Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai ir Laimai Avižienytei, dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui, advokatams Romualdui Briliui, Rolandui Tilindžiu ir Arnui Uleckui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

B. T., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, neteista, pensininkė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Mažeikiai,

J. T., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, neteista, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Mažeikiai,

ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, neteista, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius,

kaltinamos nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas, BK) 300 straipsnio 1 dalyje (44 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. T., J. T. ir D. S., veikdamos bendrininkių grupėje, nuo 2010-07-09 iki 2012-04-17 suklastojo 44 dokumentus, o J. T. juos visus dar ir realizavo.

B. T. vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kuri teikė, be kita ko, nekilnojamojo turto vertinimo paslaugas, Vilniaus biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilnius, turto vertintojo asistente dirbusi J. T., susitarusi su įvairių įmonių, kaip turto vertinimo užsakovių, vardu veikusiais asmenimis dėl žemės sklypų vertinimo ženkliai didesne kaina, nei jie buvo verti, šiems teikiant žemės sklypų vertinimui reikalingus dokumentus, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo vertintojo asistente dirbusia D. S. bei vienintele tuo metu turto vertintojo kvalifikaciją turėjusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore B. T., bendromis pastangomis nuo 2010-07-09 iki 2012-04-17 parengė iš

viso 44 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kuriose buvo nurodytos žinomai neteisingos - daug kartų didesnės, nei tuo metu rinkoje dominavusios žemės sklypų rinkos vertės, nustatytos tiek masinio, tiek ir individualaus žemės sklypų vertinimo metu. J. T. ir B. T. parengtas vertinimo ataskaitas pasirašydavo, B. T. jas dar patvirtindavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, po ko J. T. jas perduodavo minėtiems įmonių užsakovių vardu veikusiems asmenims.

Taip J. T., B. T. ir D. S. sukūrė, o J. T., be to, realizavo 44 žinomai suklastotus, tai yra melagingo turinio dokumentus – Nekilnojamos turto įvertinimo ataskaitas:

1. 2010-07-09 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2.365,000 Lt, nors 2010-07-09 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 74.000Lt (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus - Nr. 28 ir Nr. 34);

2. 2010-07-09 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2.415.000 Lt, nors 2010-07-09 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 73.700 Lt (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus - Nr. 27 ir 31);

3. 2010-08-03 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.396.000 Lt, nors 2010-08-03 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 47.308 Lt (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus - Nr. 26 ir 33);

4. 2010-09-20 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.082.200 Lt, nors 2010-09-20 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė yra 15.500 Lt;

5. 2010-09-20 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.962.000 Lt, nors 2010-09-20 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 21.895 Lt;

6. 2010-09-20 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.306.000 Lt, nors 2010-09-20 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 13.400 Lt;

7. 2010-09-29 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.015.000 Lt, nors VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 11.000 Lt (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą - Nr. 24);

8. 2010-09-29 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.060.000 Lt, nors 2010-09-29 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10.400 Lt (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą - Nr. 43);

9. 2010-09-28 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.002.000 Lt, nors 2010-09-28 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10.900 Lt (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą - Nr. 23);

10. 2010-10-01 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.113.000 Lt, nors 2010-08-03 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10.900 Lt (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą - Nr. 42);

11. 2010-11-16 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.563.000 Lt, nors 2010-11-16 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 76.525 Lt;

12. 2010-11-09 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2.241.000 Lt, nors 2010-11-09 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 83.100 Lt;

13. 2010-12-10 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypų esančių Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra ir rinkos vertė 589.000 Lt, nors 2010-12-10 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė yra 1.600 Lt, o 2010-12-08 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 22.600 Lt (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą - Nr. 25);

14. 2010-12-10 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.260.000 Lt, nors 2010-12-08 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio sklypo vidutinė vertė 10.000 Lt (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą - Nr. 30);

15. 2010-12-07 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2.429.000 Lt, nors 2010-12-07 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 25.200 Lt;

16. 2010-12-07 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertės yra atitinkamai 1.057.000 Lt (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1.145.000 Lt (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nors 2010-12-07 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašuose-pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 76.700 Lt, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 39.200 Lt;

17. 2010-12-07 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2.253.000 Lt, nors 2010-12-07 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 14.100 Lt;

18. 2010-12-07 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2.342.000 Lt, nors 2010-12-07 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 11.228 Lt;

19. 2011-01-13 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos bendra vertė 2.275.000 Lt, nors 2011-01-06 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 11.900 Lt, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 19.600 Lt (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą - Nr. 41);

20. 2011-01-13 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos bendra vertė 2.028.000 Lt, nors 2011-01-06 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašuose-pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 16.900 Lt, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė 13.052 Lt (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą - Nr. 39);

21. 2011-04-08 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė 1.008.000 Lt, nors 2011-04-08 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašuose-pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 5.100 Lt, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 1.700 Lt (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą - Nr. 32);

22. 2011-09-29 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 717.000 Lt, nors 2011-09-28 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 14.000 Lt;

23. 2011-09-26 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.005.000 Lt, nors 2011-09-26 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10.900 Lt (šis sklypas jau buvo vertintas - Nr. 9);

24. 2011-09-26 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.017.000 Lt, nors 2011-09-26 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 11.000 Lt (šis sklypas jau vertintas - Nr. 7);

25. 2011-09-26 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra vertė 590.000 Lt, nors 2011-09-26 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašuose-pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 22.600 Lt, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 1.600 Lt (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą - Nr. 42);

26. 2011-09-29 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.399.000 Lt, nors 2011-09-29 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 47.308 Lt (šis sklypas buvo dar du kartus vertintas - Nr. 3 ir Nr. 33);

27. 2011-09-30 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2.417.000 Lt, nors 2011-09-30 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 73.700 Lt (šis sklypas buvo dar du kartus vertintas - Nr. 2 ir Nr. 31);

28. 2011-09-30 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2.366.000 Lt, nors 2011-09-30 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 74.000 Lt (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus - Nr. 1 ir Nr. 34);

29. 2012-02-13 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 963.000 Lt, nors 2012-02-13 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 22.700 Lt;

30. 2012-02-13 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.254.000 Lt, nors 2012-02-13 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 9.500Lt (šis sklypas jau buvo vertintas - Nr. 14);

31. 2012-02-13 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2.419.000 Lt, nors 2012-02-13 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vertė 73.700 Lt (šis sklypas jau buvo vertintas du kartus - Nr. 2 ir Nr. 27);

32. 2012-02-13 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir bendra rinkos vertė 1.004.000 Lt, nors 2012-02-13 VĮ Registrų centro išrašuose-pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 5.100 Lt, o žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 1.700 Lt (šis sklypas jau buvo vertintas - Nr. 21);

33. 2012-02-13 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.397.000 Lt, nors 2012-02-13 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 47.308 Lt (šis sklypas jau buvo vertintas du kartus - Nr. 3 ir Nr. 26);

34. 2012-02-13 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2.370.000 Lt, nors 2012-02-13 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 74.000 Lt (šis sklypas jau buvo vertintas - Nr. 28);

35. 2012-03-07 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.500.000 Lt, nors 2012-03-07 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 17.400 Lt;

36. 2012-03-27 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 565.000 Lt, nors 2012-03-27 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 3.900 Lt;

37. 2012-03-27 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 906.000 Lt, nors 2012-03-27 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 15.500 Lt;

38. 2012-03-27 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.049.000 Lt, nors 2012-03-27 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 18.100 Lt;

39. 2012-03-27 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė 2.034.000 Lt, nors 2012-03-27 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašuose-pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 12.800 Lt, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 21.952 Lt (šie sklypai jau buvo vertinti - Nr. 20);

40. 2012-03-27 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemo sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 603.000 Lt, nors 2012-03-27 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 4.100 Lt;

41. 2012-03-27 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra vertė 2.284.000 Lt, nors 2012-03-27 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašuose-pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 9.100 Lt, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 41.200 Lt (šis sklypas jau buvo vertintas - Nr. 19);

42. 2012-03-27 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.122.000 Lt, nors 2012-03-27 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10.900 Lt (šis sklypas jau buvo vertintas - Nr. 10);

43. 2012-03-27 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1.064.000 Lt, nors 2012-03-27 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 9.900 Lt (šis sklypas jau buvo vertintas - Nr. 8);

