Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalies, kuria B. T. pripažinta kalta dėl keturiasdešimt keturių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kiekvienos iš dvidešimt vienos nusikalstamos veikos, padarytos nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., taikant 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, skiriant po 50 MGL dydžio (1883 Eur) baudą, dėl kiekvienos iš dvidešimt trijų nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. balandžio 17 d., taikant 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, skiriant po 250 MGL dydžio (9415 Eur) baudą.

Paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir B. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Į paskirtą bausmę įskaityta B. T. laikinojo sulaikymo trukmė – viena diena (2012 m. gruodžio 12 d.), tai atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir nustatyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 398 MGL dydžio (14 988,68 Eur) bauda.

B. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, atimant jai teisę dvejus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo užsiimti nekilnojamojo turto vertintojo veikla (BK 68² straipsnis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

B. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su J. T. ir D. S., nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. suklastojo keturiasdešimt keturis dokumentus, t. y. B. T. vadovaujamos įmonės UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kuri teikė, be kita ko, nekilnojamojo turto vertinimo paslaugas, (duomenys neskelbtini) biuro patalpose (duomenys neskelbtini), turto vertintojo asistente dirbusi J. T., susitarusi su įvairių įmonių, kaip turto vertinimo užsakovių, vardu veikusiais asmenimis dėl žemės sklypų vertinimo žymiai didesne kaina, nei jie buvo verti, šiems teikiant žemės sklypų vertinimui reikalingus dokumentus, kartu su UAB „A“ verslo vertintojo asistente dirbusia D. S. bei vienintele tuo metu turto vertintojo kvalifikaciją turėjusia UAB „A“ direktore B. T. bendromis pastangomis parengė iš viso keturiasdešimt keturias nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kuriose buvo nurodytos žinomai neteisingos – daug kartų didesnės nei tuo metu rinkoje dominavusios – žemės sklypų rinkos vertės, nustatytos tiek masinio, tiek ir individualaus žemės sklypų vertinimo metu. J. T. ir B. T. parengtas vertinimo ataskaitas pasirašydavo, B. T. jas patvirtindavo UAB „A“ antspaudu, po to J. T. jas perduodavo minėtiems įmonių užsakovių vardu veikusiems asmenims. Taip B. T. kartu su J. T. ir D. S. sukūrė, o J. T. realizavo keturiasdešimt keturis žinomai suklastotus, t. y. melagingo turinio, dokumentus – nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas:

1.1. 2010 m. liepos 9 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/07/09-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 365 000 Lt (684 951 Eur), nors 2010 m. liepos 9 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 74 000 Lt (21 432 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 28 ir Nr. 34);

1.2. 2010 m. liepos 9 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/07/09-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 415 000 Lt (699 432 Eur), nors 2010 m. liepos 9 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 73 700 Lt (21 345 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 27 ir 31);

1.3. 2010 m. rugpjūčio 3 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/08/03-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 396 000 Lt (396 490 Eur), nors 2010 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 47 308 Lt (13 701 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 26 ir 33);

1.4. 2010 m. rugsėjo 20 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/20-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 082 200 Lt (313 427 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė yra 15 500 Lt (4489 Eur);

1.5. 2010 m. rugsėjo 20 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/20-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 962 000 Lt (568 234 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 21 895 Lt (6341 Eur);

1.6. 2010 m. rugsėjo 20 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/20-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 306 000 Lt (378 244 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 13 400 Lt (3881 Eur);

1.7. 2010 m. rugsėjo 29 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/29-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 015 000 Lt (293 964 Eur), nors VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 11 000 Lt (3186 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 24);

1.8. 2010 m. rugsėjo 29 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/29-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 060 000 Lt (306 997 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 29 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 400 Lt (3012 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 43);

1.9. 2010 m. rugsėjo 28 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/28-04, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 002 000 Lt (290 199 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 900 Lt (3157 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 23);

1.10. 2010 m. spalio 1 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/10/01-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 113 000 Lt (322 347 Eur), nors 2010 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 900 Lt (3157 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 42);

1.11. 2010 m. lapkričio 16 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/11/16-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 563 000 Lt (452 676 Eur), nors 2010 m. lapkričio 16 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 76 525 Lt (22 163 Eur);

1.12. 2010 m. lapkričio 9 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/11/09-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 241 000 Lt (649 038 Eur), nors 2010 m. lapkričio 9 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 83 100 Lt (24 067 Eur);

1.13. 2010 m. gruodžio 10 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/10-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra ir rinkos vertė yra 589 000 Lt (170 586 Eur), nors 2010 m. gruodžio 10 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė yra 1600 Lt (463 Eur), o 2010 m. gruodžio 8 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 22 600 Lt (6545 Eur) (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą – Nr. 25);

1.14. 2010 m. gruodžio 10 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/10-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 260 000 Lt (364 921 Eur), nors 2010 m. gruodžio 8 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio sklypo vidutinė vertė 10 000 Lt (2896 Eur) (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą – Nr. 30);

1.15. 2010 m. gruodžio 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/07-04, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 429 000 Lt (703 487 Eur), nors 2010 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 25 200 Lt (7298 Eur);

1.16. 2010 m. gruodžio 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/07-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertės yra atitinkamai 1 057 000 Lt (306 128 Eur) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1 145 000 Lt (331 615 Eur) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nors 2010 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 76 700 Lt (22 214 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 39 200 Lt (11 353 Eur);

1.17. 2010 m. gruodžio 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/07-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 253 000 Lt (652 514 Eur), nors 2010 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 14 100 Lt (4084 Eur);

1.18. 2010 m. gruodžio 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/07-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 342 000 Lt (678 290 Eur), nors 2010 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 11 228 Lt (3252 Eur);

1.19. 2011 m. sausio 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/01/13-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 2 275 000 Lt (658 886 Eur), nors 2011 m. sausio 6 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 11 900 Lt (3446 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 19 600 Lt (5677 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 41);

1.20. 2011 m. sausio 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/02/07-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 2 028 000 Lt (587 349 Eur), nors 2011 m. sausio 6 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 16 900 Lt (4895 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 13 052 Lt (3780 Eur) (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą – Nr. 39);

1.21. 2011 m. balandžio 8 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/04/08-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 1 008 000 Lt (291 937 Eur), nors 2011 m. balandžio 8 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 5100 Lt (1477 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 1700 Lt (492 Eur) (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą – Nr. 32);

1.22. 2011 m. rugsėjo 29 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/29-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 717 000 Lt (207 658 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 14 000 Lt (4055 Eur);

1.23. 2011 m. rugsėjo 26 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/26-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 005 000 Lt (291 068 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 26 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 900 Lt (3157 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 9);

1.24. 2011 m. rugsėjo 26 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/26-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 017 000 Lt (2 246 025 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 26 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 11 000 Lt (3186 Eur) (šis sklypas jau vertintas – Nr. 7);

1.25. 2011 m. rugsėjo 26 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/26-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 590 000 Lt (170 876 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 26 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 22 600 Lt (6545 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 1600 Lt (463 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 42);

1.26. 2011 m. rugsėjo 29 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/29-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 399 000 Lt (405 178 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 29 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 47 308 Lt (13 701 Eur) (šis sklypas buvo dar du kartus vertintas – Nr. 3 ir Nr. 33);

1.27. 2011 m. rugsėjo 30 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/30-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 417 000 Lt (700 012 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 30 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 73 700 Lt (21 345 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 2 ir Nr. 31);

