Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-277-284/2019 m.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.3; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5.

2019 m. vasario 22 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – R. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. D. pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti jam išlaikymą (paramą) iš atsakovo D. V. po 182 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Ieškinyje nurodė, kad šiuo metu jis yra pensininkas, jo senatvės pensija labai maža - 173 eurai. Gyvena vienas Pakruojo rajono savivaldybės išnuomotame bute, turi sveikatos problemų, gaunamos pensijos neužtenka pragyvenimui. Jo santuoka su V. D. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Atsakovas D. V. yra jo sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini). Parama jam reikalinga būtiniausiems poreikiams patenkinti: maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam gyvenimui, savišvietai. Jam pragyvenimui kas mėnesį reikia 355 eurų: už buto nuomą moka po 20,45 Eur kas mėnesį, už dujas vidutiniškai apie 5 Eur per mėnesį, už elektrą - apie 10 Eur, už šildymą - 25 Eur, namo bendrijai - 10 Eur, už šiukšles - 5 Eur, maistui - 200 Eur, už rūbus, avalynę - 30 Eur, higienos, skalbimo priemones, vaistus - 30 Eur, kitoms, nenumatytoms išlaidoms - apie 20 Eur. Gyvena taupydamas kaip įmanoma, bet gaunamų pajamų vis tiek neužtenka, tenka skolintis. Grąžinus skolą, lėšų pragyvenimui lieka dar mažiau, todėl ir vėl tenka skolintis. Atsakovas jo neremia.

Atsakovas D. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jo netenkinti, kadangi ieškovas dėl nepateisinamų priežasčių, sąmoningai visiškai neįgyvendino savo, kaip tėvo, pareigų sūnaus atžvilgiu, jis niekada nėra matęs sūnaus, nesidomėjo juo, atsakovo žiniomis,- neišlaikė jo. Atsakovą nuo pat jo gimimo užaugino viena mama, atsakovas niekada nepažino savo tėvo, ieškovui sūnus per 40 metų niekada nerūpėjo, nes jo – nepilnamečio vaiko - nė karto nepanoro pamatyti, ieškovas taip pat nėra matęs sūnaus šeimos, anūkų. Todėl atsakovas turi būti atleistas nuo ieškovo išlaikymo prievolės. (duomenys neskelbtini) atsakovas pakeitė savo pavardę, nes niekada nepažino tėvo, o tėvo pavardė neturėjo atsakovui jokių sąsajų su artimais ar bent pažįstamais žmonėmis. Atsakovo žiniomis, ieškovas gali turėti dar daugiau vaikų, nes atsakovo motinos duomenimis, jai besilaukiant atsakovo, kita moteris taip pat laukėsi kūdikio. Be to, atsakovas neturi finansinių galimybių teikti išlaikymo ieškovui, nes pats turi šeimą, su sutuoktine augina tris nepilnamečius moksleivius vaikus, iš kurių du turi nuolatinio gydymo reikalaujančius sveikatos sutrikimus. Atsakovas ir jo sutuoktinė dirba, tačiau bendros pajamos nesiekia 1600 Eur per mėnesį, iš kurių – ne mažiau kaip 1000 Eur tenka vaikų poreikių tenkinimui, be to, šeimos būstas įgytas skolintomis iš banko lėšomis, dėl ko kas mėnesį mokamos kredito įmokos, mokamos draudimo įmokos, mokesčiai ir t.t. Atsakovas neturi galimybių teikti ieškovui išlaikymo, nes jo šeimos pajamos yra pakankamos tenkinti tik būtiniausius jo šeimos poreikius.

Trečiasis asmuo R. V. pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nei atsakovas, nei jų šeima ieškovo nepažįsta, atsakovo biologinis tėvas neaugino, neprižiūrėjo, neišlaikė, atsakovą augino viena mama. Šeimos pajamos – apie 1600 Eur per mėnesį išleidžiamos trijų nepilnamečių vaikų ir šeimos poreikiams tenkinti, laisvų lėšų ieškovo išlaikymui nėra.

