Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. G. ir atsakovo akcinės bendrovės „Šilutės baldai“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo ir 2011 m. liepos 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-456-253/2011 pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Šilutės baldai“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl darbdavio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo darbuotojui netekus dalies darbingumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė T. G. nuo 2000 m. lapkričio 8 d. iki 2009 m. gegužės 26 d. dirbo AB „Šilutės baldai“ medienos apdailininke. 2008 m. lapkričio 11 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ieškovei nustatė 50 proc. netekto darbingumo. 2009 m. vasario 3 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. S-172 (0424-09) ieškovei nustatyta profesinė liga – lėtinė l.s. radikulopatija, tarpslankstelinės disko išvaržos, diskų protruzijų, polisegmentinės stuburo osteochondrozės fone (t. 1, b.l. 32-38). Nuo 2009 m. kovo 25 d. iki 2011 m. kovo 4 d. ieškovei nustatyta 45 proc. netekto bendro darbingumo ir 25 proc. profesinio darbingumo (t. 1, b.l. 39-48), nuo 2011 m. kovo 4 d. iki 2013 m. kovo 3 d. - 50 proc. netekto bendro darbingumo ir 25 proc. netekto darbingumo dėl profesinės ligos (t. 2, b.l. 77-78). Ieškovė, remdamasi DK 249 straipsniu, CK 6.249, 6.250, 6.283 straipsniais, prašė priteisti iš atsakovo žalą: išlaidas gydymuisi, negautas dėl netekto darbingumo pajamas, neturtinę žalą.

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Darbo kodekso 283 straipsnis nustato, kad darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas bei kiti įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir CK nuostatas, yra konstatavęs, kad, draudžiant darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga pagal paminėtą įstatymą, atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė mokėti apdraustajam netekto darbingumo kompensaciją. Tuo tarpu padarytos darbuotojui žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal šį įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003).

Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius, kai sužalota fizinio asmens sveikata, sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos), be to, nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.283 str. 1 d.).

Taigi, atsakovas, įrodžius jo civilinės atsakomybės sąlygas, turėtų pareigą atlyginti įrodytus ieškovės nurodomo pobūdžio nuostolius (išlaidas gydymuisi, negautas dėl netekto darbingumo pajamas) ir neturtinę žalą, dėl to iš esmės nėra ginčo. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl abiejų apeliantų apeliaciniuose skunduose ginčytinų klausimų.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Atsakovas neneigia ieškovės profesinės ligos fakto, tačiau teigia, kad liga išsivystė ne dėl darbo pas atsakovą, o dėl ieškovės darbo ankstesnėse darbovietėse. Tačiau toks atsakovo aiškinimas ne tik nepagrindžiamas jokiais įrodymais (CPK 12, 178 str.), tačiau prieštarauja tiek faktinėms aplinkybėms, tiek į bylą pateiktiems įrodymams, kurie patvirtina būtent priešingą išvadą.

Todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytomis išvadomis konstatuojant visas atsakovo civilinės atsakomybės buvimo sąlygas. Jas nustačius, spręstinas atlygintinos žalos dydžio nustatymo klausimas. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žalos dydžiu, bus pasisakyta vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Ieškovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės grindžiamas dviem argumentų grupėmis: pirma, turtinės žalos nustatymo neteisingos (ieškovės manymu) metodikos ir atitinkamai dėl to neteisingai nustatytos žalos - negautų pajamų dydžio; antra, dėl neturtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė jos ieškinio pakeitimo (t. 2, b.l. 148-149). Visų pirma, jame pateikti ieškovės apskaičiavimai yra pateikti jos apeliaciniame skunde, taigi, gali būti įvertinti ir apeliacinės instancijos teisme. Antra, byla jau buvo nagrinėjama ilgą laiką, 2011 m. balandžio 4 d. ieškovė jau teikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (t. 2, b.l. 68-69). Jame nurodė, kad 2010 m. balandžio mėn. turėtų gauti 5 537 Lt netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją (nors pagal pareiškimo pateikimo datą jau beveik metus buvo žinoma, kad 2010 m. balandžio mėn. tokios kompensacijos negavo). Paskutiniame teismo posėdyje vėl keitė ieškinio dalyką nurodydama, kad buvo suklaidinta dėl šios kompensacijos. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad 5 537 Lt netekto darbingumo vienkartinė kompensacija jai buvo faktiškai išmokėta dar 2009 m. liepos mėn. (t. 1, b.l. 29). Trečia, ieškovės prašomų priteisti sumų apimties pakeitimas apskritai nėra laikytinas ieškinio dalyko keitimu, nes reikalaujamos priteisti sumos padidinimas arba sumažinimas nereiškia ieškinio dalyko keitimo, tokiu atveju keičiasi tik reikalavimo apimtis, bet ne pradinio reikalavimo pobūdis. Ketvirta, bet kuriuo atveju, t.y. nepaisant pačios ieškovės teiktų apskaičiavimų, teismas pats paprašė duomenų apie ieškovei draudiko išmokėtas sumas (t. 2, b.l. 122, 125, 127-129), taigi, turėjo visus duomenis žalos apskaičiavimui ir jais vadovavosi, šių duomenų neginčija ir pati ieškovė apeliaciniame skunde.

