Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-341-524/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-17
Bylos Nr.: e2A-341-524/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12505-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj, Vilija Valantienė, Erika Misiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „X“
Atsakovas: G. L.

Kategorijos

2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)

Civilinė byla Nr. e2A-341-524/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12505-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „X“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „X“ patikslintą ieškinį atsakovei G. L. dėl juridinio asmens dokumentų bei turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, ieškovės pusėje – M. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „X“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (kurį vėliau patikslino) atsakovei G. L., prašydama:

1) išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo:

1.1) monitorių DELL UltraSharp U2719D27;

1.2) siurblius robotus (2 vnt.) PR000107622 ROBOROCK S6 MAXV BLACK;

1.3) medžio pjovimo stakles MAKITA LS1018LN 00838186814;

1.4) diskinį pjūklą HS7611 1600 w 190 MM 008838185471;

1.5) centrinį siurblį ir visą papildomą siurblio įrangą, t. y. siurbimo agregatą AEG ZCV 870, 9 m ErgoGrip siurbimo žarną su antgalių rinkiniu, siurbimo žarnos pajungimo lizdo rėmelį (6 vnt.), šiukšlių semtuvėlį „VacPAN“ virtuvės baldų cokolyje arba priteisti kompensaciją už šį įrenginį įvertinus jo išmontavimo kaštus;

1.6) ieškovei priklausančius buhalterinės apskaitos dokumentus, tokius kaip pirminius bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus, visus kitus bendrovės dokumentus už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d;

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad nors ir ieškovės veikla nebėra vykdoma adresu (duomenys neskelbtini), bei bendrovės registruota buveinė šiai dienai yra (duomenys neskelbtini), tačiau buvusioje bendrovės buveinėje – atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name vis dar yra laikomi ir atsakovės negrąžinami visi ieškovės pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kiti dokumentai būtini įmonės veiklai vykdyti, o taip pat ir ieškovei priklausantis materialus turtas. Ieškovė 2023 m. lapkričio 28 d. išsiuntė pretenziją atsakovei dėl ieškovės dokumentų ir materialaus turto grąžinimo, tačiau atsakovė į pretenziją neatsakė. Atsakovė nėra susijusi su bendrovės turtu bei nėra nei bendrovės darbuotoja nei direktorė, ieškovės ir atsakovės nesieja jokie prievoliniai santykiai, atsakovė nesieja savo asmeninio turto su ieškovės turtu. Ieškovė prarado turtą ir buhalterinius apskaitos dokumentus dėl tos priežasties, jog atsakovė pareikalavo bendrovės akcininko M. L. išsikraustyti iš gyvenamojo namo. Atsakovė dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių valdo ieškovei priklausantį turtą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl egzistuoja visi vindikaciniam ieškiniui keliami reikalavimai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2023 m. sausio 3 d. ieškovės buveinė buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovės gyvenamojo namo adresu. Ieškovės veikla niekada nebuvo vykdoma atsakovei priklausančiame name. Dalyje prie ieškinio pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nurodytu laikotarpiu yra nurodytas kitas ieškovės adresas. Trečiasis asmuo M. L. 2021 m. liepos 27 d. išėjo iš atsakovės gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), gyventi atskirai, prieš tai pasiimdamas visus daiktus, kurių jam reikėjo. Trečiasis asmuo daugiau nei 1,5 metų nesugebėjo parašyti atsakovei žinutės, nurodydamas konkrečias dokumentų, kuriuos prašo grąžinti, vietas. Ieškovės atstovas tik 2023 m. lapkričio 28 d. atsiuntė atsakovei prašymą – pretenziją, kurioje prašė grąžinti ieškovei priklausantį turtą, taigi jau po to, kai kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu. Atsakovė 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė ieškovei išsamų ir motyvuotą atsakymą į pretenziją.