Ieškovas A. D. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas yra jo sūnus, sūnui mokėjo priteistą išlaikymą, kartu su žmona, kai susituokė, gyveno apie 1 mėnesį, vėliau išsiskyrė, žmona gyveno su savo tėvais. Kartu su sūnumi negyveno. Gimus sūnui, jis jo nematė, pamatė tik jai sūnui buvo apie 3 metus, bet jam pabendrauti su sūnumi buvusi žmona neleido. Vėliau taip pat su sūnumi nebendravo, jo nematė. Mokėjo sūnui Radviliškio teismo priteistą išlaikymą (procentais) pagal vykdomąjį raštą 18 metų, neatsimena, kokiais metais buvo teismas, ar buvo kitas teismo sprendimas, nei ištuokos. Dar mokėjo išlaikymą kitai moteriai, kitam vaikui, lyg dukrai, tiksliai nežino, nuo 1972 ar 1973 metų pagal Pakruojo teismo sprendimą. Iš kito vaiko (dukters) neprašo išlaikymo, nes jis nepripažino ir nepripažįsta, kad ji yra jo vaikas, bet teismo sprendimo dėl išlaikymo neskundė, teisme kita moteris bendrą gyvenimą įrodinėjo liudytojų parodymais, todėl teismas priteisė išlaikymą ir tos moters vaikui. Prašo iš sūnaus paramos mokesčiams sumokėti ir pragyvenimui. Sūnui jokių papildomų lėšų, dovanų ar kt., be išlaikymo, neteikė. Sūnų pamatė tik dabar, pirmą kartą teisme. Santuoką su atsakovo mama nutraukė dėl įvykusio konflikto, konflikto metu žmona išsikvietė tėvus ir tėvai ją išsivežė. Po to jis dar bandė bendrauti su žmona, tačiau uošviai sudarė sąlygas, kad jis prie žmonos neprieitų, o žmonos brolis (duomenys neskelbtini) bandė jam kerštauti. Jis daugiau jokių kontaktų su žmona nebeturėjo. Objektyvios kliūtys bendrauti su vaiku – buvusios žmonos brolis ir tai, kad buvusi žmona kūrė kitą šeimą, buvusi žmona, kai vaikui buvo apie 3 metai, paprašė nebendrauti su vaiku, taip su žmona susitarė. Nebendravo ir neprisidėjo prie vaiko auginimo, rūpinimosi, nes manė, kad moka išlaikymo pinigus ir to pragyvenimui užteks, nenorėjo trukdyti kitų gyvenimui. Jis dirbo visą laiką iki 1997 metų ir, išėjęs iš priešgaisrinės tarnybos, dirbo pagal patentą, vykdė turguose prekybą ūkinėmis prekėmis, žemės ūkio produkcija, nes turėjo žemės. Dėl to, kad dirbo pagal patentą, nežinojo ir nepagalvojo, kad bus maža pensija ir tai, kad ne visada išsipirkdavo patentą, sumažina pensijos dydį. Uždarbio tuo metu užteko pragyvenimui, santaupų nekaupė ir neturi. Negali pasakyti, kokia tuo metu apyvarta buvo ir kokiomis pajamomis disponavo, apskaitos nevedė, jokių mokesčių deklaracijų neteikė, tuo metu gyvenant vienam pragyvenimui užteko. Kai vykdė prekybą žemės ūkio produkcija, jis nuo mokesčių buvo atleistas. Kai 1997 metais turtą (duomenys neskelbtini) kaime pardavė, gavo apie 10 tūkstančių litų. Juos išleido pragyvenimui ir pirko mašiną. 2013 metais pardavė žemės sklypą, kurį prieš tai nuomodavo, gavo taip pat apie 10 tūkstančių litų. Prieš gaudamas savivaldybės socialinį būstą, gyvenamąją vietą nuomojosi. Supranta, kad atsakovas turi savo vaikų, kuriuos turi išlaikyti, tačiau iš atsakovo nori paramos, nes jam nėra galimybės pragyventi. Prašo iš sūnaus paramos, nes iš savivaldybės nieko negali gauti, ten jam pasakė, kad jis turi sūnų ir „jei mokėjai išlaikymą, - pas jį kreipkitės dėl paramos“. Iš dukters neprašo išlaikymo, nes jos nepripažino, nepažįsta, nėra gyvenime bendravęs. Prašo tik iš sūnaus, nes viskas buvo dokumentuota, norėjo kurti šeimą, gyvenimą, išsikapstyti iš nelaimių. Jokių indėlių ir santaupų neturi, buvo su banku sudaręs sutartį dėl sąskaitos indėlio kaupimui, tačiau joje kaupėsi iš pensijos kas mėnesį po 10 Eur pervedama suma, o kai pritrūkdavo pinigų, šią sumą iš indėlio sąskaitos bankas pervesdavo į einamąją sąskaitą ir tada ją ir nutraukdavo. Dabar nebekaupia, sutartį nutraukė. Dabar yra pasiėmęs kreditą, nes reikėjo mokėti mokesčius. Su sūnumi nebendravo todėl, kad kai buvo nuvažiavęs pas žmoną ir su ja susitikęs, ji prašė jo netrukdyti, nes paaiškino, kad kuria kitą šeimą. Nebendravo ir dėl buvusios žmonos brolio grasinimų Panevėžyje, o taip pat dėl to, kad žmona dirbo darželyje, su vaikais, buvo baigusi ikimokyklinį ugdymą, todėl buvo įsitikinęs, kad žmona pilnavertiškai prižiūrės sūnų.