1.28. 2011 m. rugsėjo 30 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/30-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 366 000 Lt (685 241 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 30 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 74 000 Lt (21 432 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 1 ir Nr. 34);

1.29. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-04, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 963 000 Lt (278 904 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 22 700 Lt (6574 Eur);

1.30. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-05, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 254 000 Lt (363 184 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 9500 Lt (2751 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 14);

1.31. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-06, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 419 000 Lt (700 591 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vertė 73 700 Lt (21 345 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas du kartus – Nr. 2 ir Nr. 27);

1.32. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 1 004 000 Lt (290 778 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 5100 Lt (1477 Eur), o žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 1700 Lt (492 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 21);

1.33. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 397 000 Lt (404 599 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 47 308 Lt (13 701 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas du kartus – Nr. 3 ir Nr. 26);

1.34. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 370 000 Lt (686 399 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 74 000 Lt (21 432 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 28);

1.35. 2012 m. kovo 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/07-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 500 000 Lt (434 430 Eur), nors 2012 m. kovo 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 17 400 Lt (5039 Eur);

1.36. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-05, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 565 000 Lt (163 635 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 3900 Lt (1130 Eur);

1.37. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-06, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 906 000 Lt (262 396 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 15 500 Lt (4489 Eur);

1.38. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 049 000 Lt (303 811 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 18 100 Lt (5242 Eur);

1.39. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-07, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 2 034 000 Lt (58 909 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 12 800 Lt (3707 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 21 952 Lt (6358 Eur) (šie sklypai jau buvo vertinti – Nr. 20);

1.40. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-04, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 603 000 Lt (174 641 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 4100 Lt (1187 Eur);

1.41. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-08, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 2 284 000 Lt (661 492 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 9100 Lt (2636 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 41 200 Lt (11 932 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 19);

1.42. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 122 000 Lt (324 954 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 900 Lt (3157 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 10);

1.43. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 064 000 Lt (308 156 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 9900 Lt (2867 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 8);

1.44. 2012 m. balandžio 17 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/04/12-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 213 000 Lt (640 929 Eur), nors 2012 m. balandžio 12 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 82 200 Lt (23 807 Eur).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu taip pat nuteistos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį J. T. ir D. S..

II. Bylos nagrinėjimas apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose

Nesutikdamos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. nuosprendžiu, B. T., J. T. ir D. S. apskundė jį apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis ir priimtas naujas nuosprendis:

1.45. J. T. ir D. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu išteisintos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip nepadariusios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

1.46. B. T. nuteista dėl keturiasdešimt keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kiekvienos iš dvidešimt vienos nusikalstamos veikos, padarytos nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., taikant 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją, skiriant po 50 MGL (po 1883 Eur) dydžio baudą; dėl kiekvienos iš dvidešimt trijų nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. balandžio 17 d., taikant 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, skiriant po 250 MGL (po 9415 Eur) dydžio baudą.

1.47. Paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė B. T. paskirta 350 MGL dydžio (13 181 Eur) bauda (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

1.48. Į atliktą bausmę B. T. įskaityta laikinojo sulaikymo trukmė – viena diena (2012 m. gruodžio 12 d.), tai atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir nustatyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 348 MGL dydžio (13 105,68 Eur) bauda.

1.49. B. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, atimant jai teisę dvejus metus po šio nuosprendžio įsiteisėjimo užsiimti nekilnojamojo turto vertintojo veikla (BK 682 straipsnis).

Nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, B. T. apskundė jį kasacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalis dėl B. T. nuteisimo pagal 300 straipsnio 1 dalį (už keturiasdešimt keturias nusikalstamas veikas) ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu B. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – ją išteisinti nepadarius veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsisakyti tenkinti skundo reikalavimą dėl B. T. išteisinimo, prašo pašalinti esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus dėl esminių faktinių kaltinimo aplinkybių keitimo teisme, kvalifikuoti jos veiksmus kaip vieną tęstinę veiką ir sumažinti paskirtą bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.50. Skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis spėjimais ir prielaidomis, netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nepašalinus prieštaravimų ir spėjimų, atmetus bei nevertinus faktinių duomenų, šalinančių baudžiamąją atsakomybę. Nuosprendis prieštarauja baudžiamojo proceso principams, yra padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus bei keičiant kaltinimą, teismo išvados neatitinka ištirtų įrodymų viseto, nėra pašalinti prieštaravimai ir prielaidos, todėl šis nuosprendis yra naikintinas kaip neteisėtas.

1.51. Nuosprendyje padaryti tokie esminių faktinių aplinkybių pakeitimai: a) be jokio motyvo iš kaltinimo B. T. yra pašalintos individualius jos veiksmus apibūdinančios aplinkybės; b) nuosprendyje yra nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikimas bendrininkų grupėje, nors kaltinamajame akte tokia bendrininkavimo forma nenurodyta; c) nuosprendyje kaip įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybe teigiama, kad B. T. turto vertinimo ataskaitose nurodė daug kartų didesnes „nei tuo metu rinkoje dominavusios žemės sklypų vertes“, kai kaltinamajame akte šių ataskaitų neteisingumas yra grindžiamas palyginimu su konkrečios dienos VĮ Registrų centro išraše nurodyta vidutine rinkos verte masinio vertinimo būdu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neteisėtai pasunkino B. T. teisinę padėtį.

1.52. Nuosprendyje atsisakius aprašyti individualiai kaltinančias aplinkybes, nurodžius naujus veikos požymius, pakeitus palyginamuosius požymius dėl esą netinkamos sklypų vertės konstatavimo, buvo pasunkinamas kaltinimas, pakeičiamas veikimo būdas, o tai turi įtakos veikos kvalifikavimui dėl ne pakartotinių, o vienos tęstinės veikos požymių konstatavimo, bei atitinkamai lemia sunkesnės bausmės skyrimą. Dėl šių naujų aplinkybių B. T. neturėjo galimybės duoti paaiškinimų, o gynyba – prireikus prašyti papildomų proceso veiksmų ir pateikti vertinimą baigiamosiose kalbose.

1.53. Apeliantė nuosekliai neigė bet kokį susitarimą su užsakovais ar juos atstovavusiais asmenimis dėl žemės sklypų verčių nustatymo ar nepagrįstai didelės ar mažos vertės. Šią aplinkybę neigė ir sukčiavimu įtariami asmenys, kurie panaudojo UAB „A“ parengtas turto vertinimo ataskaitas. Nuosprendyje nurodyta nauja esminė aplinkybė dėl paminėtų parodymų yra tikrovėje niekuo nepagrįsta prielaida, pagal kurią kaip bendrininkai atsakomybėn turėjo būti patraukti ir užsakovus atstovavę asmenys. Tačiau tai padaryta nebuvo, o taip pat nurodoma, kad B. T. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas šioje dalyje yra nutrauktas 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimu. Tai įrodo, kad byloje nebuvo gauta įrodymų apie jokius apeliantės veiksmus siekiant padėti kitiems asmenims apgaule užvaldyti kredito unijų turtą gaunant iš jų paskolas pateikus UAB „A“ atlikto turto vertinimo ataskaitas iš kaltinime išvardinto sąrašo. Minėtu nutarimu konstatuota ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė turėjo tyčią siekti nepagrįstai didinti vertintų sklypų vertę, kas iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas apie tiesioginės tyčios egzistavimą.

