- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-370-267/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00559-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-277-284/2019 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo (paramos) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. prašė priteisti jam išlaikymą (paramą) iš atsakovo D. V. po 182 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Nurodė, kad jis yra pensininkas, jo senatvės pensija labai maža, tik 173 Eur, gyvena vienas Pakruojo rajono savivaldybės išnuomotame bute, turi sveikatos problemų, gaunamos pensijos neužtenka pragyvenimui. Jo santuoka su V. D. nutraukta (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra jo sūnus. Parama jam reikalinga būtiniausiems poreikiams patenkinti: maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam gyvenimui, savišvietai, kas mėnesį reikia 355 Eur: už buto nuomą moka po 20,45 Eur kas mėnesį, už dujas vidutiniškai apie 5 Eur per mėnesį, už elektrą apie 10 Eur, už šildymą – 25 Eur, namo bendrijai – 10 Eur, už šiukšles – 5 Eur, maistui – 200 Eur, už rūbus, avalynę – 30 Eur, higienos, skalbimo priemones, vaistus – 30 Eur, kitoms nenumatytoms išlaidoms apie 20 Eur. Gyvena taupydamas kaip įmanoma, bet gaunamų pajamų vis tiek neužtenka, o atsakovas jo neremia.
Atsiliepimas
2. Atsakovas D. V. su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad ieškovas dėl nepateisinamų priežasčių, sąmoningai visiškai neįgyvendino savo, kaip tėvo, pareigų sūnaus atžvilgiu, jis niekada nėra matęs sūnaus, nesidomėjo juo, atsakovo žiniomis, neteikė išlaikymo. Atsakovą nuo pat jo gimimo užaugino viena mama, atsakovas niekada nepažino savo tėvo, ieškovui sūnus per 40 metų niekada nerūpėjo, nė karto nepanoro pamatyti, todėl atsakovas turi būti atleistas nuo ieškovo išlaikymo prievolės. Be to, atsakovas neturi finansinių galimybių teikti išlaikymo ieškovui, nes pats turi šeimą, su sutuoktine augina tris nepilnamečius moksleivius vaikus, iš kurių du turi nuolatinio gydymo reikalaujančius sveikatos sutrikimus. Atsakovas ir jo sutuoktinė dirba, tačiau bendros pajamos nesiekia 1600 Eur per mėnesį, iš kurių – ne mažiau kaip 1000 Eur tenka vaikų poreikiams tenkinti, be to, šeimos būstas įgytas skolintomis iš banko lėšomis, dėl to kas mėnesį mokamos kredito įmokos, mokamos draudimo įmokos, mokesčiai ir t.t. Atsakovas neturi galimybių teikti ieškovui išlaikymo, nes jo šeimos pajamos yra pakankamos tenkinti tik būtiniausius jo šeimos poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2019 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo A. D. 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui D. V..
4. Teismas vertino tai, jog daug metų ieškovas užsiėmė veikla, vykdoma pagal verslo liudijimą, jos neregistravo ir nemokėjo socialinio draudimo įmokų ir pan., be to, nesukaupė ir santaupų. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad ieškovas pats sudarė sąlygas, kad pakankamai ilgą laiką jis nebuvo draustas pensijų socialiniu draudimu, o jam šiuo metu esant senatvės pensininku, turtinė padėtis nėra gera: jokio turto ir santaupų neturi, o mokama senatvės pensija yra mažesnė už šalies vidutinės senatvės pensijos dydį per mėnesį. Tačiau šie duomenys teismui leido padaryti išvadą, jog ieškovas šiuo metu turi savo pensiją tvarkyti taip, kad šios lėšos būtų naudojamos itin racionaliai. Ieškovo turėtas nekilnojamasis turtas ir sandoriai teismui patvirtino tai, jog ieškovas dėl savo dabartinės materialinės padėties yra kaltas tik pats, patekęs į tokią situaciją išskirtinai dėl savo socialiai neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio.