5. Atsiliepime į ieškinį teigė, jog ieškovė neįrodė visų vindikacinio ieškinio faktinio pagrindo aplinkybių. Ieškovė dėl vieno iš ieškinio reikalavimų (centrinio siurblio ir visos papildomos siurblio įrangos) reiškia ne vindikacinį ieškinį, o reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dokumentai, kaip prašomas išreikalauti objektas, iš viso egzistuoja natūra. Ieškovė nenurodė jokio dokumentų sąrašo ir netgi laikotarpio, kuriuo prašomi išreikalauti dokumentai buvo sudaryti. Neaišku, kokiu pagrindu atsakovės namuose galėtų būti visi ieškovės dokumentai, kai trečiasis asmuo M. L. jau nuo 2021 m. liepos 27 d. negyvena atsakovės namuose. Taip pat neaišku, kodėl ieškovė daugiau nei 2 metus nesiėmė jokių veiksmų, kad atsiimtų dokumentus. Prie ieškinio yra pridėti nuskanuoti originalūs ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kas patvirtina šio ieškinio reikalavimo nepagrįstumą – ieškovė prašo išreikalauti iš neva neteisėto atsakovės valdymo dokumentus, kuriuos turi pati. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2022 m. vasario 6 d. ieškovės direktoriumi buvo D. D. Taigi, nurodytu laikotarpiu atsakovės namų adresas negalėjo būti laikomas ieškovės buveine. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2022 m. vasario 6 d. ieškovė teigia įsigijusi visus ginčo daiktus, tačiau nei ieškovė, nei joks ieškovės įgaliotas ir teisę ją turintis atstovauti asmuo iki pradinio ieškinio pareiškimo nesikreipė į atsakovę dėl ieškovei priklausančių daiktų ir (ar) dokumentų grąžinimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė niekada nesiekė susigrąžinti jokių daiktų ar dokumentų, o siekė atsakovei iškelti bylą. Trečiasis asmuo M. L. nei karto neprašė grąžinti ieškovei priklausančius daiktus (buvo prašoma grąžinti tik įmonių dokumentus, nenurodant konkrečios jų buvimo vietos). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad didžiąją dalį daiktų trečiasis asmuo M. L. apmokėjo iš savo asmeninėje sąskaitoje buvusių lėšų. Į ieškovės ilgalaikio turto sąrašus M. L. nupirkti daiktai įtraukti nebuvo, o trumpalaikio turto sąrašas nėra pateiktas. Iš pateikto patikslinto ieškinio visiškai neaišku, kokiu pagrindu ieškovė save laiko prašomų daiktų savininke.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu patikslinto ieškinio netenkino ir priteisė atsakovei iš ieškovės 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidas bei grąžino ieškovei 275 Eur užstato dalį.

7. Teismas nurodė, kad iš ieškovės prašomų daiktų pas atsakovę, konstatuojant faktines aplinkybes, buvo rasti 2 aukšto vaikų kambaryje juodos spalvos monitoriai Dell Ultra Sharp U2719D, ant monitorių nugarėlės buvo gaminio identifikacinės lentelės, kuriose matoma gaminio pagaminimo data 2020 balandis (Apr 2020), vaiko kambaryje 2020 rugsėjis (Sep 2020). Namo katilinės patalpoje ant sienos buvo sumontuotas centrinis namo siurblys AEG (juodos ir raudonos spalvos) su žarna, žarnos antgaliais, siurblys prijungtas prie esančių dulkių siurbimo vamzdžių. Vizualiai apžiūrėjus siurblį, ant siurblio nebuvo gaminio identifikacinės lentelės. Name buvo 6 siurbimo žarnos pajungimo angos: garaže, virtuvėje, svetainėje, priepirtyje, 2 aukšto koridoriuje 2 vienetai. Virtuvės baldų spintelės apačioje (cokolyje) įrengta anga šiukšlių semtuvėliui. Nors ieškovė ir reiškė reikalavimą išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo monitorių Dell Ultra Sharp U2719D, jo nuosavybę ieškovė įrodinėjo monitoriaus DELL Ultrasharp U2719D 27 įsigijimo dokumentu, o būtent – PVM sąskaita faktūra, kurios įsigijimo data 2019 m. birželio 13 d., todėl laikytina, kad ieškovės prašomo monitoriaus DELL Ultrasharp U2719D 27 atsakovės valdyme natūroje nėra. Ieškovė prašo grąžinti centrinį siurblį ir visą papildomą siurblio įrangą arba priteisti kompensaciją už šį įrenginį įvertinus jo išmontavimo kaštus, tačiau ieškovė įrodinėdama, kad centrinis siurblys su visa papildoma siurblio įranga yra jos nuosavybė pateikė 2019 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą AIN0007273 1 315 Eur sumai, kurioje nurodoma, kad yra perkamas „įrenginys“ iš UAB „Aidora“, nenurodant šio įrenginio individualių požymių. Nors byloje yra pateiktas UAB „Aidora“ komercinis pasiūlymas įsigyti centrinį siurblį už 1 315 Eur, tačiau, teismo vertinimu, nesant įsigijimo dokumentų, kad ieškovės vardu buvo įsigytas būtent siurbimo agregatas AEG ZCV 870, o tik įrenginys, nėra pagrindo konstatuoti, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu atsakovės namuose rastas centrinis dulkių siurblys AEG, nesant kitų individualių, apibrėžtų požymių, yra ieškovės turtas, priklauso ieškovei ir yra natūroje pas atsakovę. Be to, ieškovė pateikė 2019 m. gegužės 7 d. ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktą Nr. 3, kuriame nurodoma, kad ilgalaikį turtą, kuris pirktas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIN0007273 numatoma naudoti iki 2024 m. gegužės 7 d., turto likvidacinė vertė 1 Eur. Taigi, ieškovė prašo išreikalauti turtą, kuris procesinio sprendimo priėmimo dieną yra menkavertis ir ieškovės apskaitoje turi būti likviduotas.

8. Teismas pažymėjo, kad teismas taip pat netenkina vindikacinio ieškinio dalies, kuriuo, be kita ko, prašoma išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo kitus daiktus, kadangi antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes atsakovės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), aukščiau nurodyti daiktai nebuvo rasti, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovė šių daiktų buvimo atsakovės dispozicijoje neįrodė. Be to, trečiasis asmuo nurodė, kad didžioji dalis daiktų siurbliai robotai (2 vnt.), medžio pjovimo staklės, diskinis pjūklas buvo pirkti iš trečiojo asmens M. L. piniginių lėšų, o vėliau ieškovė trečiajam asmeniui šias pinigines lėšas grąžindavo, tačiau ieškovė nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo aukščiau nurodytų daiktų laikyti ieškovės nuosavybe.

9. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo M. L. patvirtino, kad iš atsakovei priklausančių namų, esančių (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 27 d. išėjo savo noru ir valia, niekieno neverčiamas. Todėl trečiajam asmeniui ar ieškovei priklausančius daiktus kaip įgaliotas asmuo trečiasis asmuo M. L. galėjo su savimi pasiimti. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2022 m. vasario 10 d. ieškovės direktoriumi buvo D. D., tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovės atstovas direktorius D. D. po 2021 m. liepos 27 d., kreipėsi į atsakovę dėl kokių nors ieškovei priklausančių daiktų grąžinimo. Taigi, ieškovė neįrodė ir dar vienos iš vindikacinio ieškinio sąlygos, kad savininkas prarado teisę į daiktus be savo valios. Trečiasis asmuo M. L. nei karto iki kreipimosi į teismą dienos neprašė grąžinti ieškovei priklausančių daiktų (buvo prašoma grąžinti tik įmonių dokumentus, nenurodant konkrečios jų buvimo vietos).

10. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškovės ieškinys netenkinamas, ieškovei neįrodžius vindikacinio ieškinio sąlygų. Ieškovė sumokėjo 500 Eur dydžio užstatą už faktinių aplinkybių konstatavimą į teismo depozitinę sąskaitą, o faktinių aplinkybių konstatavimo suma šioje byloje sudaro 225,00 Eur (2 t., e. b. l. 138), todėl ieškovei grąžintina už faktinių aplinkybių konstatavimą permokėta suma 275,00 Eur dydžio suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė teikdama ieškinį siekė atgauti jai priklausantį turtą ir dokumentus, į kurių valdymą prarado teisę, kai iš ieškovės registracijos vietos išsikraustė M. L., kuris buvo ieškovės darbuotojas, ir šiuo adresu paliko ieškovei priklausantį turtą ir dokumentus. Nuo tada kai M. L. išsikraustė iš atsakovei priklausančių namų, t. y. nuo 2021 m. liepos 27 d., ieškovė negalėjo fiziškai disponuoti jai priklausančiu turtu ir dokumentais, o kai atsakovė VĮ Registrų centras (2022 m. liepos 1 d.) pateikė prašymą išregistruoti ieškovės buveinę, ieškovė ir teisiškai neteko galimybės valdyti jai priklausantį turtą ir dokumentus. Tarp atsakovės ir M. L. ilgą laiko vyko mediacijos procesas, todėl buvo tikimasi, jog išsisprendus jų asmeniniams klausimams bus paprasčiau susigrąžinti prarastą ieškovės turtą ir dokumentus ir todėl ieškovė ilgą laiką neinicijavo jokių procesų kuriais būtų siekiama atgauti jai priklausantį turtą. Nepasisekus mediacijos procesui bei M. L. nepavykus atgauti ieškovės turto ir dokumentų buvo pradėtas teisminis procesas.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovė neteisėtai yra užvaldžiusi ieškovei priklausantį kilnojamą turtą. Atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo valdyti ieškovei priklausantį turtą bei ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Ieškovės ir jos nesieja jokie prievoliniai santykiai ir ji nesieja savo asmeninio turto su ieškovės turtu. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė visus, šiai dienai, jos dispozicijoje esančius dokumentus patvirtinančius, jog ieškiniu prašomi grąžinti daiktai yra ieškovės nuosavybė. Byloje nėra pateikta įrodymų kurie paneigtų, jog ieškovė neteko ar kam nors perleido nuosavybės teisęs į šiuos daiktus. Ieškovė pateikė visus galimus turėti įrodymus kurie vienareikšmiškai patvirtina, jog prašomas išreikalauti turtas yra ieškovės nuosavybė, o tai, ar ieškovė atsiskaitė su trečiaisiais asmenimis už šį turtą (ar grąžino pinigus už apmokėjimą) šiai bylai yra neaktualus klausimas. Ieškovė privalo įrodyti, jog turtas yra jos nuosavybė, o ne tai, kad neturi įsiskolinimo už jį. Prieš kreipiantis į teismą buvo kreiptasi į atsakovę dėl turto grąžinimo, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas, o vien tai, kad ieškovės darbuotojui nutraukus asmeninius santykius su atsakove ir iš atsakovės namų išėjus savo noru, nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė savanoriškai atsisakė teisės į turtą. Šioje situacijoje esminis klausimas yra aplinkybė, jog daikto valdymas prarastas ne dėl savininko valios (pvz., savanoriško pardavimo, dovanojimo), o dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų nepriklausomų priežasčių. Tai suteikia pagrindą savininkui (ieškovei) ginti savo teises teisinėmis priemonėmis. Su ieškiniu buvo pateikti įrodymai, kuriais grindžiama aplinkybė, jog atsakovė šiuo metu valdo daiktus (turtą), taip pat antstolis atsakovės namuose užfiksavo siurbimo agregatą AEG ZCV 870 ir visą papildomą siurblio įrangą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovės patalpinto skelbimo, kuriuo buvo siekiama parduoti namą, nuotraukose buvo užfiksuoti ieškovei priklausantys kiti daiktai, kuriuos galima lengvai perkelti ar paslėpti – ką galimai atsakovė ir galėjo padaryti, kadangi iš anksto žinojo antstolio atvykimo datą.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė savo dispozicijoje neturi ir nežino apie dokumentus ar aplinkybes, kurie suteiktų teisėtą pagrindą atsakovei valdyti daiktus. Ieškovė pateikė visus duomenis dėl daiktų ir jų individualių požymių. Dėl ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, pažymėtina, jog ieškovė neturi galimybės aprašyti kiekvieną dokumentą ir tai būtų neįmanoma, kadangi nebuvo sudaryti priėmimo – perdavimo aktai, kuriu pagrindu būtų perduoti dokumentai. Skundžiamame sprendime teismas ieškovės turto buhalterinę vertę sutapatino su jo rinkos kaina. Nepaisant to, kad procesinio sprendimo priėmimo dienai ieškovės turtas apskaitoje yra (gali būti) bevertis, šis turtas turi rinkos kainą bei yra vertybė juridiniam asmeniui. Ieškovė neturi jokių dokumentų ar informacijos, kuri patvirtintų, jog bylos šalis gali sieti kokie nors prievoliniai santykiai. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog bylos šalis sieja faktiniai daiktų panaudos teisiniai santykiai (tuo patvirtinant, jog daiktai yra pas atsakovę), tačiau ieškovės pozicija yra tokia, jog atsakovei pateikus prašymą dėl ieškovės registruotos buveinės išregistravimo, visi santykiai tarp bylos šalių buvo nutraukti.

