Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-28-468/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-01-29
Bylos Nr.: 1A-28-468/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-01512-2011-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas, Gintaras Dzedulionis
Nuteistasis: A. J., A. S., M. G., R. K.
Advokatai: Rita Elzbergienė

Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-468/2019Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01512-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.3.2.2; 1.1.4.5.2; 1.2.14.10.1; 1.2.14.10.3; 1.1.4.4.3; 1.2.14.1.2.8; 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,nuteistajam A. J. (A. J.), jo gynėjai adv. Julijai Asovskajai,nuteistajam A. S., jo gynėjui adv. Zbignev Jankovski ,nuteistajam M. G. (M. G.), jo gynėjui adv. Romualdui Drakšui,nuteistajam R. K., jo gynėjai adv. Jolantai Teresei Litvinskienei,nuteistajam A. S. (A. S.), jo gynėjai adv. Loretai Guižauskienei,vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J., A. S., M. G., R. K., A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nuosprendžio, kuriuo

A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas (2011-11-24 veika) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį 7 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

(2011-12-22 veika) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

(2011-12-28 veika) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

(2014-07-14 veika) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 35 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

(2014-08-12 veika) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

(2014-08-25 veika) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

(2015-03-25 veika) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 187 straipsnio 3 dalį 45 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinus apėmimo būdu galutinė subendrinta bausmė paskirta - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas (2011-11-24 veika) pagal BK 180 straipsnio 3 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

(2011-12-22 veika) pagal BK 180 straipsnio 3 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

(2011-12-28 veika) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą ir R. K. nustatyta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas (2014-07-14 veika) pagal 178 straipsnio 3 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 35 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

(2014-08-12 veika) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

(2014-08-25 veika) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

(2015-03-25 veika) pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

UAB „K(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš A. J., R. K., D. S. UAB „K(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 11 391,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „J(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir solidariai iš A. J., R. K., D. S., M. G. UAB „J(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista - 695,94 Eur turtinei žalai atlyginti, o Valstybinei ligonių kasai prie SAM – 11,22 Eur.

UAB „P(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš A. J., R. K. ir D. S. UAB „P(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 144,81 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „V(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš A. J., D. S., D. Z., A. S. UAB „V(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 579,24 Eur turtinei žalai atlyginti.

AB „Lietuvos Draudimas“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš A. J., D. S., D. Z., A. S. AB „Lietuvos Draudimas“ naudai priteista 15 569,12 Eur turtinei žalai atlyginti.

UAB „F(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš A. J., D. S., A. S., A. S. UAB „F(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 15 313,76 Eur turtinei žalai atlyginti.

AB „Lietuvos Draudimas“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš A. J., D. S., A. S., A. S. AB „Lietuvos Draudimas“ naudai priteista 10 128,87 Eur turtinei žalai atlyginti.

ADB „Gjensidige“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš D. S., A. S., T. V. ir A. J. ADB „Gjensidige“ naudai priteista 876,10 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo M. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Nukentėjusiojo M. J. naudai solidariai iš A. J., R. K., D. S., M. G. priteista 300 Eur padarytai turtinei ir 300 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat:

- D. S. (D. S.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta (BK 39¹ straipsnio 1 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis);

- D. Z. pripažintas kaltu (2014-07-14 veika) pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

- T. V. pripažintas kaltu (2014-08-12 veika) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui (BK 75 straipsnis).

