- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- 2-158-940/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04431-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- H. Ž.
- Atsakovas
- A. M., T. Ž.
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovams A. M., T. Ž., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. Ž. ieškinį atsakovams T. Ž. ir A. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, L. Ž., R. Ž., dėl išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo iš atsakovų T. Ž. ir A. M. priteisti išlaikymą po 100 Eur iš kiekvieno kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo gyvenimo pabaigos ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovai T. Ž. ir A. M. yra jo pilnamečiai vaikai. Atsakovas turi dar vieną sūnų iš pirmosios santuokos – R. Ž., iš kurio išlaikymo priteisti neprašo. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu yra nedarbingas, jo gaunamas pajamas sudaro tik 162 Eur dydžio senatvės pensija.
Išlaikymo iš atsakovų prašo, nes turi daug įsiskolinimų valstybei, dėl kurių iš jo gaunamos senatvės pensijos priverstinai išskaičiuojama apie 82 Eur, todėl likusių 80 Eur pragyvenimui neužtenka. H. Ž. pažymėjo, kad jam atlikta kelių sąnarių operacija, turi onkologinių susirgimų, todėl jo sveikatos būklė nėra gera. Ieškovas dėl sunkios finansinės padėties negali nusipirkti vaistų, turi labai taupyti, kad lėšų užtektų maistui ir mokesčiams apmokėti. Kai gyveno su atsakovų motina santuokoje, vaikus išlaikė, nes turėjo verslą. Nutraukus santuoką su V. Ž. (atsakovų motina) ieškovas savo sūnaus T. Ž. naudai atsisakė buto, esančio (duomenys neskelbtini). V. Ž. po skyrybų paliko sodą, kurį vėliau ji padovanojo A. M.. Neneigė, kad su vaikais nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. Iš esmės išlaikymo iš atsakovų jam užtektų ir trejiems metams, t. y. iki kol sumokėtų visas baudas. Jokių pašalpų ar išmokų negauna, nes dėl tokių išmokų skyrimo nesikreipė.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas V. G. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti iš atsakovų išlaikymą ieškovui po 100 Eur iki ieškovo gyvos galvos. Papildomai nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų patvirtinančių, kad ieškovas neišlaikė savo nepilnamečių vaikų ar jais nesirūpino. Atsakovai gyvena ir dirba užsienyje, duomenų, kad būtų sunki jų turtinė padėtis nėra, todėl jie gali teikti prašomo dydžio paramą ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovai A. M. ir T. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime nurodė, kad jie su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas jais nesirūpino, niekada jų neauklėjo ir neišlaikė, vartojo alkoholį, neturėjo nuolatinio darbo. Ieškovas atsakovams nekilnojamojo turto nedovanojo ir neperleido. Po santuokos nutraukimo su V. Ž., atsakovai su ieškovu nebendravo. Nurodė ir tai, kad sunki ieškovo materialinė padėtis susidarė dėl jo paties veiksmų. Atsakovai pažymėjo ir tai, jog yra sukūrę šeimas, turi kreditorių, nekilnojamojo turto neturi, todėl jų pačių finansinė padėtis nėra labai gera.