44. 2012-04-17 turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2.213.000 Lt, nors 2012-04-12 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 82.200 Lt.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamąja J. T. kalta neprisipažino ir parodė, kad visas žemės sklypų vertinimo ataskaitas, kurių suklastojimu ji yra kaltinama, ji, tuo metu būdama turto vertintojo asistente, pasirašė kaip įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, buvo ir direktorės pavaduotoja. Kitas parašas buvo turto vertintojos B. T.. Visose ataskaitose turi būti du parašai – taip numatyta įstatyme. Ji neturėjo su niekuo jokių susitarimų apie žemės sklypų vienokį ar kitokį įvertinimą, apie didesnių, nei reali, rinkos verčių nurodymą ar pan. Visi vertinimai buvo atlikti laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Atliekant vertinimą jai nebuvo žinoma kam užsakovai teiks vertinimo ataskaitas. Užsakovas tiesiog pateikdavo vertinimui reikalingus dokumentus, o jų pritrūkus, dar ir papildomus dokumentus, nors tokių atvejų ji neprisimena, ir pagal juos buvo atliekamas vertinimas bei parengiama vertinimo ataskaita. Su užsakovais bendravimas buvo minimalus. Turto vertinimą, t.y. veiksmus, kurie liečia patį žemės sklypo vertės apskaičiavimą, atlikdavo B. T.. Jos (J. T.) darbas buvo priimti dokumentus, pasirašyti sutartis su klientais dėl turto vertinimo, peržiūrėti D. S. atliktą darbą ir pateikti patikrintą medžiagą B. T.. D. S. atliko techninį darbą, t.y. vertintų sklypų aprašomuosius darbus. Ji (J. T.) tuo metu turėjo turto vertinimo asistentės pažymėjimą ir verslo vertintojos licenciją. D. S. turėjo verslo vertintojo asistento pažymėjimą. Vieno žemės sklypo vertinimas užtrukdavo apie savaitę, kaina už vieną vertinimą buvo standartinė - 400-600 litų. B. T. ir D. S., o kartais galbūt ir ji, važiuodavo apžiūrėti sklypus. Į objektą buvo važiuojama visada. Objekto apžiūra buvo dokumentuojama, daromos nuotraukos. Toliau būdavo renkami palyginamieji duomenys, pasiūlos informacija. Kiekvienu atveju būdavo analizuojami 10 lyginamųjų pavyzdžių, panaudojami 3. Ji (J. T.) atrinkdavo sklypų analogus, kuriuos gaudavo iš Registrų centro. Vertinimo ataskaitos rengimas buvo komandinis darbas: aprašymus darydavo D. S., ji (J. T.) juos patikrindavo, B. T. vėl tikrindavo ataskaitos projektą, jį taisydavo. Žemės sklypų ataskaitose nurodytos vertės atitiko tuometinę rinkos vertę. Vertinimo užsakovai buvo įmonės, kurias pagal pateiktus įgaliojimus atstovaudavo T. O. ir D. R.. Nepamena, kad jie prašytų padidinti ar sumažinti sklypų vertes. Tokie prašymai jai nebuvo perduoti nei per B. T., nei per D. S.. Su minėtais užsakovais buvo sudaromos sutartys tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir su kitais be jokio papildomo atlygio. Nebuvo jokių intencijų ar naudos padidinti sklypų vertę. T. O. ir D. R. jai nepasakojo apie gautus kreditus ar pan. Užsakovai neteikdavo duomenų apie tai, kokiu tikslu jie vertina turtą. Pirmą kartą apie kreditus ji sužinojo, kai Kauno FNTT atsiuntė užklausą. Jos supratimu, kredito įstaiga vertina gebėjimą grąžinti, o ne turto vertę. Iš viso jai inkriminuojami 44 epizodai, tačiau iš tiesų kalba eina apie 12 sklypų vertinimo ataskaitas. Visa kita buvo pakartotiniai vertinimai. Per inkriminuotą laikotarpį ji atliko iš viso daugiau nei 100 vertinimų. Visi jie buvo atliekami tais pačiais būdais ir tais pačiais metodais ir dėl jų nebuvo pareikšti jokie priekaištai, jie nebuvo tikrintos. Pareigūnai ieškojo konkrečių ataskaitų iš Kredito unijos ir jos jiems buvo pateiktos. Dėl 2010 m. susirašinėjimo su K. Z. el. laiškais nieko negali pasakyti, nes tokio susirašinėjimo nepamena. K. Z. pažinojo, juodu kartu dirbo kitoje darbovietėje, juos siejo darbiniai santykiai. Tai galėjo būti laiškas dėl kažkokio vertinimo. Jos kompiuteriu galėjo naudotis bet kas, prisijungimo duomenis žinojo įmonėje dirbantis auditoriaus padėjėjas, kuris tvarkė apskaitą. El. laiškas K. Z. parašytas ne jos stiliumi, ji tokiu stiliumi negalėjo rašyti, tačiau ir nedarys prielaidų kas galėjo tai rašyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ be jų trijų (kaltinamųjų) dar dirbo 3-4 darbuotojai: M. G., S. B., K. Ž., gal dar kažkas. Neseniai paaiškėjo, kad M. G. turėjo įrengęs be jos žinios įrenginį prie serverio, kuris siurbė duomenis. Tai nustatė Telia darbuotojai.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamąja B. T. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji tiesiog atliko savo profesines pareigas, nieko nusikalstamo nepadarė. Ji atlikinėjo turto vertinimus, turi tam reikalingą turto vertintojo licenciją, buvo įsteigusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinimas, kad ji susipažindavo su vertinimo ataskaitomis, suformuluotas neteisingai. Iš tikrųjų ji gaudavo ataskaitų projektus, pati jas rengdavo, tai yra pati atlikdavo skaičiavimus ir ataskaitas pasirašydavo. Užsakymai turto vertinimui buvo priimamai visoje Lietuvoje: Klaipėdoje, Vilniuje, Mažeikiuose. Pagal įstatymą visi vertinimai atliekami užsakovo prašymu ir nėra reikalavimo klausti užsakovo, kam jam reikalingas turto vertinimas. Gavus užsakymą, ji arba J. T. sudarydavo su klientu tipinę sutartį – joje buvo pridėta techninė užduotis, klausiama kliento ką jis gali pateikti, sutariama dėl kainos. Dažniausiai už vertinimą buvo mokama jį atlikus, bet būdavo prašoma ir avanso. Ataskaitos buvo rengiamos lyginant su kitus panašiais sandoriais, taip pat buvo žiūrima pasiūla „Aruodas“ portale. Ataskaitų trafaretai buvo išdirbti atsižvelgiant į vertintojų asociacijos rekomendacijas. D. S. atlikdavo ataskaitos aprašomąją dalį. Skaičiavimo metodikoje vertintojas turi įsitikinti, kad pateikti analogai ir vertinamas turtas yra panašūs, tada paskaičiuoja vertę. Kaip paskaičiuoti vertę, metodikoje nėra nurodyta. Nesutinka, kad vertinimo metu jų nustatytos sklypų vertės turi atitikti Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos vertę. Tai priklauso nuo turto vertintojo kompetencijos. Tarptautiniai vertinimo standartai leidžia iki 30 procentų kisti vertei. Teismo posėdžiuose dalyvavę vertintojai palyginimui visi ėmė skirtingas sklypų sąlygas, taigi negalima teigti, kad jų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) sklypų įvertinimas buvo neteisingas. Nei kaltinamajame akte išvardinti asmenys, nei J. T. ar D. S. jos neprašė padidinti sklypų vertę. Atliekant vertinimą bankui, įrašas, kad vertinimas reikalingas turto įkeitimui, ataskaitoje daromas tik tuo atveju, kai vertintojas turi sutartį su banku, t.y. bankai priima tik tokias turto vertinimo ataskaitas, kurių vertintojai turi su jais sutartis. Jeigu sutarties su banku nėra, tai nebūtina nurodyti, kad vertinimas reikalingas įkeitimui.

segtuve Nr. 2 yra dokumentai, susiję su žemės sklypų vertinimo ataskaitų parengimu:

2012-03-27 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-09-20 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-09-20 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-11-10 atliktų darbų originalas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2010-11-09 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); 2010-11-17 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2010-11-16 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini); turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-10-05 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2011-09-29 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); trys 2011-10-05 atliktų darbų aktai (įvykdytos turto vertinimo paslaugų sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), 2011-09-26 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini),turto vertinimo techninė užduotis Nr. TV2011/09/26-01; 2011-10-05 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2011-09-26 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini); turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-02-27 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2012-02-13 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-02-27 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012-02-13 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-02-27 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012-02-13 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-02-27 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012-02-13 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-02-27 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2012-02-13 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-02-27 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012-03-12 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012-03-07 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-04-03 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-27 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-04-03 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012-03-27 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini);2012-04-03 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2012-03-27 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-04-03 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012-03-27 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-04-03 atliktų darbų aktas (įvykdyta turto vertinimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), 2012-03-27 nekilnojamojo turto apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo techninė užduotis Nr. (duomenys neskelbtini).

Segtuve Nr. 7 yra šie dokumentai: 2012-12-12 parengtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo operacijų atskiros kiekvienai įmonei ataskaitos Nr. 2062/S143, kuriose klientu nurodytos įmonės UAB „A“, UAB „C“, UAB „H“, UAB „BB“, UAB „CC“, UAB „M“, UAB „K“, UAB „J“, UAB „I“, UAB „DD“, UAB „D“, UAB „EE“, UAB „Š“, UAB „U LT“, V. G., UAB „Ž“, UAB „FF“, UAB „GG“, UAB „Z“, UAB „P“, UAB „HH“, UAB „R. R.“; 2012-04-03 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „A“; 2012-04-03 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „C“; 2010-11-17 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „R.R“; 2011-10-05 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „R.R.“; 2012-02-27 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „Š“; 2011-01-06 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „HH“; 2012-04-03 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „E“; 2011-10-05 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „II“; 2012-03-12 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „V. G.“; 2012-04-03 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „U LT“; 2010-11-10 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „U LT“; 2012-02-27 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „BB“; 2012-04-03 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „FF“; 2012-04-03 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „D“; 2012-04-03 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „T“; 2012-04-03 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „J“; 2011-10-05 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „E“; 2012-02-27 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „E“; 2012-02-27 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „V“; 2012-02-27 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „AA“; 2011-10-05 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „AA“; 2010-09-20 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „H“; 2011-10-05 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „H“; 2012-02-27 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „H“; 2010-08-23 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „B“; 2010-09-30 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „C“; 2010-09-30 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „C“; 2010-09-28 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „R.R.“; 2010-09-20 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „K“; 2010-10-04 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „EE“; 2010-12-08 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „V“; 2010-12-20 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „V“; 2010-12-08 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „O“; 2010-10-22 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „EE“; 2011-04-14 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „II“; 2011-02-07 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini) “, o pirkėju – UAB „F“; 2011-01-13 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju –UAB „D“; 2010-09-20 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „T.M.“; 2010-12-08 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „BB“; 2010-08-04 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje tiekėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėju – UAB „AA“.