Šių nuteistųjų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. K., A. J. (A. J. ne vėliau kaip nuo 2011 metų lapkričio mėnesio subūrė organizuotą grupę turint tikslą pagrobti svetimą turtą, būtinumui panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą ir dalyvaudamas jos veikloje), veikdami organizuotoje grupėje kartu su J. S. (J. S.), kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į kitą bylą ir D. S., panaudodami specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą pagrobė bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei sugadino svetimą turtą, o būtent: R. K., veikdamas kartu su J. S., kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą bylą ir D. S., A. J. suburtoje organizuotoje grupėje vagystėms iš parduotuvių patalpų, esant būtinumui panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, daryti, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, A. J. iš anksto suplanavus ir pasiruošus apiplėšti UAB „A(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Norfa“, R. K. kartu su kitais bendrininkais A. J., J. S. ir D. S. plėšimo metu atliko A. J. nurodytus veiksmus. A. J. organizuotos grupės nariams – R. K., J. S. ir D. S. - davė nurodymus dėl aprangos, nurodė kokius konkrečius veiksmus kiekvienas grupės narys nusikalstamos veikos metu turi atlikti, parūpino dalį priemonių nusikalstamai veikai padaryti: pirštines, dujų balionėlius, krepšius ir kaukes, R. K. bei J. S. nurodė įsigyti motorolerį, kuriuo turės vykti į nusikaltimo vietą ir pasišalinti po jo padarymo iš įvykio vietos. Vykdydamas šiuos nurodymus R. K. kartu su J. S. 2011-11-22 iš I. V. už 1 200 Lt (347,54 Eur) Rudaminoje, Vilniaus rajone, įsigijo motorolerį PIAGIO HEXAGON, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, tęsiant iš anksto A. J. parengtą UAB „A(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lombardo apiplėšimo planą, R. K., 2011-11-24, apie 15.40 val., kartu su kitais grupės nariais - A. J., J. S. ir D. S. dviem motoroleriais atvažiavo prie prekybos centro „Norfa“, esančio (duomenys neskelbtini). A. J. likus sėdėti ant vieno iš motorolerių su įjungtu varikliu bei laikant kitą motorolerį ir stebint aplinką, R. K., D. S. ir J. S., vykdydami A. J. iš anksto parengtą planą, prekybos centro „Norfa“ patalpose atliko kiekvienam paskirtas užduotis: kol J. S. ir D. S. stebėjo aplinką, kad galėtų sutrukdyti lombardo darbuotojams ar parduotuvės lankytojams nutraukti jų pradėtą nusikalstamą veiką, R. K., plaktuku išdaužęs lombardo 434,43 Eur vertės vitrinų stiklus, taip sugadindamas svetimą turtą, iš vitrinų pagrobė įvairius juvelyrinius dirbinius: 27 grandinėles 585 prabos - 136,11 g, 14 žiedų 585 prabos - 27,77 g, 70 vestuvinių žiedų 585 prabos- 153,61 g, 4 auskarus 585 prabos- 3,71 g, 76 pakabukus 585 prabos - 57,12 g viso 378,32 g, bendros 37 382 Lt, t. y. 11 391,33 Eur vertės, o tuo metu D. S., purkšdamas dujų balionėliu, bandė sulaikyti iš apsaugos patalpų išbėgusį apsaugos darbuotoją P. E., po ko visi pasišalino iš prekybos centro, kur jų laukė A. J. ir dviem motoroleriais iš anksto suplanuotu maršrutu pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu veikdami organizuotoje grupėje sugadino svetimą turtą bei pagrobė svetimą turtą panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, o A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, R. K., A. J. ir M. G., veikdami A. J. suburtoje organizuotoje grupėje vagystėms iš parduotuvių patalpų, esant būtinumui panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, daryti, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, kartu su D. S., A. J. iš anksto suplanavus ir pasiruošus apiplėšti UAB „J(duomenys neskelbtini)i“ priklausantį lombardą, esantį adresu P(duomenys neskelbtini), R. K. kartu su kitais bendrininkais A. J., M. G. ir D. S. plėšimo metu atliko A. J. nurodytus veiksmus. A. J. organizuotos grupės nariams – R. K., J. S. ir D. S. - davė nurodymus dėl aprangos ir nurodė, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas grupės narys nusikalstamos veikos metu turi atlikti, parūpino dalį priemonių nusikalstamai veikai padaryti: pirštines, dujų balionėlį ir krepšį. Po ko, tęsiant iš anksto A. J. parengtą UAB „J(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lombardo, apiplėšimo planą, R. K. 2011-12-22, apie 16.50 val., motoroleriu kartu su D. S. atvažiavo prie minėto lombardo, o A. J. automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. G., atvažiavo prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur, neišjungę automobilio variklio turėjo stebėti aplinką, kad blokuodami gatvę galėtų sutrukdyti lombardo darbuotojams ar policijos pareigūnams nutraukti jų pradėtą nusikalstamą veiką. Pagal A. J. iš anksto parengtą planą R. K. ir D. S. užėjo į lombardą, D. S. dujų balionėliu papurškus prie prekystalio stovėjusiai pardavėjai A. P. į veidą, R. K. tuo metu plaktuku išdaužė 159,04 Eur vertės lombardo vitrinos stiklus, taip sugadindamas svetimą turtą, ir iš vitrinos pagrobė dalį įvairių juvelyrinių dirbinių: apyrankę 585 prabos 0,81 g - 58,32 Lt vertės, apyrankę 585 prabos 13,15 g - 723,25 Lt vertės, grandinėlę 585 prabos, 1,72 g. – 94,60 Lt vertės, grandinėlę 585 prabos, 2,26 g - 124,30 Lt vertės, grandinėlę 585 prabos, 2,30 g - 126,50 Lt vertės, grandinėlę 585 prabos, 2,34 g – 168,48 Lt vertės, grandinėlę 585 prabos, 2,37 g – 170,64 Lt vertės, grandinėlę 585, 2,97 g. – 213,84 Lt vertės, pakabuką 585 prabos 0,93 g- 59,52 Lt vertės, pakabuką 585 prabos, 1,26 g – 132,30 Lt vertės, pakabuką 585 prabos 1,28 g – 96 Lt vertės, pakabuką 585 prabos, 1,30 g - 136,50 Lt vertės, pakabuką 585 prabos, 1,37 g – 87,68 Lt vertės, bendros 2 191,93 Lt, t. y. 536,89 Eur, vertės, tačiau nusikalstamos veikos tęsti nebegalėjo, nes iš lombardo pagalbinių patalpų išbėgęs M. J., nors D. S., norėdamas pastarąjį sustabdyti, į jį pradėjo purkšti dujiniu balionėliu dujas, dujiniu revolveriu iššovė į užpuolikus, po ko jie abu motoroleriu pasišalino iš įvykio vietos, o A. J. ir M. G. išvyko automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu, veikdami organizuotoje grupėje, pagrobė svetimą turtą panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą bei sugadino svetimą, nedidelės vertės UAB „J(duomenys neskelbtini)i“ priklausantį, turtą. Šiais savo veiksmais R. K., M. G., veikdami kartu su D. S., padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, o A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