Atsiliepimas

15. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad

ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atsakovės gyvenamojo namo adresas buvo ne tik formalus ieškovės buveinės adresas, bet ir kad tuo adresu faktiškai buvo vykdoma bendrovės veikla. Tarp ieškovės ir atsakovės jokių sutartinių santykių dėl ieškovės daiktų ir dokumentų saugojimo nebuvo sudaryta. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, paneigiančių teismo išvadas dėl ieškovės nuosavybės teisės į centrinį siurblį ar dėl į monitorių. Ieškovė ignoruoja jai nepalankų oficialųjį rašytinį įrodymą – antstolio protokolą – ir jo pagrindu teismo nustatytas aplinkybes. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad prie skelbimo pridėtose nuotraukose matosi būtent prašomi išreikalauti daiktai ir tuo labiau jose nesimato jokių dokumentų. Nenustačius sąlygos, kad prašomus išreikalauti daiktus ir dokumentus valdo atsakovė, nėra ir sąlygos, kad atsakovė juos valdo neteisėtai. Atsakovė laikytina teisėta jos namuose esančių daiktų valdytoja. Ieškovė nenurodė jokių daiktų individualių požymių (identifikacinių numerių ir kt.), pagal kuriuos būtų galima juos identifikuoti, todėl ieškovės nurodomi daiktai negali būti vindikacinio ieškinio reikalavimo objektu. Dokumentai nelaikytini daiktais, kuriuos būtų galima išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo vindikaciniu ieškiniu. Prie ieškinio pridėti priedai patvirtina, kad ieškovė disponuoja savo buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriuos prašo išreikalauti iš atsakovės. Nepaisant ieškovės deklaratyvių teiginių, kad siurbimo įrenginys turi rinkos kainą ir yra vertybė ieškovei, pagal byloje esančius duomenis jis yra galutinai nusidėvėjęs ir ieškovės turėtų būti nurašytas. Ieškovė pati pripažįsta, kad bylos šalis siejo prievoliniai santykiai kurie, nutrūko atsakovei pateikus prašymą išregistruoti ieškovės buveinę iš jos gyvenamojo namo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė niekada nėra gavusi jokių piniginių lėšų iš ieškovės už naudojimąsi jos turtu, laikytina, kad tarp ieškovės ir atsakovės galėjo būti susiklostę faktiniai atsakovės turto (gyvenamojo namo ir jame esančių daiktų) panaudos teisiniai santykiai. Tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad M. L. ieškovei priklausančius daiktus laikė atsakovės gyvenamajame name, akivaizdu, kad jais faktiškai galėjo naudotis ir atsakovė. Tokiu atveju turėtų būti laikoma, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę faktiniai daiktų panaudos teisiniai santykiai, t. y. šalis siejo prievoliniai santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės UAB „X“ patikslintas ieškinys atsakovei G. L. dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo iš atsakovės neteisėto valdymo.

20. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ko pasėkoje skundžiamas sprendimas prieštarauja ne tik teisės normoms, bet ir faktinėms aplinkybėms. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkami aiškino ir taikė vindikacinio ieškinio sąlygas, dėl ko nepagrįstai atmetė ieškinį šiuo pagrindu. Nurodoma, jog ieškovė įrodė visas sąlygas keliamas vindikaciniam ieškiniui.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

23. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

24. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2025 m. vasario 12 d. pateikė prašymą prie civilinės bylos prijungti kartu su šiuo prašymu teikiamas ekrano vaizdo nuotraukas su atsakovės patalpintu skelbimu. Ieškovė nurodė, jog šie įrodymai patvirtina tai, kad atsakovė žinodama apie antstolio vizito datą galėjo paslėpti dalį daiktų – iš skelbime patalpintų fotonuotraukų matyti robotas siurblys ir dar vienas papildomas monitorius kurių antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo metu name nerado, tačiau jie taip pat buvo matyti ir ankstesniame skelbime, kuris buvo patalpintas internete dar iki šio teisminio proceso. Ieškovė pažymėjo, jog skelbimas patalpintas 2025 m. sausio 14 d., t. y. praėjus 12 dienų po apeliacinio skundo pateikimo dienos, todėl ieškovė šio įrodymo negalėjo pateikti ne tik pirmos instancijos teisme, bet ir su apeliaciniu skundu.

25. Atsakovė atsiliepimu į prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme prašo ieškovės prašymą atmesti. Nurodo, kad ieškovė prašyme nenurodė, kodėl ji laiko, kad prašymo priede – nuotraukoje užfiksuoti daiktai yra būtent tie daiktai, kurių ji reikalauja 2024 m. gegužės 27 d. patikslintu ieškiniu. Pažymi, kad prie prašymo pridėtoje nuotraukoje užfiksuoti daiktai – dulkių siurblys ir kompiuterio monitorius – nėra daiktai, kurių 2024 m. gegužės 27 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašo išreikalauti iš atsakovės. Nurodo, kad ieškovė nei viename iš savo procesinių dokumentų, nei teikdama žodinius paaiškinimus, nenurodė jokių prašomų išreikalauti daiktų individualių požymių (identifikacinių numerių ir kt.), pagal kuriuos būtų galima identifikuoti daiktus. Teigia, kad prie prašymo pridėtų nuotraukų prijungimas negali turėti jokios įrodomosios reikšmės byloje, be to, iš prie prašymo pridėtos nuotraukos negalima nustatyti jokių joje iš tolo matomų daiktų ne tik identifikacinių numerių, bet net ir modelių ar jų gamintojo – tokie duomenys nenurodyti ir prašyme, todėl šių įrodymų prijungimas būtų betikslis.

Žemesnės instancijos teismas

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės pateikti įrodymai yra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, be to, dėl jų šalys turėjo galimybę pasisakyti ir pasisakė, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai priimtini.

Faktinės bylos aplinkybės

27. Byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad trečiasis asmuo M. L. yra ieškovės UAB „X“ vienas iš akcininkų, taip pat atitinkamais skirtingais laikotarpiais buvo ieškovės direktoriumi, projektų vadovu. Ieškovės buveinė laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2023 m. sausio 3 d. buvo trečiojo asmens M. L. sutuoktinei – atsakovei G. L. nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo M. L. iš minėtų atsakovės namų išsikraustė 2021 m. liepos 27 d.

28. Atsakovė 2022 m. birželio 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kad išregistruoti ieškovės UAB „X“ buveinę iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovės buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini).

29. Byloje pateiktais duomenimis, atsakovės atstovas 2021 m. lapkričio 17 d. elektroniniu laišku trečiojo asmens M. L. atstovei nurodė, kad trečiajam asmeniui nurodžius galimas dokumentų vietas atsakovė jas peržiūrės ir rastus dokumentus atiduos trečiajam asmeniui, bei pasiūlė trečiajam asmeniui su atsakove susisiekti pačiam. Trečiasis asmuo 2023 m. gegužės 21 d. atsakovei sms žinute parašė „Suruošk įmonių dokumentus ir kietuosius diskus. Kai atvešiu vaikus, pasiimsiu“. Atsakovė į trečiojo asmens 2023 m. gegužės 21 d. užklausą atsakė: „dėl įmonių ar kažkokių kitų galimai tavo paliktų daiktų jau tau prieš 1,5 metų parašė advokatas. Parašyk, kur jie yra ir suderinsim laiką, nes net neįsivaizduoju apie ką tu kalbi. Kai rašei, kad tau reikia knygų, sudėjau į du maximos maišus ir tu knygas pasiėmei. O dabar rašai, kad tik parašyt“. Trečiasis asmuo 2023 m. birželio 2 d. kreipėsi į atsakovę elektroniniu paštu: „Labas, Giedre, noriu paprašyti, kad sekmadienio vakarui, kai atvešiu vaikus, suruoštum įmonių dokumentus, kad galėčiau juos pasiimti. Dokumentai yra komodoje, darbo kambaryje, katilinėje, gali būti ir garaže. Ten turi būti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dokumentai.“.

