Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratorės mažosios bendrijos „RESTART Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atstatydinta mažoji bendrija „RESTART Group“ iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ nemokumo administratoriaus pareigų bei kreditorės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 1 d. nutarties, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Litpakas“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „RESTART Group“. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartis palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 28 d.

Kreditorė likviduojama dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Muskvila“ 2026 m. birželio 9 d. pateikė teismui prašymą atstatydinti MB „RESTART Group“ iš LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės pareigų.

Prašyme nurodė, kad MB „RESTART Group“ įgaliotas asmuo Remigijus Jazbutis sistemingai nevykdo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nustatytų pareigų ir vilkina nemokumo procesus. Tokio pobūdžio pažeidimai Remigijaus Jazbučio veikloje jau buvo konstatuoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT). AVNT 2024 m. sausio 7 d. Remigijui Jazbučiui skyrė poveikio priemonę – šešiems mėnesiams apribojo teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant juridinių asmenų nemokumo procesus. Priemonė skirta už įpareigojimo pateikti informaciją nepaisymą, duomenų apie juridinio asmens bankroto procesą nepateikimą per Nemokumo portalą ir informacijos dėl poreikio juridinį asmenį pripažinti likviduojamu nepateikimą. Pažeidimas dėl duomenų nepateikimo per Nemokumo portalą Remigijaus Jazbučio veikloje buvo konstatuotas ir anksčiau.

2025 m. birželio 18 d. AVNT Remigijui Jazbučiui skyrė įspėjimą už JANĮ pažeidimus, susijusius su juridinio asmens balanso nepateikimu pirmajam kreditorių susirinkimui ir sandorių patikrinimo rezultatų nepateikimu kreditorių susirinkimui. 2026 m. gegužės 14 d., atlikusi neplaninį veiklos patikrinimą, AVNT Remigijui Jazbučiui skyrė poveikio priemonę – šešiems mėnesiams apribojo teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus. Ši priemonė skirta dėl pažeidimų, susijusių su nemokumo proceso vilkinimu, turinčiu įtakos kreditoriaus teisėtiems interesams, savalaikiam bankroto procedūrų užbaigimui ir kreditorių reikalavimų tenkinimui.

Bendrovės bankroto byloje Remigijus Jazbutis neteikia informacijos ir duomenų, nepateikia dokumentų, pagrindžiančių administravimo išlaidas, ir delsia užbaigti bankroto procesą. Bendrovės bankroto procesas trunka trejus metus, administratorius neteikia ataskaitų apie bendrovės gautas ir panaudotas lėšas, o administravimo išlaidų ataskaitos Nemokumo portale neteikiamos nuo 2025 m. liepos mėn. Kreditorės teigimu, šie veiksmai susiję su proceso vilkinimu ir siekiu gauti didesnį administravimo atlygį.

Nurodė, kad bendrovės bankroto byla iškelta 2023 m. liepos 21 d., tačiau bendrovė iki šiol nėra likviduota. Nemokumo administratorė daugiau kaip metus delsė sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą: kreditoriams 2024 m. spalio 10 d. kreipusis dėl susirinkimo sušaukimo, administratorius pranešimą išsiuntė tik 2024 m. spalio 24 d. Be to, administratorė bankroto proceso metu inicijavo teisminius procesus, iš kurių dalis buvo nesėkmingi, įskaitant procesus dėl 25 Eur bylinėjimosi išlaidų priskyrimo bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidoms, rašymo klaidos ištaisymo, kreditorės finansinių reikalavimų ir 2025 m. rugsėjo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo.

2024 m. lapkričio 28 d. teismas pripažino bendrovę likviduojama dėl bankroto, tačiau praėjus daugiau kaip pusantrų metų bendrovė vis dar nėra likviduota. Nors 2025 m. rugsėjo 25 d. teismas konstatavo, kad bankroto procesas yra baigiamojoje fazėje, 2025 m. lapkričio 21 d. administratorius kreipėsi dėl likvidavimo termino pratęsimo iki 2026 m. lapkričio 28 d., o teismas šį prašymą tenkino. Kreditorės teigimu, galutiniai bankroto proceso veiksmai iki šiol neatlikti, todėl procesas nepagrįstai užsitęsė ir neužtikrinamas nemokumo proceso operatyvumas bei kreditorių interesų apsauga.

Pabrėžė, kad administratorė neteikia ataskaitų apie bendrovės gautas ir panaudotas lėšas, todėl kreditoriams nėra žinoma reali bendrovės finansinė situacija. Paskutiniai kreditorės turimi duomenys apie realizuotą turtą, bankroto proceso pajamas ir išlaidas yra 2025 m. liepos 23 d. Į Nemokumo portalą administratorius neteikia administravimo išlaidų ataskaitų; paskutinis ataskaitinis laikotarpis, už kurį pateikta tokia ataskaita, yra 2025 m. liepos mėn., o pati ataskaita pateikta 2025 m. rugsėjo 18 d. Toks informacijos ir ataskaitų neteikimas pažeidžia JANĮ įtvirtintą skaidrumo principą ir trukdo kreditoriams tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Administratorė taip pat nesiima veiksmų bankroto procesui užbaigti ir likusiam bendrovės turtui parduoti. Kreditorė ir UAB „Taurus fondas“ 2025 m. spalio 22 d., 2025 m. gruodžio 4 d. ir 2026 m. sausio 30 d. prašė administratorės sušaukti kreditorių susirinkimą dėl likusio bendrovės turto – reikalavimo teisių – pardavimo tvarkos nustatymo. Administratorė visus tris kartus atsisakė sušaukti susirinkimą, todėl 2026 m. kovo 19 d. kreditoriai patys priėmė sprendimą likusį bendrovės turtą parduoti varžytynėse. Už turto pardavimo tvarkos nustatymą balsavo 82,33 proc. kreditorių. Administratorius šiuos kreditorių susirinkimo sprendimus apskundė teismui, o 2026 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos teismas juos panaikino, įskaitant sprendimą dėl likusio bendrovės turto pardavimo tvarkos nustatymo. 2026 m. gegužės 18 d. kreditorė kreipėsi į administratorę, prašydama artimiausiu metu sušaukti kreditorių susirinkimą ir inicijuoti balsavimą dėl bendrovės valdomų reikalavimo teisių pardavimo varžytynėse. Praėjus daugiau kaip dviem savaitėms, administratorė į prašymą neatsakė, o informacija apie kreditorių susirinkimo šaukimą nebuvo pateikta. Administratorė, atsisakydamas šaukti kreditorių susirinkimą, apskųsdamas kreditorių savarankiškai priimtus sprendimus ir po jų panaikinimo nesiimdamas tolesnių veiksmų, neužtikrina kreditorių keliamų klausimų išsprendimo ir bankroto proceso užbaigimo.

Administratorė taip pat neteikia kreditoriams informacijos apie bendrovės finansinę būklę ir bankroto proceso eigą. 2026 m. gegužės 18 d. kreditorė kreipėsi į administratorę, prašydama pateikti bendrovės banko sąskaitų išrašus nuo bankroto proceso pradžios, 2023–2025 m. finansines ataskaitas, informaciją apie bendrovės patirtas išlaidas ir gautas lėšas, numatomus veiksmus dėl likusio turto pardavimo ir bendrovės likvidavimo, taip pat informaciją apie hipotekos kreditoriaus reikalavimą ir jo padengimo eigą. Nors prašyta informaciją pateikti per penkias darbo dienas, administratorius nepateikė nei prašomos informacijos, nei atsakymo dėl jos nepateikimo.

Pažymėjo, kad teismas jau buvo konstatavęs, jog kreditoriui pateikta informacija apie lėšų likutį bendrovės sąskaitoje yra informacija apie juridinio asmens finansinę būklę, kurią kreditoriai turi teisę gauti. Šiuo atveju administratorė nepateikė jokios kreditorės prašytos informacijos, įskaitant informaciją apie lėšų likutį sąskaitoje.

Administratorė taip pat delsė atlikti veiksmus, susijusius su hipotekos kreditoriaus reikalavimo sumažinimu. Įkeistas turtas buvo parduotas 2025 m. balandžio 14 d., o visa suma sumokėta 2025 m. gegužės 20 d. Administratorė tik 2025 m. rugpjūčio 7 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame pasiūlė patvirtinti 48 224,21 Eur administravimo išlaidas, susijusias su įkeistu turtu. Kreditoriams šio pasiūlymo nepatvirtinus, pakartotinis susirinkimas sušauktas 2025 m. rugsėjo 19 d., tačiau pasiūlymas ir šį kartą nebuvo patvirtintas. Administratorės skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo atmetė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nurodę, kad pasiūlymas nebuvo pakankamai pagrįstas išsamiais apskaičiavimais ir duomenimis. Trečiąjį kreditorių susirinkimą administratorė sušaukė tik 2026 m. sausio 5 d., o jame administravimo išlaidos buvo patvirtintos.