3. Be to, R. K., A. J. kartu su D. S., veikdami A. J. suburtoje organizuotoje grupėje vagystėms iš parduotuvių patalpų, esant būtinumui panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, daryti, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, A. J. iš anksto suplanavus ir pasiruošus apiplėšti UAB „P(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lombardą, esantį A(duomenys neskelbtini), prekybos centre „IKI“, R. K. kartu su kitais bendrininkais A. J., D. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, plėšimo metu atliko A. J. nurodytus veiksmus. A. J. organizuotos grupės nariams – R. K., D. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui - davė nurodymus dėl aprangos ir nurodė, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas grupės narys nusikalstamos veikos metu turi atlikti, parūpino dalį priemonių nusikalstamai veikai padaryti: kaukes, pirštines, dujų balionėlį ir krepšį. Po ko, tęsiant iš anksto A. J. parengtą UAB „P(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lombardo, apiplėšimo planą, 2011-12-28, apie 16.20 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu „Renaut“, R. K., D. S., A. J. ir nenustatytas asmuo atvyko prie prekybos centro „IKI“. Pagal A. J. iš anksto parengtą planą nenustatytas asmuo automobilyje, neišjungęs variklio, liko stebėti aplinką bei laukti, kad padėtų pasišalinti nusikalstamą veiką padariusiems bendrininkams, o R. K., D. S. ir A. J. užėjo į prekybos centrą „IKI“, kur A. J. liko stovėti prie prekybos centro durų, taip stebėdamas aplinką bei neleisdamas užsidaryti automatinėms durims, tai sudarydamas galimybę netrukdomai pasišalinti po nusikalstamos veikos padarymo. R. K. su D. S. priėjo prie UAB „P(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lombardo vitrinų, esančių prekybos centro patalpose, D. S. papurškus dujų balionėliu prie prekystalio stovėjusiai pardavėjai R. L., ir stebint aplinką, kad galėtų sutrukdyti lombardo darbuotojams ar parduotuvės lankytojams nutraukti jų pradėtą nusikalstamą veiką, R. K. plaktuku išdaužė 144,81 Eur vertės lombardo vitrinos stiklą, taip sugadindamas svetimą turtą, bei bandė pagrobti vitrinoje buvusius juvelyrinius dirbinius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes iš apsaugos patalpų išbėgus apsaugos darbuotojui G. Ž., kurį siekdamas sustabdyti D. S. papurškė dujų balionėliu į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, vengdami sulaikymo R. K. su D. S. išbėgo iš prekybos centro ir visi pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu veikdami organizuotoje grupėje sugadino svetimą turtą bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Šiais savo veiksmais R. K., kartu su D. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, o A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