30. Ieškovė 2023 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (kurį vėliau patikslino) atsakovei prašydama išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo: monitorių DELL UltraSharp U2719D27; siurblius robotus (2 vnt.) PR000107622 ROBOROCK S6 MAXV BLACK; medžio pjovimo stakles MAKITA LS1018LN 00838186814; diskinį pjūklą HS7611 1600 w 190 MM 008838185471; centrinį siurblį ir visą papildomą siurblio įrangą, t. y. siurbimo agregatą AEG ZCV 870, 9 m ErgoGrip siurbimo žarną su antgalių rinkiniu, siurbimo žarnos pajungimo lizdo rėmelį (6 vnt.), šiukšlių semtuvėlį „VacPAN“ virtuvės baldų cokolyje arba priteisti kompensaciją už šį įrenginį įvertinus jo išmontavimo kaštus; ieškovei priklausančius buhalterinės apskaitos dokumentus, tokius kaip pirminius bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus, visus kitus bendrovės dokumentus už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d;

31. Ieškovė pateikė šiuos daiktų įsigijimo dokumentus: UAB „Topo grupė“ 2019 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą išrašytą ieškovei už monitorių DELL Ultrasharp U2719D 27 449,99 Eur sumai ir šios sąskaitos apmokėjimo kvitą, UAB „Kesko senukai Lithuania“ 2021 m. balandžio 2 d. kvitą patvirtinantį medžio pjovimo staklių MAKITA LS1018LN (349 Eur) ir diskinio pjūklo HS7611 1600 w, 190 mm (89,99 Eur) įsigijimą, UAB „Avitelos prekyba“ 2020 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą išrašytą už 2 vnt. PR000107622 ROBOROCK S6 MAXV BLACK 1 199,98 Eur sumai ir šios sąskaitos apmokėjimo kvitą bei UAB „Aidora“ 2019 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitą faktūrą išrašytą ieškovei už įrenginį 1 315 Eur sumai.

32. Ieškovė 2023 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu–pretenzija, kurioje prašoma grąžinti ieškovei priklausančius dokumentus ir daiktus. Atsakovė 2023 m. gruodžio 5 d. atsakė į 2023 m. lapkričio 28 d. ieškovės pretenziją, be kitų išdėstytų argumentų, nurodydama, kad jokie ieškovei priklausantys daiktai atsakovei niekada nebuvo perduoti saugoti ir atsakovė su pretenzija nesutinka.

33. Antstolio M. P. 2024 m. kovo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-24-20 nurodyta, jog antstolis 2024 m. kovo 12 d. vykdydamas faktinių aplinkybių konstatavimą, adresu (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių konstatavimo, kuriame taip pat dalyvavo atsakovė G. L. ir ieškovės UAB „X“ atstovas M. V., metu pamatė, kad: 1) namo katilinės patalpoje ant sienos buvo sumontuotas centrinis namo siurblys AEG (juodos ir raudonos spalvos) su žarna, žarnos antgaliais, siurblys prijungtas prie esančių dulkių siurbimo vamzdžių; vizualiai apžiūrėjus siurblį, ant siurblio nebuvo gaminio identifikacinės lentelės; 2) name buvo 6 siurbimo žarnos pajungimo angos: garaže, virtuvėje, svetainėje, priepirtyje, 2 aukšto koridoriuje 2 vnt.; 3) virtuvės baldų spintelės apačioje (cokolyje) įrengta anga šiukšlių semtuvėliui; 4) namo 1 aukšto darbo kambaryje ir 2 aukšto vaikų kambaryje buvo juodos spalvos monitoriai Dell Ultra Sharp U2719D, ant monitorių nugarėlės buvo gaminio identifikacinės lentelės, kuriose matoma gaminio pagaminimo data: darbo kambaryje esančio monitoriaus pagaminimo data 2020 balandis (Apr 2020), vaiko kambaryje 2020 rugsėjis (Sep 2020). Antstolis taip pat nurodė, kad paklausus atsakovės apie kitus teismo nutartyje nurodytus daiktus (siurblius robotus, medžio pjovimo stakles, diskinį pjūklą, buhalterinės apskaitos dokumentus) atsakovė atsakė, kad tokių daiktų name nėra ir kad apžiūrėjus namo patalpas, garažą, stalus, komodas, lentynas, name nerasti 2 vnt. siurblių robotų, medžio pjovimo staklės, diskinis pjūklas, buhalterinės apskaitos dokumentai.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

34. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta principinė asmens nuosavybės teisių apsaugos nuostata – savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija). Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Teismui sprendžiant dėl turto išreikalavimo pagal ieškovo vindikacinį reikalavimą lemiamą reikšmę turi nustatymas, kas yra tikrasis turto savininkas. Daiktinių teisės normų pagrindu turtas išreikalaujamas, kai jo savininkas nėra perleidęs nuosavybės teisių į tą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-378/2024).

36. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovė, pasinaudodama CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).

