Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties patenkinti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „RESTART Group“ skundą dėl 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Litpakas“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Litpakas“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „RESTART Group“ (toliau – ir nemokumo administratorė) (civilinė byla Nr. eB2-169-661/2026). Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 21 d. nutartis palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Litpakas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas 2024 m. vasario 26 d., 2024 m. kovo 1 d., 2025 m. rugpjūčio 14 d., 2026 m. sausio 6 d., 2026 m. gegužės 28 d. nutartimis.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 28 d.

Likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Litpakas“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti LUAB „Litpakas“ 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus pirmuoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nemokumo administratorė nurodė, kad 2026 m. kovo 23 d. iš kreditorės UAB „Taurus fondas“ elektroniniu paštu gavo kreditorių LUAB „Muskvila“ ir UAB „Taurus fondas“ pasirašytą 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 7, iš kurio nemokumo administratorei tapo žinoma, jog kreditorės UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ savo iniciatyva sušaukė kreditorių susirinkimą. Šiame LUAB „Litpakas“ kreditorių susirinkime dalyvavo LUAB „Litpakas“ kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 1 412 130,33 Eur. Tai sudarė 68,78 procentų visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų. Sprendimų priėmimą nulėmė tų pačių dviejų dominuojančių kreditorių LUAB „Muskvila“ ir UAB „Taurus fondas“ balsai, kurie sudarė 82,11 procentų visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta: kreditorių susirinkimui pirmininkaujančiu asmeniu išrinkti kreditorės LUAB „Muskvila“ atstovą, o susirinkimo sekretoriumi ir balsų skaičiuotuoju išrinkti kreditorės UAB „Taurus fondas“ atstovą. 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta dėl likusio LUAB „Litpakas“ turto (debitorinių skolų) pardavimo tvarkos nustatymo.

Nemokumo administratorės vertinimu, 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo protokolu įforminti kreditorių susirinkimo sprendimai yra neteisėti ir naikintini dėl esminių procedūrinių pažeidimų, kadangi:

apie 2026 m. kovo 19 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą kreditorės UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ neinformavo LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės ir sąmoningai sudarė kliūtis jame dalyvauti;

kreditorė LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimui pirmininkaujančiu asmeniu buvo išrinkta neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 48 straipsnio 6 dalies reikalavimus. LUAB „Muskvila“ ir LUAB „Litpakas“ yra susiję juridiniai asmenys, kurie iki bankroto bylos iškėlimo buvo kontroliuojami to paties fizinio asmens – P. Š.. Ankstesniame (2024 m. lapkričio 8 d.) kreditorių susirinkime pirmininkaujančiu asmeniu buvo išrinkta kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo, kad kreditoriai išrinktų kitą kreditorių susirinkimui pirmininkaujantį asmenį;

kartu su 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo protokolu pateiktas kreditorių registravimo sąrašas neatitinka JANĮ 49 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Kreditorių susirinkimą inicijavę kreditoriai nepateikė kreditorių registravimo sąrašo LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorei pasirašyti, o minėtą registravimo sąrašą pasirašė patys. Nemokumo administratorė iki 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo pradžios negavo su kreditorių susirinkimu susijusios medžiagos, balsavimo raštu biuletenių ir pan. Tai sudaro pagrindą manyti, kad nemokumo administratorei buvo sąmoningai trukdoma įgyvendinti JANĮ nustatytas pareigas.

Nemokumo administratorė pažymėjo, kad 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtas trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo pritarta kreditorių susirinkimą inicijavusių kreditorių UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ siūlomiems sprendimų projektams dėl likusio LUAB „Litpakas“ turto pardavimo tvarkos nustatymo, pažeidžia imperatyviąsias įstatymo nuostatas ir prieštarauja turto pardavimo bankroto procese principams. Patvirtinta pradinė turto realizavimo kaina yra nuo 2,8 iki 63,7 karto mažesnė už jo nominalią vertę. Be to, kreditorių susirinkimą inicijavusios ir „už“ skundžiamus sprendimus balsavusios kreditorės UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimui nepateikė objektyvaus pagrindimo dėl tokių itin žemų pradinių turto pardavimo kainų nustatymo. Vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkimą inicijavo ir sušaukė kreditorės, o ne nemokumo administratorė, negali atleisti šių kreditorių nuo pareigos pateikti siūlomos turto kainos pagrindimą. Kreditorių susirinkimo sprendimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu, buvo patvirtinta tokia turto pardavimo tvarka, pagal kurią turtas pirmiausia būtų parduodamas varžytynėse. Tokio turto pardavimui turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 718 ir 722 straipsniuose įtvirtintos taisyklės. Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu, patvirtinus gerokai mažesnes nei 80 procentų pirmosiose varžytynėse ir 60 procentų antrosiose varžytynėse pradines turto pardavimo kainas, buvo pažeistos CPK 718 ir 722 straipsniuose įtvirtintos imperatyviosios turto pardavimo iš varžytynių ir pradinės kainos nustatymo taisyklės. Tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.

Nemokumo administratorės vertinimu, patvirtinta turto pardavimo tvarka nėra aiški – nėra tiksliai apibrėžti parduodami objektai, todėl šis sprendimas yra neįgyvendinamas. Be to, kreditorių susirinkimas nėra patvirtinęs papildomų išlaidų skelbimų apie turto pardavimą iš varžytynių publikavimui, o dėl kai kurio patvirtinto turto pardavimo šiuo metu vyksta ginčai teisme.

Nemokumo administratorė nurodė, kad skundžiami sprendimai buvo priimti išimtinai tik dominuojančių kreditorių grupės – UAB „Taurus fondas“, LUAB „Muskvila“ ir kreditoriaus P. Š. balsais, o jais patvirtintos turto pardavimo tvarkos neužtikrina maksimalaus kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo. Be to, kreditorius P. Š., balsuodamas kreditorių susirinkime, veikė akivaizdžioje interesų konflikto situacijoje, kadangi balsavo klausimais, susijusiais su reikalavimo teisių, nukreiptų į jo asmenį, realizavimu. Nemokumo administratorė nurodė ir tai, kad ankstesniuose kreditorių susirinkimuose P. Š. nedalyvavo. Būtent toks aktyvus P. Š. dalyvavimas 2026 m. kovo 19 d. vykusiame kreditorių susirinkime, sudaro pagrindo manyti, kad skundžiamais sprendimais galimai buvo siekiama nedeklaruojamų tikslų – mažesnėmis nei rinkos kainomis supirkti LUAB „Litpakas“ reikalavimo teises į P. Š. ir taip eliminuoti šio asmens skolas.

