Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. I. (I. I.), E. P., D. Č., J. B., J. R. ir R. P. (R. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutarties netenkinti atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B. ir J. R. prašymų dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo ir 2021 m. liepos 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 panaikinimo atnaujintoje civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams E. P., I. I., D. Č., R. P., J. B., J. R., J. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Rezultatas“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – T. O., A. Š., D. R., E. K., išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir unija) 2017 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:

pripažinti neteisingomis ir negaliojančiomis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rezultatas“ parengtas nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas Nr. TV2010/09/20-02, Nr. TV2010/11/16-01, Nr. TV2010/11/09-01, Nr. TV2010/12/07-04, Nr. TV2010/12/07-02 ir Nr. TV2010/09/20-01;

priteisti 3 115 971,81 Eur žalos atlyginimą: priteisiant 2 624 029,01 Eur solidariai iš atsakovų R. P., J. R. (buvusi K.), D. Č., I. I., E. P., J. B. ir UAB „Rezultatas“, o 491 942,80 Eur solidariai priteisiant iš atsakovų R. P., J. R., D. Č., I. I., E. P., J. B., UAB „Rezultatas“ ir akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“;

priteisti 552 941,79 Eur žalos atlyginimą: priteisiant 465 644,55 Eur solidariai iš atsakovų R. P., J. R., D. Č., I. I., E. P., J. Č. ir UAB „Rezultatas“, o 87 297,24 Eur solidariai priteisiant iš R. P., J. R., D. Č., I. I., E. P., J. Č., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“;

priteisti iš atsakovų R. P., J. R., D. Č., I. I., E. P., J. Č. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o iš atsakovių UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas;

priteisti iš atsakovų R. P., J. R., D. Č., I. I., E. P., J. Č., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė unija 2018 m. kovo 12 d. pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame nurodė, kad reikalaujamos žalos dydį mažina UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ unijai įkeisto turto, kuris bylos nagrinėjimo metu dar nėra parduotas, verte ir prašo priteisti 3 652 143,93 Eur.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B., J. R. ir UAB „Rezultatas“ 1 926 127,46 Eur žalos atlyginimą; nustatė, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ yra atsakinga solidariai su atsakove UAB „Rezultatas“ dėl 579 710,14 Eur reikalavimo dalies; priteisė ieškovei iš atsakovų procesines palūkanas; nutraukė bylos dalį dėl turto vertinimo ataskaitų pripažinimo negaliojančiomis; atmetė kitą ieškinio dalį.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 8 d. papildomu sprendimu iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovų (išskyrus J. Č.) apeliacinius skundus, 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir 2021 m. liepos 8 d. papildomą sprendimą pakeitė: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų D. Č., I. I., E. P., R. P., J. R., J. B. ir UAB „Rezultatas“ 2 957 886,78 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakyta priimti atsakovės UAB „Rezultatas“ kasacinį skundą.

Atsakovai E. P., D. Č. ir I. I. 2025 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktų pagrindu; atnaujinus procesą bei bylą išnagrinėjus iš esmės, priimti naują sprendimą – ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė su UAB „EK projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ (toliau kartu – unijos skolininkės) 2010–2011 m. sudarė paskolos sutartis, kurių prievolių įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto (pagal paskolos sutartis gautų lėšų įsigytų žemės sklypų) įkeitimu. Įkeistų žemės sklypų vertė, nurodyta atsakovės UAB „Rezultatas“ atliktuose turto vertinimuose nuo realios rinkos vertės skyrėsi kelis ar net dešimtis kartų. Išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovai, būdami unijos paskolų komiteto ir valdybos nariai, nepaisydami akivaizdžių nekilnojamojo turto verčių neatitikimų, priėmė sprendimus išduoti paskolas minėtoms bendrovėms. Šiuo pagrindu iš atsakovų dėl netinkamo pareigų atlikimo (neveikimo) buvo priteistos visos ieškovės neatgautų paskolų sumos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-859/2024 nutarė pripažinti kaltais unijos skolininkių vadovus. A. Š., T. O., D. R. ir E. K. pripažinti kaltais, kadangi nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2011 m. sausio 19 d. kaip organizuotos grupės nariai suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus, pateikė šiuos suklastotus tikrus dokumentus ir pagamintus netikrus dokumentus kredito unijų „Laikinosios sostinės kreditas“ ir „Vilniaus taupomoji kasa“ darbuotojams, kurie suklaidinti dėl tikrų organizuotos grupės narių ketinimų priėmė sprendimus dėl paskolų suteikimo organizuotos grupės narių kontroliuojamoms ir faktiškai valdomoms bendrovėms ir paskolas šioms bendrovėms išmokėjo. Organizuotos grupės nariai apgaule savo ir kiekvieno grupės nario naudai įgijo labai didelės vertės minėtų kredito unijų turtą (iš viso 3 084 598 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-497/2025 patenkino ieškovės BKU „Vilniaus kredito unija“ civilinius ieškinius ir priteisė šiai ieškovei: iš A. Š., T. O. ir E. K. solidariai 359 128,82 Eur; iš A. Š., T. O. ir D. R. solidariai 1 148 364,34 Eur; iš A. Š. ir T. O. solidariai 1 003 447,72 Eur; iš viso 2 510 940,88 Eur. Nors nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės egzistavo nagrinėjant civilinę bylą ir joje priimant sprendimą, tačiau atsakovams jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos, nes apie jas sužinota tik po teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio priėmimo. Šios aplinkybės turėjo esminę reikšmę teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui ir būtų lėmusios iš esmės kitokį teisinį ginčo rezultatą, nes trečiųjų asmenų (nuteistųjų) tyčinė nusikalstama veika pašalina atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovai negalėjo numatyti ir išvengti kitų asmenų, veikiant bendrininkų grupėje, iš anksto suplanuotų nusikalstamų veiksmų unijos ir jos darbuotojų atžvilgiu. Taigi, jei nuteistieji nebūtų įvykdę nusikalstamų veikų, suklastoti dokumentai unijai iš viso nebūtų buvę pateikti. Jei nuteistieji būtų pateikę tikrovę atitinkančius dokumentus ir realią turto vertę atspindinčias ataskaitas, tokių duomenų objektyviai būtų nepakakę prašomo dydžio paskoloms gauti, o paraiškų svarstymas net nebūtų pasiekęs paskolų komiteto. Po nuosprendžio baudžiamojoje byloje paaiškėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas išnagrinėtoje civilinėje byloje sukūrė situaciją, jog unija iš vienos prievolės (delikto) įgijo ne tik turtines teises į visus atsakovus solidariai, tačiau ir į unijos skolininkes, pastarųjų teisių ir pareigų perėmėjas, laiduotojas bei nuteistuosius kelis kartus didesnei sumai, kilusiai iš vieno delikto. Atnaujinus procesą išnagrinėtoje byloje, būtina įvertinti, kiek visi asmenys solidariai, subsidiariai yra atsakingi, ar unija patyrė žalą, ar yra perleidusi savo reikalavimus kitiems asmenims.

Atsakovai R. P., J. B., J. R. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prisidėjo prie pateikto prašymo atnaujinti procesą, prašydami jį patenkinti visiškai.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nutarė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais. Teismas konstatavo, kad aplinkybės dėl trečiųjų asmenų padarytos nusikalstamos veikos laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, galinčiomis turėti esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Baudžiamojoje byloje nustatyti faktai įrodo, kad nuteistieji suklastojo tikrus ir pagamino netikrus dokumentus ir pateikė juos ieškovės darbuotojams, kurie, būdami suklaidinti dėl tikrųjų organizuotos grupės narių ketinimų, priėmė sprendimus suteikti paskolas. Teismas netenkino atsakovų prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė dalyvavę byloje asmenys – atsakovai, kurie nenurodė ir teismas nenustatė tokių asmenų, dėl kurių teisių ir (ar) pareigų buvo nuspręsta išnagrinėtoje civilinėje byloje. Atsakovų argumentai dėl ieškovei įvairiuose procesuose priteistų sumų nepagrindžia, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje priimtu sprendimu buvo nuspręsta dėl kitų nedalyvavusių byloje asmenų (nuteistųjų, laiduotojų ar kitų skolininkų) teisių ar pareigų.

Atnaujinus procesą, ieškovė unija prašė palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir 2021 m. liepos 8 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 nepakeistais ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimas priteisiamas iš skirtingų solidariųjų skolininkų civilinėse ir baudžiamosiose bylose, nereiškia, jog tokiais atvejais kreditorius įgyja teisę vykdyti dvigubą išieškojimą ir dėl šios priežasties teismo sprendimas turėtų būti naikinamas. Atsakovų civilinės atsakomybės negali pašalinti tai, kad unija pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir šis ieškinys buvo patenkintas. Tiek atsakovų, tiek ir nuteistųjų veiksmai sudarė sąlygas tam, kad unijai būtų padaryta žala, todėl jie visi solidariai atsakingi už žalos atlyginimą. Unijai padaryta žala iki šiol nėra atlyginta nei atsakovų, nei nuteistųjų, nei kokiomis nors kitomis lėšomis, todėl unija siekia išnaudoti visas teisėtas priemones, siekdama atgauti kaip įmanoma didesnę patirtos žalos atlyginimo dalį. UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitų ydingumas buvo žinomas ir jau įvertintas priimant Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį, todėl po nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, išskyrus nusikaltimo organizatorius. Tačiau tai nekeičia turto vertinimo ataskaitų turinio ir atsakovams tekusių pareigų tinkamai įvertinti paraiškas dėl paskolų suteikimo. Sprendimus dėl paskolų išdavimo unijoje bendrai turėjo priimti paskolų komitetas ir valdyba, kurie privalėjo įvertinti skolininko patikimumą, finansines galimybes pačiam grąžinti paskolą, skolininko pajamų šaltinius ir paskolų grąžinimo būdus, skolininko turimą turtą, finansinę būklę, mokumą, pajamas ir kitą reikšmingą informaciją, tačiau atsakovai to nepadarė.

Atsakovai E. P., D. Č. ir I. I. prašė priimti naują sprendimą – ieškinį jų atžvilgiu atmesti ir grąžinti atsakovams tai, kas buvo išieškota. Baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis patvirtina, kad atsakovai nėra atsakingi už ieškovei padarytą žalą, nes žala atsirado ne dėl paskolų išdavimo, o dėl paskolų gavėjų padarytų nusikaltimų. Atsakovai negalėjo numatyti ir išvengti kitų asmenų (nuteistųjų) iš anksto apgalvotų, veikiant bendrininkų grupėje, nusikalstamų veikų atlikimo unijos ir jos darbuotojų atžvilgiu. Net ir pripažinus atsakovų atsakomybę, jie turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės dėl kitų asmenų veiksmų. Unija negali reikalauti iš visų už žalą atsakingų asmenų daugiau nei galėtų reikalauti, jeigu atsakingas būtų tik vienas asmuo.

