinės mėnesio išlaidos sveikatos priežiūrai yra 500 Eur (2026-02-11 DOK-21992), taip pat duomenis apie 2024 m. lapkričio 1 d. – 2025 m. spalio 27 d. laikotarpiu pritaikytas šildymo, karšto vandens kompensacijos ir įrodymus, pagrindžiančius komunalinių paslaugų, specialaus maisto išlaidas (2026-02-11 DOK-21992, 2026-03-02 DOK-31772). Vis dėlto šie argumentai ir pateikti duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovas teismui pateikė tik vaistų įsigijimo čekius, iš kurių didžiąją dalį sudaro vitaminai, maisto papildai ir arbatos, tačiau jų būtinybės mediciniais dokumentais nepagrindė. Kitų jo nurodytų sveikatos priežiūros išlaidų pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo nurodyti, kokio dydžio išlaidas patiria būsto išlaikymui, nes jos paties teigimu, vias šias išlaidas apmoka jo sutuoktinė.

Apeliantas paramos poreikį taip pat grindžia tuo, kad turi tris vaikus: G. B., (duomenys neskelbtini), E. B., gim. (duomenys neskelbtini) (apeliacinio skundo nagrinėjimo metu sulaukusi pilnametystės), D. B., gim. (duomenys neskelbtini) (2025-05-19 CBP-1416). Kaip matyti, visi vaikai yra gimę jau po to, kai apeliantui buvo nustatytas neįgalumas. Kurdamas naują šeimą ir planuodamas jos finansinius įsipareigojimus, apeliaturėjo įvertinti savo galimybes ją išlaikyti. Todėl naujos šeimos sukūrimas ir pareiga išlaikyti joje gimusius vaikus savaime negali būti laikomi pagrindu reikalauti paramos iš atsakovės.

Pagal CK 3.205 straipsnio 4 dalį, nustatydamas išlaikymo dydį, teismas turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, nepriklausoami nuo to, ar reikalavimas dėl išlaikymo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. Nagrinėjamu atveju viena iš apelianto dukterų, E. B., gim. 2008 (duomenys neskelbtini), apeliacinio skundo nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės, todėl sutiktina su atsakovės argumentu, kad pareiga išlaikyti tėvą negali būti perkelta vien tik jai, ypač įvertinus, tai, kad nuo 2026 m. (duomenys neskelbtini) ieškovas turi 2 pilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvą siejama su objektyviu jo negalėjimu pačiam patenkinti savo būtinųjų poreikių, o ne siekiu perskirstyti naujos šeimos finansinę naštą ankstesnių santykių pilnamečiam vaikui.

Ieškovas pateikė dvi su A. Š. sudarytas dvi paskolos sutartis: 2025 m. spalio 16 d. dėl 500 Eur paskolos, kurios grąžinimo terminas – 2026 m. spalio 16 d., ir 2025 m. rugpjūčio 7 d. dėl 450 Eur paskolos, kurios grąžinimo terminas –2026 m. rugpjūčio 7 d. Taip pat pateiktos dvi su I. P. sudarytos beprocentinės paskolos sutartys: 2025 m. balandžio 5 d. dėl 250 Eur paskolos, kurios grąžinimo terminas – 2026 m. balandžio 6 d., ir 2025 m. birželio 1 d. dėl 230 Eur paskolos, kurios grąžinimo terminas – 2026 m. birželio 1 d. Kaip matyti, visų nurodytų paskolų grąžinimo terminai yra pasibaigę, tačiau duomenų apie jų pratęsimą apeliantas nepateikė. Be to, apeliantas pateikė būsto kredito sutarties duomenis, iš kurių matyti, kad kredito gavėja yra J. B., o ieškovas nurodytas kaip bendraskolis. Kredito grąžinimo terminas – 2035 m. gegužės 30 d., limitas 22 275,19 Eur, likutis 12 037,81 Eur (2026-02-11 DOK-21992, 2026-03-02 DOK-31772).

Kelių transporto registro duomenis, ieškovo vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės: automobilis VAZ 21093 - valdytojo-savininko teise, o automobilis Volvo XC90 – tik valdytojo teise. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu ieškovo vardu valdytojo teise buvo registruotas tik automobilis Volvo XC90. Duomenų apie ieškovo vardu nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą nenustatyta. Ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo sutuoktinės pajamos sudaro 1 300 Eur.