Atsakovas D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir papildomai paaiškino, kad jo dėdė (motinos brolis) V. V. negalėjo ieškovui grasinti tuo laikotarpiu, kaip nurodo ieškovas, nes jis buvo tuo metu armijoje, nes dėdei grįžus iš armijos, jam galėjo būti apie 5-6 metus. Tėvą (ieškovą) mato po 41 metų pirmą kartą, su tėvu niekada nėra bendravęs ar susitikęs. Dėl tėvo mokėto išlaikymo nieko nežino, o mama paaiškino, kad nieko nepamena. Mama yra ligonis. Mama antrą kartą ištekėjo, kai jam buvo 8 metai. Mama niekada nieko nepasakojo apie tėvą, tik po ieškinio gavimo pasikalbėjo su mama, kuri daugiau papasakojo,- ieškovas ją mušė. Dėl ieškinio nurodė, kad išlaikymo (paramos) teikti tėvui negali, nes pats vos išgyvena: ketverius metus dirba „(duomenys neskelbtini)“ terminuotomis sutartimis – sezonui, t.y. nuo pavasario iki gruodžio mėnesio. Dabar sutartyje – iki gruodžio 21 d., o kada vėl bus priimtas, ar bus priimtas, nežino, jei priims,- gal tik balandžio ar gegužės mėnesį. Turi žmoną, kuri dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje pardavėja ir ši parduotuvė (duomenys neskelbtini) uždaroma, todėl sausio pabaigoje neteks darbo. Šeimoje yra trys vaikai, iš kurių vienas 18 metų – abiturientas, ruošiasi stoti mokytis, vidurinėlis – 11 metų, penktokas, mažiausioji dukra - 5 metų. Šeimos materialinė padėtis: paskola už sodo namą, moka kas mėnesį už išsimokėtinai paimtus daiktus, moka visus mokesčius. Jokių santaupų neturi. Ieškovui teikti išlaikymą nėra galimybės, nes lėšų patiems vos užtenka, turi galvoti į priekį, kaip patys išgyvens.

Trečiasis asmuo R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir papildomai paaiškino, kad atsakovas D. V. yra jos sutuoktinis, su kuriuo veda bendrą ūkį. Šeima moka paskolą už sodo namą, šiuo metu įmoka yra kas mėnesį po 53 Eur, tačiau gruodžio mėnesį keisis palūkanų norma, todėl gali įmoka pasikeisti. Taip pat yra paėmę išsimokėtinai džiovyklę, vaikui telefoną, nes negali daiktų nusipirkti už grynus pinigus, įmokas sudaro apie: 85 Eur ir 35 Eur. Trijų vaikų maitinimui – pietums mokykloje (maistpinigiai) - išlaidos sudaro apie 30 Eur per savaitę. Visiems mokesčiams (dujos, telefonai ir kt.) sumokėti per mėnesį reikia apie 220-230 Eur. Vidurinysis sūnus turi sveikatos problemų nuo gimimo, todėl vežiojamas pas gydytojus ne tik (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl vienas karto nuvažiavimas – apie 50 Eur. Dalis vaistų nuo 10 metų amžiaus sūnui nebekompensuojami, t.y. tik vieniems vaistams įsigyti reikia apie 40 Eur. Be to, būna ir nenumatytų išlaidų, mažoji mergaitė dažnai serga peršalimo ligomis, todėl reikalingos lėšos vaistams. Vaikai lanko humanistinės pakraipos mokyklą, visi šoka kolektyve „(duomenys neskelbtini)“, su šiuo kolektyvu važiuoja į renginius, todėl būna papildomų išlaidų. Šeimos dabartinės pajamos apie 1600 Eur, tiek ir išleidžia, o kartais dėl išvykų ar kitų reikalų, - pritrūksta lėšų. Šeima gyvena užmiestyje, o vaikai lanko mokyklą mieste. Kadangi nuo namų autobusų stotelė yra už 3 km, todėl vaikai vežiojami į mokyklą automobiliu, kas lemia papildomas išlaidas kurui. Šeima negali skirti ieškovui jo reikalaujamos išlaikymui sumos. Šiuo metu parduotuvė, kurioje ji dirba, likviduojama dėl bankroto, ji dirbs iki 2019 m. sausio 31 d., o vasario 1 d. ji taps bedarbe. Kada vėl susiras darbą, ji nežino. O kadangi ir vyras yra „laikininkas“, todėl tam tikrą laikotarpį jie patys abu bus bedarbiai.

Liudytoja V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra D. V. mamos V. D. draugė, bendramokslė, su kuria daug metų bendrauja, viską apie jos gyvenimą žino. Kai V. D. (D.) išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gyventi, su ieškovu susipažino, ištekėjo už jo, bet pagyveno labai neilgai, nes, D. besilaukdama, ieškovo D. buvo sumušta, ant pilvo buvo diržo žymės, net gydytojai stebėjosi, ar ji su juo ruošiasi gyventi. Po to išvyko pas tėvus, su D. išsiskyrė, pagimdė D. jau gyvendama atskirai nuo D.. Ji dažnai atvažiuodavo pas D. mamą (duomenys neskelbtini), lankėsi, bendravo. Vėliau D. mama išvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten D. lankė darželį. Tvirtina, kad niekada D. tėvas D. nelankė sūnaus. Dėl išlaikymo nieko nežino. Nežino jokių aplinkybių dėl to, kad D. mama V. D. kaip nors būtų draudusi tėvui bendrauti su vaiku. V. D. yra pasakojusi, kad ieškovas D. turėjo sąrašą moterų, kuriame ji buvo septinta. Žino, kad jau prieš vestuves tarp D. tėvų nebuvo santarvės, dar prieš vestuves D. V. barė už pirktą skrybėlę vestuvėms. V. D. sukūrus kitą šeimą, jokių aplinkybių, kad D. biologiniam tėvui būtų draudžiama bendrauti su vaiku, nežino. Kiek kitas V. vyras įtakojo vaiko ir tėvo santykius, pasakyti negali, nes V. D. sukūrus šeimą, ji taip pat turėdama savo šeimą, bendravimas buvo retesnis, todėl visko apie V. D. šeimą nežino. Apie kitus ieškovo A. D. vaikus nieko nežino, žino tik iš V. pasakojimų, kad jis turėjo daug kitų moterų.

