Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams S. B. ir Ugnei K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kagneta“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu J. S., dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Ginčas byloje kilęs dėl 2020-10-30 VDI akto, 2020-12-15 sprendimo ir 2021-01-19 VDI sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje pareiškėja iš esmės kelia klausimą dėl VDI tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nepagrįstumo, nurodant nelaimingo atsitikimo priežastį dėl darbdavio kaltės, taip pat dėl procedūrinių pažeidimų atliekant tyrimą, neišdėstant konkrečių darbdavio veiksmus pagrindžiančių faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų.

Teismas pažymi, jog Valstybinė darbo inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos veiklai, be kita ko, yra taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintos nuostatos.

Pagal skundžiamo 2020-10-30 VDI akto priėmimo metu galiojusias Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju 2020-10-30 VDI aktas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir DSSĮ, Įstatymas) ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai: Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), ir kiti norminiai teisės aktai, reglamentuojantys įvykių darbe tyrimą.

DSSĮ 44 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad „Įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. <...>. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti“. Nuostatų 29 punkte nurodyta: „Įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti“; 30 punkte: „Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys“; 31 punkte nurodyta, kad įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos akte, vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais.

Kaip buvo minėta, 2020-06-08 VDI Kauno skyriaus vedėjas potvarkiu Nr. E2VK-106 pavedė VDI Kauno skyriaus vyriausiajam inspektoriui E. Š. atlikti įvykio darbe, įvykusio 2020-02-20 UAB „Kagneta“ įmonės darbuotojai J. S., tyrimą. Atlikęs įvykio darbe tyrimą, Inspektorius 2020-10-30 surašė N-1 formos aktą Nr. 1, kuriame aprašė įvykio darbe faktines aplinkybes, kurios buvo susidariusios įvykio metu ir turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmė ir įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis:

1. Darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokytos ir neatestuotos, neinstruktuotos saugos ir sveikatos darbe klausimais pakuotojos-štampuotojos J. S.. Pažeista DSSĮ 27 straipsnio 1 dalis (Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti).

2. Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams. Pažeista DSSĮ 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys („1. Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo priemonės turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įrengtos darbo vietoje taip, kad nebūtų sudaryta galimybė darbuotojui patekti į darbo priemonės pavojingas zonas, ypač zonas, kur yra judančios dalys; 2. Įmonės įsigyjamos darbo priemonės privalo atitikti privalomuosius saugos reikalavimus. Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai; 3. Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose). Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti jos gamintojas. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nurodyti šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, rengiami įvertinant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, nurodytus Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, darbo priemonių naudojimo dokumentuose“).

Pirmąją nelaimingo atsitikimo darbe priežastį Inspektorius be kita ko grindė tuo, kad darbuotojai J. S. nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su rašytine gamintojo instrukcija apie štampavimo staklių J23-25A saugų naudojimą, tuo pažeidžiant Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102, 19 punktą.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis minėtų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 19 punktu, „darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie darbo įrenginių saugų naudojimą ir turėtų galimybę susipažinti su rašytinėmis gamintojo ar darbdavio parengtomis darbo įrenginio naudojimo instrukcijomis. Rašytinės darbo įrenginio naudojimo instrukcijos laikomos darbdavio nustatyta forma (popierine ar elektronine) darbo vietoje arba kitoje darbuotojui žinomoje ir prieinamoje vietoje“. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad darbdavys gali pasirinkti kokiu būdu supažindinti darbuotoją, t. y. ar su rašytinėmis gamintojo, ar su darbdavio parengtomis darbo įrenginio naudojimo instrukcijomis.

Nors 2020-10-30 VDI akte nurodoma, kad J. S. nebuvo supažindinta ir su darbdavio parengta „Darbuotojo, dirbančio štampavimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcija Nr. SDiO“, teismas šiuos atsakovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams.

Iš byloje pateikto darbo instrukcijų aprašo ir segtuvo, kuriame susegtos instrukcijos, matyti, kad Darbuotojo, dirbančio štampavimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcija Nr. SDiO pažymėta Nr. 2. Iš Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad J. S. su instrukcija Nr. 2 buvo supažindinta ir instruktuota 2019-09-22. Taigi 2020-10-30 VDI akte padaryta išvada, jog J. S. su minėta instrukcija nebuvo supažindinta ir instruktuota pagal ją, yra nepagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, kad J. S. buvo instruktuota pagal Darbuotojo, dirbančio štampavimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukciją Nr. SDiO, 2020-10-30 VDI akte padaryta išvada, jog darbdavys pažeidė Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 19 punktą, taip pat yra nepagrįsta ir neteisėta.