Įvertinus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas neįrodė, jog jo būtinos išlaidos sudaro 1 440 Eur. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo gaunamų pajamų nepakanka būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko išlaikymą, atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei tėvams reikalingą išlaikymo dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nuo 2026 m. sausio 5 d. dirba pagal neterminuotą darbo sutartį jaunesiąja programuotoja, jos darbo užmokestis bandomuoju laikotarpiu 2 700 Eur bruto, o jam pasibaigus 3 000 Eur bruto (2026-01-06 DOK-1741). Taip pat pateiktas 2025 m. gruodžio 22 d. susitarimas dėl paskolų grąžinimo išdėstymo, pagal kurį atsakovės grąžintina suma sudaro 4 500 Eur, o paskutinė įmoka turi būti sumokėta 2026 m. gruodžio 22 d. (2026-01-06 DOK-1741). Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė gyvenanti kartu su mama ir prisideda prie būsto komunalinių išlaidų apmokėjimo (2026-01-06 DOK-1741). Jos vardu registruota viena transporto priemonė, tačiau duomenų apie nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nėra. Šios aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis būtų tokia gera, kaip ją apibūdina apeliantas.

CK 3.206 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustatoma, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Toks vengimas dali pasireikšti pareigos išlaikyti vaikus, juos auklėti, jais rūpintis ar kitų tėvų pareigų nevykdymu. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovė.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.206 straipsnį, nepagrįstai remdamasis senomis aplinkybėmis dėl tariamo smurto ir netinkamo elgesio šeimoje, kurios nebuvo nagrinėtos teismo posėdyje ir dėl kurių nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Taip pat nurodo vykdęs dukros išlaikymo pareigą, be kita ko, perduodamas jai 1/4 buto dalį. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai atsakomybę už nutrūkusį ar apsunkintą bendravimą su dukra perkėlė vien jam, neatsižvelgdamas į tai, kad realios sąlygos visaverčiam bendravimui nebuvo sudarytos ir bendravimas priklausė ne vien nuo jo valios. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.

Tėvai privalo dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos bei sudaryti sąlygas visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium (CK 3.156 straipsnis).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. sprendimu apelianto ir J. B. santuoka nutraukta, pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo apeliantą. Tuo pačiu sprendimu iš apelianto nepilnametei S. B. (šios bylos atsakovei) priteistas išlaikymas nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki jos pilnametystės turtu – 1/4 dalimi buto, esančio Vilniuje. Vėlesniu, 2015 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta apelianto ir jo dukters S. bendravimo tvarka. Taip pat konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo keisti išlaikymo formos (sumažinti priteistą išlaikymą 2 896,20 Eur (10 000 Lt), kurį grąžinti privalėtų J. B.).

Minėtuose teismų sprendimuose nustatyta, kad G. B. nuolat terorizavo ir mušė sutuoktinę elgėsi žiauriai su šeimos nariais. Nepilnametė dukra S. (nagrinėjamoje byloje – atsakovė) nurodė, kad tėtis ateidavo į kambarį, reikalaudavo pinigų ir mušdavo mamą. Giminaitė N. J. patvirtino mačiusi sumuštą sutuoktinės veidą, kojas. Dėl agresyvaus vyro elgesio sutuoktinė bijodavo grįžti namo, 2-3 naktis per savaitę nakvodavo pas gimines, o tam tikrą laiką buvo priversta gyventi Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensione. Be to, nepilnametė dukra S. išreiškė nesutikimą nakvoti pas tėvą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes dėl ieškovo elgesio šeimoje, vien išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimas turtu negali būti laikomas tinkamu tėvo pareigų vykdymu. Labiau tikėtina, jog apeliantas nevykdė ir kitų iš tėvystės kylančių pareigų – auklėti dukrą, ja rūpintis ir prisidėti prie jos ugdymo. Nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad apeliantas vengė vykdyti savo pareigas nepilnametei dukrai. Todėl apeliantas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės išlaikymo pagal 3.205 straipsnį, nes nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį ir atleisti atsakovę nuo pareigos išlaikyti ieškovą. Tokią išvadą pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jam suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tai reiškia, kad valstybė jau pripažino ieškovo sunkią turtinę padėtį, tačiau teismas papildomai priteisė iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Nors 2026 m. gegužės 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tanybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu apeliantui suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, jis taip pat 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), taip pat nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų bei proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo.

Iš to, kad išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantas nėra atleistas nuo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) atlyginimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas „pralaimėjęs moka“, bylą laimėjusios užtikrinantis šalies teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktas). Pagal šią nuostatą pralaimėjusi šalis privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Apelianto argumentai buvo įvertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste, o teismo išvados padarytos išsamiai išanalizavus jų visumą. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų neįvertinęs reikšmingų byloje esančių įrodymų ar neatsakęs į esminius ginčo aspektus. Vien tai, kad teismo išvados neatitinka apelianto procesinės pozicijos, kad teismas priėmė jam nepalankų sprendimą ar kad apeliantas tikėjosi išsamesnio tam tikrų aplinkybių paaiškinimo arba kitokio įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, jog įrodymai buvo neištirti ar įvertinti netinkamai, o teismo sprendimas – nepakankamai motyvuotas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo faktiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnis, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos šalies, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.

Kadangi apelianto apeliacinis skundas netenkinamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Atsakovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.