5. Vertindamas ieškovo nurodomą pragyventi reikalingą 355 Eur sumą per mėnesį, teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje pateikė mėnesio išlaidų apskaičiavimą, tačiau, išskyrus mokesčių mokėjimo dokumentus, nepateikė jokių minėtas išlaidas ir poreikius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas neteikė į bylą įrodymų, kad jis serga kokiomis nors ligomis, nuolat lankosi pas gydytojus, kad jam skiriami vaistai, kurie nėra valstybės kompensuojami ir jis neišgali jų nusipirkti ir t.t. Byloje nėra duomenų apie šiuo metu realiai išleidžiamas lėšas maisto produktams, aprangos, higienos, buities priemonėms ar pan. Paimto kredito teismas nepripažino pakankamu įrodymu aplinkybei dėl ieškovui trūkstamos lėšų dalies pagrįsti. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodomas pragyvenimo išlaidas, papildomų lėšų poreikį, dedamas pastangas gauti socialines paramas. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad ieškovas atitinka tik vieną iš būtinų sąlygų išlaikymui iš vaikų reikalauti – yra nedarbingas, o atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad, nors ieškovo gaunamos pajamos ir yra nedidelės, ieškovas nurodomo paramos reikalingumo ir trūkstamos lėšų pragyventi dalies – 182 Eur dydžio sumos – neįrodė.
6. Įvertinęs šalių turtinės padėties santykį, teismas sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra netgi blogesnė nei ieškovo, todėl pripažino, kad atsakovas materialinę paramą pinigais teikti ieškovui neturi galimybės.
7. Teismas vertino ieškovo, kaip tėvo, pareigų savo sūnui atlikimo tinkamumą. Ieškovas išlaikymo pareigos vaikui geruoju nevykdė, o priverstinis išlaikymo išieškojimas negali būti prilyginamas tinkamu tėvo pareigų vykdymu. Nuo pat atsakovo gimimo jį užaugino tik mama, ieškovas niekada negyveno kartu su sūnumi, juo net nesidomėjo, niekada neaugino, nelankė, nesirūpino juo, neprižiūrėjo, neauklėjo ir pan. dėl savo paties kaltės. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, jog ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiam atsakovui ir dėl to ieškovas neteko savo subjektinės teisės reikalauti išlaikymo iš atsakovo vadovaudamasis CK 3.205 straipsnio nuostatomis, esant pakankamai duomenų, patvirtinančių egzistuojant CK 206 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimo nuo išlaikymo pareigos pagrindą, teismas ieškinį atmetė ir atsakovą atleido nuo pareigos išlaikyti ieškovą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas A. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Išlaikymas tėvams iš jų vaikų gali būti priteisiamas esant dviem aplinkybėms kartu: tėvų nedarbingumui ir paramos reikalingumui. Nedarbingumas siejamas su asmens amžiumi –apeliantas yra 70 metų amžiaus ir mano, kad vien dėl to neprivalo pateikti rašytinių įrodymų, kokiomis ligomis serga, ir nekyla klausimų, ar pajėgus dirbti.
8.2. Apeliantas tvirtina, kad pateikė visus įrodymus, patvirtinančius pragyvenimo išlaidas. Apeliantas nevartoja alkoholio, nerūko, visą gyvenimą dirbo, nesislėpė nuo išlaikymo vaikui mokėjimo ir tą pareigą atliko sąžiningai, bandė sukurti savo verslą, bet nepavyko, todėl negalima pavadinti tai nerūpestingumu. Sūnaus lankyti bei dalyvauti jo auklėjime apeliantas negalėjo dėl daromo spaudimo iš jo motinos pusės artimų giminaičių. Apeliantas išlaikymą vaikui mokėjo tik po teismo sprendimo, tačiau tai nereiškia, kad išlaikyti sūnaus nenorėjo. Apelianto nuomone, būtent tokiu būdu priteistas išlaikymas ir įrodo, kad išlaikymas mokamas sąžiningai ir laiku.
8.3. Apeliantas nemano, kad kokio nors paramos dydžio priteisimas itin sumažintų atsakovo pajamas, nes tai yra tik atsakovo principo reikalas. Apelianto teigimu, teismas nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos netinkamai vertino įrodymus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovas neįrodė esminės aplinkybės, kokiems poreikiams patenkinti pastarasis neturi lėšų, o atitinkamų poreikių užtikrinimas yra gyvybiškai svarbus ir būtinas. Vien ta aplinkybė, jog asmuo yra nedarbingas dėl amžiaus, savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas.
9.2. Ieškovas pats sudarė sąlygas, kad pakankamai ilgą laiką jis nebuvo draustas pensijų socialiniu draudimu, o jam šiuo metu esant senatvės pensininku, turtinė padėtis nėra gera. Turtas, kuris faktiškai generavo ieškovui pajamas, buvo realizuotas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas į tokią situaciją išskirtinai pateko dėl savo paties socialiai neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio.
9.3. Ieškovas šiuo metu turi savo pensiją tvarkyti taip, kad šios lėšos būtų naudojamos itin racionaliai. Ieškovo banko sąskaitos duomenys patvirtina, kad iš gaunamos pensijos ieškovas kurį laiko atidėdavo taupyti nedideles sumas, vėliau šio taupymo atsisakė, o gautas sumas iš indėlio sąskaitos išleido.