Atsakovai R. P., J. B. ir J. R. prašė priimti naują sprendimą – ieškinį jų atžvilgiu atmesti ir grąžinti atsakovams tai, kas buvo išieškota. Šių atsakovų argumentai iš esmės sutampa su atsakovų, pateikusių prašymą atnaujinti procesą, argumentais.

Trečiasis asmuo E. K. atsiliepimu prašė atmesti atsakovų prašymą dėl naujo sprendimo priėmimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai, būdami unijos valdybos ir paskolų komiteto nariais, veikė aplaidžiai, nerūpestingai ir pažeidė jiems teisės aktų nustatytas pareigas. Atsakovai neįvertino akivaizdžių nekilnojamojo turto verčių neatitikimų, netikrino viešai prieinamų Nekilnojamojo turto registro duomenų ir neanalizavo vertinimo ataskaitų pagrįstumo. Atsakovai privalėjo suabejoti pateiktų turto vertinimo ataskaitų pagrįstumu ir imtis veiksmų papildomai informacijai patikrinti. Taigi, atsakovų civilinė atsakomybė negali būti eliminuojama vien dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo, nes trečiųjų asmenų padarytos nusikalstamos veikos neturėjo įtakos atsakovų atliktiems neteisėtiems veiksmams.

Išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas 2026 m. vasario 23 d. išvadoje nurodė, kad dokumentų suklastojimas paprastai veikia kaip indikatorius, jog kontrolės aplinka ir duomenų patikimumo vertinimo procesai neveikė pakankamai (arba nebuvo taikomi). Jeigu kredito sprendimai buvo priimami remiantis nepatikrintais ar formaliai priimtais dokumentais, klastotės faktas paprastai sustiprina neigiamą vertinimą dėl vidaus kontrolės ir kredito rizikos valdymo procedūrų adekvatumo. Lietuvos banko 2013 m. balandžio mėn. parengtoje unijos inspektavimo ataskaitoje buvo konstatuota, kad unijos skolininkėms suteiktos paskolos turi būti priskirtos nuostolingai didžiausios rizikos grupei ir joms turi būti sudaryti 100 proc. dydžio specialieji atidėjiniai, todėl nuosprendyje nustatytos klastotės aplinkybės tokios išvados (vertinimo) nei paneigia, nei sušvelnina – veikiau patvirtina, jog rizika buvo materializuota ir užtikrinimo patikimumas buvo abejotinas. Nuosprendžio aplinkybės galėjo būti papildomu faktiniu pagrindimu, kodėl paskolos turėjo būti pilnai padengtos atidėjimais. Nuosprendyje nustatytos klastotės aplinkybės turi reikšmės vertinant faktinę suteiktų paskolų riziką ir sprendimų prielaidas, įskaitant galimą poreikį pervertinti užtikrinimo realumą ir su tuo susijusius rizikos parametrus. Tačiau jos savaime nepanaikina ir paprastai nesušvelnina pareigos laikytis kredito rizikos valdymo, vidaus kontrolės ir sprendimų priėmimo reikalavimų. Priešingai, jos yra tiesiogiai reikšmingos atsakant į klausimą, ar unijoje kreditavimo sprendimai buvo priimami apdairiai ir ar buvo laikomasi paskolų išdavimo metu galiojusių normatyvų bei kitų teisės aktų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi:

atmetė atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B. ir J. R. prašymus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo ir 2021 m. liepos 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 panaikinimo;

nurodė, kad atsakovų prievolės dėl žalos atlyginimo ieškovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal sprendimą yra solidarios su trečiųjų asmenų T. O., A. Š., D. R., E. K. prievolėmis dėl žalos atlyginimo ieškovei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendį;

priteisė ieškovei unijai iš atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B., J. R. lygiomis dalimis 4 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 800 Eur.

Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo ribos po jos atnaujinimo yra griežtai apibrėžiamos CPK normomis, todėl teismas savo iniciatyva vertina tik tuos aspektus, kurie tiesiogiai susiję su proceso atnaujinimo pagrindais (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai): t. y. trečiųjų asmenų įvykdytu dokumentų suklastojimu ir sukčiavimu, konstatuotu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendyje.

Teismas pažymėjo, kad atsakovų teismo posėdyje nurodyti nauji argumentai dėl atsakovės J. B., kaip paskolų komiteto narės, solidarios atsakomybės dėl paskolų suteikimo UAB „Vyrukai“ ir UAB „Inviza“, nors ji unijos 2010 m. rugsėjo 28 d. komiteto posėdyje nedalyvavo, byloje negali būti nagrinėjami, nes tokiu pagrindu procesas byloje nebuvo atnaujintas, šios aplinkybės nebuvo nurodytos atsakovų pareiškime dėl proceso atnaujinimo.

Teismas nurodė, kad, priimant procesinius sprendimus išnagrinėtoje civilinėje byloje, buvo žinomi ir įvertinti duomenys apie tai, jog UAB „Rezultatas“ parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkančias ataskaitas, kuriose neteisingai (per didelės) nurodytos žemės sklypų vertės. Išnagrinėtoje civilinėje byloje taip pat buvo žinoma, kad ginčo paskolų gavimui parengtos turto vertinimo ataskaitos buvo suklastotos, kadangi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu B. T. (UAB „Rezultatas“ nekilnojamojo turto vertintoja) pripažinta kalta padarius 44 nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje. Taigi, faktinės aplinkybės, susijusios su paskolų vertinimui pateiktų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų suklastojimu (nusikaltimo padarymu), nepatenka į naujai paaiškėjusių aplinkybių ir dokumentų suklastojimo faktų kaip proceso atnaujinimo pagrindų šioje byloje sudėtį.

Teismas nurodė, kad atsakovai (buvę unijos valdybos nariai ir paskolų komiteto nariai) bylos nagrinėjimo metu neįvardijo nuteistųjų trečiųjų asmenų pateiktų suklastotų dokumentų ir nenurodė tokių dokumentų įtakos sprendimų išduoti paskolas priėmimui, todėl nėra pagrindo prieiti išvados, jog trečiųjų asmenų padaryti nusikaltimai eliminavo ar esmingai paveikė atsakovų valią priimti sprendimus, palankius paskolų suteikimui.

Teismas pažymėjo, kad unijos paskolų komiteto narės J. R. ir J. B. tvirtino, jog pateiktų dokumentų turinio nežiūrėjo ir jų nevertino, todėl tai patvirtina akivaizdų paskolų komiteto nario funkcijų aplaidų vykdymą, taip pat tai, jog ginčo paskolų suteikimui pateiktų dokumentų turinys (suklastotas ar nesuklastotas) neturėjo įtakos jų valios susiformavimui. Trečiųjų asmenų atlikti nusikalstami veiksmai neatėmė objektyvių galimybių atsakovams elgtis pagal fiduciarinius standartus ir unijos vidaus teisės aktus, reguliuojančius kredito rizikos vertinimą. Atsakovai, kaip kredito unijos valdybos ir paskolų komiteto nariai, priėmė darbo reglamentus, numatančius pareigą išanalizuoti įkeičiamo turto pakankamumą ir realizavimo galimybes.

Teismas, įvertinęs pateiktas paskolų paraiškas, prie jų pridėtus dokumentus, padarė išvadą, kad jų turinys (net ir suklastotas) sudarė pakankamai akivaizdžius pagrindus imtis papildomų priemonių paskolų suteikimo rizikai įvertinti, nes turto vertinimo ataskaitose esantys Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašai fiksavo verčių disproporciją nuo 20 iki 170 kartų. Teismo vertinimu, atsakovai, veikdami rūpestingai ir atidžiai tikrindami dokumentus, privalėjo savarankiškai identifikuoti neadekvačią kreditavimo riziką ir užkardyti žalą, o kai kurių narių paaiškinimai, kad dokumentų turinio jie apskritai nevertino, tik patvirtina jų fiduciarinių pareigų pažeidimą ir aplaidų neveikimą.

Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl civilinės atsakomybės eliminavimo ar atleidimo nuo jos, konstatuodamas atskirą, savarankišką ir pakankamą priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis – pakanka to, kad jis sukuria būtinas sąlygas žalai atsirasti. Vien nusikaltimą padariusių asmenų veiksmų pateikiant paraiškas objektyviai nepakako unijos turtui pasisavinti, kadangi sąlygas žalai atsirasti sudarė nepagrįsti atsakovų sprendimai pritarti paskolų išdavimui. Atsakovai neįrodė, kad žala nėra jų neteisėto neveikimo rezultatas. Teismas priėjo prie išvados, kad visi žalą padarę asmenys yra atsakingi kartu. Būtent procesiniais sprendimais konstatuojant atsakovų ir nusikaltimą padariusių asmenų atsakomybės solidarumą išvengiama to, kad ieškovė gautų daugiau nei tuo atveju, jeigu atsakingas būtų tik vienas asmuo. Tai užtikrinama vykdymo procese.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai I. I., E. P., D. Č., J. B., J. R. ir R. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atmesti ir įpareigoti BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ grąžinti iš atsakovų išieškotas sumas pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, nurodydamas, kad atsakovų prievolė vykdoma solidariai su trečiųjų asmenų prievole ieškovei, iš esmės pakeitė įsiteisėjusį teismo sprendimą, taip padarydamas akivaizdžią teisės taikymo klaidą (CPK 371 straipsnio 3 dalis). Skundžiama nutartis sukelia teisinį neapibrėžtumą, kadangi nutartis negali pakeisti teismo sprendimo. Teismas atsisakė ištaisyti sprendime padarytą klaidą, motyvuodamas bylos ribomis, tačiau tuo pačiu pakeitė (modifikavo) prievoles tretiesiems asmenims ir atsakovams, nors tuo pagrindu teismas atsisakė atnaujinti procesą.

Teismas skundžiama nutartimi iš esmės pakeitė baudžiamojoje byloje priimtą nuosprendį, nes nei vienas iš teismų baudžiamojoje byloje nenurodė, kad atsakovų ir trečiųjų asmenų prievolės tarpusavyje yra solidarios. Atsakovai baudžiamojoje byloje net nedalyvavo. Taip teismas tiesiogiai nusprendė dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, paneigė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą sprendimo privalomumo principą bei pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 19 straipsnyje numatytą apygardos teismų kompetenciją.

