Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-288-544/2026

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-08
Bylos Nr.: e2A-288-544/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00223-2024-1
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas
Atsakovas: R. Ž.
Ieškovas: M. K.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20.4Sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų)

Civilinė byla Nr. e2A-288-544/2026 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00223-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.20.4 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 8 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės, Igno Totilo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Ž. (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-171-980/2025 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl bendro gyvenimo nesusituokus įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti 100 vnt. vardinių paprastųjų uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pajūrio pamatai“ akcijų ieškovo M. K. ir atsakovės R. Ž. (toliau – ir atsakovė) bendrąja daline nuosavybe, t. y. pripažinti, jog ieškovui M. K. ir atsakovei R. Ž. (toliau abi kartu – šalys) priklauso po 50 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Pajūrio pamatai“ akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė yra 25 Eur; 2) pripažinti 91,45 kv. m ploto pastatą - poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja daline nuosavybe, kurioje kiekvienai iš šalių priklauso po ½ dalų; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas tvirtino, kad šalys su atsakovės sūnumi kartu pradėjo gyventi nuo 2016 m. liepos mėnesio atsakovei priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini). Nuo tada jie apie 7 metus gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, sutarė su ieškovės sūnumi, giminėmis, draugais. 2017 m. gegužės 11 d. bendru sprendimu šalys ieškovo motinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) mieste įsteigė UAB „Pajūrio pamatai“ (toliau – ir Bendrovė), užsiimančią gyvenamųjų namų pamatų įrengimu pajūrio regione, nes ieškovas turėjo reikiamos ankstesnės patirties statybos versle, patalpas, įrangą ir kita, kad be didelių investicijų pradėtų verslą. Bendrovės akcininke ir vadove buvo registruota atsakovė, tačiau ir jis, nors buvo įdarbintas darbų vadovo pareigose, buvo atsakingas už buhalteriją, kontroliavo finansus, turėjo įgaliojimus ir veikė kaip faktinis bendrovės vadovas, atlikdamas visas jam būdingas funkcijas, taip pat dirbo ir visus kitus darbus. Bendrovės veiklos metu jis už ženkliai mažesnė kainą perleido ir padėjo nupirkti Bendrovės ūkinės komercinės veiklai vykdyti reikalingą įrangą, sandėlius, kurie anksčiau priklausė jo įmonei, taip pat jam priklausiusius žemės sklypus statyti namams, suteikė 361 940 Eur paskolų. Po 2019-2020 metais sėkmingai įvykdytų projektų su UAB „EKF fortus“ šalims atsirado galimybė įsigyti pirmąjį bendrą gyvenamąjį būstą. 2020 m. liepos 28 d. tarp UAB „Pajūrio pamatai“ ir UAB „EKF fortus“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu, UAB „Pajūrio pamatai“ įsigijo negyvenamąją patalpą - poilsio patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje šalys kartu apsigyveno kaip šeima ir gyveno apie 2 metus laikydami šią patalpą pirmuoju bendru šalių gyvenamuoju būstu. Bendru šalių sprendimu minėtas būstas buvo parduotas pagal 2022 m. rugsėjo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį už 200 000,00 Eur. Vykdant projektą UAB „Pajūrio pamatai“ pastatė gyvenamąjį namą - pastatą - poilsio pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Gyvenamasis namas), kurio statyba, įrengimu ir dizainu rūpinosi abi šalys kaip bendraturčiai. 2022 m. lapkričio 23 d. tarp Bendrovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu, UAB „Pajūrio pamatai“ perleido nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą atsakovei už 150 000 Eur, tačiau ji už namą faktiškai nieko nemokėjo, nes buvo atliktas įskaitymas. Visos šalių pajamos per bendro gyvenimo metus buvo gautos iš Bendrovės veiklos, iš gauto pelno šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą Ispanijoje. Po kartu pragyventų 7 metų, kurių metu visiškai pasitikėjo atsakove, jos naudai buvo surašęs testamentą, 2023 metais šalių santykiai pasidarė konfliktiški. Bandant išspręstu kartu gyvenant įgyto bendro turto padalijimo klausimą, atsakovė iš pradžių sutiko, kad Bendrovė ir Gyvenamasis namas šalims priklauso nuosavybes teise lygiomis dalimis, tačiau didėjant konfliktinei situacijai šią nuomonę pakeitė. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes, nors tikrai nuo 2016 metų buvo gyveno su ieškovu ir bandė kurti romantiškus santykius, tačiau jie visus 7 metus buvo itin konfliktiški, o 2023 m. lapkričio mėnesį galutinai nutrūko. Šalys nebuvo verslo partneriai, o ieškovas nebuvo gyvenimo draugas, tik verslo konsultantas, patarėjas, samdomas darbuotojas, kuriuo pasitikėjo ir buvo pavedusi daug funkcijų. Ieškovo teiginiai, kad jų susitarimo pagrindu jai priklausantis asmeninės nuosavybės teise įgytas Gyvenamasis namas ir Bendrovė (verslas) šalims priklauso lygiomis dalimis, neatitinka tikrovės. Turėdama pasiturinčių tėvų, sesers paramą, lėšų už jai priklausiusio turto pardavimą ir patirties penkiuose versluose ir iš to sukaupusi reikalingą patirtį, žinias ir kapitalą, 2017 metais viena nutarė pradėti naują statybų verslą įsteigiant UAB „Pajūrio pamatai“, kam pritarė ir tuometinis draugas ieškovas. Tarp šalių niekada nebuvo pokalbių apie Bendrovės steigimą kartu ir akcijų pasidalijimą, nes jas išleido ir apmokėjo iš asmeninių pinigų, o ieškovas tuo metu turėjo reikšmingų įsiskolinimų, buvo nemokus ir negalėjo investuoti į verslą. Bendrovei buvo paskolinusi 825 119,86 Eur, šios skolos dalis (150 000 Eur) buvo įskaityta kaip atsiskaitymas už jos įsigytą Gyvenamąjį namą, o 34 327,12 Eur įskaitymo būdu Bendrovei 2024 m. sausio 18 d. buvo sumokėta už Gyvenamojo namo įrengimą, jo įrengimą apmokėjo savo lėšomis. Ieškovas, nors turėjo realias galimybes tapti akcininku, sąmoningai vengė atsakomybės, susijusios su tokio turto įgijimu. Tiek Bendrovė, tiek turtas Vytauto gatvėje Palangoje, įskaitant ir gyvenamąjį namą, ieškovui niekada nepriklausė, nes tai jos asmeninis turtas, tarp jų susitarimo dėl bendro verslo kūrimo ir turto įgijimo nebuvo. Šalims palaikant romantinius santykius, kiekviena iš šalių asmeninės nuosavybės teise įgijo ir kitokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, ir tik turtą Ispanijoje įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, bet tokią valią aiškiai ir išreiškė, tačiau tokio susitarimo nebuvo įsigyjant turtą Lietuvoje.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir pripažino, kad 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Pajūrio pamatai“ akcijų ir 91,45 kv. m. ploto pastatas - poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, taip pat ieškovui iš atsakovės priteisė 7 993 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, liudytojų parodymus ir nustatęs faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog jie patvirtina ieškovo poziciją buvus šalių susitarimą sukurti bendrą verslą, jį vystyti, įsteigiant UAB „Pajūrio pamatai“, nes: Bendrovė įsteigta šalims gyvenant kartu 2017 m. gegužės 11 d., jos buveinė registruota ieškovo močiutės A. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); ieškovas Bendrovės steigimo metu turėjo statybos rangos darbų patirties, žinių, o atsakovė – patirties versle; šalims gyvenant kartu iki 2023 metų ieškovas Bendrovėje turėjo plačius, nebūdinus samdomiems darbuotojams įgaliojimus, galėjo savo nuožiūra disponuoti Bendrovės pinigais pagal avansines apyskaitas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė, neigdama ieškovo kompetencijas ir dalyvavimą įmonės valdyme bei nurodydama, kad tai ji nepertraukiamai dalyvavo įmonės veikloje ir būdama Ispanijoje įmonę valdė nuotoliu, tuo tarpu ieškovas dirbo pagal savo pareigybes, už ką gavo darbo užmokestį, įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, nepateikė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kaip atsakovė R. Ž. kasdieną vykdė ir dalyvavo įmonės veikloje priežiūroje. Taip pat nurodė, kad priešingas aplinkybes patvirtino įmonėje dirbusi ir liudytoja teisme apklausta V. G.. Kiti liudytojai taip pat patvirtino, kad apie tai, jog įmonės savininkė yra atsakovė, sužinojo jau gerokai po darbo įmonėje pradžios.

Teismas nustatė, kad šalių turtinė padėtis jų gyvenimo pradžioje ir įmonės steigimo metu buvo nevienoda, tačiau, vertindamas šalių bendrą gyvenimą septynerių metų laikotarpyje, atsižvelgė į tai, kad sugyventiniai kuriant bendrą turtą prisidėjo ne asmeninėmis lėšomis ir/ar bendru darbu. Akcentavo, jog tai, kad atsakovės turtinė padėtis buvo geresnė, nepaneigė ieškovo iki pažinties su atsakove įgytų žinių ir patirties statybų rangos darbų srityje, šalių bendro susitarimo turėti bendrą verslą ir jį vykdyti kartu bei ilgalaikio ieškovo indėlio savo darbu, pastangomis, turtu į įmonės UAB „Pajūrio pamatai“ kasdienę veiklą. Nurodė, kad liudytojas V. B. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybės apie jo indėlį į įmonės veiklą pastatais-sandėliais ir specialia įranga ir kad jis ankstesnio susitarimo su ieškovu pagrindu pardavė UAB „Pajūrio pamatai“ anksčiau iš ieškovo įmonės įgytą minėtą turtą.