Liudytoja S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra atsakovo D. V. močiutės sesuo. Tvirtina, kad ieškovas D. nelaukė sūnaus, nes ieškovas D. dar nėščią savo žmoną mušė su diržu, o vaikui gimus,- jo nelankė, nepažino ir nematė iki šių metų, kol teisme susitiko. Net iš ligoninės sūnaus su jo mama nepasiėmė, nelankė ir ligoninėje. Iš ligoninės paėmė svetimi žmonės, t.y. D. močiutė samdė mašiną, todėl močiutė ir ji važiavo vaiką su mama parvežti. Žino, kad V. D. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui, bet D. ne visada mokėjo: vieną mėnesį mokėjo, tris – nemokėjo. Negali pasakyti, kada V. prisiteisė išlaikymą vaikui, kur V. gyveno tuo metu, kai vaikui buvo priteistas išlaikymas, gal jau (duomenys neskelbtini), gal dar pas tėvus (duomenys neskelbtini) rajone, kaime. Nežino jokių aplinkybių, kad V. D. ar jos tėvai būtų neleidę D. bendrauti ar atvykti pas vaiką. Mano, kad V. leido, bet pats D. nelankė vaiko, nežino, kad kokius nors laiškus ieškovas vaikui būtų rašęs, V. tėvai būtų priėmę D. matytis ir bendrauti su sūnumi, bet pats D. nebendravo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: pensijos gavėjo pažymėjimo, pažymų apie šeimos sudėtį, gimimo bei santuokos įrašų ir liudijimų, gyventojų registro išrašo ir pažymos, pažymų apie išmokas, socialinį draudimą ir stažą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, Pakruojo rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties su jos priedais, mokėjimo dokumentų, Kredito sutarčių, draudimo dokumentų, medicinos dokumentų išrašų, charakteristikos, pažymų, darbo sutarties su priedais, Radviliškio rajono liaudies teismo sprendimo, darbo užmokesčio asmeninių sąskaitų bei asmens kortelių, banko sąskaitų išrašų, dokumentų dėl darbo sutarties nutraukimo, mokesčių deklaracijų, ir teismo posėdžio metu šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas A. D. yra 69 metų amžiaus, senatvės pensininkas, jam šiuo metu (nuo 2018 m. spalio mėnesio) yra mokama 176,79 Eur dydžio senatvės pensija. Ieškovas šeimos neturi, santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) su V. D., nutraukta (duomenys neskelbtini). Ieškovas turto ir santaupų neturi, 2018 m. gruodžio 18 d. su UAB „SB lizingas“ sudarė terminuotą (9 mėnesių trukmės) Vartojimo kredito sutartį dėl 200 eurų sumos vartojimo kredito, mokant kasmėnesines 26,63 Eur įmokas. Ieškovas gyvena 2017 m. gruodžio 1 d. Pakruojo rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 21 pagrindu jam išnuomotame socialiniame būste, kurio nuomos mokestis – 20,45 Eur, moka komunalinius mokesčius, kurių bendra suma per mėnesį sudaro iki 50 eurų. Atsakovas D. V. (pavardė (duomenys neskelbtini) pakeista iš D.) yra ieškovo sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gruodžio 19 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, nes 2018 m. gruodžio 14 d. su juo buvo nutraukta terminuota darbo sutartis, jam iki 2019 m. rugsėjo 26 d. skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios vidutinis dydis per mėnesį – 586,97 Eur. Atsakovas vedęs, šeimoje su sutuoktine R. V. augina tris moksleivius vaikus, iš kurių du sveikatos problemų turintys nepilnamečiai: V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), ir vienas pilnametis (abiturientas) A. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Atsakovo sutuoktinė nuo 2019 m. sausio 31 d. nebedirba. Atsakovas su šeima gyvena sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sodo pastate su ūkiniais pastatais, esančiais 0,0514 ha ploto žemės sklype, įgytame 2005 m. AB SEB bankui suteikus ilgalaikį kreditą (iki 2025 metų), kurio prievolių pagal sutartį įvykdymas užtikrintas šių nekilnojamųjų daiktų hipoteka. Šeima moka kas mėnesį kredito ir palūkanų įmokas, draudžia turtą kreditoriaus naudai, dėl ko kas mėnesį mokamos privalomosios 60 Eur įmokos. Šeima turi vieną transporto priemonę. Iš 2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. vasario 10 d. Vartojimo kredito sutarčių matyti, kad atsakovas ir jo sutuoktinė su UAB „SB lizingas“ yra sudarę terminuotas (10 mėnesių trukmės) Vartojimo kredito sutartis dėl daiktų (telefono ir džiovyklės) pirkimo, todėl sutarties pagrindu mokamos kasmėnesinės 33,17 Eur ir 83,69 Eur įmokos. Taip pat šeima moka gyvenamojo būsto komunalinius ir kt. jo išlaikymo mokesčius, perka kurą namo šildymui, moka už telefono ir interneto paslaugas, pilnai išlaiko savo tris vaikus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.205 straipsnyje reglamentuota vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus. CK 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, o šios straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų. Taigi, pagal minėtą CK 3.205 straipsnio 1 dalį tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis, t.y. išlaikymas tėvams iš jų vaikų gali būti priteisiamas esant dviem aplinkybėms kartu: tėvų nedarbingumui ir paramos reikalingumui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003), tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta. Kadangi asmenų teisė į paramą yra specifinė, ji negali būti siejama tik su asmenų nedarbingumu, t.y. vien ta aplinkybė, jog asmuo yra nedarbingas dėl amžiaus, savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Net ir būdami nedarbingi tėvai neturi teisės į išlaikymą, jeigu jie turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Dėl paramos reikalingumo kriterijų negali būti sprendžiama vadovaujantis vien faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į paramą amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ir pan.; tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens gautas pajamas, turėtą turtą ir turtines teises, objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad į pilnamečių vaikų paramą pretenduojantis asmuo neturi pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas A. D. yra nedarbingas, nes bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra 69 metų amžiaus, senatvės pensininkas. Tačiau atsakovas D. V. ir jo atstovė advokatė paramos ieškovui reikalingumą ginčijo iš esmės tuo, kad ieškovas į paramos reikalingą padėtį dėl gaunamos mažos pensijos - tik 176,79 Eur dydžio senatvės pensijos - pateko išskirtinai dėl savo neatsakingo elgesio.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas A. D. jokių kitų pajamų, išskyrus gaunamą senatvės pensiją, neturi, jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, šeimos neturi, gyvena vienas socialiniame būste. Ieškovas laikotarpiu nuo 1971 m. iki 1996 m. dirbo 5 darbovietėse, jo darbo santykiai, išskyrus epizodinį įsidarbinimą vėlesniu laikotarpiu: 2001 m., 2004 – 2009 m. bei 2016 m., po 1, 2 ar daugiausiai 6 mėnesius, pasibaigė 1996 metais, jam esant 47 metų amžiaus. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad ieškovas, būdamas darbingo amžiaus, negalėjo dirbti dėl neįgalumo ar kitų priežasčių. Nors ieškovas teigė, kad po to, kai nebedirbo, jis užsiėmė individualia veika pagal verslo liudijimus, prekiaudamas turguose ūkinėmis prekėmis bei žemės ūkio produkcija, ir lėšų pragyvenimui turėjo pakankamai, tačiau įvertinus pažymą apie valstybinį socialinį draudimą bei ieškovo pajamų deklaracijas matyti, kad jis šia veikla užsiėmė tik 6 mėnesius 2000 metais ir 15 dienų 2017 metais. Atsižvelgiant į pastaruosius rašytinius įrodymus ir paties ieškovo paaiškinimus, darytina išvada, jog eilę metų ieškovas užsiėmė veikla, vykdoma pagal verslo liudijimą, jos neregistravęs, nemokėjęs socialinio draudimo įmokų ir pan., be to, nesukaupė ir santaupų. Tokiu būdu spręstina, jog ieškovas pats sudarė sąlygas, kad pakankamai ilgą laiką jis nebuvo draustas pensijų socialiniu draudimu, o jam šiuo metu esant senatvės pensininku, turtinė padėtis nėra gera: jokio turto ir santaupų neturi, o mokama senatvės pensija yra mažesnė už šalies vidutinės senatvės pensijos dydį per mėnesį, t. y. atitinkantį beveik tik bazinės pensijos dydį (https://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir, anot ieškovo, yra nepakankama pragyvenimui. Kita vertus, šie duomenys suponuoja išvadą, jog ieškovas šiuo metu turi savo pensiją tvarkyti taip, kad šios lėšos būtų naudojamos itin racionaliai. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad byloje esantys duomenys apie ieškovo turėtą turtą ir sandorius su juo liudija, jog ieškovas nuosavybės teise turėtą turtą: gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), bei 0,9400 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, pardavė atitinkamai 1997 m. ir 2013 m., žemės sklypą prieš tai nuo 2008 metų nuomojęs, ir kaip patvirtina 2010 m. ir 2012 m. pajamų deklaracijos,- gavęs pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos, elgėsi neatsakingai,- jokių santaupų ir iš šių vertingų sandorių (turtas parduotas už 10000 litų sumas) neturi. Taigi, remiantis byloje esančiais įrodymais, yra pagrindas pripažinti pagrįstais atsakovo ir jo atstovės argumentus, kad ieškovas dėl savo dabartinės materialinės padėties yra kaltas tik pats, patekęs į tokią situaciją išskirtinai dėl savo socialiai neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio.