1.54. 2010 m. birželio 11 d. ir 2010 m. birželio 17 d. elektroniniai laiškai negali būti pripažinti įrodymais ir jais negalėjo būti grindžiamas skundžiamas nuosprendis, kadangi jie nepatenka į kaltinime apibrėžtą inkriminuotų veikų laikotarpį.

1.55. Byloje nėra nei vieno įrodymo, paneigiančio apeliantės, J. T. ir D. S. nurodytas aplinkybes apie jų faktiškai atliktų darbų apimtis vertinant kaltinime išvardintus žemės sklypus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal tuometinį teisinį reglamentavimą nebuvo sudarytas joks pagrindas J. T. ar D. S. inkriminuoti tiesioginės tyčios klastoti kaltinime išvardintas 44 vertinimo ataskaitas, skunde konstatuojama, jog ir apeliantė neturėjo jokios tyčios nurodyti nepagrįstai dideles inkriminuotų sklypų vertes. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad asmenys, gavę UAB „A“ parengtas vertinimo ataskaitas, kilus abejonėms dėl vertinimo teisingumo, galėjo vertinimą atmesti arba užsisakyti naują vertinimą.

1.56. Skundžiamas nuosprendis yra priimtas remiantis kaltinimui palankiais fragmentais, neištyrus visos jų visumos ir atmetant baudžiamąją atsakomybę šalinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo teisėjos surašyta inkriminuotų žemės sklypų verčių palyginamoji lentelė yra šališka ir klaidinanti, nes joje nepateikti duomenys iš VĮ Registrų centro apie panašių žemės sklypų tose pačiose vietovėse buvusių sandorių su artimomis UAB „A“ ataskaitose vertėmis kainas, nors teisės aktai nenumato draudimo tokius duomenis naudoti ir jais remtis. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) reguliavimo, nors šiame teisės akte nėra nei vienos normos ar taisyklės, draudžiančios remtis didžiausia ar mažiausia lyginamo privataus turto sandorių kaina ar bent rekomenduojančios susilaikyti nuo tokių duomenų panaudojimo.

1.57. Apeliantė nuo pat tyrimo pradžios su įtarimais nesutiko ir paaiškino, kad būtent ji priiminėjo sprendimus dėl UAB „A“ vertinamų žemės sklypų vertės remdamasi Turto vertinimo įstatymo ir Metodikos reikalavimais taip, kaip jie surašyti, taip pat vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis apie privalomo pobūdžio nustatytas verčių zonas ir tose teritorijose įvykusių privačių žemės sklypų sandorių kainas, kartu neturėjo jokio motyvo ir tikslo, jokio siekio nurodyti nepagrįstai padidintas vertes.

1.58. B. T. atžvilgiu konstatuotinas BK 2 straipsnio 6 dalyje numatyto draudimo pažeidimas dėl asmens baudimo už tą pačią veiką antrą kartą bei baudžiamosios teisės kaip išimtinės priemonės naudojimo. Visiškai neaišku, kodėl buvo pasirinktos konkrečios 44 vertinimo ataskaitos, nors per kaltinimo laikotarpį buvo atlikta žymiai daugiau nekilnojamo turto vertinimų ir dėl jų nėra kilusių jokių teisinių ginčų. Iki nuosprendžio priėmimo B. T. buvo pritaikyta drausminė atsakomybė už procedūrinius vertinimo proceso pažeidimus (dėl 10 vnt. turto vertinimo ataskaitų), kurie savo esme yra visiškai tapatūs pažeidimams, įrodinėjamiems ir likusių 34 ataskaitų atveju nagrinėjamoje byloje. Baudžiamosios teisės taikymas sprendžiant civilinius ginčus iš esmės pažeidžia kasacinio teismo praktiką dėl baudžiamosios teisės paskirties.

1.59. VĮ Registrų centro nurodomos vidutinės sklypų vertės visada yra mažesnės už realias rinkos kainas. Trakų rajonas yra netoli Vilniaus, vaizdingoje vietovėje, ten yra daug ežerų, todėl egzistuoja lūkesčiai dėl žemės brangimo ateityje, kas lemia, jog tikrosios sklypų vertės yra didelės. Pirmosios instancijos teisme apklausti specialistai nesirėmė palyginamaisiais faktiniais sandoriais su didelėmis pirkimo–pardavimo kainomis, nors teisės aktai nenustato lyginamųjų pavyzdžių atrankos kriterijų. Taip pat specialistai pripažino, kad neturėjo galimybės ir pareigos tikrinti šių galiojančių ir nenuginčytų sandorių esmės, kadangi tai yra VMI ir kitų institucijų kompetencija. Toks retrospektyvinis vertinimas FNTT užduočių kontekste buvo vienas svarbiausių veiksnių ir kriterijų, lėmusių išvadas nesivadovauti palyginamaisiais sandoriais.

1.60. Nors apeliantė ir nepripažįsta klastojimo ir net negalėjo atlikti nekilnojamo turto vertinimo ataskaitų intelektualaus klastojimo dėl tinkamos kvalifikacijos ir patirties neturėjimo, nuosprendyje aprašytos faktinės inkriminuotų veikų aplinkybės, remiantis skunde cituojama kasacinio teismo praktika, atitinka ne kelių pakartotinių, o vienos tęstinės nusikalstamos veikos požymius.

1.61. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nėra nustatytos esminės faktinės aplinkybės, sudarančios tiek objektyviąją, tiek ir subjektyviąją klastojimo nusikaltimo puses. Kasacinio teismo formuojama teismų praktika reikalauja laikytis principo, kad visos abejonės vertinamos išimtinai kaltinamojo naudai, todėl ir nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nėra surinkta pakankamai B. T. kaltės įrodymų. Skundžiamas nuosprendis yra naikintinas dėl esminio teisės į teisingą procesą bei gynybą suvaržymo ir esminio BPK 20 straipsnio pažeidimo, kurie lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą

Atsiliepimų į B. T. apeliacinį skundą negauta.

Iš naujo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėjant bylos dalį pagal B. T. apeliacinį skundą B. T. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal naujai apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, dėl kurių B. T. pripažinta kalta padariusi keturiasdešimt keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, eliminavus bendrininkavimą su J. T. ir D. S., kaip B. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ir dėl to švelninti paskirtas bausmės, o būtent: už kiekvieną iš dvidešimt vienos nusikalstamos veikos, padarytos nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., taikant 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, skirti po 40 MGL dydžio baudą, už kiekvieną iš dvidešimt trijų nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. balandžio 17 d., taikant 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, skiriant po 240 MGL dydžio. Subendrinti už kiekvieną veiką paskirtas bausmes jas iš dalies sudedant ir B. T. paskirti gaulinę subendrintą bausmę – 350 MGL dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl iš naujo nagrinėjamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš B. T. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi nėra padariusi jai inkriminuotų nusikaltimų.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik apeliacinio skundo reikalavimai, bet ir kasacinės instancijos teismo nurodymai. Pagal BPK 386 straipsnio 1 dalį, jei kasacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).

Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu B. T. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su J. T. ir D. S., suklastojo keturiasdešimt keturis dokumentus – nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje neįrodyta, jog vertintojos asistentės – J. T. ir D. S. galėjo daryti įtaką turto vertintojos B. T. išvadoms ir tai darė; asistentės neatliko jokių veiksmų, kurie liudytų, kad jos žinojo apie tai, jog išvados bus klastojamos; asistentės net ir norėdamos nebūtų galėjusios suvokti vertintojos išvadų ar daryti joms įtakos, nes šios išvados buvo surašomos nepateikiant skaičiavimų ir neargumentuojant parenkamų vertinamų objektų kriterijų. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu asistentes J. T. ir D. S. išteisino, nesant jų veiksmuose nusikaltimo sudėties požymių, taip pat konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą apie tarp visų trijų kaltinamųjų buvusį susitarimą veikti bendrai, siekiant neteisingai įvertinti nekilnojamojo turto objektus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs B. T. kasacinį skundą, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartyje pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs J. T. ir D. S. bei pašalinęs iš B. T. pareikšto kaltinimo bendrininkavimą su išteisintosiomis, nuosprendyje nenurodė teismo nustatytų B. T. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių, t. y. nenurodė įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių (veikos padarymo vietos, laiko, būdo, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje objektyvieji B. T. inkriminuoto dokumentų klastojimo požymiai buvo aprašyti būtent per bendrininkavimą su J. T. ir D. S., nurodant, jog neteisingas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas jos parengė bendromis pastangomis; be to, būtent J. T. buvo inkriminuotas įvairių įmonių vardu veikusiais asmenimis dėl žemės sklypų vertinimo žymiai didesne kaina, nei jie buvo verti. Reziumuodamas kasacinės instancijos teismas nurodė, kad, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pašalinus bendrininkavimo aplinkybę, iš esmės iš kaltinimo buvo eliminuoti tie J. T. ir D. S. atlikti veiksmai, kurie sudarė visoms trims (J. T., D. S., B. T.) inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, tačiau naujos B. T. įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybės nebuvo nustatytos.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalis, kuria J. T. ir D. S. išteisintos, kasacine tvarka nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi, o iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka perduota tik bylos dalis dėl B. T. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kurią (t. y. bylos dalį) nagrinėjant yra privalomi minėti kasacinės instancijos teismo nurodymai.

Susiklosčiusioje procesinėje situacijoje prokurorė, vadovaudamasi BPK 256 straipsniu (jame reglamentuojamas kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme), pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą pakeisti kaltinimą teisme. Prokurorė prašo pakeisti kaltinimą B. T. dėl dokumentų klastojimo, jį išdėstant taip: B. T. nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. sukalstojo keturiasdešimt keturis dokumentus, o būtent: B. T., būdama UAB „A“ vadove ir vienintele turto vertintojo kvalifikaciją turinčia šios bendrovės darbuotoja, nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. parengė iš viso keturiasdešimt keturias nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kuriose buvo nurodytos žinomai neteisingos – daug kartų didesnės nei tuo metu rinkoje dominavusios žemės sklypų rinkos vertės, nustatytos tiek masinio, tiek ir individualaus žemės sklypų vertinimo metu. B. T. parengtas vertinimo ataskaitas pasirašė ir patvirtino UAB „A“ antspaudu. Taip B. T. sukūrė keturiasdešimt keturis žinomai suklastotus, t. y. melagingo turinio dokumentus – nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas (prokurorės prašyme detaliai nurodytos visos keturiasdešimt keturios ataskaitos).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas, atsižvelgiant į jau aptartą susiklosčiusią procesinę situaciją ir kasacinės instancijos teismo nurodymus, inicijuoti B. T. pareikštame kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą iš esmės skirtingomis kilo būtent šios bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacine tvarka metu. Jeigu šio klausimo (kaltinimo keitimo) nebūtų iškėlusi prokurorė, jį vis tiek būtų iškėlęs apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas apeliacinę bylą. Taigi, aplinkybė, kad prokuratūra šioje byloje nebuvo pateikusi nei apeliacinio, nei kasacinio skundų, nelaikytina kliūtimi nagrinėjamu atveju prokurorei pateikti prašymą pakeisti kaltinimą teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010,2K-P-1/2014, Nr. 2K-19-1073/2018). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi pranešti kaltinamajam (nuteistajam, išteisintajam) ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pranešė apeliantei ir jos gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai, tačiau pastarieji nurodė, kad pertrauka nėra reikalinga. Pasiūlius B. T. išreikšti savo poziciją dėl pakeisto kaltinimo ir duoti parodymus, ji nurodė, kad kaltės nepripažįsta, jau yra davusi paaiškinimus, papildomai pasisakyti nepageidauja.

Iš prokurorės pakeisto, atsižvelgiant į minėtus kasacinės instancijos teismo nurodymus, kaltinimo matyti, kad iš B. T. pareikšto kaltinimo pašalintas bendrininkavimas su asistentėmis J. T. ir D. S., t. y. objektyvieji B. T. inkriminuoto dokumentų klastojimo požymiai aprašyti ne per bendrininkavimą su asistentėmis.

Atsižvelgiant į pakeisto kaltinimo turinį, tapo nebeaktualūs apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktais faktinių aplinkybių pakeitimais, apeliantės teigimu, pasunkinusiais jos teisinę padėtį; susiję su B. T. pozicija neigiant bet kokį susitarimą su užsakovais ar juos atstovavusiais asmenimis; taip pat susiję su J. T. ir D. S. veiksmų, kuriais prisidėta prie turto vertinimo ataskaitų rengimo, įvertinimu. Kaip matyti iš pakeisto kaltinimo turinio, B. T. kaltinama viena suklastojusi keturiasdešimt keturis dokumentus – turto vertinimo ataskaitas. Tiek bendrininkavimas su asistentėmis J. T. ir D. S., tiek apeliaciniame skunde akcentuojami B. T. susitarimai su užsakovais ar juos atstovavusiais asmenimis nepatenka į pakeisto kaltinimo apimtį.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Šio nusikaltimo objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas, o dalyku – dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu ar teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu.

Nagrinėjamu atveju B. T. kaltinama suklastojusi keturiasdešimt keturis dokumentus – turto vertinimo ataskaitas, kuriuose nurodė atitinkamų žemės sklypų žinomai neteisingas vertes, t. y. daug kartų didesnes nei atitinkamu metu rinkoje dominavusios žemės sklypų vertės.

Pažymėtina, kad aptariamo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas, kalbant apie tikro dokumento suklastojimą, laikomas baigtu suklastojus patį dokumentą, t. y. baigus visus tokiam suklastojimus būtinus veiksmus. Baudžiamajai atsakomybei už dokumento suklastojimą kilti nebūtina, kad suklastotas dokumentas pateiktų į teisinę apyvartą. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013, 2K-65-697/2020). Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia klastojantis dokumentą ir nori taip elgtis.

B. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010–2012 m. dirbo UAB „A“ direktore ir turto vertintoja. Pranešime apie įtarimą nurodytus žemės sklypų vertinimus tikrai atliko UAB „A“, nes pateikti vertinimo ataskaitų numeriai yra priskirti UAB „A“. Paruoštas vertinimo ataskaitas turėjo perskaityti, nes šioje bendrovėje ji yra vienintelė atestuota turto vertintoja. Apie atliktus turto vertinimus, kurie nurodomi pranešime apie įtarimą, paaiškino, kad kainų skirtumas, kai perkamas sklypas už 10 000 ar 20 000 Lt, o vėliau jį UAB „A“ įvertina 1 mln. ar 2 mln. Lt, susidaro atliekant vertinimą pagal jau sudarytus sandorius, t. y. pagal turimą ir vertinamą žemės sklypą, rajoną ir VĮ Registrų centro duomenų bazė „išmeta“ visus per metus sudarytus sandorius. Iš patektų sandorių sąrašo išrenkami sandoriai pagal zoną, kaip yra suskirstyta VĮ Registrų centro, kurie labiausiai panašūs pagal sandorio apimtį ir jų pagrindu paskaičiuojama, kokia yra vidutinė aro vertė. Pagal šią vertę ir apskaičiuojama, kokia yra vertinamo sklypo vertė. Įvertinti žemesne verte, nei gaunasi vidurkis, turto vertintojas negali. Jis tik gali pasirinkti iš VĮ Registrų centro pateikiamų sandorių sąrašo tam tikrus sandorius. Juos pasirenkant, taip pat vadovaujamasi logika, kad pasirenkami arčiau aro kainos vidurkio esantys sandoriai. Kiekvieną kartą visi sandoriai atspausdinami arba išsaugomi kompiuteryje. Jų atspausdintos kopijos nededamos į ataskaitą, nes šie duomenys nėra vieši, bet jie privalomai turi būti saugomi turto vertinimo bendrovėje. Vykdant vertinimą, yra privaloma turto apžiūra. Turto apžiūrą, kaip įprasta, vykdė UAB „A“ turto vertinimo asistentė D. S.. Po apžiūros yra kreipiamasi į VĮ Registrų centrą ir gaunami sandorių sąrašai. Remiantis tam tikromis metodikomis, kurios įvardytos turto vertinimo ataskaitose, atliekamas vertinimas ir paruošiama vertinimo ataskaita, kuri el. paštu pateikiama jai (B. T.) ir J. T.. Kai susipažįsta su vertinimo ataskaita, įsitikina, kad duomenys teisingi, o vertinimas atliktas vadovaujantis įstatymais ir metodikomis, ją atspausdina ir pasirašo. Visa atsakomybė dėl turto vertinimo tenka jai. Vienas ataskaitos egzempliorius pateikiamas klientui, o kitas lieka UAB „A“ (26 t., b. l. 143–145). Papildomai parodė, kad klientas, kuris kreipiasi į UAB „A“ privalo pateikti savo nuosavybės teises į vertintiną turtą patvirtinančius dokumentus ir išrašą iš VĮ Registro centro. Klientas ne visada nurodo, kokiu tikslu jam yra reikalinga turto vertinimo ataskaita, o ji, kaip turto vertintoja, parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nurodo kliento nurodytą turto vertinimo tikslą. Apie tai, kad jos rengtos turto vertinimo ataskaitos būdavo teikiamos kredito unijoms, jis sužinojo tik iš pranešimo apie įtarimą. Vertintiną nekilnojamąjį turtą galėjo apžiūrėti arba ji, arba D. S., tačiau vis tiek turto apžiūros akte pasirašydavo ji (B. T.). Po turto apžiūros ji priimdavo sprendimą, ar UAB „A“ gali parengti turto vertinimo ataskaitą. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas rengė ji pati, t. y. visus darbus nuo pradžios iki pabaigos atlikdavo, be to, tai galėjo daryti ir D. S., tačiau vertinimo ataskaitose tai neatsispindėdavo, kadangi ji yra vienintelė turto vertintoja bendrovėje. Tais atvejais, kai ataskaitų projektus rengdavo D. S., ji (B. T.) su minėtais dokumentais susipažindavo ir, jeigu neturėdavo pastabų, pasirašydavo. Rengiant turto vertinimo ataskaitas, visada buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta turto ir verslo vertinimo metodika ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymu. Kadangi UAB „A“ turto vertinimo paslaugas teikia nuo 1996 m., kiekvienos turto vertinimo ataskaitos rengimo aplinkybių, kaip ir klientų, neprisimena. Atkreipė dėmesį, kad pagal galiojančius tarptautinius vertinimo standartus turto vertinimo atskaitose nurodyto to paties turto vertė, kurią atliko skirtingi turto vertintojai, turintys tuo pačius vertinimui būtinus duomenis, galėjo skirtis 30 proc. Jeigu turėdavo skirtingus duomenis, to paties vertinamo turto vertė galėjo skirtis net iki 50 proc. (26 t., b. l. 174–177). Pateikus susipažinti su šiai bylai aktualiomis nekilnojamojo turto ataskaitomis, B. T. papildomai parodė, kad visose yra jos parašai (26 t., b. l. 182–191). Iš esmės analogiškus parodymus B. T. yra davusi ir paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu (27 t., b. l. 66–68), taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu (34 t., b. l. 58–60; 35 t., b. l. 124–127).

Iš šių B. T. parodymų matyti, kad būtent ji pasirašė (pati parengusi arba patikrinusi ir (ar) ištaisiusi kitų UAB „A“ darbuotojų parengtus ataskaitų projektus) visas kaltinime nurodytas turto vertinimo ataskaitas, kuriose nurodyti būtent jos atlikti atitinkamų žemės sklypų vertinimai. Ji yra vienintelė UAB „A“ bylai aktualiu laikotarpiu dirbanti atestuota turto vertintoja. Šias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat patvirtino išteisintosios J. T. ir D. S.. Tačiau, B. T. teigimu, ji nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kadangi ataskaitose pateikti vertinimai atlikti vadovaujantis šią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl yra teisingi, t. y. ji neklastojo šių ataskaitų, jose nurodydama žinomai neteisingas – daug kartų didesnes žemės sklypų vertes. Teisėjų kolegija nesutinka su šia B. T. pozicija.

Bylai aktualiu laikotarpiu nekilnojamojo turto objektų vertinimą reglamentavo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtina Turto vertinimo metodika, kuri taip pat galiojo iki 2012 m. gegužės 1 d. (toliau – ir Turto vertinimo metodika).

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo paskirtis buvo nustatyti turto ir verslo, nepaisant jų nuosavybės formos, vertinimo principus, vertės nustatymo metodus bei jų taikymą konkrečioms turtinių santykių sritims, turto ir verslo vertinimo būdus, turto ir verslo vertintojų veiklos pagrindus, teises, pareigas ir atsakomybę (1 straipsnis). Turto vertinimo metodika reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų, harmonizuotų pagal tarptautinę turto vertinimo sistemą turto ir verslo vertės nustatymo metodų parinkimą, taikymo tvarką ir procedūras, turto vertinimo dokumentų turinį (1 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekiant patikrinti kaltinime nurodytų turto vertinimo ataskaitų atitiktį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto vertinimo metodikos reikalavimams, Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus užduotimis Turto vertinimo priežiūros tarnyba buvo įpareigota atlikti tyrimą. Turto vertinimo priežiūros tarnyba (po reorganizavimo – Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba) (toliau – ir Tarnyba) nustatė, kad UAB „A“ kaltinime nurodytos ataskaitos parengtos nesilaikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktų ir Turto vertinimo metodikos 15, 17, 18, 26, 27, 31.1, 33, 77, 82, 83 ir 85 punktų reikalavimų. Pasak Tarnybos, nustatyti ataskaitų trūkumai, susiję su vertės nustatymo pagrindimo pateikimu ataskaitose, yra reikšmingi, nes turto vertės nustatymo pagrindimas yra vienas esminių vertinimo procedūros elementų. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos gali būti nustatymo turto vertė, 23 straipsnio 2 dalyje numatytas turto vertinimo ataskaitos turinys: ataskaitos surašymo data (5 punktas), vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai (8 punktas), turto vertės nustatymo pagrindimas (10 punktas). Turto vertinimo metodikos 15 punkte turto vertinimo procedūros pradžia, 17 punkte – techninės užduoties turinys, 18 punkte – vertinamo turto apžiūros tvarka, 26 punkte – palyginamosios vertės metodo esmė, 27 punkte – šio metodo taikymo tvarka, 31.1 papunktyje – laiko pataisos koeficientas, 33 punkte – vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikų bei skirtumų nurodymas turto vertinimo ataskaitoje, 82 punkte – turto vertės nustatymo pažymos turinys; 83 punkte – turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akto turinys; 85 punkte – normalios apimties ataskaitos pavyzdinė schema.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir UAB „B“ specialistai, taip pat įvykdę jiems pavestas užduotis, atliko kaltinime nurodytų žemės sklypų vertinimus ir pateikė retrospektyvinio vertinimo ataskaitas, kuriose nustatė atitinkamų žemės sklypų rinkos vertes. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl šių ataskaitų pagrįstumo. Pažymėtina, kad šios ataskaitos buvo patikrintos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri nustatė, kad jose yra tam tikrų netikslumų, tačiau jie neturi įtakos ataskaitų teisingumui ir jos atitinka teisės aktų reikalavimus.