Hipotekos kreditoriui 283 431,99 Eur suma pervesta 2026 m. sausio 12 d., tačiau dėl kreditoriaus reikalavimo sumažinimo administratorius į teismą kreipėsi tik 2026 m. gegužės 26 d., praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo mokėjimo. 2026 m. gegužės 28 d. teismas patenkino administratoriaus prašymą ir patvirtino sumažintą 44 304,73 Eur hipotekos kreditoriaus finansinį reikalavimą. Administratorė, realiai patenkinusi didžiąją dalį hipotekos kreditoriaus reikalavimo, tačiau laiku nesikreipusi į teismą dėl jo sumažinimo, sudarė situaciją, kai faktinis kreditoriaus reikalavimas buvo sumažėjęs, tačiau bankroto procese ilgą laiką išliko nepakitęs. Administratorė taip pat nepateikė priežasčių, dėl kurių į teismą kreipėsi tik po daugiau kaip keturių mėnesių.

Kreditorės teigimu, nurodytos aplinkybės rodo bankroto proceso vilkinimą, perteklinių veiksmų atlikimą, kreditorių informavimo trūkumus ir veiksmų, būtinų bankroto procesui užbaigti, neatlikimą. Bendrovės bankroto procesas užsitęsė trejus metus, o administravimo išlaidų sąmata pasiekė 40 000 Eur. Be to, administratorės atstatydinimas nepažeistų viešojo intereso, o jį užtikrintų.

Administratorės neveikimas pažeidžia kreditorės, kaip bendrovės kreditorės, interesus. Kreditorė turi 1 041 555,87 Eur dydžio reikalavimą bendrovės atžvilgiu, kurio visiškas arba dalinis patenkinimas sudarytų galimybę patenkinti kreditorės kreditorių finansinius reikalavimus ir užbaigti kreditorės likvidavimą. Dėl administratorės neveikimo to padaryti negalima.

Pažymėjo, kad šiuo metu bendrovės nemokumo procese nevyksta reikšmingi procesai, kurie galėtų būti nutraukti ar sutrikdyti atstatydinus administratorių. Operatyviai paskyrus kitą nemokumo administratorių būtų sudarytos sąlygos užtikrinti operatyvų ir veiksmingą bankroto proceso užbaigimą bei kreditorių interesų apsaugą.

Nemokumo administratorė MB „RESTART Group“ 2026 m. liepos 1 d. pateikė teismui prašymą ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą. Prašyme nurodė, kad nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog ši nutartis, kuria nemokumo administratorė atstatydinta iš pareigų, yra neskundžiama, nors pagal JANĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas tokia nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka, kadangi ja užkertama galimybė tolesnei proceso eigai. Šio apsirikimo ištaisymas nepakeistų nutarties esmės, todėl jis gali būti ištaisytas.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 30 d. nutartimi atstatydino MB „RESTART Group“ iš LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės pareigų ir paskyrė UAB „Audmina“ nauja bendrovės nemokumo administratore.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditorės LUAB „Muskvila“ teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę visų BUAB „Litpakas“ kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, todėl LUAB „Muskvila“ turėjo teisę pateikti prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad nemokumo administratorės MB „RESTART Group“ ir didžiausių bendrovės kreditorių LUAB „Muskvila“ bei UAB „Taurus fondas“ santykiai ilgą laiką yra konfliktiški. Šalys ginčijo kreditorių susirinkimuose priimtus sprendimus, o kreditoriai jau buvo inicijavę administratoriaus atstatydinimą, tačiau jų prašymas 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi buvo atmestas. Kreditoriai taip pat nurodė, kad administratorė vilkina bankroto procedūras ir realizavęs turtą neperveda gautų lėšų kreditoriams.

Teismas atsižvelgė į tai, kad bendrovės bankroto byla iškelta 2023 m. liepos 21 d., 2024 m. lapkričio 19 d. bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2025 m. lapkričio 21 d. likvidavimo terminas pratęstas iki 2026 m. lapkričio 28 d. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, nusprendė, kad kreditoriai yra praradę pasitikėjimą nemokumo administratore, todėl tolesnis sklandus administratorės ir kreditorių bendradarbiavimas yra mažai tikėtinas. Teismas neatmetė tikimybės, kad daugiau kaip pusę finansinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai ir administratorė toliau nesutars dėl jų siūlomų sprendimų projektų ir priimamų nutarimų. Nurodė, kad tokie nesutarimai esminiais bankroto klausimais, įskaitant administravimo išlaidas ir gautų lėšų paskirstymą, gali nepagrįstai užtęsti likvidavimo procedūrą, todėl ji gali būti nebaigta iki 2026 m. lapkričio 28 d.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad MB „RESTART Group“ atstatydinimas užtikrintų sklandesnę bendrovės bankroto procedūros eigą ir šiuo atveju nepažeistų viešojo intereso. Dėl šių priežasčių MB „RESTART Group“ atstatydinta iš nemokumo administratoriaus pareigų.

Teismas nustatė, kad nemokumo administratoriaus atrankos metu atrinkta UAB „Audmina“, ir nenustatė duomenų, kad jos kandidatūra prieštarautų JANĮ 37 straipsnio imperatyvioms normoms. Todėl UAB „Audmina“ paskirta naująja bendrovės nemokumo administratore, o MB „RESTART Group“ nustatytas terminas iki 2026 m. liepos 15 d. perduoti jai bendrovės turtą pagal atstatydinimo dienos duomenimis sudarytą balansą ir visus dokumentus.

Teismas netenkino LUAB „Muskvila“ prašymo informuoti AVNT apie galimus MB „RESTART Group“ veiklos pažeidimus. Nurodė, kad administratorė iš esmės atstatydinta dėl kreditorių pasitikėjimo juo praradimo ir dėl šalių konflikto neįmanomo sklandaus bankroto proceso, todėl nėra pagrindo analizuoti kitų LUAB „Muskvila“ nurodytų galimų pažeidimų ir dėl jų kreiptis į tarnybą. Pažymėjo, kad LUAB „Muskvila“ manant, jog toks kreipimasis būtinas, kreditorius gali tai padaryti savo iniciatyva.

Teismas taip pat netenkino LUAB „Muskvila“ prašymo leisti nutartį vykdyti skubiai, nurodydamas, kad nutartis paskirti nemokumo administratorių pagal JANĮ 40 straipsnio 2 dalį yra neskundžiama, todėl įsiteisėja iš karto po jos priėmimo ir turi būti vykdoma. Kreditorių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nebuvo sprendžiamas, nes nepateikti jas patvirtinantys įrodymai.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 1 d. nutartimi dėl klaidų 2026 m. birželio 30 d. nutartyje ištaisymo nutarė ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartyje padarytus rašymo apsirikimus: pašalino nutarties motyvuojamosios dalies 27 punktą: „Kreditorius BUAB „Muskvila“ prašo leisti nutartį vykdyti skubiai, šis reikalavimas taip pat netenkinamas, nes teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis), taigi ši nutartis įsiteisės iš karto po jos priėmimo ir privalės būti vykdoma“, ir pašalino nutarties rezoliucinės dalies frazę „nutartis neskundžiama“ ir vietoje jos įrašė – „Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirasis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą“. Teismas konstatavo, kad 2026 m. birželio 30 d. nutarties motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse nepagrįstai nurodyta, jog nutartis yra neskundžiama.

Nemokumo administratorė MB „RESTART Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – LUAB „Muskvila“ prašymą atstatydinti MB „RESTART Group“ iš nemokumo administratorės pareigų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes nenustatė konkrečių, įrodymais pagrįstų esminių nemokumo administratoriaus pareigų ar bankroto procedūrų pažeidimų, trukdančių bankroto proceso eigai ar pažeidžiančių bendrovės ir jos kreditorių teises bei interesus. Teismas nenustatė, kad administratorius būtų veikęs nesąžiningai, nekompetentingai ar netinkamai vykdęs savo pareigas. Nurodo, kad konfliktiniai administratoriaus ir atskirų kreditorių santykiai kilo dėl administratoriaus JANĮ 66 straipsnyje nustatytų pareigų vykdymo – skolų priteisimo, sandorių ir kreditorių susirinkimų sprendimų ginčijimo bei kitų veiksmų, kuriais buvo ginami bendrovės ir visų jos kreditorių interesai. Teismas neįvertino, ar administratoriaus atstatydinimas nepažeis kitų, ypač mažųjų, kreditorių interesų, nepadidins administravimo išlaidų ir neužvilkins bankroto proceso. Vien teisėtų administratoriaus veiksmų nepalankumas atskiriems proceso dalyviams negali būti laikomas pakankamu pagrindu taikyti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir atstatydinti nemokumo administratorių.