Vertinant ieškovo nurodomą pragyvenimui reikalingą 355 Eur sumą per mėnesį, pažymėtina, jog nors ieškovas ieškinyje pateikė mėnesio išlaidų paskaičiavimą, tačiau, išskyrus mokesčių mokėjimo dokumentus, neteikė jokių minėtas išlaidas/poreikius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys mokesčių mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas išleidžia mokesčiams sumokėti per mėnesį iki 70 Eur sumą. Tuo tarpu kitos jo nurodomos išlaidos bei nurodomą nuolatinį lėšų skolinimąsi nepritekliui kompensuoti ar kitos išlaidos, sąlygojančios didesnius būtinuosius poreikius, vertintinos kaip deklaratyvios, nes jokių šias išlaidas/poreikius pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Kaip žinia, šalyje gydymas nėra mokamas, o dalis vaistų yra kompensuojami valstybės. Tuo tarpu ieškovas net neteikė į bylą įrodymų, kad jis serga kokiomis nors ligomis, nuolat lankosi pas gydytojus, kad jam skiriami vaistai, kurie nėra valstybės kompensuojami ir jis neišgali jų nusipirkti ir t.t. Be to, ieškovas neteikė jokių įrodymų net apie šiuo metu realiai išleidžiamas lėšas maisto produktams, aprangos, higienos, buities priemonėms ar pan., tik deklaratyviai teigė, kad pragyvenimui pensijos neužtenka. Trūkstamos pragyvenimui dalies lėšų ar blogos ieškovo padėties, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina ir ieškovo į bylą pateikta 2018 m. gruodžio 18 d. Vartojimo kredito sutartis dėl 200 eurų kredito, nes jokių duomenų, kam šis kreditas paimtas ir panaudotas, į bylą nepateikta. Todėl šis kreditas nėra pakankamas įrodymas aplinkybei dėl ieškovui trūkstamos lėšų dalies pagrįsti (CPK 177 straipsnis). Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kreipėsi į savivaldybę dėl paramos gavimo, tačiau jokių šias aplinkybes ir gautą neigiamą atsakymą patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Taigi, šis principas suteikia teisę, o kartu ir procesinę pareigą, šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