Dėl turtinės žalos (negautų pajamų) nustatymo metodikos ir žalos dydžio

Kaip minėta, pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 str.).

Ieškovė teigia, kad apskaičiuojant jos negautas pajamas teismas nepagrįstai vadovavosi jai nustatytu 25 proc. profesinio darbingumo netekimu, o ne bendrojo darbingumo netekimu - 45 proc. iki 2011 m. kovo 4 d. bei 50 proc. vėliau (iki 2013 m. kovo 3 d.). Teisėjų kolegija ieškovės argumentų šiuo aspektu nepripažįsta pagrįstais.

Pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479, 24 punktą dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.4 punkte (t.y. kaip nagrinėjamu atveju - profesinė liga), darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad dirbant pas atsakovą dėl rizikos faktorių apeliantė susirgo profesine liga ir dėl šių priežasčių jai nustatytas 25 proc. profesinio darbingumo netekimas. Taigi, ieškovės sveikatai pas atsakovą buvusių darbo sąlygų neigiamas poveikis yra sietinas būtent su tokio procentu profesinio darbingumo netekimu, t.y. dėl tokio lygmens profesinio nedarbingumo yra konstatuojama atsakovo kaltė. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovė dėl atsakovo kaltės yra netekusi darbingumo didesniu laipsniu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimas skaičiuotinas nuo to nedarbingumo netekimo laipsnio, dėl kurio yra atsakovo kaltė.