Atsakovų atstovė advokato padėjėja K. V. prašo ieškinį atmesti, nes turtinė padėtis, kurioje šiuo metu yra ieškovas, susidarė dėl paties H. Ž. veiksmų, nerūpestingumo ir netinkamai vedamo gyvenimo būdo. Ieškovas būdamas darbingo amžiaus oficialiai nedirbo, jokių pajamų negavo ir vaikų savo neišlaikė. Be to, ieškovas nesikreipė dėl socialinės pašalpos ar kompensacijų skyrimo. Pats ieškovas patvirtino, kad jo finansinė padėtis bloga dėl jam paskirtų baudų. A. M. turi mažametį vaiką, jos gaunamos pajamos nėra didelės. Atsakovė moka už vaiko darželį, šeima turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl mokėti 100 Eur išlaikymo tėvui negali. Atsakovas T. Ž. mokėti tėvui išlaikymo taip pat nesutinka. Dalis ieškovo sveikatos problemų yra susijusios su jo amžiumi, o jam reikalingo gydymo išlaidos yra kompensuojamos.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. Ž., nurodė, kad yra trečioji ieškovo sutuoktinė. Šiuo metu su H. Ž. vyksta skyrybų procesas. Ieškovas jiems gyvenant santuokoje su vaikais (atsakovais) nebendravo, o su sūnumi iš pirmosios santuokos R. Ž. susitikdavo retai. Ieškovas išlaikymo atsakovams neteikė, nedirbo, buvo registruotas tik Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje) ir gaudavo nedarbo išmoką. Kitų pajamų, trečiojo asmens, teigimu, ieškovas neturėjo. Ieškovas elgiasi nederamai, daro teisės pažeidimus, už kuriuos jam skiriamos baudas ir dėl kurių išieškojimo šiuo metu ir yra užvestos vykdomosios bylos.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. Ž., teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo neteikė. Apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir V. Ž. santuokos metu susilaukė sūnaus T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8-9). Ieškovo ir V. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta – (duomenys neskelbtini). Ieškovas turi dar vieną sūnų iš pirmosios santuokos – R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 81). Trečioji ieškovo santuoka su L. Ž. nutraukta (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo sprendimu, civilinės bylos Nr. 2-535-400/2018. Nutraukus santuoką padalintas santuokoje įgytas turtas. Ieškovui priteista dalis sodo namelio ir automobilis, iš viso turto už 3 767 Eur. Sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka. Šioje santuokoje ieškovas vaikų nesusilaukė (t. 1, b. l. 7). Ieškovas savo nuosavybės teise įregistruotų transporto priemonių, nekilnojamųjų daiktų neturi (t. 1, b. l. 12). Iš ieškovo senatvės pensijos atliekamos išskaitos. H. Ž. faktiškai gauna apie 81 Eur dydžio senatvės pensiją (t. 1, b. l. 15). „PLAIS“ duomenimis ieškovo H. Ž. atžvilgiu, bylos nagrinėjimo metu, vykdoma 10 vykdomųjų bylų. Visų priverstinai išieškomų sumų (baudų ir žalos atlyginimo dėl pasišalinimo iš eismo įvykio) dydis, be vykdymo išlaidų, siekia 3210,03 Eur.
Ieškovas turi sveikatos sutrikimų (t. 1, b. l. 19-20). Duomenų apie patiriamas gydymo išlaidas dėl turimų sveikatos sutrikimų byloje nepateikta. H. Ž. dėl socialinės pašalpos skyrimo nesikreipė ir socialinės pašalpos negauna. Užimtumo tarnyboje buvo registruotas nuo 2001 m. vasario 14 d. iki 2003 m. balandžio 9 d. ir nuo 2003 m. lapkričio 3 d. iki 2007 m. vasario 24 d. (t. 1, b. l. 102-103, 176). „Sodros“ duomenimis nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2000 m. rugpjūčio 14 d. ieškovo individuali įmonė sumokėjo tik 1,16 Eur (3,99 Lt) dydžio valstybinio socialinio draudimo įmoką. Oficialaus, nuolatinio darbo, būdamas darbingo amžiaus, ieškovas neturėjo (t. 2., b. l. 40-44).
H. Ž. turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie geranorišką paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 131-140).
Atsakovai šiuo metu faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10-11). Ieškovo dukra A. M. dirba, gauna apie (duomenys neskelbtini) dydžio mėnesinį darbo užmokestį, turi mažametį vaiką S. M., gim. 2016 m. spalio 3 d. (t. 1, b. l. b. l. 104-107, 109). Atsakovės sūnus lanko darželį, už kurį A. M. moka po (duomenys neskelbtini) per savaitę (t. 1, b. l. 108, 110). Atsakovei suteikta būsto paskola, už kurią kas mėnesį mokama (duomenys neskelbtini) suma (t. 1, b. l. 111-116). Bylos duomenimis T. Ž. dirba ir gauna apie (duomenys neskelbtini) dydžio mėnesinį darbo užmokestį. Registruotino nekilnojamojo turto Lietuvoje atsakovas neturi (t. 1, b. l. 145). Daugiau duomenų apie atsakovų turtinę padėtį teismui nepateikta.
Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą pagrįstumo
Ginčas byloje yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus. Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 3.162 straipsnis įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą.
CK 3.205 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus, nustato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. CK 3.206 straipsnyje numatyti atvejai, kai teismas gali atsisakyti priteisti tokį išlaikymą, atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.
Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai ir teismo metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog jis yra senatvės pensininkas, jo gaunamos pensijos dydis apie 160 Eur. Dėl nesumokėtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus ieškovo atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai, dėl ko H. Ž. faktiškai gauna apie 81 Eur dydžio senatvės pensiją. Duomenų apie kitas ieškovo gaunamas pajamas, teismas neturi. Įrodymų apie patiriamas mėnesines išlaidas mokesčiams, vaistams, maistui ir pan., ieškovas taip pat nepateikė. Ieškovas nurodė, kad kartais, atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę, papildomai užsidirba dirbdamas pavienius darbus.
Nors sprendimas dėl ieškovo ir L. Ž. santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo nėra įsiteisėjęs (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinė byla Nr. 2-535-400/2018), tačiau teismo nuomone nutraukiant santuoką dalinto turto sudėtis ir vertė (nebaigtas statyti sodo namelis, žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypas, automobilis), nesudaro esminės reikšmės H. Ž. turtinei padėčiai, kas leistų konstatuoti esminį ieškovo turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą.
Ieškovo ir atsakovų motinos santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), kai abu atsakovai buvo pilnamečiai. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovas lėšų turėjo tik iki 1990 m. Ieškovo turėta įmonė veiklos nevykdė nuo (duomenys neskelbtini), turėjo įsiskolinimų, kuriuos padengė atsakovų motina V. Ž. (t. 1, b. l. 68-71, 94-97). Tuo pačiu teismo sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2001 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatyta, kad ieškovas ir jo sutuoktinė V. Ž. bendrą ūkį vedė iki (duomenys neskelbtini). Tai yra iš esmės iki to laiko, kol atsakovai buvo nepilnamečiai (t. 1, b. l. 71-72).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja V. Ž. nurodė, kad ieškovas niekada neišlaikė šeimos ir savo vaikų, turėjo žalingų įpročių, piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo šeimoje, neturėjo pastovaus darbo ir pajamų, net ir sūnui iš pirmos santuokos išlaikymo įsiskolinimą sumokėjo ji. Vaikams išlaikymo prisiteisusi nebuvo, dėl smurto šeimoje į policiją nesikreipė. Bijojo ieškovo, jai ir vaikams buvo gėda. Objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos liudytojus parodymus teismui nepateikta. Pažymėtina, kad būtent atsakovams teko pareiga įrodyti aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantis tėvas vengė vykdyti pareigas vaikams (CPK 12 str., 178 str., 185 str., CK 3.206 str.), kurios teismo nuomone atsakovai neįvykdė.
Duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas su atsakovais, nutraukus santuoką bendravo, palaikė tėvo ir vaikų santykius, nėra. Aplinkybes, kad H. Ž. su atsakovais nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių patvirtina trečiojo asmens L. Ž., liudytojos V. Ž. paaiškinimai. Be to, tai patvirtino ir pats ieškovas. Tikėtina, kad ieškovas nebuvo pavyzdingas tėvas, tačiau teismui nepateikta duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas būtų piktnaudžiavęs savo kaip tėvo valdžia, daręs žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ar kitaip pažeidęs nepilnamečių vaikų interesus. Liudytoja nors ir nurodė, kad ieškovas vaikų neišlaikė, tačiau ji nepateikė duomenų, kad tik ji viena išlaikė vaikus, jais rūpinosi. Vien tai, kad ji dirbo, turėjo oficialių pajamų, nesuponuoja spręsti priešingai (t. 1, b. l. 66-68). Be to, liudytoja patvirtino, kad nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų buvęs baustas dėl netinkamo elgesio šeimoje ir pan. Pažymėtina, kad be paaiškinimų, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes (CPK 12 str., 185 str.).