Teismas pažeidė pareigą motyvuoti ir pagrįsti procesinį sprendimą, nes neįvertino kreditorės nurodytų tariamų JANĮ pažeidimų ir administratoriaus atsikirtimų į juos. 2026 m. birželio 19 d. atsiliepime buvo paneigti kreditorės teiginiai dėl bankroto proceso vilkinimo, informacijos neteikimo, administravimo išlaidų didinimo, atsisakymo šaukti kreditorių susirinkimus ir kitų tariamų pažeidimų, tačiau teismas dėl šių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų nepasisakė, nurodydamas, kad kitų aplinkybių analizuoti nereikia, nes administratorius atstatydinamas dėl tariamo kreditorių pasitikėjimo praradimo. Taip pat teismas neįvertino 2026 m. birželio 29 d. pateiktų papildomų paaiškinimų ir įrodymų, kuriais buvo atskleistos kreditorės prašymo pateikimo aplinkybės ir jos interesų konfliktas. Teismas, nepasisakydamas dėl esminių jo argumentų ir įrodymų bei nenurodydamas jų atmetimo motyvų, pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalies ir 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, taip pat apelianto teisę į tinkamą procesą ir veiksmingą teisminę gynybą. Šis pažeidimas yra esminis ir sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.

Nemokumo administratorė nesutinka su teismo išvada, kad administratoriaus ir didžiausių bendrovės kreditorių nesutarimai gali lemti bankroto proceso vilkinimą, todėl jo atstatydinimas užtikrintų sklandesnę proceso eigą ir nepažeistų viešojo intereso. Ši išvada grindžiama hipotetinėmis prielaidomis, nes byloje nėra įrodymų, kad administratoriui tęsiant pareigas bankroto procesas negalėtų būti užbaigtas nustatytu terminu ar kad naujai paskirtas administratorius jį užbaigtų operatyviau. Priešingai, administratoriaus pakeitimas pareikalautų perimti dokumentus, susipažinti su trejus metus vykusiu procesu ir perimti vykstančius teisminius ginčus, todėl galėtų padidinti administravimo išlaidas ir užtęsti procesą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi galimų ateities ginčų dėl administravimo išlaidų ir bankroto procese gautų lėšų paskirstymo tikimybe, nors šiems ginčams JANĮ nustato jų sprendimo teisme mechanizmus. Administravimo išlaidų klausimas jau buvo galutinai išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, o dėl galutinės bankroto ataskaitos ir su ja susijusių klausimų pagal JANĮ taip pat sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Todėl vien teorinė nesutarimų su kreditoriais galimybė negali būti laikoma pagrindu konstatuoti bankroto proceso vilkinimo grėsmę. Pažymi, kad nepagrįsta ir deklaratyvi teismo išvada, jog administratoriaus atstatydinimas užtikrintų sklandesnę bendrovės bankroto proceso eigą, nes teismas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, patvirtinančių, kad naujai paskirtas administratorius procesą administruotų efektyviau, greičiau ar ekonomiškiau.

Pabrėžia, kad nemokumo administratoriaus atstatydinimas šioje bankroto proceso stadijoje pažeistų viešąjį interesą, nes lemtų papildomas administravimo išlaidas, naujus teisminius ginčus ir bankroto proceso užsitęsimą. Pagrindinės bankroto procedūros jau iš esmės atliktos, realizuotas bendrovės turtas, atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi ir atlikta daugiau kaip 90 proc. bankroto proceso darbų, todėl administratoriaus pakeitimas šioje stadijoje būtų neefektyvus. Atstatydinus nemokumo administratorių kiltų ginčai dėl jam priklausančio atlygio, naujai paskirtam administratoriui reikėtų perimti ir iš naujo įvertinti trejus metus vykdytą bankroto procesą bei vykstančius teisminius ginčus. Be to, šiuo metu nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose siekiama išieškoti bendrovei priklausančias lėšas, todėl administratoriaus pakeitimas apsunkintų šių bylų tęstinumą ir galėtų sumažinti kreditorių reikalavimų patenkinimą. Teismas neįvertino atstatydinimo poveikio mažiesiems kreditoriams ir nepagrįstai prioritetą suteikė dviejų dominuojančių kreditorių interesams. Viešąjį interesą šiuo atveju pažeistų ne administratoriaus tolesnis pareigų vykdymas, o būtent jo pakeitimas, nes tai sukeltų papildomas išlaidas, naujus ginčus ir proceso užsitęsimą.

Atsiliepimu į MB „RESTART Group“ atskirąjį skundą kreditorė LUAB „Muskvila“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Atskirasis skundas apskritai negalėjo būti priimtas, nes 2026 m. birželio 30 d. nutartimi teismas buvo nurodęs, jog ji yra neskundžiama. 2026 m. liepos 1 d. nutartimi teismas, formaliai ištaisydamas rašymo apsirikimą, iš esmės pakeitė ankstesnės nutarties turinį – pašalino jos 27 punkte išdėstytus motyvus dėl skubaus nutarties vykdymo ir nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pažymi, kad pašalinus motyvus dėl skubaus nutarties vykdymo, šis klausimas liko neišspręstas. 2026 m. liepos 1 d. nutartį apskundus, ji neįsiteisėjo, todėl liko galioti 2026 m. birželio 30 d. nutartis, kurioje buvo nurodyta, kad nutartis yra neskundžiama. Dėl to administratorius neturėjo teisės teikti atskirojo skundo, o teismas turėjo atsisakyti jį priimti.

Nutartis yra neskundžiama, nes ja, be administratoriaus atstatydinimo, buvo paskirtas naujas nemokumo administratorius UAB „Audmina“. Nagrinėjamu atveju nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes naujas nemokumo administratorius yra paskirtas ir bankroto procesas gali būti tęsiamas. Bankroto proceso eigai šiuo metu trukdo tik administratoriaus pateiktas atskirasis skundas. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis nėra skundžiama, atskirasis skundas neturėjo būti priimtas. Prašo nutraukti pagal administratoriaus atskirąjį skundą pradėtą apeliacinį procesą.

Teismas pagrįstai atstatydino administratorių, įvertinęs kreditorės prašyme nurodytas aplinkybes. Administratorius anksčiau buvo gavęs nuobaudų dėl bankroto procesų vilkinimo, jo įgaliotas asmuo neteikė informacijos ir dokumentų, nepateikė administravimo išlaidas pagrindžiančių duomenų, o analogiškos aplinkybės nustatytos ir bendrovės bankroto procese. Taip pat nurodoma, kad bendrovės bankroto procesas tęsiasi trejus metus, bendrovė vis dar nėra likviduota, administratorius neteikia ataskaitų apie gautas ir panaudotas lėšas bei administravimo išlaidas, nesiima veiksmų procesui užbaigti ir neteikia kreditoriams informacijos, o į teismą dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo sumažinimo kreipėsi praėjus reikšmingam laikotarpiui nuo atitinkamų veiksmų atlikimo.

Tarp administratoriaus ir kreditorių susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai bei kreditorių nepasitikėjimas administratoriumi gali sudaryti pagrindą jo atstatydinimui, kai tokie santykiai apsunkina bankroto proceso vykdymą ir neigiamai veikia jo operatyvumą bei ekonomiškumą. Tokia situacija yra susiklosčiusi ir nagrinėjamu atveju, todėl teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindą administratorių atstatydinti. Pažymi, kad administratoriaus argumentai dėl konfliktinių santykių savaime nepakankamumo ir galimo mažųjų kreditorių bei viešojo intereso pažeidimo nepaneigia aplinkybės, jog ilgalaikis kreditorių nepasitikėjimas ir nesutarimai konkrečioje byloje apsunkina bankroto proceso eigą.