4. A. J., A. S. kartu su D. Z., D. S., veikdami organizuotoje grupėje, panaudodami specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą pagrobė svetimą turtą bei sugadino svetimą turtą, o būtent: A. J., A. S. kartu su D. Z., D. S., veikdami A. J. suburtoje organizuotoje grupėje vagystėms iš parduotuvių patalpų, esant būtinumui panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, daryti, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, A. J. iš anksto suplanavus ir pasiruošus apvogti UAB „V(duomenys neskelbtini)“ foto technikos parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), D. Z. kartu su kitais bendrininkais – A. J., D. S. ir A. S. - vagystės metu atliko A. J. nurodytus veiksmus. A. J. organizuotos grupės nariams – D. Z., D. S. ir A. S. - davė nurodymus dėl aprangos, surado maršrutą, kuriuo pasišalins po nusikaltimo, bei nurodė, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas grupės narys nusikalstamos veikos metu turi atlikti, parūpino dalį priemonių nusikalstamai veikai padaryti: pirštines, dujų balionėlius, mobiliuosius telefonus, plaktukus, krepšius, bei dviračius, kuriais turės vykti į nusikaltimo vietą ir pasišalinti po jo padarymo iš įvykio vietos. Po ko, tęsiant iš anksto A. J. parengtą vagystės iš UAB „V(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės planą, D. Z., 2014-07-14 apie 03.00 val., kartu su kitais grupės nariais - A. J., D. S. ir A. S. - dviračiais atvažiavo prie gaisrinės, esančios (duomenys neskelbtini), priešais foto prekių parduotuvę, pakeliui A. J. nukirpo suplanuotame maršrute esančios aptvertos teritorijos vartų spyną, taip pašalindamas kliūtis pasišalinimui iš nusikaltimo vietos. Atvykus A. S., žirklėmis tvoroje iškirpo skylę, padarydamas išėjimą, o A. J. D. Z. ir D. S. padavė dvi plytas, kuriomis pastarieji turėjo išdaužti parduotuvės durų stiklą. Po ko A. S., vykdydamas iš anksto suplanuotus veiksmus, dviračiu nuvyko į Ševčenkos ir Švitrigailos gatvių sankryžą, tuo metu A. J. liko prie gaisrinės pastato, kur abu stebėjo aplinką, kad galėtų įspėti nusikalstamos veikos bendrininkus apie galinčius nusikaltimui sutrukdyti asmenis. Kai A. J. davė nurodymą pradėti nusikalstamą veiką, D. Z. ir D. S. perbėgo per Švitrigailos gatvę, plytomis išdaužė 144,81 Eur vertės UAB „V(duomenys neskelbtini)“ prekybos salono duris, taip sugadindami svetimą, nedidelės vertės turtą bei įsibrovę į UAB „V(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę plaktukais išdaužė 119,64 eurų vertės vitrinų stiklus, taip sugadindami svetimą, nedidelės vertės turtą ir iš vitrinų pagrobė ten buvusias įvairias foto prekes: objektyvą Canon 10-22mm F3.5-4.5 EF-S USM, kurio vertė 1 480,31 Lt,(428,72 Eur), objektyvą Canon 16*3 5mm F2.8L EF II USM, kurio vertė 3 649,63Lt (1 057 Eur), objektyvą Canon 17-40mm F4.0L EF USM, kurio vertė 1 961,69 Lt (568,14 Eur), objektyvą Canon 18‘200mm f/3.5-5.6 IS, kurio vertė 1 264,90 Lt (364,34 Eur), objektyvą Canon 18-55mm F3.5-5.6 EF-IS STM, kurio vertė 337,29 Lt (97,68 Eur), objektyvą Canon 24-105mm F4L EF IS USM, kurio vertė 2 000 Lt (579,24 Eur), objektyvą Canon 24-70 mm F4L EF IS USM, kurio vertė 3 889,05 Lt (1 126,34 Eur), objektyvą Canon 24-70mm F2.8L II EF USM, kurio vertė 5 292,21 Lt, (1 532,72 Eur), objektyvą Canon 24mm 2.8 EF IS USM, kurio vertė 1 786,20 Lt (517,32 Eur), objektyvą Canon 28“135mm F3.5*5.6 EF USM IS, kurio vertė 1 236,24 Lt (358,04 Eur), objektyvą Canon 28mm F2.8 EF IS USM, kurio vertė 1 970,54 Lt (570,70 Eur), objektyvą Canon 50mm F 1.4 EF USM, kurio vertė 903,53 Lt (261,68 Eur), objektyvą Canon EF-S 55-250mm F4.0-5.6 ISII, kurio vertė 580,33 Lt, (168,07 Eur), objektyvą Canon EF 70*200mm 2.8L EF USM, kurio vertė 3 228,39 Lt (935,00 Eur), objektyvą Canon 70*200mm 4L EF IS USM, kurio vertė 3 005,98 Lt (870,59 Eur), objektyvą Canon70*300mm F4.0-5.6 EF IS USM, kurio vertė 1 191,93 Lt (345,19 Eur), objektyvą Pentax DA 18-135 mm F3.5-5.6 WR (21977), kurio vertė 700 Lt (202,73 Eur), objektyvą Pentax DA 18-55mm F3.5-5.6 AL II (21717), kurio vertė 700 Lt (202,73 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax.K-3 body silver (15562), kurio vertė 2 762,24 Lt (800 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax K-30 body black(15612), kurio vertė 1 104,896 Lt (319,99 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax K-30 body red, kurio vertė 1 144,46 Lt (331,45 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax.K'30 black +obj. DAL18-55mm (l5623), kurio vertė 1 460,71 Lt (423,05 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax K-30 black +obj. DA18-55mm WR(15715), kurio vertė 1 225,74 Lt (354,99 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax K*5 II body (12015), kurio vertė 1 613,37 Lt (467,26 Eur), skaitmeninį foto aparatą Ricoh WG*4 SilverT0857l, kurio vertė 511,01 Lt (147,99 Eur), skaitmeninį foto aparatą Ricoh WG*4 Lime Yellow (08586), kurio vertė 511,01 Lt (147,99 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax K-3 DAL 18-55 WR black (15551), kurio vertė 2 106,20 Lt (609,99 Eur), skaitmeninį fotoaparatą su objektyvu Pentax K-30 black + DA L18-55mm, kurio vertė 1 207,86 Lt (349,82 Eur), skaitmeninį foto aparatą su objektyvu Pentax K*30 black + DA L18-55mm, kurio vertė 1 207,86 Lt (349,82 Eur), skaitmeninį foto aparatą su objektyvu Pentax K-500 black +obj.^ DA L18-55mm, kurio vertė 970,17 Lt (280,98 Eur), bendros 14 426,942 Eur vertės, ir vagystės metu atliktų veiksmų metu, stiklo šukėmis subraižius foto prekes sugadino foto prekių: dangtelį Pentax 0-LC62 (31608), kurio vertė 7,342 Lt (2,126 Eur), dangtelį Pentax DA 35mm Macro (31524), kurio vertė 42,83Lt (12,40 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax .K-3 body black (15529), kurio vertė 2 002,62 Lt (579,99 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax MX-1 sidabrinis (12632), kurio vertė 586,97 Lt (169,99 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax Optio WG-3 orange (12694), kurio vertė 468,83 Lt (135,78 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax Optio WG-3 purple GPS (12672), kurio vertė 555,70 Lt (160,94 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax Optio WG-3 white/blue (12722), kurio vertė 466,12 Lt (139,99 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax Optio WG-4 GPS black (08541), kurio vertė 604,24 Lt (175 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax Optio WG-4 GPS blue (08556), kurio vertė 604,24 Lt (175 Eur), skaitmeninį foto aparatą Pentax Q body black, kurio vertė 1 138,58 Lt (329,75 Eur) objektyvą Pentax obj. 04 Toy Lens Wide (22097), kurio vertė 156,71 Lt (45,38 Eur), objektyvą Pentax DAL 50-200mm, kurio vertė 250 Lt (72,40 Eur), skaitmeninį rėmelį Rollei Designline 6100 black, kurio vertė 284,65 Lt (82,44 Eur), bendros 2 076,24 Eur vertės, po ko D. Z. su D. S. išbėgo iš parduotuvės ir dviračiais iš anksto numatytu maršrutu visi pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu veikdami organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės svetimą UAB „V(duomenys neskelbtini)“ turtą, ir sugadino nedidelės vertės svetimą UAB „V(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 119,64 Eur vertės turtą bei sugadino nedidelės vertės svetimą, UAB ,,V(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 144,81 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. S., veikdamas kartu su D. Z., D. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, o A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 sraipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