Po teismo atlikto prievolių modifikavimo nusikalstamas veikas atlikę tretieji asmenys atsidūrė palankesnėje padėtyje nei atsakovai, nes jų pagrindinė prievolė yra mažesnė (2 510 940,88 Eur) ir jiems nėra skaičiuojamos palūkanos. Išnagrinėtoje civilinėje byloje iš atsakovų priteista 2 957 886,78 Eur ir 5 proc. metinės palūkanos nuo 2016 m., t. y. iš viso apie 4,436 mln. Eur. Taigi, bendros solidariosios prievolės įvykdymas tampa neįmanomas, nes atsakovai pirmiausia privalėtų dengti palūkanas, o tretieji asmenys iš karto dengtų mažesnę pagrindinę prievolę. Be to, byloje net nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti prievolių solidarumą, todėl teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

Teismas nepagrįstai apsiribojo tik pirminėje civilinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių tyrimu, formaliai pakartojo sprendimo argumentus ir visiškai nevertino baudžiamojoje byloje konstatuotų aplinkybių poveikio atsakovų civilinei atsakomybei bei jos apimčiai. Teismas privalėjo iš esmės ištirti ir įvertinti, ar naujai paaiškėjusios aplinkybės (įvykdytas nusikaltimas, dokumentų suklastojimas) naikina atsakovų civilinę atsakomybę, o jos išlikimo atveju – ar nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovus nuo šios atsakomybės arba sumažinti priteistą žalos dydį.

Teismas ignoravo įsiteisėjusiu baudžiamuoju nuosprendžiu nustatytus prejudicinius faktus ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovai neįrodė trečiųjų asmenų apgaulės įtakos jų valiai. Nuosprendyje aiškiai konstatuota, kad organizuota grupė suklastojo ir pagamino dokumentus, kuriais tikslingai suklaidino unijos darbuotojus (atsakovus) ir apgaule užvaldė turtą. Kadangi žala unijai atsirado dėl trečiųjų asmenų atlikto lėšų pasisavinimo ir paskolų negrąžinimo, atsakovai negali būti laikomi atsakingais už šį nusikaltimą. Teismo argumentai dėl anksčiau žinomo vertintojos B. T. nuteisimo yra neaktualūs, nes trečiųjų asmenų įvykdytas sukčiavimas išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo tirtas.

Teismas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovų elgesyje įvertino tik formaliai ir nepagrįstai konstatavo neteisėtus veiksmus. Jei atsakovai būtų žinoję apie vykdomą sukčiavimą ir ketinimą negrąžinti paskolų, sprendimai dėl jų išdavimo nebūtų buvę priimti. Skundžiama nutartimi atsakovams nepagrįstai perkelta pareiga dar 2010–2011 m. atpažinti vykdytą sukčiavimą ir dokumentų klastojimą, nors valstybės institucijos tai nustatė tik po 15 metų.

Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Įsiteisėjusiu baudžiamuoju nuosprendžiu nuteisti tretieji asmenys veikė tiesiogine tyčia, turėdami išankstinį vieningą tikslą apgaule įgyti ir pasisavinti labai didelės vertės unijos turtą. Kadangi trečiųjų asmenų įvykdyto sukčiavimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimo pabaiga ir pati žala yra konstatuota būtent per šį nusikalstamą lėšų pasisavinimą. Dėl to žala unijai atsirado išimtinai dėl trečiųjų asmenų tyčinių nusikalstamų veiksmų, o ne dėl atsakovų veiklos, todėl teismas privalėjo analizuoti šių aplinkybių įtaką atsakovų pareigai atlyginti nuostolius.

Teismas netinkamai nustatė civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį, nepagrįstai remdamasis objektyviojo bendrininkavimo koncepcija ir konstatuodamas atsakovų bei trečiųjų asmenų veiksmų neišskiriamumą. Objektyvusis bendrininkavimas ir mišrios solidariosios prievolės nustatymas nebuvo šio atnaujinto proceso nagrinėjimo dalykas. Teismas iš esmės nepasisakė dėl atsakovų priežastinio ryšio su kilusia žala. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra skolininko veiksmų rezultatas. Nagrinėjamu atveju žala unijai atsirado išimtinai dėl trečiųjų asmenų įvykdyto nusikaltimo ir lėšų pasisavinimo, t. y. atsakovams, net ir priėmus sprendimus dėl paskolų išdavimo, žala nebūtų kilusi, jei lėšos nebūtų buvusios nusikalstamai pasisavintos. Atsakovai negalėjo numatyti paskolų negrąžinimo fakto, nes nežinojo apie trečiųjų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką.

Teismas nepagrįstai atsisakė svarstyti atsakovų atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimo klausimą. Skundžiamos nutarties motyvas, kad atleidimas neįmanomas dėl to, kad atsakovų veiksmuose nustatytos visos atsakomybės sąlygos, prieštarauja CK 6.253 straipsnio esmei, nes šis institutas taikomas būtent tada, kai civilinės atsakomybės sąlygos formaliai egzistuoja. Be to, teismas netinkamai aiškino CK 6.279 straipsnio 4 dalį, nes realią žalą unijai sukėlė išimtinai nuteistų asmenų atliktas lėšų pasisavinimas ir jų negrąžinimas.

Teismas nepagrįstai nesivadovavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendime byloje C-409/04 (Teleos) suformuotais išaiškinimais. Nors nurodyta byla ir kilo iš mokesčių teisės santykių, joje buvo suformuluota analogiška esminė teisinė logika: sąžiningas, nusikalstamoje schemoje nedalyvavęs ir trečiųjų asmenų apgautas subjektas negali būti įpareigotas prisiimti neigiamų finansinių padarinių bei padengti nuostolių už kitų asmenų įvykdytą nusikalstamą veiką.

Teismas pažeidė CK 6.279 straipsnio 3 dalies nuostatų imperatyvą, numatantį, kad nukentėjęs asmuo negali reikalauti didesnio žalos atlyginimo nei faktiškai patirti nuostoliai. Palikus galioti esamus procesinius sprendimus, žalos dydis yra viršytas du kartus, kadangi ieškovei yra išduoti keli atskiri vykdomieji raštai dėl skirtingų sumų. Teismo argumentas, kad ieškovės nepagrįsto praturtėjimo rizika bus suvaldyta vykdymo procese, yra nepagrįstas, nes teisingumą vykdo tik teismai, o dviejų nevienodų vykdomųjų raštų su skirtingomis palūkanomis palikimas vykdymui pas skirtingus antstolius iškreipia sprendimo paskirtį. Be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.279 straipsnio 2 dalimi, nes nenustatė kiekvieno iš solidariųjų skolininkų atsakomybės dydžio ir neatsižvelgė į jų kaltės laipsnį.

Atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą ieškovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiama nutartimi papildomai nurodžius apie atsakovų prievolės dalies solidarumą su nuteistaisiais, nėra pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis. Atsakovų argumentai dėl neva sukurtų naujų prievolinių santykių ar dvigubo žalos išieškojimo yra nepagrįsti ir nenuoseklūs. Situacija, kai ta pati žala priteisiama skirtingais procesiniais sprendimais civilinėje ir baudžiamojoje byloje, atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką. Nagrinėjamu atveju teismas nesukūrė naujų teisinių santykių, o tik užtikrino teisinį nuoseklumą, tikslumą ir pašalino bet kokias teorines dvigubo išieškojimo prielaidas. Šios solidariosios prievolės kontrolė ir kreditorės nepagrįsto praturtėjimo prevencija yra efektyviai užtikrinama vykdymo procese.

Tiek atsakovų neteisėti veiksmai, tiek nuteistųjų nusikaltimai sudarė sąlygas žalai atsirasti, todėl visi šie asmenys yra solidariai atsakingi. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nėra realių galimybių išieškoti suteiktas paskolas iš unijos skolininkių ar skolų perėmėjų (UAB „Mitlukas“, UAB „Statybų kontinentas“). Šis vertinimas nepakito nuo pat Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties priėmimo. Vykdydama teismo įpareigojimą, ieškovė pateikė duomenis, kad iki šiol jai padaryta žala iš esmės lieka neatlyginta – atsakovai yra padengę tik labai mažą priteistos žalos dalį, o nuteistieji negrąžino jokių lėšų.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė atsakovų nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, todėl teismas pagrįstai atsisakė vertinti dalį kitų atsakovų vėliau bylos nagrinėjimo metu išdėstytų argumentų, kurie jau buvo išsamiai įvertinti pirmą kartą nagrinėjant civilinę bylą ir dėl kurių procesas byloje nebuvo atnaujintas. Be to, nauji atsakovų argumentai jau buvo ištirti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartyje, jie nėra grindžiami nei naujais įrodymais, nei naujomis aplinkybėmis.

Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos naujos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti keičiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartyje padarytas vertinimas dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, nepaaiškėjo naujos aplinkybės, kurios pakeistų ar paneigtų atsakovų civilinę atsakomybę dėl unijai padarytos žalos, o baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis tik patvirtino pirminius teismo vertinimus. Su paskolų paraiškomis teiktų UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitų ydingumas ir suklastojimo faktai jau buvo išsamiai ištirti bei įvertinti priimant ankstesnę nutartį. Visiems paskolų gavėjams lėšos žemės sklypams įsigyti buvo išduodamos taikant identiškas, trumpu laikotarpiu įgyvendintas schemas, kai tarpininkė UAB „Daumilas“ nusipirkdavo sklypus už rinkos kainą ir po kelių savaičių labai užaukštinta verte, formaliai pagrįsta minėto vertintojo ataskaitomis, perleisdavo juos paskolų gavėjams, o šiuos sandorius nepagrįstai finansuodavo unija. Kadangi atsakovai patvirtino šias glaudžiai susijusias paskolas, neatlikę tinkamo jų vertinimo, nuosprendžio priėmimas nepaneigia atsakovų neteisėtų veiksmų.

UAB „Rezultatas“ vertinimo ataskaitose nurodytos neteisingos sklypų vertės atsakovams turėjo būti akivaizdžios, nepaisant to, ar šių ataskaitų suklastojimo aplinkybė buvo ar nebuvo oficialiai nustatyta. Šis esminis ydingumas ir tyčinis vertės padidinimas byloje yra visapusiškai įrodytas objektyvių duomenų visuma valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro retrospektyvaus vertinimo ataskaitomis, Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadomis dėl esminių metodikos pažeidimų, viešaisiais NTR duomenimis, spekuliacine sandorių chronologija, simbolinėmis sumomis, turtą realizuojant paskolų gavėjų bankroto metu, Lietuvos banko inspektavimo ataskaita ir byloje 2026 m. vasario 23 d. pateikta išvada. Baudžiamojoje byloje nuteistų asmenų ar jų vaidmenų identifikavimas nepanaikina ir nemodifikuoja atsakovų fiduciarinių pareigų pažeidimo fakto bei civilinės atsakomybės. Atsakovai, vertindami paraiškas, privalėjo pastebėti ir identifikuoti akivaizdžius neatitikimus bei apsaugoti uniją nuo sąmoningai nuostolingų sandorių finansavimo.

Atsakovai, veikdami kaip profesionalūs unijos vadovai, elgėsi visiškai neapdairiai ir neatsakingai: ignoravo patvirtintą trijų lygių paskolų suteikimo kontrolės tvarką, išduodami milijonines paskolas, visiškai nevertino skolininkų finansinio pajėgumo, o teismo posėdžiuose net pripažino iš viso nežiūrėję dokumentų turinio. Tai, kad nusikalstami veiksmai neeliminavo objektyvių galimybių atsakovams elgtis pagal įprastas rizikos vertinimo procedūras, o nustatyti sisteminiai pažeidimai savarankiškai lėmė žalos kilimą nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos aplinkybių, atskirai patvirtino tiek pirminė Lietuvos banko ataskaita, tiek naujausia išvada.