Tarp administratoriaus ir bendrovės kreditorių ilgą laiką yra susiklostę konfliktiniai santykiai, kurie apsunkina bankroto proceso užbaigimą. Dėl administratoriaus atstatydinimo kreditoriai į teismą kreipėsi jau ne pirmą kartą: pirmąjį prašymą 2025 m. rugsėjo 2 d. pateikė penki kreditoriai, o antrąjį – kreditorė, kurios reikalavimas sudaro daugiau kaip pusę visų bendrovės kreditorių reikalavimų. Nurodo, kad antrajam prašymui nepritarė tik vienas kreditorius, o UAB „Taurus fondas“ išreiškė rašytinį pritarimą. Administratorius neteikia kreditorių prašomos informacijos ir administravimo išlaidų ataskaitų, nešaukė kreditorių susirinkimų dėl likusio bendrovės turto pardavimo, o kreditoriams patiems priėmus sprendimus dėl turto pardavimo tvarkos, administratorius juos apskundė teismui. Pažymi, kad 2026 m. gegužės 12 d. teismas panaikino 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, o kreditorės 2026 m. gegužės 18 d. prašymas sušaukti kreditorių susirinkimą dėl likusių reikalavimo teisių pardavimo iki atsiliepimo pateikimo dienos nebuvo įvykdytas. Dėl nuolatinių administratoriaus ir kreditorių nesutarimų bankroto proceso klausimai yra sprendžiami teisme, todėl, administratoriaus neatstatydinus, tokia situacija ir toliau lemtų likvidavimo proceso vilkinimą. Kreditorių nepritarimas administratoriaus sprendimams ir administratoriaus nepritarimas kreditorių siūlymams nėra vien teorinė galimybė, bet jau susiklosčiusi faktinė situacija.

Teismas, spręsdamas dėl administratoriaus atstatydinimo, pagrįstai įvertino visą nemokumo bylos eigą ir byloje esančius duomenis. Teismui buvo žinoma visa bendrovės nemokumo proceso eiga, o administratoriaus atstatydinimas buvo inicijuotas ne pirmą kartą. Ilgalaikiai konfliktiniai santykiai su kreditoriais sudaro savarankišką pagrindą administratoriui atstatydinti, todėl teismas pagrįstai įvertino visą susiklosčiusios situacijos kontekstą.

Administratoriaus atstatydinimas buvo būtinas siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir bendrovės likvidavimo proceso operatyvumą. Pažymima, kad bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o likvidavimo terminas pratęstas iki 2026 m. lapkričio 28 d. Atsižvelgiant į ilgalaikius administratoriaus ir kreditorių konfliktus, jie gali lemti tolesnį likvidavimo procedūrų vilkinimą, todėl teismas pagrįstai nusprendė administratorių atstatydinti ir paskirti kitą nemokumo administratorių.

Nepaisant administratoriaus argumento apie esą atliktą daugiau kaip 90 proc. bankroto proceso darbų, nuo likvidavimo termino pratęsimo procesas iš esmės nevyksta – administratorius nesiima veiksmų likusiam bendrovės turtui parduoti ir tęsia teisminius procesus, kurie realios naudos bendrovei neatneša. Pažymi, kad nors administratorius nurodo į bendrovės turto masę susigrąžintą 105 654,31 Eur piniginių lėšų ir 637 441,51 Eur vertės turtines teises, iš jo paties pateikto išrašo matyti, jog per trejus metus iš debitorių faktiškai gauta tik apie 27 000 Eur. Todėl kritiškai vertinamas tokių teisminių procesų inicijavimas, kai realus lėšų išieškojimas yra abejotinas, taip pat pažymi kad pats administratorius pripažino tokių procesų įtaką bankroto proceso trukmei.

Atsiliepimu į MB „RESTART Group“ atskirąjį skundą kreditorė UAB „Taurus fondas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, stabdyti bylos nagrinėjimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta sąlyga atstatydinti nemokumo administratorių buvo įvykdyta, nes teismui buvo pateiktas motyvuotas kreditorės LUAB „Muskvila“, kurios reikalavimai sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų, prašymas. Prašyme buvo išsamiai nurodyti nemokumo administratoriaus padaryti kreditorių teisių ir nemokumo proceso pažeidimai.

Administratorius ne kartą atsisakė šaukti kreditorių susirinkimus, nors to raštu reikalavo daugiau kaip 50 proc. balsų turintys kreditoriai, taip vilkindamas sprendimų dėl nemokumo proceso priėmimą. Kreditoriams 2026 m. kovo 19 d. susirinkimą sušaukus savo iniciatyva, administratorius ginčijo jų priimtus sprendimus, o tai patvirtina neišsprendžiamą konfliktą su kreditoriais ir netinkamą bendradarbiavimą.

Administratorius delsė informuoti kreditorius apie kreditorių struktūros ir bendrovės turtinės padėties pokyčius, ilgą laiką nepaskirstė hipotekos kreditoriui išmokėtų lėšų ir daugiau kaip tris mėnesius apie jų išmokėjimą neinformavo kitų kreditorių bei teismo ir nepateikė atitinkamos informacijos Nemokumo portale. Be to, administratorius daugiau kaip metus delsė paskirstyti kreditoriams nekilnojamojo turto realizavimo metu sukauptas lėšas, todėl daugiau kaip 100 000 Eur iki šiol nėra paskirstyta kreditoriams.

Kreditorei kyla abejonės dėl administratoriaus ir jo pasitelktos advokatų kontoros santykių bei galimo privačių ir bendrovės interesų painiojimo, nurodant, kad didelę administravimo išlaidų dalį sudaro teisinės išlaidos, o tęsiami teisminiai procesai kreditoriams nesukuria ekonominės naudos.

Administratoriaus argumentai dėl galimo daugumos kreditorių interesų dominavimo prieš mažumos kreditorių interesus, būsimų teisinių ginčų ir dėl to galimo nemokumo proceso pailgėjimo nėra pagrįsti įrodymais. Kreditorių interesai dėl proceso operatyvumo sutampa, o administratoriaus atstatydinimas sudarytų sąlygas pašalinti iki šiol egzistavusias proceso vilkinimo priežastis.

Būsimi ginčai dėl administratoriaus atlygio yra privataus pobūdžio ir negali būti laikomi viešojo intereso pažeidimu, o galimas administravimo sąnaudų padidėjimas būtų ankstesnio netinkamo administravimo, o ne administratoriaus pakeitimo pasekmė. Administratoriaus argumentai, kad jo pakeitimas apsunkintų vykstančius teisinius procesus, taip pat nepagrįsti, nes naujai paskirtas nemokumo administratorius galėtų juos tęsti.

Administratoriaus teisė pateikti atskirąjį skundą dėl 2026 m. birželio 30 d. nutarties atsirado tik Vilniaus apygardos teismui 2026 m. liepos 1 d. nutartimi pakeitus 2026 m. birželio 30 d. nutartį. Kadangi dėl 2026 m. liepos 1 d. nutarties LUAB „Muskvila“ yra pateikusi atskirąjį skundą, kurį patenkinus administratoriaus teisė skųsti 2026 m. birželio 30 d. nutartį išnyktų, nurodo, kad egzistuoja tiesioginis šių procesų priežasties ir pasekmės ryšys. Todėl prašo sustabdyti bylos pagal administratoriaus atskirąjį skundą nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas LUAB „Muskvila“ atskirasis skundas dėl 2026 m. liepos 1 d. nutarties. Jį patenkinus, prašo procesą pagal administratoriaus atskirąjį skundą nutraukti.

Atsiliepimu į MB „RESTART Group“ atskirąjį skundą kreditorė SIA „PPBB“ prašo atskirąjį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administratoriaus atstatydinimo, nepagrįstai rėmėsi ankstesnio laikotarpio teismų praktika, suformuota taikant Įmonių bankroto įstatymą, o ne vėlesne praktika, suformuota taikant JANĮ. Vien didžiausio kreditoriaus nepasitikėjimas administratoriumi ar konfliktiniai santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas jį atstatydinti. Administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų vykdymo turi pagrįsti konkretūs, esminiai ir įrodymais patvirtinti bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai arba pažeidžiantys kreditorių ar bankrutuojančios bendrovės teises ir interesus. Teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Teismas nepagrįstai administratoriaus atstatydinimą grindė pernelyg ilga bendrovės administravimo ir likvidavimo procedūrų trukme, nes ankstesnėse nutartyse, kuriomis buvo pratęstas likvidavimo terminas, teismas administratoriaus veiksmų ar administravimo efektyvumo nekritikavo ir jo prašymus dėl termino pratęsimo tenkino. Teismas negali atstatydinimo grįsti aplinkybėmis, kurias anksčiau pats buvo įvertinęs spręsdamas dėl likvidavimo termino pratęsimo.