Kadangi byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodomas pragyvenimo išlaidas, papildomų lėšų poreikį, dedamas pastangas gauti socialines paramas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar ieškovo nurodomos sumos yra būtinos ir gaunamos pensijos realiai jam nepakanka. Teismo vertinimu, nesant byloje minėtų įrodymų dėl pragyvenimui būtinos 355 Eur sumos ir išlaidų, ieškovas atitinka tik vieną iš būtinų sąlygų išlaikymui iš vaikų reikalauti – yra nedarbingas, o atsižvelgiant į aukščiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nors ieškovo gaunamos pajamos ir yra nedidelės, tačiau ieškovas nurodomo paramos reikalingumo ir trūkstamos lėšų pragyvenimui dalies – 182 Eur dydžio sumos – neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Minėta, jog sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nedarbingiems ir paramos reikalingiems tėvams dydžio nustatymo, teismas taip pat turi įvertinti vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismą atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų (CK 3.205 straipsnio 4 dalis).

Vertinant šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šalių turtinė padėtis šiuo metu yra iš esmės panaši. Atsakovas D. V., kaip patvirtina bylos duomenys, yra susituokęs, šeimoje augina ir išlaiko tris vaikus, iš kurių du – nepilnamečiai, turintys sveikatos sutrikimų, trečias – nors pilnametis, tačiau yra dar moksleivis (abiturientas), besimokantis IV gimnazijos klasėje, ir reikalingas tėvų išlaikymo. Atsakovas nuo 2018 m. gruodžio 14 d. nebedirba, jam skirtos mokėti nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis per mėnesį siekia tik 586,97 Eur, - tik nežymiai didesnis nei šiuo metu minimalus darbo užmokestis Lietuvoje. Jo sutuoktinė – trečiasis asmuo R. V. taip pat nuo 2019 m. sausio 31 d. atleista iš darbo, o byloje duomenų apie jos šiuo metu gaunamas pajamas, nėra. Taigi, atsakovo šeimai susidedant iš penkių asmenų, šiuo metu vienam šeimos nariui tenka vos po 117 Eur pajamų per mėnesį, t. y. net mažiau, nei ieškovo gaunamos pajamos. Atsakovas, pagal byloje esančius įrodymus, turi ilgalaikį finansinį įsipareigojimą bankui – šeimos gyvenamąjį būstą įsigijo gavę kreditą iš AB SEB banko, todėl pagal kredito sutartį privalo šiam bankui mokėti kiekvieną mėnesį po 55 Eur sumą iki bus grąžintas (iki 2025 metų) suteiktas kreditas su palūkanomis, o taip pat privalo mokėti šio būsto draudimo įmokas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog atsakovo ir būsto išlaikymo, komunalinių mokesčių, šeimos automobilio, vaikų sveikatos draudimo sumos ir pan., esant 5 asmenų šeimai, ne tik kad proporcingai, tačiau jos ženkliai didesnės nei ieškovo. Todėl įvertinus atsakovo šeimos gaunamas pajamas ir jos skolines, mokestines prievoles, o taip pat atsižvelgiant į atsakovo nurodomus paskaičiavimus, siekiančius 1000 Eur visų trijų moksleivių vaikų išlaikymui, - net nepakankamos tenkinti būtiniausius atsakovo šeimos ir vaikų poreikius. Byloje duomenų apie atsakovo šeimos turimą kitokį turtą ar santaupas, nėra. Todėl teismas, įvertinęs šalių turtinės padėties santykį, sprendžia, jog atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra netgi blogesnė nei ieškovo, todėl atsakovas materialinę paramą pinigais teikti ieškovui neturi galimybės.