Segtuve Nr. 8 yra šie dokumentai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitai, patvirtinantys apmokėjimą pagal turto vertinimo paslaugų sutartis: kvitas serija RZVL Nr. 0000070 (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2012-02-24 kvitas serija RZVL Nr. 0000067 (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2012-04-03 kvitas RZVL Nr. 0000069 (sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)); 2012-02-21 kvitas serija RZVL Nr. 0000066 (sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)); 2010-11-10 kvitas serija RZVL Nr. 0000049 ( sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2010-11-17 kvitas serija RZVL Nr. 0000050 (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2010-12-09 kvitas serija RZVL Nr. 0000054 (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (galutinis atsiskaitymas); 2010-12-09 kvitas serija RZVL Nr. 0000053 (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (galutinis atsiskaitymas); 2010-12-20 kvitas serija RZVL Nr. 0000055 (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (galutinis atsiskaitymas); 2011-09-30 kvitas serija RZVL Nr. 0000063 (sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (avansinis apmokėjimas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pareikalavimą pateikė šių dokumentų nuorašus:

1.Turto vertinimo sutarčių registrą nuo 2009-01-01 iki 2013-05-31, kuriame atsispindi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su užsakovais sudarė turto vettinimo sutartis:su UAB „N“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-02-13; su UAB „H“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-02-13; su UAB „I“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-02-13; su UAB „II“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-02-13; su UAB „AA“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-02-13; su UAB „I“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-02-13; su V. G. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-03-07; su UAB „T“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-03-27; su UAB „II“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-03-27; su UAB „J“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-03-27; su UAB „E“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-03-27; su UAB „U LT“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-03-27; su UAB „D“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-03-27; su UAB „VP“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-04-12; su UAB „A“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-03-27; su UAB „C“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2012-03-27; su UAB „N“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2011-01-06; su UAB „D“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2011-01-13; su UAB „EE“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2011-02-07; su UAB „II“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2011-04-08; su UAB „R.R.“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2011-09-26; su UAB „EKP“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2011-09-26; su UAB „R“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2011-09-26; su UAB „VV“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2011-09-29; su UAB „AA“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2011-09-29; su UAB „E“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2011-09-30; su UAB „AA“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-08-03; su UAB „A“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-10-01; UAB „H“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-09-20; su UAB „EE“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-09-29; su UAB „R.R.“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-09-29; su UAB „U LT“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-11-09; su UAB „R.R.“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-11-16; su UAB „NN“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2011-01-06; su UAB „O“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-12-07; su UAB „EE“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-12-07; su UAB „BB“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-12-07; su UAB „II“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-12-07; su UAB „EE“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-12-10; su UAB „F“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-09-20; su UAB „TM“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-09-20; su UAB „C“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-09-29; su UAB „C“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta vertinimo data 2010-09-29; su UAB „EE“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),nurodyta vertinimo data 2010-10-22 (t.25, b.l. 1-172).

2. Turto vertinimo ataskaitų registrą nuo 2009-01- 01 iki 2013-05-31, kuriame atsispindi, kad 2012-02-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „N“;2012-02-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „H“; 2012-02-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „M“; 2012-02-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „EE“; 2012-02-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „AA“; 2012-02-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „II“; 2012-03-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas V. G.; 2012-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „T“; 2012-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „II“; 2012-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „J“; 2012-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „M“; 2012-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „U LT“; 2012-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „D“; 2012-04-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „VP“, o savininkas UAB „S. L.“; 2012-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „A“; 2012-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „C“; 2011-01-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „NN“, o savininkas UAB „EE“; 2011-01-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „D“, o savininkas UAB „DD“; 2011-02-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „O“, o savininkas UAB „DD“; 2011-04-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „II“, o savininkas UAB „DD“; 2011-09-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „R.R.“; 2011-09-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „EKP“; 2011-09-26 UAB „(duomenys neskelbtini) s“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „II“; 2011-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „VV“; 2011-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „AA“; 2011-09-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „I“; 2010-08-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „AA“; 2010-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „A“, o savininkas UAB „EE“;

2010-09-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „H“; 2010-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „E“, o savininkas UAB „EE“; 2010-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „R.R.“; 2010-11-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „U LT“; 2010-11-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „R.R.“; 2010-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „O“, o savininkas UAB „EE“; 2010-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „II“, o savininkas UAB „EE“;

2010-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „BB“, o savininkas UAB „EE“;2010-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „EKP“, o savininkas UAB „DD“; 2010-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „II“, o savininkas UAB „EE“; 2010-09-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB„E“; 2010-09-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „TM“, o savininkas UAB „EE“; 2010-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „C“, o savininkas UAB „EE“; 2010-09-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas UAB „C“, o savininkas UAB „EE“; 2010-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu atliko nekilnojamojo turto, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą, kurio užsakovas ir savininkas UAB „EE“.

3. Gautų PVM sąskaitų faktūrų registrą nuo 2009-01-01 iki 2013-05-31;

4 Kasos knygą nuo 2009-01-01 iki 2013-05-31, iš kurios matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-09 gavo iš UAB „II“ ir UAB „EKP“ po 605 Lt, 2010-12-20 iš UAB „II“ 605 Lt, 2010-11-10 iš UAB „U LT“ 605 Lt bei 2010-11-17 iš UAB „R. R.“ 605 Lt;

5. Išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrą nuo 2009-01-01 iki 2013-05-31, kuriame atsispindi, kad 2010-08-04 išrašyta RZL 0002674 sąskaita UAB „AA“, 2010-08-23 išrašyta sąskaita RZL 0002681 UAB „A“, 2010-09-20 išrašyta sąskaita RZL 0002712 UAB „H“, 2010-09-20 išrašyta sąskaita RZL 0002713 UAB „I“, 2010-09-20 išrašyta sąskaita RZL 0002714 UAB „TM“, 2010-09-24 išrašyta sąskaita RZL 0002715 UAB „R.R.“, 2010-09-29 išrašyta sąskaitos RZL 0002716 ir RZL 0002717 UAB „C“, 2010-10-04 išrašyta sąskaita RZL 0002743 UAB „E“, 2010-10-22 išrašyta sąskaita RZL 0002747 UAB „EE“, 2010-11-10 išrašyta sąskaita RZL 0002777 UAB „U LT“, 2010-11-17 išrašyta sąskaita RZL 0002779 UAB „R.R.“, 2010-12-08 išrašyta sąskaita RZL0002813 UAB „O“, 2010-12-08 išrašyta sąskaita RZL 000281 UAB „II“, 2010-12-08 išrašyta sąskaita RZL 0002815 UAB „BB“, 2010-12-08 išrašyta sąskaita RZL 0002816 UAB „EKP“, 2010-12-20 išrašyta sąskaita RZL 0002822 UAB „II“, 2010-12-28 išrašyta sąskaita RZL 0002825 UAB „DdD“, 2011-01-06 išrašyta sąskaita RZL 0002855 UAB „N“, 2011-02-07 išrašyta sąskaita RZL 0002887 UAB „DD“, 2011-04-14 išrašyta sąskaita RZL 0002967 UAB „EI“, 2011-10-05 išrašyta sąskaita RZL 0003161 UAB „II“, 2011-10-05 išrašyta sąskaita RZL 0003162 UAB „AA“, 2011-10-05 išrašyta sąskaita RZL 0003163 UAB „EKP“, 2011-10-05 išrašyta sąskaita RZL 0003164 UAB „R.R.“, 2011-10-05 išrašyta sąskaita RZL 0003165 UAB „H“, 2011-10-05 išrašyta sąskaita RZL 0003166 UAB „I“, 2012-02-27 išrašyta sąskaita RZL 0003325 UAB „AA“, 2012-02-27 išrašyta sąskaita RZL 0003326 UAB „II“, 2012-02-27 išrašyta sąskaita RZL 0003327 UAB „I“, 2012-02-27 išrašyta sąskaita RZL 0003328 UAB „M“, 2012-02-27 išrašyta sąskaita RZL 0003329 UAB „NN“, 2012-02-27 išrašyta sąskaita RZL 0003330 UAB „H“, 2012-03-12 išrašyta sąskaita RZL 0003375 V. G., 2012-04-03 išrašyta sąskaita RZL 0003419 UAB „C“, 2012-04-03 išrašyta sąskaita RZL 0003420 UAB „J“, 2012-04-03 išrašyta sąskaita RZL 0003421 UAB „A“, 2012-04-03 išrašyta sąskaita RZL 0003422 UAB „U LT“, 2012-04-03 išrašyta sąskaita RZL 0003423 UAB „I“, 2012-04-03 išrašyta sąskaita RZL 0003424 UAB „T“, 2012-04-03 išrašyta sąskaita RZL 0003425 UAB „DD“, 2012-04-03 išrašyta sąskaita RZL 0003426 UAB „D“, 2012-04-13 išrašyta sąskaita RZL 0003435 UAB „VP“.

Dėl kaltinimo formuluotės

Kaltinimo formuluotė visoms kaltinamosioms, kaip bendrininkėms, dėl visų inkriminuojamų 44 nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai identiška. Kaltinamajame akte nurodoma (esminiai aspektai), kad J. T., kaskart gavusi prašymą įvertinti žemės sklypą ženkliai didesne, nei tuometinė rinkos kaina, šia informaciją bei konkretaus žemės sklypo duomenis kiekvienu atveju perduodavo D. S., po ko ši ruošė žinomai melagingo turinio žemės sklypo vertinimo ataskaitas, kurias vėliau tikrindavo ir pasirašydavo tokius įgaliojimus turėjusi J. T., po jos - B. T.. Tada J. T. ataskaitas realizuodavo.

