Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens B. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 4 d. nutarties, kuria leista nukreipti išieškojimą į likviduojamos tikrosios ūkinės bendrijos tikrojo nario turtą, likviduojamos M. tikrosios ūkinės bendrijos „Žaibas“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Nemokumo administratorė UAB „Adminova“ kreipėsi į Bendrijos bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu: 1) nukreipti išieškojimą į likviduojamos TŪB „Žaibas“ tikrojo nario – B. M. turtą: (duomenys neskelbtini), 2) leisti realizuoti šį turtą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka ir 3) iš realizavimo metu gautų lėšų tenkinti Bendrijos kreditorių finansinius reikalavimus bei bankroto proceso administravimo išlaidas.

Nemokumo administratorė nurodė, kad bendra TŪB „Žaibas“ kreditorių finansinių reikalavimų suma siekia 4 230 237,79 Eur. Bankroto proceso metu iš viso gauta 1 536 716,72 Eur pajamų. Atskaičius įkaito turėtojai UAB ,,EDS Invest“ reikalingą pervesti 273 645,92 Eur sumą bei bankroto proceso administravimo išlaidų sumą, kuri sieks ne mažiau 326 113,91 Eur, kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti liekanti piniginių lėšų suma sieks ne daugiau nei 1 210 602,81 Eur. Tokiu būdu kreditorių finansiniai reikalavimai sudarys 3 956 591,87 Eur (įvertinus įkaito turėtojai pervestiną lėšų dydį) dydžio sumą. Kadangi Bendrija jokio turto neturi, nėra jokių galimybių apmokėti teismo ir administravimo išlaidas bei tenkinti įmonės kreditorių reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo (toliau – ir ŪBĮ) 8 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, kad už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles atsako tikrosios ūkinės bendrijos tikrieji nariai (ir buvę nariai, kai bendrijos prievolės atsirado kai jie buvo tikraisiais nariais) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 672 straipsnio 2 dalimi, nurodančia, jog išieškojimas negali būti nukreiptas solidariai į visų tikrosios ūkinės bendrijos narių turtą pagal jos narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla, administratorė nurodė, kad buvusiam Bendrijos tikrajam nariui B. M. atsakomybė kyla tiek, kiek egzistuoja Bendrijos prievolių, atsiradusių kol jis buvo (yra) tikrasis narys.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

CK 3.85 straipsnio 3 dalis numato, kad iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Bendrijos, o tuo pačiu suinteresuoto asmens, kaip subsidiaraus skolininko, prievolės jos kreditoriams nėra niekaip susiję su suinteresuoto asmens šeimos poreikių tenkinimu ir tai yra žinoma visiems Bendrijos, o tuo pačiu ir suinteresuoto asmens kreditoriams. Bendrijos veikloje dalyvavo vienas suinteresuotasis asmuo, todėl jo priimti rizikingi ir (ar) nepasiteisinę verslo sprendimai, sukėlę Bendrijos nemokumą ir jos kreditinius įsipareigojimus, laikytini prieštaraujančiais suinteresuoto asmens šeimos interesams. Todėl į gyvenamąjį namą negali būti nukreiptas išieškojimas.

Gyvenamasis namas yra žemės sklype, kuris, nors ir neturi šeimos turto teisinio statuso, tačiau yra neatsiejamai funkciškai susijęs su gyvenamuoju namu, turinčiu šeimos turto teisinį statusą. Tai yra vienas nekilnojamojo turto kompleksas, žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra funkciškai neatskiriami – gyvenamasis namas negali būti naudojamas, eksploatuojamas atskirai nuo žemės sklypo, gyvenamojo namo savybės ir esmė lemia, jog jo eksploatavimas be žemės sklypo negalimas. Nors ŪBĮ nenumato išimties, pagal kurią tikrasis narys galėtų išvengti atsakomybės ar apriboti išieškojimą į tam tikrą savo turtą, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK normas, reglamentuojančias šeimos turto teisinio statuso režimą ir šio turto disponavimo apribojimus, taip pat ir išieškojimo negalimumą.

Nei CK, nei ŪBĮ nuostatos nenustato išimties, pagal kurią tikrasis ūkinės bendrijos narys galėtų išvengti įstatyme nustatytos subsidiarios atsakomybės vien dėl to, kad dalis jam priklausančio turto turi šeimos turto teisinį statusą. Priešingas aiškinimas paneigtų patį neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens institutą ir sudarytų galimybę tikrajam bendrijos nariui išvengti įstatyme nustatytos atsakomybės, nors bendrijos turto nepakanka jos prievolėms įvykdyti.