Teismas nepagrįstai rėmėsi prielaida, jog ateityje administratoriaus ir atskirų kreditorių santykiai išliks konfliktiški ir dėl to gali būti vilkinamas bankroto procesas. Nurodo, kad vien konfliktiniai santykiai nėra savarankiškas pagrindas administratoriui atstatydinti. Pažymi, kad dalis kreditorių inicijuotų skundų buvo atmesti, o administratoriaus skundai dėl kreditorių priimtų sprendimų buvo tenkinti, todėl tai patvirtina ne netinkamą administratoriaus veiklą, bet jo aktyvų bendrovės ir visų kreditorių interesų gynimą. Vien kreditoriams nepalankių, tačiau teisėtų sprendimų priėmimas ar teisminių procesų inicijavimas negali būti laikomas pagrindu administratoriui atstatydinti.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog administratoriaus atstatydinimas nepažeis viešojo intereso, nes šios išvados nepagrindė faktiniais ar teisiniais argumentais. Viešasis interesas pažeidžiamas atstatydinus administratorių nenustačius esminių JANĮ pažeidimų, be to, administratoriaus pakeitimas baigiamojoje bankroto proceso stadijoje gali lemti papildomas administravimo išlaidas, ginčus dėl atlygio, apsunkinti vykstančius teisminius procesus ir užvilkinti bankroto proceso užbaigimą. Taip pat teismas neįvertino administratoriaus atstatydinimo poveikio mažųjų kreditorių teisėms ir interesams, o viešąjį interesą iš esmės sutapatino su dviejų didžiausių kreditorių pozicija. Sprendžiant dėl Administratoriaus atstatydinimo turi būti vertinamas poveikis visų kreditorių interesams, o didžiausių kreditorių balsų dauguma negali būti laikoma absoliučiu pagrindu priimti sprendimą, galintį pabloginti kitų kreditorių padėtį.

Kreditorės prašymas buvo grindžiamas drausminėmis nuobaudomis, skirtomis ne pačiam administratoriui – MB „Restart Group“, o jo paskirtam atsakingam asmeniui Remigijui Jazbučiui, iš kurių galiojanti yra tik viena. Pažymi, kad šios nuobaudos nesusijusios su bendrovės nemokumo administravimu, o Remigijus Jazbutis nėra gavęs administracinės nuobaudos dėl šio proceso, taip pat pats administratorius nėra gavęs drausminių nuobaudų. Todėl drausminės nuobaudos neturi įrodomosios reikšmės vertinant administratoriaus atstatydinimo pagrįstumą ir negali būti naudojamos tomis pačiomis aplinkybėmis pakartotinai siekiant jo atstatydinimo.

Kreditorė selektyviai nurodo tik tuos septynis teisminius procesus ir teismų procesinio pobūdžio sprendimus, kuriuose administratoriaus reikalavimai nebuvo patenkinti, tačiau neatskleidžia kitų sėkmingai pasibaigusių procesų rezultatų. Administratorius nurodo, kad kreditorei apie pradėtus ir užbaigtus teisminius procesus buvo teikiama informacija, todėl vien kelių nepalankiai susiklosčiusių procesų išskyrimas neatskleidžia visų administratoriaus veiksmų ir nepagrindžia jo nekompetentingo nemokumo proceso administravimo.

Nemokumo administratorė nevykdė pareigos teikti ataskaitas apie bendrovės pajamas ir išlaidas, nes paskutinė tokia ataskaita buvo pateikta 2025 m. liepos 23 d.

Kreditorė nesutinka su LUAB „Muskvila“ argumentais dėl ataskaitų apie bendrovės pajamas ir išlaidas neteikimo, kreditorių susirinkimų nešaukimo, nesuteikto atsakymo į 2026 m. gegužės 18 d. paklausimą ir delsimo kreiptis į teismą dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo sumažinimo. Nurodo, kad kreditorei buvo prieinama aktuali informacija apie bendrovės nemokumo procesą, pajamas ir išlaidas, be kita ko, per informacinę sistemą ir kartu su pranešimu apie 2026 m. sausio 5 d. vykusį kreditorių susirinkimą. Kreditorė neginčija, kad šią ataskaitą gavo. Be to, įstatymas nenustato pareigos teikti finansines ataskaitas už trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį.

Administratorė nešaukė kreditorės reikalauto susirinkimo, nes jame siūlyta spręsti klausimus ir priimti sprendimus, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kreditorei pačiai sušaukus susirinkimą, jos sprendimus administratorė apskundė teismui, o Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi administratorės skundą tenkino ir panaikino 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimus. Taip pat pažymi, kad vien tai, jog administratorė per dvi savaites neatsakė į 2026 m. gegužės 18 d. prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą, nėra pakankama priežastis ją atstatydinti.

JANĮ nenustato termino, per kurį nemokumo administratorius privalo atsakyti į kreditoriaus prašymą suteikti informaciją, o kreditoriaus teisė susipažinti su bankrutuojančios bendrovės informacija nėra absoliuti. Kreditoriams per informacinę sistemą prieinama įstatyme nustatyta informacija apie bendrovės turtą, finansinę būklę, nemokumo procesą ir administravimo išlaidas. Bendrovės kreditorių susirinkimas yra patvirtinęs informacijos teikimo tvarką, pagal kurią informacija teikiama per informacinę sistemą. Be to, ši tvarka kreditorės nebuvo ginčyta. Kreditorei yra prieinama informacija apie bendrovės bankroto proceso pajamas ir išlaidas, todėl argumentai dėl informacijos trūkumo yra nepagrįsti.

Nuo įkeisto turto pardavimo 2025 m. gegužės 14 d. iki kreipimosi į teismą 2026 m. gegužės 26 d. praėjusį laikotarpį lėmė tai, kad iki 2026 m. sausio 5 d. nebuvo aiškus administravimo išlaidų, susijusių su įkeistu turtu, dydis, nes šis klausimas buvo nagrinėjamas teismuose. Administratorės siūlyta 48 224,21 Eur administravimo išlaidų dalis, susijusi su įkeisto turto administravimu, būtų buvusi naudinga kitiems bendrovės kreditoriams, išskyrus hipotekos kreditorių, nes būtų sumažinusi jiems tenkančią administravimo išlaidų dalį.

Kreditorė LUAB „Muskvila“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratorės MB „RESTART Group“ prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai taikė CPK 276 straipsnyje įtvirtintą rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo institutą, nes šia tvarka gali būti taisomos tik formalios ir neesminės klaidos, kurių ištaisymas nekeičia teismo sprendimo ar nutarties esmės, o procesinių teisės normų taikymo klaidos negali būti taip ištaisomos.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pašalino visą Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties 27 punktą, kuriame buvo išdėstyti motyvai dėl kreditorės prašymo leisti nutartį vykdyti skubiai, ir skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Šie pakeitimai nėra formalių rašymo apsirikimų ištaisymas, nes jais pakeistas taisytos nutarties turinys, o prašymas dėl skubaus nutarties vykdymo liko neišspręstas.

Skundžiama nutartimi nepagrįstai sudaryta galimybė apskųsti 2026 m. birželio 30 d. nutartį, kuria atstatydinta nemokumo administratorė ir paskirta kita, nors tokia nutartis, kreditorės teigimu, neužkerta kelio tolesnei bankroto proceso eigai. Be to, nurodoma, kad skundžiama nutartimi užkirstas kelias nutartį vykdyti skubiai.

Atsiliepimu į kreditorės LUAB „Muskvila“ atskirąjį skundą LUAB „Litpakas“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „RESTART Group“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiama 2026 m. liepos 1 d. nutartimi nebuvo pakeista 2026 m. birželio 30 d. nutarties rezoliucinė dalis dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, naujos administratorės paskyrimo ar kitų išspręstų procesinių klausimų, todėl nepasikeitė byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos.

2026 m. birželio 30 d. nutartimi prašymas leisti nutartį vykdyti skubiai jau buvo išspręstas – jis netenkintas. 2026 m. liepos 1 d. nutartimi šis procesinis sprendimas nebuvo pakeistas, o tik pašalintas motyvuojamosios dalies 27 punktas, kuriame buvo nurodytas neteisingas teisinis argumentas dėl nutarties neskundžiamumo, taip pat ištaisyta neteisingai nurodyta apskundimo tvarka. Todėl nebuvo pakeista nutarties esmė.