Sutiktina su kaltinamųjų gynėjų požiūriu, kad byloje iš tikrųjų nėra patikimai nustatyta, kad kiekvienu iš 44 atvejų vertinimo ataskaitos buvo rengiamos visiškai identiškomis aplinkybėmis. Nustatyta, kad nusikalstamų veikų darymo laikotarpis buvo gana ilgas - nuo 2010-07-09 iki 2012-04-17, be to, byloje yra duomenų, kad su žemės sklypų vertinimo užsakovais (ar šių atstovais) tiesiogiai bendravo ne tik J. T., bet ir D. S., ir nėra visiškai jokių duomenų apie tai, kokiu būdu ir iš kurios kaltinamosios B. T. gaudavo parengtas vertinimo ataskaitas (ar jų neišbaigtus projektus) bei kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis ji jas pasirašydavo. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad visos nusikalstamos veikos buvo padarytos visiškai vienodomis aplinkybėms ir būtent tokiomis, kokios jos yra nurodytos kaltinamajame akte, tačiau tai ir ne priežastis vertinti kaltinimą, kaip stokojantį objektyviųjų veikos požymių aprašymo, todėl nepagrįstą ar išvis šalinantį kaltinamųjų atsakomybę. Kaltinamajame akte kiekvienos iš 44 veikų aprašyme yra nurodyti vertinimo ataskaitų sukūrimo faktas, laikas, vieta, klastojimo būdas, taip pat nurodyti ataskaitas pasirašę asmenys, ir tai yra pakankami kaltinimo pagrindimui nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai. Nustatyta, kad visos trys kaltinamosios aktyviais veiksmais prisidėjo rengiant kiekvieną vertinimo ataskaitą. Pažymėtina, kad šioje byloje tiriami intelektualaus dokumentų klastojimo atvejai, o tai iš esmės yra protinio darbo rezultatas, todėl pernelyg smulkmeniškas nusikaltimo bendrininkių fiziškai atliktų veiksmų eigos aprašymas, teismo požiūriu, šiuo atveju nėra būtinas, nes intelektualiai klastojant dokumentus, tai neturi lemiamos reikšmės veikos kvalifikacijai. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas.

Dėl D. S. baudžiamosios atsakomybės

Prokuroras baigiamosios kalbos metu prašė išteisinti kaltinamąją D. S. dėl visų nusikalstamų veikų, kaip jų nepadariusią. Tokią savo nuomonę prokuroras grindė įsitikinimu, kad D. S. neatitinka dokumentų klastojimo subjekto požymių, nes ji nusikalstamų veikų darymo metu neturėjo nei turto vertintojo kvalifikacijos, nei įgaliojimų rengti turto vertinimo ataskaitų. Be to, prokuroro požiūriu, D. S. neklastojo dokumentų, nes jos veiksmai - jos indėlis rengiant vertinimo ataskaitas, pasireiškęs tuo, kad ji į ataskaitų šablonus tik įkeldavo viešuosiuose registruose esančius duomenis apie vertintus bei palyginamuosius žemės sklypus, nesukūrė nusikalstamų veikų dalyko – baigto dokumento, nes dokumentai juridinę galią įgyja tik tada, kai juos pasirašo tokią teisę turintys asmenys.

Baudžiamojo proceso kodeksas prokurorui nedraudžia baigiamosios kalbos metu prašyti kaltinamąjį išteisinti arba nutraukti baudžiamąją bylą, tačiau pažymėtina, kad teismas nėra saistomas prokuroro nuomonės, nes prokuroras nevykdo teisingumo. Pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostatą, teisingumą vykdo tik teismas.

Su nurodytais prokuroro argumentais negalima sutikti. Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio dispozicija nereikalauja jokių specialaus subjekto požymių nustatymo dokumentų klastojimo sudėtyse, tad, esant kitiems klastojimo sudėties požymiams, baudžiamoji atsakomybė kyla kiekvienam pakaltinamam asmeniui nuo 16 metų amžiaus (BK 13 str. 1 d.). Tai reiškia, kad aplinkybė, jog D. S. nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo turto vertintojo kvalifikacijos, savaime nešalina jos atsakomybės. Nesutiktina ir su nuomone, kad D. S. baudžiamoji atsakomybė negalima dar ir dėl to, kad ji atliko tik techninį darbą, t.y., kad ji į žemės sklypų vertinimo ataskaitas tik sukėlė vertinamo bei palyginamųjų žemės sklypų charakteristikas, kitus duomenis, tačiau neatliko žemės sklypų verčių skaičiavimo, taip pat, kad ji nepasirašė ataskaitų, taigi savo veiksmais ji nesukūrė nusikalstamų veikų dalykų – dokumentų.

B. T., J. T. ir D. S. pagrįstai kaltinamos bendrininkavimu – visos kaip vykdytojos, kas Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką.

Dokumentų klastojimo subjektyvinė pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, todėl šioje byloje kiekvienos iš bendrininkių pripažinimo kalta dėl dokumentų klastojimo būtina sąlyga yra jų vieningos tyčios klastoti dokumentus nustatymas, tai yra nustatymas, kad visos kaltinamosios suprato nusikalstamą savo daromų veikų pobūdį, numatė pavojingas pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, nepaisant to, koks buvo kiekvienos iš jų indėlis rengiant žemės sklypų vertinimo ataskaitas. Vėliau nuosprendyje bus pateiktos teismo išvados, kad kaltinamoji D. S., kaip ir abi kitos kaltinamosios, veikė tiesiogine tyčia, tad, esminės reikšmės neturi tai, kiek daug intelektualiai ar fiziškai S. S. prisidėjo klastojant dokumentus. Be kita ko, byloje yra apstu įrodymų, kad D. S. vaidmuo rengiant vertinimo ataskaitas išties buvo kur kas reikšmingesnis, nei nurodoma kaltinimų formuluotėje. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad D. S. nepadarė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nes ji nėra dokumentų klastojimo subjektas ar, kad ji dokumentų nesukūrė, nes ji jų nepasirašė.

Motyvuojamoji dalis

Dokumento suklastojimas (objektyvieji veikos požymiai) – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-210/2014, 2K-385-942/2017).

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad klastoja dokumentą ir nori taip veikti (subjektyvinės pusės požymis).

Byloje nėra abejonių dėl to, kad visos 44 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos tikrai buvo parengtos (sukurtos) ir vėliau panaudotos civilinėje apyvartoje, ir, kad jas rengiant tarp užsakovų ir vykdytojo (UAB „(duomenys neskelbtini)) buvo laikomasi procedūrinių reikalavimų. Vertinimai buvo atliekami sudarius su užsakovais turto vertinimo paslaugų sutartis, atsiimdami parengtas vertinimo ataskaitas užsakovai už atliktą darbą su vykdytoju, t.y. UAB “ (duomenys neskelbtini) ” atsiskaitydavo ir t.t.. Šias aplinkybes patvirtina kratų kredito unijose “Švyturio taupomoji kasa”, “Vilniaus taupomoji kasa”, “Laikinosios sostinės kreditas” ir “Nacionalinė kredito unija”, taip pat kratų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu rasti bei pagal pareikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminiam tyrimui pateikti duomenys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitų registras nuo 2009-01- 01 iki 2013-05-31, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrai nuo 2009-01-01 iki 2013-05-31 (t.24, b.l. 137-154, 155-180, t.25, b.l. 1-172, segtuvai su dokumentais prijungti prie bylos medžiagos). Taigi nesant abejonių ar ginčo dėl visų 44 vertinimo ataskaitų parengimo fakto, laiko bei jas rengusio vykdytojo (UAB “ (duomenys neskelbtini) ”), teismas dėl kiekvienos ataskaitos šių aplinkybių nedetalizuoja, tačiau pažymi, kad sutarčių dėl turto vertinimo su užsakovais sudarymas ir atsiskaitymai pagal sutartis, vis tik, savaime neįrodo parengtų vertinimo ataskaitų turinio teisingumo.

Esminiai šioje byloje nagrinėtini aspektai yra tai, ar turto vertinimo ataskaita laikytina dokumentu, t.y. klastojimo dalyku, ar vertinimo ataskaitose nurodoma žemės sklypų rinkos vertė laikytina teisinga ir, jei ne, ar ši vertė neteisingai apskaičiuota sąmoningai - tyčia.

Dėl dokumentų klastojimo dalyko

Dokumentas – tai teisiniams santykiams reikšmingo fakto liudijimas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo iškelta hipotezė, jog žemės sklypo įvertinimo ataskaita negali būti laikoma dokumentu, nes tai yra nepriklausomo turto vertintojo nuomonė, o už nuomonę baudžiamoji atsakomybė negalima.

Tokiam požiūriui visiškai nepritartina.

Turto vertintojo nepriklausomybė anaiptol nėra absoliuti. Ją riboja tiek Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (aktuali šioje byloje 1999 m. gegužės 25 d. Nr. VIII-120224 redakcija) (toliau – Įstatymas), tiek Turto vertinimo metodikos nuostatos (toliau – Metodika). Turto vertintojui keliami atitinkami kvalifikacijos reikalavimai. Įstatyme numatytos net 4 turto vertintojų kvalifikacinės kategorijos (9 str.). Turtą vertinanti įmonė įstatymų nustatyta tvarka atsako už vertinimo teisingumą ir privalo apsidrausti civilinę atsakomybę (13 str., 15 str.). Įstatymo 16 straipsnyje numatyti apribojimai, kada turto vertintojui draudžiama vertinti turtą ir tai yra būtent atvejai, susiję su galimu vertintojo šališkumu. Įstatymo 7 straipsnyje nurodyti taikomi vertino metodai, 23 straipsnyje – reikalavimai vertinimo ataskaitos formai ir turiniui, o Metodikos 33 punkte – reikalavimai vertinimo pagrindimui. Turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veikos priežiūrą vykdo valstybinė institucija ( 27 str.). Įstatymo 6 str. reglamentuojami turto vertės nustatymo kriterijai, kaip antai reikalavimas vadovautis rinkos ekonomikos logika, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatais, laikytis apdairumo ir atsargumo. Pagaliau, naujojo – nuo 2012-05-01 įsigaliojusio Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatos reglamentuoja jau ir drausminę turto vertintojų atsakomybę Turto ir verslo vertintojų garbės teisme (28,29 str.). Ir tai tik dalis aspektų, rodančių, kad turto vertintojas nėra tiek nepriklausomas, turintis laisvę turto vertę nustatyti savo nuožiūra, tiesiog raštu išdėstydamas teisinėje apyvartoje žinomai būsiančią panaudotą savo nuomonę, o nagrinėjamais šioje byloje atvejais, dar ir nemotyvuotą.