Taigi, yra pagrindas pripažinti negaliojančiais skundžiamus sprendimus, priimtus pirmuoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, nes jie priimti kreditorių, turinčių balsų daugumą, piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis ir taip pažeidžiant kitų LUAB „Litpakas“ kreditorių interesus, nesilaikant JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintų turto pardavimo principų bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo ir sąžiningumo principų.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi nutarė atsakovės LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės skundą patenkinti ir panaikinti 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus pirmuoju darbotvarkės klausimu (dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo) ir trečiuoju darbotvarkės klausimu (dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo), priteisti atsakovei LUAB „Litpakas“ iš kiekvienos kreditorės UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ po 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad pagal JANĮ 46 straipsnio 2 dalies imperatyvųjį reikalavimą, nemokumo administratorius privalo dalyvauti visuose kreditorių susirinkimuose, nepriklausomai nuo to, kas juos šaukia. Kadangi nemokumo administratorė apie 2026 m. kovo 19 d. susirinkimą nebuvo tinkamai informuota, iš jos buvo atimta galimybė siūlyti alternatyvius sprendimų projektus bei ginti juridinio asmens ir kreditorių interesus. Šis esminis procedūrinis pažeidimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti kreditorių susirinkimo metu priimtus sprendimus.

Spręsdamas dėl 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, teismas konstatavo, kad jis yra neteisėtas, nes dar pirmajame (2024 m. lapkričio 8 d.) kreditorių susirinkime pirmininkaujančia buvo išrinkta kreditorės VMI atstovė, todėl nebuvo teisinio pagrindo rinkti kitą pirmininkaujantį asmenį. Be to, pirmininke išrinkta kreditorė LUAB „Muskvila“, kuri yra susijusi su skolininke, todėl jai galioja JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas eiti šias pareigas.

Spręsdamas dėl 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, teismas konstatavo, kad patvirtinta turto pardavimo tvarka iš esmės pažeidžia JANĮ 85 ir 86 straipsniuose įtvirtintus rinkos kainos, didžiausios kainos bei turto apyvartos greičio principus. Teismo vertinimu, apie susirinkimą neinformavus nemokumo administratorės, iš jos buvo atimta teisė pateikti kainų pagrindimą, o iniciatoriai nustatė net 2,8–63,7 karto už nominalią vertę mažesnes pradines kainas, neatlikę vertinimo. Be to, pradinėms kainoms esant itin žemoms, buvo pažeistos imperatyviosios CPK 718 ir 722 straipsnių nuostatos dėl turto pardavimo iš varžytynių kainų ribų (80 ir 60 procentų).

Teismas nurodė, kad skundžiamu sprendimu nepagrįstai nuspręsta parduoti teisme dar ginčijamas reikalavimo teises, nes ieškinio reikalavimai nelaikytini turtu ir negali būti apskaityti bendrovės balanse, o nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, reikalavimo teisės negali būti realizuojamos JANĮ nustatyta tvarka. Toks skubotas nepatvirtintų teisių pardavimas prieštarauja įstatymų reikalavimams ir pažeidžia įstatyme įtvirtintą tvarką.

Teismas įvertino, kad šis sprendimas priimtas dominuojančios kreditorių grupės (UAB „Taurus fondas“, LUAB „Muskvila“) balsais, piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis ir pažeidžiant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo bei sąžiningumo principus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo LUAB „Muskvila“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorės skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nemokumo administratorės neinformavimas apie kreditorių iniciatyva šaukiamą susirinkimą buvo tik formalus pažeidimas, neturėjęs įtakos sprendimų teisėtumui. Visi kreditoriai balsavo iš anksto raštu ir nebuvo pareiškę skundų. JANĮ normų visuma nesuteikia nemokumo administratorei teisės siūlyti darbotvarkės, sprendimų projektų ar balsuoti, jos dalyvavimas būtų buvęs tik techninio pobūdžio ir negalėtų pakeisti balsavimo rezultatų. Be to, teismas netinkamai aiškino JANĮ 46 straipsnio 2 dalį kaip absoliučią prievolę nemokumo administratoriui dalyvauti visuose susirinkimuose, neįvertino, kad nemokumo administratorius, nebūdamas kreditoriumi, neturėjo teisinio intereso ginčyti kreditorių išreikštos valios.

Teismas nepagrįstai konstatavo JANĮ 48 straipsnio 1 ir 3 dalių pažeidimus, nes kreditorių dauguma turi absoliučią diskreciją bet kada išrinkti ar pakeisti susirinkimo pirmininką, o ankstesnis VMI išrinkimas neužkerta kelio pirmininkaujančiu paskirti kitą asmenį. Be to, teismas netinkamai ir plečiamai išaiškino JANĮ 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą apribojimų sąrašą: LUAB „Muskvila“ nėra fizinis asmuo ir niekada nebuvo LUAB „Litpakas“ dalyve, patronuojančia ar patronuojamąja įmone, todėl neatitinka nė vieno įstatyme numatyto subjektyvaus kriterijaus, užkertančio kelią eiti pirmininko pareigas.

Teismas nepagrįstai panaikino sprendimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, dėl nemokumo administratorės neturėtos galimybės siūlyti turto kainas, kadangi neįvertino nemokumo administratorės sąmoningo vengimo vykdyti pareigas ir rengti varžytynes daugiau nei keturis mėnesius, dėl to jai net taikyta drausminė atsakomybė. Nemokumo administratorei net tris kartus atsisakius šaukti kreditorių susirinkimą, iš kreditorių daugumos negalėjo būti atimta teisė savarankiškai priimti sprendimus dėl turto realizavimo. Be to, teismas neturėjo priimti ir nagrinėti nemokumo administratorės skundo, nes ji neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi – skundžiami sprendimai neliečia jos teisių ar pareigų apimties, o nė vienas iš kreditorių priimtų sprendimų neskundė.

Teismas, pažeisdamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą kreditoriams, nors nemokumo administratorė nepateikė turto vertinimo ataskaitų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad debitoriai, į kuriuos turimos reikalavimo teisės siekiamos parduoti, yra nemokūs, o beviltiškų reikalavimo teisių tikroji rinkos vertė yra artima 0 Eur. Be to, teismas neįvertino, kad kreditoriai pagal JANĮ 90 straipsnio 3 dalį turėjo absoliučią diskreciją nustatyti būtent pradines kainas, o tikrąją rinkos kainą užtikrintų varžytynių mechanizmas.

