Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas R. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Lukiškių pieninė“ turtinę žalą (negautas pajamas) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 69,39 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d., priteistas išmokas indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, 9 400 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinę žalą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 186-184). Nurodė, kad ieškovas R. C. nuo 2014 m. kovo 19 d. dirbo UAB „Lukšių pieninė“ gamybos darbininko pareigose pagal darbo sutartį Nr. 835. 2015 m. rugsėjo 4 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas patyrė traumą. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko tuo metu, kai ieškovas dirbo šaldytuvo patalpoje. Ieškovas stūmė produkcijos prikrautas dėžes ir paslydęs ant drėgnos plytelių dangos grindų pargriuvo. Ieškovui lūžo kairio šlaunikaulio pergumburis – dubens kaulas. Siekiant ištirti nelaimingą atsitikimą, buvo sudaryta dvišalė komisija, susidedanti iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai. Atlikusi tyrimą komisija 2015 m. rugsėjo 17 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nėra nustatyta atsakovės kaltė dėl nelaimingo atsitikimo, jokių saugos ir sveikatos normų teisės aktų pažeidimų taip pat nebuvo nustatyta. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas ieškovui įteiktas nebuvo, nors pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 282 straipsnio 2 dalį ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), 51.2 punktą ieškovui jis turėjo būti įteiktas, be to, ieškovas turėjo ant jo pasirašyti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Marijampolės skyriaus 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. SDR-143 nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Gavęs nelaimingo atsitikimo darbe akto kopiją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškovas pastebėjo, kad akto pabaigoje taip pat prie jo vardo ir pavardės yra parašas, nors jis jo nepasirašė. Dėl ieškovo parašo klastojimo buvo kreiptasi į Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48088-16 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo prisipažino atsakovės darbuotojas V. M., dirbantis statinių statybos techniniu prižiūrėtoju ir darbų saugos ir sveikatos specialistu ir dvišalės komisijos, atlikusios nelaimingo atsitikimo tyrimą, narys. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. gegužės 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo neginčijamai įrodyta, jog ant nelaimingo atsitikimo darbe akto buvo suklastotas ieškovo parašas, kyla pagrįstos abejonės dėl kitos akte pateikiamos informacijos bei atlikto tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo, taip pat dėl paties atsakovo sąžiningumo, kurio pagrindu atsakovė atsisako atlyginti ieškovui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Dvišalės komisijos atliktame tyrime ir parengtame nelaimingo atsitikimo darbe akte tiesiogiai neįvardijama kas lėmė nelaimingą atsitikimą darbe bei kas dėl to kaltas, tačiau taip pat nenurodoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Be to, aktas sąmoningai parengtas neišsamiai bei abstrakčiai, t. y. nėra nurodytos visos įvykio aplinkybės (pvz., kad šaldytuvo patalpos grindų danga yra slidi, t. y. ji nėra pritaikyta nuolatos šaldomai aplinkai ir kt.), o tos aplinkybės, kurios nurodomos yra pateikiamos klaidingai (pvz., klaidingai nurodoma ieškovo patirta trauma ir kt.). Dėl šio įvykio ieškovas buvo praradęs 45 proc. darbingumo ir iki šiol yra netekęs dalies nedarbingumo. Taigi būtent atsakovė yra atsakinga dėl ieškovo patirtos žalos patyrus nelaimingą atsitikimą darbe. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 2 dalyje įtvirtina įstatymų leidėjo nuostata, kad fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. CK 6.288 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti dveji su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos atlyginimo mokėjimo būdai: periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Šiuo atveju, ieškovas žalą reikalauja atlyginti periodinėmis išmokomis. Nukentėjusio asmens iki suluošinimo ar kitokio sužalojimo gautos pajamos apskaičiuotos nustatant jo vidutinį mėnesio pajamų dydį. Ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokesti iki nelaimingo atsitikimo darbe buvo 419,90 Eur (510 val. × 2,47 Eur / 3 mėn.). Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2015 m. rugsėjo 4 d. Nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. birželio 28 d. (iš viso 9 mėnesius) ieškovas buvo visiškai nedarbingas, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 100 procentų pajamų, t. y. 419,90 Eur per mėn. Esant tokiai situacijai, ieškovas minėtu laikotarpiu negavo 3 779,10 Eur (419,90 Eur × 9 mėn.) pajamų. Nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. (iš viso 6 mėnesius) ieškovas buvo netekęs 45 procentų darbingumo, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 45 procentų pajamų, t. y. 188,96 Eur per mėn. (419,90 Eur × 45 proc.). Esant tokiai situacijai, ieškovas minėtu laikotarpiu negavo 1 133,76 Eur (188,96 Eur × 6 mėn.) pajamų. Nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. (iš viso 12 mėnesių) ieškovas buvo netekęs 35 procentų darbingumo, todėl minėtu laikotarpiu neteko galimybės gauti 35 procentų pajamų, t. y. 146,97 Eur per mėn. (419,90 Eur × 35 proc.). Esant tokiai situacijai, ieškovas minėtu laikotarpiu negavo 1 763,64 Eur (146,97 Eur × 12 mėn.) pajamų. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. neterminuotai ieškovas yra netekęs 20 procentų darbingumo, todėl šiuo laikotarpiu neteko ir neteks ateityje galimybės gauti 20 procentų pajamų, t. y. 83,98 Eur per mėn. (419,90 Eur × 20 proc.). Ieškovui šiuo metu 49 metai, o tai reiškia, kad jam iki pensinio amžiaus (65 metai) yra likę apie 16 metų. Senatvės pensijos amžiaus sukakties diena 2034 m. kovo 19 d. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2034 m. kovo 19 d. yra 194 mėn. Esant tokiai situacijai, ieškovas minėtu laikotarpiu negaus 16 292,12 Eur (83,98 Eur × 194 mėn.) pajamų. Iš Sodros ieškovo gauta bendra ligos išmokų, netekto darbingumo periodinių kompensacijų, netekto darbingumo išmokų, netekto darbingumo pensijų suma yra 7563,28 Eur. Ieškovo patirta turtinė žala (negautos pajamos) 3 779,10 Eur + 1 133,76 Eur + 1 763,64 Eur + 16 292,12 Eur = 22 968,62 Eur. Ieškovo gauta bendra ligos išmokų, netekto darbingumo periodinių kompensacijų, netekto darbingumo išmokų, netekto darbingumo pensijų suma nepadengia visos ieškovo patirtos turtinės žalos, todėl ieškovui priteistina neatlyginta 15 405,34 Eur (22 968,62 Eur – 7 563,28 Eur) žala. Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2034 m. kovo 19 d. yra 222 mėnesiai, todėl atsakovo ieškovui mokėtinas žalos atlyginimas per šį laikotarpį yra 69,39 Eur per mėnesį (15 405,34 Eur/ 222 mėn.). Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas taip pat patyrė neturtinę žalą, nes dėl sužalojimo ieškovas ilgą laiką visiškai negalėjo vaikščioti, ilgą laiko tarpą galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, o vėliau tik su ramentais. Po patirtos traumos iki tol buvęs žvalus, sveikas ir darbingas vyras, prarado galimybę dirbti, bendrauti su kolegomis, gyventi prasmingą ir visavertį gyvenimą. Ieškovo gijimo procesas buvo ilgas ir skausmingas, sukėlęs ieškovui daug dvasinių kančių ir nepatogumų. Nors šiuo metu ieškovas juda ir vaikšto savarankiškai, t. y. be neįgaliojo vežimėlio, ramentų ar kitų žmonių pagalbos, tačiau visiškai sveikas nėra ir nebus. Ieškovas nebegali judėti taip tvirtai ir užtikrintai kaip ankščiau. Ieškovas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką bei remdamasis CK 6.250 straipsniu, savo patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma. Kadangi atsakovė ieškovui yra pervedusi 600 Eur draudimo išmoką, ieškovas šia suma sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą iki 9 400 Eur (10 000 Eur – 600 Eur).