CPK 276 straipsnio 2 dalis leidžia ištaisyti rašymo apsirikimus, jeigu tai nekeičia procesinio sprendimo esmės. Nagrinėjamu atveju nebuvo pakeisti 2026 m. birželio 30 d. nutartimi išspręsti procesiniai klausimai ar byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos, todėl šio straipsnio taikymo ribos nebuvo peržengtos.

Bendrovė nesutinka su kreditorės argumentu, kad dėl 2026 m. liepos 1 d. nutarties buvo sudaryta galimybė apskųsti 2026 m. birželio 30 d. nutartį. Teisė apskųsti teismo procesinį sprendimą kyla iš įstatymo, o ne iš nutartyje nurodytos apskundimo tvarkos, todėl 2026 m. liepos 1 d. nutartis naujos procesinės teisės nesukūrė.

Kreditorės prašymas atmesti prašymą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo yra nepagrįstas, nes teismas rašymo apsirikimus ištaisė savo iniciatyva.

Atsiliepimu į kreditorės LUAB „Muskvila“ atskirąjį skundą kreditorė UAB „Taurus fondas“ prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 1 d. nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas atvejis, kai sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Nutarties 27 punktu buvo išspręstas LUAB „Muskvila“ prašymas dėl nutarties vykdymo skubos tvarka, tačiau skundžiama nutartimi šis punktas pašalintas, nepateikiant motyvų.

Pirmosios instancijos teismui ištaisius rašymo apsirikimą, buvo pakeistas ankstesnės nutarties teisinis turinys ir liko neišspręsta prašymo dėl skubaus 2026 m. birželio 30 d. nutarties vykdymo dalis. Todėl skundžiama nutartis yra absoliučiai negaliojanti dėl motyvų nebuvimo ir turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (išsamiau dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau šioje nutartyje), taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties, kuria išspręstas MB „RESTART Group“ atstatydinimo iš LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės pareigų klausimas, bei šios nutarties sudėtine dalimi esančios Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 1 d. nutarties dėl rašymo apsirikimų Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartyje ištaisymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos nutraukimo

Bendrovės kreditorės LUAB „Muskvila“ ir UAB „Taurus fondas“ teigia, kad bendrovės nemokumo administratorės atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties apskritai negalėjo būti priimtas, nes ši nutartis neskundžiama, tai nurodė šioje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, o 2026 m. liepos 1 d. nutartis, kuria toks teismo procesinis sprendimas pakeistas, yra neįsigaliojusi, nes buvo apskųsta. Dėl to šios kreditorės teigia, kad pagal nemokumo administratorės atskirąjį skundą pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ.

JANĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus; 2) jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado arba paaiškėjo jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi; 3) jis pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 4) teismas panaikino nutartį naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi; 5) gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir patenkinus šį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas.

JANĮ 40 straipsnyje reglamentuojama teismo nutarčių dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, neskyrimo ar atstatydinimo priėmimo ir apskundimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje yra neskundžiama; 3 dalyje – teismo nutartis naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi gali būti skundžiama atskiruoju skundu; 4 dalyje – Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi, atstatydina paskirtą nemokumo administratorių ir juridinio asmens nemokumo administratoriumi paskiria asmenį, kuris buvo atrinktas naudojantis atrankos programa, bet nepaskirtas, arba grąžina juridinio asmens nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje dalyje nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys yra galutinės ir kasacine tvarka neskundžiamos; 6 dalyje – teismo nutartis atstatydinti netekusį teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratorių neskundžiama.

Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad nutarties, kuria sprendžiamas klausimas dėl bankroto (nemokumo) administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacinės instancijos teisme galimybę iš esmės lemia jos rezultatas, o ne pateikusių tokį prašymą subjektų ratas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1528-241/2020).

JANĮ 40 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad teismas nutartimi atstatydinti nemokumo administratorių bankroto byloje kartu turi paskirti kitą nemokumo administratorių, tačiau tai nereiškia, jog nutartis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo negali būti skundžiama. Pasisakydamas ginčo klausimu, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad JANĮ iš visų galimų nutarčių dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo išskiria vieną nutarčių rūšį – teismo nutartis atstatydinti netekusį teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratorių, kuri yra neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1688-450/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-452-302/2022).

Šiuo atveju nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas yra siejamas su vertinamojo pobūdžio aplinkybėmis – JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų aplinkybių egzistavimo nustatymu. Tokiu atveju skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartis, kuria nemokumo administratorius atstatydintas šiuo pagrindu, gali būti apeliacijos objektu, kadangi ši nutarties rūšis (pagal jos rezultatą) nepatenka į imperatyvų JANĮ 40 straipsnio 6 dalyje nustatytą ribojimą skųsti nutartį, kuria atstatydintas netekęs teisės administruoti nemokumo procesus administratorius.

Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. birželio 30 d. nutartyje klaidingai nurodė, jog ji neskundžiama, negali apriboti tokios nutarties peržiūros aukštesnės instancijos teisme teisėtai siekiančiam nemokumo administratoriui teisės į apeliaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta daroma išvada, kad MB „RESTART Group“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties priimtas pagrįstai, o apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą jį išnagrinėti iš esmės.

Dėl naujų įrodymų ir papildomų paaiškinimų

Nemokumo administratorė MB „RESTART Group“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2023-661/2026; LUAB „Litpakas“ 2025 m. lapkričio 25 d. prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą LUAB „Muskvila“ bankroto byloje; LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės 2026 m. vasario 13 d. paraiška sušaukti LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimą; LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės 2026 m. birželio 30 d. papildomus paaiškinimus pateiktus civilinėje byloje Nr. eB2-169-661/2026; LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės 2026 m. gegužės 5 d. reikalavimą įtraukti papildomus klausimus į LUAB „Muskvila“ kreditorių surinkimo darbotvarkę; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 24 d. pranešimą apie priimtą rezoliuciją civilinėje byloje Nr. eB2-169-661/2026; LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės skundą dėl LUAB „Muskvila“ nemokumo administratorės veiksmų ir kreditorių susirikimo sprendimų pateiktą civilinėje byloje Nr. eB2-140-653/2026; LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės papildomų paaiškinimų išsiuntimą patvirtinančią ekrano kopiją; LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės nuomonę apie 2026 m. vasario 19 d. nemokumo administratorės prašymą pratęsti likvidavimo terminą pateiktą civilinėje byloje Nr. eB2-140-653/2026; 2026 m. liepos 2 d. elektroninio laiško kopiją; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-140-653/2025; LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės 2026 m. birželio 12 d. prašymą LUAB „Muskvila“ nemokumo administratorei.

LUAB „Muskvila“ kartu su atsiliepimu į nemokumo administratorės MB „RESTART Group“ atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – LUAB „Muskvila“ 2026 m. birželio 29 d. rašytinius paaiškinimus pateiktus civilinėje byloje Nr. eB2-169-661/2026 ir LUAB „Litpakas“ banko sąskaitos išrašą.

Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023 43 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktus).

Atsižvelgiant į nemokumo administratorės MB „RESTART Group“ ir LUAB „Muskvila“ pateiktų dokumentų turinį bei jų datas, nėra pagrindo išvadai, kad šie dokumentai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, įvertinus tai, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, šalių pateikti teismų priimti procesiniai dokumentai laikytini pertekliniais. Dėl to teismas nusprendžia MB „RESTART Group“ ir LUAB „Muskvila“ pateiktų naujų įrodymų nepriimti.

Kreditorė Estateguru tagatisagent OU 2026 m. rugpjūčio 17 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Atsikirsdama į kreditorės LUAB „Muskvila“ argumentus, kad tik kreditorė SIA „PPBB“ išreiškė nepritarimą nemokumo administratorės atstatydinimui, nurodo, jog, tai, kad Estateguru tagatisagent OU nepateikė prieštaravimų dėl LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės atstatydinimo, nereiškia pritarimo jos atstatydinimui. JANĮ nenustato kreditoriams pareigos teikti atsiliepimą į tokį prašymą. Nurodo, kad nemokumo administratorė tinkamai vykdė savo pareigas ir jai pretenzijų neturi.