Atsakovės LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

Teismas pagrįstai pripažino nemokumo administratorės neinformavimą apie kreditorių susirinkimą esminiu procedūriniu ir imperatyviųjų JANĮ normų pažeidimu. Įstatymas numato griežtą pareigą informuoti nemokumo administratorių ir užtikrinti jo dalyvavimą visuose kreditorių susirinkimuose, nepriklausomai nuo to, kas juos šaukia. Nemokumo administratorius veikia kaip nešališkas nemokumo proceso vadovas, saugantis visų kreditorių bei skolininko interesus nuo dominuojančios kreditorių grupės piktnaudžiavimo, todėl sąmoningas jo izoliavimas šiurkščiai pažeidė proceso skaidrumo bei lygiateisiškumo principus ir turėjo tiesioginės įtakos kreditorių susirinkimo neteisėtų sprendimų priėmimui.

Apeliantės argumentai, kad nemokumo administratorė neturėjo teisėto intereso skųsti kreditorių susirinkimo sprendimų, tiesiogiai prieštarauja imperatyviosioms JANĮ 55 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatoms bei suformuotai teismų praktikai. Įstatymas suteikia nemokumo administratoriui savarankišką teisę kreiptis į teismą nesiejant jos su reikalavimu būti kreditoriumi ar turėti balsavimo teisę. Skirtingai nuo atskirų kreditorių, siekiančių asmeninių turtinių tikslų, nemokumo administratorius yra nešališkas proceso vadovas ir vienintelis skolininko atstovas, privalantis ginti tiek likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens, tiek visų jo kreditorių bendruosius interesus.

Kitų kreditorių skundų nebuvimas nepaneigia padarytų esminių procedūrinių pažeidimų. Be to, mažumos kreditoriai susirinkime vieningai balsavo „prieš“ apeliantės siūlytus sprendimus, o nemokumo administratorei atstovaujant bendriesiems interesams ir pateikus skundą, kitiems kreditoriams nebebuvo būtinybės teikti tapačių reikalavimų.

Teismas pagrįstai konstatavo JANĮ 48 straipsnio normų pažeidimą, o apeliantės teiginiai apie absoliučią kreditorių diskreciją keisti kreditorių susirinkimo pirmininką yra teisiškai ydingi. Nebuvo teisinio pagrindo rinkti kitą pirmininkaujantį asmenį. Teismas pagrįstai nustatė, kad LUAB „Muskvila“ negalėjo būti išrinkta pirmininke, nes yra tiesiogiai susijusi su buvusiu bendrovę kontroliavusiu asmeniu P. Š., kuriam pareikšti didelės vertės ieškiniai. Toks atstovo išrinkimas sukelia tiesioginį interesų konfliktą ir pažeidžia JANĮ 48 straipsnio 3 dalies tikslą užtikrinti pirmininko nešališkumą bei skaidrumą, todėl sudaro savarankišką pagrindą panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą pirmuoju dienotvarkės klausimu.

Nemokumo administratorė atsisakė šaukti susirinkimą dėl turto pardavimo dėl objektyvių priežasčių: dalis skolų sėkmingai išieškoma per antstolius, o dėl kitos dalies vyksta teisminiai ginčai, todėl jos neįsiteisėjus teismo sprendimui negali būti laikomos turtu ir parduodamos. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tokius veiksmus jau įvertino kaip teisėtus, o teismas, panaikindamas skundžiamus sprendimus, atliko įstatyminę teisminės kontrolės funkciją, kad užkirstų kelią dominuojančios kreditorių grupės piktnaudžiavimui.

Susirinkimą sušaukę kreditoriai neįvykdė pareigos pagrįsti siūlomų labai sumažintų pradinių kainų (2,8–63,7 karto mažesnių už nominalą). Pareiga pagrįsti kainą tenka pasiūlymo teikėjui, todėl nemokumo administratorei ji nekilo, kadangi ji pagrįstai vertino, jog turto pardavimas šiame etape yra neįmanomas ir nenaudingas. Nepateikus vertinimo ar analogiško turto analizės, buvo šiurkščiai pažeistas rinkos kainos principas bei esminis bankroto tikslas – maksimalus kreditorių reikalavimų patenkinimas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Suinteresuotas asmuo SIA „PPBB“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

Kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas trečiuoju darbotvarkės klausimu, parduoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą 637 441,51 Eur reikalavimo teisę už neproporcingai mažą 10 000 Eur pradinę kainą buvo priimtas objektyviai nepagrindus tokios kainos nustatymo. Toks nepagrįstas turto nuvertinimas pažeidžia imperatyviąsias JANĮ nuostatas bei esminius turto realizavimo principus – rinkos kainos, didžiausios kainos siekimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo maksimalia apimtimi tikslus. Be to, tokio sprendimo priėmimas buvo nulemtas akivaizdaus interesų konflikto situacijoje, nes kreditorė LUAB „Muskvila“ turi dvejopą statusą – ji yra ne tik susirinkimą sušaukusi bei už sprendimą balsavusi kreditorė, bet ir pati skolininkė pagal parduodamą reikalavimo teisę.

Skundžiami sprendimai priimti LUAB „Muskvila“ nemokumo administratorei veikiant vienašališkai ir viršijant savo kompetencijos ribas. Suinteresuoto asmens nemokumo administratorė nusprendė dėl esminės bendrovės turto dalies, t. y. šaukė susirinkimą ir balsavo, apie tai neinformavusi bei neatsiklaususi LUAB „Muskvila“ kreditorių susirinkimo. Tokie vienašališki veiksmai pažeidė kreditorių autonomijos bei kreditorių susirinkimo, kaip likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens aukščiausio valdymo organo, principus.

Pradinė turto pardavimo kaina tiesiogiai lemia turto realizavimo sėkmę ir kainos dydį, nes tam tikra kaina susidomi potencialūs pirkėjai, o jos nepagrindus bet koks turto įkainojimas taptų tik formalumu ar simboline suma. Tinkamas įkainojimas yra būtina sąlyga siekiant parduoti turtą už didžiausią įmanomą vertę.

Teismas pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo sprendimus dėl to, kad kreditoriai neinformavo nemokumo administratorės apie šaukiamą susirinkimą. Toks pažeidimas nėra mažareikšmis, nes nemokumo administratorius gina tiek visų kreditorių, tiek skolininko interesus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Neinformavus nemokumo administratorės, jai buvo užkirstas kelias pateikti savo profesinį vertinimą dėl pradinės turto pardavimo kainos bei užtikrinti tinkamą kreditorių informavimą. Be to, teisė apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimus nemokumo administratoriui yra įtvirtinta JANĮ 55 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Ši teisė tiesiogiai kyla iš jo įstatyminės prievolės atstovauti bendriems nemokumo proceso tikslams, ginti juridinio asmens ir visų kreditorių teises.