Įstatyme sąvoka „Rinkos vertė“ apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi jau pati rinkos vertės sąvoka parodo, kad turto vertė yra reikšmingas teisinių santykių raidai matas. Tuo pat metu tai parodo šį matą (rinkos vertę) pagrindžiančio dokumento (vertinimo ataskaitos) svarbą teisiniams santykiams. Įstatymo 5 str. (Turto vertinimo atvejai) nurodyti galimi turto vertinimo atvejai taip pat iš esmės visi susiję būtent su turto vertės, kaip mato, reikšme teisiniuose santykiuose. Čia nurodoma, kad turtas vertinamas jį parduodant, perduodant, mainant, dovanojant, paveldint, apdraudžiant, apmokestinant, deklaruojant, jungiant su kitu turtu, padalijant ar atidalijant, įkeičiant, įrašant į finansinės apskaitos dokumentus, išnuomojant ir pan.

Taigi turto vertinimo ataskaita, akivaizdu, yra teisiniams santykiams reikšmingo fakto liudijimas, tai yra Baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas – dokumentas. Pagaliau, net ir pačiame Įstatyme turto vertinimai yra įvardinami kaip „vertinimo dokumentai“. (9 str. 2 d. 1 p.)

Dėl vertinimo ataskaitose nurodytų rinkos verčių

Turto, kas tai bebūtų, rinkos vertės nustatymas yra nurodytu laiku rinkoje dominuojančios turto kainos apskaičiavimas. Tam tikra prasme tai yra dokumentuotas objektyviosios tiesos (tikrovės) paieškos rezultatas. Antra vertus, objektyviosios tiesos kriterijus yra subjektiškas, kiekvienam asmeniškas, todėl ir yra sukurti bei reglamentuoti teisės aktais turto rinkos vertės nustatymo kriterijai, kurie yra privalomi turto vertintojams ir dėl kurių nepaisymo iš esmės ir yra kaltinamos B. T., J. T. ir D. S..

Kaltinimas, kad vertinimų ataskaitose nurodytos žemės sklypų rinkos vertės buvo žinomai neteisingos, nes jos ženkliai skyrėsi nuo tuo metu dominavusių rinkoje kainų, grindžiamas, visų pirma, trijų skaičių palyginimu, tai yra kaltinamųjų parengtose žemės sklypų

vertinimo ataskaitose nurodytų verčių palyginimu su kitų turto vertintojų (VĮ Registrų centro turto vertintojų ir UAB „S“ turto vertintojo) tų pačių žemės sklypų retrospektyvinio vertinimo metu nustatytomis vertėmis bei su Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašuose-pažymėjimuose nurodytomis tų sklypų vidutinėmis to laikotarpio rinkos vertėmis. Pastarosios vertės nustatytos atliekant masinį turto vertinimą.

Šiuos palyginamuosius duomenis teismas pateikia lentelėje, kurioje numeracija nuo 1 iki 44 atitinka kiekvienos iš kaltinamosioms inkriminuojamų nusikalstamų veikų numeraciją šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje:

Eil. Nr. UAB „(duomenys neskelbtini) “ nustatyta rinkos vertė (Lt) VĮ Registrų centras vertintojų nustatytos rinkos vertės (Lt) ir UAB „S“vertintojų nustatytos rinkos vertės (Eur) VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašuose-pažymėjimuose nurodyta vidutinė rinkos vertė (Lt) 1. 2 365 000 74 000 74 000 2. 2 415 000 79 000 73 700 3. 1 396000 87 000 47 308 4. 1 082 200 58 000 15 500 5. 1 962 000 58 000 21 895 6. 1 306 000 42 000 13 400 7. 1 306 000 29 000 11 000 8. 1 060 000 28 000 10 400 9. 1 002 000 29 000 10 900 10. 1 113 000 32 000 10 900 11. 1 563 000 43 000 76 525 12. 2 241 000 69 000 83 100 13. 589 000 5000 + 20 000 1 600 + 22 600 14. 1 260 000 27 000 10 000 15. 2 429 000 43 000 25 200 16. 1 057 000 + 1 145 000 35 000 + 36 000 76 700 + 39 200 17. 2 253 000 47 000 14 100 18. 2 342 000 49 000 11 228 19. 2 275 000 34 000 + 15 000 11 900 + 19 600 20. 2 028 000 25 000 + 15 000 16 900 + 13 052 21. 1 008 000 8 600 + 17 000 5100 + 1 700 22. 717 000 4 800 (Eur) 14 000 23. 1 005 000 31 000 10 900 24. 1 017 000 32 000 11 000 25. 590 000 21 700 + 5 200 22 600 + 1 600 26. 1 399 000 89 000 47 308 27. 2 417 000 77 000 73 700 28. 2 366 000 17 700 (Eur) 74 000 29. 963 000 36 000 22 700 30. 1 254 000 30 000 9 500 31. 2 419 000 79 000 73 700 32. 1 004 000 9 400 + 19 000 5 100 + 1 700 33. 1 397 000 93 000 47 308 34. 2 370 000 93 000 74 000 35. 2 370 000 44 000 17 400 36. 565 000 17 000 3 900 37. 906 000 50 000 15 500 38. 1 049 000 89 700 18 100 39. 2 034 000 18 000 + 30 000 12 800 + 21 952 40. 603 000 990 (Eur) 4 100 41. 2 284 000 20 000 + 39 000 9 100 + 41 200 42. 1 122 000 36 000 10 900 43. 1 064 000 32 000 9 900 44. 2 213 000 49 000 82 200

Kokį turto vertinimo metodą pasirinkti, sprendžia turto vertintojas. Visi teisiamajame posėdyje apklausti kaip specialistai turto vertintojai, taip pat ir kaltinamosios, patvirtino, kad būtent lyginamosios vertės metodas šiuo atveju buvo vienintelis patikimas žemės sklypų rinkos

vertės apskaičiavimo metodas. Dėl to ginčo nėra.

Taigi iš lentelėje pateikiamų duomenų matyti, kad skirtumas tarp žemės sklypų rinkos verčių, kurias vertinimo ataskaitose nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rinkos verčių, kurias nustatė VĮ Registrų centro bei UAB „S“ vertintojai, taip pat vidutinių rinkos verčių, kurios nurodytos VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašuose-pažymėjimuose, yra labai didelis, vertės dažnu atvejų skiriasi net šimtais kartų. Tuo tarpu verčių skirtumas tarp Registrų centro bei UAB „S“ vertintojų retrospektyvinio vertinimo atskaitose nurodytų rinkos verčių ir Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašuose-pažymėjimuose nurodytų vidutinių rinkos kainų, sąlyginai nėra didelis ir tai normalu, nes minėta, kad Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašuose-pažymėjimuose nurodytos vidutinės rinkos kainos yra nustatomos masinio vertinimo būdu neatsižvelgiant į individualias sklypo savybes.

Norminiai aktai nereglamentuoja, kokia galėtų būti skirtingų vertintojų arba kelis kartus tą patį žemės sklypą vertinančio to paties vertintojo nustatyta verčių paklaida (verčių skirtumas). Teisiamojo posėdžio metu apklausti ilgametę turto vertinimo patirtį turintys specialistai V. V., B. S., S. D. ir V. K. parodė, kad kruopščiai ir sąžiningai, taip, kaip reikalauja Įstatymas ir Metodika, atlikus to paties žemės sklypo vertinimą, verčių skirtumas gali skirtis minimaliai - vos keliais eurais ar procentais, bet tik ne kartais. Specialistai V. V. ir S. D. parodė, kad paklaidos maksimali riba galėtų būti apie 30 procentų, jis taip pat nurodė, kad 20-15 procentų verčių skirtumas Nekilnojamojo turto mokesčių įstatyme pripažįstamas kaip galimas objektyvus, o jeigu jis mažesnis, reikėtų pripažinti, kad abi ataskaitos teisingai atspindi objektyvią tiesą. Jei nustatyta vertė 20-30 procentų didesnė, nei dominuojanti rinkoje, tai jau reikalauja tyrimo, nes tai būna arba įtartina vietovė, arba vertinimo metu pasirinkti palyginami objektai yra labai skirtingi, arba žemės sklypai, kurie iš tikrųjų pigūs, registruojami kaip brangūs.

Pažymėtina, kad tiek VĮ Registrų centro, tiek UAB „S“ parengtos retrospektyvinio žemės sklypų vertinimo ataskaitos dėl jų atitikties Įstatymo ir Metodikos reikalavimams buvo patikrintos valstybinės priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini) (vėliau – (duomenys neskelbtini))) ir buvo nustatyta, kad, priešingai, nei visose taip pat tikrintose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitose, jose nėra tokių trūkumų, kurie galėtų įtakoti nustatytas žemės sklypų rinkos vertes. Gi, (duomenys neskelbtini) (vėliau – (duomenys neskelbtini)) atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitų analizę, nustatė, kad visos jos surašytos su trūkumais, kurių esminiai trūkumai yra Įstatymo 23 str.2 d. 10 p. ir Metodikos 33 punkto nuostatų nepaisymas, kur numatyta, kad vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos ir skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti ir, kad taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai turi būti parodyti turto vertinimo ataskaitoje. Iš specialisto S. D. paaiškinimų (tai valstybinės turto vertintojų priežiūros institucijos atstovas) seka (tai matoma ir pačiose vertinimo ataskaitose), kad ataskaitose yra pateikta tik lentelė su duomenimis apie palyginamuosius objektus, nurodant šių objektų adresą, plotą, paskirtį, sandorio datą ir sumą, tačiau iš šių duomenų apie palyginamuosius objektus, neaišku, kokios yra šių objektų savybės ir kokie skirtumai bei kokią reikšmę jie turi nustatant vertinamo turto vertę. Iš ataskaitoje pateiktos informacijos neįmanoma nustatyti, kokiais kriterijais vadovaujantis daromos išvados apie vertinamo turto ir palyginamųjų objektų vietovę, kuri ataskaitoje įvardijama kaip „gera“. Ataskaitose nepateikta išsami informacija apie palyginamuosius objektus, kuri leistų įsitikinti jose padarytų išvadų teisingumu ir objektyvumu.

