- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-371-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01670-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- M. Š., D. Š.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-320-632/2020 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams M. Š. ir D. Š. dėl nedarbingo ir esančio sunkioje materialinėje padėtyje tėvo išlaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Š. ieškiniu prašė iš atsakovų M. Š. ir D. Š. priteisti išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad atsakovai yra ieškovo sūnūs, juos iki pilnametystės išlaikė, jais rūpinosi. Šiuo metu atsakovai pilnamečiai, sveiki, darbingi, abu yra įmonių savininkai ir gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto, o ieškovas neįgalus, negali dirbti dėl operuotų kojų ir stuburo sutrikimų, gauna tik 193 Eur neįgalumo pensiją, gyvena žemiau skurdo ribos, nekilnojamojo turto neturi.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas D. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas girtavo, išsiskyręs su žmona (atsakovų mama) susitarė, jog jis išlaikys vieną vaiką, mama – kitą, tačiau ieškovas vaikų neišlaikė. Būdami jau pilnamečiai atsakovai stengėsi padėti ieškovui gydytis nuo alkoholizmo, tačiau nesėkmingai. Atsakovai leidžia ieškovui kartu su sugyventine gyventi atsakovui M. Š. priklausančiame name, todėl ieškovas meluoja, kad atsakovai visai juo nesirūpina. Ieškovas gauna nedideles, tačiau pakankamas pragyvenimui pajamas, dalis jų išskaitoma baudoms, kurios paskirtos už ieškovo padarytus pažeidimus. Įvertinęs ieškovo nedarbingumą, galimybę dirbti ir gaunamas pajamas, bei tai, kad suteikia ieškovui gyvenamąjį būstą, laiko, jog ieškovui nereikalingas išlaikymas.
3. Atsakovas M. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, pritaria atsakovo D. Š. atsiliepimo argumentams.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį visiškai palaikė. Nurodė, kad iki atsakovams suėjo 13 ir 15 metų, juos išlaikė šeimoje, o po skyrybų, įvykusių 1999 metais, D. Š. gyveno kartu su juo. Rūpinosi vaikų mokymųsi, baigus mokyklą padėjo susirasti gerai apmokamus darbus, nupirko jiems po automobilį, padėjo išvykti į užsienį. Gyvena su sugyventine A. V. jau 15 metų, namą Pašvaistės gatvėje užrašė M. Š. vardu, dabar reikalauja, kad jis jį grąžintų.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu atsakovas M. Š. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimo argumentus. Nurodė, kad gyvendamas šeimoje ieškovas dirbo skardininku, tačiau visus pinigus išleisdavo alkoholiui ir paleistuvavo, todėl tėvai išsiskyrė, jo visiškai neišlaikė, terorizavo jų mamą. Ieškovui trūksta pinigų dėl jo piniginių įsipareigojimų, gautų baudų ir verslo įsiskolinimų, todėl nutarė pasipinigauti pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo. Ieškovas niekada jam nepadėjo, atsakovas viską uždirbo pats.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas D. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nevertas atsakovų paramos, o jei ir gautų pinigų, už juos būtų perkamas alkoholis. Atsakovas pripažino, kad apie metus laiko po tėvų skyrybų gyveno su ieškovu, tačiau, pasitaisius mamos turtinei padėčiai, ieškovą paliko, o šis tą sužinojo tik po dviejų savaičių, nes nesilankė namuose. Automobilio ieškovas nenupirko, o užrašė atsakovo vardu slėpdamas nuo skolų. Ieškovas mokslų nerėmė, atsakovas į užsienį vyko pagal mainų programą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. sausio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas yra neįgalus, jam neterminuotai nustatytas 40 procentų darbingumas, jis niekur nedirba, gauna 277,07 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensiją, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, turi du pilnamečius vaikus M. Š. ir D. Š..
9. Teismas nurodė, kad pagal rašytinius įrodymus ieškovo pajamos per mėnesį sudaro 277,04 Eur, ieškovas ieškinyje nenurodo, kokia suma per mėnesį jam yra būtina pragyvenimui, tą galima spręsti tik pagal galutinį jo reikalavimą (po 180 Eur iš kiekvieno atsakovo). Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų apie realiai išleidžiamas pinigines lėšas jo poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų apie šiuo metu realiai išleidžiamas lėšas maisto produktams, aprangos, higienos, buities priemonėms ar pan. Iš išskaitų iš pensijos neįmanoma nustatyti, kodėl jos daromos, o ieškovo parodymai, kad tai kreditas būstui pagerinti, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, tuo pačiu, niekaip neįrodinėjamas kredito būtinumas, todėl teismas neturi galimybės spręsti dėl kredito įtakos ieškovo pragyvenimui.