Teismas pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl naujo pirmininko išrinkimo, kadangi pirmajame susirinkime išrinkta pirmininkė (VMI atstovė) dalyvavo ir 2026 m. kovo 19 d. susirinkime, todėl nebuvo teisinio pagrindo rinkti kitą pirmininkaujantį asmenį. Nors kreditoriai pagal JANĮ 44 straipsnio 2 punktą turi teisę atšaukti pirmininką, šiuo atveju klausimas dėl VMI atstovo atšaukimo iš viso nebuvo keliamas, o kreditoriams nepateikti motyvai, kodėl ši kreditorė nebetinka eiti pareigų. Naujos pirmininkės (LUAB „Muskvila“ atstovo) išrinkimu neatsitiktinai siekta išstumti nepriklausomą pirmininkę VMI ir priimti neteisėtus sprendimus, nulemtus interesų konflikto veikiamos bei vienašališkai veikiančios kreditorės valios.

Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į suinteresuoto asmens LUAB „Muskvila“ atskirąjį skundą prašo šį klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkime suinteresuotas asmuo balsavo „prieš“ dėl pirmojo ir trečiojo darbotvarkės klausimų. Dėl pirmojo klausimo VMI nesutiko, kad susirinkimo sekretoriumi ir balsų skaičiuotoju būtų išrinktas UAB „Taurus fondas“ atstovas.

Dėl trečiojo klausimo VMI balsavo „prieš“, nes, pažeidžiant JANĮ 86 straipsnio 3 dalį, nebuvo pateiktas pradinių turto pardavimo kainų pagrindimas. Nepateikta įrodymų, kad atitinkamų skolų išieškojimas yra negalimas ar ekonomiškai nepagrįstas, ir kad reikalavimo teisių pardavimas yra naudingesnis nei jų išieškojimas priverstine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus pirmuoju darbotvarkės klausimu ir trečiuoju darbotvarkės klausimu, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Litpakas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB „RESTART Group“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 14 d.

Suinteresuoti asmenys UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ yra didžiausius finansinius reikalavimus turinčios kreditorės.

Nemokumo administratorė 2025 m. spalio 23 d. iš kreditorių UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“, kuriai atstovauja nemokumo administratorė UAB „Bankroto vadyba“, elektroniniu paštu gavo prašymą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Pateiktu prašymu, be kitų klausimų, kreditorės siūlė svarstyti klausimą dėl likusio LUAB „Litpakas“ turto (debitorinių įsiskolinimų) pardavimo tvarkos nustatymo.

Nemokumo administratorė 2025 m. lapkričio 4 d. gavo bendrovės kreditoriaus SIA „PPBB“ prašymą užtikrinti, kad LUAB „Litpakas“ didžiausi kreditoriai nepiktnaudžiautų dominuojančia padėtimi ir nepažeistų kitų kreditorių teisių. Nemokumo administratorė 2025 m. lapkričio 5 d. pateikė kreditorėms atsakymą, kad neturi pagrindo šaukti kreditorių susirinkimo jų nurodytais klausimais, kadangi kreditorių siūlomų klausimų svarstymas galėtų pažeisti kitų kreditorių teises, neužtikrintų bankroto proceso efektyvumo, ekonomiškumo ir operatyvumo principų įgyvendinimo bei sudarytų prielaidas kilti papildomiems teisminiams ginčams.

Nemokumo administratorė 2025 m. gruodžio 4 d. iš kreditorių UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ elektroniniu paštu gavo dar vieną prašymą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kuriuo kreditorės siūlė svarstyti tapačius skundžiamame kreditorių susirinkime priimtus klausimus. Nemokumo administratorė 2025 m. gruodžio 17 d. pateikė kreditorėms atsakymą, kad neturi pagrindo šaukti kreditorių susirinkimo kreditorių prašyme nurodytais klausimais, kadangi siūloma turto pardavimo tvarka stokoja apibrėžtumo ir joje nėra aiškiai nurodyta, kuo remiantis siūlomos tokios žemos pradinės turto pardavimo kainos.

Suinteresuoti asmenys UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ 2026 m. sausio 30 d. LUAB „Litpakas“ nemokumo administratorei vėl pateikė prašymą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kuriuo buvo siūloma svarstyti tapačius skundžiamame kreditorių susirinkime priimtus klausimus. Nemokumo administratorė 2026 m. vasario 13 d. pateikė atsakymą, kad kreditorės UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ prašyme pakartotinai siūlo tą pačią turto realizavimo tvarką dėl reikšmingo reikalavimo teisių pardavimo už itin žemas kainas, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl turto vertės išsaugojimo ir abiejų likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų kreditorių interesų apsaugos. Nemokumo administratorė kreditorėms papildomai nurodė, kad tokie sprendimai prieštarauja nemokumo administratorei JANĮ nustatytai pareigai veikti visų kreditorių interesais ir siekti kuo didesnio turto vertės atgavimo, todėl atsisakė šaukti kreditorių susirinkimą kreditorių nurodomais klausimais.

2026 m. kovo 19 d. įvyko LUAB „Litpakas“ kreditorių susirinkimas, kuriame pirmuoju darbotvarkės klausimu nuspręsta pirmininkaujančiu asmeniu išrinkti kreditorės LUAB „Muskvila“ atstovą, o susirinkimo sekretoriumi ir balsų skaičiuotuoju išrinkti kreditorės UAB „Taurus fondas“ atstovą; trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nustatyta likusio LUAB „Litpakas“ turimo turto (debitorinių įsiskolinimų) pardavimo tvarka.

2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad LUAB „Litpakas“ kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 1 412 130,33 Eur. Tai sudarė 68,78 procentų visų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų, patvirtintų įsiteisėjusiomis teismo nutartimis. Sprendimų priėmimą nulėmė dominuojančių kreditorių LUAB „Muskvila“ ir UAB „Taurus fondas“ balsai, kurie sudarė 82,11 procentų visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

Nemokumo administratorė 2026 m. kovo 23 d. iš kreditorės UAB „Taurus fondas“ elektroniniu paštu gavo kreditorių LUAB „Muskvila“ ir UAB „Taurus fondas“ pasirašytą 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 7.