38. Be to, vindikacinis ieškinys suprantamas kaip nesutartinis nevaldančiojo daikto savininko reikalavimas faktiniam valdytojui grąžinti daiktą natūra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš šiam ieškiniui tenkinti būtinų nustatytinų sąlygų – neturi būti ginčijama praradusio daiktą savininko nuosavybės teisė, nes, esant ginčui dėl nuosavybės teisės, taikomi kiti gynimo būdai, pvz., nuosavybės teisės pripažinimas, nuginčijant kito subjekto nuosavybės teisės įgijimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011). Be kita ko, teisės mokslo doktrinoje taip pat yra akcentuojama, kad vindikacijos atveju savininkui gali būti grąžinamas tik individualiais požymiais apibrėžtas daiktas (Dambrauskaitė A. Sandorių negaliojimo teisinės pasekmės. Vilnius: Justitia, 2009, p. 315–316, žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-436-464/2024). Taip pat, teisės doktrinoje, aiškinant vindikaciją, išskirtini šie jos bruožai: 1) vindikacinis ieškinys yra ieškinys dėl priteisimo, reiškiamas, kai savininkas praranda valdymo teisę, t. y. kai jis nebevaldo daikto ir šis atsiduria pas kitą asmenį; 2) vindikacinio reikalavimo objektas gali būti tik pagal individualius požymius apibūdinami daiktai (arba jų dalys), kurie pareiškiant ieškinį egzistuoja natūra; 3) vindikacinio ieškinio faktinį pagrindą sudaro kelios grupės aplinkybių: aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo turimą ginčijamo daikto nuosavybės ar valdymo teisę; daikto valdymo teisės praradimą ir praradimo aplinkybes liudijantys faktai; aplinkybės, kurioms esant daiktą pradėjo valdyti atsakovas; aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovas ginčijamą daiktą valdo neteisėtai; aplinkybės, patvirtinančios, kad daiktas yra natūra; aplinkybės, rodančios, kad šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai; 4) teisę pareikšti vindikacinį ieškinį pagal CK 4.95 straipsnį turi faktiškai nevaldantis daikto savininkas ar teisėtas jo valdytojas (fizinis, juridinis asmuo); vindikacinis ieškinys nekilnojamojo daikto atveju gali būti reiškiamas tik kai savininkas praranda ir faktinio, ir teisinio valdymo galimybę, t. y. viešame registre kaip daikto savininkas nurodomas kitas asmuo; 5) tinkamas atsakovas pagal vindikacinį ieškinį yra asmuo, kuris neteisėtai valdo svetimą daiktą, t. y. faktiškai turi jį; neteisėtu valdytoju pripažįstamas ne tik asmuo, kuris pats neteisėtai užvaldė daiktą, pavyzdžiui, pavogė, pasisavino jį radęs ir panašiai, bet ir asmuo, kuris jį įsigijo iš kito asmens, neturinčio teisės jį parduoti; tokiu valdytoju pripažįstamas ir asmuo, kuris iš pradžių daiktą valdė teisėtu pagrindu, tačiau vėliau tas pagrindas išnyko; valdymo neteisėtumas yra objektyvus faktas ir jo buvimas ar nebuvimas nepriklauso nuo asmens kaltės (Valentinas Mikelėnas. Vindikacija ir jos taikymas. Justitia, 2005, Nr. 1 (55), p. 4).

39. Reiškiant vindikacinį ieškinį įrodinėjimo pareiga tenka daikto savininkui (CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-648-236/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010). Taigi ieškovė, reikšdama vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardytas ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes ir tenkinimo sąlygas. Sutiktina, jog aprašytos sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. kai netenkinama bent viena iš jų, tenkinti vindikacinį ieškinį nėra pagrindo.

40. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 2021 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 2021 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 2022 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

41. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016). Teismui konstatuojant reikšmingas bylai aplinkybes, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022).

42. Kasacinio teismo praktikoje įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010, 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

43. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019).

44. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmiausia, kaip minėta, vindikacinio ieškinio reikalavimo objektas gali būti tik pagal individualius požymius apibūdinami daiktai (arba jų dalys), kurie pareiškiant ieškinį egzistuoja natūra (CK 4.4 straipsnis).

45. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomų išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo daiktų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė byloje nei vieno iš daiktų individualių požymių nenurodė, t. y. nenurodė duomenų, kurie leistų visiškai individualiai atskirti šiuos daiktus nuo kitų tokios pat rūšies daiktų – pavyzdžiui, identifikacinių numerių, serijos numerių ir pan.

46. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomų išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo daiktų – medžio pjovimo staklių, diskinio pjūklo, ieškovės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad šie daiktai egzistuoja natūra ir kad juos valdo atsakovė. Priešingai – ieškovės paaiškinimai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad tokių daiktų pas atsakovę nėra. Šių aplinkybių nepaneigia ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai. Kita vertus, pačios ieškovės į bylą teikiami įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai, ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją aktas ir kt.), taip pat liudytojos, t. y. ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens atstovės, parodymai patvirtina, kad bent jau dalis prašomų iš atsakovės išreikalauti dokumentų yra ieškovės dispozicijoje.

47. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomų išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo daiktų – 2 vienetų robotų siurblių ir monitoriaus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ir šie daiktai egzistuoja natūra ir kad juos valdo atsakovė. Ieškovės paaiškinimai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad tokių daiktų pas atsakovę nėra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors ieškovė ir reiškė reikalavimą išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo monitorių Dell Ultra Sharp U2719D, jo nuosavybę ieškovė įrodinėjo PVM sąskaita faktūra, pagal kurią prekė įsigyta 2019 m. birželio 13 d. Tuo tarpu, antstolio pas atsakovę rastų monitorių Dell Ultra Sharp U2719D pagaminimo data 2020 balandis (Apr 2020) ir 2020 rugsėjis (Sep 2020). Vertinant tai, sutiktina, kad ieškovės prašomo monitoriaus DELL Ultrasharp U2719D 27 atsakovės valdyme natūroje nėra. Šių aplinkybių nepaneigia ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai ir pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismams teikiamos nuotraukos iš atsakovės gyvenamojo namo pardavimo skelbimo, kuriuose tolumoje matyti panašūs daiktai (robotai siurbliai, monitorius), tačiau iš kurių nesimato nei gamintojo, nei modelio, nei, tuo labiau, kitų duomenų, kurie leistų visiškai individualiai atskirti šiuos daiktus nuo kitų tokios pat rūšies daiktų – pavyzdžiui, identifikacinių numerių, serijos numerių ir pan. Taigi, sutiktina, jog nėra jokio pagrindo spręsti, kad skelbimo nuotraukose matosi būtent prašomi išreikalauti daiktai. Ieškovės ir trečiojo asmens teiginiai, kad atsakovė galimai 2 vienetus robotų siurblių ir monitorių antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes paslėpė yra tik jokiais byloje pateiktais įrodymais nepagrįsta prielaida.

48. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomo išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo daikto – centrinio siurblio ir visos papildomos siurblio įrangos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nustatyta, jog atsakovės namuose taip pat yra to paties gamintojo centrinis siurblys ir papildoma siurblio įranga, kaip prašo išreikalauti iš atsakovės ieškovė, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog ieškovė šį centrinį siurblį su papildoma įranga buvo įsigijusi, tuo labiau, kad ieškovė buvo įsigijusi būtent šį siurblį ir papildomą įrangą. Ieškovės teikiamoje UAB „Aidora“ PVM sąskaitoje faktūroje, kuri, anot ieškovės, turėtų patvirtinti, kad atsakovė įsigijo šiuos daiktus, nurodoma, kad ieškovė pirko įrenginį, tačiau nenurodant šio įrenginio individualių požymių – nei įrenginio tipo, nei gamintojo ar modelio, nei paskirties ar kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).

49. Ieškovės pateiktame 2019 m. gegužės 7 d. ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploataciją akte Nr. 3 taip pat nurodoma, kad ilgalaikį turtą – įrenginį, inventorinis Nr. 3, kuris pirktas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIN0007273, numatoma naudoti 2024 m. gegužės 7 d., turto likvidacinė vertė 1 Eur, tačiau taip pat nenurodant šio įrenginio individualių požymių – nei įrenginio tipo, nei gamintojo ar modelio, nei paskirties ar kt. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors byloje yra pateiktas UAB „Aidora“ komercinis pasiūlymas įsigyti centrinį siurblį už 1 315 Eur, tačiau nesant įsigijimo dokumentų, kad ieškovės vardu buvo įsigytas būtent siurbimo agregatas AEG ZCV 870, o tik įrenginys, nėra pagrindo konstatuoti, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu atsakovės namuose rastas centrinis dulkių siurblys AEG, nesant kitų individualių, apibrėžtų požymių, yra ieškovės turtas, priklauso ieškovei ir yra natūroje pas atsakovę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šių išvadų nepaneigia ir tai, jog sutampa komerciniame pasiūlyme ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta kaina. Pažymėtina ir tai, jog iš komercinio pasiūlymo matyti, jog jis adresuotas asmeniškai fiziniam asmeniui ir prekė pristatoma kaip šio asmens pasirinkimas būsto priežiūrai, o ne kokioms nors juridinio asmens reikmėms.

50. Vertindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog ieškovė neįrodė savo nuosavybės teisės į antstolio 2024 m. kovo 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotą namo adresu (duomenys neskelbtini), katilinės patalpoje ant sienos sumontuotą centrinį namo siurblį AEG (juodos ir raudonos spalvos) su papildoma jam priskirtina įranga (žarna, žarnos antgaliais, siurbimo vamzdžiais, 6 siurbimo žarnos pajungimo angomis: garaže, virtuvėje, svetainėje, priepirtyje, 2 aukšto koridoriuje 2 vnt. ir virtuvės baldų spintelės apačioje (cokolyje) įrengta anga šiukšlių semtuvėliui). Ieškovė taip pat neįrodė, kitų ieškiniu prašomų išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo daiktų egzistavimo natūra. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė visų aplinkybių, būtinų reiškiant ieškinį vindikacijos pagrindu, todėl šis ieškovės ieškinys nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu buvo atmestas teisėtai ir pagrįstai.

51. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl kitų apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvų ir argumentų, kitų vindikacinio ieškinio faktinio pagrindo aplinkybių ir tenkinimo sąlygų, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir argumentams plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

52. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Dėl bylos procesinės baigties

53. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

55. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas atsakovės naudai.

56. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant ir teismui pateikiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistina iš ieškovės atsakovei. Atitinkamai ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „X“ 2025 m. vasario 12 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus įrodymus priimti.

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei G. L. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „X“ priteisti 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „X“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Irma ČuchrajErika MisiūnienėVilija Valantienė