5. A. J., A. S. kartu su T. V., D. S., veikdami organizuotoje grupėje pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei sugadino svetimą turtą, o būtent: A. J., A. S. kartu su T. V., D. S., veikdami A. J. suburtoje organizuotoje grupėje vagystėms iš parduotuvių patalpų, esant būtinumui panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, daryti, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. J. iš anksto suplanavus ir pasiruošus apvogti kompiuterine technika prekiaujantį UAB „K(duomenys neskelbtini)“ prekybos saloną, esantį (duomenys neskelbtini), T. V. kartu su kitais bendrininkais – A. J., D. S. ir A. S. - vagystės metu atliko A. J. nurodytus veiksmus. A. J. organizuotos grupės nariams - T. V., A. S. ir D. S. - davė nurodymus dėl aprangos, nurodė susirasti plytas ir kilimą, kurie reikalingi nusikalstamai veikai atlikti, bei kokius konkrečius veiksmus kiekvienas grupės narys nusikalstamos veikos metu turi atlikti, parūpino dalį priemonių nusikalstamai veikai padaryti: pirštines, krepšius. Po ko, tęsiant iš anksto A. J. parengtą vagystės iš UAB „K(duomenys neskelbtini)“ prekybos salono planą, 2014-08-12 apie 2.00 val. T. V. kartu su kitais grupės nariais - A. J., A. S. ir D. S., T. V. vairuojamu automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). T. V. liko sėdėti automobilyje ir stebėti aplinką, kad galėtų įspėti nusikalstamos veikos bendrininkus apie galinčius nusikaltimui sutrukdyti asmenis, o D. S., A. J. ir A. S., vykdydami iš anksto parengtą planą, nuėjo prie prekybos salono, kur D. S. kartu su A. J. ant prekybos salono „K(duomenys neskelbtini)“ laiptų turėklų uždėjo D. S. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobtą kilimą, taip apsisaugodami nusikaltimo vietą nuo aplinkinių. D. S. stebint aplinką, kad galėtų įspėti nusikalstamos veikos bendrininkus apie galinčius nusikaltimui sutrukdyti asmenis, A. S. su A. J. sugadino ir automobiliniu pakėlėju pakėlė 1 200,19 Eur vertės UAB „K(duomenys neskelbtini)“ prekybos salono apsaugines žaliuzes, taip sugadindami svetimą UAB ,,K(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą ir padarė tarpą, per kurį galima patekti į patalpų koridorių. Po ko A. S. stebint aplinką, D. S. su A. J. įlindo į UAB „K(duomenys neskelbtini)“ patalpų koridorių ir, spardydami kojomis, bandė išlaužti duris, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes per trumpą laiką nepavykus išlaužti durų, A. J., A. S., D. S. iš prekybos salono grįžo į automobilį, po ko visi T. V. vairuojamu automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu veikdami organizuotoje grupėje pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei sugadino svetimą 1 200,19 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, o A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

6. A. S., A. J. kartu su D. S., veikdamai A. J. suburtoje organizuotoje grupėje vagystėms iš parduotuvių patalpų daryti, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. J. iš anksto suplanavus ir pasiruošus apvogti UAB „V(duomenys neskelbtini)“ foto technikos parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), A. S. kartu su kitais bendrininkais – A. J. ir D. S. - vagystės metu atliko A. J. nurodytus veiksmus. A. J. organizuotos grupės nariams - A. S. ir D. S. - davė nurodymus dėl aprangos, priminė ankstesnio nusikaltimo (2014-07-14) metu suplanuotą maršrutą, kuriuo pasišalins po nusikaltimo, bei nurodė, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas grupės narys nusikalstamos veikos metu turi atlikti, parūpino dalį priemonių nusikalstamai veikai padaryti: pirštines, mobiliuosius telefonus, plaktukus, krepšius bei dviračius, kuriais turės vykti į nusikaltimo vietą ir pasišalinti po jo padarymo iš įvykio vietos. Po ko, tęsiant iš anksto A. J. parengtą vagystės iš UAB „V(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės planą, 2014-08-25, apie 2.30 val., automobiliu Renaut Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis kartu su kitais organizuotos grupės nariais atvyko prie sandėliukų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kur iš anksto buvo palikti trys dviračiai. Dviračiais visi nuvažiavo suplanuotu maršrutu iki foto prekių parduotuvės, pakeliui pašalindami kliūtis pasišalinimui po nusikalstamos veikos padarymo, tai yra A. J. nukirpo suplanuotame maršrute esančios aptvertos teritorijos vartų spyną. Visiems atvykus prie gaisrinės pastato, adresu (duomenys neskelbtini), esančio prieš foto prekių parduotuvę „V(duomenys neskelbtini) foto“, A. S. žirklėmis iškirpo tvoroje angą, taip padarydamas išėjimą, o D. S. ir A. J. susirado plytas, kuriomis turėjo išdaužti parduotuvės durų stiklą. Po ko A. S. dviračiu nuvyko į Ševčenkos ir Švitrigailos gatvių sankryžą, kur stebėjo aplinką, kad galėtų įspėti nusikalstamos veikos bendrininkus apie galinčius nusikaltimui sutrukdyti asmenis. Įsitikinęs, kad aplinka rami, mobiliuoju telefonu davė nurodymą organizuotos grupės nariams pradėti nusikalstamą veiką, po ko D. S. ir A. J. perbėgo per Švitrigailos gatvę bei plytomis mėgindami išdaužti sugadino UAB „V(duomenys neskelbtini)“ patalpų duris, 738,70 Eur vertės, per kurias turėjo pakliūti į patalpas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nepavykus išdaužti durų stiklo suveikė signalizacija, dėl ko jis ir bendrininkai dviračiais pasišalino iš anksto numatytu maršrutu, tokiu būdu veikdami organizuotoje grupėje sugadino svetimą UAB „V(duomenys neskelbtini)“ 738,70 Eur vertės turtą ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Šiais savo veiksmais A. S. su D. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, o A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