Dėl nemokumo administratorės neinformavimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir jos teisės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus

JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi, kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens interesų esminiu pažeidimu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų sprendimų priėmimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta ir tai, kad, net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo sprendimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Šie kasacinio teismo išaiškinimai dėl bankrutuojančių juridinių asmenų kreditorių susirinkimų (komitetų) sprendimų teisėtumo kriterijų išlieka aktualūs ir taikant JANĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 40 punktas).

Pagal JANĮ 46 straipsnio 2 dalį, kreditorių susirinkimus šaukia ir juose dalyvauja nemokumo administratorius. Jeigu nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo nesušaukia šiame įstatyme nustatytais atvejais ir terminais, kreditorių susirinkimą šaukia kreditorių susirinkimo pirmininkas arba kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (JANĮ 46 straipsnio 3 dalis). JANĮ 66 straipsnio, kuriame reglamentuotos nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės bankroto proceso metu, 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius šaukia kreditorių susirinkimus ir juose atstovauja juridiniam asmeniui. Nemokumo administratorius pasirašo kreditorių registravimo sąrašą, kuriame registruojami kreditorių susirinkime dalyvaujantys kreditoriai (JANĮ 49 straipsnio 1, 3 dalys). JANĮ 52 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių susirinkimo sprendimų įforminimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi kreditorių susirinkimo protokole. Kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo (JANĮ 52 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius parengia kreditorių susirinkimo protokolą ir jį su pridedamais dokumentais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos turi pateikti kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui pasirašyti (JANĮ 52 straipsnio 4 dalis). Pagal šio straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jo gavimo dienos.

Šių teisės normų analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad nemokumo administratorius turi neabejotiną teisę (ir pareigą) dalyvauti kreditorių susirinkime.

Apeliantė LUAB „Muskvila“ teigia, kad šiuo atveju nemokumo administratorei nesušaukus kreditorių susirinkimo, nemokumo administratorės pareigas JANĮ 46 straipsnio 3 dalies pagrindu vykdė 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo metu išrinkta pirmininkė LUAB „Muskvila“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 46 straipsnio 3 dalyje nėra įtvirtinta galimybė kreditorių susirinkimą šaukiančiam subjektui perimti nemokumo administratoriaus funkcijas ir vietoje jo dalyvauti kreditorių susirinkime.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad du didžiausius finansinius reikalavimus turinčios kreditorės (UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“), kurių iniciatyva buvo sušauktas 2026 m. kovo 19 d. LUAB „Litpakas“ kreditorių susirinkimas, neinformavo nemokumo administratorės apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir neužtikrino jos dalyvavimo jame. Byloje nėra pateikti duomenys, kad nemokumo administratorei buvo siūloma kreditorių susirinkime dalyvauti nuotoliniu būdu (išsiųsti prisijungimo duomenys) ir ji turėjo tokią galimybę.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatyme įtvirtinta nemokumo administratoriaus teisė dalyvauti kreditorių susirinkime yra susijusi su nemokumo administratoriaus pareiga parengti kreditorių susirinkimo protokolą bei perduoti jį kreditorių susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui, kuri kyla iš įstatymo (JANĮ 52 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-910/2022, 27 punktas).

JANĮ nuostatos, reglamentuojančios procedūrinius reikalavimus kreditorių susirinkimo protokolui parengti yra imperatyviosios. Jose aiškiai ir nedviprasmiškai yra nustatytas įpareigojimas nemokumo administratoriui parengti kreditorių susirinkimo protokolą ir perduoti jį susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui, o susirinkimui pirmininkavęs asmuo įstatymu įpareigotas pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą. Numatytas konkretus veiksmų aprašymas, jo vykdymo eiga, kuri yra privaloma bankroto procese dalyvaujantiems asmenims, o įstatymas nenumato jokių nurodytų veiksmų alternatyvų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1786-798/2020, 22 punktas).

Šie išaiškinimai apeliantei LUAB „Muskvila“ yra žinomi, kadangi ši kreditorė yra likviduojama dėl bankroto bendrovė, kuriai atstovauja profesionalus nemokumo proceso dalyvis – nemokumo administratorius. Nagrinėjamu atveju imperatyvioji JANĮ 52 straipsnio 4 dalies nuostata buvo pažeista. Inicijuodamos ir sušaukdamos bendrovės 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimą bei sąmoningai neinformavusios apie jį bendrovės nemokumo administratorės, kreditorės atėmė iš nemokumo administratorės įstatyme įtvirtintą galimybę ir pareigą dalyvauti susirinkime, užtikrinti procedūrų teisėtumą bei pagal JANĮ 52 straipsnio 4 dalies reikalavimus parengti kreditorių susirinkimo protokolą. Griežtas procedūrinis reglamentavimas nemokumo teisėje užtikrina viso bankroto proceso skaidrumą, viešumą bei visų kreditorių teisių apsaugą. Apeliantės pozicija, kad informavimo apie šaukiamą susirinkimą nebuvimas yra tik mažareikšmis procedūrinis pažeidimas, yra nepagrįsta. Neinformavus nemokumo administratorės, buvo iš esmės pažeista JANĮ 49 straipsnio 1, 3 dalyse, 52 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 66 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose apibrėžta kreditorių susirinkimo eiga, sprendimų fiksavimo bei jų protokolo rengimo tvarka.

Apeliantės argumentai, kad nemokumo administratorė neturėjo teisėto intereso skųsti kreditorių susirinkimo sprendimų, kadangi pagal JANĮ galėjo vykdyti tik kreditorių susirinkimus aptarnaujančio asmens funkcijas, prieštarauja imperatyviajam teisiniam reguliavimui bei suformuotai teismų praktikai.

JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtintas subjektų, turinčių teisę apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimus teismui, sąrašas, į kurį įstatymų leidėjas tiesiogiai įtraukė ir nemokumo administratorių. Įstatymas šios teisės nesieja nei su reikalavimu nemokumo administratoriui būti skolininko kreditoriumi, nei su balsavimo teisės turėjimu. Apeliantė nepagrįstai susiaurina nemokumo administratoriaus vaidmenį iki kreditorių susirinkimo techninio aptarnavimo.

Kasacinis teismas išaiškino, kad nemokumo administratorius yra ypatingą teisinį statusą turintis nemokumo proceso dalyvis ir vienintelis juridinio asmens atstovas. Skirtingai nuo atskirų kreditorių, siekiančių asmeninių turtinių interesų, nemokumo administratorius gina tiek skolininko, tiek visos kreditorių visumos teises bei viešąjį interesą (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių argumentų visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui prieiti išvadą, kad nemokumo administratorius turi teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus. Šią teisę nuosekliai pripažįsta ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 39 punktas).

