- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-1694-601/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03019-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti paramą iš sūnaus D. K. po 300 Lt kas mėnesį, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2).
Nurodė, kad jam reikalinga parama, nes jis pensininkas, serga daugybe ligų, per mėnesį gauna 751 Lt dydžio pensiją, kurios jo poreikiams maistui, vaistams ir kt., nepakanka, jokių kitokių pajamų negauna. Nors neįgalumas nenustatytas, tačiau jam jau reikalinga globa, nes pats savimi pasirūpinti jis nebegali. Gyvena pas seserį M. Č., kuriai atiduoda visą pensiją ir kuri jo pensiją paskirsto. Jokio turto neturi. Turėtą nekilnojamąjį turtą yra seniai pardavęs, nes negalėjo išlaikyti, gautus pinigus išleido pragyvenimui.
Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinio netenkino ir priteisė iš ieškovo S. K. bylinėjimosi išlaidas valstybei – 11,23 Lt pašto išlaidų (b. l. 87-91).
Teismas nustatė, kad atsakovo tėvas ieškovas yra senatvės pensininkas, neturi neįgalumo, veiksnumas neapribotas, gauna 751 Lt dydžio senatvės pensiją, nekilnojamojo turto nebeturi, gyvena pas seserį M. Č., turi dar vieną pilnametį sūnų, su kuriuo nebendrauja. Su atsakovu nebendravo, tačiau iki pilnametystės mokėjo išlaikymą, kuris buvo išskaičiuojamas iš jo nedidelio darbo užmokesčio, todėl jam pačiam vos užtekdavo pragyvenimui. Atsakovas dirbantis, turintis nekilnojamojo turto, turintis nepilnametį sūnų, kuriam moka išlaikymą, individuali atsakovo įmonė turi kreditinių įsipareigojimų, atsakovas rūpinasi sunkiai sergančia motina, kuri jį viena užaugino ir išauklėjo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir CK 3.205 straipsnio nuostatas darė išvadą, kad nebuvo nustatyta nei viena iš CK 3.205 str. nurodytų sąlygų, kurios leistų teismui priteisti ieškovui paramą (išlaikymą) iš atsakovo, nes nei ieškovas įrodė, kad jam būtina parama, nei atsakovo turtinė padėtis leistų tą paramą ieškovui teikti, jei tokia būtinybė būtų nustatyta, tame tarpe nepažeidžiant ir nepilnamečio atsakovo vaiko interesų. Nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas buvo visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi nepilnamečiu atsakovu, nes dirbo, dėl ko nepilnamečiu buvęs atsakovas turėjo galimybę gauti tam tikrą išlaikymą, kas eliminuoja atsakovo teisę reikalauti teismo atleisti nuo pareigos paremti tėvą dėl to, kad ieškovas atsakovu vaikystėje visiškai nesirūpino. Ieškovo iš valstybės gaunama 751 Lt senatvės pensija yra pakankama jo šiuo metu esamų poreikių patenkinimui ir pragyvenimui, vien nedarbingumas nesuteikia ieškovui teisės į paramą (išlaikymą). Ieškovas, būdamas pakankamai nuovokus ir kategoriškas, nesant duomenų apie jo neveiksnumą, neįrodinėjo savo išlaidų sumos, kas svarbu sprendžiant apie paramos jam būtinybę ir dydį. Teismas laikė, kad liudytojos M. Č. (ieškovo sesers, pas kurią gyvena ieškovas) nurodyta ieškovo poreikių suma 756 Lt yra reali. Tačiau teismas pažymėjo dėl įpročio rūkyti atsisakymo, kuriam išleidžia 30 Lt. Tai, kad ieškovo sesuo 500 Lt pasiima iš ieškovo už pagalbą, nepriskirtina prie pagrįstų ieškovo išlaidų. Darė išvadą, kad ieškovas prašo priteisti 1 300 Lt piniginę sumą, kurią jis iš esmės išleistų ne savo, bet sesers poreikių tenkinimui. Nors ieškovas teismui ir nenurodė, kad jo poreikiai didesni todėl, kad jis neturi savo būsto, tačiau teismui ieškovas nurodė, kad dėl socialinio būsto gavimo jis į savivaldybę nesikreipė, teismui nesugebėjo paaiškinti, kodėl, nors ir seniai, jis išpardavė savo turėtą nekilnojamąjį turtą – būstą, kuriame dabar galėtų gyventi. Teismas vertino, kad ieškovo pensija tik 77 Lt mažesnė nei nustatyta vidutinė pensija ir 74 Lt mažesnė už minimalų atlyginimą (atskaičius mokesčius). Pažymėjo, kad jam gali būti teikiamos socialinės paslaugos pigiau (tik 37,50 Lt per savaitę) nei pasiima iš jo sesuo. Jei ieškovas neturi kur gyventi, jam gali būti pasiūlyta gyvenamoji vieta senelių namuose. Pažymėjo, kad apie būtinybę išsiaiškinti ieškovo gyvenimo sąlygas teismas, priėmęs procesinį sprendimą, informuos ir socialinės paramos skyrių. Ieškovas turi galimybę savo pensiją tvarkyti taip, kad jo gaunami pensijos pinigai būtų naudojami racionaliau. Jei ieškovas pritaria tam, kad jo sesuo iš jo pensijos pasiimtų 500 Lt, jis neturi teisės reikalauti iš atsakovo, kad šis prisiimtų ieškovo reikalaujamą priteisti išlaikymo naštą. Ieškovas neįrodė, jog jam šiuo metu yra būtina parama (išlaikymas).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Prašo priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 93-95).