Teismas nustatė, kad ieškovas yra paskolinęs UAB „Pajūrio pamatai“ 147 988,49 Eur, kas patvirtina, jog jis įmonėje dirbo ne kaip tik samdomas darbuotojas pagal darbo sutartį, o šią įmonę laikė bendru savo ir atsakovės turtu, be kita ko, veikla įmonėje buvo pagrindinis pajamų šaltinis tiek jam, tiek ir atsakovei.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių argumentus, reikšmingais laikė liudytojo D. Č. parodymus, nes jis patvirtino, jog atsakovę pažinojo dar iki jos pažinties su ieškovu kaip savo sutuoktinės draugę. Patvirtino, jog su šalimis bendravo kaip šeimos draugas ir verslo partneris, būtent dėl jo vystomų projektų nuo 2019 metų UAB „Pajūrio pamatai“ gavo didelius ir naudingus užsakymus, tapo pagrindiniu vystomų projektų pamatų rangovu. Nustatė, jog būtent šis liudytojas šalims pasiūlė įsigyti poilsio pastatą (duomenys neskelbtini), UAB „Pajūrio pamatai“ vardu kaip jų bendros veiklos šiame projekte rezultatą. Be to, patvirtino, kad konkrečių objektų darbų atlikimą jis derindavo su ieškovu, kuris toliau dirbdavo su jo darbų vadovais, o atsakovė yra ne kartą sakiusi, kad ieškovas dirba negailėdamas savęs net ir naktimis, yra atsidavęs jų veiklai, o šalis apibudino kaip partnerius tiek šeimoje, tiek versle. Teismas padarė išvadą, kad iš vienuolikos byloje apklaustų liudytojų tik atsakovės mama O. K. ir liudytojas R. K. nepatvirtino, kad šalys buvo pora ir partneriai tiek versle, tiek gyvenime, o liudytojas M. B. (atsakovės sesers sutuoktinis) nurodė, kad su ieškovu bendravo, gerai sutarė, laikė jį šeimos nariu, kartu švęsdavo šventes, atostogavo.

Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, šalių susirašinėjimu, vertino, kad šalių gyvenimas drauge, pagal bylos duomenimis atskleistą turinį, nebuvo tik romantiniai santykiai ar darbdavio ir darbuotojo santykiai darbe: šalys ir gyveno kartu, ir kryptingai kartu kūrė bendrą verslą UAB „Pajūrio pamatai“, į jį investavo asmenines lėšas, turtą bei savo darbu jį kartu vystė, abi šalys Bendrovei paskolino virš 300 000 Eur.

Bylos duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad UAB „Pajūrio pamatai“ buvo poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pradinė savininkė. Ginčo dėl to, kad šis pastatas buvo įgytas įmonės kaip jos veiklos ir bendradarbiavimo su liudytojo D. Č. įmonės vystomais projektais rezultatas iš esmės nekilo. 2022 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties duomenys patvirtino, kad atsakovė ginčo pastatą įsigijo iš pardavėjos UAB „Pajūrio pamatai“ už 150 000 Eur. Atsiskaitymas už ginčo pastatą ir jo įrengimą buvo atliktas R. Ž. kreditorinio reikalavimo įmonei užskaitymu ir pinigų pervedimu į bendrovės sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimą, ieškovo, liudytojų paaiškinimus padarė išvadą, kad pastatą šalys rinkosi kartu, kartu sprendė jo apdailos, interjero sprendinių, namo įrengimo ir apdailos darbus atliko UAB „Pajūrio pamatai“ darbuotojai ir pats ieškovas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys nesusituokę gyveno drauge, kartu tvarkė ūkį, kartu asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu sukūrė įmonę UAB „Pajūrio pamatai“, o ginčo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas kaip šios įmonės veiklos rezultatas. Pažymėjo, kad nei ieškovas, nei atsakovė tokia kaina ir tokiomis sąlygomis nebūtų įgiję tokio pobūdžio ir vertės pastato įprastomis kitiems pirkėjams sąlygomis.

Įvertinęs įrodymų visetą remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle teismas priėjo išvados, kad ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškiniui pagrįsti, todėl ieškinį patenkino visiškai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė atsakovė R. Ž. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-171-980/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nesutinka su skundžiamu sprendimu, nes teismas, pripažinęs pastatą bendrąją daline šalių nuosavybe, nepateikė jokios argumentacijos nei dėl šalių susitarimo įgyti turtą bendrąja daline nuosavybe, nei dėl šalių įnašų ir jų dydžio. Kaip teismo abstrakčiai nurodytos aplinkybės (liudytojo D. Č. pasiūlymas įgyti turtą kaip bendrą veiklos projekte rezultatą; įmonės buvimas pradine savininke; pastato įgijimo aplinkybės – bendras veiklos rezultatas; šalių galimybės įgyti šį turtą įprastomis kitiems pirkėjams sąlygomis; atsakovės atsiskaitymas su įmone už pastato įrengimą įskaitymu; šalių susirašinėjimai, liudytojų paaiškinimai) siejasi su teismų praktikoje įvertintais būtinaisiais kriterijais, kurių nustatymas reikalingas turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe, skundžiamame sprendime nenurodoma.

Nurodė, kad šalys niekuomet bendro ūkio nevedė. Skundžiamame sprendime nėra nuorodos į bylos įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas grindžia išvadą dėl bendro ūkio vedimo, o vien gyvenimas kartu, romantiniai ir artimi santykiai nesuponuoja bendro ūkio vedimo, nes esminę reikšmę turi faktiškai egzistavęs ekonominis ir ūkinis bendrumas, kuris įrodomas konkrečiomis ir objektyviomis aplinkybėmis. Atsitiktiniai ar epizodiniai mokėjimai, pavienė finansinė parama ar dovanos, net jei jos buvo reikšmingo dydžio, savaime nelaikomos pakankamu pagrindu pripažinti bendro ūkio vedimą, jei neatskleidžiamas ilgalaikis ekonominis ryšys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas turėjo vertinti ar turtas buvo įsigyjamas iš bendrų lėšų, ar abi šalys prisidėjo prie jo įsigijimo, ar egzistavo susitarimas, jog toks turtas laikomas bendru. Nurodė, kad, jei didžioji dalis turto santykių metu buvo registruojama asmenine nuosavybe, kitai šaliai nepateikiant įrodymų apie savo finansinį indėlį, tokia aplinkybė paneigia bendro ūkio vedimą. Dar viena svarbi aplinkybė – susiformavęs stabilus pareigų pasidalijimas, būdingas bendram šeimyniniam ūkiui, susitarimas dėl bendros ekonominės ateities. Vien emocinis rūpinimasis, moralinė parama, buitinė pagalba ar dalyvavimas kito asmens veikloje, neparemtas finansiniu bendrumu, nėra laikomi pakankamais pagrindais pripažinti bendro ūkio vedimą.

Apeliantės vertinimu, liudytojų parodymai tokio pobūdžio bylose vertinami atsargiai ir paprastai turi tik papildomą reikšmę, jie negali pakeisti rašytinių ar finansinių įrodymų, ypač jei parodymus duoda artimieji, panašiai turi būti vertinami ir susirašinėjimai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė sprendime padarytos išvados, kad šalys vedė bendrą ūkį. Byloje pateikti įrodymai įrodo priešingas aplinkybes, jog šalių tarpusavio santykiuose galiojo tiek finansinių išteklių, tiek turto atskirtumo principas. Teismas, darydamas išvadą, jog šalys vedė bendrą ūkį, iš byloje esančių įrodymų turėjo nustatyti nuo kada šalys pradėjo vesti bendrą ūkį ir pagrįsti, kad jis jau buvo vedamas Bendrovės steigimo metu. Atsakovo pateikti pavieniai 2017 m. spalio mėnesio, 2018 m. birželio mėnesio mokėjimai atlikti už atsakovę ir vėliau, nei buvo įsteigta Bendrovė, neįrodo, kad bendrą ūkį šalys vedė Bendrovės steigimo metu.

Teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai labiau patvirtina buvus šalių susitarimą turėti bendrą verslą ir jį vystyti įsteigiant Bendrovę, nepagrįsta, nes ji neturėjo tikslo ir nebuvo susitarusi su ieškovu įkurti UAB „Pajūrio pamatai“. Bendrovę pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) reikalavimus 2017 m. gegužės mėnesį įsteigė viena savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovas prie Bendrovės steigimo veiksmų, kurie ir buvo Bendrovės akcijų sukūrimo pagrindas, neprisidėjo nei finansinėmis, nei jokiomis kitomis priemonėmis, iš esmės tokios galimybės ir neturėjo, nes buvo nemokus, iš jo buvo vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai kreditoriams antstolių kontorose, jis 2017 – 2020 metais nebuvo pajėgus sumokėti 2610,14 Eur skolos vaiko išlaikymui ir 90 Eur skolos valstybei. Kadangi abi šalys iki Bendrovės įsteigimo turėjo patirties versle ir patirties steigiant juridinius asmenis, dalyvaujant jų valdyme ir buvo susipažinę su bendrovių steigimo teisiniu reguliavimu, nebuvo pagrindo teigti, kad, Bendrovę įsteigus vienam akcininkui, buvo šalių susitarimas ir tikslas jos akcijas įgyti bendrąja daline nuosavybe.