Unijai priteistos ir išieškotinos žalos atlyginimo dydis neviršija realiai patirtos žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėti, buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu. Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje išaiškino, kad iš tų pačių paskolų sutarčių kylančios žalos atlyginimo išieškojimas tiek iš bylos atsakovų, tiek iš nuteistųjų trečiųjų asmenų yra teisėtas ir nereiškia nepagrįsto praturtėjimo. Taigi, siekiant eliminuoti dvigubo išieškojimo riziką, teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pagrįstai nustatė atsakovų prievolės solidarumą su nuteistųjų prievolėmis pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendį.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartyje unijos reikalavimo dydis buvo apskaičiuotas, įvertinus visus faktiškai gautus mokėjimus iš skolininkių. Į unijai priteistą žalos atlyginimą neįskaičiuoti delspinigiai ir paskolų gavėjų sumokėti pajai, o priteisiant žalą unijai buvo įvertintos pajamos, gautos realizavus paskolų užtikrinimo priemones. Nagrinėjant bylą buvo išsamiai išanalizuoti atsakovų argumentai dėl neva egzistavusių papildomų ginčo paskolų užtikrinimo priemonių, nurodant, kad nebuvo jokių kitų priemonių, į kurias unija galėtų nukreipti reikalavimą.

Unija nebeturi galimybių atgauti didesnę skolos dalį iš paskolų gavėjų. 2013 m. gegužės 21 d. skolų perkėlimo sutartimis visų šešių paskolų gavėjų skolos buvusių unijos vadovų (atsakovų) iniciatyva buvo perleistos UAB „Statybų kontinentas“ ir UAB „Mitlukas“. Tokių sutarčių sudarymas užkirto kelią unijai vykdyti išieškojimą tiesiogiai iš pirminių skolininkių. UAB „Statybų kontinentas“ bankrutavo ir 2018 m. liepos 5 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. UAB „Mitlukas“ neteikia duomenų VĮ Registrų centrui nuo 2014 m., neturi darbuotojų, o 2021 m. liepos 8 d. buvo įregistruotas įrašas – pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą VĮ Registrų centro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį. Šiuo metu jau yra priimtas sprendimas juridinį asmenį likviduoti. Unija vykdymo procese atgavo mažiau nei 1 proc. priteistos sumos, o išieškojimas pagal nuosprendį taip pat nėra perspektyvus.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties netenkinti atsakovų I. I., E. P., D. Č., J. B., J. R. ir R. P. prašymų dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo ir 2021 m. liepos 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 panaikinimo atnaujintoje civilinėje byloje pagal ieškovės unijos ieškinį atsakovams E. P., I. I., D. Č., R. P., J. B., J. R., J. Č., UAB „Rezultatas“, ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys T. O., A. Š., D. R., E. K., išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Nustatyta, kad unija ir UAB „Inviza“ 2010 m. rugsėjo 29 d. sudarė paskolos sutartį dėl 1 468 700 Lt (425 364,92 Eur) paskolos suteikimo UAB „Inviza“. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas 7,25 ha dydžio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 15 500 Lt (4 489 Eur), o pagal turto vertintojos UAB „Rezultatas“ nekilnojamojo turto įvertinimą – 447 752,55 Eur. Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi 100 kartų.

Unija ir UAB „Vyrukai“ 2010 m. rugsėjo 29 d. sudarė paskolos sutartį dėl 1 240 000 Lt (359 128,82 Eur) paskolos suteikimo UAB „Vyrukai“. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas 6 ha dydžio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 13 400 Lt (3 881 Eur), o UAB „Rezultatas“ nustatyta šio sklypo rinkos vertė – 1 306 000 Lt (378 243,74 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi 97 kartus.

Unija ir UAB „Nexus LT“ 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė paskolos sutartį dėl 1 805 150 Lt (522 807,58 Eur) paskolos suteikimo UAB „Nexus LT“. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas 12,31 ha dydžio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 83 099 Lt (24 067 Eur), o pagal UAB „Rezultatas“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą – 649 038,46 Eur. Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi 27 kartus.

Unija ir UAB „Rego Rent“ 2010 m. lapkričio 18 d. sudarė paskolos sutartį dėl 1 484 850 Lt (430 042,28 Eur) paskolos suteikimo UAB „Rego Rent“. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas 7,77 ha dydžio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 76 524 Lt (22 163 Eur), o pagal UAB „Rezultatas“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą – 1 563 000 Lt (452 676,09 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi 20 kartų.

Unija ir UAB „EK projektai“ 2010 m. gruodžio 21 d. sudarė paskolos sutartį dėl 2 150 000 Lt (622 683,04 Eur) paskolos suteikimo UAB „EK projektai“. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas 10,0600 ha dydžio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo 25 200 Lt (7 298 Eur). Kreipiantis dėl paskolos suteikimo, paskolos gavėja UAB „EK projektai“ pateikė turto vertintojos UAB „Rezultatas“ 2010 m. gruodžio 7 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta žemės sklypo rinkos vertė – 2 429 000 Lt (703 487,03 Eur). Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi 96 kartus.

Unija ir UAB „Intertekus“ 2011 m. sausio 12 d. sudarė paskolos sutartį dėl 1 981 800 Lt (573 968,95 Eur) paskolos suteikimo UAB „Intertekus“. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas 7,4 ha dydžio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Įkeisto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė NTR duomenimis buvo 13 300 Lt (3 852 Eur), o UAB „Rezultatas“ nustatyta šio sklypo rinkos vertė – 652 513,90 Eur. Žemės sklypo vertės NTR ir turto įvertinimo ataskaitoje skyrėsi 170 kartų.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi unijai iškelta bankroto byla.