9.4. Įvertinus atsakovo pajamas, atsakovo šeimai susidedant iš penkių asmenų, šiuo metu vienam šeimos nariui tenka vos po 117 Eur pajamų per mėnesį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad D. V. neturi finansinės galimybės teikti materialinę paramą pinigais ieškovui.
9.5. Ieškovas, neįgyvendinęs bendražmogiškos pareigos auginti vaiką, rūpintis juo, neturi teisės į kompensacinio pobūdžio atlygį – gauti išlaikymą ir savo pilnamečio sūnaus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinio skundo teisiniai ir faktiniai pagrindai.
11. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija pirmiausia pažymi, kad tiek rašytinis procesas, tiek žodinis yra lygiaverčiai procesai, užtikrinantys vienodą įrodinėjimo paskirstymo naštą, abu procesai užtikrina teisėtą teismą ir teismo procesinis sprendimas priimamas tik ištyrus įrodymus ir atlikus jų vertinimą. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija, netenkindama šio prašymo, sprendžia, kad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir civilinio proceso principų. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste darytina išvada, kad rašytinis procesas užtikrina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 185 straipsnis).
12. Ginčas byloje yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, dėl pilnamečio vaiko pareigos išlaikyti nedarbingą tėvą. Taigi, apeliacine tvarka bus sprendžiama, ar ieškovo reikalavimas priteisti jam, kaip tėvui, išlaikymą iš pilnamečio vaiko yra pagrįstas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, o taip pat šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jam parama (išlaikymas) yra reikalingas būtinųjų poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, o taip pat skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, sprendžia, kad priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
13. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.162 straipsnis taip pat numato, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, o šio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, šios straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų.
14. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Nedarbingi tėvai, turintys pakankamai lėšų gyventi (gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kitokio turto ir pan.), teisės į išlaikymą neturi.
15. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teismų praktiką, o taip pat faktines aplinkybes, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintą kriterijų „nedarbingas“, nes yra senatvės pensininkas (CK 3.205 straipsnio 1 dalis). Atskirai teismas pastebi, kad šios teismo išvados apeliantas apeliaciniame skunde nekvestionuoja.
16. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad nedarbingumas siejamas su asmens amžiumi – apeliantas yra 70 metų amžiaus ir mano, kad vien dėl to neprivalo pateikti rašytinių įrodymų, kokiomis ligomis serga, ir nekyla klausimų, ar pajėgus dirbti. Apeliantas tvirtina, kad pateikė visus įrodymus, patvirtinančius jo pragyvenimo išlaidas. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kategoriškai nesutinka.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl paramos reikalingumo kriterijų negali būti sprendžiama vadovaujantis vien faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į paramą amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ir pan.; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens gautas pajamas, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad į pilnamečių vaikų paramą pretenduojantis asmuo neturi pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. Įstatymas reglamentuoja, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).
18. Apeliantas tvirtina, kad jis alkoholio nevartoja, nerūko, visą gyvenimą dirbo, nesislėpė nuo išlaikymo vaikui mokėjimo ir tą pareigą atliko sąžiningai, bandė sukurti savo verslą, bet nepavyko, todėl negalima pavadinti jo nerūpestingu.
19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys išties patvirtina, kad ieškovas A. D. jokių kitų pajamų, išskyrus 176,79 Eur gaunamą senatvės pensiją, neturi, jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, šeimos neturi, gyvena vienas socialiniame būste. Tačiau daug metų ieškovas užsiėmė veikla, vykdoma pagal verslo liudijimą, jos neregistravo, nemokėjo socialinio draudimo įmokų ir pan., santaupų nekaupė, todėl akivaizdu, kad pats ieškovas sudarė sąlygas, kad pakankamai ilgą laiką jis nebuvo draustas pensijų socialiniu draudimu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vertinant pirmiau išdėstytus duomenis galima spręsti, jog duomenys apie ieškovo turėtą turtą ir sandorius, paties ieškovo neatsakingas elgesys ir veiksmai lėmė, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos yra mažos.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nurodęs pragyventi reikalingą 355 Eur sumą per mėnesį, išskyrus mokesčių mokėjimo dokumentus, neteikė jokių šias išlaidas ir (ar) poreikius pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad esminę reikšmę nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl paramos būtinumo sudaro aplinkybių, tiesiogiai susijusios su išlaidų, reikalingų būtiniausiems poreikiams patenkinti, įrodymu. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė jokių duomenų dėl jam reikalingų išlaidų gydymuisi, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, buitinėms priemonėms, t. y. jis nepateikė jokių įrodymų apie realiai išleidžiamas pinigines lėšas jo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti ieškovo buitinių ir medicininių poreikių intensyvumo, jų konkrečių kainų, kompensavimo galimybių bei bendros sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti tokios situacijos, kai ieškovas reikalauja išlaikymo iš vaiko nepateikęs jokių įrodymų apie išleidžiamas pinigines lėšas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija visiškai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad, nesant byloje minėtų įrodymų dėl pragyventi būtinos 355 Eur sumos ir išlaidų, ieškovas atitinka tik vieną iš būtinų sąlygų išlaikymui iš vaikų reikalauti – yra nedarbingas, o atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nors ieškovo gaunamos pajamos ir yra nedidelės, tačiau ieškovas nurodomo paramos reikalingumo ir trūkstamos lėšų pragyventi dalies – 182 Eur dydžio sumos – neįrodė.