Nurodė, kad ji pirmaisiais Bendrovės veiklos metais ieškovui leido aiškiai suprasti, kad Bendrovės akcijos priklauso jai, ieškovas turėjo teisines galimybes tapti akcininku, tačiau jis nereiškė pretenzijų į akcijas ir sąmoningai vengė jas įsigyti dalinės nuosavybės teise, nes vengė atsakomybės, susijusios su vadovavimu Bendrovei, prieš darbuotojus, kreditorius, investuotojus, verslo partnerius, nes siekė nuslėpti savo turtą ir veiklą. Ieškovas pats nurodė, kad Lietuvoje esančio turto registracija buvo vykdoma atsakovės vardu, nes jis bijojo, jog kaip buvęs BUAB „Barmina“ akcininkas ir direktorius gali gauti pretenzijų iš kreditorių. Kadangi BUAB „Barmina“ iš juridinių asmenų registro buvo išregistruota 2021 m. balandžio 19 d., tai po šios datos ieškovui nebuvo kliūčių susitvarkyti Bendrovės akcijų registraciją pagal faktiškai tariamai egzistavusį šalių susitarimą, jei jis būtų buvęs. Tačiau ieškovas 3 metus po minėto bankroto pabaigos jokių reikalavimų į jos asmeninės nuosavybes teise valdomą turtą nereiškė ir reikalavimus pradėjo reikšti tik jų santykiams iširus, kas sudaro pagrindą išvadai, kad jokio susitarimo dėl Bendrovės akcijų įgijimo dalinės nuosavybės teise tarp šalių nebuvo.

Tvirtino, kad byloje nebuvo nustatytas ieškovo įnašas į Bendrovės veiklą, kuris galėtų būti laikomas pakankamu įgyti ½ dalį Bendrovės akcijų. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo įnašo į Bendrovę ir jos veiklą patirtimi, žiniomis, ilgalaikiu darbu, pastatais, paskolomis pagrįstos ne byloje surinktais įrodymais, bet spėlionėmis ir suinteresuoto bylos baigtimi ieškovo nepagrįstais paaiškinimais. Teismas nenurodė, kokiais pagrindais nustatė, jog ieškovas turėjo statybos rangos patirties ir tokių darbų atlikimo žinių. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog jis būtų vykdęs statybos darbus. Teismas, vertindamas šalių bendrą gyvenimą 7 metų laikotarpyje ir kad sugyventiniai kuriant bendrą turtą gali prisidėti asmeninėmis lėšomis ir / ar bendru darbu, apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, kurių niekaip nemotyvavo. Ieškovas prie Bendrovės steigimo ir jos veiklos asmeninėmis lėšomis neprisidėjo, nes jų neturėjo. Bendrovėje ieškovas pradėjo dirbti tik praėjus 2 metams ir 4 mėnesiams po Bendrovės įsteigimo nuo 2019 m. rugsėjo 19 d., buvo įdarbintas per užimtumo tarnybą, atliko darbo sutartyje numatytas funkcijas ir gavo darbo užmokestį. Bendrovė ieškovo darbo pradžioje 2019 metų pabaigoje jau turėjo 308 286 Eur vertės turtą, deklaravo 760 155 Eur pardavimo pajamas ir 125 594 Eur pelną. Didžiausi projektai, lėmę įmonės plėtrą, buvo surasti pačios apeliantės ieškovui Bendrovėje nedirbant. Vėlesnis ieškovo darbas įmonėje jam nesuteikia jokių teisių į įmonės akcijas. Bet kuriuo atveju byloje nėra įrodymų, kad ieškovo dalis bendrojoje nuosavybėje yra lygi būtent ½ daliai. Ieškovui gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo įnašu į įmonę pripažino Bendrovės iš trečiųjų asmenų įsigytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Sandėliai niekuomet nepriklausė ieškovui nuosavybės teise ir nebuvo įnešti į Bendrovę kaip jo turtas, didinantis įstatinį kapitalą. Jie buvo įgyti po 2 metų ir 9 mėnesių Bendrovės veiklos ne iš ieškovo, o iš MB „Vikforta“ sumokant 20 140 Eur ir apskaityti kaip turtas, įgytas už pinigus, o ne kaip ieškovo indėlis turtu į Bendrovę. Liudytojo V. B. duoti parodymai negali pakeisti tokio turto teisinio statuso, jis net nebuvo pardavusios turtą bendrovės vadovu, neatstovavo MB „Vikforta“ parduodant sandėlius, todėl neaišku, kokias aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti jo duoti paaiškinimai. Pažymėjo, kad juridinio asmens turtas yra atskirtas nuo fizinio asmens, todėl ieškovas minėtu turtu negalėjo disponuoti kaip savininkas. Net pripažinus ieškovo dalyvavimą sandėlių perdavimo sandoryje, toks ryšys savaime nesukuria jokio teisinio pagrindo sandėlius laikyti ieškovo asmeniniu indėliu į Bendrovę. Įmonės iš ieškovo įsigyta transporto priemonė už 4100 Eur taip pat nelaikoma jo įnašu, kadangi UAB „Pajūrio pamatai“ šį turtą nusipirko.

Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog ieškovas yra paskolinęs bendrovei 147 988,49 Eur, nes skundžiamo sprendimo priėmimo dieną įmonės įsiskolinimas ieškovui sudarė 75 588,49 Eur. Ieškovui priklausančiuose žemės sklypuose Bendrovė pastatė gyvenamuosius namus, kuriuos ieškovas pardavė. Bendrovė leido ieškovui pastatytus namus registruoti savo vardu, jam davus pažadą, jog jis už darbus atsiskaitys, tačiau iki šiol ieškovas už darbus nėra atsiskaitęs.

Paskolos suteikimas įmonei negali būti laikomas investicija į Bendrovę ir jos veiklą, todėl nesuteikia ieškovui teisės į Bendrovės turto dalį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas į įmonę ne investavo, o skolino jai pinigus, todėl tai sukūrė prievolę Bendrovei skolintas lėšas grąžinti. Be to, Bendrovė iš atsakovės ir kitų asmenų yra pasiskolinusi daugiau nei 2 250 000 Eur, tačiau nei vienas iš skolintojų nepretenduoja į Bendrovės akcijas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pajamos iš UAB „Pajūrio pamatai“ buvo pagrindinis šalių pajamų šaltinis, nes teismas netyrė šalių finansinės padėties ginčui aktualiu laikotarpiu ir nereikalavo pateikti tai patvirtinančių įrodymų, jei manė, kad tai reikšminga sprendžiant dėl šalių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Be to, Bendrovė dividendų nemokėjo, ieškovas 2019-2024 metais gavo tik 46 953,41 Eur darbo užmokesčio, skolinosi pinigus iš atsakovės iš kitų asmenų.

Pirmosios instancijos teismas, turėdamas oficialius valstybės registrų dokumentas, jais nesivadovavo, bet rėmėsi neoficialiais liudytojų parodymais. Joks įrodymas nepatvirtina, jog liudytojas D. Č. būtų siūlęs abiem šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti pastatą (duomenys neskelbtini), juo labiau pasinaudojant UAB „Pajūrio pamatai“ kaip tarpininku. Pastatą, kurį ji vėliau įsigijo asmeninės nuosavybės teise, pastatė ir registre įregistravo Bendrovė pagal 2021 m. balandžio 14 d. pažymą apie statinio statybą.

Teismo sprendime netinkamai, remiantis tik suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų V. G. (ieškovo motinos brolio žmonos), H. K., V. R. (ieškovo brolių) parodymais, kurie turėjo būti vertinami kritiškai, konstatuotos aplinkybės, susijusios su atsakovės darbu įmonėje, nors jos vadovavimo Bendrovei metodai byloje net neturėjo būti nagrinėjami. Byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė vadovavo Bendrovei, rūpinosi objektų vystymo eiga, domėjosi vykdoma veikla, sudarinėjo nekilnojamojo turto ir kitokius sandorius, tvirtino finansinės atskaitomybės dokumentus ir pan. Ne tik ieškovo, bet ir kitų darbuotojų įgaliojimai įmonėje buvo labai platūs, nes ji įvairius darbus delegavo kitiems darbuotojams, o pati atliko įmonės vadovės funkcijas. Byloje esantys įrodymai patvirtina nepertraukiamą atsakovės įsitraukimą į įmonės veiklą.

Nurodė, kad šalys nesitarė ir nesudarė susitarimo dėl Gyvenamojo namo įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir ieškovas prie pastato įsigijimo niekaip neprisidėjo. Šalių gyvenimas kartu nepatvirtina, jog šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nukreipti į bendro turto sukūrimą. Įrodymai turi patvirtinti nuolatinį ir intensyvų šalių įsitraukimą siekiant bendro tikslo, vien nedidelės dalies remonto medžiagų pirkimas nėra pakankamas ieškovo įrodinėjamam faktui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nei vieno apeliantės argumento, kurių pagrindu apeliantė laikė, jog pastatas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Sprendimas šioje dalyje visiškai nemotyvuotas ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

Apeliantės vertinimu, byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių, jog Gyvenamąjį namą būtų galima laikyti šalių bendrąja nuosavybe. Nekilnojamojo turto registre pagal 2022 m. lapkričio 13 d. tarp atsakovės ir Bendrovės sudarytą ir nenuginčytą Gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį įregistruotas juridinis faktas – asmeninė ieškovės nuosavybė, įgyta už 150 000 Eur atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ką patvirtina Bendrovės finansinės apskaitos dokumentai. Visus baldus ir kitus įrengimus namui užsakinėjo ir iš savo lėšų įgijo apeliantė. Apeliantė turėjo piniginių lėšų mokėjimams atlikti, nes skolino lėšas Bendrovei, buvo pardavusi nekilnojamojo turto objektus. Pirmosios instancijos teismas jos asmenines pinigines lėšas, gautas už parduotą turtą, įgytą dar iki pažinties su ieškovu, nepagrįstai ir be teisinio pagrindo pavertė bendrąją šalių nuosavybe. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apie ieškovo prisidėjimą prie pastato įsigijimo ar jo pagerinimo, tokių galimybių jis net neturėjo, nes buvo nemokus.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad šalys tokia kaina ir sąlygomis, kokiomis pastatą įgijo šalys, kiti pirkėjai rinkos sąlygomis to nebūtų galėję padaryti, padarė išvadas, dėl kurių šalys negalėjo pasisakyti ir pateikti įrodymų. Teismo padarytos išvados apie apeliantės finansinę padėtį neatitiko byloje esančių įrodymų, nes paskolos likutis sutarties sudarymo dienai (2022 m. lapkričio 23 d.) sudarė 361 446,14 Eur.