10. Teismas sprendė, jog byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodomas pragyvenimo išlaidas, papildomų lėšų poreikį, dedamas pastangas gauti socialines paramas. Teismas pripažino, kad ieškovas atitinka tik vieną iš būtinų sąlygų išlaikymui iš vaikų reikalauti – yra nedarbingas, o atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad, nors ieškovo gaunamos pajamos ir yra nedidelės, ieškovas nurodomo paramos reikalingumo ir trūkstamos lėšų pragyventi dalies – po 180 Eur iš kiekvieno atsakovo, dydžio sumos neįrodė.
11. Teismas padarė išvadą, jog iš pateiktų medicininių dokumentų (41-47 b. l.) galima spręsti, kad ieškovas turi sveikatos sutrikimų, tačiau kokios jo išlaidos sveikatos priežiūrai - nėra aišku, o ieškovo parodymai posėdžio metu, jog jis vaistams išleidžia 80-90 Eur per mėnesį, nepagrįsti jokiais išlaidų čekiais. Tuo pačiu teismas nelaikė šios sumos itin didele ar neproporcinga.
12. Teismas konstatavo, jog šalių pripažinimu įrodyta, kad ieškovas perleido turėtą namą (duomenys neskelbtini), sugyventinei, o ši – atsakovui M. Š., ir šis sandoris rodo, kad ieškovas dėl savo dabartinės materialinės padėties yra kaltas tik pats, patekęs į tokią situaciją išskirtinai dėl savo socialiai neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio. Ieškovas šiuo metu gyvena šiame name ir tą teismas vertino kaip atsakovo M. Š. indėlį paremiant tėvą.
13. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovo darbo stažas 37 metai 4 mėnesiai ir 3 dienos, jis turėjo siekti, kad lėšos būtų naudojamos itin racionaliai, įvertinti savo sveikatos būklę ir, numatydamas galimą nedarbingumą, iš anksčiau rūpintis galima ankstyva pensija, o šiuo metu turi savo pensiją tvarkyti taip, kad šios lėšos būtų naudojamos itin racionaliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Sprendžiant ginčą dėl vaikų pareigos išlaikyti tėvus, būtina nustatyti: 1) ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas; 2) ar jam reikalinga parama; 3) ar tėvas nevengė atlikti savo pareigų nepilnamečiams vaikams. Įvertinus faktinius bylos duomenimis darytina išvada, jog ieškovas byloje įrodė, kad yra iš dalies nedarbingas ir parama jam yra reikalinga. Ieškovas nevengė atlikti savo, kaip tėvo, pareigų savo vaikams šiems būnant nepilnamečiais. Atsakovų argumentai apie tai, kad ieškovas buvo blogas tėvas, atmestini kaip nepagrįsti.
14.2. Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovui būtina materialinė parama, nes: 1) jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto ieškovas neturi; 2) ieškovas nedirba ir jo galimybės dirbti yra itin ribotos dėl jo sveikatos būklės; 3) dokumentai patvirtina, jog ieškovo darbingumo lygis - 40 procentų; 4) jokių pajamų, išskyrus neįgalumo išmoką, ieškovas negauna. Atsižvelgiant į tai teismo argumentai, jog ieškovas pats neieško darbo ir pan., vertinami kritiškai. Akivaizdu, jog ieškovo įsidarbinimo galimybės, atsižvelgiant į ieškovo negalios pobūdį (operuotos kojos ir yra stuburo sutrikimų), yra apsunkintos, ribotos.
14.3. Ieškovo vaikai turi galimybę ieškovui padėti, nes yra sveiki, darbingi, turintys darbus ir gaunantys pastovias pajamas. S. D. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir šios įmonės direktorius. S. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir šios įmonės direktorius. Abu vaikai turi nekilnojamojo turto.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai M. Š. ir D. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantas nei ieškiniu, nei apeliaciniu skundu neįrodo būtinų išlaikymo priteisimui sąlygų, savo išlaidų dydžio, lėšų, reikalingų pragyvenimui, dydžio, objektyvių galimybių gauti papildomas pajamas, socialines garantijas ir kt.