Be abejo, byloje taip pat pateikti VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro išrašai-pažymėjimai, kuriuose yra nurodyta vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu. Kiti minėti VĮ Registro centro Vilniaus filialo ir UAB „B“ specialistų pateikti žemės sklypų vertinimai yra individualūs, kaip ir UAB „A“ turto vertinimo ataskaitos, t. y. pateikiant šių bendrovių ataskaitas buvo taikytas lyginamosios vertės metodas, kurio esmė – rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto ir jo analogo skirtumus.

Šioje byloje B. T. pareikštas kaltinimas grindžiamas tuo, kad jos parengtose keturiasdešimt keturiose turto vertinimo ataskaitose nustatyta žemės sklypų rinkos vertė buvo žinomai neteisinga, t. y. daug kartų didesnė nei tuo metu rinkoje dominavusios šių žemės sklypų rinkos vertės, nustatytos tiek masinio, tiek individualaus žemės sklypų vertinimų metu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad turto rinkos vertės nustatymas yra atitinkamu laiku rinkoje dominuojančios turto kainos apskaičiavimas, tam tikra prasme dokumentuotas objektyviosios tiesos (tikrovės) paieškotas A. Tam, kad turto rinkos vertė atitiktų tikrovę, t. y. būtų teisinga, teisės aktais yra reglamentuoti turto rinkos vertės nustatymo kriterijai, kurių privalo laikytis visi turto vertintojai. Minėti Turto vertinimo priežiūros tarnybos (po reorganizavimo – Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba) pateikti atsakymai parodo, kad B. T., parengdama ir pasirašydama kaltinimas nurodytas turto vertinimo ataskaitas, šių kriterijų nepaisė. Teisės aktuose nustatytų turto vertinimo kriterijų nepaisymas ir turto rinkos vertės nustatymas, kuris nesutampa su kito turto vertintojo nustatyta to paties turto rinkos verte, savaime nepagrindžia baudžiamosios atsakomybės už dokumento (turto vertinimo ataskaitos) suklastojimo. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį gali pasiekti tik žinomai neteisingos – daug kartų didesnės turto rinkos vertės nurodymas turto vertinimo ataskaitoje. Iš tiesų kaltinimas, kad B. T. parengtose turto vertinimo ataskaitose nurodytos žemės sklypų vertės yra žinomai neteisingos (t. y. žymiai skiriasi nuo tuo metu dominavusių rinkoje šių sklypų kainų), grindžiamas trijų skaičių palyginimu, t. y. B. T. parengtose turto vertinimo ataskaitose nurodytų verčių palyginimu su kitų turto vertintojų (VĮ Registrų centro ir UAB „B) tų pačių žemės sklypų nustatytomis vertėmis, taip pat VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose-pažymėjimuose nurodytomis šių sklypų vidutinėmis vertėmis, kurios nustatytos atliekant masinį turto vertinimą (be abejo, šis turto vertinimo metodas nėra tikslus, tačiau taikytinas kaip orientyras). Šiuos palyginamuosius duomenis pirmosios instancijos teismas pateikė lentelėje (35 t., b. l. 37–39). Minėta, kad tiek B. T., tiek VĮ Registro centro, tiek UAB „B“ turto vertintojai žemės sklypų vertinimus atliko taikydami lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą, kuris nagrinėjamu atveju buvo vienintelis patikimas žemės sklypų rinkos vertės apskaičiavimo metodas. Iš skundžiamame nuosprendyje pateiktos palyginimų lentelės matyti, kad skirtumas tarp žemės sklypų rinkos verčių, kurias vertinimo ataskaitose nustatė B. T., ir rinkos verčių, kurias nustatė VĮ Registrų centro ir UAB „B“ turto vertintojai, taip pat vidutinių verčių, nurodytų VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto išrašuose-pažymėjimuose, daugeliu atveju yra daug kartų didesnis. Pavyzdžiui, pagal B. T. vieno iš žemės sklypo vertė yra 2 365 000 Lt, o pagal kitų mintų turto vertintojų – 74 000 Lt. Kitas žemės sklypas: 2 415 000 Lt pagal B. T. ir atitinkamai 79 000 Lt pagal kitus turto vertintojus. Kiti žemės sklypai: 1 396 000 Lt ir 87 000 Lt, 1 082 200 Lt ir 58 000 Lt, 1 962 000 Lt ir 58 000 Lt, 1 306 000 Lt ir 42 000 Lt, t. t. Kaip matyti, nustatytų žemės sklypų verčių skirtumai yra labai dideli. Ši aplinkybė parodo, kad B. T. parengtose turto vertinimo ataskaitose nurodytos žemės sklypų vertės yra žinomai neteisingos. Be to, ši aplinkybė (labai dideli verčių skirtumai) patvirtina, kad B. T. parengė keturiasdešimt keturias turto vertinimo ataskaitas, jose nurodydama žinomai neteisingas žemės sklypų vertes, tokiu būdu jas suklastodama tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyti B. T. parengtų turto vertinimo ataskaitų neatitinkamai teisės aktų reikalavimams, ataskaitose nurodytos žemės sklypų turto vertės, kurios daug kartų yra didesnės nei kitų turto vertintojų nustatytos tų pačių žemės sklypų vertės, leidžia daryti išvadą, kad B. T. suvokė, jog surašė turto vertinimo ataskaitas, kuriose nurodė žinomai neteisingas žemės sklypų vertes, t. y. jas suklastojo, ir norėjo taip veikti.

