Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kagneta“ dėl žalos atlyginimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsisakymas nuo patikslinto ieškinio dalies – 39,99 Eur turtinės žalos priteisimo priimtinas, šioje dalyje civilinė byla nutrauktina, likusioje dalyje patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio dalies atsisakymo ir bylos nutraukimo toje dalyje

Tiek pradiniu, tiek patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 84,80 Eur išlaidų medikamentams ir į šią sumą įskaičiavo 39,99 Eur išlaidas diktofonui įsigyti. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad šis kvitas į bylą pateiktas per klaidą, ko pasėkoje, per klaidą išdidėjo išlaidos medikamentams. Teismo posėdyje ieškovė atsisakė ieškinio šioje dalyje nurodydama, kad atsisakymo nuo ieškinio dalies pasekmės jai žinomos. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Nenustačius, kad ieškovės dalies reikalavimų pagal ieškinį atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, ieškovės ieškinio atsisakymas dalyje dėl 39,99 Eur žalos priteisimo yra priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis ir 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Išaiškintina, kad priėmus ieškinio atsisakymą, ieškovė praranda teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl darbdavio atsakomybės už žalą darbuotojo sveikatos sutrikdymo atveju sąlygų

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Taigi tam, kad konkrečiam asmeniui būtų galima taikyti materialinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos sąlygos: 1) žala; 2) ji padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) neteisėtos veikos ir žalos priežastinis ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, darbo sutarties šalis, dėl kurios kaltės kita sutarties šalis patyrė žalą, privalo ją atlyginti.

DK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau – DSSĮ). Pareigą sudaryti tokias sąlygas turi darbdavys (DSSĮ 3 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 1 dalis). DK 158 straipsnio 2–4 dalyse numatyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę neatleidžia darbdavio nuo minėtos darbdaviui nustatytos pareigos. Darbdavys turi imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje (DSSĮ 19 straipsnio 2 dalis), kuri, be kita ko, turi apimti kontrolę, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 5 punktas). DSSĮ 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrieji principai, kuriais vadovaujasi darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti. Vienas iš nurodytų principų – darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą vertinimas (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ar gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes).

DSSĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams turi būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti.

Remiantis DSSĮ 46 straipsnio 2 dalimi, darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, bendrasis darbdavio atsakomybės principas yra absoliutus ir imperatyvus darbdavio deliktinės prievolės nukentėjusiam darbuotojui atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė atsiliepdama į pradinį ieškovės ieškinį nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir atmestinas dėl to, jog ieškovė išimtinai pati kalta dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, tačiau administraciniam teismui patvirtinus 2023 m. spalio 11 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto teisėtumą, iš dalies pripažino ir darbdavio kaltę.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas; 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024, 35 punktas).

Minėta, kad ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 45 punktas; 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024, 36 punktas).

Nagrinėjamu atveju, dėl 2023 m. spalio 11 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto teisėtumo atsakovė kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus, kuris 2024 m. balandžio 24 d. Sprendimu atsakovės skundą atmetė, o LVAT 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi šį Sprendimą paliko galioti. Trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvavo šioje byloje esanti ieškovė. 2024 m. balandžio 24 d. Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-5050-414/2024 vienareikšmiai patvirtina, kad toje byloje administracinės bylos įrodinėjimo dalyką sudarė ne tik papildomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo pagrįstumas, bet ir priimtame ginčijamajame akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys.