Unija 2017 m. kovo mėn. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl žalos atlyginimo. Reikalavimai atlyginti unijai padarytą žalą pareikšti unijos administracijos vadovui D. Č., kuris kartu buvo ir unijos valdybos narys (vadovo pareigas užėmė nuo 2009 m. spalio 27 d. iki 2013 m. birželio 18 d., valdybos nario – nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d.), unijos valdybos nariams I. I. (nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. kovo 6 d.) ir E. P. (nuo 2005 m. balandžio 12 d. iki 2014 m. kovo 6 d.), unijos paskolų komiteto nariams R. P. (nuo 2008 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. balandžio 8 d.), J. R. (nuo 2007 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. kovo 6 d.) ir J. B. (nuo 2010 m. birželio 22 d. iki 2012 m. balandžio 5 d.), kuri kartu buvo ir paskolų vadybininkė, taip pat paskolų vadybininkui J. Č., nekilnojamojo turto vertinimą atlikusiai UAB „Rezultatas“ ir turto vertintojos profesinės civilinės atsakomybės draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“. Unija reikalaujamą atlyginti žalą kildino iš UAB „EK projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Vyrukai“ ir UAB „Rego Rent“ suteiktų ir negrąžintų paskolų, palūkanų ir delspinigių, atėmus unijai įkeisto ir neparduoto UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“ turto vertę (26 044 Eur). Unija minėtoms bendrovėms suteikė paskolų už 2 933 995,60 Eur, negrąžintų paskolų dydis sudarė 2 787 684,64 Eur, negrąžintų palūkanų – 477 248,59 Eur, delspinigių – 413 254,70 Eur.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021 ieškovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų E. P., D. Č., I. I., R. P., J. B., J. R. ir UAB „Rezultatas“ 1 926 127,46 Eur žalos atlyginimo; nustatė, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ yra atsakinga solidariai su atsakove UAB „Rezultatas“ dėl 579 710,14 Eur reikalavimo; priteisė ieškovei iš atsakovų procesines palūkanas; nutraukė bylos dalį dėl turto įvertinimo ataskaitų pripažinimo negaliojančiomis; atmetė kitą ieškinio dalį. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. papildomu sprendimu iš atsakovų buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir valstybei.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovų (išskyrus J. Č.) apeliacinius skundus, 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir 2021 m. liepos 8 d. papildomą sprendimą pakeitė: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų D. Č., I. I., E. P., R. P., J. R., J. B. ir UAB „Rezultatas“ 2 957 886,78 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi ištaisė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą dėl atsakovo D. Č.. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal šalių apeliacinius skundus, konstatavo, kad unijos valdybos narių nerūpestingai atliktos pareigos, priimant sprendimą suteikti paskolas UAB „EK projektai“, UAB „Inviza“, UAB „Intertekus“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“, UAB „Vyrukai“, t. y. tinkamai neįsitikinus, ar paskolų gavėjos bus pakankamai finansiškai pajėgios vykdyti įsipareigojimus ir grąžinti paskolas, ar iš įkeičiamo turto ateityje galėtų būti tenkinamas unijos reikalavimas, ar turto įvertinimo ataskaitose nurodytos įkeičiamų žemės sklypų vertės, esant akivaizdžiai dideliems skirtumams, lyginant su NTR nurodytomis vertėmis, nustatytos teisingai, patvirtina unijos valdybos narių didelį neatsargumą, pernelyg didelę riziką, jog suteiktos paskolos skolininkių nebus grąžintos ir unija patirs žalą. Unijos valdybos nariai, suteikdami nuostolingas paskolas, pažeidė fiduciarines pareigas ir dėl to jiems kyla civilinė atsakomybė. Paskolų komiteto nariai skolininkių dokumentus taip pat vertino aplaidžiai, sprendimą pritarti paskolos suteikimui priėmė skubotai, neįvertino svarbių abejonių keliančių faktų, susijusių su įkeičiamo nekilnojamojo turto rinkos verčių, nustatytų UAB „Rezultatas“ ir nurodytų NTR, esminiais skirtumais. Taigi, paskolų komitetas netinkamai vykdė įstatyme nustatytas pareigas. Priėmus nepagrįstą sprendimą pritarti paskolų, kurių susigrąžinti unija neteko galimybės, suteikimui, unija patyrė žalos ir taip pasireiškė paskolų komiteto narių neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Paskolų komiteto nariai, būdami kredito unijos nariais, netinkamu veikimu ir aplaidžiu neveikimu sukėlė kredito unijai žalą, todėl jiems taikyta civilinė atsakomybė bendrais CK nustatytais pagrindais.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1559-506/2019 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistos turto vertintojos UAB „Rezultatas“ darbuotojos už 44 turto įvertinimo ataskaitų, įskaitant nagrinėjamai bylai aktualių 6 turto įvertinimo ataskaitų, suklastojimą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-365/2021 iš dalies panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir kalta už turto įvertinimo ataskaitų suklastojimą pripažino tik UAB „Rezultatas“ direktorę B. T. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-387/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalis dėl B. T. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-81-1035/2022 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl B. T. nuteisimo, iš kaltinimo pašalino bendrininkavimą su kitomis UAB „Rezultatas“ darbuotojomis, klastojant dokumentus, pašalino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe, ir atitinkamai sušvelnintos B. T. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-788/2023 atmetė B. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-859/2024 A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką – tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje; T. O. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas – tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje; D. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas – tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje; E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką – tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje. A. Š. ir E. K. pagrįstai buvo kaltinami padarę tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, tačiau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ši baudžiamosios bylos dalis jų atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2011 m. sausio 19 d. organizuotos grupės nariai suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus, pateikė šiuos suklastotus tikrus dokumentus ir pagamintus netikrus dokumentus kredito unijų „Laikinosios sostinės kreditas“ ir „Vilniaus taupomoji kasa“ darbuotojams, kurie suklaidinti dėl tikrų organizuotos grupės narių ketinimų priėmė sprendimus dėl paskolų suteikimo organizuotos grupės narių kontroliuojamoms ir faktiškai valdomoms bendrovėms ir išmokėjo paskolas šioms bendrovėms. Taip apgaule organizuotos grupės nariai savo ir kiekvieno grupės nario naudai įgijo labai didelės vertės kredito unijos „Laikinosios sostinės kreditas“ ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ turtą: nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2010 m. spalio 5 d. A. Š., T. O., G. G. ir E. K. apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 1 240 000 Lt (359 128,82 Eur) unijos piniginių lėšų, imitavus paskolinius teisinius santykius tarp unijos ir UAB „Vyrukai“; nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2010 m. spalio 5 d. A. Š., T. O., D. R. ir G. G. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 1 468 700 Lt (425 364,92 Eur) unijos piniginių lėšų, imitavus paskolinius teisinius santykius tarp unijos ir UAB „Inviza“; nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d. A. Š., T. O., G. G. ir D. R. savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 1 484 850 Lt (430 042,28 Eur) unijos piniginių lėšų, imitavus paskolinius teisinius santykius tarp unijos ir UAB „Rego Rent“; nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d. A. Š., T. O., D. R. ir G. G. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 1 805 150 Lt (522 807,58 Eur) unijos piniginių lėšų, imitavus paskolinius teisinius santykius tarp unijos ir UAB „Nexus LT“; nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d. A. Š., T. O. ir G. G. savo bei kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – unijos 2 150 000 Lt (622 683,04 Eur) piniginių lėšų, imitavus paskolinius teisinius santykius tarp unijos ir UAB „EK projektai“; nuo 2010 m. lapkričio 29 d. iki 2011 m. sausio 19 d. A. Š., T. O. ir G. G. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 1 981 800 Lt (573 968,95 Eur) unijos piniginių lėšų, imitavus paskolinius teisinius santykius tarp unijos ir UAB „Intertekus“.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-497/2025 pakeitė Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais, ir patenkino BKU „Vilniaus kredito unija“ civilinį ieškinį bei unijai priteisė: iš A. Š., T. O., E. K. solidariai 359 128,82 Eur žalai atlyginti pagal paskolos sutartį su UAB „Vyrukai“; iš A. Š., T. O., D. R. solidariai 1 148 364,34 Eur žalai atlyginti pagal paskolos sutartį su UAB „Inviza“, pagal paskolos sutartį su UAB „Rego Rent“, pagal paskolos sutartį su UAB „Nexus LT“; iš A. Š., T. O. solidariai 1 003 447,72 Eur žalai atlyginti pagal paskolos sutartį su UAB „EK projektai“, pagal paskolos sutartį su UAB „Interektus“. Iš viso unijai priteistas 2 510 940,88 Eur žalos atlyginimas. Teismas nurodė, kad pagrindinis nuteistųjų siekis buvo užvaldyti apgaule gautų paskolų lėšas, nuteistieji veikė taip, jog kredito unijos negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, – prievolei užtikrinti įkeitė nekilnojamąjį turtą, kurio reali vertė sudaro tik nedidelę dalį suteiktų paskolų dydžio, jų kontroliuojamos bendrovės neturi pakankamai turto, iš kurio būtų galima išieškoti negrąžintas paskolas, faktiškai išieškota tik nedidelė suteiktų paskolų dalis. Teismas nesutiko, kad, patenkinus unijos civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, iš atsakovų iš viso būtų priteista – 5 449 112,59 Eur ir metinės palūkanos nuo abiejų sumų, nes tai akivaizdžiai viršija unijai faktiškai padarytą žalą. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu Nr. e2A-300-516/2022 priteistas 2 957 886,78 Eur žalos atlyginimas ir civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje prašomas priteisti 2 491 225,81 Eur žalos atlyginimas neturi būti sumuojamas. Kadangi žala padaryta negrąžinus paskolos pagal tas pačias paskolos sutartis, civilinių atsakovų, iš kurių žalos atlyginimas priteistas civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022, ir kaltų asmenų baudžiamojoje byloje atsakomybė yra solidari ta apimtimi, kuria priteista abiejų teismų sprendimais, tai yra 2 957 886,78 Eur – atsakovų civilinėje byloje ir 2 491 225,81 Eur dydžio – baudžiamojoje byloje. Sumos, priteistos civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022, ir sumos, kurias pagal tas pačias sutartis prašoma priteisti baudžiamojoje byloje, skiriasi, tačiau tai paaiškinama tuo, kad civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 iš atsakovų priteistos ir apskaičiuotos palūkanos, kai baudžiamojoje byloje unija prašė priteisti tik negrąžintos paskolos dydžio žalos atlyginimą. Unija turi teisę reikalauti iš pasirinkto solidaraus skolininko dalinio žalos atlyginimo pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-489/2025 atmetė nuteistųjų E. K. ir A. Š. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalių, susijusių su kredito unijoms priteistos žalos atlyginimu, panaikinimo. Kasacinis teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nuteistieji tik imitavo sutartinius teisinius santykius, paskolos sutarčių sudarymas buvo nusikalstamos veikos padarymo – apgaulės panaudojimo – būdas, todėl civilinių ieškovių prašomos priteisti sumos pagrįstai pripažintos nusikaltimais padaryta žala. Civilinės ieškovės turėjo teisę prašyti priteisti iš nuteistųjų kaip turtinę žalą ir negautas pajamas (palūkanas, delspinigius), o tai, kad viena iš civilinių ieškovių prašė priteisti palūkanas ir delspinigius, o kita – ne, yra jų pasirinkimo teisė ir tai neužkerta kelio išspręsti pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Nuteistieji neginčijo iš jų prašytų priteisti sumų turtinei žalai atlyginti, civiliniais ieškiniais prašytos iš nuteistųjų priteisti sumos buvo tiksliai apskaičiuotos, dėl jų dydžio nekyla abejonių. Unijos pažeistų teisių gynimas civilinio proceso tvarka ir civilinėje byloje priimtas sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022) neužkirto kelio civilinei ieškovei pareikšti ieškinį ir baudžiamojoje byloje, o bylą nagrinėjančiam teismui – jį išspręsti. Nors civilinėje ir baudžiamojoje bylose unijos pareikštas reikalavimas atlyginti turtinę žalą susijęs su tomis pačiomis paskolų sutartimis, tačiau reikalavimai pareikšti skirtingiems asmenims (civilinėje byloje – valdybos ir paskolų komiteto nariams, turto vertintojui, baudžiamojoje byloje – asmenims, valdžiusiems bendroves, kurioms buvo išduotos paskolos) ir skirtingu pagrindu (civilinėje byloje – dėl netinkamai atliktų pareigų išduodant paskolas, baudžiamojoje byloje – dėl nusikalstamų veiksmų panaudojant apgaulę ir imituojant civilinius teisinius santykius). Skirtinguose procesuose pareikšti unijos ieškiniai nelaikytini tapačiais, todėl baudžiamojoje byloje pareikštas civilinės ieškovės ieškinys pagrįstai išnagrinėtas. Kasacinis teismas nesutiko su kasatorių argumentais, kad unijos baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas dėl to, jog minėtoje civilinėje byloje atsakovais pripažintų asmenų ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistų asmenų atsakomybė yra solidarioji. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese gali būti pareikštas tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Civilinis ieškovas pasirenka, ką jis laiko atsakingu už jam padarytą žalą ir ką procesiniame dokumente nurodyti kaip atsakovą, o teismas, neperžengdamas nei kaltinamojo akto, nei pareikšto civilinio ieškinio ribų, privalo bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą dėl šio asmens. Teismas neturi pagrindo nustatyti kitų baudžiamojoje byloje nedalyvavusių ir civiliniame ieškinyje nenurodytų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų bei pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą tokių asmenų atžvilgiu. Vien ta aplinkybė, kad žalos atlyginimas baudžiamojoje byloje priteistas tik iš vieno iš solidariųjų skolininkų, neatima iš kreditoriaus teisės reikalauti žalos atlyginimo iš kitų solidariųjų skolininkų civilinėje byloje, o teismui tokį reikalavimą nagrinėti iš esmės ir jį patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-823/2024). Kasacinis teismas priėjo prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs civilinės ieškovės unijos ieškinį ir priteisęs atlyginti žalą solidariai iš nuteistų asmenų, civilinį ieškinį išnagrinėjo tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio nuostatų ir neperžengdamas bylos nagrinėjimo teisme ribų. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog pagal savo esmę baudžiamojoje byloje nuteistų ir minėtoje civilinėje byloje atsakovais patrauktų asmenų prievolė yra solidarioji. Kita vertus, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs ir tai, kad iš esmės tos pačios sumos tuo pačiu pagrindu priteisimas iš skirtingų asmenų skirtingose bylose neturi lemti bendros išieškotinos skolos padidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/202; 2024 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-976/2024), dvigubo žalos atlyginimo išieškojimo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-823/2024). Tai turi būti užtikrinta vykdymo procese (CPK 647 straipsnis). Kasacinis teismas nesutiko su kasatorių argumentais, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų ir iš esmės pakeitė minėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 priimtus teismų sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje aptarė, kad civilinėje byloje atsakovais patrauktų ir baudžiamojoje byloje nuteistų asmenų prievolė atlyginti žalą, susijusią su paskolų išdavimu, yra solidarioji, bet civilinei ieškovei atlyginti turtinę žalą priteisė tik iš nuteistųjų ir dėl kitų į bylą neįtrauktų asmenų teisių bei pareigų skundžiamame nuosprendyje sprendimų nepriėmė, o kartu ir civilinėje byloje priimtų teismų sprendimų nepakeitė.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus procesą (ne)peržengimo ir trečiųjų asmenų padarytos nusikalstamos veikos įtakos atsakovų civilinei atsakomybei

Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016, 18–19 punktai; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 43 punktas).

Proceso atnaujinimas, kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 18 punktas).

CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tokia nuostata reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos teismo nutartyje, kuria procesas byloje atnaujintas. Taigi, atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2009).

Proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumas, t. y. pareiškėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo reikšmė visos bylos kontekste, yra patikrinamas bylą nagrinėjant iš naujo, kai procesas byloje buvo atnaujintas vienu (keletu) iš įstatymo nustatytų pagrindų, nes teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

Kita vertus, tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai yra būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju būtų paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2013). Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018, 44 punktas).