Teisėjų kolegija sutinka su B. T. apklausų metu pateiktas teiginiais, kad to paties turto vertė, kurią nustato skirtingi turto vertintojai, gali skirtis. Pasak B. T., pagal galiojančius tarptautinius vertinimo standartus turto vertinimo atskaitose nurodyto to paties turto vertė, kurią atliko skirtingi turto vertintojai, turintys tuo pačius vertinimui būtinus duomenis, galėjo skirtis 30 proc. Jeigu turėdavo skirtingus duomenis, to paties vertinamo turto vertė galėjo skirtis net iki 50 proc. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju B. T. ir kitų turto vertintojų nustatytų tų pačių žemės sklypų verčių skirtumai keliolika kartų viršija jos nurodytą galimą paklaidą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad turto vertinimo ataskaita negali būti laikoma dokumentu BK 300 straipsnio prasme, nes tai yra tiesiog turto vertintojo nuomonė, kuri niekam nėra privaloma, todėl ir baudžiamoji atsakomybė nėra galima, pažymėtina, kad aptariamo nusikaltimo dalyku laikytinas dokumentas, kuris gali būti juridinių faktų įrodymu ar teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Atkreiptinas dėmesys, kad šis klausimas buvo keliamas ir pirmosios instancijos teisme. Skundžiamame nuosprendyje į šį klausimą išsamiai atsakyta, konstatuojant, kad turto vertinimo ataskaita yra teisiniams santykiams reikšmingo fakto liudijimas ir yra BK 300 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas. Teisėjų kolegija, neatkartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, su šia išvada visiškai sutinka. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kiekvienoje B. T. paruoštoje turto vertinimo atskaitoje nurodomas vertinimo tikslas – „nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę užstatui“, t. y. B. T. žinojo, kad šios ataskatos sukels ar gali sukelti teisiškai reikšmingus padarinius, klientams jas panaudojus teisinėje apyvartoje, o būtent, santykiuose, kuriems atsirasti reikalingas užstatas. Šios aplinkybės patvirtina B. T. padarytos veikos pavojingumą ir dėl veikos padarymo galinčius atsirasti žalingus padarinius B. T. ataskaitas panaudojus apyvartoje.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar B. T. veiksmai atitinka ne kelių pakartotinių, o vienos tęstinės veiklos požymius. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu B. T. veiksmų vertinimu. Pati B. T. duodama parodymus tvirtino, kad ji nepažinojo kaltinime nurodytų turto vertinimo ataskaitų užsakovų, nei su užsakovais, nei su užsakovams atstovaujančiais asmenimis nebuvo jokių susitarimų dėl žemės sklypų įvertinimo žymiai didesne verte. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu nustatyta, kad B. T. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė nebendrininkaudama su asistentėmis J. T. ir D. S., todėl akivaizdu, kad B. T. klastodama pirmą turto vertinimo ataskaitą dar neturėjo susiformavusio pradinio sumanymo ir dėl kitos turto vertinimo ataskaitos klastojimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje B. T. keturiasdešimt keturių turto vertinimo ataskaitų klastojimo atvejai pagrįstai inkriminuoti kaip atskiros veikos.

Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su keliamu klausimu, kodėl buvo pasirinktos keturiasdešimt keturios turto vertinimo ataskaitos, nors bylai aktualiu laikotarpiu buvo atlikta žymiai daugiau nekilnojamojo turto vertinimų, dėl jų nėra kilusių teisinių ginčų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas. Nagrinėjamu atveju prokuratūra nusprendė tirti ir perduoti teismui tik keturiasdešimt keturis turto vertinimo ataskaitų klastojimo atvejus, kuriuos pirmosios instancijos teismas ir nagrinėjo. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad B. T. negali būti baudžiama du kartus už tą pačią veiką, nes jai buvo taikyta drausminė atsakomybė dėl jos parengtų dešimties turto vertinimo ataskaitų, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju B. T. patraukta baudžiamojon atsakomybėn už turto vertinimo ataskaitų suklastojimą, o drausminė atsakomybė jai taikyta ne už ataskaitų suklastojimą, o už turto vertinimo ataskaitų parengimą nesilaikant Turto ir verslo pagrindų įstatymo ir Turto vertinimo metodikos reikalavimų. Taigi, drausminė atsakomybė B. T. buvo taikoma ne už turto vertinimo ataskaitose nustatytą žinomai neteisingą žemės sklypų rinkos vertę. Tai matyti iš Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimo (34 t., b. l. 67–86). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kurioje aiškinamas dvigubo nubaudimo draudimo (lot. non bis in idem) principas, asmens patraukimas drausminėn atsakomybėn neužkerta galimybės tam asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę, ir atvirkščiai – bausmės skyrimas pagal BK nėra kliūtis realizuoti drausminę atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-628/2019, 15, 16 punktai ir šiuose punktuose nurodyta kasacinio teismo bei Europos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad B. T. nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. suklastojo keturiasdešimt keturis dokumentus, o būtent: B. T., būdama UAB „A“ vadove ir vienintele turto vertintojo kvalifikaciją turinčia šios bendrovės darbuotoja, nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. parengė iš viso keturiasdešimt keturias nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kuriose buvo nurodytos žinomai neteisingos – daug kartų didesnės nei tuo metu rinkoje dominavusios žemės sklypų rinkos vertės, nustatytos tiek masinio, tiek ir individualaus žemės sklypų vertinimo metu. B. T. parengtas vertinimo ataskaitas pasirašė ir patvirtino UAB „A“ antspaudu. Taip B. T. sukūrė keturiasdešimt keturis žinomai suklastotus, t. y. melagingo turinio dokumentus – nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas:

1.62. 2010 m. liepos 9 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/07/09-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 365 000 Lt (684 951 Eur), nors 2010 m. liepos 9 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 74 000 Lt (21 432 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 28 ir Nr. 34);

1.63. 2010 m. liepos 9 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/07/09-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 415 000 Lt (699 432 Eur), nors 2010 m. liepos 9 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 73 700 Lt (21 345 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 27 ir 31);

1.64. 2010 m. rugpjūčio 3 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/08/03-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 396 000 Lt (396 490 Eur), nors 2010 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 47 308 Lt (13 701 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 26 ir 33);

1.65. 2010 m. rugsėjo 20 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/20-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 082 200 Lt (313 427 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė yra 15 500 Lt (4489 Eur);

1.66. 2010 m. rugsėjo 20 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/20-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 962 000 Lt (568 234 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 21 895 Lt (6341 Eur);

1.67. 2010 m. rugsėjo 20 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/20-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 306 000 Lt (378 244 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 20 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 13 400 Lt (3881 Eur);

1.68. 2010 m. rugsėjo 29 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/29-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 015 000 Lt (293 964 Eur), nors VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 11 000 Lt (3186 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 24);

1.69. 2010 m. rugsėjo 29 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/29-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 060 000 Lt (306 997 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 29 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 400 Lt (3012 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 43);

1.70. 2010 m. rugsėjo 28 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/09/28-04, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 002 000 Lt (290 199 Eur), nors 2010 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 900 Lt (3157 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 23);

1.71. 2010 m. spalio 1 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/10/01-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 113 000 Lt (322 347 Eur), nors 2010 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 900 Lt (3157 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 42);

1.72. 2010 m. lapkričio 16 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/11/16-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 563 000 Lt (452 676 Eur), nors 2010 m. lapkričio 16 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 76 525 Lt (22 163 Eur);

1.73. 2010 m. lapkričio 9 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/11/09-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 241 000 Lt (649 038 Eur), nors 2010 m. lapkričio 9 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 83 100 Lt (24 067 Eur);

1.74. 2010 m. gruodžio 10 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/10-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra ir rinkos vertė yra 589 000 Lt (170 586 Eur), nors 2010 m. gruodžio 10 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė yra 1600 Lt (463 Eur), o 2010 m. gruodžio 8 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 22 600 Lt (6545 Eur) (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą – Nr. 25);

1.75. 2010 m. gruodžio 10 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/10-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 260 000 Lt (364 921 Eur), nors 2010 m. gruodžio 8 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio sklypo vidutinė vertė 10 000 Lt (2896 Eur) (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą – Nr. 30);

1.76. 2010 m. gruodžio 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/07-04, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 429 000 Lt (703 487 Eur), nors 2010 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 25 200 Lt (7298 Eur);