7. A. S., A. J., A. S. kartu su D. S., veikdami A. J. suburtoje organizuotoje grupėje vagystėms iš parduotuvių patalpų daryti, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. J. iš anksto suplanavus ir pasiruošus apvogti UAB „F(duomenys neskelbtini)“ foto technikos parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), A. S. kartu su kitais bendrininkais – A. J., A. S. ir D. S. - vagystės metu atliko A. J. nurodytus veiksmus. A. J. organizuotos grupės nariams - A. S., A. S. ir D. S. - davė nurodymus dėl aprangos, nurodė maršrutą, kuriuo pašalins po nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas grupės narys nusikalstamos veikos metu turi atlikti, parūpino dalį priemonių nusikalstamai veikai padaryti: kaukes, pirštines, mobiliuosius telefonus, krepšius ir dviračius. Po ko tęsiant iš anksto parengtą vagystės iš UAB „F(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės planą, 2015-03-25, apie 2.00 val., A. J. nurodymu visi organizuotos grupės nariai susitiko prie UAB „Maxima“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kur netoliese iš anksto buvo palikti dviračiai, kuriais organizuotos grupės nariai turėjo pasišalinti po nusikaltimo. A. J. nurodymu D. S. ir A. S. surado plytas, kuriomis turėjo išdaužti foto prekių parduotuvės lango stiklą. Po ko A. S. dviračiu nuvyko į A. J. nurodytą vietą, kur stebėjo aplinką, kad galėtų įspėti nusikalstamos veikos bendrininkus apie galinčius nusikaltimui sutrukdyti asmenis ir mobiliuoju telefonu palaikė ryšį su organizuotos grupės nariu A. S., tuo tarpu A. J. stebėjo aplinką Žirmūnų – Kareivių gatvių sankryžoje ir palaikė ryšį mobiliuoju telefonu su D. S.. A. S. įsitikinęs, kad aplinka rami, mobiliuoju telefonu davė nurodymą A. S., kad šis ir D. S. pradėtų nusikalstamą veiką ir atliktų kiekvienam nurodytus konkrečius veiksmus. Tęsiant nusikalstamą veiką, apie 3.20 val. D. S. ir A. S. plytomis išdaužė 193,05 Eur vertės UAB „F(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės lango stiklą, taip sugadindami svetimą turtą, beipatekę į patalpas plaktukais išdaužė vitrinų stiklus, taip sugadindami 209,00 Eur vertės turtą, ir pagrobė ten buvusią įvairią foto techniką: fotoaparatą FujiFilm X-A2+16-50, kurio vertė 422,29 Eur, foto aparatą FujiFilm X-E1+18-55, kurio vertė 592,90 Eur, foto aparatą fotoaparatas FujiFilm X-E2+18-55, kurio vertė 847,00 Eur, foto aparatą X-E2+18-55, kurio vertė 847,00 Eur, foto aparatą FujiFilm X-T1+18-55, kurio vertė 1 349,55 Eur, foto aparatą Olympus E –PL6+14-42, kurio vertė 317,00 Eur, foto aparatą Olympus OM-DE-M1+12-50 mm, kurio vertė 1 126,97 Eur, foto aparatą Olympus E-PL6+14-42, kurio vertė 317,02 Eur, foto aparatą Olympus OM-D E-M5MKII+12-50mm, kurio vertė 1 009,38 Eur, foto aparatą FujiFilm X-PRO1, kurio vertė 932,52 Eur, foto aparatą Sony A6000+18-55 silver, kurio vertė 663,41 Eur, objektyvą Tamron SP AF 70-200mmF/2.8 Di VC USD Canon, kurio vertė 1 062,38 Eur, objektyvą Tamron SP AF 70-200mm F2/8Di VC USD Nikon, kurio vertė 1 143,49 Eur, objektyvą Fujinon XC 50-233 mm F45-6.7OIS, kurio vertė 220,22 Eur, objektyvą Fujinon XF 18-55mm F2.8-4R LM OIS, kurio vertė 588,74 Eur, objektyvą Fujinon XF 35 mm F1,4 R, kurio vertė 478,68 Eur, objektyvą XF 35 mm F1,4 R, kurio vertė 478,68 Eur, objektyvą Fujinon XF 10-24mm F4 R OIS, kurio vertė 834,40 Eur, objektyvą Fujinon XF 23mm F1.4 R, kurio vertė 761,38 Eur, objektyvą Fujinon XF 14mm F2,8 R, kurio vertė 774,09 Eur, objektyvą Tamron SP AF 70-300mmF/4-5.6 Di VC USD Sony, kurio vertė 308,39 Eur, objektyvą Tamron SPAF 70-300mm F/4-5.6Di VC USD Canon, kurio vertė 308,39 Eur, objektyvą Tamron SP AF 70-200mmF/2.8 Di VC USD Canon, kurio vertė 775,05 Eur, objektyvą Sigma 50mm F1.4 DG HSM /A Canon, kurio vertė 697,78 Eur, objektyvą Sigma 18-35mm F1.8 DC HSM /Art Nikon, kurio vertė 355,00 Eur, objektyvą Tamron AF 16-300 mm F3.5-6.3 Di II VC PZD MacroNikon, kurio vertė 494,89 Eur, objektyvą Tamron SP AF 17-50mm F/2,8 XR Di II LD ASL (IF) Canon, kurio vertė 300,32 Eur, objektyvą Tamron SP AF 17-50mm F/2,8XR Di II LD ASL (IF)Sony, kurio vertė 300,32 Eur, objektyvą Tamron SP AF 70-200mm F2/8Di VC USD Nikon, kurio vertė 759,88 Eur, objektyvą Tamron AF 28-300mm F/3,5-6,3 XR Di VC LD Aspherical (IF) Macro Nicon, kurio vertė 350,44 Eur, objektyvą Tamron SP AF 28-75mm F/2.8 XR Di LD Aspherical (IF) Macro Canon, kurio vertė 350,44 Eur, objektyvą Tamron AF70-300mm F/4-5.6Di LD Macro 1:2 Nikon, kurio vertė 108,28 Eur, objektyvą Tamron AF 28-300mm F/3,5-6,3 XR Di VC LD Aspherical (IF) Macro Nicon, kurio vertė 536,19 Eur, objektyvą Olympus M. ZUIKO DIGITAL 17mm 1:1.8, kurio vertė 358,85 Eur, objektyvą Olympus M. ZUIKO DIGITAL ED 40-150mm 1;4.0-5.6 R, kurio vertė 77,44 Eur, objektyvą Sony 35mm F1,8OSS, kurio vertė 390,16 Eur, objektyvą Tamron SP AF 17-50mm F/2,8XR Di IIASL [IF] Nikon, kurio vertė 300,32 Eur, objektyvą Tamron AF 28-300mm F/3,5-6,3 Di VC PZD Canon, kurio vertė 607,42 Eur – bendros 24 652,30 Eur vertės ir sugadino: objektyvą Tamron SP AF 17-50mm F/2.8XR Di II VC LD Aspherical (IF) Nikon, kurio vertė 353,32 Eur, objektyvą Tamron AF 28-300mm f /3.5-6.3 Di VC PZD Nikon, kurio vertė 607,42 Eur, foto aparatą Fuji Film X-A1+16-50, kurio vertė 343,43 Eur, objektyvą objektyvas Samyang 14 mm f/2.8IF ED UMC Aspeherical Canon, kurio vertė 261,42 Eur, objektyvą Samyang 10 mm f/2.8 ED AS NCS CS Nikon, kurio vertė 363,38 Eur, objektyvą Samyang 16 mm T2.2 ED AS UMC CS Canon, kurio vertė 337,14 Eur, objektyvą Sigma 70-300 mmF4-5.6DG Macro Canon, kurio vertė 132,47 Eur, objektyvą Sigma 35 mm F1.4 DG HSM I A Nikon, kurio vertė 701,87 Eur, objektyvą Sigma 17-50mm F2.8 EXDC OS HSM Nikon, kurio vertė 351,19 Eur, objektyvą Sigma 35 mm f1.4 DG HSM I A Canon, kurio vertė 703,51 Eur, objektyvą Tamron SP AF 17-50mm F/2.8 XR Di II LD ASL (IF) Pentax, kurio vertė 300, 08 Eur, objektyvą Tamron SP AF 70-300 mm F/4-5.6 Di VC USD Nikon, kurio vertė 303,71 Eur, foto aparatą Sony A5100+18-55 mm, kurio vertė 343,43 Eur, bendros - 5 102,38 Eur vertės foto techniką, po ko visi iš anksto numatytu maršrutu dviračiais pasišalino iš įvykio vietos į iš anksto numatytą nusikalstamos veikos daiktams ir priemonėms paslėpti vietą - patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu veikdami organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei sugadino svetimą, UAB ,,F(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 5 295,43 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. S., A. S. kartu su D. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, o A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Nuteistasis A. J. prašo panaikinti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nuosprendžio ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl 6 epizodų: 2011-11-24 epizodo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį; 2011-12-22 epizodo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 2011-12-28 epizodo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 2014-08-12 epizodo BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 2014-08-25 epizodo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 2014-08-12 epizodo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2015-03-25 epizodo kvalifikuoto pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, prašo iš kaltinimo pašalinti kvalifikaciją pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 25 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį sušvelninti paskirtą bausmę.