Ieškovas teismo posėdyje ir ieškinyje nurodė, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), skyrybų metu paliko T. Ž., sodą, esantį bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ – V. Ž., kuri vėliau padovanojo jį A. M.. Duomenų apie turto perleidimo sandorius, ieškovas neteikė. Atkreiptinas dėmesys, jog tėvai gali dovanoti savo vaikams dovanas ir tai savaime nelaikytina išlaikymo teikimu natūra. Teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad H. Ž. minėtą turtą iš tiesų dovanojo atsakovams, ir kad šis turtas buvo dovanotas vaikams kaip išlaikymas turtu (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
Nustatyta, kad abu atsakovai yra darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), gauna vidutiniškai apie (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį. A. M. turi išlaikytinį, yra įsipareigojusi kredito įstaigai dėl suteiktos būsto paskolos. Duomenų apie atsakovo išlaikytinius ar turimus finansinius įsipareigojimus, teismas neturi. Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo išvadai, kad atsakovų turtinė padėtis yra bloga ar yra blogesnė nei ieškovo. Pažymėtina, kad asmens turtinę padėtį įrodo visas jo turimas turtas bei pajamos. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų. Turtinę asmens padėtį atskleidžia turto registrų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Tokių duomenų atsakovai byloje neteikė (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Bet vien ši aplinkybė, nagrinėjamu konkrečiu atveju, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintinas.
Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad H. Ž. atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintą kriterijų „nedarbingas“, nes yra senatvės pensininkas (CK 3.205 str. 1 d.). Tačiau sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos asmens gaunamos pajamos, galimybės jų gauti, turimas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.
Ieškovo atžvilgiu šiuo metu yra vykdoma 10 vykdomųjų bylų ir vykdomi priverstiniai išieškojimai iš ieškovo gaunamos senatvės pensijos. Nors ieškovas teismo posėdyje pažymėjo, jog turėjo verslą iki (duomenys neskelbtini), šiuos H. Ž. argumentus teismas atmeta kaip neįrodytus. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis H. Ž. individualioji įmonė išregistruota dar (duomenys neskelbtini). Nuo 1994 m. iki 2000 m. H. Ž. įmonė sumokėjo tik 1,16 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Ieškovas teigė, kad iki santuokos nutraukimo dirbo, tačiau byloje paties ieškovo pateikti įrodymai įrodo priešingai, kad pastovaus ir nuolatinio darbo ieškovas neturėjo (t. 2, b.l. 40-44). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas būdamas darbingas, oficialiai nedirbo, todėl neįgijo būtinojo socialinio draudimo stažo, kas ir lėmė mažą jo gaunamos pensijos dydį. Ieškovas socialinės paramos negauna, nes nesikreipė dėl jos skyrimo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jam pašalpos nereikalingos. Konstatuotina, jog H. Ž. aktyviais veiksmais nesiekia savo sunkios finansinės padėties palengvinti.
Ieškovo H. Ž. faktiškai, atlikus išskaitas, gaunama senatvės pensija yra mažesnė nei šiuo metu valstybės remiamos pajamos (122 Eur), tačiau bylos faktinės aplinkybės suponuoja spręsti, kad dėl tokios savo finansinės padėties iš esmės kaltas pats ieškovas, jo vedamas gyvenimo būdas, nerūpestingumas, sistemingai daromi teisės pažeidimai ir už juos skiriamos baudos, išieškomos skolos (padarytos žalos atlyginimas). Be to, nors ieškovo atstovas nurodė, kad net ir be išskaitų vykdymo procese, ieškovo gaunama pensija yra per maža oriam gyvenimui, tačiau teismo posėdžio metu (2018-10-31) ieškovas nurodė, kad jam vaikų parama reikalinga tam, kad susimokėtų priteistą žalos atlyginimą ir paskirtas baudas už padarytus teisės pažeidimus. Ieškovas nepateikė ir jokių duomenų apie patiriamas gydymo išlaidas ir reikalingų lėšų poreikį (CPK 12 str., 178 str.). Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog išlaikymas šiuo metu jam reikalingas gyvybiškai svarbių, būtinųjų poreikių patenkinimui.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis ir teismo nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas, neįrodžius paramos - būtinųjų poreikių patenkinimui, reikalingumo fakto (CPK 12 str., 178 str., 185 str., CK 3.205 str.). Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms ieškovui neužkertamas kelias kreiptis pakartotinai dėl jam reikalingo išlaikymo ar paramos. Be to, įvertinus tai, kad ginčas kilęs iš šeimos santykių, šiuos klausimus šalys gali spręsti gera valia, tarpusavio susitarimu.
Ieškovui byloje buvo teikta nemokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 96¹ str. 2 d.).
Atsakovui T. Ž. priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 750 Eur atstovavimo išlaidų (t. 1, b.l. 128-129, CPK 93 str., 88 str., 98 str.). Atsakovė, tretieji asmenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui duomenų neteikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo H. Ž. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo H. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.