Kito šalių turto įgijimo ir realizavimo praktika liudijo apie šalių santykiuose galiojusį turto atskirtumo principą, o priešingai nebuvo susitarta. Jau prasidėjus šalių romantiniams santykiams, šalys įgijo ir pardavė eilę turtinių vienetų, į kuriuos kita šalis nepretendavo, šalys turtu disponavo ir jį realizavo savo nuožiūra, pinigines lėšas gavo asmeninės nuosavybės teise, šalys laikėsi turto atskyrimo principo. Vienintelis turtinis vienetas, kurį bendro gyvenimo metu šalys lygiomis dalimis įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise kaip šeimos turtą, tai pagal 2021 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį įgyta vila Ispanijoje, kuri buvo laikoma investiciniu projektu, iš kurio būtų gaunamos pajamos iš nuomos, tuo tikslu buvo atidaryta šalių bendra sąskaita. Abi šalys prieš tai gyveno santuokoje, todėl abu turėjo suprasti santuokos nesudarymo pasekmes. Faktinę aplinkybe, kad ieškovui buvo žinomi ir suprantami jungtinės veiklos principai, patvirtina 2022 m. vasario 1 d. sudaryta jungtinė veiklos sutartis, kurioje Bendrovė ir ieškovas susitarė, kad pagal šią sutartį bendras turtas nesukuriamas, nuosavybės teises įgyja Bendrovė. Apeliantės veiksmų visuma įgyjant Gyvenamą namą, UAB „Pajūrio pamatai“ akcijas, patvirtina, kad ji neturėjo tikslo vykdyti jungtinę veiklą, tokį tikslą galbūt turėjo ieškovas, bet tai nesudaro pagrindo pripažinti ginčo turtą bendrąja daline nuosavybe.

Ieškovas M. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, naujai pateiktus apeliacinio skundo argumentus palikti nenagrinėtus dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes apeliaciniam procesui būdinga ribota apeliacija. Apeliantė apeliaciniu skundu neginčija jokios konkrečios sprendimu padarytos išvados ir iš esmės siekia, jog iš naujo būtų pervertinti jos nesutikimo su ieškiniu argumentai motyvai. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės.

Apeliantė savo apeliaciniame skunde savo cituojama kasacinio teismo praktika pati paneigė savo prieštaravimus dėl šalių bendros jungtinės veiklos, pripažindama, kad šalys kartu gyveno 7 metus. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas neįvertino arba netinkami įvertino aplinkybes apie šalių gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu, bendro turto kūrimą asmeninėmis lėšomis ir darbu. Apeliaciniame skunde nenurodyti pirmosios instancijos teismo procese padaryti proceso teisės pažeidimai, kurie būtų suvaržę jos procesines teises įrodinėti ginčui aktualias faktines aplinkybes ar būtų neleidę tinkamai įvertinti įrodymus ir išnagrinėti bylos.

Nurodė, kad praėjus metams po jų gyvenimo kartu į 2017 m. gegužės 11 d. įkurtą UAB „Pajūrio pamatai“ ieškovas investavo ne tik visą savo patirtį, žinias, darbą, negalinčius būti apibrėžtais darbo santykiais, ką pripažino apeliantė ir teismas, nes jis dirbo neskaičiuodamas valandų, nesirinkdamas darbų pobūdžio, t. y. dirbo neatlygintinai kaip įmonės savininkas/akcininkas.

Apeliantė skunde pati nurodė ieškovo turtą, kuriuo jis prisidėjo prie bendro ūkio vedimo, Bendrovės įkūrimo ir veiklos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys visą savo turtą ir pinigines lėšas investavo į UAB „Pajūrio pamatai“, kuri buvo jų pragyvenimo šaltinis. Ieškovas, perleisdamas jam priklausantį turtą UAB „Pajūrio pamatai“ už simbolinę kainą, siekė įgyvendinti ilgalaikius investicinius projektus. Visus savo gautus pinigus investuodavo į Bendrovę jai skolindamas, kad netrūktų apyvartinių lėšų. Įmonei jis yra suteikęs 361 940 Eur dydžio paskolas. Akivaizdu, kad niekada ir niekas iš darbuotojų neinvestavo į įmonę tokių piniginių lėšų, iki šiol įmonės skola ieškovui – 147 988,49 Eur. Po bendro gyvenimo kartu atsakovė nuo vieno asmenine nuosavybės teise turėto buto (duomenys neskelbtini) praturtėjo ½ dalimi nuosavybės teise valdomo būsto Ispanijoje, gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), registruoto E. Ž. vardu. Versle, kurį šalys pradėjo minimaliu įstatiniu kapitalu, vystant veiklą, pavyko įsigyti eilę nekilnojamojo turto objektų. Taigi nekyla abejonės, kad po 7 metų bendro gyvenimo kartu metų atsakovės ir jos vardu registruotos bendrovės turimas turtas ženkliai padidėjo.

Šalių finansų atskirtumo nepatvirtina tai, jog Bendrovė buvo registruota atsakovės vardu, nes tuo metu ieškovas turėjo pagrįstą baimę dėl UAB „Barmina“ juridinio asmens bankroto bylos pasekmių. UAB „Pajūrio pamatai“ anksčiau UAB „Barmina“ valdytą turtą (pastatus – sandėlius, specialią įrangą) perpirko už simbolinę kainą tik ieškovo dėka, apie minėtą turtą ir jo pardavimą, jei ne ieškovas, atsakovė nebūtų sužinojusi ir nebūtų galėjusi neatlygintinai nuo pat Bendrovės veiklos pradžios jį naudoti savo veikloje. Taigi šis turtas yra asmeninis ieškovo indėlis į UAB „Pajūrio pamatai“, kuri iki šiol šiuo turtu naudojasi ir valdo jį nuosavybės teise.

Nurodė, kad jis bendro gyvenimo su atsakove metu norėjo sukurti normalius šeimyninius santykius bei besąlygiškai ja pasitikėjo. Atsakovė, nuolat tvirtindama, jog viskas kuriama bendrai ir net nesusiklosčius santykiams bus dalinama po ½ dalį, tendencingai skatino ieškovo pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad jų žodžiu sudaryta jungtinės veiklos sutartis bus įgyvendinta ir santykiams pasibaigus. Asmeninis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė pripažino, jog Bendrovės akcijos ir g Gyvenamas namas šalims priklauso po ½ dalį. Tik pasibaigus šalių santykiams ir gyvenimui kartu atsakovės nuomonė pasikeitė. Disponuojamo turto rėžimas iš pradžių tenkino ir pačią atsakovę, kol ji buvo jo išlaikoma, o įmonės ir jos asmeniniu vardu valdomas turtas didėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi ne tik liudytojų parodymais, bet ir rašytine bylos medžiaga, šalių susirašinėjimu, kurie patvirtino, kad šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, buvo verslo ir gyvenimo partneriai, kryptingai kartu kūrė bendrą verslą UAB „Pajūrio pamatai“, į jį investavo savo asmenines lėšas, turtą bei savo darbu jį kartu vystė, iš jo gaunamos naudos lygiomis dalimis įgijo vertingo turto.

Nurodė, kad ieškovo atžvilgiu 2020, 2022-2023 metais vykdyti priverstiniai išieškojimai nėra susiję su ginčo laikotarpiu, t. y. įmonės įkūrimo laikotarpiu. Vien iš įmonės pavadinimo atsakovė turėjo suprasti, kad UAB „Pajūrio pamatai“ neužsiims soliariumų ar rūbų prekybos veikla. 2017 m. vykęs priverstinis išieškojimas periodinėmis išmokomis iš darbo užmokesčio buvo vykdomas pačios išieškotojos pageidavimu. Ieškovas niekuomet neturėjo nemokaus asmens statuso, jam nebuvo iškelta fizinio asmens nemokumo byla.

Atkreipė dėmesį, jog UAB „Pajūrio pamatai“ buveinė buvo registruota ieškovo močiutės adresu, nors atsakovė pati turėjo savo turto. Įmonėje dirbo ieškovo samdyti darbuotojai, kurių dauguma buvo jo giminaičiai, o jis pats save laikė ne darbuotoju, bet Bendrovės savininku (dalyviu). Pažymėjo, jog būtent statybinių blokelių gamybos veikla (kurie ir buvo naudojami pamatams), yra daug artimesnė Bendrovės vykdytai veiklai, nei atsakovės vykdyta veikla. Ieškovas prisidėjo prie Bendrovės steigimo ir veiklos surastu ir pigiau parduotu turtu. Būtent jo dėka UAB „Pajūrio pamatai“ įgyvendino svarbius projektus. Atsakovė apeliaciniame skunde pati sau prieštaraudama, nurodė, kad liudytojas V. B. gali nurodyti turto įsigijimo ir perleidimo faktines aplinkybes.

Ieškovo vertinimu, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes apie tai, kad jo paskola Bendrovei yra sumažėjusi iki 75 588,49 Eur, tačiau CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, nenurodytomis pirmos instancijos teismui.

Ieškovo vertinimu, UAB „Pajūrio pamatai“ buvo įkurtas kaip bendras verslas jų abiejų (sugyventinių) bendroms pajamoms ir pragyvenimui generuoti. Apeliantės teiginys, jog ieškovo suteiktos paskolos įmonei, lyginant su kitais kreditoriais, yra sąlyginai mažos, sulyginant kitus kreditorius su kartu gyvenančiu partneriu, vykdančiu jungtinę veiklą, ūkį, išlaikančiu atsakovę, kuri įmonėje nesirodė, yra nepagrįstas. Atsakovės argumentai, kad ieškovas buvo tik įmonės darbuotojas, kuris negalėjo paskolomis finansuoti juridinio asmens veiklos, nes jis ne akcininkas, yra nepagrįsti. Atsakovė, pasirašydama tokias paskolų sutartis kaip bendrovės vadovė, iš esmės pripažino, kad ieškovas yra įmonės dalyvis.

Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šalių bendrą gyvenimą, bendro ūkio vedimą, bendrą darbą, asmeninį indėlį turtu, pinigines lėšas kaip asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę į ginčo objektus. Šalys, jų bendro gyvenimo metu įkūrę UAB „Pajūrio pamatai“, nuolat gerino savo turtinę padėtį. Nors Gyvenamasis namas buvo pirktas per tarpininką, jį sukūrė (pastatė) ir Nekilnojamojo turto registre 2021 m. balandžio 19 d. įregistravo Bendrovė. Pati atsakovė pinigų už namą Bendrovei nemokėjo, o atliko priešpriešinių reikalavimų užskaitymą. Tai patvirtina, kad UAB „Pajūrio pamatai“ buvo pagrindinis šalių pragyvenimo šaltinis.

Apeliantės argumentai, kad teismas atsakovės pinigines lėšas, turtą, įgytus iki pažinties su ieškovu, pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, nepagrįsti, nes ji nesąžiningai nutyli apie ieškovo indėlį į įmonę darbu, pinigais ir asmeniniu turtu, perleidžiant įmonei žemės sklypus, įsigyjant Bendrovei sandėlius, kitą techniką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo metu įgytą turtą bendrąja daline jų nuosavybe lygiomis dalimis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė Valensijos regiono vyriausybės turizmo generalinės direkcijos pažymą su vertimu, turto valdymo sutartį su vertimu, vertimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, duomenis, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.

Atsakovė nurodė, kad pateikiami dokumentai patvirtina, jog šalys buvo aiškiai susitarę d tik dėl vilos Ispanijoje įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi iš šio turto nuomos tikėjosi gauti pajamų, o susitarimų dėl kitų nekilnojamojo turto objektų įgijimo bendrąja daline nuosavybe nebuvo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų naujų įrodymų turinį, sprendžia, kad pateikti dokumentai nėra susiję su apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyku, o įrodymas apie šalių bendrąja daline nuosavybės teise įgytą turtą Ispanijoje pateiktas. Remiantis aukščiau išdėstytu į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą pateikti nauji įrodymai (išskyrus įrodymus, susijusius su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis) nepriimami.

Dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

2017 m. gegužės 11 d. steigimo aktu steigėja R. Ž. įsipareigojo įsteigti ribotos civilinės atsakomybės uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos privatųjį juridinį asmenį – UAB „Pajūrio pamatai“, buveinė registruojama (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto duomenų matyti, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. balandžio 27 d. priklauso A. K.. VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Pajūrio pamatai“ šiame registre įregistruota 2017 m. gegužės 11 d. su 2500 Eur įstatyminiu kapitalu, padalintu į 100 vnt. paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, buvęs jos buveinės adresas nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d. – (duomenys neskelbtini), pagrindinė veikla - gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Ieškovė R. Ž. nuo 2017 m. gegužės 11 d. buvo įmonės direktorė. UAB „Pajūrio pamatai“ įstatuose nurodoma, kad pagrindinės įmonės veiklos: naujų namų statyba; pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodoma, kad negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. liepos 28 d. priklausė UAB „EKF Fortus“, pagal 2020 m. liepos 28 d. Pirkimo-pardavimo sutartį iki 2022 m. rugsėjo 22 d. – UAB „Pajūrio pamatai“. 2020 m. liepos 31 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 20/08-326KL, nurodoma, kad poilsio patalpų ir dalies nuomojamo iš valstybės žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (2020 m. liepos 31 d.) – 201 000 Eur.

Iš 2022 m. lapkričio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB „Pajūrio pamatai“ pardavė R. Ž. pastatą-poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 150 000 Eur. Pirkėja nurodytą kainą įsipareigojo sumokėti į pardavėjo atstovo sąskaitą ir dalį - į UAB 8 stars sąskaitą. Pirkėja patvirtino, kad nėra santuokoje. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas-poilsio pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. lapkričio 23 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8127 asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei R. Ž..

Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. gegužės 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartį iki 2022 m. spalio 11 d. priklausė M. K.. Gyvenamasis namas jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu iki 2022 m. spalio 11 d. Pirkimo pardavimo sutarties sudarymo – UAB „Pajūrio pamatai“.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. gegužės 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartį iki 2022 m. balandžio 25 d. priklausė M. K.. Gyvenamasis namas jungtinės veiklos sutarties pagrindu iki 2022 m. balandžio 25 d. Pirkimo pardavimo sutarties sudarymo – UAB „Pajūrio pamatai“.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. gegužės 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartį iki 2021 m. kovo 18 d. priklausė M. K.. Žemės sklypas pagal 2021 m. kovo 18 d. Pirkimo – pardavimo sutartį iki 2021 m. rugsėjo 1 d. priklausė UAB „Pajūrio pamatai“. Pastatai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. rugsėjo 1 d. priklausė UAB „Pajūrio pamatai“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. spalio 1 d. priklausė UAB „Pajūrio pamatai“. Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. kovo 18 d. priklausė UAB „Pajūrio pamatai“. 757/1106 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. spalio 1 d. – UAB „Pajūrio pamatai“. 349/1106 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2022 m. kovo 18 d. – UAB „Pajūrio pamatai“.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. gegužės 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartį iki 2020 m. lapkričio 10 d. priklausė M. K.. Žemės sklypas pagal 2020 m. lapkričio 10 d. Pirkimo – pardavimo sutartį iki 2021 m. sausio 15 d. priklausė UAB „Pajūrio pamatai“. ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. liepos 28 d. priklausė UAB „Pajūrio pamatai“. Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. liepos 28 d. – UAB „Pajūrio pamatai“. Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. liepos 28 d. – UAB „Pajūrio pamatai“. Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. liepos 28 d. – UAB „Pajūrio pamatai“.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. gegužės 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartį iki 2019 m. birželio 26 d. priklausė M. K.. 127/231 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. liepos 14 d. priklausė M. K.. 127/231 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. spalio 7 d. priklausė UAB „Pajūrio pamatai“. Pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. spalio 7 d. priklausė UAB „Pajūrio pamatai“.

2021 m. gruodžio 17 d. Pirkimo-pardavimo aktu Nr. 3374 ieškovas M. K. (statybų darbuotojas) ir atsakovė R. Ž. (verslininkė statybų srityje) už 400 000 Eur per pusę bendros dalinės nuosavybės teise įgijo vilą Ispanijoje ir banke yra atidarę bendrą banko sąskaitą.

Iš 2022 m. sausio 6 d. Testamento matyti, jog juo ieškovas M. K. jam atitenkanti visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, jo mirties dieną, taip pat turtines teises po jo mirties, visą kitą turtą buvo nusprendęs palikti ieškovei R. Ž..

Iš 2022 m. gegužės 9 d. Pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB „Pajūrio pamatai“ įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso už 220 000 Eur sumą.

Iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. įgaliojimo matyti, kad UAB „Pajūrio pamatai“ direktorė R. Ž. buvo įgaliojusi darbų vadovą M. K. atstovauti bendrovei visose valstybės ir savivaldybės institucijose, pateikti, gauti ir pasirašyti visus reikiamus dokumentus, pretenzijas, skundus, pareiškimus ir prašymus. Įgaliojimas galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d.. 2021 m. sausio 11 d. įgaliojimu ieškovė įgaliojo atsakovą M. K. atstovauti bendrovei perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą, pateikti, gauti ir pasirašyti visus reikiamus dokumentus, pretenzijas, skundus, pareiškimus ir prašymus. Įgaliojimas galiojo iki 2021 m. gruodžio 31 d. 2021 m. sausio 12 d. įgaliojimu ieškovė įgaliojo atsakovą M. K. iki 2021 m. vasario 26 d. atlikti reikiamus veiksmus finansų įstaigoje. 2022 m. sausio 11 d. įgaliojimu ieškovė įgaliojo atsakovą iki 2022 m. gruodžio 31 d. atstovauti bendrovei visose valstybės ir savivaldybės įgaliotose institucijose, pateikti, gauti ir pasirašyti visus reikiamus dokumentus, pretenzijas, skundus, pareiškimus ir prašymus.

Į bylą pateikti atsakovo M. K. įvairūs elektroniniai susirašinėjimai laikotarpiu nuo 2017 iki 2023 metų, kuriuose yra duomenų apie aptartus įvairius su UAB „Pajūrio pamatai“ veikla susijusius klausimus, taip pat buvo svarstomi namų įrengimo, buitinės technikos pirkimo paieškos ir pan. klausimai.

Iš 2020 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė R. Ž. pardavė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 81 000 Eur.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. 539916 nurodoma, kad R. Ž. nuo 2009 m. spalio 26 d. vykdo individualią veiklą: naudotų daiktų mažmeninę prekybą parduotuvėse; kitą mažmeninę prekybą nespecializuotose parduotuvėse.

2020 m. vasario 12 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi MB „Vikforta“ pardavė UAB „Pajūrio pamatai“, atstovaujamai ieškovės, pastatus- sandėlius: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); už 20 140 Eur.

2024 m. vasario 23 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Pajūrio pamatai“ pardavė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), už 186 712,95 Eur.

UAB „Pajūrio pamatai“ 2017 m. gegužės 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitos išraše matomi M. K. atlikti išskaitymai už automobilį.

Iš UAB „Pajūrio pamatai“ balansų matyti, kad įmonė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto turėjo už 901 Eur, trumpalaikio – 13 095 Eur, nuosavo kapitalo – 2725 Eur; įsipareigojimų – 11271 Eur, grynasis pelnas siekė 214 Eur. UAB „Pajūrio pamatai“ grynasis pelnas 2021 metais buvo 2531 Eur; 2022 metais – 28 337 Eur; 2023 metais - 14 466 Eur; 2024 metais – 33 910 Eur.