Nagrinėjamu atveju byloje taip pat kilo ginčas dėl ieškovo, kaip tėvo, pareigų savo sūnui atlikimo tinkamumo. Atsakovas ir jo atstovė advokatė nurodė, kad ieškovas vengė įgyvendinti tėvo pareigas atsakovui ir tas vengimas yra kaltas, todėl yra pagrindas taikyti CK 3.206 straipsnio 1 dalį ir atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingą tėvą. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad jis pareigą – išlaikyti sūnų iki jo pilnametystės vykdė, nes mokėjo išlaikymą atsakovo motinai, o su sūnumi nebendravo, nes atsakovo motina prašė jų netrukdyti, o jos giminaičiai bendrauti su vaiku neleido.

CK 3.206 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ši norma įtvirtina teismo nuožiūros teisę, t. y. teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų ir panašiai. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti kaltas. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių, kuriose yra pažymėta, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą). Be to jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo santuoka su atsakovo motina V. D. nutraukta Radviliškio rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Atsakovas jo tėvų santuokos nutraukimo momentu tebuvo 10 mėnesių amžiaus. Atsakovas tiek savo atsiliepime, tiek teismo posėdžiuose, atkakliai tvirtino, kad savo tėvo nepažinojo, su juo niekada nebendravo, jo tėvas neaugino, tėvą jis pamatė būdamas 41 metų amžiaus tik teisme, šios bylos nagrinėjimo metu. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo teiginiais, jog ieškovas neaugino, nesirūpino, neauklėjo savo sūnaus, atsakovą užaugino viena motina. Pastarų atsakovo teiginių ieškovas iš esmės net neginčijo. Ieškovas ir jo atstovas advokatas teigė, kad ieškovas teikė sūnui išlaikymą ir tai yra pakankama sąlyga pripažinti, kad ieškovas tinkamai atliko savo pareigas nepilnamečiui sūnui. Tačiau bylos duomenys liudija, kad net išlaikymas sūnui, jam esant nepilnamečiui, geranoriškai ieškovo teiktas nebuvo. Ieškovas į bylą teismo sprendimo dėl išlaikymo sūnui priteisimo nepateikė, tačiau pats ieškovas pripažino ir byloje esantys rašytiniai įrodymai - darbo užmokesčio asmeninių sąskaitų bei asmens kortelės patvirtina, kad išlaikymas sūnui, mokamas V. D. (vėliau – D.), išskaitant iš ieškovo A. D. darbo užmokesčio pagal vykdomąjį raštą buvo mokamas laikotarpiais nuo 1985 m. iki 1986 m., 1989 m., taip pat nuo 1992 m. iki 1994 m., taip pat pagal vykdomąjį raštą išlaikymas kitam vaikui buvo išskaitomas iš darbo užmokesčio, mokant lėšas kitos moters naudai, o nuo 1979 m. iki 1990 m. šiose dokumentuose yra žymos apie tai, kad A. D. turėjo du vaikus. Ieškovas pripažino, kad kita moteris turėjo dukrą, kurios tėvystė nustatinėta teisme, o išlaikymas kitam vaikui taip pat buvo priteistas iš ieškovo, tačiau išlaikymo iš jos nereikalauja, nes jos nepripažįsta. Kita vertus, iš paminėto Radviliškio rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo matyti, kad V. D., nagrinėjant santuokos nutraukimo su A. D. bylą, teisme nurodė aplinkybę, jog A. D. geruoju nedavė lėšų sūnaus išlaikymui. Liudytoja S. M. taip pat patvirtino, kad išlaikymas sūnui priteistas V. D. iniciatyva. Taigi, aukščiau paminėtos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog ieškovas net išlaikymo pareigos vaikui geruoju nevykdė, nes išlaikymas nepilnamečiui atsakovui buvo priteistas ir išieškotas iš ieškovo priverstine tvarka, o priverstinis išlaikymo išieškojimas nustatytomis aplinkybėmis negali būti prilyginamas tinkamu tėvo pareigų vykdymu.