8.1. Mano, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu priėmė neįsigilinęs į bylos medžiagą, neįvertinęs reikšmingų aplinkybių bei vadovaudamasis išskirtinai savo vidiniu įsitikinimu tiesiog atkartojo prokuroro baigiamojoje kalboje išsakytą nuomonę dėl kaltės ir bausmių skyrimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo kaltinamajame akte ir teismo posėdžių protokoluose užfiksuotais parodymais, perrašydamas jų turinį.

8.2. Teigia, kad pagrindiniais įrodymais, kurių pagrindu jis buvo nuteistas, pirmosios instancijos teismas laikė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. parodymus, nuteistojo D. Z. parodymus bei įslaptinto liudytojo Nr. 1 parodymus. Mano, kad šių asmenų interesas jį apkalbėti yra akivaizdus – jie siekė sumenkinti savo vaidmenį, D. S. norėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o D. Z. ir liudytojas Nr. 1 siekė palengvinti savo padėtį ir išvengti griežtos bausmės.

8.3. Nuteistojo nuomone, D. S. ir D. Z. parodymai negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais, nes jie parodymus davė neturėdami neutralaus liudytojo statuso, neįspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, jų pateikiamos versijos dėl bendravykdytojų dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme daugiau niekas nepatvirtina, priešingai, kiti liudytojai nurodė kitokias ir kaltinamuosius teisinančias aplinkybes. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 parodymais, nes jo žodžių, apie neva vykusius pokalbius su A. J. ir su A. S., niekas nepatvirtino. Taip pat niekas negalėjo patvirtinti jo buvimo vienoje kameroje su apeliantu ir A. S.. Teigia, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. Z. ir D. S. dalyvavo ir padarė jiems inkriminuojamas veikas, tačiau jokiais konkrečiais įrodymais nėra nustatyta ir patvirtinta, kad apeliantas įvykdė 6 nusikalstamas veikas, išskyrus epizodą, dėl kurio jis savo kaltę pripažino (UAB „F(duomenys neskelbtini)“).

8.4. Dėl 2011-11-24 epizodo UAB „A(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad jo dalyvavimo šiame epizode nepatvirtina jokie parodymai, išskyrus D. S. nenuoseklų aiškinimą. Bylos duomenys nepatvirtina, kad motoroleris buvo įgytas būtent apelianto prašymu. Vien tai, kad A. J. tuo metu galimai aktyviai bendravo su J. S. niekaip nepatvirtina, kad jis dalyvavo nusikaltimo padaryme. Pažymi, jog liudytoja D. M. aiškino, kad apiplėšime dalyvavo 3 asmenys bei konkrečiai nurodė vietas, kur kas buvo parduotuvėje, kokius veiksmus atliko ir kaip sėdėjo ant motorolerio. Apelianto manymu, liudytojos D. M. parodymai patvirtina, kad jis plėšime nedalyvavo. Pažymi, kad aplinkybės, jog jis galėjo dalyvauti šio nusikaltimo padaryme nepatvirtino ir liudytojai M. M., P. E., I. V., B. K., A. U.. Byloje atliktos specialistų išvados taip pat nepatvirtino kokios nors rastų daiktų sąsajos su juo. A. J. veiksmai taip pat nebuvo užfiksuoti lombardo vaizdo kameromis. Mano, jog būtent dėl to pirmosios instancijos teismas ir nekonkretizavo vaizdo kameromis užfiksuotų asmenų ir jų veiksmų. Atkreipia dėmesį į D. S. aiškinimą, jog jis pasiūlymą nusikaltimui daryti gavo iš asmens, pravarde „T.“, su juo aiškinosi ir dėl pinigų. Apelianto manymu, būtent šis asmuo ir buvo nusikaltimo organizatorius.