Teismas neturi jokio pagrindo nepripažinti įrodymais (duomenys neskelbtini) (vėliau – (duomenys neskelbtini))) išvadų dėl šioje byloje tiriamų vertintojų rengtų vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo ir Metodikos reikalavimams (tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir retrospektyvinius vertinimus atlikusių vertintojų ataskaitų), kaip jos bebūtų vadinamos: nuomonėmis, raštais, specialisto išvadomis, konsultacijomis, paaiškinimais ar pan. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba ((AATVNV), anksčiau – Turto vertinimo priežiūros tarnyba (TVPT)), yra valstybinė turto ir verslo vertintojų priežiūros institucija, kurios funkcija turto ir verslo vertinimo srityje, yra sekis užtikrinti turto ir verslo vertinimo kokybę bei turto arba verslo vertintojų, turto ir verslo vertinimo įmonių ir visuomenės teisių ir jų teisėtų interesų šioje srityje apsaugą. Pažymėtina, jog Baudžiamojo proceso kodekso 89 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad specialisto vaidmuo procese pasireiškia ne tik objektų tyrimu pagal pavestas užduotis bei išvados pateikimu, bet ir paaiškinimais jo kompetencijos klausimais. Taigi byloje esančios TVPT (vėliau – AATVNV)) vertinimo ataskaitų tyrimo jų atitikties aspektu nuomonės, kurios iš esmės yra išvados, nei menkina jų įrodomąją reikšmę, nei turinį. Be to, pažymėtina, kad teisme, pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą, buvo apklaustas kaip specialistas AATVNV darbuotojas S. D., kuris būtent savo kompetencijos ribose, kaip specialiųjų žinių turintis asmuo, ir teikė atitinkamus paaiškinimus apie tai, kokie reikalavimai yra keliami turto Vertinimo ataskaitų turiniui bei aiškiai pagrindė ankstesnes TVPT (vėliau – AATVNV)) išvadas (nuomones), nurodydamas, kokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitų trūkumai turėjo įtakos žemės sklypų rinkos vertės nustatymui. Vertinant specialisto S. D. paaiškinimus visiškai akivaizdu, kad, jeigu kaltinamosios rengtų vertinimo ataskaitas taip, kaip to reikalauja Įstatymo ir Metodikos nuostatos, jos tiesiog negalėtų pagrįsti šitokių didelių žemės sklypų rinkos verčių, kokias jas nurodė be pagrindimo argumentų.

Kaltinamosios D. S. gynėjas pateikė teismui VĮ Registrų centras patvirtinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad advokato VĮ Registrų centrui teiktame paklausime nurodyti žemės sklypų sandoriai buvo tikrai įvykę sandoriai. (t. 33, b.l. 149-152) Tai sandoriai, kuriuose nurodytos didelės žemės sklypų vertės, ir kurie kaltinamųjų, rengiant vertinimo ataskaitas, buvo naudojami kaip lyginamieji sandoriai.

Vertinant šį dokumentą pažymėtina, kad turto vertinimo metu lyginamųjų objektų atrankos svarbiausias kriterijus, kaip teisme nurodė specialistai ir kaip, be kita ko, diktuoja pati logika, yra ne vertinamo turto sandorių kaina, o turto charakteristikų panašumai. Antra, žemės sklypų sandorių, kurių minėtame dokumente tėra 41, net jei jie būtų panašūs charakteristikomis į kaltinamųjų vertintus sklypus, kaip lyginamųjų objektų, akivaizdu, yra pernelyg mažai, kad jais galima būtų pagrįsti 44 vertinimo ataskaitomis nustatytas vertes, nes kiekvienoje vertinimo ataskaitoje privalu išanalizuoti ne mažiau kaip 3 palyginamuosius objektus. Trečia, iš pateikto dokumento matyti, kad jame nurodyti 41 žemės sklypų sandoriai yra paimti kaip atskiri fragmentai iš didžiulio sandorių sąrašo, kuriame pagal matomą numeraciją yra ne mažiau, kaip 943 sandoriai. Pilnas sandorių sąrašas – tai kaltinamųjų dispozicijoje buvę didelės apimties duomenys apie sandorius, iš kurių atliekant vertinimą pasirenkami palyginamieji objektai, todėl informacinę ir įrodomąją vertę minimas sąrašas galėtų turėti tik pilnas, nes taip galima būtų pamatyti ne tik didžiausias, bet ir kitas realiai buvusių sandorių vertes. Šiuo atveju, teismas tegali vertinti dokumente nurodytus sandorius kaip išimtinius, kurie, kaip parodė teisme apklausti specialistai, reikalauja tyrimo dėl sandorio vertės. Minėta, kad tokie sandoriai, kaip lyginamieji, vertintojų yra atmetami.

Teismas neturi pagrindo abejoti retrospektyvinį žemės sklypų vertinimą atlikusių specialistų vertinimo ataskaitų, kurios TVPT (vėliau – AATVNV)) pripažintos kaip iš esmės atitinkančios Įstatymo ir Metodikos reikalavimus, teisingumu, kaip ir neturi pagrindo abejoti teisme apklaustų specialistų paaiškinimais apie įmanomas verčių paklaidas. Pažymėtina, kad retrospektyvinius vertinimus atliko keli ir ne vienos įmonės turto vertintojai, ir nė vienu atveju nebuvo nustatytos net artimos žemės sklypų vertės toms, kokias jas nustatė UAB “Rezultatas” vardu veikusios kaltinamosios.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikusių kaltinamųjų vertinimo ataskaitose nurodytos žemės sklypų rinkos vertės, kurios visais 44 vertinimo atvejais daugybę kartų skiriasi nuo tų pačių žemės sklypų rinkos verčių, nustatytų kitų vertintojų, be jokių abejonių yra neteisingos, nes jos visiškai neatitiko tuo metu rinkoje dominavusių panašių pagal vertinimo parametrus žemės sklypų verčių.

Specialistė L. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant retrospektyvinį žemės sklypų vertinimą buvo nagrinėjami tų vietovių detalieji planai ir nebuvo jokios informacijos, kad jose būtų numatyta kokia nors plėtra (statybos ar pan.), kuo galima būtų paaiškinti didesnę vertę. Tai buvo ir iki šiol liko tiesiog žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Specialistė V. V. parodė, kad 2010-2012 metais žemės rinka buvo labai aktyvi, buvo sudaroma daug žemės sklypų sandorių, todėl buvo labai daug lyginamosios medžiagos ir, jei atliekant vertinimą yra leidžiama kaip lyginamuosius pavyzdžius imti iki 3 metų senumo sandorius, šiais atvejais buvo imami ką tik, tai yra 1-6 mėnesių intervale buvę sandoriai, nes jų buvo pakankamai. Šios aplinkybės rodo, kad tokio didelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkos verčių nustatymo niekaip negalėjo nulemti nei vietovių specifika, nei infrastruktūros plėtra (ji nebuvo numatyta), nei lyginamosios medžiagos stoka, taigi, kaip ir nurodė specialistas S. D., tokias dideles nustatytas vertes galėjo sąlygoti tik nepakankama vertinimą atlikusių kaltinamųjų kvalifikacija, įskaitant netinkamą lyginamųjų objektų parinkimą, arba sąmoningi (tyčiniai) veiksmai.

Dėl subjektyvinės pusės požymių

Kaltinamųjų vieninga versija, kad visose vertinimo ataskaitose žemės sklypų rinkos vertės yra nurodytos teisingos, nes jos atitiko tuometines analogiškų sklypų rinkos vertes, kas tuo pat metu reiškia, jog kaltinamosios nepripažįsta tyčia klastojusios vertinimo ataskaitas, paneigta.

Jau vien tik visiškai neadekvačių rinkoje dominavusioms vertėms žemės sklypų rinkos verčių nustatymas, kurių kaltinamosios net negalėjo išsamiai pagrįsti taip, kaip to reikalaujama Įstatyme ir Metodikoje, leidžia vertinti tokių ataskaitų parengimą kaip tyčines veikas. Juolab, kai kaltinamos net ir neturi jokių protingų ir įtikinamų šią situaciją paaiškinančių argumentų.

Kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus biure metu buvo paimti ir Baudžiamojo proceso kodekso neuždrausta tvarka dokumentuoti J. T. ir D. S. darbo kompiuteriuose rasti jų susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys, tai yra tiek jųdviejų tarpusavyje, tiek ir su neva „užsakovų“ vardu veikusiais asmenimis. (t.23, b.l. 86-147 ir t.24, b.l. 1-136). Elektroninių laiškų turinys - jis cituojamas šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje, - vertinant juos tiek atskirai, tiek bendrai pareikštų kaltinimų kontekste parvirtina, kad žemės sklypų vertinimus J. T. ir D. S. rengė ne kaip nepriklausomos turto vertintojos (nė viena iš jų tuo metu net ir neturėjo tokių įgaliojimų), o kaip iš kitų asmenų gautų nurodymų nustatyti vienokią ar kitokią žemės sklypų vertę vykdytojos. Jos sąmoningai, ir visai ne dėl kvalifikacijos stokos, klastojo žemės sklypų vertinimo ataskaitas, kurias vienintelė kvalifikuota turto vertintoja B. T., kartu su J. T., pasirašydavo, taip pabaigdamos žinomai suklastotų dokumentų sukūrimą. Susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinys, be kita ko, rodo, kad kaltinamoji D. S. anaiptol nebuvo tik techninį darbą atliekanti darbuotoja, kokią ji save bandė parodyti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina ir tai, kad kratos UAB “Rezultatas” Vilniaus biure metu būtent D. S. darbo vietoje buvo rasta žemės sklypų bei vertinimo ataskaitų dokumentacija. Apstu elektroninių laiškų, kurie rodo, kad D. S. rengė pilnus ataskaitų projektus, ji pati, net ne per J. T., bendravo su užsakovų atstovais, prieš pradedant vertinimą siuntė šiems lentelių pavidalu “siūlomas” vertinamų žemės sklypų kainas dar ir suderindama, kad pradės rengti ataskaitas, jei tinka tokios kainos. Buvo derinama kokias įmones, kaip užsakoves, kokioje ataskaitoje nurodyti ir pan.