Nustatyta, kad Regionų administracinio teismo išnagrinėtoje byloje teismas konstatavo, kad Ginčijamo akto 10-ajame punkte nurodytas Štampavimo staklių nesaugumas (nebuvo paženklintas jo atitiktį saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimas patvirtinančiu ženklu CE ir neturėjo EB tipo atitikties deklaracijos; Įrenginys neturėjo jokių gamintojo originalių techninių dokumentų bei naudojimo instrukcijos; Įrenginio vertikaliai aukštyn-žemyn judanti dalis, kuri darbuotojai buvo pasiekiama iš jos darbo vietos, neturėjo įrengtų saugos įtaisų, automatiškai sustabdančių įrenginio darbą darbuotojui patekus į įrenginio pavojingą zoną ar pernelyg arti priėjus prie jo judančios dalies; Ant įrenginio nebuvo darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti skirtų saugos ir sveikatos ženklų, įspėjimų bei kitos darbuotojams lengvai suvokiamos reikšmingos tekstinės ir/ar grafinės informacijos apie saugų įrenginio naudojimą, jo valdymą bei galimą pavojų dirbant su juo), kurį lėmė darbo priemonių neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams, pagrįstai pripažinta kaip tiesioginė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Teismas nurodė, kad 2020 m. vasario 28 d. akte užfiksuota aplinkybė, jog presas suveikė nevalingai paspaudus pedalą ir J. S. nesutikimas su šia aplinkybe (ji teigia, kad jokių nevalingų judesių neatliko, presas suveikė savaime ir nukirto dešinės rankos pirštus), patvirtina, jog Inspekcija pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo J. S. veiksmų, gaminius išimant nesinaudojant kabliu su magnetu, kuris visuomet buvo prie įrenginio, vertinti kaip priežastį, tiesiogiai nulėmusią nelaimingą atsitikimą darbe. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo tai, jog J. S., išimdama gaminius, nesinaudojo kabliu su magnetu.

LVAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą apeliacine tvarka taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog Įrenginys neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, Įrenginio vertikaliai aukštyn-žemyn judanti dalis, kuri darbuotojai buvo pasiekiama iš jos darbo vietos, neturėjo įrengtų jokių saugos įtaisų, automatiškai sustabdančių įrenginio darbą darbuotojui patekus į Įrenginio pavojingą zoną ar pernelyg arti priartėjus prie jo judančios dalies, t. y. nepaneigė, kad Įrenginys galėjo įsijungti savaime. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodomi argumentai, kad J. S. buvo apmokyta naudotis Įrenginiu, ar kad ji nenaudojo įrankio, eliminuojančio galimybę žmogaus kūno dalims patekti tarp judančių detalių, nepaneigia atsakovo nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe priežasties, t. y. Įrenginio neatitikimo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams ir savaiminio Įrenginio įsijungimo, nes, nesant savaiminio Įrenginio įsijungimo galimybės, net ir nesinaudojant reikiamais įrankiais, Įrenginys nebūtų suveikęs.

Dėl aukščiau nurodyto teismas sprendžia, kad pirmiau išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis ir jų vertinimu, jos sudarė įrodinėjimo dalyką nurodytoje byloje, todėl šioje nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad esant pagrindui nagrinėjamoje byloje taikytina prejudicija, o atsakovė negali remtis aplinkybėmis, kurios yra paneigtos ankstesniais teismų sprendimais. Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytos aplinkybės pripažįstamos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas), vien tokių faktų egzistavimas sudaro teisinį pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė naujai nagrinėjamoje byloje nebegali paneigti šių faktų ir jas patvirtinančių aplinkybių, kas tuo pačiu sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju, tiesioginė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo štampavimo staklių nesaugumas, kurį lėmė darbo priemonių neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams.

Nagrinėjant bylą teisme atsakovė įrodinėjo, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne tik atsakovei priklausantis įrenginys, kuris pripažintas nesaugiu, bet ir ieškovės didelis neatsargumas, nes jeigu ieškovė būtų laikiusis Darbuotojo, dirbančio štampavimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. SDi0 reikalavimų, t. y. jei ji išimdama gaminius iš preso, būtų tai dariusi ne rankomis, o naudojusi kablį su magnetu, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Šį argumentą grindė tuo, jog 2021 m. gruodžio 23 d. Regionų apygardos administracinio teismo Sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3797-644/2021 nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugsėjo 22 d. buvo supažindinta su Darbuotojo, dirbančio štampavimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcija Nr. Sdi0. Ieškovė neginčijo Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale esančio jos parašo, tačiau paaiškino, kad parašą padėjo formaliai, darbdaviui paprašius, nesusipažinusi su instrukcija.