CK 3.155 straipsnyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (1 dalis); tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (2 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 straipsnis). Kaip teisingai pažymėjo atsakovo atstovė, tuo metu, kai atsakovas buvo nepilnametis, tėvų pareigos vaikams, reglamentuotos galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normose, buvo analogiškos. Taigi, ieškovo, kaip tėvo, pareigos neapsiribojo vien išlaikymo teikimu, ieškovas turėjo pareigą atsakovą auklėti, prižiūrėti, juo rūpintis ir sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis. Pažymėtina, kad tėvui gauti iš vaiko išlaikymą yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).

Iš Radviliškio rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo nustatyta, kad V. D. teisme nurodė, kad tuomečiam sutuoktiniui A. D. ją sumušus ir jai išėjus gyventi pas savo tėvus, sūnaus A. D. nė karto neaplankė, o pats A. D. taip pat pripažino, kad per 6 mėnesius neatvyko pas sūnų ir savo sutuoktinę. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti tų aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Teismo posėdžio metu liudytoja S. M. patvirtino, kad ieškovas net nelaukė sūnaus, nes jis savo nėščią žmoną sumušė, o vaikui gimus,- jo nelankė, nepažino ir nematė iki šių metų, kol jie susitiko teisme; ieškovas sūnaus nelankė ir ligoninėje, jo kartu su žmona iš ligoninės net nepasiėmė. Atsakovas teigė, kad jis net nepažinojo ir ne tik iki pilnametystės, bet iki šios bylos nagrinėjimo, niekada nebendravo su savo tėvu. Šiuos teiginius teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja V. J.. Teismas netikėti atsakovo ir liudytojų parodymais, esant byloje nustatytiems duomenims, neturi pagrindo. Beje, ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytų aplinkybių, dalies jų ir neginčijo.

Teismas taip pat laiko reikšminga ir tą aplinkybę, jog, anot atsakovo, jis savo tėvo pavardę apsisprendė pakeisti būtent dėl to, kad jis niekada nepažino savo tėvo, jam tėvo pavardė neturėjo jokios sąsajos su jam artimais ar bent pažįstamais žmonėmis. Todėl, teismo vertinimu, visi byloje nustatyti duomenys leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog nuo pat atsakovo gimimo jį užaugino tik mama, ieškovas niekada negyveno kartu su sūnumi, juo net nesidomėjo, niekada neaugino, nelankė, nesirūpino juo, neprižiūrėjo, neauklėjo ir pan. dėl savo paties kaltės, o atsakovas, atitinkamai ir ieškovas, niekada ir nepažino vienas kito (CPK 185 straipsnis).

Kritiškai vertinti ieškovo argumentai apie tai, kad jis su sūnumi nebendravo, nes sūnaus motina dirbo darželyje, su vaikais, buvo baigusi ikimokyklinį ugdymą, todėl buvo įsitikinęs, kad žmona pilnavertiškai prižiūrės sūnų. Tėvai, net gyvenantys skyrium, turi pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis); tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis); už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Atmestini kaip visiškai jokiais įrodymais nepagrįsti ieškovo teiginiai ir dėl to, kad jam buvo uždrausta bendrauti su sūnumi. Liudytoja S. M. – atsakovo močiutės sesuo nurodė, kad jokių aplinkybių apie tai, kad A. D. nebuvo leista bendrauti su sūnumi, nežino, taip pat patvirtino, kad atsakovo motinos tėvai tikrai būtų leidę ieškovui matytis ir bendrauti su sūnumi, bet pats ieškovas nerodė iniciatyvos, su vaiku nebendravo, jo nelankė, net laiškų nerašė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir apie tai, kad buvusios sutuoktinės brolis jam grasino ar pan. Todėl teismas visus šiuos ieškovo argumentus vertina kaip deklaratyvius ir atmeta kaip visiškai nepagrįstus (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus visumą nustatytų duomenų, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiui atsakovui ir dėl to ieškovas neteko savo subjektinės teisės reikalauti išlaikymo iš atsakovo vadovaudamasis CK 3.205 straipsnio nuostatomis. Tokiu būdu, byloje esant pakankamai duomenų, patvirtinančių egzistuojant CK 206 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimo nuo išlaikymo pareigos pagrindą, ieškinys atmestinas, o atsakovas atleistinas nuo pareigos išlaikyti ieškovą.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš 2018 m. liepos 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimo matyti, kad ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbai apmokėti, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas, o dėl šių išlaidų priteisimo šalis turi pateikti teismui prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, pateikiant išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis).

Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokatės pagalbai apmokėti. Iš teismui pateikto prašymo su išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais: sąskaita už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitais, matyti, kad atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jos pagrįstos, realios ir būtinos. Todėl atsakovo prašymas tenkintinas visiškai ir iš ieškovo priteistina atsakovui 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kadangi, kaip minėta, ieškovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl išlaidos valstybei iš jo nepriteistinos (CPK 96¹ straipsnio 2 dalis), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 100 procentų atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.