Motyvuose nurodė:
CK 3.205 straipsnyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus, tokia teise ieškovas iš esmės galėjo pasinaudoti pakankamai seniai, tačiau tik po sunkios ligos – insulto, ieškovas susidūrė su pinigų trūkumu, nes padidėjo išlaidos vaistams bei kitiems poreikiams, susijusiems su sveikatos būkle. Gaunama senatvės pensija yra pakankamai menka. Teismo sprendime yra pabrėžiama, kad ieškovas teismo metu pareikalavau 1 300 Lt sumos. Tai klaidinga teismo nuomonė, nes ieškovas reikalauju iš atsakovo paramai priteisti 300 Lt sumą.Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad 751 Lt pajamos yra pakankamos išlaidoms, tačiau neatkreipė dėmesio ir į atsakovo gaunamas pajamas bei jo turimas išlaidas savo individualios įmonės verslui, savo nepilnamečio vaiko bei motinos išlaikymui. Atsakovo nurodymas, kad jis negauna pajamų ir visi pinigai skiriami verslui, negali būti priežastis nepriteisti paramos.Teismas, netenkindamas ieškinio dėl paramos būtinybės, neatsižvelgė į CK 3.206 straipsnyje nustatytus teismo atsakymo priteisti išlaikymą atvejus. Teismas ieškovo nepripažino tėvu, kuris vengė išlaikyti atsakovą ir tėvu, kuris išvis neturi teisės į išlaikymą. Senatvės pensijos dydis parodo, kad ieškovas visada stengėsi dirbti ir iš darbo gaunamos pajamos ir buvo atsakovo išlaikymo garantija. Tai, kad nepilnamečio atsakovo išlaikymas buvo vykdomas per antstolį, nelaikytinas vengimu, nes tuo metu buvo tokia tvarka. Po santuokos nutraukimo visas turtas paliktas atsakovo motinai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 93-95).
Motyvuose nurodė:
Ieškovas, gaudamas 754 Lt senatvės pensiją iš valstybės, 500 Lt atiduoda savo seseriai.Ieškovas nesirūpino savo vaiko, t. y. atsakovo nei auklėjimu, nei ugdymu tuomet, kai turėjo tokią pareigą, o CK 3.206 straipsnis numato galimybę atsisakyti tenkinti tokius prašymus.Menkaverčiai ieškovo argumentai, kad iš ieškovo atlyginimo buvo atskaičiuojama teismo priteista dalis atsakovo motinai – mažamečio atsakovo išlaikymui. Išlaikymas pradėtas mokėti daug vėliau po atsakovo gimimo ir, jei mama nebūtų kreipusis į teismą, ieškovas savanoriškai išlaikymui nebūtų skyręs pinigų.Tiesos sakymas yra kiekvieno proceso dalyvio pareiga, o teismas daro išvadas iš informacijos visumos ir priima sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos CK 3.205 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Taigi, sprendžiant ginčą dėl vaikų pareigos išlaikyti tėvus, būtina nustatyti: 1) ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas; 2) ar jam reikalinga parama; 3) ar tėvas nevengė atlikti savo pareigų nepilnamečiams vaikams.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantas (ieškovas) yra nedarbingas (yra pensinio amžiaus), tačiau kilo ginčas dėl paramos reikalingumo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes dėl paramos apeliantui reikalingumo (būtinybės), įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010).
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į atsakovo gaunamas pajamas ir turimas išlaidas. Pažymėtina, kad ši apelianto nurodoma aplinkybė galėtų būti reikšminga sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, tačiau, šiuo atveju, nenustačius paramos reikalingumo, ši aplinkybė nėra reikšminga. Tai, ar apeliantui reikalinga parama, nepriklauso nuo atsakovo (vaiko) pajamų dydžio.
Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į CK 3.206 straipsnį, į tai, kad jis nevengė išlaikyti atsakovo (išlaikymas buvo mokamas). Nustatyta, kad apeliantas nuo 1970 metų negyveno su atsakovo mama, apeliantas (tėvas), 1972 m. gimus atsakovui (sūnui), jo nelankė ir neaugino, išlaikymas buvo priteistas ir mokamas priverstine tvarka (per antstolį). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog vien tai, kad apeliantas dirbo (dėl ko buvo galimybė gauti tam tikrą išlaikymą), eliminuoja atsakovo teisę reikalauti teismo atleisti nuo pareigos paremti apeliantą (teismo nuomone negalima tvirtinti, kad apeliantas atsakovu vaikystėje visiškai nesirūpino). Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar apeliantas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiam atsakovui. CK 3.155 straipsnyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (1 d.); tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 str.). Taigi, apelianto, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, apeliantas turėjo pareigą atsakovą auklėti, prižiūrėti, juo rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis. Pažymėtina, kad tėvui gauti iš vaiko išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Šiuo atveju, kaip nustatyta, apeliantas visiškai neaugino (nesirūpino, neauklėjo ir pan.) atsakovo (užaugino viena mama), o priteistą išlaikymą mokėjo priverstine tvarka, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog apeliantas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiam atsakovui, kas taip pat yra pagrindu netenkinti apeliacinio skundo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.