Bylos pakartotinio nagrinėjimo ribų, apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindais, peržengimas reikštų CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008).

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju procesas išnagrinėtoje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimas ir 2021 m. liepos 8 d. papildomas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-662-275/2021, kurie iš dalies pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022) atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2–3 punktų pagrindais. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje dėl proceso atnaujinimo sutiko su atsakovų argumentais, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-859/2024, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-497/2025) konstatuotos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados dėl unijos skolininkių vardu veikusių asmenų (po proceso atnaujinimo į bylą įtrauktų trečiųjų asmenų) padaryto nusikaltimo, siekiant apgaule įgyti unijos turtą (pinigines lėšas), gali turėti įtakos išnagrinėtos civilinės bylos rezultatui.

Teismų praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, yra nuosekli ir išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo kontekste naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) jos pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016, 44 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 30 punktas). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Lingvistinė šio straipsnio formuluotė lemia, kad siekiant proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, jame nurodytos aplinkybės (žinomai melagingi paaiškinimai, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, kt.) turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-432-241/2021, 13 punktas).

CK 6.6 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (4 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (6 dalis). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (7 dalis). Pagal CK 6.14 straipsnio 3 dalį ieškinio pareiškimas vienam iš solidariųjų bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams. Taigi, vien ta aplinkybė, kad žalos atlyginimas civilinėje byloje priteistas iš atsakovų (solidariųjų skolininkų) vienu teisiniu pagrindu (fiduciarinių pareigų, bendrųjų CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, pažeidimai), neatėmė iš unijos teisės reikalauti žalos atlyginimo iš kitų solidariųjų skolininkų (nuteistųjų) baudžiamojoje byloje dėl jų padaryto nusikaltimo, kadangi tokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo patenkinimas savaime nereiškia, jog unijai gali būti vykdomas dvigubas ar dar didesnis, kaip nurodo atsakovai, žalos atlyginimo išieškojimas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, jį vykdant privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje išdėstytą nutarimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje pateiktų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-916/2017, 45 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje (motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse), pasisakęs dėl atsakovų ir trečiųjų asmenų solidariosios atsakomybės, atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų neperžengė, atsakovų ir trečiųjų asmenų prievolių atlyginti unijai žalą nemodifikavo bei atitinkamai įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų išnagrinėtose civilinėje ir baudžiamojoje bylose nepakeitė. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išvengti vykdymo procese galinčių kilti neaiškumų, dėl atsakovų ir trečiųjų asmenų solidariosios atsakomybės pagrįstai pasisakė, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-497/2025 ir kasacinio teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-489/2025 pateiktais išaiškinimais, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 iš atsakovų priteistas 2 957 886,78 Eur žalos atlyginimas ir civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje iš nuteistųjų priteistas 2 491 225,81 Eur žalos atlyginimas neturi būti sumuojamas. Kadangi žala padaryta negrąžinus paskolų pagal tas pačias paskolos sutartis, atsakovų, iš kurių žalos atlyginimas priteistas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022, ir kaltų asmenų baudžiamojoje byloje atsakomybė yra solidari ta apimtimi, kuria priteista abiejų teismų sprendimais, tai yra 2 957 886,78 Eur – atsakovų civilinėje byloje ir 2 491 225,81 Eur dydžio – nuteistųjų baudžiamojoje byloje. Sumos, priteistos civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022, ir sumos, kurios pagal tas pačias sutartis priteistos baudžiamojoje byloje, skiriasi, tačiau tai paaiškinama tuo, kad civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 iš atsakovų priteistos ir apskaičiuotos palūkanos, kai baudžiamojoje byloje unija prašė priteisti tik negrąžintos paskolos dydžio žalos atlyginimą. Kaip minėta, kasacinis teismas minėtu aspektu pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje aptarė, jog civilinėje byloje atsakovais patrauktų ir baudžiamojoje byloje nuteistų asmenų prievolė atlyginti žalą, susijusią su paskolų išdavimu, yra solidarioji, bet civilinei ieškovei atlyginti turtinę žalą priteisė tik iš nuteistųjų ir dėl kitų į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų nuosprendyje sprendimų nepriėmė, o kartu ir civilinėje byloje priimtų teismų sprendimų nepakeitė.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

Vertindamas prievolių, atsiradusių skirtingais teisiniais pagrindais (civilinės ir baudžiamosios atsakomybių taikymo skirtingiems asmenims), santykį ir tokių prievolinių santykių ieškovės teises bei teisių ribas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-823/2024 (46–48 punktai) pažymėjo, kad atsižvelgiant į civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje teisinį reglamentavimą, baudžiamojoje byloje nebuvo (ir negalėjo būti) sprendžiama, ar, be nuteistojo, už bendrovės padarytą žalą solidariai atsakingais gali būti pripažinti ir kiti asmenys, kurie nebuvo kaltinami nusikalstamų veikų padarymu. Vien ta aplinkybė, kad žalos atlyginimas baudžiamojoje byloje priteistas tik iš vieno iš solidariųjų skolininkų, neatima iš kreditoriaus teisės reikalauti žalos atlyginimo iš kitų solidariųjų skolininkų civilinėje byloje, o teismui tokį reikalavimą nagrinėti iš esmės ir jį patenkinti (CK 6.14 straipsnis). Vien tai, kad nėra civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje išnagrinėto civilinio ieškinio tapatumo, nereiškia, jog ieškovei gali būti vykdomas dvigubas žalos atlyginimo išieškojimas (CK 6.6 straipsnio nuostatos). Kasacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime esant aiškiai nuorodai, kad iš nuteistojo nuosprendžiu priteista suma apima civilinėje byloje prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą, nesudaro pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, jog šioje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai sudaro nepagrįstas prielaidas vykdyti dvigubą išieškojimą ir dėl to yra neteisėti ir naikintini. Kasacinis teismas, siekdamas išvengti vykdymo procese galinčių kilti neaiškumų, patikslino pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad iš solidariųjų atsakovų civilinėje byloje priteista žalos atlyginimo suma išieškotina solidariai su žalos atlyginimo suma, priteista iš nuteistojo baudžiamojoje byloje.

Pateikti kasacinio teismo išaiškinimai dėl žalos atlyginimo priteisimo iš skirtingų solidariųjų skolininkų civilinėje ir baudžiamojoje bylose, jos nurodymo teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje, kad tokiais atvejais ieškovė neįgyja teisės vykdyti dvigubą išieškojimą, yra aktualūs ir nagrinėjamai bylai. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-497/2025 ir kasacinio teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-489/2025 pateikti išaiškinimai patvirtina, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje iš atsakovų priteistas žalos atlyginimas ir civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje iš nuteistųjų priteistas žalos atlyginimas neturi būti sumuojamas, t. y. atsakovų ir trečiųjų asmenų atsakomybė yra solidari tik ta apimtimi, kuria priteista abiejų teismų sprendimais civilinėje ir baudžiamojoje bylose.

Taigi, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nuoroda, kad atsakovų prievolės dėl žalos atlyginimo unijai pagal procesinį sprendimą civilinėje yra solidarios su trečiųjų asmenų (nuteistųjų) pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu priteistu žalos atlyginimu, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, modifikavo atsakovų ir trečiųjų asmenų prievoles atlyginti unijai žalą ir (ar) pakeitė įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų išnagrinėtose civilinėje ir baudžiamojoje bylose esmę.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų argumentais, kad unijai priteistos ir išieškotinos žalos suma viršija realiai patirtos žalos dydį, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.279 straipsnių nuostatų bei sudarė sąlygas unijai nepagrįstai praturtėti.

CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Aptarta nuostata iš esmės detalizuota ir CK 6.279 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog: bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis); jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis). Nukentėjęs asmuo negali reikalauti iš visų už žalą atsakingų asmenų daugiau, negu jis galėtų reikalauti, jeigu atsakingas būtų tik vienas asmuo (CK 6.279 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad: solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme; solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji. Vienam bendraskoliui ji gali atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymą. Jeigu prievolė perduoti pinigus vienam asmeniui atsirado dėl sutartinio įsipareigojimo, o kitam asmeniui tokia pati prievolė atsirado dėl žalos atlyginimo, tai šios skirtingais pagrindais atsiradusios prievolės turi bendrumą – jų abiejų įvykdymu kreditoriui yra padengiama netektų lėšų suma. Šis bendrumas leidžia nustatyti mišriu pagrindu atsirandančių prievolių solidarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-695/2020, 57–58 punktai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žalos atlyginimo priteisimas civilinėje ir baudžiamojoje bylose skirtingais teisiniais pagrindais iš skirtingų asmenų nereiškia naujų prievolinių santykių sukūrimo ir (ar) tuo labiau atsakovų situacijos pabloginimo, nes priimtais procesiniais sprendimais minėtose išnagrinėtose civilinėje ir baudžiamojoje bei atnaujintoje civilinėje byloje dvigubas žalos atlyginimas iš atsakovų nebuvo priteistas. Be to, atnaujinus procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, unija 2025 m. lapkričio 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, pagrįstus įrodymais (antstolių patvarkymus, elektroninius laiškus apie išieškojimo eigą, išieškotas sumas, NTR išrašus apie nerealizuotų žemės sklypų iš esmės nepasikeitusią vertę), kurie patvirtina, kad nėra galimybių išieškoti suteiktų paskolų sumas iš unijos skolininkių, unija iš civilinės bylos atsakovų atgavo mažiau nei 1 proc. priteistos žalos atlyginimo, o iš baudžiamojoje byloje nuteistųjų asmenų – jokių lėšų. Aplinkybės, kad iš pradinių unijos skolininkių perimtų skolų UAB „Mitlukas“ ir UAB „Statybų kontinentas“ negrąžino (dėl likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro), buvo nurodytos dar Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartyje, kurioje, be kita ko, apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl unijos patirtos ir jai priteistos 2 957 886,78 Eur žalos dydžio, papildomų suteiktų paskolų užtikrinimo priemonių neegzistavimo. Atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, atsakovai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, kaip išnagrinėtose civilinėje ir baudžiamojoje bylose skirtingais pagrindais iš skirtingų asmenų priteistos žalos atlyginimas, sudaro sąlygas unijai įgyti teisę į kelis kartus didesnės žalos išieškojimą. Priešingai, pirmosios instancijos teismui skundžiamojoje nutartyje, laikantis minėtų kasacinio teismo išaiškinimų, papildomai nurodžius atsakovų ir trečiųjų asmenų (nuteistųjų) prievolės unijai solidarumą, buvo paneigtos visos atsakovų keliamos abejonės dėl unijos galimybių išreikalauti suteiktų ir negrąžintų paskolų (kaip žalos atlyginimą) sumas kelis kartus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėtą civilinę bylą atnaujino, atsižvelgęs į atsakovų prašyme nurodytus pagrindus (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai), todėl teismas turėjo vertinti esminę aplinkybę, t. y. tai, ar trečiųjų asmenų (nuteistųjų) padarytos nusikalstamos veikos, suklastotų dokumentų pateikimas unijai (kartu ir atsakovams) eliminuoja atsakovams išnagrinėtoje civilinėje byloje taikytą civilinę atsakomybę. Atsakovų prašymas atnaujinti procesą ir prisidėjimas prie prašymo nebuvo grindžiamas atsakovei J. B. taikyta civiline atsakomybe, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas, pagrįstai nevertino atsakovų tik atnaujintos bylos nagrinėjimo metu nurodytų argumentų dėl civilinės atsakomybės minėtai atsakovei taikymo. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 atmetė šios atsakovės argumentus, jog ji nebuvo unijos paskolų komiteto nare, nustatęs, jog ši atsakovė buvo unijos komiteto nare 2010 m. birželio 22 d.– 2012 m. balandžio 5 d. laikotarpiu, dalyvavo unijos paskolų komiteto 2010 m. lapkričio 17 d., 2010 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. sausio 11 d. posėdžiuose. Išnagrinėtoje byloje minėta atsakovė nebuvo pateikusi argumentų dėl nedalyvavimo 2010 m. rugsėjo 28 d. unijos paskolų komiteto posėdyje, tokie argumentai nebuvo nurodyti atsakovų prašyme ir prisidėjime prie prašymo atnaujinti procesą, todėl atsakovų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo ištaisyti fakto ir teisės klaidą atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog aplinkybės, susijusios su turto vertintojos UAB „Rezultatas“ netinkamai parengtomis (suklastotomis) žemės sklypų įvertinimo ataskaitomis, buvo žinomos ir įvertintos išnagrinėtoje civilinėje byloje. Šiuos atsakovų argumentus paneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022 padarytos išvados, kuriomis sutikta su UAB „Rezultatas“ civilinę atsakomybę apdraudusią atsakove ADB „Gjensidige“, kad įvykis nelaikytinas draudžiamuoju, turto įvertinimo ataskaitose esant akivaizdžiai užaukštintoms žemės sklypų kainoms, vertintojai UAB „Rezultatas“, kaip profesionalei, tai neabejotinai turėjo būti ir buvo žinoma, o tai reiškia, jog vertintoja ataskaitas parengė aiškiai suprasdama, jog jos yra neteisingos ir neobjektyvios. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad žinojimas apie profesinės veiklos (paslaugos) neatlikimą ar nekokybišką atlikimą prilyginamas tyčios veiksmams, todėl draudikei negali kilti pareiga mokėti draudimo išmoką.