Įvardindamas antrąją nelaimingo atsikimo darbe priežastį, Inspektorius konstatavo, kad darbdavys neužtikrino, jog darbo priemonė, su kuria dirbdama nukentėjusioji susižalojo, štampavimo staklės J23-25A, atitiktų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių reikalavimus. Atlikus štampavimo staklių J23-25A vertinimą dėl atitikimo Techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimams 2020-10-09 įrenginio naudojimas buvo sustabdytas, surašant reikalavimą sustabdyti darbus R2 Nr.0907-0007.

Teismas pažymi, kad nurodytos DSSĮ 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys yra bendro pobūdžio, iš esmės blanketinės teisės normos, nukreipiančios į kitus teisės aktus, kaip antai: „Įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus“; „Privalomuosius darbo priemonių saugos reikalavimus bei jų atitikties įvertinimo procedūras nustato atitinkami techniniai reglamentai“; „Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai“.

Inspektorius, surašydamas 2020-10-30 VDI aktą, iš esmės neatskleidė kokias konkrečiai teisės normas darbdavys pažeidė, tik paminėjo, kad štampavimo staklių J23-25A atitikimas buvo vertinamas Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų ir metalo apdirbimo įrenginių techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimams. Tačiau kokie konkrečiai nurodytų teisės aktų punktai buvo pažeisti ir kokių reikalavimų neatitiko štampavimo staklės J23-25A, nei 2020-10-30 VDI akte, nei kituose skundžiamuose sprendimuose nenurodyta.

Teismas akcentuoja, kad įvardijant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir kiekvieną priežastį lėmusius konkrečius darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nepakanka formaliai nurodyti tik bendro pobūdžio teisės normas bei konstatuoti, jog pažeidimą (-us) padarė darbdavys.

Primintina, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą.

Byloje nustatyta, kad gavus nukentėjusiosios J. S. skundą ir paaiškėjus naujoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms (J. S. skunde nurodžius, kad presas suveikė savaime ir nukirto dešinės rankos pirštus), VDI, vadovaudamasi DSSĮ 44 straipsnio 3 dalimi bei Metodinių nurodymų 40 punktu, atliko papildomą tyrimą dėl įvykio darbe ir priėmė 2020-10-30 VDI aktą, kuriuo iš esmės nustatė kitas nelaimingo atsitikimo priežastis, nei jos buvo nustatytos 2020-02-28 dvišalės komisijos aktu.

Teisėjų kolegija vertina, kad, priimdama naują 2020-10-30 VDI aktą, VDI jo visiškai neargumentavo, dėl ko kitaip vertino 2020-02-28 dvišalės komisijos aktu nustatytas 2020-02-20 įvykio darbe aplinkybes. Kaip jau minėta, 2020-02-28 dvišalės komisijos aktu nustatyta, kad dėl įvykio kalta pati darbuotoja, nes ji, nuimdama detalę, nenaudojo mechanizacijos priemonės – kabliukų, o darbą atliko rankomis, skubant ir tuo pažeidžiant Darbuotojo, dirbančio štampavimo staklėmis saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. SDi0 46 punkto reikalavimus.

Byloje iš esančių pareiškėjos darbuotojų (M. M. ir R. T. ) paaiškinimų matyti, kad J. S. nenaudojo metalinio kabliuko detalėms iš staklių pavojingos zonos išimti, dėl ko, jų nuomone, ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojomis R. T. ir D. J. taip pat patvirtino, jog J. S. nenaudojo kabliukų detalėms išimti, nors kabliukai buvo išduoti, taip pat ji buvo žodžiu instruktuota kaip dirbti.

Tačiau nei šių liudytojų nurodytų įvykio darbe aplinkybių, nei 2020-02-28 dvišalės komisijos akte padarytų išvadų dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių, inspektorius, surašydamas 2020-10-30 VDI aktą ir nustatydamas priešingas nelaimingo atsitikimo priežastis, visiškai nevertino ir neargumentavo, kodėl jas atmeta ir jomis nesivadovauja. Tokiais veiksmais atsakovė nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, pagal kurią viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui papildomai ištyrus šį įvykį, atitinkamos formos aktas, tyrimo dokumentai su Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus sprendimu dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo įteikiami arba išsiunčiami suinteresuotiems asmenims ar institucijoms (Nuostatų 76 punktas). Nagrinėjamu atveju priėmus 2020-10-30 VDI aktą ir vėlesnius skundžiamus sprendimus, atsakovė visiškai nepasisakė dėl 2020-02-28 dvišalės komisijos akto tyrimo išvadų galiojimo (pažeistas Nuostatų 76 punktas).

Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbu ar J. S. naudojo ar nenaudojo kabliukus detalėms išimti iš pavojingos staklių zonos, nes atstovo teigimu, staklės, su kuriomis dirbo nukentėjusioji, yra nesaugios ir su jomis iš vis nebuvo galima dirbti. Tačiau teismas akcentuoja, kad šių teiginių atsakovė nei skundžiamuose sprendimuose, nei teismo posėdžio metu visiškai nepagrindė konkrečiomis teisės normomis, sąlygojusios ginčijamų administracinių aktų priėmimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5017-822/2019, spręsdamas klausimą dėl skundžiamo sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėtoje byloje buvo nepaisyta konstitucinės teisinės valstybės principo, nes priimant ginčijamą sprendimą nebuvo įvardytos konkrečios teisės normos, sąlygojusios ginčijamų administracinių aktų priėmimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad nekonkreti teisinė kvalifikacija, o tiksliau jos faktinis nebuvimas pripažintinas esminiais tiriamų teisės aktų trūkumais. Toks pažeidimas ne tik riboja asmens teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti disputą. Kokie konkretūs pagrindiniai teisės aktai bei jų dalys, poįstatyminiai teisės aktai turėtų būti įvardijami viešojo administravimo sistemos subjektams priimant aptariamo pobūdžio ar analogiškus sprendimus, yra priskirta spręsti pačiam viešajam teisiniam vienetui. Teismo pareiga, iškėlus bylą teisme, patikrinti teisės akto teisinį pagrindimą bei priimti atitinkamą sprendimą. Bet jei teisinio pagrindimo nėra, tai nėra ir galimybės patikrinti, ar viešojo administravimo sistemos subjektas laikėsi teisės aktų reikalavimų (buvo kompetentingas, nepažeidė procedūros ir kt.). Priešingu atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės tampa neįmanomu, o išnagrinėjus bylą gali būti priimtas neteisėtas bei neteisingas sprendimas.

Pareiškėjos nurodyti procedūriniai pažeidimai tiriant nelaimingo atsitikimo darbe įvykį (2020-02-28 dvišalės komisijos akte padarytų išvadų galiojimas, jų nepanaikinimas, terminų nesilaikymas ir kt.) savaime nelemia sprendimų neteisėtumo, tačiau byloje nustačius, kad skundžiamas 2020-10-30 VDI aktas buvo surašytas nesilaikant reglamentuojančių nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto surašymą Nuostatų 30 ir 31 punktų, Metodinių nurodymų 18.1–18.3 punktų reikalavimų, konkrečiai ir aiškiai neišdėstant nelaimingo atsitikimo priežastis lėmusių aplinkybių, visiškai nevertinant ir neargumentuojant, kodėl 2020-02-28 dvišalės komisijos akte padarytos išvados yra neteisėtos bei nepagrįstos, nenurodant kokias konkrečiai teisės normas (nenurodyti konkrečių teisės aktų punktai, o tik įvardinti bendro pobūdžio teisės normų straipsniai ir punktai) pažeidė UAB „Kagneta“, tokiu būdu neatskleidžiant darbdavio pažeidimų esmės, sudaro pagrindą skundžiamą 2020-10-30 VDI aktą, kaip neatitinkantį specialiais teisės aktais reglamentuojančių taisyklių ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant pareiškėjos skundus Inspekcijoje ir priimant 2020-12-15 sprendimą bei 2021-01-19 VDI sprendimą, pirmiau nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, šie sprendimai taip pat panaikintini.

Teismas pripažįsta, kad nustatyti ginčijamų sprendimų trūkumai yra esminiai, nes dėl specialiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir procedūrų tokio pobūdžio sprendimų priėmimui pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįstų sprendimų priėmimas, tai sukliudė pareiškėjai suprasti sprendimų turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl sprendimai naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Trečiojo suinteresuoto asmens J. S. atstovė pateikė prašymą dėl išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai, atlyginimo.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.).

Teismas pažymi, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo patenkintos ar apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės.

Iš į bylą pateikto trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo ir atstovės paaiškinimų matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo šiuo atveju palaikė atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas teismo sprendimu buvo patenkintas, šiuo atveju negalima laikyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo apgintos, todėl teismas sprendžia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi teisės į teismo išlaidų atlyginimą ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kagneta“ skundą tenkinti.

1) Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus E. Š. 2020-10-30 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1;

2) Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus E. Š. 2020-12-15 sprendimą Nr. SD-2-16972 „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 pastabų vertinimo“;

3) Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021-01-19 sprendimą Nr. SD-129-843.

Trečiojo suinteresuoto asmens J. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.