Teismas pažymi, kad netgi jei darbdavys supažindino ieškovę su nurodyta instrukcija 2019 m. rugsėjo 22 d., jis tai padarė ženkliai pavėlavęs, t. y. be trijų dienų praėjus lygiai metams po ieškovės įdarbinimo (duomenys neskelbtini) pareigose. Kita vertus, 2019 m. rugsėjo 22 d. buvo sekmadienis, o ieškovės darbo sutartyje nurodyta kad ieškovei nustatoma darbo laiko norma 40 valandų trukmės, 5 darbo dienų savaitėje su 2 poilsio dienomis. Tokios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti į bylą pateikto rašytinio įrodymo – aukščiau nurodyto žurnalo kopijos tikrumu.

Jei laikyti, kad ieškovė visgi buvo supažindinta su darbų saugos instrukcija, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kad kokiomis nors priemonėmis buvo tikrinama, ar ieškovė tinkamai suprato saugos reikalavimus ir kaip turi elgtis dirbdama su štampavimo staklėmis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad darbuotojai būtų buvę reguliariai tikrinami, kaip jie laikosi darbo saugos ir kaip naudojasi darbo saugos priemonėmis (Sprendimo 13 punktas). Todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog atsakovė tinkamai kontroliavo, kaip darbuotojai, dirbdami su įrenginiais, vykdo instrukcijas, susijusias su darbų sauga, kad tikrino, kad darbų saugos instrukcijų būtų laikomasi. Nesant kitų šias aplinkybes galinčių atskleisti įrodymų byloje, teismas daro išvadą, kad darbdavys nebuvo darbovietėje sukūręs tokios sistemos, kad būtų tinkamai kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi darbų saugos ir sveikatos reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovės, kaip darbdavės, nerūpestingumas pasireiškė būtent efektyvios darbų saugos reikalavimų laikymosi įmonėje kontrolės sistemos nesukūrimu, todėl nustatytas atsakovės nerūpestingumas yra susijęs netiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Todėl atsakovei civilinė atsakomybė dėl ieškovei kilusios žalos tenka ir šiuo pagrindu.

Pasisakant dėl atsakovės argumento, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra ir ieškovės didelis neatsargumas pažymėtina, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 24 d. Sprendimu taip pat pasisakė, kad „nėra pagrindo J. S. veiksmų, gaminius išimant nesinaudojant kabliu su magnetu, kuris visuomet buvo prie įrenginio, vertinti kaip priežastį, tiesiogiai nulėmusią nelaimingą atsitikimą darbe“ (Sprendimo 22 punktas), o LVAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą apeliacine tvarka konstatavo, kad „pareiškėjo nurodomi argumentai, kad J. S. buvo apmokyta naudotis Įrenginiu, ar kad ji nenaudojo įrankio, eliminuojančio galimybę žmogaus kūno dalims patekti tarp judančių detalių, nepaneigia atsakovo nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe priežasties, t. y. Įrenginio neatitikimo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams ir savaiminio Įrenginio įsijungimo, nes, nesant savaiminio Įrenginio įsijungimo galimybės, net ir nesinaudojant reikiamais įrankiais, Įrenginys nebūtų suveikęs.“