CK 3.84-3.85 straipsniuose įtvirtintas šeimos turto teisinis režimas savaime nepaneigia tikrojo ūkinės bendrijos nario įstatyme nustatytos subsidiarios atsakomybės už bendrijos prievoles ir nesukuria materialiosios teisės normose nenumatytos išimties, pagal kurią tikrasis bendrijos narys galėtų išvengti atsakomybės vien dėl to, kad jo nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas turi šeimos turto teisinį statusą. Aplinkybė, kad Bendrijos prievolės atsirado vykdant ūkinę-komercinę veiklą ir nėra susijusios su šeimos poreikių tenkinimu, savaime nepaneigia apelianto, kaip tikrojo ūkinės bendrijos nario, įstatyme nustatytos subsidiarios atsakomybės už Bendrijos prievoles.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista nukreipti išieškojimą į likviduojamos tikrosios ūkinės bendrijos tikrojo nario turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkinė bendrija – neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Pagal ŪBĮ 8 straipsnio 1 dalį, kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o komanditoriai pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė ir (ar) įsipareigojo įnešti į komanditinę ūkinę bendriją. Pagal šią nuostatą bendrijos tikrieji nariai yra subsidiariai atsakingi už bendrijos skolas; kai kreditoriai šiems nariams pareiškia reikalavimus už bendrijos neįvykdytas prievoles sumokėti skolas, tikrieji nariai tarpusavyje atsako kreditoriams solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2016, 17 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką skolininko subsidiariosios atsakomybės esmė yra ta, kad kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariai atsakančiam asmeniui tik tada, jei šio reikalavimo nepatenkina (tiek, kiek nepatenkina) pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014).

Vykdymo procese išieškojimo iš ūkinių bendrijų turto ypatumus nustato CPK 672 straipsnis, pagal kurį jeigu ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas solidariai į jos narių turtą.

Nagrinėjamu atveju, likviduojamos M. TŪB „Žaibas“ nemokumo administratorė UAB „Adminova“, kreipėsi į Bendrijos bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu nukreipti išieškojimą į likviduojamos TŪB „Žaibas“ tikrojo nario – B. M. nekilnojamąjį turtą, kadangi Bendrija jokio turto neturi. B. M., iš esmės sutikdamas su Bendrijos nemokumo administratorės prašymu, prašė pirmosios instancijos teismą nenukreipti išieškojimo į suinteresuoto asmens turtą – žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Prašymą suinteresuotas asmuo motyvavo gyvenamajam namui taikomu šeimos turto teisiniu režimu.

Šeimos gyvenamoji patalpa, priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams, yra šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams (CK 3.85 straipsnio 3 dalis).

Šeimos turto teisinis režimas reiškia išimtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, būtinus pagrindiniams šeimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti, ir nėra susijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad likviduojama M. TŪB „Žaibas“ jokio turto neturi, todėl nėra jokių galimybių apmokėti teismo ir administravimo išlaidas bei tenkinti įmonės kreditorių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti suinteresuoto asmens prašymą, nurodė, kad ŪBĮ nėra numatyta išimties, pagal kurią tikrasis narys galėtų išvengti atsakomybės ar apriboti išieškojimą į tam tikrą savo turtą vien dėl to, kad šis turtas yra šeimos gyvenamasis namas. Lietuvos apeliacinis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo nuomone sutinka.

Kaip pagrįstai pažymėta atsiliepime į atskirąjį skundą, CK 3.84-CK 3.85 straipsniuose įtvirtintas šeimos turto teisinis režimas savaime nepaneigia tikrojo ūkinės bendrijos nario įstatyme nustatytos subsidiarios atsakomybės už bendrijos prievoles, todėl nesudaro pagrindo apskritai atsisakyti nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Priešingu atveju, kiekvienas tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys galėtų išvengti įstatyme nustatytos subsidiarios atsakomybės vien tuo pagrindu, kad jo gyvenamajam namui yra įregistruotas šeimos turto teisinis statusas. Toks aiškinimas paneigtų neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens instituto esmę, pažeistų Bendrijos kreditorių teises bei interesus.

Pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams, kuriais teismas inter alia (be kita ko) išaiškino apeliantui, kad išieškojimas vykdomas laikantis civilinio proceso ir šeimos teisės normų, apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, kad, nepaisant vykdomąjį dokumentą išdavusio subjekto (teismo ar kitos institucijos), išieškojimas pagal bet kurį vykdomąjį dokumentą vykdomas laikantis išieškojimą reglamentuojančių CPK nuostatų. Antstolis negali vykdyti išieškojimo iš bet kurio skolininko turto, kurio realizavimas CPK ir CK normomis uždraustas. Pirmiau, minėta, kad šeimos turto teisinis režimas reiškia išimtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, į kuriuos neabejotinai bus (turi būti) atsižvelgta pradėjus išieškojimą iš likviduojamos TŪB „Žaibas“ tikrojo nario – B. M. nekilnojamojo turto.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens prašymą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgdamas į šioje byloje priimtą procesinį rezultatą, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendžia, kad likviduojama M. TŪB „Žaibas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas ir mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad Bendrija šiame procese patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl priteistinos likviduojamai M. TŪB „Žaibas iš suinteresuoto asmens B. M. (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti likviduojamai M. tikrajai ūkinei bendrijai „Žaibas“ (juridinio asmens kodas 175613922) iš suinteresuoto asmens B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų Lietuvos apeliaciniame teisme, atlyginimą.