Nemokumo administratorė MB „RESTART Group“ 2026 m. rugpjūčio 19 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus – Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-642-567/2026; Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2367-653/2026; 2026 m. birželio 9 d. elektroninio laiško kopiją; LUAB „Litpakas“ banko sąskaitos išrašą; 2026 m. birželio 10 d. elektroninio laiško kopiją; LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės 2026 m. birželio 12 d. prašymą LUAB „Muskvila“ nemokumo administratore; LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės 2026 m. rugpjūčio 4 d. raginimą apmokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas LUAB „Muskvila“ nemokumo administratorei. Nemokumo administratorius papildomų paaiškinimų ir naujų įrodymų pateikimo būtinybę grindžia dviem aplinkybėmis: po skundžiamos nutarties priėmimo atsiradusiomis naujomis nagrinėjamam ginčui reikšmingomis aplinkybėmis, kurios patvirtina atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir yra reikšmingos vertinant nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindą; LUAB „Muskvila“ ir UAB „Taurus fondas“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytais deklaratyviais, įrodymais nepagrįstais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais, į kuriuos nemokumo administratorė siekia atsikirsti.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nesutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktu nemokumo administratorės ir kreditorių LUAB „Muskvila“ bei UAB „Taurus fondas“ santykių vertinimu kaip konfliktinių. Administratorės nesutikimas su kreditorių veiksmais ar sprendimais ir naudojimasis įstatyme nustatytomis jų ginčijimo bei kitomis teisių gynimo priemonėmis, kai dalies tokių veiksmų neteisėtumas vėliau buvo patvirtintas teismų, savaime negali būti pagrindu atstatydinti administratorę, nes tokie veiksmai yra susiję su jos pareiga ginti LUAB „Litpakas“ ir visų jos kreditorių interesus. Pažymi, kad po skundžiamos nutarties priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-642-567/2026 ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2367-653/2026 patvirtina administratorės veiksmų, ginant LUAB „Litpakas“ ir jos kreditorių interesus, pagrįstumą.

Nemokumo administratorė MB „RESTART Group“, atsikirsdama į LUAB „Muskvila“ ir UAB „Taurus fondas“ argumentus, nurodo, kad kreditorių teiginiai dėl tariamo nemokumo administratorės neveikimo, proceso vilkinimo, informacijos neteikimo ir netinkamo pareigų vykdymo nėra pagrįsti įrodymais. Taip pat nesutinka su LUAB „Muskvila“ pozicija, kad atskirasis skundas negalėjo būti priimtas. Nurodo, kad LUAB „Muskvila“ prašymo atstatydinti administratorę negrindė pasitikėjimo praradimu, konfliktiniais santykiais ar bendradarbiavimo negalimumu, todėl šios aplinkybės, nurodytos UAB „Taurus fondas“, negali būti retrospektyviai laikomos LUAB „Muskvila“ prašymo faktiniu pagrindu. Pažymi, kad 2026 m. birželio 9 d. pateikė LUAB „Muskvila“ prašytą informaciją ir dokumentus, o banko sąskaitos išrašo trūkumus lėmė banko sistemos techniniai trikdžiai, kurie buvo pašalinti kitą dieną pateikus išsamų išrašą ir paaiškinimą. Taip pat nurodo, kad LUAB „Muskvila“ pati nepateikė LUAB „Litpakas“ prašytos informacijos apie savo bankroto procesą, finansinę būklę, administravimo išlaidas ir kitus klausimus, o iki papildomų paaiškinimų pateikimo dienos nebuvo įvykdyti trys įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai, kuriais LUAB „Litpakas“ naudai iš viso priteista 6 436,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios aplinkybės turi įtakos bankroto procedūrų užbaigimui ir neleidžia LUAB „Muskvila“ argumentų dėl proceso vilkinimo vertinti atsietai nuo jos pačios veiksmų.

CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai ir šiems pasibaigus draudžiama keisti (papildyti) skundą (atsiliepimą į jį) (CPK 323, 338 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022 23 punktą; 2026 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-427-1097/2026 22 punktą).

Teismas, įvertinęs kreditorės Estateguru tagatisagent OU ir nemokumo administratorės MB „RESTART Group“ pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, sprendžia, kad jais šalys iš esmės reiškia atsikirtimus į LUAB „Muskvila“, o nemokumo administratorė ir į UAB „Taurus fondas“, atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus. Kadangi tokio pobūdžio procesinių dokumentų teikimas apeliaciniame procese CPK nenumatytas, pateikti rašytiniai paaiškinimai nepriimami.

Teismas, įvertinęs nemokumo administratorė MB „RESTART Group“ pateiktų teismui papildomų įrodymų turinį ir jų datas, sprendžia, kad 2026 m. birželio 9 d. elektroninio laiško kopija, LUAB „Litpakas“ banko sąskaitos išrašas, 2026 m. birželio 10 d. elektroninio laiško kopija, LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės 2026 m. birželio 12 d. prašymas ir 2026 m. rugpjūčio 4 d. raginimas galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, pateikti teismų priimti procesiniai dokumentai laikytini pertekliniais (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl to teismas nusprendžia MB „RESTART Group“ kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateiktų naujų įrodymų nepriimti.

Dėl 2026 m. birželio 30 d. nutarties

Apeliantė MB „RESTART Group“ atskirajame skunde, be kita ko, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartis yra be motyvų, ji priimta nemokumo administratorės atstatydinimą grindžiant vieninteliu argumentu – tariamai konfliktiškai nemokumo administratorės ir kreditorių santykiais, atkreipdama dėmesį ir į tai, kad šio argumento pareiškėja bendrovės kreditorė LUAB „Muskvila“ net nebuvo nurodžiusi, apie tai pasisakė kita bendrovės UAB „Taurus fondas“ kreditorė atsiliepime į pareiškimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka iš dalies.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-933/2026 ir joje nurodyta kasacinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra (visiškai) nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-469/2024, 54 punktas). Vis dėlto, teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu proceso pažeidimu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2026 m. birželio 30 d. nutartyje nurodė argumentą, kuriuo remdamasis nutarė atstatydinti bendrovės nemokumo administratorę – konstatavo konfliktiškus nemokumo administratorės ir kreditorių santykius, trukdančius sklandžiai bendrovės bankroto proceso eigai ir jo užbaigimui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad ši pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai be motyvų ir konstatuoti absoliutaus aptariamos nutarties negaliojimo pagrindo. Tačiau vien tokie pirmosios instancijos teismo argumentai, neparemti konkrečiais byloje nustatytais faktais, teismui neatlikus byloje esančių nemokumo administratorės atstatydinimo klausimui išspręsti reikšmingų įrodymų ir proceso dalyvių pateiktų itin išsamių paaiškinimų analizės, jų neįvertinus, nelaikytini pakankamais.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad JANĮ 39 straipsnyje nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindai gali būti skirstomi pagal jų taikymo procedūras į materialiuosius atstatydinimo teisinius pagrindus, kurie įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1– 4 punktuose, bei procesinius atstatydinimo teisinius pagrindus, kurie įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Materialusis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas siejamas su konkrečių faktinių aplinkybių buvimu (nustatymu) ir kyla iš poreikio ginti suinteresuotų asmenų teises. Procesinis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas siejamas su įstatymų leidėjo suteikta procesine iniciatyvos teise konkrečiam subjektui – bankroto byloje dalyvaujančių asmenų grupei – motyvuotu prašymu bet kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu kreiptis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023 18, 19 punktai; 2023 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-414-933/2023 55 punktas). Tai sietina tiek su teisėjo vadovavimo procesui principu (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas) ir aktyviu teismo vaidmeniu nemokumo procese, tiek ir su kreditorių, kaip nemokumo proceso dalyvių, suinteresuotų ir turinčių teisę siekti tinkamo bei efektyvaus nemokumo proceso ir savo teisėtų interesų apsaugos, daugumos teisių užtikrinimu. Gavęs nemokaus juridinio asmens kreditorių daugumos prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, teismas negali atsisakyti jo priimti ir privalo jį išnagrinėti ir įvertinti iš esmės.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad į teismą su prašymu dėl bendrovės nemokumo administratorės atstatydinimo pasikreipusi kreditorė LUAB „Muskvila“ turi teismo patvirtintus finansinius reikalavimus bendrovei, sudarančius daugiau kaip 1/2 visų kreditorių reikalavimų sumos. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teismui atstatydinti nemokumo administratoriaus, tinkamai neįvertinus, ar tam yra pagrindas.

Nemokumo administratorius bendrovės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015). Bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Bankroto administratorių saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-450/2020; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1007-798/2021, 16 punktas).

Nemokumo administratoriaus vaidmuo nemokumo (bankroto) procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teismui prerogatyvą spręsti bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą, numatė galimybę kreditoriaus prašymo atstatydinti bankroto administratorių netenkinti, jeigu šį prašymą patenkinus būtų pažeistas viešasis interesas. Nemokumo administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bankrutuojančios bendrovės teises ir interesus. Teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas. Teismas nekeičia administratoriaus dėl formalių, nedidelių teisės aktų pažeidimų arba dėl besikreipiančio į teismą asmens nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2116-330/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1355-381/2016; 2018 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1993-798/2018).

Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad nemokumo (bankroto) administratoriaus atstatydinimo klausimas turi būti sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, atsižvelgiant į toje bankroto byloje susiklosčiusias aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1575-381/2018). Teismas turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su įstatymo keliamais reikalavimais administratoriui, įtvirtintais draudimais tam tikrą asmenį skirti konkrečios įmonės administratoriumi, bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-452-302/2022).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokį vertinimą teismas privalo atlikti ir tuomet, kai dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo kreipiasi kreditoriai, turintys patvirtintų finansinių reikalavimų nemokiam juridiniam asmeniui daugumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog įstatymų leidėjas JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatė, jog kreditorių daugumos prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo turi būti motyvuotas, suponuoja šį klausimą sprendžiančio teismo pareigą tokius motyvus įvertinti – teismas privalo pasisakyti dėl jų pagrįstumo ir pakankamumo. Tai, kad įstatymų leidėjas nustatė teismui pareigą patikrinti, ar patenkinus tokį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas (JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be kita ko, sietina ir su ypatinga nemokumo administratoriaus padėtimi bankroto procese, jo funkcijomis ir įgaliojimais, padedančiais užtikrinti proceso efektyvumą. Tais atvejais, kai nemokumo administratoriaus atstatydinimą iš pareigų lemia kreditorių nepasitikėjimas juo, teismas turi nustatyti tokio nepasitikėjimo pagrįstumą, jo atsiradimo priežastis, pagrindą. Taigi, teismo pareiga yra užtikrinti, kad nemokumo administratorius būtų atstatydintas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

Pažymėtina, kad civilinis procesas yra grindžiamas betarpiškumo principu (CPK 14 straipsnis). Šis principas išsiskiria keliais reikšmingais aspektais, be kita ko, tuo aspektu, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Šis reikalavimas reiškia, jog teismas turi apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus (CPK 14 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnio 1 dalis), kad teismo sprendimas gali būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 14 straipsnio 2 dalis, 263 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019, 36 punktas). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas tik tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą (CPK 260 straipsnis).

Iš pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties turinio akivaizdu, kad išvada dėl nemokumo administratorės atstatydinimo yra padaryta visiškai neištyrus ir neįvertinus reikšmingų aplinkybių ir įrodymų. Pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik konstatavimu, kad nemokumo administratorės ir kreditorių santykiai yra konfliktiški, tuo pagrindu nutarė bendrovės nemokumo administratorę atstatydinti, tačiau teismas nevertino jokių kreditorės, siekusios nemokumo administratorės atstatydinimo, pareiškime nurodytų argumentų, į bylą pateiktų įrodymų, jų skundžiamoje nutartyje neaptarė, neanalizavo, nepateikė motyvų dėl jų (ne)pagrįstumo, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liko neatskleista ginčo esmė.

Civiliniame procese taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas (CPK 176, 185 straipsniai), reikalaujantis, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. O šiuo atveju pirmosios instancijos teismui iš esmės neatlikus savarankiško ginčui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų tyrimo bei vertinimo, darytina išvada, kad tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismui objektyviai negalėjo susiformuoti pagrįstas įsitikinimas dėl byloje įrodinėjamų reikšmingų faktų, svarbių sprendžiant dėl bendrovės nemokumo administratorės atstatydinimo pagrindo, numatyto JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte, egzistavimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, priimtas pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, dėl to panaikinamas.

CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso, kuriame bendrovės nemokumo administratorės atstatydinimo klausimas būtų tinkamai išnagrinėtas, atliekant išsamų pareiškėjos argumentų, taip pat ir kitų proceso dalyvių paaiškinimų, bylos įrodymų, pateiktų tiek grindžiant prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, tiek kvestionuojant jo pagrįstumą, tyrimą bei vertinimą. Apeliacinės instancijos teisme šis pažeidimas negali būti ištaisytas, nes ginčo klausimas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės pirmą kartą visais aspektais. Taip apeliacinės instancijos teismas pakeistų pirmosios instancijos teismą, o tokiu atveju būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartį panaikinus, LUAB „Muskvila“ prašymas atstatydinti MB „RESTART Group“ iš LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės pareigų perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl 2026 m. liepos 1 d. nutarties

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 1 d. nutartį priėmė, vadovaudamasis rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo procesiniame sprendime institutu ir nurodydamas, kad ja ištaisomos 2026 m. birželio 30 d. nutartyje padarytos klaidos.

Ši apeliacinės instancijos teismo byla nagrinėjama pagal du skirtingų bendrovės bankroto proceso dalyvių pateiktus atskiruosius skundus, kuriais apskųstos abi minėtos pirmosios instancijos teismo nutartys: pagrindinė 2026 m. birželio 30 d. nutartis ir vėliau priimta 2026 m. liepos 1 d. nutartis, kuria pirmojoje nutartyje ištaisyti rašymo apsirikimai. Abiejų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo klausimai sprendžiami kartu, vienoje apeliacinės instancijos teismo byloje.

CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendime gali ištaisyti rašymo apsirikimus arba aiškias aritmetines klaidas, jeigu dėl to nekeičiamas sprendimo turinys ir esmė. Taigi šio procesinio instituto paskirtis yra pašalinti techninio pobūdžio netikslumus jau priimtame teismo procesiniame sprendime, nekeičiant jame išreikštos teismo valios. Nutartis, kuria ištaisomi tokie apsirikimai, savo paskirtimi ir turiniu yra betarpiškai susijusi su tuo procesiniu sprendimu, kuriame atitinkami apsirikimai galimai buvo padaryti – ja nėra sukuriami savarankiški teisiniai padariniai.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl pagrindinės pirmosios instancijos teismo nutarties, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2026 m. birželio 30 d. nutartį, tinkamai neatskleidė bylos esmės, todėl ši nutartis panaikinama ir LUAB „Muskvila“ prašymas atstatydinti MB „RESTART Group“ iš LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės pareigų perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčius tokiai procesinei situacijai, atskirai vertinti vėlesnės nutarties, kuria buvo ištaisyti pagrindinėje nutartyje esantys rašymo apsirikimai, teisėtumą ir pagrįstumą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad, panaikinus pagrindinę nutartį, ji nebėra galiojančiu teismo procesiniu sprendimu, kurio tekste galėtų išlikti teisinę reikšmę turintys galimi rašymo apsirikimai. Panaikinus šią nutartį ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo įvertinti byloje reikšmingas aplinkybes ir priimti naują procesinį sprendimą. Todėl ankstesnėje, apeliacinės instancijos teismo panaikintoje nutartyje buvusių techninių netikslumų ištaisymo klausimas nebeturi savarankiškos teisinės reikšmės. Priešingas aiškinimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti dėl procesinio veiksmo, kurio objektas – panaikintas procesinis sprendimas. Toks vertinimas būtų formalus, nes, nepriklausomai nuo to, ar nutartis dėl rašymo apsirikimų buvo teisėta ir pagrįsta, šio klausimo išsprendimas nebeturi įtakos tolesnei bylos eigai ir šalių procesinei padėčiai.

Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, panaikinus 2026 m. birželio 30 d. nutartį pirmiau šioje nutartyje nurodytais motyvais, naikintina ir jos dalimi buvusi 2026 m. liepos 1 d. nutartis, o dėl LUAB „Muskvila“ atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų plačiau nepasisakoma, nes jie neturi reikšmės teisinei ginčo situacijos baigčiai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išvadą dėl bendrovės nemokumo administratorės atstatydinimo padarė neatlikęs savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų tyrimo bei vertinimo, o procesinį sprendimą iš esmės pagrįsdamas tik vieninteliu plačiau nemotyvuotu argumentu dėl kreditorių ir nemokumo administratorės konfliktinių santykių. Šis nustatytas proceso teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to skundžiamos nutartys panaikinamos ir byla pagal LUAB „Muskvila“ prašymą atstatydinti MB „RESTART Group“ iš LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės pareigų perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, proceso dalyvių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus galutinį teismo procesinį sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 30 d. ir 2026 m. liepos 1 d. nutartis, priimtas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ nemokumo byloje, panaikinti ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ prašymą atstatydinti mažąją bendriją „RESTART Group“ iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ nemokumo administratorės pareigų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.