Tarp elektroninių laiškų yra K. Z. kuris, beje, pats tuo metu dirbo nekilnojamojo turto vertinimo paslaugas teikusioje įmonėje „Ober-haus“, susirašinėjimo su J. T. duomenys. Iš jų matyti, kad K. Z. nurodė J. T. „bet kokį sklypą“ įvertinti 2200 Lt už arą. Vėliau J. T. laiške K. Z. priekaištavo, kad su „gerais“ žmonėmis taip nesielgiama, kad šis, žinodamas “kokios ten kainos”, ją pavedė, nes dėl ataskaitos nepilnumo jai skambino notarė ir iš UAB “H”. K. Z. pažadėjo užtikrinti, kad tokie atvejai nepasikartos, tai yra, kad dėl vertinimo ataskaitų jai niekas neskambins.

Elektroninių laiškų turinys taip pat paneigia kaltinamųjų versiją, neva jos nežinojo, jog jų parengtos vertinimo ataskaitos bus naudojamos turto įkeitimui, nes, esą, kiekvienas bankas turi savo turto vertintojus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių su bankais dėl turto vertinio neturėjo. 2010-06-17 J. T. siuntė K. Z. el.laišką, prašydama nurodyti kredito unijos pavadinimą, užsakovą, vertinimo tikslą, kokiai sumai užtikrinti įkeičiamas turtas, taip pat prašydama pateikti „nuotraukytes tinkamo sezono“. Pažymėtina, kad kiekvienu turto vertinimo atveju vertinimo tikslas vertintojui turi būti žinomas, nors tai, kaip parodė specialistė V. V., negali turėti įtakos vertinimo išvadoms, nes turto rinkos vertė nepriklauso nuo to, kokiu tikslu atliekamas vertinimas. Pagal Metodikos 17 p. turto vertinimo tikslas, kaip privalomas rekvizitas, turi būti nurodomas turto vertinimo techninėje užduotyje, kuri sudaroma dar pradinių susitarimų dėl turto vertinimo stadijoje. Šioje byloje esančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose sutartyse su užsakovais dėl žemės sklypų vertinimo (segtuve Nr. 1), beveik visais atvejais nurodytas vertinimo tikslas „užstatui“ ir, nors toks vertinimo tikslas Įstatyme išvis nenumatytas, pažymėtina, kad tiek įkeitimas, tiek ir užstatas savo esme yra prievolių užtikrinimo garantai, kas tuo pat metu vienareikšmiškai rodo, kad tiek užstato, tiek įkeitimo tikslu kuriamas dokumentas bus naudojamas teisinėje apyvartoje. Ir todėl šioje byloje visiškai nesvarbu, ar kaltinamosios, žinodamas, kad turto vertinimas atliekamas “užstatui” žinojo, kad jų parengtos turto vertinimo ataskaitos bus panaudotos kredito įstaigose. Baudžiamajai atsakomybei kilti šiuo atveju pakanka nustatyti, kad kaltinamosios suvokė, jog vertinimo ataskaitos bus naudojamos teisinėje apyvartoje, o tą visos kaltinamosios neabejotinai žinojo.

Teismas atmeta, kaip stokojančią logikos, neįtikinamą ir bylos duomenimis paneigtą kaltinamosios J. T. versiją, neva tai ne ji, o kažkas kitas (galbūt darbuotojas M. G.) susirašinėjo elektroniniu paštu su K. Z.. Pažymėtina, kad su K. Z. iš J. T. elektroninio pašto buvo susirašinėjama būtent žemės sklypų vertinimo tema. Tuo metu (2010-2012 m.), kaip parodė liudytoja apklausta tuometinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja S. B., iš įmonės Vilniaus biure dirbusių 5 darbuotojų, tik J. T. ir D. S. užsiiminėjo turto vertinimu, ji matė, kad pas D. S. šiais klausimais ateidavo vyriškis (atpažino D. R.). Kitų darbuotojų veiklos sritys su tuo niekaip nebuvo susijusios. Būtent tai ir matyti iš susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp J. T. ir D. S., nes tai susirašinėjimas žemės sklypų vertinimo reikalais. Kaltinamoji D. S. neginčijo, kad jos elektroniniame pašte rastus laiškus rašė būtent ji, nors ir teigė, kad neprisimena, kad būtų juos rašiusi. Be kita ko, D. S. teisme išdėstė savo požiūrį, kad išankstinis rinkos verčių pateikimas užsakovams pasiūlymo forma dar prieš sudarant turto vertinimo sutartį, yra visiškai normali praktika.

Iš vertimo ataskaitų matyti, kad gana daug tų pačių žemės sklypų kaltinamosios vertino po 2-3 kartus ir tai tęsėsi beveik du metus, o nustatytos vertės bylojo apie numatomus didelių verčių sandorius, todėl atsakingo ir sąžiningo vertinimo atveju būtų visiškai akivaizdu, kad tas pats žemės sklypas per tokį trumpą laiką tiesiog negali būti dviejų ar daugiau didelės vertės sandorių užtikrinimo garantu. Tai, kad kaltinamosios, būdamos protingos, vis tik rengė po kelias tų pačių žemės sklypų vertinimo ataskaitas, tik parodo jų veiksmų nesąžiningumą ir, tuo pat metu, tiesioginės tyčios požymį.

Teismo posėdyje kaip neprisaikdinamas liudytojas (įtariamasis susijusioje byloje) apklaustas A. G. patvirtino, kad jis, T. O. pasiūlymu tapęs fiktyviu UAB “II“ ir UAB “J“ vadovu, bendrais bruožais žinojo, kad minėtos įmonės buvo įsteigtos (ar įsigytos) būtent kreditų gavimo tikslu, įkeičiant žemės sklypus, kurių kaina buvo nurodyta didesnė, nei reali ir, kad sklypų vertinimą darė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu, minėtų įmonių vardu jis pasirašė dvi kreditavimo sutartis su „Nacionaline kredito unija“. Tai dar vienas, nors ir netiesioginis įrodymas, kad kaltinamųjų rengtose vertinimo ataskaitose nustatytos žemės sklypų vertės buvo neteisingos ir, kad neteisinga žemės sklypų vertė jose nurodyta ne atsitiktinai - ne sąžiningai klystant dėl nepatyrimo ar pan., o būtent tyčia ir sąmoningai.

Taigi kaltinamosios puikiai suprato, kad klastoja tikrus dokumentus ir norėjo taip veikti. Jos veikė tiesiogine tyčia.

Teismo posėdyje išnagrinėti ir patikrinti bylos duomenys surinkti baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir teismo pripažįstami įrodymais. Jie tarpusavyje neprieštaringi ir, nuosekliai vieni kitus papildydami, įrodo, kad visos trys kaltinamosios bendromis pastangomis, veikdamos vieninga tyčia, sukūrė intelektualiai suklastotus dokumentus - 44 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kuriose buvo nurodyta joms visoms žinomai neteisinga jų vertintų žemės sklypų vertė, daugybę kartų viršijanti tuo metu rinkoje dominavusią analogiškų žemės sklypų vertę.

Kaltinamoji J. T. vertinimo ataskaitas realizavo, perduodama jas užsakovų įmones atstovavusiems asmenims. Tai matyti iš segtuve Nr. 7 esančių UAB “ (duomenys neskelbtini) ” PVM sąskaitų faktūrų, kuriose užfiksuota, kad J. T. išrašytas sąskaitas apmokėję turto vertinimo paslaugos pirkėjai šią paslaugą gavo.

Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra pavojingos, nes jomis buvo pasikėsinta į valdymo tvarką. Vertinimo ataskaitoms patekus į teisinę apyvartą, tai turėjo reikšmingas finansines pasekes net kelioms kredito įstaigoms, nors pasekmės net nėra būtinasis objektyvusis dokumentų klastojimo požymis. Teisinėje apyvartoje atsiradę neteisingo turinio dokumentai neatliko savo paskirties užtikrinti juose įtvirtintos informacijos patikimumą ir funkcionalumą, tuo buvo pažeisti ūkio subjektų turtinės teisės ir interesai.

Taigi kaltinamųjų B. T., J. T. ir D. S. veikos savo padarymo būdu, tyčios turiniu, pavojingumo laipsniu, taip pat ir sukeltomis pasekmėmis, atitinka visus nusikalstamos, veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje požymius. Veikdamos bendrininkių grupėje, visos kaip vykdytojos, kaltinamosios suklastojo 44 dokumentus. Nusikalstamų veikų kvalifikacija teisinga.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, visų jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto veikdamos bendrininkių grupėje.

Visos kaltinamosios, veikdamos kaip vykdytojos, padarė 44 baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Nusikaltimus kaltinamosios darė ilgą laiką – beveik du metus.

Iš byloje esančių kaltinamąsias charakterizuojančių duomenų matyti, kad nė viena iš jų praeityje nebuvo teista. Po šioje byloje tiriamų nusikalstamų veikų padarymo, praėjus jau septyneriems metams, nė viena iš kaltinamųjų nepadarė naujų nusikalstamų veikų.

Visos kaltinamosios įgiję (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, J. T. ir D. S. dirba, B. T. jau sulaukusi pensinio amžiaus, tačiau ji turi galiojančias nekilnojamojo bei kilnojamojo turto vertintojo, taip pat verslo vertintojo asistento kvalifikacijas.

B. T. bausta tris kartus už KET pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą. (t.30, b.l. 148-149)

J. T. bausta du kartus už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. (t.30, b.l. 146-147)

D. S. bausta keturis kartus už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. (t.30, b.l. 143-145).

Duomenys apie psichikos, asmenybės ar priklausomybių sąlygotus sutrikimus, neteikiami.

