- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-449-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-0431-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- H. Ž.
- Atsakovas
- T. Ž., A. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-449-425/2019.
teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-0431-2018-6.
2019 m. gegužės 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. Ž. apeliacinį dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-158-940/2019 pagal ieškovo H. Ž. ieškinį atsakovams T. Ž. ir A. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, L. Ž., R. Ž., dėl išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų T. Ž. ir A. M. išlaikymą po 100 Eur iš kiekvieno kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo gyvenimo pabaigos ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.
2. Nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovai T. Ž. ir A. M. yra jo pilnamečiai vaikai. Jis šiuo metu yra nedarbingas, jo gaunamas pajamas sudaro tik 162 Eur dydžio senatvės pensija, tačiau turi daug įsiskolinimų valstybei, dėl kurių išskaičiavimo jam reikia išgyventi už 80 Eur, kurių nepakanka. Be to, jam buvo atlikta kelių sąnarių operacija, jis turi onkologinių susirgimų, o dėl sunkios finansinės padėties negali nusipirkti vaistų.
3. Ieškovas pabrėžė, jog gyvendamas su atsakovų motina atsakovus išlaikė, nes turėjo verslą. Nutraukus santuoką su atsakovų motina ieškovas savo sūnaus T. Ž. naudai atsisakė buto, o atsakovų motinai po skyrybų paliko sodą, kurią vėliau ji padovanojo A. M.. Neneigė, kad su vaikais nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. Iš esmės išlaikymo iš atsakovų jam užtektų ir trejiems metams, t. y. iki kol sumokėtų visas baudas. Jokių pašalpų ar išmokų negauna, nes dėl tokių išmokų skyrimo nesikreipė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas sprendė, kad nors bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog H. Ž. atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintą kriterijų „nedarbingas“, nes yra senatvės pensininkas, tačiau ieškovas neįrodė, jog išlaikymas šiuo metu jam reikalingas gyvybiškai svarbių, būtinųjų poreikių patenkinimui.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai ir teismo metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog jis yra senatvės pensininkas, jo gaunamos pensijos dydis apie 160 Eur. Dėl nesumokėtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus ieškovo atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai, dėl ko H. Ž. faktiškai gauna apie 81 Eur dydžio senatvės pensiją. Duomenų apie kitas ieškovo gaunamas pajamas, teismas neturi. Įrodymų apie patiriamas mėnesines išlaidas mokesčiams, vaistams, maistui ir pan., ieškovas taip pat nepateikė. Ieškovas nurodė, kad kartais, atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę, papildomai užsidirba dirbdamas pavienius darbus. Be to, 2001 m. spalio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovas lėšų turėjo tik iki 1990 m. Ieškovo turėta įmonė veiklos nevykdė nuo 1995 m., turėjo įsiskolinimų, kuriuos padengė atsakovų motina V. Ž..
7. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas su atsakovais, nutraukus santuoką bendravo, palaikė tėvo ir vaikų santykius, nėra. Aplinkybes, kad H. Ž. su atsakovais nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių patvirtina trečiojo asmens L. Ž., liudytojos V. Ž. paaiškinimai. Be to, tai patvirtino ir pats ieškovas. Tikėtina, kad ieškovas nebuvo pavyzdingas tėvas, tačiau teismui nepateikta duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas būtų piktnaudžiavęs savo kaip tėvo valdžia, daręs žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ar kitaip pažeidęs nepilnamečių vaikų interesus. Liudytoja nors ir nurodė, kad ieškovas vaikų neišlaikė, tačiau ji nepateikė duomenų, kad tik ji viena išlaikė vaikus, jais rūpinosi. Vien tai, kad ji dirbo, turėjo oficialių pajamų, nesuponuoja spręsti priešingai. Be to, liudytoja patvirtino, kad nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų buvęs baustas dėl netinkamo elgesio šeimoje ir pan. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų dėl ieškovo nurodomų nekilnojamojo turto perleidimo atsakovams sandorių.
8. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat, įvertinęs atsakovų turtinę padėtį, jų finansinius įsipareigojimus bei išlaikytinius, sprendė, kad atsakovų turtinė padėtis yra bloga ar yra blogesnė nei ieškovo. Be to, ieškovo atžvilgiu šiuo metu yra vykdoma 10 vykdomųjų bylų ir vykdomi priverstiniai išieškojimai iš ieškovo gaunamos senatvės pensijos. Nors ieškovas teismo posėdyje pažymėjo, jog turėjo verslą iki 2006 m., tačiau pagal Juridinių asmenų registro duomenis H. Ž. individualioji įmonė išregistruota dar 2001 m. Nuo 1994 m. iki 2000 m. H. Ž. įmonė sumokėjo tik 1,16 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Ieškovas teigė, kad iki santuokos nutraukimo dirbo, tačiau byloje paties ieškovo pateikti įrodymai įrodo priešingai, kad pastovaus ir nuolatinio darbo ieškovas neturėjo. Taigi ieškovas, būdamas darbingas, oficialiai nedirbo, todėl neįgijo būtinojo socialinio draudimo stažo, kas ir lėmė mažą jo gaunamos pensijos dydį. Ieškovas socialinės paramos negauna, nes nesikreipė dėl jos skyrimo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jam pašalpos nereikalingos. Konstatuotina, jog H. Ž. aktyviais veiksmais nesiekia savo sunkios finansinės padėties palengvinti. Taigi nors H. Ž. faktiškai, atlikus išskaitas, gaunama senatvės pensija yra mažesnė nei šiuo metu valstybės remiamos pajamos (122 Eur), tačiau bylos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad dėl tokios savo finansinės padėties iš esmės kaltas pats ieškovas, jo vedamas gyvenimo būdas, nerūpestingumas, sistemingai daromi teisės pažeidimai ir už juos skiriamos baudos, išieškomos skolos (padarytos žalos atlyginimas). Be to, nors ieškovo atstovas nurodė, kad net ir be išskaitų vykdymo procese, ieškovo gaunama pensija yra per maža oriam gyvenimui, tačiau teismo posėdžio metu (2018-10-31) ieškovas nurodė, kad jam vaikų parama reikalinga tam, kad susimokėtų priteistą žalos atlyginimą ir paskirtas baudas už padarytus teisės pažeidimus. Ieškovas nepateikė ir jokių duomenų apie patiriamas gydymo išlaidas ir reikalingų lėšų poreikį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės nuostatas, bendruosius teisės principus. Pabrėža, jog teismas, konstatavęs, kad ieškovas yra nedarbingas bei kad jo gaunama pensija, atlikus išskaitas, yra mažesnė, nei šiuo metu valstybės remiamos pajamos, visiškai nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas išlaikymo būtinumas gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui. Kita vertus, teismas pripažįsta, kad ieškovas negauna jokios socialinės paramos, tačiau nepagrįstai nurodo, kad aktyviais veiksmais nesiekia palengvinti savo padėtį. Ieškovo vertinimu, būtent pilnamečiai vaikai turi rūpintis savo nedarbingais, sunkiai gyvenančiais tėvais, o tik po to gali būti sprendžiamas klausimas dėl valstybės paramos skyrimo. Šiuo atveju paramos reikalavimas yra teisė, o atsakovai turi pareigą išlaikyti savo tėvą.
11. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pernelyg daug dėmesio skyrė ieškovo praeičiai – analizavo darbinę praeitį, mokėtus socialinio draudimo mokesčius, o taip pat padarytus teisės pažeidimus, ir nepagrįstai sprendė, kad dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties yra kaltas iš esmės pats ieškovas. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad ieškovo patirta avarija nesukėlė ir nesukelia nepatogumų vaikams, kuriuos augino santuokoje iki jų pilnametystės bei rūpinosi jų pragyvenimu, juo labiau kad tuo metu vaikų motinos gaunamas atlyginimas buvo labai mažas. Negana to, atsakovai šioje byloje neįrodinėjo, kad ieškovas vengė vykdyti savo pareigas vaikams, juo labiau kad faktiškai jiems buvo perleistas nekilnojamasis turtas. Buvusi sutuoktinė dėl kilusių tarpusavio nesutarimų buvo šališka, dėl ko nėra pagrindo remtis jos parodymais.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu atsakovai prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą įvertino visus byloje esančius įrodymus, o taip pat tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas. Pabrėžia, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais, o be to byloje dalyvavę liudytojai paneigė ieškovo nurodomas aplinkybes, susijusias su atsakovų išlaikymu ar bendravimu po santuokos su atsakovų motina nutraukimo. Negana to, ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad išlaikymas jam reikalingas dėl būtinųjų poreikių tenkinimo. Priešingai, pats ieškovas pripažino, kad papildomos lėšos jam yra reikalingos tam, kad jis susimokėtų iš jo priteistas baudas ir žalos atlyginimą.