15.2. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė jokių duomenų dėl jam reikalingų išlaidų maistui, drabužiams, gydymuisi, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, buitinėms priemonėms, t. y. jis nepateikė jokių įrodymų apie realiai išleidžiamas pinigines lėšas jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, net neišvardino savo poreikių, tad apie konkrečią sumą galima tik spėlioti atsižvelgiant į ieškinio reikalavimą priteisti iš kiekvieno iš atsakovų nepagrįstai didelę sumą – po 180 Eur kas mėnesį. Akivaizdu, kad nėra galimybės nustatyti apelianto buitinių ir medicininių poreikių intensyvumo, jų konkrečių kainų, kompensavimo galimybių bei bendros sumos. Teismai laikosi pozicijos, kad negali būti tokios situacijos, kai asmuo reikalauja išlaikymo iš vaikų nepateikęs jokių įrodymų apie išleidžiamas pinigines lėšas (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-370-267/2019).
15.3. Itin sudėtingų tėvų skyrybų laikotarpiu motina daug dirbo ir mažai uždirbdavo, tad neturėjo galimybės prižiūrėti abu vaikus (atsakovus), todėl tėvas (ieškovas) su motina sutarė, kad atsakovas D. Š. gyvens pas tėvą, o atsakovas M. Š., kaip vyresnis sūnus, gyvens su motina ir padės jai namų ruošoje. Atitinkamai už atsakovo D. Š. išlaikymą turėjo būti atsakingas tėvas, o už atsakovo M. Š. – motina. Deja, tėvas savo pareigų nepilnamečiams vaikams nei gyvendamas su motina, nei atskirai (po skyrybų) nevykdė.
15.4. Ieškovas niekada atsakovais tinkamai nesirūpino. Nors atsakovas D. Š. apie metus laiko oficialiai gyveno su tėvu, tačiau didžiąją laiko dalį praleisdavo su broliu, atsakovu M. Š., motinos namuose, kadangi tėvas nuolat girtaudavo, nenakvodavo namuose, nepasirūpindavo nepilnamečio sūnaus maitinimu. Maža to, kad apeliantas niekada negamindavo maisto, tačiau ir nepalikdavo pinigų maistui, ne kartą „pamiršdavo“ laiku susimokėti mokesčius (ko pasėkoje nepilnametis likdavo vienas namuose be elektros), dėl ko atsakovas D. Š. dažnai valgydavo, prausdavosi, laiką leisdavo pas motiną. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas dvi savaitės net nežinojo, jog atsakovas D. Š., neiškentęs tokio apelianto neatsakingo, amoralaus elgesio bei pagerėjus motinos turtinei padėčiai, grįžo į motinos namus, kadangi nesilankė namuose, girtavo ir net nesidomėjo sūnumi, jo poreikiais, sveikata, mokslais ir kt.
15.5. Išimtinai motina visada stengėsi dėl atsakovų, daug dirbo, taupė pinigus, kad atsakovai įgytų išsilavinimą, susirastų gerai apmokamus darbus, kadangi tėvas visiškai prie to neprisidėjo, visus pinigus leisdavo alkoholiniams gėrimams, pramogoms, dėl amoralaus, sistemingo neteisėto elgesio (administraciniai nusižengimai: 1995-08-27, 2001-01-11, 2006-08- 03, 2007-09-25, 2010-09-07, 2011-07-08, 2011-08-10, 2011-11-10, 2014-12-02, 2015-01-02, 2015-02-22, 2016-05-14, 2017-08-27, baudų dydžiai: 43 Eur, 29 Eur, 32 Eur, 174 Eur, 579 Eur, 579 Eur, 14 Eur, 14 Eur, 868 Eur, 150 Eur, ką patvirtina Šiaulių apskrities VPK 2019-12-27 raštas Nr. 40-S-, 2019-12-27 administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. 40- ANR_I-6778-2019) atsiradusioms skoloms padengti ir kt.