1.77. 2010 m. gruodžio 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/07-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertės yra atitinkamai 1 057 000 Lt (306 128 Eur) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1 145 000 Lt (331 615 Eur) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nors 2010 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 76 700 Lt (22 214 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 39 200 Lt (11 353 Eur);

1.78. 2010 m. gruodžio 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/07-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 253 000 Lt (652 514 Eur), nors 2010 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 14 100 Lt (4084 Eur);

1.79. 2010 m. gruodžio 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2010/12/07-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 342 000 Lt (678 290 Eur), nors 2010 m. gruodžio 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 11 228 Lt (3252 Eur);

1.80. 2011 m. sausio 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/01/13-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 2 275 000 Lt (658 886 Eur), nors 2011 m. sausio 6 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 11 900 Lt (3446 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 19 600 Lt (5677 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 41);

1.81. 2011 m. sausio 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/02/07-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 2 028 000 Lt (587 349 Eur), nors 2011 m. sausio 6 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 16 900 Lt (4895 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 13 052 Lt (3780 Eur) (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą – Nr. 39);

1.82. 2011 m. balandžio 8 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/04/08-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 1 008 000 Lt (291 937 Eur), nors 2011 m. balandžio 8 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 5100 Lt (1477 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 1700 Lt (492 Eur) (šie sklypai buvo vertinti dar vieną kartą – Nr. 32);

1.83. 2011 m. rugsėjo 29 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/29-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 717 000 Lt (207 658 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 14 000 Lt (4055 Eur);

1.84. 2011 m. rugsėjo 26 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/26-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 005 000 Lt (291 068 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 26 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 900 Lt (3157 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 9);

1.85. 2011 m. rugsėjo 26 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/26-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 017 000 Lt (2 246 025 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 26 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 11 000 Lt (3186 Eur) (šis sklypas jau vertintas – Nr. 7);

1.86. 2011 m. rugsėjo 26 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/26-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 590 000 Lt (170 876 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 26 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 22 600 Lt (6545 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 1600 Lt (463 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar vieną kartą – Nr. 42);

1.87. 2011 m. rugsėjo 29 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/29-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 399 000 Lt (405 178 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 29 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 47 308 Lt (13 701 Eur) (šis sklypas buvo dar du kartus vertintas – Nr. 3 ir Nr. 33);

1.88. 2011 m. rugsėjo 30 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/30-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 417 000 Lt (700 012 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 30 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 73 700 Lt (21 345 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 2 ir Nr. 31);

1.89. 2011 m. rugsėjo 30 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2011/09/30-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 366 000 Lt (685 241 Eur), nors 2011 m. rugsėjo 30 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 74 000 Lt (21 432 Eur) (šis sklypas buvo vertintas dar du kartus – Nr. 1 ir Nr. 34);

1.90. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-04, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 963 000 Lt (278 904 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 22 700 Lt (6574 Eur);

1.91. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-05, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 254 000 Lt (363 184 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 9500 Lt (2751 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 14);

1.92. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-06, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 419 000 Lt (700 591 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vertė 73 700 Lt (21 345 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas du kartus – Nr. 2 ir Nr. 27);

1.93. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 1 004 000 Lt (290 778 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 5100 Lt (1477 Eur), o žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 1700 Lt (492 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 21);

1.94. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 397 000 Lt (404 599 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 47 308 Lt (13 701 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas du kartus – Nr. 3 ir Nr. 26);

1.95. 2012 m. vasario 13 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/02/13-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 370 000 Lt (686 399 Eur), nors 2012 m. vasario 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 74 000 Lt (21 432 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 28);

1.96. 2012 m. kovo 7 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/07-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 500 000 Lt (434 430 Eur), nors 2012 m. kovo 7 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 17 400 Lt (5039 Eur);

1.97. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-05, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 565 000 Lt (163 635 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 3900 Lt (1130 Eur);

1.98. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-06, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 906 000 Lt (262 396 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 15 500 Lt (4489 Eur);

1.99. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-02, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 049 000 Lt (303 811 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 18 100 Lt (5242 Eur);

1.100. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-07, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė yra 2 034 000 Lt (58 909 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 12 800 Lt (3707 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 21 952 Lt (6358 Eur) (šie sklypai jau buvo vertinti – Nr. 20);

1.101. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-04, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 603 000 Lt (174 641 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 4100 Lt (1187 Eur);

1.102. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-08, kurioje nurodė, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 2 284 000 Lt (661 492 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašuose – pažymėjimuose nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 9100 Lt (2636 Eur), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė 41 200 Lt (11 932 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 19);

1.103. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-03, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 122 000 Lt (324 954 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 10 900 Lt (3157 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 10);

1.104. 2012 m. kovo 27 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/03/27-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 064 000 Lt (308 156 Eur), nors 2012 m. kovo 27 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 9900 Lt (2867 Eur) (šis sklypas jau buvo vertintas – Nr. 8);

1.105. 2012 m. balandžio 17 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. TV2012/04/12-01, kurioje nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 213 000 Lt (640 929 Eur), nors 2012 m. balandžio 12 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime nurodyta, kad šio žemės sklypo vidutinė vertė 82 200 Lt (23 807 Eur).

Šie B. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje B. T. keturiasdešimt keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, įvykdė būtent šios nutarties 36 punkte nustatytomis aplinkybėmis, skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje nustatytos kitokios B. T. įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybės (t. y. per bendrininkavimą su J. T. ir D. S.), keistina, kartu šalinant pirmosios instancijos teismo nustatytą B. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikos padarytos bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat švelninant B. T. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtą individualią bausmę, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. įvertindamas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamosios B. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis, bendrininkavimo formą ir rūšį, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat atsakomybę lengvinančių nebuvimą, paskyrė B. T. už kiekvieną nusikalstamą veiką švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas lygų vidurkiui.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodyti motyvai dėl neteisingai paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, iš esmės tinkamai įvertino minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, išskyrus B. T. sunkinančią aplinkybę – veikų padarymą bendrininkų grupe. Teisėjų kolegijai pašalinus šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismo B. T. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta individuali bausmė mažintina, nustatant jos dydį, mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį. Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), galutinės subendrintos bausmės dydį nustatant, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymo laikotarpį, kaltės formą ir rūšį, B. T. asmenybę (neteista nei iki veikų padarymo, nei po jų padarymo, pensinio amžiaus).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti iš dalies nuteistosios B. T. apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl B. T. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, iš naujo nustatant B. T. veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, nurodytas šio nuosprendžio aprašomoje dalyje.

Pašalinti B. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikos padarytos bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

B. T. dėl kiekvienos iš dvidešimt vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarytos nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., taikant 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, paskirtą baudą sumažinti iki 40 MGL dydžio (1506,40 Eur), dėl kiekvienos iš dvidešimt trijų nusikalstamų veikų, padarytų nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. balandžio 17 d., taikant 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakciją, paskirtą baudą sumažinti iki 225 MGL dydžio (8473,50 Eur).

Šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir B. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 350 MGL dydžio (13 181 Eur) baudą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Į paskirtą bausmę įskaityti B. T. laikinojo sulaikymo trukmę – vieną dieną (2012 m. gruodžio 12 d.), tai atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir nustatyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 348 MGL dydžio (13 105,68 Eur) bauda.

Palikti nepakeistą kitą nuosprendžio dalį.

Ši nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.