Taigi, neinformavus nemokumo administratorės apie šaukiamą 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimą, buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie sudaro savarankišką pagrindą panaikinti minėto susirinkimo metu priimtus sprendimus.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu (kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo)

Pagal JANĮ 48 straipsnio 1 dalį pirmajame kreditorių susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Pagal JANĮ 48 straipsnio 2 daį kreditorių susirinkimo pirmininku gali būti išrinktas tik kreditorius. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu kreditorių susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas, kreditorių susirinkimas išrenka asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui.

Nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 8 d. vykusiame pirmajame LUAB „Litpakas“ kreditorių susirinkime balsų dauguma kreditorių susirinkimo pirmininku buvo išrinktas kreditorės VMI atstovas. Iš 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkimui pirmininkaujančiu asmeniu buvo išrinktas kreditorės LUAB „Muskvila“ atstovas, nors šiame kreditorių susirinkime taipogi dalyvavo ir VMI atstovas.

Byloje nėra duomenų, kad VMI atstovas teisės aktų nustatyta tvarka buvo atšauktas iš kreditorių susirinkimo pirmininko pareigų ar buvo atsistatydinęs. Sisteminis JANĮ 48 straipsnio 2 ir 6 dalių aiškinimas patvirtina, kad asmens išrinkimas pirmininkauti konkrečiam susirinkimui (JANĮ 48 straipsnio 6 dalis) yra taikomas tik kaip išimtinė tvarka tais atvejais, kai nuolatinis pirmininkas susirinkime nedalyvauja. Kadangi 2026 m. kovo 19 d. susirinkime dalyvavo pirmajame kreditorių susirinkime išrinktas pirmininkas (VMI atstovas), o sprendimas dėl jo atšaukimo iš pareigų pagal JANĮ nustatytas taisykles priimtas nebuvo, kreditoriai neturėjo teisinio pagrindo rinkti kito pirmininkaujančio asmens.

Pagal JANĮ 48 straipsnio 3 dalį, kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti kreditorius, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo: 1) juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, jį patronuojančiojo ar jo patronuojamojo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas; 2) šios dalies 1 punkte nurodytų asmenų sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą kreditorių susirinkimo sprendimą dėl LUAB „Muskvila“ išrinkimo kreditorių susirinkimo pirmininke materialiuoju (turinio) aspektu, konstatuoja, kad toks sprendimas pažeidžia kreditorių interesus bei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemos (toliau – LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenys patvirtina, jog LUAB „Muskvila“ ir LUAB „Litpakas“ siejo verslo ryšiai. Nors vien buvusių verslo santykių su bendrove faktas, vertinant tokį faktą atsietai nuo kitų aplinkybių, savaime negali būti pagrindu riboti kreditoriaus galimybę būti išrinktam kreditorių susirinkimo pirmininku, tačiau LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad teismai atsakovę ir šią kreditorę siejusius verslo santykius įvertino kritiškai. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1376-643/2025 patenkino LUAB „Litpakas“ ieškinį ir pripažino negaliojančiais LUAB „Litpakas“ ir LUAB „Muskvila“ sudarytus įskaitymo sandorius bei taikė restituciją – grąžino bendrovei 637 441,51 Eur vertės reikalavimo teisę į LUAB „Muskvila“, kuriai grąžino 637 441,51 Eur vertės reikalavimo teisę į bendrovę. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-421-464/2025 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tokie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl LUAB „Muskvila“ galimo nešališkumo ir objektyvumo kaip kreditorių susirinkimo pirmininkės kandidatūros.

Kreditorės LUAB „Muskvila“ ir LUAB „Litpakas“ yra susiję juridiniai asmenys, kurie iki bankroto bylos iškėlimo buvo kontroliuojami to paties fizinio asmens – P. Š.. Ši nustatyta aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą prieiti išvadą, kad LUAB „Muskvila“ negalėjo būti išrinkta kreditorių susirinkimo pirmininke. Pagal JANĮ 48 straipsnio 3 dalį įstatymo leidėjas, nustatydamas apribojimus pirmininkauti asmenims, susijusiems su skolininke ar jo valdymo organais, siekia užtikrinti visišką pirmininko nešališkumą, objektyvumą ir skaidrumą. Kadangi LUAB „Muskvila“ yra tiesiogiai susijusi su buvusiu bendrovę kontroliavusiu asmeniu, tokio subjekto išrinkimas kreditorių susirinkimo pirmininku sukelia tiesioginį interesų konfliktą ir pažeidžia imperatyviąsias JANĮ 48 straipsnio 3 dalies nuostatas bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vienas pagrindinių kreditorių susirinkimo pirmininko paskyrimo tikslų yra tvarkos palaikymas šaukiamuose kreditorių susirinkimuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-836/2014; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1120-467/2023, 66 punktas). Be to, kreditorių susirinkimo pirmininkas įgyja ir tam tikras teises bei pareigas, pvz., reikalauti ir sušaukti kreditorių susirinkimą (JANĮ 46 straipsnis), pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolą (JANĮ 52 straipsnis). Dėl to kreditorių susirinkimo pirmininku turėtų būti renkamas asmuo, dėl kurio objektyvumo ir nešališkumo nekyla abejonių, nes tik tokie potencialiam kreditorių susirinkimo pirmininkui keltini kriterijai leidžia ne tik užtikrinti bankroto proceso skaidrumą ir minimizuoti galimų konfliktų riziką, bet ir veiksmingai apsaugoti visų kreditorių interesus.

Nagrinėjamu atveju, kilus pagrįstoms abejonėms dėl LUAB „Muskvila“, kaip kandidatės į kreditorių susirinkimo pirmininkus, nešališkumo ir objektyvumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą kreditorių susirinkimo sprendimą dėl pirmininko išrinkimo.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu (turto pardavimo tvarkos nustatymo)

Nustatyta, kad 2026 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo metu buvo pritarta kreditorių UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ siūlomiems sprendimų projektams dėl likusio LUAB „Litpakas“ turto pardavimo tvarkos iš varžytynių nustatymo („už“ balsavo kreditorės UAB „Taurus fondas“, LUAB „Muskvila“ bei kreditorius P. Š., jų bendra balsų suma sudarė 82,33 procentų). Likę keturi kreditoriai balsavo „prieš“, tačiau jų bendra balsų suma sudarė 17,67 procentų.