Apibendrinant byloje esančius kaltinamąsias charakterizuojančius duomenis pripažintina, kad kaltinamosios vis tik nėra linkusios nusikalsti, pavojingos visuomenei ar asocialios asmenybės.

Baudžiamojo kodekso 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje padarymą yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tai yra vertindamas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybes, bendrininkavimo formą ir rūšį, kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, teismas skiria visoms kaltinamosioms už kiekvieną nusikalstamą veiką bausmės rūšį – baudą, nustatydamas jos vidurkį.

Šiuo metu galiojanti Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio redakcija, kurioje numatytas už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos intervalas nuo 50 iki 2000 MGL, yra griežtinantis asmens atsakomybę, lyginant su nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiomis šio straipsnio redakcijomis (Nr. XIII-2263, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-05, i. k. 2019-11177).

Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Taigi nustatant baudos dydžius šiuo atveju turi būti vadovaujamasi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiomis Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio redakcijomis, t.y. už pirmąsias 21 veiką, kurios buvo padarytos nuo 2010-07-09 iki 2011-04-08, taikytina Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio redakcija, patvirtinta LR Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymu (2000-09-26 Nr. VIII-1968), kurioje už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo numatyta iki 100 MGL dydžio bauda. Už likusias 23 veikas, padarytas nuo 2011-05-02 iki 2012-04-17, taikytina 2011-04-21 Įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, pagal kurią už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatyta iki 500 MGL dydžio bauda. Taigi už pirmąsias 21 nusikalstamą veiką skirtinų baudų vidurkiai yra 50 MGL, o už likusias 23 veikas - 250 MGL.

Skiriamos baudos bendrintinos jas iš dalies sudedant. (Baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d.)

Kaltinamajai B. T., vertinant tai, kad jai, kaip įmonės vadovei ir tuo metu vienintelei kvalifikuotai turto vertintojai teko didesnė atsakomybė už vertinimo kokybę tiek dėl pačių vertinimo išvadų teisingumo, tiek dėl vertinimo ataskaitas rengusių kitų kaltinamųjų darbo kontrolės, o, pagaliau, ir dėl to, kad būtent jos parašu bei antspaudu buvo patvirtinamas žinomai neteisingo fakto liudijimas, skirtina šiek tiek didesnė galutinė bausmė. Kaltinamosios J. T. padėtis sunkesnė už kitų kaltinamųjų, nes ji suklastotas vertinimo ataskaitas dar ir realizavo, tačiau, teismo požiūriu, tai nesuteikia pagrindo jai skirti griežtesnę galutinę bausmę. Vis tik nustatyta, kad visos kaltinamosios veikė vieninga tyčia, visos jos puikiai suprato, kad žemės sklypų vertinimo ataskaitos bus panaudotos teisinėje apyvartoje, todėl vien tai, kad užsakovams vertinimo ataskaitas fiziškai perdavė būtent J. T., nelaikytina pakankama priežastimi skirti jai griežtesnę bausmę. Be to, pažymėtina, kad, nors kaltinamoji D. S. nėra kaltinama vertinimo ataskaitų realizavimu, vis dėlto, byloje yra duomenų, kad ji taip pat priimdavo iš užsakovų grynaisiais pinigais apmokėjimą pagal turto vertinimo paslaugų sutartis (segtuvas Nr. 8), o liudytoja S. B. parodė mačiusi būtent pas D. S. ateidavusį pasiimti ataskaitų asmenį. Kaltinimai D. S. dėl dokumentų realizavimo nereiškiami, o teismas, kaip tai yra numatyta Baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 1 dalyje, bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje.

2008-12-30 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1366 (Žin., 2008-12-31, Nr. 150-6099) „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“, buvo patvirtinti bazinių baudų ir nuobaudų dydžiai, kurie yra tapatūs MGL dydžiui (LR Socialinės paramos išmokų apskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 1 ir 2 d.). Nuo 2009-01-01 ir visą šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų periodą bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 130 Lt, kas atitinka 37,66 Eur.

2011-06-21, tai yra tuo laikotarpiu, kai buvo daromos nusikalstamos veikos, Baudžiamasis kodeksas buvo papildytas 68-2 straipsniu, Nr. XI-1472, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3959 (2011-07-05), reglamentuojančiu baudžiamosios poveikio priemonės - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, skyrimo pagrindus bei sąlygas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.

Nusikalstamas veikas kaltinamosios B. T. ir J. T. padarė atlikdamos savo darbo funkcijas: B. T. turėjo turto vertintojo kvalifikaciją, o J. T. – turto vertintojo asistento kvalifikaciją. Šiuo metu B. T. turi galiojančias nekilnojamojo turto vertintojo, kilnojamojo turto vertintojo, taip pat verslo vertintojo asistento kvalifikacijas. J. T. šiuo metu turi nekilnojamojo turto vertintojo asistento, kilnojamojo turto vertintojo asistento bei verslo vertintojo kvalifikacijas. D. S. iki šiol nebuvo suteikta jokia turto vertintojo kvalifikacija, jai 2009-12-18 buvo suteikta tik verslo vertintojo asistento kvalifikaciją, kurią vienintelę ji ir turi ii šiol (viešai skelbiami duomenys tinklapyje www.avnt.lt.).

Kaltinamosios B. T. ir J. T., piktnaudžiaudamos valstybės joms suteiktais įgaliojimais, t.y. suteiktomis atitinkamomis nekilnojamojo turto vertintojų kvalifikacijomis, nesilaikydamos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nepriklausomumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise principų, beveik du metus darė nusikalstamas veikas. Šios veikos turėjo išties reikšmingas pasekmes net kelių kredito įstaigų finansiniam stabilumui.

Tai vertinant, teismas kaltinamosioms J. T. ir B. T. skiria baudžiamojo poveikio priemonę - teisės užsiimti nekilnojamojo turto vertinimo veikla, atėmimą.

D. S., nors ir padarė tas pačias nusikalstamas veikas, tačiau ji nei nusikalstamų veikų darymo metu, nei šiuo metu neturėjo ir neturi jokių nekilnojamojo turto vertintojo kompetencijų bei kvalifikacijų, taigi ji nelaikytina subjektu, kuriam galima būtų taikyti minėtą 68-2 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą. Minėta, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama asmeniui, kuris nusikalsta darbinės ar profesinės veiklos srityje, kas šiuo atveju reiškia, kad D. S. tokia baudžiamojo poveikio priemonė galėtų būti skiriama tuomet, jei ji vertinimo ataskaitas klastotų turėdama įgaliojimus jas rengti, tai yra, jei ji turėtų kurią nors iš turto vertintojo kvalifikaciją. Tokių kvalifikacijų ji neįgijo iki šiol.

Baudžiamojo kodekso 68-2 str. 2 d. numatyta, kad teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamosioms ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama dviejų metų laikotarpiui.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

pripažinti B. T. kalta padarius 44 (keturiasdešimt keturias) nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir už kiekvieną iš 21 nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2010-07-09 iki 2011-04-08, taikant 2000-09-26 Įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją, skirti po 50 MGL, tai yra po 1883 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt trys eurai) baudą;

už kiekvieną iš 23 nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2011-09-29 iki 2012-04-17, taikant 2011-04-21 Įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, skirti po 250 MGL, tai yra po 9415 Eur (devyni tūkstančiai keturi šimtai penkiolika eurai ) baudą.

Subendrinti už kiekvieną veiką paskirtąsias bausmes, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti B. T. galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL, tai yra 15 064 Eur (penkiolika tūkstančių ir šešiasdešimt keturi eurai) baudą. (Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d.)

Į atliktą bausmę B. T. įskaityti jos laikinojo sulaikymo trukmę – vieną dieną (2012-12-12), kas atitinka 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad neatliktoji bausmės dalis B. T. yra 398 MGL, tai yra 14 988,68 Eur (keturiolika tūkstančių devyni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai ir 68 centai) bauda.

Skirti B. T. baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, atimant jai teisę du metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo užsiimti nekilnojamojo turto vertintojo veikla. (Baudžiamojo kodekso 68-2 str.)

Pripažinti J. T. kalta padarius 44 (keturiasdešimt keturias) nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir už kiekvieną iš 21 nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2010-07-09 iki 2011-04-08, taikant 2000-09-26 Įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją skirti po 50 MGL, tai yra po 1883 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt trys eurai) baudą;

už kiekvieną iš 23 nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2011-09-29 iki 2012-04-17, taikant 2011-04-21 Įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, skirti po 250 MGL, tai yra po 9415 Eur (devyni tūkstančiai keturi šimtai penkiolika eurai ) baudą.

Subendrinti už kiekvieną veiką paskirtąsias bausmes, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti J. T. galutinę subendrintą bausmę – 350 MGL, tai yra 13 181 Eur (trylika tūkstančių vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras) baudą. (Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d.)

Skirti J. T. baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, atimant jai teisę du metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo užsiimti nekilnojamojo turto vertintojo veikla. (Baudžiamojo kodekso 68-2 str.)

Pripažinti D. S. kalta padarius 44 (keturiasdešimt keturias) nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir už kiekvieną iš 21 nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2010-07-09 iki 2011-04-08, taikant 2000-09-26 Įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją skirti po 50 MGL, tai yra po 1883 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt trys eurai) baudą;

už kiekvieną iš 23 nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2011-09-29 iki 2012-04-17, taikant 2011-04-21 Įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, skirti po 250 MGL, tai yra po 9415 Eur (devyni tūkstančiai keturi šimtai penkiolika eurai ) baudą.

Subendrinti už kiekvieną veiką paskirtąsias bausmes, jas iš dalies sudedant, ir nustatyti D. S. galutinę subendrintą bausmę – 350 MGL, tai yra 13 181 Eur (trylika tūkstančių vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas euras) baudą. (Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d.)

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones J. T., D. S. ir B. T. palikti rašytinius pasižadėjimus neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.

Dokumentus, rastus ir paimtus kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, saugomus 9 segtuvuose (viso susiūti ir sunumeruoti 407 lapai), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.