Pirmosios instancijos teismas žalos (negautų pajamų) atlyginimą skaičiavo sumas ir jas priteisė atskaičiavus mokesčius. Tačiau neatsižvelgta į tai, kad pagal 2008 m. gruodžio 30 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcijos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą sumos turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog teismas, spręsdamas ginčą, yra tik negautas pajamas apskaičiuojanti institucija, o mokesčių apskaičiavimas ir išskaitymas įstatymo nustatyta tvarka yra tas pajamas išskaičiuojančio (išieškančio) subjekto pareiga vykdant teismo sprendimą. Todėl skaičiuoti ieškovei už laikotarpį, kuomet jau galiojo minėta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punkto redakcija, negautų pajamų atlyginimo sumas atskaičius mokesčius nebūtų teisinga, nes, priskyrus negautas pajamas apmokestinamosioms pajamoms, iš ieškovei priteistų sumų šiuo atveju būtų dar išskaičiuojami mokesčiai į biudžetą.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais (Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1, 6.2 punktai) apskaičiavo ieškovės vidutinį mėnesinį ir vidutinį vienos dienos darbo užmokestį, tik su mokesčiais jie būtų sudarę – atitinkamai - ne 965,38 Lt ir 45,45 Lt, o 1 229,83 Lt ir 58,56 Lt (1 229, 83 Lt : 126 d. d.). Todėl laikotarpiu nuo profesinės ligos nustatymo datos 2009 m. kovo 25 d. iki 2013 m. kovo 3 d., jeigu nebūtų nustatytas profesinis nedarbingumas, apeliantė būtų gavusi 58 270,49 Lt pajamų (1 229,83 Lt x 47 mėn. 8 d.). Taigi, dėl atsakovo kaltės ieškovė prarado (negavo pajamų) 14 567,62 Lt (58 270,49 Lt x 25 proc.). Tuo tarpu per visą šį laikotarpį ieškovei mokėta/bus mokama kas mėnesį 277,58 Lt netekto darbingumo pensija, kas sudarytų iki 2013 m. kovo 4 d. 13 120,28 Lt sumą (277,58 Lt x 47 mėn. 8 d.), be to, jai dar taip pat yra išmokėta 5 537,66 Lt suma kaip netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (t. 1, b.l. 28, 29, t. 2, b.l. 127-129). Tokiu būdu iš viso ieškovei už aptariamą laikotarpį yra išmokėta 18 657,94 Lt netekto darbingumo pensijos ir vienkartinės kompensacijos suma. Ši suma viršija ieškovės iš atsakovo dėl jo kaltės negautas pajamas (18 657,94 Lt >14 567,62 Lt). Kaip minėta, už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais, turi atlyginti darbuotojui ją tik toje dalyje, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Kasacinis teismas savo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008 yra konstatavęs, jog žalos (kaip negautų pajamų) atlyginimo suma savo teisine prigimtimi nėra tapati negauto darbo užmokesčio priteisimui. Ieškovės žala negautų pajamų forma turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas (iš esmės kaip ir ieškovė) nepagrįstai skaičiavo atlygintinos žalos (negautų pajamų) dydį ne pagal dėl atsakovo kaltės negautų pajamų netekto darbingumo procento piniginės išraiškos ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pagrindu sumokėtų ieškovei sumų skirtumą, o pagal netekto darbingumo procento piniginę išraišką nuo visų ieškovės negautų pajamų ir šio įstatymo pagrindu gautų išmokų skirtumą. Tuo tarpu, kaip minėta, netekto darbingumo pensijos bei vienkartinės kompensacijos suma ne tik padengia, bet ir viršija dėl atsakovo kaltės ieškovės negautų pajamų sumą per aptriamą laikotarpį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisti ieškovei turtinę žalą negautų pajamų pavidalu nebuvo pagrindo.

Byloje nebuvo esminio ginčo dėl ieškovės gydymuisi turėtų bei priteistų išlaidų sumos – 1095,83 Lt. Šiuo aspektu atsakovas apeliaciniame skunde jokių argumentų taip pat nėra pateikęs. Todėl ši žala ieškovei priteista pagrįstai.

Dėl neturtinės žalos dydžio

DK 283 straipsnyje nustatytos sąlygos ir tvarka, kaip darbuotojui turi būti atlyginta už darbe patirtus sveikatos sužalojimus. Ši teisės norma nereguliuoja neturtinės žalos, atsiradusios sužalojus sveikatą, atlyginimo. Darbo santykių šalių pareigą viena kitai atlyginti neturtinę žalą nustato DK 250 straipsnis, nurodantis, kad jos dydį nustato teismas vadovaudamasis CK normomis. Todėl tokiais atvejais taikoma CK 6.250 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jeigu ji padaryta sužalojus sveikatą, o ši prievolė žalą padariusiam asmeniui atsiranda nepriklausomai nuo to, kokiu deliktu žala padaryta. Neturtinė žala yra asmeniui padarytos žalos dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo padarinys. Taigi, esminis neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra sveikatos sužalojimo faktas ir jo padariniai, įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, todėl turi būti vertinama, ar šie padariniai ilgalaikiai, kaip pasikeitė asmens socialinis, profesinis gyvenimas po patirtų sužalojimų, ir kt.

Akivaizdu, kad skirtingai nuo turtinės žalos atlyginimo neturtinė žala negali būti apskaičiuojama visiškai tiksliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus turtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Ieškovė apeliaciniame skunde nėra nurodžiusi naujų esminių aplinkybių, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme siekdama pagrįsti savo reikalaujamo ženkliai didesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pakankamai išsamiai analizavo tiek vienos, tiek kitos šalies argumentus nagrinėjamu klausimu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Pati ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teisminėje praktikoje priteistos neturtinės žalos atlyginimo suma svyruoja 7 000 – 100 000 Lt ribose. Vertinant kasacinio teismo praktiką matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo, kai ji kildinama iš sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, buvo priteisiamos ar paliktos galioti priteistos tokios neturtinės žalos atlyginimo sumos kaip pavyzdžiui: 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006 - 25 000 Lt; 2006 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006 - 30 000 Lt; 2007 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007 - 50 000 Lt (netekus 85 procentų darbingumo); 2007 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007 - 40 000 Lt (netekus 50 procentų darbingumo); 2008 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008 – 10 000 Lt (netekus 5 procentų profesinio darbingumo); 2008 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008 - 50 000 Lt (netekus 50 procentų profesinio darbingumo).