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad žala ieškovei padaryta štampavimo staklėmis, taigi – didesnio pavojaus šaltiniu. Šiuo atveju, aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai 2018 m. balandžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018, kurioje teismas pasisakė dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo sveikatos sužalojimo atveju. Teisėjų kolegija nurodė, kad nukentėjusio asmens didelis neatsargumas gali būti pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo civilinės atsakomybės (ją mažinti), jei jis įrodo, kad žala atsirado būtent dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą lėmė būtent mechanizmo (didesnio pavojaus šaltinio) trūkumai (kaip nagrinėjamu atveju – staklės buvo eksploatuojamos neįrengus automatinio stabdymo įtaiso), tai nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai, neturėję lemiamos reikšmės nelaimingo atsitikimo kilimui ir jo pasekmėms, pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį negali būti traktuojami kaip nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir atitinkamai pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo didelio neatsargumo, nulėmusio žalos kilimą, nenustatyta – vien ta aplinkybė, kad jis valė išjungtas stakles pjūklams dar besisukant iš inercijos, negalėjo nulemti žalos kilimo, nes esant tvarkingam mechanizmui (įrengtam automatinio stabdymo įtaisui) ir dėl to pjūklams laiku sustojus, būtų išvengta pasekmių – plaštakos sužalojimo. Taigi būtent atsakovės staklių trūkumas (nesant automatinio stabdymo įtaiso) lėmė žalos kilimą, o šios nutarties 39 punkte nurodytų pareigų neatlikimas (ieškovui leista dirbti su staklėmis, prieš tai jo neapmokius ir neatestavus įmonėje nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo tvarka, nesupažindinus su daugiapjūklių medžio pjovimo staklių gamintojų nustatytais darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais ir kt.) lėmė netinkamus (neatsargius) ieškovo veiksmus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai neturėjo teisinio pagrindo mažinti iš atsakovės ieškovui priteistinos žalos dydį (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą dėl CK 6.270 straipsnio 1 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo, nagrinėjamu atveju nustačius, kad didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą lėmė mechanizmo trūkumai (Sprendimo 22 punktas ir 23 punktas), nukentėjusiosios neatsargūs veiksmai, neturėję lemiamos reikšmės nelaimingo atsitikimo kilimui ir jo pasekmėms, pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį negali būti traktuojami kaip didelis neatsargumas ir pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo atsakomybės ar ją mažinti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

Atsakovė pateikė 2021 m. birželio 22 d. Pažymą iš kurios matyti, kad ieškovė pas atsakovę dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. liepos 24 d. ir jos vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 31 Eur. Atleidžiant ieškovę iš darbo jai buvo priskaičiuota 713 Eur už nepanaudotas atostogas. Ieškovė neginčijo atsakovės pateiktoje Pažymoje esančių duomenų. Teismo paskaičiavimu, jei nebūtų įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, ieškovė iki 2020 m. liepos 23 d. (iki atleidimo iš darbo) pas atsakovę būtų dirbusi 104 dienas (įskaitant oficialias nedarbo dienas) ir atitinkamai uždirbusi 3 224 Eur (31 Eur × 104 d.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jai iš VSDFV iki 2020 m. liepos 30 d. išmokėta 1 942,88 Eur ligos išmoka, atleidžiant iš darbo ji gavo 713 Eur išmoką ir 2020 m. liepos 23 dienai priskaičiuota 1 073,06 Eur netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Taigi, už laikotarpį iki atleidimo iš darbo ieškovei buvo paskaičiuota ir išmokėta 3 728,94 Eur, kas sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė pajamų gavo daugiau, nei būtų uždirbusi, todėl ji už šį laikotarpį turtinės žalos nepatyrė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei nuo 2020 m. liepos 23 d. iki 2021 m. liepos 22 d. buvo nustatytas 90 proc. darbingumo lygis, t. y. netektas darbingumas sudarė 10 proc. Teismo paskaičiavimu, laikotarpiu nuo netekto darbingumo nustatymo datos 2020 m. liepos 23 d. iki 2021 m. vasario 28 d., jeigu nebūtų nustatytas netektas darbingumas, ieškovė pas atsakovę būtų dirbusi 153 dienas (įskaitant oficialias nedarbo dienas) ir gavusi 4 743 Eur pajamų (31 Eur × 153 d.). Taigi, dėl atsakovės kaltės ieškovė prarado (negavo pajamų) 474,30 Eur (4 743 Eur × 10 proc.). Tačiau per visą šį laikotarpį ieškovei sumokėta Nedarbo draudimo išmoka sudaro 2 004,77 Eur. Ši suma ženkliai viršija ieškovės iš atsakovės dėl jos kaltės negautas pajamas.