2019 m. rugsėjo 18 d. darbo sutartyje nurodoma, kad UAB „Pajūrio pamatai“, atstovaujama direktorės R. Ž., įdarbino M. K. darbų vadovo pareigose nuo 2019 m. rugsėjo 19 d.. UAB „Pajūrio pamatai“ 2024 m. balandžio 12 d. įsakymu nuo 2024 m. balandžio 15 d. nutraukė darbo sutartį su darbų vadovu M. K..

Pateiktos sutartys, raštas dėl informacijos suteikimo, iš kurių matyti, jog ieškovė R. Ž. dalyvavo bendrovės sandorių sudarymuose, derybose dėl sutarčių sudarymo, sutarties vykdymo eigoje, sutartis bei kitus dokumentus tvirtino parašu ir pan.

Iš 2022 m. rugsėjo 22 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB „Pajūrio pamatai“, atstovaujama R. Ž., pardavė negyvenamąją patalpą – poilsio patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), už 205 000 Eur.

2022 m. rugsėjo 23 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi M. K. pardavė žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), už 225 000 Eur.

Iš 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. liepos 10 d., 2018 m. liepos 31 d., 2018 m. rugpjūčio 21 d. Bendrovės pasitarimo protokolų dėl prekybos paskirties pastato su administracinėmis, paslaugų ir sandėliavimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) matyti, kad susirinkime dalyvavo pamatų subrangos įmonės UAB „Pajūrio pamatai“ konsultantas M. K..

Ieškovė R. Ž. 2022 - 2023 metais el. laiškuose atsakovui M. K. nurodė atidėti visus neskubius pirkinius dėl finansinės įmonės padėties, derino baldų pirkimą.

2022 m. balandžio 13 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi R. Ž. pardavė J. E. žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), už 193 000 Eur.

Iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas M. K. į Bendrovės banko sąskaitą Nr. <...> 1961 yra įmokėjęs 147 988,49 Eur (mokėjimo paskirtyse nurodoma „Paskola“).

UAB „Pajūrio pamatai“ 2025 m. birželio 20 d. pranešime apie vienašalį įskaitymą nurodoma, kad Bendrovės įsiskolinimas pagal 2025 m. gegužės 22 d. paskolos sandorius sudaro 147 988,49 Eur. M. K. įsiskolinimas bendrovei 2025 m. birželio 20 d. pagal: bendrovės avanso apyskaitą ir mokėjimo nurodymus, kuriais M. K. buvo išduotos ir pastarojo bendrovei negrąžintos piniginės lėšos, sudaro 46 000 Eur; pagal 2025 m. gegužės 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 250505/1 – 12 000 Eur; pagal 2025 m. gegužės 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 250505/2 – 12 900 Eur; pagal 2025 m. gegužės 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 250505/3 - 4500 Eur; iš viso – 75 400 Eur. Bendrovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir M. K. Bendrovei mokėtiną 75 400 Eur piniginių lėšų sumą įskaitė į bendrovės skolą M. K..

Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 20250505/1 R. Ž. savo 12 000 Eur reikalavimą į M. K. perleido UAB „Pajūrio pamatai“. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 250505/2 E. Ž. savo 12 900 Eur reikalavimą į M. K. perleido UAB „Pajūrio pamatai“. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 20250505/3 L. K.-B. savo 4500 Eur reikalavimą į M. K. perleido UAB „Pajūrio pamatai“.

Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad M. K. nuo 2008 m. vasario 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo BUAB „Barmina“ vadovas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi UAB „Barmina“ iškelta bankroto byla. BUAB „Barmina“ iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išregistruota 2021 m. balandžio 24 d. Šios įmonės veikla buvo betono gaminių, skirtų statybinėms reikmėms, gamyba, kita verslo veikla.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, pastatai-sandėliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. gegužės 31 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3694 ir 2014 m. balandžio 3 d. perdavimo - priėmimo aktas Nr. 2540 iki 2015 m. rugsėjo 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 5378 priklausė UAB „Barmina“; pagal 2015 m. rugsėjo 25 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5378 iki 2020 m. vasario 12 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 626 sudarymo priklausė MB „Vikforta“, ir nuo 2020 m. vasario 12 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 626 sudarymo priklauso UAB „Pajūrio pamatai“.

Lietuvos antstolių rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. pažymoje Nr. S-3881-3100 nurodoma, kad M. K. atžvilgiu buvo vykdomi: 2022 m. lapkričio 30 d. – 2023 m. sausio 10 d. 3400 Eur išieškojimas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atžvilgiu; 2020 m. gegužės 15 d. – 2020 m. spalio 2 d. 90 Eur ATPK baudos išieškojimas; 2017 m. vasario 23 d. – 2020 m. kovo 4 d. 2610,14 Eur dydžio išlaikymo išieškojimas išieškotojai V. V..

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino konstatavęs, jog ieškovas M. K. ir atsakovė R. Ž., kartu gyvendami kaip partneriai (sugyventiniai) ir vesdami bendrą ūkį, asmeninėmis lėšomis, bendru jų pačių darbu, pasitelkę turimas žinias ir verslo patirtis įkūrė UAB „Pajūrio pamatai“, bendrai vykdė ūkinę komercinę veiklą, o ginčo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas šalių lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise kaip šios įmonės veiklos rezultatas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieškovės R. Ž. vardu registruotas turtas (Bendrovės akcijos ir Gyvenamasis namas) gali būti pripažintas bendrąja daline jos ir ieškovo nuosavybe lygiomis dalimis, atsižvelgiant į šalių gyvenimą kartu 7 metus, bendro ūkio vedimą egzistuojant pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų sutikti su apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kurių pagrindu jis skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovo reikalavimų bei atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl visų jų nekartoja ir pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir įrodymų vertinimo

Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Įstatymo reikalavimus atitinkančiu gali būti laikomas tik pagrįstas ir teisėtas teismo procesinis sprendimas, kuriame pateikti aiškūs ir pakankami motyvai dėl bylos baigčiai svarbių aspektų, išplaukiantys iš išsamaus teisiškai reikšmingų aplinkybių, šalių argumentų ir įrodymų ištyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-403/2025).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje galioja rungimosi principas, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, būtinos sprendžiant klausimą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nurodė tik bendro pobūdžio nepagrįstus motyvus, susijusius su šalių gyvenimu kartu, ūkio tvarkymu, įmonės įsteigimu, pastato įgijimu, visiškai nenurodė motyvų dėl jos atsikirtimuose nurodytų aplinkybių nevertinimo, todėl sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas aiškiais ir pakankamais argumentais, tinkamai neįvertinti liudytojų parodymų arba jie iškraipyti, dėl dalies įrodymų vertinimo nepasisakyta arba jie atmesti be argumentacijos, dalis svarbių argumentų nutylėti arba įvertinti netinkamai, ir tai turėjo reikšmės teisingo teismo sprendimo priėmimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys rodo, kad jos nagrinėjimo metu buvo išklausyti šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, ištirti rašytiniai įrodymai, kuriuos teismas vertino pagal savo vidinį įsitikinimą visų byloje esančių įrodymų visumoje (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė taikytinas teisės normas ir motyvus, kuriais pagrindė teismo išvadas dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe. Išklausius posėdžių garso įrašus nenustatyta, kad apeliantės nurodomi įrodymai skundžiamame sprendime išdėstyti neatskleidžiant jų esmės ar pakeitus liudytojų parodymų ar kitų įrodymų esmę. Tai, kad teismas procesiniame sprendime atskirai detaliai atskirai nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo visų aspektų ir dėl kiekvieno kito įrodymo vertinimo, nesudaro pagrindo išvadai, jog rašytinių įrodymų visuma, byloje dalyvavusių asmenų ar liudytojų nurodytos aplinkybės ir pateikti paaiškinimai teismo iš viso nebuvo vertinami. Vien tai, kad, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl jos atsiliepime nurodomų argumentų, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiamas sprendimas yra visai be motyvų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebūtų atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ar teisinius klausimus. Tai, kad teismo sprendime buvo akcentuoti tik reikšmingi bylos esmei liudytojų parodymų ir kitų įrodymų duomenys, neduoda pagrindo išvadai, kad teismo sprendimą yra pagrindas panaikinti dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Remiantis tuo, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus šiais aspektais vertina nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.

Dėl šalių faktinių jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių ir turto įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijimo aplinkybių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys ar gyvenę asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Iš kartu gyvenančių ar gyvenusių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

CK 6.969 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. CK 6.970 straipsnio 1 dalis numato, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), todėl nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita. Įprastai kartu gyvenantys sutuoktiniai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

Aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Toks aiškinimas pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises Todėl sprendžiant dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010;2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011;2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2014;2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).