15.6. Teismai laikosi pozicijos, kad tėvui gauti iš vaikų išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, jog sulaukę pilnametystės vaikai yra parengiami savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis byloje Nr. 2A-1694-601/2014). Tačiau akivaizdu, kad apeliantas ne tik nepaisė savo pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad jie būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, bet ir šiuo metu nusprendė pasipelnyti vaikų (atsakovų) sąskaita, nepaisant to, kad atsakovai stengėsi ieškovui padėti išsikapstyti iš alkoholio liūno, apmokėjo gydymo išlaidas (deja, gydymas neatnešė teigiamų rezultatų, apeliantas vos išėjęs iš gydymo įstaigos pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus), geranoriškai, neatlygintinai leido jam gyventi atsakovui M. Š. priklausančiame asmeninės nuosavybės teise name. Esant šioms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad apeliantas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, taigi, neturi teisės reikalauti paramos iš atsakovų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto V. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.162 straipsnis taip pat numato, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, o šio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, o šio straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes, bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams, ar tik vienam iš jų.
18. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba nedarbingi. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Nedarbingi tėvai, turintys pakankamai lėšų gyventi (gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kitokio turto ir pan.), teisės į išlaikymą neturi.
19. Atsižvelgiant į išdėstytą teismų praktiką, o taip pat faktines aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintą kriterijų „nedarbingas“, nes jam neterminuotai nustatytas 40 procentų darbingumas (CK 3.205 straipsnio 1 dalis).
20. Pažymėtina, kad dėl paramos reikalingumo kriterijų negali būti sprendžiama vadovaujantis vien faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į paramą, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ir pan.; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens gautas pajamas, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad į pilnamečių vaikų paramą pretenduojantis asmuo neturi pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. Įstatymas reglamentuoja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti minėtas aplinkybes.
21. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas V. Š. nepateikė duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas pragyvenimo išlaidas, papildomų lėšų poreikį, dedamas pastangas gauti socialines paramas. Iš išskaitų iš pensijos neįmanoma nustatyti, kodėl jos daromos, o ieškovo parodymai, kad tai kreditas būstui pagerinti, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti tokios situacijos, kai ieškovas reikalauja išlaikymo iš vaikų, nepateikęs jokių įrodymų apie išleidžiamas pinigines lėšas. Tai neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovui neužtenka pragyvenimui jo gaunamų pajamų. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors ieškovo gaunamos pajamos (277,04 Eur) yra nedidelės, ieškovas nurodomo paramos reikalingumo ir trūkstamos lėšų pragyventi dalies – po 180 Eur iš kiekvieno atsakovo - neįrodė.
22. Byloje neginčijamai nustatyta, kad skolos ieškovui susidarė dėl administracinių nusižengimų bylose paskirtų baudų. Ieškovas taip pat neginčijo atsakovų nurodytos aplinkybės dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ta aplinkybė, kad ieškovas perleido turėtą namą (duomenys neskelbtini), sugyventinei, o ši – atsakovui M. Š., rodo, jog ieškovas dėl savo dabartinės materialinės padėties yra kaltas išskirtinai tik pats dėl savo socialiai neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio. Ieškovas šiuo metu gyvena šiame name ir tai pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinta kaip atsakovo M. Š. indėlis paremiant tėvą. Be to, iš byloje esančių atsakovų paaiškinimų nustatyta, jog atsakovai stengėsi ieškovui padėti dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, apmokėjo gydymo išlaidas, todėl toks atsakovų siekis taip pat vertinamas kaip parama tėvui.
23. CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas teismui nepateikė pakankamai įrodymų, kad jis reguliariai išlaikė savo vaikus. Nors iš šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų tikėtina, kad apeliantas tam tikru laikotarpiu galėjo prisidėti piniginėmis lėšomis, daiktais prie atsakovų gerovės, tačiau tai nelaikytina reguliariu išlaikymu.
25. Atkreiptinas dėmesys, jog reikšminga yra ir tai, kad tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 straipsnis). Taigi, apelianto, kaip tėvo, pareigos neapsiribojo vien išlaikymo teikimu, apeliantas turėjo pareigą atsakovus auklėti, prižiūrėti, jais rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas atsakovams visapusiškai vystytis. Kartu pažymėtina, jog tėvui gauti iš vaikų išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukę pilnametystės vaikai yra parengiami savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Todėl šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusiais pilnamečiais visuomenės nariais pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku tinkamai rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų visumos labiau tikėtina, jog ieškovas nevykdė savo, kaip tėvo, pareigos auklėti, ugdyti vaikus ir išlaikyti juos materialiai, todėl darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, taigi, jis neturi teisės reikalauti paramos iš atsakovų vadovaudamasis CK 3.205 straipsnio nuostatomis (CK 3.206 straipsnio 1 dalis).
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.