Kaip minėta, už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais, turi atlyginti darbuotojui ją tik toje dalyje, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Kasacinis teismas savo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008 yra konstatavęs, jog žalos (kaip negautų pajamų) atlyginimo suma savo teisine prigimtimi nėra tapati negauto darbo užmokesčio priteisimui. Ieškovės žala negautų pajamų forma turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Darytina išvada, kad ieškovės nedarbo draudimo išmokos suma ne tik padengia, bet ir viršija dėl atsakovės kaltės ieškovės negautų pajamų sumą per aptariamą laikotarpį, todėl teismas sprendžia, kad priteisti ieškovei turtinę žalą negautų pajamų pavidalu nėra pagrindo.

Ieškovė taip pat prašė priteisti turėtas išlaidas medikamentams 44,81 Eur sumoje, atsakovė dalį šių išlaidų kvestionavo nurodydama, kad tinkleliai tvarstymui pirkti ne ieškovei, o vaistai epilepsijai gydyti nesusiję su nelaimingu atsitikimu darbe.

Teismas pažymi, kad atsakovės nesutikimas su nurodyta reikalavimų dalimi deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais argumentais. Pažymėtina, kad nors įrodyti žalos dydį yra ieškovo pareiga, tačiau sutinkamai su CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ne tik savo reikalavimus bet ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina tai, jog ieškovė po nelaimingo atsitikimo darbe išgyveno ne tik fizinę, bet ir dvasinę traumą. Todėl nerimą mažinantys ar turintys poveikį nervų sistemai ir psichikai vaistai, įsigyti tuoj po nelaimingo atsitikimo leidžia daryti teismui labiau tikėtiną išvadą, kad jie buvo įsigyti dėl patirtos traumos. Analogiškai vertintinas atsakovės nesutikimas dėl tinklelio tvarsčio įsigijimo. Todėl teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus, kaip nepagrįstus, ir atsakovei neginčijant išlaidų paskaičiavimo medikamentams įsigyti, patikslintą ieškinį šioje dalyje tenkina.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015), taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-661/2020). Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti įvertintini jo nustatymo kriterijai tuo aspektu, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) nuo 2003 metų iki 2012 metų buvo priteisiama nuo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) iki 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003; 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 priteista virš 21 000 Eur (nukentėjusiam sunkiai sutrikdyta sveikata), civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2015 – virš 57 000 Eur (nukentėjusioji nedarbinga 100 procentų). Teismo praktikoje priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai individualiais atvejais, kai sunkiai sužalota asmens sveikata, nustatyta profesinė liga ar įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sudaro nuo 11 000 Eur iki 25 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 nurodoma kasacinio teismo praktika).

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje priteistos neturtinės žalos dydžiai sveikatos sutrikdymo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinio susirgimo atvejais yra tokie: 25 000 Eur priteista ieškovui, patyrusiam sunkų sveikatos sužalojimą, dėl kurio jis visam gyvenimui tapo neįgalus, prarado 45 proc. darbingumo, jam buvo atlikta pirštų ir dalinė plaštakos amputacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018); 11 000 Eur priteista ieškovei, dėl profesinės ligos netekusiai 60 proc. darbingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015); 21 721,50 Eur (75 000 Lt) priteista darbuotojui, dėl nelaimingo atsitikimo darbe tapusiam visiškai nedarbingam, paralyžiuotam ir turinčiam nuolatinės slaugos poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Panašiai neturtinės žalos dydžio klausimas sprendžiamas ir kitų teismų praktikoje. Pagal naujausią apygardos teismų formuojamą praktiką patyrus nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama tokio dydžio neturtinė žala: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-661-565/2014 darbuotojui priteista 15 000 Lt (5 179,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (darbuotojas patyrė traumą – kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžį (dėl užkritusio rąsto)); Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-53-773/2020 darbuotojui priteista 3 000 Eur neturtinės žalos (darbuotojui lūžo kairio šlaunikaulio pergumburis – dubens kaulas (pripažintas nukentėjusiojo didelis neatsargumas)); Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi Nr. e2A-167-538/2021 darbuotojui priteista 5 000 Eur neturtinės žalos (darbuotojui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl patirtų nudegimų ir kaulų lūžių, įvykus eismo įvykiui dėl vilkiko priekinio kairiojo rato dehermetizacijos). 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1381-638/2021 nukentėjusiajam buvo priteistas 3 000,00 Eur žalos atlyginimas (užkritus kopėčioms patyrė galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko išsivystė potrauminis sindromas, organinis asteninis sutrikimas, potrauminė amnezija, lūžo du dantys, padarytos trys žaizdos galvoje ir veido srityje). Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi Nr. e2A-234-642/2022 nukentėjusiajam priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (nukritus ant rampos nukentėjusysis patyrė dešinio peties traumą – kaulo lūžį ir sausgyslių plyšimą (įvertinant tai, jog teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog sumažėjo nukentėjusiojo socialinės galimybės, ieškovo patirta trauma neturės reikšmingos įtakos jo tolimesnio gyvenimo kokybei).

Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra ne kartą pasisakęs, kad vertinant nurodytos žalos atlyginimo dydį būtina atsižvelgti ir į infliaciją. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė darbe buvo sužalota negrįžtamai: traumuoti du dešinės plaštakos pirštai, kurie dėl traumos iš dalies amputuoti. Ieškovė patyrė tiek fizinį, tiek ir dvasinį skausmą, netikrumą dėl ateities, socialinę adaptaciją, ilgai negalėjo susitaikyti su traumos pasekmėmis – daline dešinės rankos pirštų amputacija, jai prireikė psichologų pagalbos ir nervų sistemą veikiančių vaistų. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio trauma neabejotinai susijusi ne tik su estetiniais ir funkciniais nepatogumais, bet ir su saviverte, moteriškumu, socialiniu komfortu. Šie kriterijai lemia, kad dėl sveikatos sužalojimo ieškovei turi būti atlyginama pakankamai kompensuojanti jos išgyvenimus neturtinė žala.

Kaip nustatyta, trauma įvyko dėl darbdavio kaltės, ieškovės elgesys neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo atsiradimui. Darbdavys ne tik neatsiprašė darbuotojos, bet ilgą laiką visiškai nepripažino savo atsakomybės ir dėl įvykio išimtinai kaltino ieškovę, nesuteikė jokios paramos ar materialinės pagalbos.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio vertintina atsakovės turtinė padėtis. Viešai prieinami duomenys (https://rekvi.lt/companies/view/16609) patvirtina, kad atsakovė yra daugybę metų veikiantis juridinis asmuo, didelė pelninga įmonė, valdanti didelį turtą. Tuo tarpu ieškovė yra silpnesnioji darbo santykių pusė, kurios pragyvenimo šaltinis yra minimalios darbinės pajamos.

Atsižvelgiant į naujausią apygardos teismų formuojamą praktiką patyrus nesunkų sveikatos sutrikdymą (Sprendimo 50 punktas), į tai, jog nurodytos paskutinės nutartys yra priimtos prieš 4 ir daugiau metų, t. y. į tai, kad nuo 2022 metų infliacija Lietuvoje pasižymėjo dideliu šuoliu, o taip pat į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, artimiausias prognozes ir panašaus pobūdžio faktorius, verčiančius kelti atsakomybės už neturtinę žalą dydį, nes šiuo metu nustatyta kompensacija laikui bėgant gali nebeatitikti pasikeitusios teisinės ir visuomeninės realybės, teismo vertinimu, teisėtas ir pagrįstas atsakovės neteisėtus veiksmus/neveikimą atitinkantis ir ieškovės neturtinę žalą galintis kompensuoti neturtinės žalos dydis yra 6 000 Eur. Tokio dydžio kompensacija laikytina teisinga atlyginant ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kompensuojančia ieškovės patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, byloje nustatytus ieškovės neturtinių vertybių pažeidimus.