Remiantis į bylą pateiktų įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovas ir atsakovė nebuvo įregistravę partnerystės ir sudarę santuokos, tačiau nuo 2016 metų maždaug liepos mėnesio iki 2023 metų gyveno kartu. 2017 m. gegužės mėnesį, kada buvo įkurta UAB „Pajūrio pamatai“, ir 2022 m. lapkričio mėnesį, kad atsakovė pagal pirkimo-pardavimo sutartį įgijo ginčo pastatą – poilsio pastatą (duomenys neskelbtini), šalys gyveno kartu, turėjo artimus šeimyniniams tarpusavio santykius, vedė bendrą ūkį, kartu maitinosi, atostogavo, rūpinosi bendra buitimi, naudojamo turto priežiūra ir išlaikymu, gerino gyvenimo sąlygas, tvarkė bendrus ir Bendrovės finansus, sudarinėjo sandorius dėl turto perleidimo, lėšas naudojo bendriems poreikiams tenkinti, skolino Bendrovei ženklias pinigų sumas, dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo vertingą nekilnojamojo turto objektą Ispanijoje, kur atsidarė ir bendrą banko sąskaitą, ieškovas suteikė sklypus Bendrovės statyboms vykdyti, tarpininkavo, kad dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo Bendrovei būtų perduoti naudotis anksčiau jo įmonės valdyti sandėliai ir įranga, kurie buvo reikalingi Bendrovės veiklai vystyti. Aktualiu laikotarpiu atsakovė turėjo kitų veiklų, tačiau nuo pat Bendrovės įsteigimo ėjo jos direktorės pareigas ir buvo jos akcininkė, o ieškovas nuo Bendrovės įsteigimo dalyvavo Bendrovės veikloje kaip konsultantas, atstovavo ją verslo susirinkimuose, o vėliau - kaip statybos darbų vadovas aktyviai dalyvavo Bendrovės veikloje turėdamas plačios apimties, artimus įmonės vadovo, įgaliojimus veikti Bendrovės vardu. Abi šalys nurodo, kad prie verslo UAB „Pajūrio pamatai“ kūrimo ir plėtojimo darbu, materialine pagalba prisidėjo artimieji giminaičiai, kurių dalis dirbo Bendrovėje. Pagal byloje apklaustų abiejų šalių liudytojų, įskaitant šalių giminaičių, parodymus, šalys aktualiu laikotarpiu gyveno kartu kaip šeima, aplinkiniams demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora tiek versle, tiek gyvenime, giminaičiais juos laikė šeimos nariais (liudytojų D. Č., M. B. ir kt. parodymai). Ieškovo 2022 m. sausio 6 d. testamento turinys, kuriuo jis visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nusprendė palikti atsakovei, taip pat sustiprina įsitikinimą, kad šalys kartu gyveno kaip partneriai bei vedė bendrą ūkį ir nebuvo saistomi tik romantinių ir darbinių santykių. Apibendrinant šiame punkte nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aktualiu laikotarpiu bylos šalis siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.

Minėta, kad ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą bei faktą, kad nebuvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis, vien pats šalių gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise ir šalių nuosavybės teisė į konkrečius turto objektus taip pat turi būti įrodyta.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad faktinės aplinkybės labiau patvirtintina, nei paneigia ieškovo poziciją apie kartu gyvenusių šalių susitarimą įkurti bendrą verslą įsteigiant UAB „Pajūrio pamatai“ ir jį vystyti ir kad ginčo pastatas buvo įgytas bendrojon dalinėn šalių nuosavybėn kaip Bendrovės ūkinės komercinės veiklos rezultatas. Nors apeliantė su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, teisėjų kolegija jas vertina pagrįstomis ir su jomis sutinka.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su UAB „Pajūrio pamatai“ akcijų įgijimu šalių bendrojon nuosavybėn, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016).

Minėta, kad byloje nustatyta, jog juridinis asmuo UAB „Pajūrio pamatai“ įsteigtas 2017 m. gegužės 11 d. vienos atsakovės, tačiau jau šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Įmonė buvo registruota ieškovo močiutės gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas UAB „Pajūrio pamatai“ steigimo metu turėjo statybos rangos darbų (pamatų klojimo) patirties, žinių, dalykinių ryšių iš ankstesnės panašios savo įmonės veiklos. Atsakovė turėjo piniginių resursų pradiniam kapitalui, taip pat ilgametės patirties kitose (ne pamatų statybos) verslo srityse. Ieškovas Bendrovės veikloje dalyvavo nuo pat jos įsteigimo kaip konsultantas, vėliau – kaip darbų vadovas, tačiau jam atsakovė, kaip Bendrovės direktorė, buvo suteikusi įgaliojimus, kurie buvo artimi jos pačios, o ne eilinio samdomo darbuotojo įgaliojimams veikti Bendrovės vardu. Sprendime nurodytų liudytojų (R. K., V. B.) parodymais patvirtinta, kad būtent ieškovas rūpinosi darbuotojų priėmimu į darbą nuo pat Bendrovės įsteigimo, taip pat ir kitais esminiais jos veiklos klausimais. Byloje esančios aplinkybės patvirtina šalių susitarimą turėti bendrą verslą ir jį vykdyti kartu bei ilgalaikį ieškovo indėlį savo darbu, prisidėjimą nekilnojamuoju turtu (pastatais-sandėliais, specialia įranga), paskolomis, taip didinant įmonės veiklos pajėgumus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovo įrodinėtą aplinkybę, kad šalys jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo įkūrusios bendrą verslą, kurio veiklos vystymo pasekoje bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ir Gyvenamą namą, patvirtina liudytojų parodymai, garso įrašai, iš dalies ir nuotraukos, šalių susirašinėjimo turinys, šalių susirašinėjimo turinys, kiti netiesioginiai rašytiniai įrodymai, susiję su jam anksčiau priklausiusio turto pirkimu-pardavimu bei kitomis aplinkybėmis, o atsakovės pozicija ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia ieškovo argumentų šiuo aspektu.

Nors apeliantė tvirtina priešingai, byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, paneigiančių šalių susitarimą dėl bendros UAB „Pajūrio pamatai“ įsteigimo. Ieškovas paaiškino, kad idėja įkurti tokią statybos veikla užsiimančia įmonę kilo šalių kelionės į Lenkiją metu. Nustatyta, kad atsakovė turėjo verslo vykdymo patirties, o atsakovas – patirties būtent betono gaminių, skirtų statybinėms reikmėms, gamyboje. Ieškovo paaiškinimais UAB „Pajūrio pamatai“ pamatus rengė naudodama analogiškus betono gaminius. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, ieškovas turėjo pakankamai patirties, kad reikšmingai prisidėtų prie UAB „Pajūrio pamatai“ veiklos vykdymo ir vystymo. Tuo tarpu atsakovė turėjo patirties ir kvalifikacijos vadovavimo Bendrovei srityje. Ginčo, jog įstatinį kapitalą (2500 Eur), sumokėjo atsakovė, byloje nėra, todėl vertinama, jog atsakovė juridinio asmens kūrimo metu prisidėjo ir finansiškai, o ieškovas – savo žiniomis, patirtimi, dalykiniais ryšiais, darbu, ką patvirtina ir pačios atsakovės susirašinėjime su ieškovu siūlymas ieškovui darbo palikti statybininkams ir pačiam nebedirbti. Be to, aplinkybė, jog įmonės pradinis registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), (ieškovo močiutės adresas) leidžia daryti išvadą, jog ieškovas tikrai dalyvavo ir buvo įsitraukęs įmonės kūrimo procesą, kadangi nuolatine valdymo organo buveine steigėja (atsakovė) pasirinko adresą, susijęs būtent su ieškovu, o ne atsakove (CK 2.49 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad ieškovas prisidėti finansiškai prie įmonės kūrimo net negalėjo, nes buvo nemokus, kadangi nebuvo nustatyta, kad jo atžvilgiu būtų vykdyta fizinio asmens bankroto byla. Vien kelių sąlyginai nedidelės vertės skolų išieškojimo vykdymas antstolių kontorose nei paneigia, nei patvirtina, kad ieškovas neturėjo realių galimybių vesti bendro ūkio su atsakove su tikslu įgyti ginčo turtą bendrojon nuosavybėn, nes byloje yra duomenys, jog aktualiu laikotarpiu ieškovas nuosavybės teise valdė vertingus nekilnojamojo turto objektus, juos realizavo, skolino pinigus Bendrovei, rūpinosi, kad Bendrovė turėtų reikiamą veiklai vykdyti įrangą, sandėlius ir pan. Todėl vertinama, kad minėtos skolos buvo nesumokėtos dėl kitų priežasčių, o ne dėl to, kad ieškovas buvo nemokus.

Apeliantė laikėsi pozicijos, kad ieškovas statybos rangos darbų patirties neturėjo ir įmonėje pradėjo dirbti tik 2019 m. rugsėjo 19 d. Kadangi ieškovas buvo bankrutavusios UAB „Barmina“ direktorius, o įmonė užsiėmė (...) betono gaminių, skirtų statybinėms reikmėms gamyba, kita verslo veikla, kas atitinka statybos rangos darbus (CK 6.681 straipsnio 1 dalis), šis apeliacinio skundo argumentas laikomas nepagrįstu. Aplinkybę, kad ieškovas dalyvavo Bendrovės veikloje nuo pat jos įsteigimo, be minėtų liudytojų parodymų, patvirtina pasitarimo protokolai, kuriuose nurodoma, kad 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais ieškovas dalyvavo pasitarimuose, kur atstovavo UAB „Pajūrio pamatai“ kaip jos konsultantas. d. Be to, į bylą pateikti dar 2017 metais ieškovo prisijungimu iš UAB „Pajūrio pamatai“ el. pašto siųsti el. laiškai, kuriuose siunčiami atsakymai į užklausas, susijusias su įmonės teikiamomis paslaugomis. Visa tai patvirtina ieškovo indėlį darbu dar iki 2019 m. rugsėjo 19 d..

Ieškovas proceso metu laikėsi pozicijos, jog jo indėlį į UAB „Pajūrio pamatai“ patvirtina Bendrovei kitos įmonės jam tarpininkaujant parduoti sandėliai ir speciali įranga, o pirmosios instancijos teismas šiai ieškovo pozicijai pritarė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su ieškovo argumentais ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pažymi, jog minimi pastatai-sandėliai, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), iki pardavimo MB „Vikforta“ priklausė UAB „Barmina“ (buvusiai ieškovo įmonei). L. V. B. patvirtino, kad minėtą iš UAB „Barmina“ įsigytą turtą žodinio susitarimo su M. K. pagrindu pardavė UAB „Pajūrio pamatai“ už 20 140 Eur. Taigi, būtent ieškovo įmonei priklausiusį turtą įgijo UAB „Pajūrio pamatai“ ir juo naudojosi savo veikloje. Šie duomenys, nors ir netiesiogiai, iš dalies patvirtina, kad ieškovas prisidėjo prie Bendrovės veiklos ir rūpindamasis reikalingų priemonių bei pastatų įgijimu, įskaitant ir Bendrovės naudojimąsi jais dar iki pirkimo sandorio sudarymo.