Dominuojančių kreditorių grupės balsais buvo nutarta nustatyti tokius turto pardavimo etapus – du kartus parduoti turtą iš varžytynių, o nepardavus – laisvai parduoti portale www.skelbiu.lt už didžiausią pasiūlytą kainą. Kreditoriai nusprendė: 1) 4 500 Eur reikalavimo teisę į solidarius skolininkus P. Š. ir I. Š. parduoti už 1 000 Eur pradinę kainą pirmosiose ir 200 Eur antrosiose varžytynėse; 2) 28 885,29 Eur + 5 procentų metines palūkanas į solidarius skolininkus P. Š. ir I. Š. – už 10 000 Eur pirmosiose ir 1 000 Eur antrosiose varžytynėse; 3) 637 441,51 Eur finansinį reikalavimą į LUAB „Muskvila“– už 10 000 Eur pirmosiose ir 1 000 Eur antrosiose varžytynėse; 4) ginčijamą 119 386,18 Eur + 5 procentų metines palūkanas reikalavimo teisę į skolininką P. Š. (civilinė byla Nr. e2-379-989/2026) – už 10 000 Eur pirmosiose ir 1 000 Eur antrosiose varžytynėse; 5) 54 000 Eur reikalavimo teisę į skolininką P. Š. (civilinė byla Nr. e2-1041-779/2025) – už 10 000 Eur pirmosiose ir 1 000 Eur antrosiose varžytynėse; 6) ginčijamą 227 690 Eur + 5 procentų metines palūkanas reikalavimo teisę į skolininką P. Š. (civilinė byla Nr. e2-920-936/2026) – už 10 000 Eur pradinę kainą pirmosiose ir 1 000 Eur antrosiose varžytynėse.

JANĮ 44 straipsnyje yra nustatytos likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių susirinkimo teisės. Šioje JANĮ normoje kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su likviduojamos dėl bankroto bendrovės veikla susijusius klausimus, tarp jų – ir parduodamo bendrovės turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimą. Tiesioginį suinteresuotumą, kokia kaina bus parduotas likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtas, turi būtent jos kreditoriai, nes pagrindinis kreditoriaus interesas bankroto byloje – gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš nustatyta tvarka realizuoto juridinio asmens turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1137-910/2022, 13 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas sprendimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto bendrovės turtui realizuoti įtvirtinti JANĮ 85–92 straipsniuose. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2–4 dalis, juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

Pagal JANĮ 85 straipsnio nuostatas, juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Šie principai nėra konkuruojantys, o, sprendžiant dėl turto pardavimo, turi būti tarpusavyje derinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-347-407/2025, 23 punktas). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018, 16 punktas), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017, 62 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pradinė turto pardavimo kaina turi būti kuo objektyvesnė, nustatoma atsižvelgiant į bendruosius kreditorių interesus. JANĮ 86 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Nors JANĮ neįpareigoja nemokumo administratoriaus kreiptis dėl parduodamo turto įvertinimo ar ekspertizės skyrimo, todėl nekilnojamojo turto pardavimo kainos pagrindimas neturėtų būti suprantamas tik kaip nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos pateikimas. Turto kaina gali būti pagrįsta įvairiais būdais, pvz., remiantis Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta turto verte ir (ar) nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenimis, atlikus lyginamąją panašių objektų turto vertės analizę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 70 punktas). Tačiau, jeigu dėl juridinio asmens turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, juridinio asmens nemokumo administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022, 36 punktas; 2024 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-173-450/2024, 40 punktas).

Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo sprendimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu, patvirtintos pradinės turto realizavimo kainos yra nuo 2,8 iki 63,7 karto mažesnės nei siūlomo realizuoti turto nominali vertė. Šiame kontekste pabrėžtina, kad susirinkimą inicijavusios ir „už“ skundžiamą sprendimą balsavusios kreditorės UAB „Taurus fondas“ ir LUAB „Muskvila“ nepateikė objektyvaus pagrindimo, kuris pateisintų tokį žemą pradinių turto pardavimo kainų nustatymą. Nemokumo procese būtina siekti maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo. Šis esminis tikslas pasiekiamas tik tada, kai turto pardavimo tvarka ir kaina nustatomos visapusiškai įvertinus realizuojamo turto specifiką, potencialią pirkėjų rinką, jos svyravimus, turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir galutinėms kreditorių patenkinimo apimtims. Itin žemų turto pardavimo kainų nustatymas be finansinio ar rinkos vertinimo yra nepagrįstas bendrovės turto nuvertinimas, pažeidžiantis viešąjį interesą bei JANĮ 85 straipsnyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Aplinkybė, kad kreditorių susirinkimą inicijavo ir sušaukė patys kreditoriai, o ne nemokumo administratorė, neatleidžia susirinkimą inicijuojančių asmenų nuo pareigos pateikti siūlomos turto kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). Priešingai – tokia inicijavimo teisė sukuria pareigą veikti atsakingai, užtikrinant, kad priimami sprendimai nepažeistų kitų kreditorių bei pačios bendrovės interesų. Nustatydami nepagrįstai mažas pradines kainas (pavyzdžiui, bendrovės turimą 637 441,51 Eur reikalavimo teisę į LUAB „Muskvila“ siūlydami parduoti vos už 10 000 Eur pradinę kainą), kreditoriai sukelia realią grėsmę bendrovės turtui būti perleistam už neadekvačiai mažą kainą, taip dirbtinai sumažindami galimybes tenkinti visų kreditorių reikalavimus didžiausia apimtimi. Toks vienašališkas ir ekonomiškai nepagrįstas elgesys, veikiant akivaizdaus interesų konflikto sąlygomis, patvirtina, kad skundžiami sprendimai priimti siekiant ne bendro bankroto proceso tikslo, o priešingų teisei asmeninių interesų tenkinimo kitų kreditorių interesų sąskaita.

JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 minimalių mėnesinių algų (MMA) dydį. JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.

JANĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, kad turto pardavimui iš varžytynių mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos CPK turto pardavimą iš varžytynių reguliuojančios nuostatos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad JANĮ normos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos juridinio asmens kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. Įstatyme nustatytų teisės normų, susijusių su juridinio asmens turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo juridinių asmenų nemokumo (bankroto) proceso sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 50 punktas).