Taigi, iš paminėtų pavyzdžių negalima sutikti nei su vienu iš apeliantų, kad ieškovei priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra akivaizdžiai nukrypstanti nuo teisminės praktikos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais aptariamu klausimu.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo negautų pajamų dėl netekto profesinio darbingumo atlyginimą, dėl ko sprendimas pakeistinas sumažinant ieškovei priteistiną turtinės žalos atlyginimo sumą iki 1 095,83 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, išdėstęs motyvus, kuriais remdamasis priteisia 2000 Lt už teisinę pagalbą ieškovei, to nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje. Šį klausimą jis išsprendė papildomu 2011 m. liepos 11 d. sprendimu. Tokią teisę teismas turėjo (CPK 277 str. 1 d. 3 p., 3 d.), todėl negalima pripažinti, jog procesinės normos, neišsprendus galutinai šio klausimo pagrindiniame sprendime, buvo iš esmės pažeistos. Ieškovė skundžia šį papildomą sprendimą, nurodydama, jog jai turėjo būti priteistos visos turėtos tokio pobūdžio išlaidos (4 000 Lt), nes ieškinys yra iš esmės patenkintas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad nepaisant, jog neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas buvo išspręstas ne taip kaip prašė ieškovė, t.y. buvo priteista ženkliai mažesnė suma negu buvo prašyta, iš tikrųjų tai nereiškia, kad proporcingai turėtų mažinamos išlaidos už teisinę pagalbą. Kita vertus, net ir tenkinant ieškinį nėra pagrindo visais atvejais pripažinti, kad išlaidos už teisinę pagalbą turi būti visa apimtimi pripažintos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 98 str.). Pavyzdžiui, CPK 98 straipsnio 2 dalies pagrindu paprastai yra ribojamos išlaidos už advokato pagalbą. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš tikrųjų byloje nėra duomenų, kokia suma buvo sumokėta ieškovę atstovavusiam advokatui, ieškovė buvo sudariusi teisinės pagalbos sutartį ir pagal ją mokėjusi UAB „Teisinių paslaugų grupė“ (t. 2, b.l. 12, 13, 176, 177). Akivaizdu, kad esant ribojimams priteisti išlaidas už turėtą teisinę pagalbą advokatams, būtų neteisinga teigti, jog kitiems teisines paslaugas teikiantiems subjektams tokio pobūdžio ribojimai neturėtų būti taikomi. Bylos apimtis nėra didelė, nėra daug dalyvaujančių byloje asmenų, joje nėra parengta procesinių dokumentų, reikalaujančių itin specifinių žinių. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais šioje dalyje nėra pakankamo pagrindo, juo labiau, kad šia nutartimi konstatuojama, jog reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo netenkinamas.

Kadangi ieškovei priteista bendra suma mažinama iki 26 095,83 Lt, keistinas iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, sumažinant jį iki 782,87 Lt (CPK 85 str. 1 d. 1 p., 93 str. 5 d., 96 str. 1 d.)

Apeliacinės instancijos teisme ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Už apeliacinį skundą atsakovas buvo sumokėjęs 960 Lt žyminį mokestį (t. 2, b.l. 153), apeliacinis skundas tenkinamas 18,5 proc. Todėl atsakovui iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme priteistinas 177,60 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 , 3 d. d.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti - iš atsakovo akcinės bendrovės „Šilutės baldai“ ieškovei T. G. priteistą 7 001,96 Lt turtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 1 095,83 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 26 095,83 Lt sumos, sumažinti priteistą iš atsakovo į valstybės pajamas 1 016,45 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą iki 839,32 Lt. Kitą šio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės T. G. atsakovui akcinei bendrovei „Šilutės baldai“ 177,60 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.