Ieškovas pirmosios instancijos teismui nurodė, jog jis UAB „Pajūrio pamatai“ pardavė nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose įmonė vystė projektus, o nekilnojamojo turto perleidimo kainos nesiekdavo nei trečdalio žemės sklypo vertės, t. y. iš esmės žemės sklypai buvo perleidžiami už įsigijimo kainą, todėl finansiškai prisidėjo prie įmonės pelningos veiklos. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės plačiau nepasisakė, tačiau nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos tarp M. K. ir UAB „Pajūrio pamatai“, patvirtina, jog turtas (duomenys neskelbtini). tikrai priklausė ieškovui ir jis buvo perleistas Bendrovei, o ji sklypus naudojo vystydama projektus. Apeliantė nurodė, kad tokie ieškovo veiksmai negali būti laikomi investiciniais, nes nekilnojamasis turtas buvo parduotas, o ne perleistas neatlygintinai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą sprendžia, kad būtent dėl ieškovo Bendrovei perleistų žemės sklypų ji turėjo geresnes galimybes vystyti pelningą investicinį projektą, kuris buvo finansiškai naudingas tiek šalims, tiek pačiai įmonei. Tokias išvadas sustiprina pateiktos trišalės nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo sutartys, todėl šis apeliantės apeliacinio skundo argumentas atmetamas.

Apeliantė nurodė, kad didžiausius projektus, kurie lėmė įmonės plėtrą, surado ji pati, o ne ieškovas, todėl vėlesnis jo darbas įmonėje negali suteikti jam teisės į įmonės dalį. Vertindama šias aplinkybes kolegija nurodo, kad liudytojas D. Č. nurodė, kad ieškovę pažinojo iki jos pažinties su ieškovu, vėliau bendravo su abejomis šalimis ir kad būtent jo vystomuose projektuose UAB „Pajūrio pamatai“ gavo naudingus ir didelės apimties užsakymus, o konkrečių objektų darbų atlikimą jis derindavo būtent su ieškovu. Tai patvirtina, jog ieškovas buvo asmuo, kuris prisidėjo prie įmonės augimo, į ją investavo kaip į savo verslą.

Apeliantė atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog UAB „Pajūrio pamatai“ skola ieškovui yra 147 988,49 Eur, nes, atlikus ieškovo skolų užskaitymus, Bendrovės finansiniai įsipareigojimai ieškovui sudaro 75 588,49 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčai tarp šalių dėl skolos dydžio ir su ja susijusių kitų klausimų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nebuvo vien tik eilinis samdomas darbuotojas ir į įmonę investavo pinigines lėšas kaip jos bendraturtis, patvirtinama įmonei skolinamų piniginių lėšų apimtimi. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas iš tiesų savo pinigines lėšas panaudodavo įmonės augimui vystyti, tai patvirtina mokėjimų išrašai. Apeliantės pozicija, jog be ieškovo įmonė turėjo ir kitų kreditorių, nepaneigia ieškovo indėlio į UAB „Pajūrio pamatai“. Be to, ieškovui buvo suteikti plačios apimties įgaliojimai, kurie įgalino jį savo nuožiūra disponuoti įmonės turtu (2021 m. sausio 11 d. įgaliojimas Nr. 2021/01/11-1). Kiti kreditoriai, nors ir yra paskolinę Bendrovei daugiau lėšų, bei kiti darbuotojai, nors taip pat turėjo atsakovės įgaliojimus veikti Bendrovės vardu tam tikrose srityse, negyveno su atsakove Bendrovei priklausiusiuose pastatuose kaip partneriai kelerius metus, taip pat bendrojon jungtinėn nuosavybėn kartu su atsakove nėra įgiję užsienyje vertinto turto. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, jog tarp UAB „Pajūrio pamatai“ 2022 m. vasario 21 d. ir ieškovo buvo sudaryta Jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutartis, kurios pagrindu UAB „Pajūrio pamatai“ M. K. nuosavybės teise valdomame 0,1269 ha dydžio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo savo lėšomis ir jėgomis pastatyti Pastatus, jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre M. K. vardu, kas taip pat sustiprina įsitikinimą, kad ieškovas nebuvo tik samdomas įmonės darbuotojas, kurį su atsakove siejo tik romantiniai santykiai.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantės įsitikinimu, vadovautis vien tik šalių susirašinėjimuose nurodomomis aplinkybėmis nėra pagrindo, nes tarp šalių vyravo konfliktiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs susirašinėjimų turinį, socialinės medijose siųstos žinutės, garso įrašą, nustatė, jog ieškovės pasisakymai apie turto tarp šalių galimą padalijimą lygiomis dalimis buvo ne vienkartiniai ir išsakyti ne tik tuo laiku, kai šalių santykiai pablogėjo.

Taigi įvertinus visas šias aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog byloje buvo įrodytas ieškovo reikšmingas prisidėjimas prie įmonės kūrimo finansine prasme ir darbu, taigi, ir susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) egzistavimas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nurodo, kad nepaisant to, jog byloje buvo įrodytas jungtinės veiklos buvimas UAB „Pajūrio pamatai“ atžvilgiu, svarbu nustatyti, ar tarp šalių buvo susitarimas dėl Gyvenamojo namo įgijimo bendrojon dalinėn nuosavybėn, ir, jei toks susitarimas buvo, tai dėl kokių turto dalių šalys susitarė. Minėta, kad vien pats gyvenimo kartu faktas nereiškia susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) egzistavimo ir negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybe.

Sprendžiant dėl Gyvenamojo namo nuosavybės teisių svarbu įvertinti, kaip bendro gyvenimo metu buvo valdomas kitas šalims priklausantis nekilnojamasis turtas. Nustatyta, kad šalys bendro gyvenimo metu sudarė ne vieną nekilnojamojo turto sandorį: M. K. pardavė UAB „Pajūrio pamatai“ žemės sklypus: adresu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); adresu (duomenys neskelbtini); adresu (duomenys neskelbtini); adresu (duomenys neskelbtini); adresu (duomenys neskelbtini); adresu (duomenys neskelbtini); adresu (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi R. Ž. pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 13 d.; R. Ž. pardavė gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) M. K. 2022 m. rugsėjo 23 d. pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini); R. Ž. 2020 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad šalys vedė bendrą ūkį, minėta, jog nustatyta, kad ieškovas skolino UAB „Pajūrio pamatai“ pinigines lėšas, kaip jis pats nurodė, tam, jog juridinis asmuo turėtų apyvartinių lėšų. Nustatyta, jog 2019 metais Bendrovė vykdė didelės apimties projektą. UAB „Pajūrio pamatai“ laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo ilgalaikio turto už 901 Eur, trumpalaikio – už 13095 Eur, nuosavo kapitalo – 2725 Eur, grynojo pelno – 214 Eur. Rekvizitai.lt pateiktoje pardavimo schemoje matyti, kad bendrovė 2018 metais pardavimo pajamų turėjo 30 001 Eur – 50 000 Eur, o 2019 metais jau 500 001 Eur – 1 000 000 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad Bendrovės finansinė padėtis buvo labai gera, prie ko prisidėjo abi šalys, taip pat UAB „EKF Fortus“, pasiūliusi bendradarbiavimą vystomame projekte. Liudytojo D. Č. paaiškinimais, būtent jis pasiūlė šalims įsigyti pastatą (duomenys neskelbtini), UAB „Pajūrio pamatai“ vardu kaip jų bendros veiklos šiame projekte rezultatą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog UAB „Pajūrio pamatai“ negyvenamąją patalpą-poilsio patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 28 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo būtent iš jungtinės veiklos (partnerystės) šalių valdomos UAB „Pajūrio pamatai“ gauto pelno. Minėtas nekilnojamasis turtas UAB „Pajūrio pamatai“ priklausė iki 2022 m. rugsėjo 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog vėliau UAB „Pajūrio pamatai“ 2021 m. balandžio 14 d. Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-210414-01115 pagrindu įgijo nuosavybės teises į pastatą-poilsio pastatą adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. lapkričio 23 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas R. Ž., kuri sandorį įvykdė atlikdama priešpriešinių reikalavimų užskaitymą (dengdama UAB „Pajūrio pamatai“ finansinius įsipareigojimus). Ginčas dėl šios faktinės aplinkybės nekilo.

Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, nurodo, kad byloje nustačius, jog Gyvenamasis namas buvo įgytas iš UAB „Pajūrio pamatai“ gauto pelno ir kaip bendras jungtinės veiklos (partnerystės) rezultatas, pritartina ir išvadai, jog egzistuoja bendro turto sukūrimo sąlygos, prie kurių ieškovas prisidėjo esminiu indėliu, sukuriančiu jam nuosavybės teisę į pusę ginčo turto, nes viena iš jungtinės veiklos sutarties esminių sąlygų yra partnerių įnašų tapimas visų partnerių daline nuosavybe, kadangi būtent įnašais sukuriama jungtinės veiklos materialinė bazė. Apeliantės nurodomas argumentas, jog šalys, norėdamos nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe (kaip įgydami nekilnojamąjį turtą Ispanijoje), tai būtų įteisinę pirkimo-pardavimo sutartyje, nepaneigia teisėjų kolegijos padarytų išvadų apie tarp šalių jungtinės veiklos (partnerystės) egzistavimą ir jos pagrindų šalių įgytą bendrąją nuosavybę.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023).

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės priteistinos ieškovui, kuris nurodė patyręs 3630 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 2026 m. vasario 11 d. (PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas Nr. AP-2026/02/17). Teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme viršija Rekomendacijų 8.11 punktą, nes maksimali ieškovui priteistina suma, atsižvelgiant į Rekomendacijų 7 punktą, yra 3155,88 Eur (2427,60 x 1,3), kuriuos apeliacijos teismas, kaip neviršijančius Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ir nutaria priteisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3155,88 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus ir 88ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė ČeknienėAlvida Jasaitytė-PralgauskienėIgnas Totilas