Kreditorių susirinkimo sprendimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta tokia turto pardavimo tvarka, pagal kurią turtas pirmiausia būtų parduodamas varžytynėse, todėl tokio turto pardavimui pagal JANĮ 91 straipsnio 1 dalį turėjo būti taikomos CPK 718 ir 722 straipsniuose įtvirtintos nuostatos.

CPK 718 straipsnis nustato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Pagal CPK 722 straipsnį antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų nustatytos turto kainos.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu, patvirtintos pradinės turto pardavimo kainos yra gerokai mažesnės nei 80 procentų nustatytos turto kainos pirmosiose ir 60 procentų nustatytos turto kainos antrosiose varžytynėse. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks kreditorių susirinkimo sprendimas pažeidžia CPK 718 ir 722 straipsniuose įtvirtintas turto pardavimo iš varžytynių bei pradinės kainos nustatymo taisykles, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti.

Lietuvos civilinėje teisėje turtas yra civilinės teisės objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis). Turtas siejamas su visomis turtinėmis vertybėmis, į kurias civilinės teisės subjektai įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų. Turtu yra laikomi tie civilinių teisių (nuosavybės) objektai, kurie turi vienokią ar kitokią ekonominę ar objektyvią vertę ir civilinio apyvartumo savybę, t. y. tokį objektą jo savininkas turi galimybę perleisti kitam asmeniui. Taigi, turtas pasižymi dviem savybėmis: ekonomine (objektyvia) verte ir galimybe būti civilinės apyvartos objektu. Civilinės teisės objektas taip pat pasižymi pinigais išreikšta verte. Teismų praktikoje likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtu laikomas tik realus, egzistuojantis turtas, kuris yra suprantamas plačiai ir prireikus individualizuojant ir išskiriant atskiras turto rūšis. Sistemiškai vertinant juridinių asmenų turtą reglamentuojančias nuostatas, darytina išvada, kad juridinio asmens turtas bankroto procese suprantamas plačiai ir yra siejamas su jo nuosavybės teise valdomu materialiuoju ir nematerialiuoju turtu, kurį juridinis asmuo turi bankroto bylos iškėlimo metu bei įgyja vykstant šiam procesui (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 264–265).

Nei JANĮ, nei anksčiau galiojusiame ĮBĮ turto sąvoka nėra nustatyta. Juridinio asmens turtas suprantamas plačiai, kaip apimantis visą turtą, esantį bylą nagrinėjančio teismo valstybės teritorijoje bei užsienio šalyse, materialųjį ir nematerialųjį turtą, juridinio asmens turtines teises į trečiųjų asmenų valdomą turtą. Materialusis turtas apima juridinio asmens finansinėje ataskaitoje nurodytą turtą (pinigai, įrenginiai, inventorius, gamybos produktai, banko sąskaitos, nekilnojamasis turtas). Nematerialusis turtas apima intelektinės nuosavybės objektus, vertybinius popierius, finansinius instrumentus, draudimo polisus, sutartines teises, reikalavimo teises. Tačiau ne bet kuris juridinio asmens valdomas turtas laikytinas turtu bankroto procese. Vienas esminių kriterijų yra turto valdymas nuosavybės teise, todėl turtas, kurio juridinis asmuo nevaldo nuosavybės teise, neturėtų būti priskiriamas tokiam turtui. Prie likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto priskiriamas tiek turtas, juridiniam asmeniui priklausantis bankroto bylos iškėlimo metu, tiek įgytas šio proceso metu. Esminis juridinio asmens turto kriterijus yra nuosavybės teisė, kuri suteikia galimybę nemokumo administratoriui ne tik jį naudoti, bet ir realizuoti. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Vien ieškinio pareiškimas teisme nesukuria galiojančios reikalavimo teisės į atsakovus – turtinė teisė atsiranda tik tuo atveju, jei teismas pareikštą turtinį reikalavimą tenkina įsiteisėjusiu galutiniu sprendimu. Taigi, reikalavimo teisės, kurios nėra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nelaikytinos turtu nemokumo procese ir tokių teisių negalima perleisti JANĮ nurodyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad reikalavimai pagal iškeltas civilines bylas negali būti realizuoti (parduoti) JANĮ nustatyta tvarka, nes reikalavimo teisės neišnagrinėtose civilinėse bylose nėra turtas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad situacija, kai skolininkas pats sprendžia dėl prieš jį nukreiptų reikalavimo teisių pardavimo sąlygų (nustatant labai sumažintas pradines kainas), iš esmės pažeidžia pamatinius JANĮ 3 straipsnyje įtvirtintus nemokumo proceso – skaidrumo, sąžiningumo ir nemokumo proceso tikslų siekimo – principus.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2026 m. kovo 19 d. bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai panaikino skundžiamus kreditorių susirinkimo sprendimus. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumu, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

79. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

80. Atsakovė LUAB „Litpakas“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pateikė dėl 2 178 Eur išlaidų 2026 m. liepos 22 d. ataskaitą ir 2026 m. liepos 22 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytas 60 dienų apmokėjimo terminas.

81. Suinteresuotas asmuo SIA „PPBB“, pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pateikė 1 200 Eur išlaidų dydį patvirtinančią 2026 m. liepos 22 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytas apmokėjimo terminas iki 2026 m. rugsėjo 20 d.

82. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas).

83. Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, priimta III ketvirtį (2026 m. liepos 30 d.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2026 m. I ketvirčio skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 554,20 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 1 021,68 Eur (2 554,20 Eur x 0,4). Tiek atsakovės, tiek suinteresuoto asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį apskaičiuotą rekomenduojamą maksimalų atlygį už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovei ir suinteresuotam asmeniui būtų pagrindas priteisti didesnį už pagal Rekomendacijas apskaičiuotą maksimalų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlygį. Pagal CPK 98 straipsnio 2, 3 dalį, Rekomendacijų 2, 7 punktus, 8.16 papunktį bei įvertinus atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, apimtį, ginčo sudėtingumą, atsakovei LUAB „Litpakas“ ir suinteresuotam asmeniui SIA „PPBB“ iš apeliantės LUAB „Muskvila“ priteistina po 1 021,68 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliantė yra likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš jos bankroto administravimui skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Litpakas“ (juridinio asmens kodas 305339947) iš suinteresuoto asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ (juridinio asmens kodas 304437267) bankroto administravimui skirtų lėšų 1 021,68 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt vieno euro 68 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui SIA „PPBB“ (juridinio asmens kodas 40103485363) iš suinteresuoto asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Muskvila“ (juridinio asmens kodas 304437267) bankroto administravimui skirtų lėšų 1 021,68 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt vieno euro 68 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.