Dėl procesinių palūkanų

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Ieškovė taip pat pareiškė prašymą skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes atsakovė skundė jai nepalankius administracinius aktus, ginčijo papildomo tyrimo teisėtumą, rėmėsi vėliau panaikintu dvišalės komisijos aktu ir taip faktiškai užkirto kelią operatyviam civilinės bylos išnagrinėjimui bei teisingam žalos atlyginimui. Dėl to ieškovė patyrė ne tik papildomas bylinėjimosi išlaidas administracinėse bylose, bet ir šios bylos nagrinėjimas užtruko beveik šešerius metus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju, atsakovė naudojosi įstatyme numatytomis savo procesinėmis teisėmis skųsti, jos nuomone, nepagrįstus administracinius aktus, tačiau nepaisant to, kad šis procesas užtruko, teismo vertinimu, toks jos elgesys niekaip negali būti vertinamas kaip tyčinis nesąžiningas elgesys ir tuo pačiu piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Teismui nenustačius aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti CPK numatytas teisines pasekmes atsakovei dėl netinkamo elgesio, ieškovės prašymas atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie 2 580,00 Eur (2 080,00 Eur + 500,00 Eur) išlaidas už advokatės Vitos Neverauskaitės teisinę pagalbą (2021 m. liepos 19 d. ieškinio dok. reg. Nr. CBP-14863 priedas; 2026 m. liepos 20 d. dok. reg. Nr. DOK-79392; 2026 m. liepos 28 d. dok. reg. Nr. DOK-81726).

Pagal pateiktą ataskaitą dėl panaudoto honoraro byloje dėl žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2026 m. liepos 19 d. suteikta už 2 470,00 Eur; apmokėta 2 080,00 Eur – 2021 m. rugsėjo 9 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 836866 (650,00 Eur), 2026 m. gegužės 30 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1129754 (830,00 Eur), 2026 m. birželio 12 d. mokėjimu (600,00 Eur) ir 2026 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1129755 (500,00 Eur).

Atsakovė į bylą pateikė įrodymus apie 1 694,00 Eur (1 089,00 Eur + 605,00 Eur) išlaidas už advokato Gintaro Dabkevičiaus teisinę pagalbą (2021 m. rugpjūčio 4 d. dok. reg. Nr. DOK-98641; 2023 m. gegužės 10 d. dok. reg. Nr. DOK-58581; 2026 m. liepos 20 d. dok. reg. Nr. DOK-79268).

2021 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. INV-2021-0159 nurodyta, kad 484,00 Eur išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį surašymas; apmokėta 2021 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 34209237;

2023 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. INV-2023-0106 nurodyta, kad 605,00 Eur išlaidas sudaro pasirengimas bylai ir bylos vedimas teisme; apmokėta 2023 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 34211340;

Pagal ieškovės patikslintą ieškinį yra patenkinti 32,76 proc. reikalavimų (iš ieškovės prašomos 18 451,13 Eur sumos priteista 6 044,81 Eur), todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių padalinamos vadovaujantis šia proporcija.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo atveju, atlyginimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Mokėtinas žyminis mokestis už šiuos ieškinio reikalavimus – 18 451,13 Eur (18 491,12 Eur – 39,99 Eur) sudaro 416,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai (32,76 proc.) valstybei iš atsakovės priteistina 151,02 Eur (416,00 Eur × 32,76 proc.) žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistina 845,21 Eur (2 580,00 Eur × 32,76 proc.) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei – 1 139,05 Eur (1 694,00 Eur × 67,24 proc.) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 293,84 Eur (1 139,05 Eur – 845,21 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteisiamos, kadangi iš kiekvienos šalies priteistinas šių išlaidų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Atsisakymą nuo patikslinto ieškinio dalies 39,99 Eur sumoje priimti, civilinę bylą Nr. e2-1462-435/2026 šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti ieškovei, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“, juridinio asmens kodas 135707463, ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,81 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 81 ct) turtinės žalos atlyginimą, 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 044,81 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kagneta“, juridinio asmens kodas 135707463, 293,84 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“, juridinio asmens kodas 135707463, 151,02 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 02 ct) žyminio mokesčio (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.