21. Apeliantas teigia, kad sūnaus lankyti bei dalyvauti jo auklėjime negalėjo dėl daromo spaudimo iš jo motinos pusės artimų giminaičių. Nors ieškovas išlaikymą vaikui mokėjo tik po teismo sprendimo, tačiau tai nereiškia, kad išlaikyti sūnaus tėvas nenorėjo, todėl būtent tokiu būdu priteistas išlaikymas ir įrodo, kad išlaikymas buvo mokamas sąžiningai ir laiku.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams.
23. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo santuoka su atsakovo motina nutraukta 1978 metais, atsakovas jo tėvų santuokos nutraukimo momentu tebuvo 10 mėnesių amžiaus. Atsakovas tvirtina, kad savo tėvo nepažinojo, su juo niekada nebendravo, jo tėvas neaugino, tėvą jis pamatė šios bylos nagrinėjimo metu. Šių faktinių aplinkybių apeliantas iš esmės neginčija, pareigą dalyvauti vaiko auklėjime nepagrįstai bando pateisinti iš motinos pusės artimų giminaičių daromu spaudimu. Vis dėlto bylos duomenys patvirtina, kad išlaikymas sūnui, jam esant nepilnamečiui, geranoriškai apelianto nebuvo teiktas, išlaikymas nepilnamečiui atsakovui buvo priteistas ir išieškotas iš ieškovo priverstine tvarka, o priverstinis išlaikymo išieškojimas nustatytomis aplinkybėmis, kaip pagrįstai vertino ir pirmosios instancijos teismas, negali būti prilyginamas tinkamu tėvo pareigų vykdymu.
24. Teismo vertinimu, reikšminga yra tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 str.). Taigi, apelianto, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien išlaikymo teikimu, apeliantas turėjo pareigą atsakovą auklėti, prižiūrėti, juo rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis. Pažymėtina, kad tėvui gauti iš vaiko išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esant akivaizdiems įrodymams, jog ieškovas nevykdė savo kaip tėvo pareigos auklėti, ugdyti vaiką ir išlaikyti jį materialiai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiam vaikui, taigi neturi teisės reikalauti paramos iš atsakovo vadovaudamasis CK 3.205 straipsnio nuostatomis (CK 3.206 straipsnio 1 dalis).
26. Apeliantas nemano, kad kokio nors paramos dydžio priteisimas ženkliai sumažintų atsakovo pajamas, nes tai yra tik atsakovo principo reikalas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusio pilnamečiu visuomenės nariu pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinosi savo nepilnamečiu vaiku. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Apeliantas iš esmės neginčija atsakovo turtinės padėties ir neskundžia sprendimo dalies dėl atsakovo turtinė padėtis nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra netgi blogesnė nei ieškovo, todėl atsakovas materialinę paramą pinigais teikti ieškovui neturi galimybės.
27. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, visi skundžiamame sprendime išdėstyti duomenys bei faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovo praeityje atliktais veiksmais, jo požiūriu dėl jam reikalingos materialinės paramos tikslo bei nesiėmimu jokių aktyvių veiksmų dėl finansinės padėties pagerinimo buvo vertintos pagrįstai, kadangi šie duomenys leidžia objektyviai vertinti pareikšto ieškinio pagrįstumą. Kita vertus, tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra palankus ieškovui, nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės ar procesinės teisės nuostatas, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas ar priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 400 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto jo naudai priteistina 400 Eur suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.