Aplinkybė, kad UAB „Rezultatas“ direktorės B. T. atžvilgiu už turto įvertinimo ataskaitų suklastojimą priimtas apkaltinamasis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-65/2021, buvo nurodyta draudikės pateiktame apeliaciniame skunde ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-300-516/2022.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-859/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-497/2025 paaiškėjusios aplinkybės, kad nuteistieji T. O., A. Š., D. R., E. K. organizavo UAB „Rezultatas“ turto įvertinimo ataskaitų užsakymą, rengimą ir pateikimą unijai, savaime nepanaikina išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovams taikytos civilinės atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju nors atsakovai teigia, kad jų priimtus sprendimus dėl paskolų išdavimo unijos skolininkėms lėmė nuteistųjų atlikti nusikalstami veiksmai (dokumentų suklastojimas ir jų pateikimas unijai su paraiškomis dėl paskolų suteikimo), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistųjų atlikti veiksmai savaime nepateisina atsakovų neteisėtų veiksmų ir neeliminuoja priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (tinkamo neveikimo) ir unijai atsiradusios žalos. Kaip minėta, išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovų (unijos valdybos narių ir paskolų komiteto narių) veiksmai, susiję su sprendimų dėl paskolų suteikimo paskolų gavėjoms (unijos skolininkėms) priėmimu, pripažinti neteisėtais, atsižvelgiant į tai, jog jie netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas, t. y. neįsitikino, ar paskolų gavėjos bus pakankamai finansiškai pajėgios vykdyti įsipareigojimus ir grąžinti paskolas unijai, ar iš įkeičiamo turto (žemės sklypų) ateityje galės būti tenkinami unijos reikalavimai, ar turto įvertinimo ataskaitose nurodytos įkeičiamų žemės sklypų vertės, esant akivaizdžiai dideliems skirtumams, lyginant vien su NTR nurodytomis vertėmis (skirtumas sudarė nuo 20 iki 170 kartų), nustatytos teisingai.

CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio –sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

Priežastinis ryšys yra teisiškai reikšminga sąsaja tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Sąsajumas turi pasireikšti tuo, kad konkrečiu atveju galima daryti pagrįstą išvadą, jog iš neteisėtų veiksmų atsirado žala, kaip tų veiksmų padarinys. Taigi, būtinos priežastinio ryšio savybės yra kryptis – nuo priežasties padarinio link ir laikas – priežastis turi būti ankstesnė už padarinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-695/2020, 52 punktas).

Pažymėtina, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog NTR duomenys buvo prieinami viešai ir galėjo bei privalėjo būti tikrinami visų sprendimus dėl paskolų išdavimo procesuose dalyvavusių atsakovų. Esant tokiems esminiams rinkos verčių skirtumams, tai turėjo sukelti tiek valdybos nariams, tiek ir paskolų komiteto nariams pagrįstų abejonių dėl nustatytų verčių tikslumo ir realumo, todėl teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad jie sąžiningai tikrino bendrovių, siekiančių gauti paskolas, pateiktus dokumentus. Į tai, kad UAB „Rezultatas“ turto įvertinimo ataskaitose nurodytos žymiai užaukštintos žemės sklypų vertės, dėmesys atkreiptas ir Lietuvos banko, atlikusio unijos veiklos patikrinimą dėl paskolų suteikimo UAB „EK projektai“, UAB „Intertekus“, UAB „Inviza“, UAB „Nexus LT“, UAB „Rego Rent“ ir UAB „Vyrukai“, 2013 m. balandžio 29 d. inspektavimo ataskaitos išvadoje. Joje pažymėta, kad unija neatliko UAB „Rezultatas“ turto įvertinimo ataskaitų kokybės vertinimo, neanalizavo nustatytų turto verčių pagrįstumo ir tokios turto vertės nustatymo ataskaitos turėjo sukelti pagrįstų abejonių kredito unijos specialistams, atliekantiems įprastas paskolų teikimo ir reguliaraus kredito rizikos vertinimo (monitoringo) procedūras. Minėtoje Lietuvos banko inspektavimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad unija nepateikė jokios informacijos apie paskolų gavėjų veiklą ir negalėjo paaiškinti, ar bendrovės skolininkės apskritai vykdo kokią nors veiklą; paskutinės ir vienintelės pateiktos finansinės ataskaitos buvo 2010 m. birželio 30 d., balansinės ataskaitos sudarytos klaidingai; skolininkių unijai pateikti verslo planai buvo visiškai nepagrįsti, neišsamūs, todėl teigiamas įvertinimas, priimant paskolų suteikimo sprendimus, rodo arba visišką šiuos sprendimus priėmusių unijos darbuotojų nekompetenciją, arba į šiuos planus nebuvo kreipiamas dėmesys; tiek paskolų išdavimas, tiek tolesnis jų monitoringas buvo vykdomas neatsakingai ir neskaidriai, nesilaikant net minimalių rizikos valdymo standartų; įmonėms suteiktų paskolų grąžinimo šaltiniai nežinomi, išskyrus nereikšmingas sumas iš užtikrinimo priemonių.

Naujai pateikta Lietuvos banko 2026 m. vasario 23 d. išvada iš esmės patvirtina Lietuvos banko 2013 m. balandžio 29 d. parengtos inspektavimo ataskaitos turinį ir tai, kad baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos nuteistųjų asmenų veikos nepateisina atsakovų, kaip unijos valdybos ir paskolų komiteto narių, neteisėtų veiksmų, susijusių su tinkamu pareigų laikytis kredito rizikos valdymo, vidaus kontrolės ir sprendimų priėmimo reikalavimų nevykdymu. Pažymėtina, kad atnaujinus procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, atsakovai (unijos valdybos nariai, paskolų komiteto nariai) nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, kaip baudžiamojoje byloje nuteistų asmenų atsakovams pateikti suklastoti dokumentai galėjo turėti lemiamos įtakos sprendimų išduoti paskolas priėmimui. Byloje nėra ginčo, kad galutinius sprendimus dėl paskolų išdavimo unijos skolininkėms atsakovai turėjo priimti tik įvertinę unijos skolininkių patikimumą, mokumą, jų finansines galimybes grąžinti paskolas, skolininkių pajamų šaltinius ir paskolų grąžinimo būdus, įkeičiamą turto realią rinkos vertę, kitas reikšmingas aplinkybes, o kilus abejonių dėl skolininkių pateiktų duomenų patikimumo – atitinkamai pagal kompetenciją nepritarti ir neišduoti paskolų, tačiau atsakovai to nepadarė. Kitaip tariant, vien tai, kad baudžiamojoje byloje nuteistieji asmenys, veikiantys unijos skolininkių vardu, pateikė unijos atstovams (atsakovams) reikalingus dokumentus paskoloms gauti (paraiškas, turto įvertinimo ataskaitas ir kt.), savaime nereiškia, jog atsakovai gautų dokumentų neturėjo išsamiai patikrinti, įvertinti paskolų suteikimo ir jų grąžinimo rizikų.

Nėra pagrindo pritarti atsakovų argumentams, kad baudžiamojoje byloje konstatuoti nuteistųjų (trečiųjų asmenų) nusikalstami veiksmai objektyviai užkirto atsakovams galimybes tinkamai atlikti savo pareigas. Šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien trečiųjų asmenų veiksmai, unijos skolininkių vardu pateikiant suklastotus dokumentus paskoloms gauti, nepanaikino atsakovų galimybių elgtis pagal įprastas paskolų teikimo ir reguliaraus kredito rizikos vertinimo (monitoringo) procedūras ar eliminavę jų valią sprendimų priėmime. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai atitinka Lietuvos banko 2013 m. balandžio 29 d. parengtos unijos inspektavimo ataskaitos ir atnaujintoje byloje Lietuvos banko 2026 m. vasario 23 d. parengtos išvados turinį, pagrindžiantį, kad unijoje priimant kreditavimo sprendimus, už kurių priėmimą buvo atsakingi atsakovai, nesilaikyta paskolų išdavimo metu galiojusių normatyvų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Dėl atsakovų (ne)atleidimo nuo civilinės atsakomybės

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.253 straipsnio nuostatų, todėl nepagrįstai neatleido atsakovų nuo civilinės atsakomybės.

Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Šio straipsnio 4 dalyje detalizuota, kad trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas arba neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių.