14. Papildomai pažymima, kad atsakovai yra sukūrę šeimas bei augina mažamečius vaikus, gyvena pakankamai kukliai bei turi kreditorinių įsipareigojimų
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to ar ieškovo reikalavimas priteisti jam, kaip tėvui, išlaikymą iš pilnamečių vaikų yra pagrįstas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, o taip pat šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jam parama (išlaikymas) yra reikalingas būtinųjų poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, o taip pat skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, sprendžia, kad priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
17. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina tokias faktines aplinkybes – ieškovas ir V. Ž. ieškovui antrosios santuokos metu susilaukė sūnaus T. Ž. ir dukros A. M., o šiuo metu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-535-400/2018 jau yra nutraukta trečioji ieškovo santuoka su L. Ž.. Pastaruoju sprendimu ieškovui priteista 1,3 dalis sodo namelio ir automobilis, iš viso turto už 3 767 Eur. Be to, ieškovas savo nuosavybės teise įregistruotų transporto priemonių, nekilnojamųjų daiktų neturi, iš gaunamos senatvės pensijos yra atliekamos išskaitos, dėl ko ieškovo faktiškai gaunama pensija yra 81 Eur. Be to, ieškovo atžvilgiu buvo vykdoma 10 vykdomųjų bylų, o priverstinai išieškomų sumų (baudų ir žalos atlyginimo dėl pasišalinimo iš eismo įvykio) dydis, be vykdymo išlaidų, siekė 3210,03 Eur. Ieškovas turi galiojančių administracinių nuobaudų, o duomenų apie geranorišką paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Negana to, pagal byloje esančius duomenis matyti ir tai, kad ieškovas turi sveikatos sutrikimų, tačiau jokie įrodymai apie patirtas gydymo išlaidas į bylą pateikti nebuvo; ieškovas nesikreipė dėl socialinės pašalpos ir jos negauna; Užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo 2001 m. vasario 14 d. iki 2003 m. balandžio 9 d. ir nuo 2003 m. lapkričio 3 d. iki 2007 m. vasario 24 d.; o „Sodros“ duomenimis nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2000 m. rugpjūčio 14 d. ieškovo individuali įmonė sumokėjo 1,16 Eur (3,99 Lt) dydžio valstybinio socialinio draudimo įmoką. Jokių kitų objektyvių duomenų apie ieškovo gautas pajamas byloje nėra.
18. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad atsakovai šiuo metu faktiškai gyvena J. K., kiekvieno iš jų mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 1000 Eur, o atsakovė A. M. turi mažametį vaiką, kuris lanko darželį (152 GBP per savaitę), bei jai yra suteikta būsto paskola, už kurią kas mėnesį mokama 340,30 GBP suma. Atsakovas T. Ž. registruotino nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi.
19. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius duomenis išties nenustatyta, kad atsakovų finansinė padėtis būtų blogesnė už ieškovo, kuris šiuo metu yra senatvės pensininkas, turi sveikatos sutrikimų bei iš jo išieškoma 3210,03 Eur dydžio suma be vykdymo išlaidų.
20. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.162 straipsnis taip pat numato, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, o šio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 3.205 straipsnio taikymo ir aiškinimo, nurodė, kad pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus yra susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu, todėl įstatymo leidėjas numatė šios pareigos įvykdymo tvarką ir sąlygas. Kai ši pareiga nevykdoma savanoriškai, alimentai priteisiami teismo keliu. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003).
21. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teismų praktiką, o taip pat faktines aplinkybes, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintą kriterijų „nedarbingas“, nes yra senatvės pensininkas (CK 3.205 straipsnio 1 dalis).
22. Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytomis išvadomis, kad atsakovai nepateikė objektyvių įrodymų, jog iki jų pilnametystės ieškovas būtų vengęs vykdyti pareigas vaikams ar piktnaudžiavęs tėvo valdžia, nors iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų trečiojo asmens L. Ž. bei liudytojos V. Ž. nurodytų aplinkybių išties kyla pagrįstų abejonių dėl H. Ž., kaip tėvo, tinkamo elgesio bei atsakovų auklėjimo, juo labiau kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nepaisant to, bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad apeliaciniu skundu pirmiau minėtos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo išvados atsakovų nėra ginčijamos, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako ir jų nenagrinėja.
23. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad ieškovas atitinka įstatyme numatytą kriterijų dėl nedarbingumo ir nėra neginčijamai įrodyta, kad jis išvis būtų nevykdęs savo, kaip tėvo pareigų, atsakovams, dėl ko yra pagrindas vertinti į bylą pateiktus įrodymus antrosios išlaikymo priteisimo sąlygos (materialinė parama reikalinga gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimui) atžvilgiu.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl paramos reikalingumo kriterijų negali būti sprendžiama vadovaujantis vien faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į paramą amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ir pan.; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens gautas pajamas, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad į pilnamečių vaikų paramą pretenduojantis asmuo neturi pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. Įstatymas reglamentuoja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
25. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys išties patvirtina, kad atlikus išskaitas iš ieškovo gaunamos pensijos, jo gaunamų lėšų suma sudaro 81 Eur, o apie kitokių pajamų gavimą jokių įrodymų nepateikta, nors pats ieškovas patvirtino, kad, atsižvelgdamas į savo sveiktos būklę, papildomai užsidirba dirbdamas pavienius darbus, bei kad dėl paramos iš valstybės ar savivaldybės nesikreipė. Be to, ieškovo atžvilgiu yra vykdomos net kelios vykdomosios bylos, išieškotina suma, neįskaičius vykdymo išlaidų, sudaro daugiau nei 3 tūkstančius eurų, ieškovas turi sveikatos sutrikimų, o byloje taip pat nėra įrodyta, kad ieškovas turėtų kitokio finansiškai reikšmingo turto ar santaupų. Aplinkybės, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis H. Ž. individualioji įmonė išregistruota dar 2001 m., ši įmonė nuo 1994 m. iki 2000 m. sumokėjo tik 1,16 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, o ieškovas, būdamas dar darbingo amžiaus oficialiai nedirbo ir neįgijo būtinojo socialinio draudimo stažo, tik papildomai sustiprina vertinimą, jog ieškovo gaunamų pajamų padidėjimas yra sunkiai įmanomas, išskyrus galimą valstybės skirtiną paramą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vertinant pirmiau išdėstytus duomenis galima spręsti, jog paties ieškovo neatsakingas ir teisei priešingas elgesys (pažeidimų darymas) ir veiksmai lėmė, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos yra mažos, o iš jų dar yra atliekami išskaitymai. Be to, apeliaciniame skunde išdėstyta ieškovo pozicija, kad jį pirmiausia turėtų išlaikyti vaikai, o tik po to jis spręstų, ar kreiptis dėl pašalpos gavimo iš valstybės, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog H. Ž. be jokios pateisinamos priežasties aktyviais veiksmais nesiekia savo sunkios finansinės padėties palengvinti. Kita vertus, kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovas atskleidžia savo tikrąją materialinę padėtį, kadangi asmeniui, turinčiam rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių reikalingas medicininis gydymas bei atitinkami medikamentai, išgyventi per mėnesį už 80 Eur (ar net už 160 Eur) yra itin sudėtinga.
26. Tačiau, net ir nepaisant nutarties 25 punkte išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad esminę reikšmę nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl paramos būtinumo sudaro aplinkybės, tiesiogiai susijusios su išlaidų, reikalingų būtiniausiems poreikiams patenkinti, įrodymu. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė jokių duomenų dėl jam reikalingų išlaidų gydymuisi, vaistams, vitaminams, būsto išlaikymui, higienos priemonėms, buitinėms priemonėms t. y. jis nepateikė jokių įrodymų apie realiai išleidžiamas pinigines lėšas jo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti ieškovo buitinių ir medicininių poreikių intensyvumo, jų konkrečių kainų, kompensavimo galimybių bei bendros sumos.
27. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad negali būti tokios situacijos, kai ieškovas reikalauja išlaikymo iš vaikų nepateikęs jokių įrodymų apie išleidžiamas pinigines lėšas. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad apeliantui neužtenka pragyvenimui gaunamos senatvės pensijos. Kita vertus, tokią išvadą pagrindžia ir paties ieškovo išdėstyta pozicija, kad jis išlaikymo prašo tam, kad susimokėtų priteistą žalos atlyginimą ir paskirtas baudas už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Taigi paties ieškovo pozicija patvirtina, kad jam papildomos lėšos yra reikalingos ne būtinųjų poreikių tenkinimui, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog šioje byloje ieškovas neįrodė vienos iš sąlygų, leidžiančių priteisti materialinį išlaikymą ieškovui iš pilnamečių vaikų. Atsižvelgiant į tai, atsakovų turtinė padėtis iš esmės nėra reikšminga ir dėl to plačiau nėra pasisakoma.
28. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, tinkamai nustatė jo gaunamų pajamų dydį, turimą turtą, išieškomas pinigų sumas bei jų susidarymo priežastis, taip pat paties ieškovo veiksmus ir pateiktus įrodymus. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, visi skundžiamame sprendime išdėstyti duomenys bei faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo praeityje atliktais veiksmais, jo požiūriu dėl jam reikalingos materialinės paramos tikslo bei nesiėmimu jokių aktyvių veiksmų dėl finansinės padėties pagerinimo buvo vertintos pagrįstai, kadangi šie duomenys leidžia objektyviai vertinti pareikšto ieškinio pagrįstumą. Kita vertus, tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra palankus ieškovui, nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės ar procesinės teisės nuostatas ar priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą, tačiau nepateikė teismui realiai patirtų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti tokį atsakovų prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.