Kasacinis teismas išaiškino, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Nors tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei taikomame CK 6.253 straipsnyje tai nėra akcentuojama, tačiau lyginamojoje deliktų teisėje pripažįstama, kad atleidimas nuo deliktinės atsakomybės ar žalos sumažinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų galimas tik griežtosios atsakomybės atveju. Pavyzdžiui, šis atleidimo nuo deliktinės atsakomybės ar žalos sumažinimo pagrindas Europos deliktų teisės principuose įtvirtintas 7:102 straipsnyje, kuris nustato gynybos nuo griežtosios civilinės atsakomybės būdus. Be kita ko, šioje taisyklėje įtvirtinta, kad atleidimas ar žalos sumažinimas dėl trečiojo asmens veiksmų galimas tik tuo atveju, kai žala buvo: 1) nenumatoma; 2) neišvengiama. Todėl galimybė gintis trečiojo asmens veiksmais galima tik griežtosios atsakomybės atveju, kai žalos atsiradimas siejamas su ypač rizikinga veikla. Tokiu atveju skolininko padaryta žala gali būti pateisinama tuo, kad trečiojo asmens veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala, o pats skolininkas tokioje situacijoje negalėjo numatyti, jog tokio pobūdžio žala kils, todėl taip pat negalės jos išvengti. CK 6.253 straipsnio 4 dalies lingvistinė analizė suponuoja, kad trečiojo asmens veikla (veikimas, neveikimas) kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas turi būti reikšmingu priežastiniu ryšiu susijusi su atsiradusiais nuostoliais, t. y. nuostoliai turi būti atsiradę dėl trečiųjų asmenų veiklos. Kitaip tariant, trečiųjų asmenų veikla turi taip įsiterpti į priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos grandinę, kad ją nutrauktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-916/2018, 22, 25 punktai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovai neįrodė nė vienos iš CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant jie galėtų būti atleisti nuo civilinės atsakomybės. Atsakovai, veikdami atsakingai, apdairiai ir sąžiningai, neturėjo priimti sprendimų dėl tokių unijai akivaizdžiai žalingų paskolų išdavimo. Akivaizdu, kad atsakovai, turėdami skolininkių pateiktus duomenis, reikalingus sprendimams dėl paskolos suteikimo priimti, be kita ko, duomenis apie įkeičiamų žemės sklypų verčių akivaizdų neatitikimą NTR duomenims (prie UAB „Rezultatas“ turto įvertinimo ataskaitų buvo pridėti NTR išrašai), tokius sprendimus priėmė, netinkamai įvertinę gautos informacijos apie paskolų gavėjas, įkeičiamo turto realią vertę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovai, kaip už paskolų išdavimo procesą atsakingi unijos asmenys, turėjo visas galimybes išvengti neigiamų turtinių pasekmių unijai net ir veikdami trečiųjų asmenų sukurtoje nusikalstamų veikų situacijoje, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai privalėjo neapsiriboti vien formaliu dokumentų gavimu, bet ir objektyviai patikrinti juose nurodytus duomenis, įvertinti paskolų paraiškų ir prie jų pridėtų dokumentų pagrįstumą, paskolų grąžinimo galimybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų, kaip tuometinių unijos paskolų komiteto ir valdybos narių, funkcijų vykdymas buvo tiesiogiai susijęs su unijos veiklos patikimumo ir finansinio stabilumo užtikrinimu. Minėtų pareigų nevykdymas, t. y. besąlyginis pritarimas išduoti paskolų gavėjoms paskolas, neįvertinus akivaizdžių prieštaravimų (vien įkeičiamų žemės sklypų verčių skirtumų UAB „Rezultatas“ parengtose turto įvertinimo ataskaitose ir prie jų pridėtuose NTR išrašuose) ir nesiėmus jokių aktyvių veiksmų prieštaravimams pašalinti, lėmė nuostolingų (žalingų) paskolų suteikimą bendrovėms, negalinčioms paskolų grąžinti, dėl to unija patyrė žalą. Kaip minėta, įkeičiamų žemės sklypų verčių skirtumai tarp turto vertintojos parengtų ataskaitų ir prie jų pridėtų NTR išrašų sudarė nuo 20 iki 170 kartų, t. y. buvo akivaizdžiai per dideli, kad nesukeltų sprendimą dėl paskolų suteikimo priėmusiems atsakovams pagrįstų abejonių. Už neteisingos informacijos unijai pateikimą atsakingi tiek turto vertintoja, tiek unijos skolininkių vardu veikę asmenys, dėl to jiems visiems taikyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau vien nusikalstamų veiksmų atlikimas nepateisina atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. jiems nustatytų pareigų pažeidimų, pasireiškusių netinkamu ir aplaidžiu jiems pateiktų dokumentų vertinimu, skubotų sprendimų priėmimu, abejonių keliančių faktų dėl įkeičiamo nekilnojamojo turto rinkos verčių tikrumo, kitų rizikų, susijusių su paskolų gavėjų galimybėmis grąžinti paskolas, neįvertinimu. Kitų asmenų padaryti nusikaltimai neturėjo įtakos tam, kad atsakovai pagal jiems priskirtas kompetencijas privalėjo ir (ar) galėjo išsamiai patikrinti jiems pateiktus dokumentus dėl paskolų gavimo. Neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos unijai atsiradimą, atliko atsakovai, nes, priimdami valinius sprendimus paskolų išdavimo procese, neįvykdė pareigos įvertinti reikšmingas aplinkybes ir riziką dėl tokių sprendimų padarinių, t. y. būtent atsakovų atlikti neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su unijai kilusia žala. Šioje byloje trečiųjų asmenų atlikti nusikalstami veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip įvykę esant ypač rizikingai situacijai (veiklai), lėmusiai žalą, kurios atsiradimo atsakovai negalėjo numatyti ir išvengti, jei būtų tinkamai vykdę jiems pagal kompetencijas priskirtas funkcijas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl jų atleidimo nuo civilinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ESTT sprendime byloje C-409/04 (Teleos) suformuotais išaiškinimais. Pažymėtina, kad nurodytoje ESTT byloje buvo sprendžiama dėl mokestinių teisinių santykių. Nurodytoje byloje pateikti išaiškinimai, kad sąžiningas, nusikalstamoje schemoje nedalyvavęs ir trečiųjų asmenų apgautas subjektas negali būti įpareigotas prisiimti neigiamų finansinių padarinių bei padengti nuostolių už kitų asmenų įvykdytą nusikalstamą veiką, nagrinėjamai bylai netaikytini, atsižvelgiant į tai, jog atsakovų civilinę atsakomybę unijai ir dėl to kilusią turtinę žalą nulėmė atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškę fiduciarinių pareigų pažeidimu, netinkamu pareigų ir teisės aktų reikalavimų vykdymu bendrais CK nustatytais pagrindais (CK 6.245–6.246 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje, dėl kurios buvo atnaujintas procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje, buvo sprendžiama dėl trečiųjų asmenų padarytų nusikalstamų veikų ir jomis padarytos žalos atlyginimo, o atsakovų veiksmai nei baudžiamosios teisės prasme, nei civilinės teisės nuostatų prasme nebuvo vertinti ir neįėjo į baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas. Vien tai, kad tretieji asmenys baudžiamojoje byloje pripažinti padarę nusikalstamas veikas, sukėlusias unijai žalą, ir šios žalos atlyginimas priteistas baudžiamojoje byloje, patenkinus unijos pareikštą civilinį ieškinį, nepanaikina atsakovų, kaip buvusių unijos valdybos ir paskolų komiteto narių, civilinės atsakomybės ir nesudaro pagrindo juos atleisti nuo civilinės atsakomybės. Atsakovai negali remtis trečiųjų asmenų kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo baudžiamojoje byloje konstatavimu, siekdami išvengti civilinės atsakomybės už savo atliktus neteisėtus veiksmus ir šiais veiksmais unijai padarytą žalą. Unijos valdybos narių nerūpestingai atliktos pareigos, priimant sprendimus suteikti paskolas unijos finansiškai nepajėgioms vykdyti įsipareigojimus skolininkėms, neįsitikinus, kad iš skolininkių įkeičiamo turto ateityje galės būti tenkinami unijos reikalavimai, akivaizdžiai patvirtina atsakovų (valdybos narių) didelį neatsargumą, pernelyg didelės rizikos unijai prisiėmimą, kad suteiktos paskolos nebus grąžintos ir unija patirs žalą. Unijos paskolų komiteto nariai unijos skolininkių dokumentus vertino aplaidžiai, sprendimus pritarti paskolų suteikimui priėmė skubotai, nė vienas iš paskolų komiteto narių neišreiškė abejonių dėl akivaizdžių įkeičiamų žemės sklypų verčių skirtumų ir pritarė unijai nuostolingų (žalingų) paskolų suteikimui. Taigi, unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams kyla savarankiška civilinė atsakomybė, kurios neeliminuoja ir (ar) nesudaro pagrindo mažinti trečiųjų asmenų atlikti baudžiamojoje byloje nustatyti nusikalstami veiksmai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas atnaujintą bylą išnagrinėjo formaliai, nepasisakė dėl visų atsakovų argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017, 25 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023, 35 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų nurodoma aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas detaliai neatsakė į visus atsakovų argumentus, pateiktus procesiniuose dokumentuose ir (ar) teikiant paaiškinimus teisme, nepasisakė dėl kiekvieno iš jų vertinimo, nesudaro pagrindo prieiti išvados, jog teismas netinkamai įvertino dalyvaujančių byloje asmenų, įskaitant atsakovų, paaiškinimus ar byloje esančius įrodymus. Aplinkybė, kad tam tikri pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra lakoniški ir neatitinka atsakovų pozicijos dėl ginčo esmės, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes byla išnagrinėta teisingai. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą po proceso atnaujinimo, todėl pagrįstai bylą išnagrinėjo pakartotinai tik ta apimtimi, kurią nustatė proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teismas neprivalėjo revizuoti išnagrinėtoje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų visa apimtimi ir atsakyti į atsakovų argumentus, nesusijusius su atnaujintos bylos nagrinėjimo ribomis. Teisėjų kolegija nenustatė, kad skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nebūtų atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ar teisinius klausimus. Teismas pagrįstai nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė atsakovų ir trečiųjų asmenų prievolės unijai pagal skirtingus procesinius sprendimus solidarumą ir dėl to byla išspręsta teisingai.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą po proceso atnaujinimo, nepažeidė proceso teisės normų, bylą išnagrinėjo pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, laikydamasis ribų, nulemtų bylos atnaujinimo pagrindų, ir iš esmės tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Teismas, nagrinėdamas bylą pakartotinai, patikrino, įvertino atsakovų nurodytus argumentus ir proceso atnaujinimo pagrindus, bei nustatęs, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, pagristai netenkino atsakovų atnaujintoje byloje pareikšto prašymo atmesti atsakovų atžvilgiu unijos pareikšto ieškinio. Taigi, atsakovų atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.