8.5. Dėl 2011-12-22 epizodo UAB „J(duomenys neskelbtini)i“ priklausančio lombardo plėšimas. Mano, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina D. S., tačiau ne apelianto kaltę. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojai M. J. bei A. P.. Šie liudytojai nepatvirtino D. S. versijos, kad neva jis ir M. G. turėjo raudonu automobiliu, stovinčiu prie įėjimo, užblokuoti kelią. Apelianto manymu, liudytojai negalėjo nepastebėti tokios spalvos prie įėjimo stovinčio automobilio. A. J. teigimu, nusikaltimo darymui naudoti savo vardu registruotą automobilį, būtų nelogiška. Pažymi, jog jis ir M. G. paaiškino teismui ką veikė tą dieną. Dėl 2015-08-25 elektroninių ryšių perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kuriuo teismas remiasi įrodinėjant jo kaltę, aiškina, kad 2015 m. jiems pateikus įtarimus dėl veikos, įvykusios 2011 m., jie tiesiog aptarinėjo situaciją, nes aplinkybė, kad įtariami asmenys yra sekami ir jų pokalbiai yra kontroliuojami, yra visiems žinoma.

8.6 Dėl 2011-12-28 UAB „P(duomenys neskelbtini)“ lombardo plėšimo. Mano, jog nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apiplėšime dalyvavo trys asmenys. Iš Specialisto išvados Nr. 140-1-(00109)-IS1-10 matyti, kad ant plaktuko nėra A. J. kvapo. Tai, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo galimai ir trečias asmuo, nepatvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Teigia, jog 2013-04-05 UAB „Ekskomisarų biuras“ vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodytas asmuo vizualiai į apeliantą nepanašus. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas pareigūnas S. P. paaiškino, kad jis sudarė foto lentelę tik iš D. S. žodžių, todėl pats nieko teigti negali. Tai, kad A. J. dalyvavo plėšime nenurodė ir liudytoja R. L. bei liudytojai G. Ž., A. T. ir V. N.. Be to, liudytojų parodymai apie tai, kaip plėšime dalyvavę asmenys, buvo prisidengę veidus, nebuvo nuoseklūs: A. T. aiškino, kad asmenys buvo su guminėmis pabaisų kaukėmis kaip iš Gariūnų, o V. N. aiškino, kad ant veidų buvo pėdkelnės, D. S. nurodė kepures. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors D. S. nurodė visas įvykio aplinkybes, tačiau negalėjo prisiminti, kas vairavo automobilį. Tai kelia abejones jo parodymų patikimumu.

8.7. Dėl 2014-07-14 vagystės UAB „V(duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini), epizodo. Mano, kad jo kaltė dėl šio nusikalstamos veikos epizodo padarymo grindžiama vien nenuosekliais D. Z. ir D. S. parodymais. D. S. aiškino, kad jis susitiko su A. J. ir D. Z., kurie buvo su asmeniu, pravarde „R“ bei J, tačiau šie asmenys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo apklausti. D. Z. aiškino, kad būtent A. J. jį pasiuntė apžiūrėti prekes, tačiau ši informacija nebuvo patikrinta, nebuvo išimtas tos dienos vaizdo įrašas. Nurodo, kad jis į parduotuvę užėjo savo reikalais, nesusijusiais su D. S. interesais. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu D. Z. aiškino, kad duodamas parodymus jis buvo šoke, tyrėjas S. P. galimai jam davė suprasti, ką nori išgirsti. Be to, D. Z. akivaizdžiai bijojo pripažinti, bet užuominomis sakė, kad jam rodė nuotraukas, gal sakė, ką sakyti. Mano, kad tokie D. Z. neužtikrinti parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Nors A. J. bute 2015-05-25 kratos metu buvo rastas krepšys, kuriame buvo vitrinos stiklo dalelių, tačiau apeliantas nurodo, jog D. Z. patvirtino, kad jis krepšį A. J. paskolino jau po vagystės.

8.8. Dėl 2014-08-12 pasikėsinimo vagystei iš kompiuterių salono „K(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad D. Z. paaiškino, jog atsisakė dalyvauti apelianto pasiūlytoje vagystėje, neva vėliau, jam 2014-08-16 naktį grįžtant iš draugų, kieme susitiko T. V. ir jo dėdę R ir to susitikimo metų neva iš „L“ išgirdo, jog neva „L“ (T. V.) su D. S. pabėgo nuo policijos. Taip jis suprato, kad jie bandė apiplėšti minėtą saloną. Nurodo, kad nei vienas asmuo nepatvirtino D. Z. žodžių. Tokius D. Z. žodžius paneigė T. V.. Pažyma iš UAB „Š(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, jog T. V. 2014 m. rugpjūčio 11-14 d. dirbo. A. J. nuomone, D. S. parodymai yra tik jo aiškinimas apie jo paties padarytą nusikalstamą veiką. Jokie kiti duomenys nepatvirtino, kad apeliantas galėjo dalyvauti minėto nusikaltimo padaryme.

8.9. Dėl 2014-08-25 pasikėsinimo vagystei iš UAB „V(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė išimtinai D. S. parodymais, kurių nepatvirtino nei neinformatyvūs M. M. parodymai, nei vaizdo įrašai. Nors pirmosios instancijos teismas D. S. parodymus vertinimo kaip nuoseklius ir neprieštaringus, tačiau nėra jokių kitų liudytojų parodymų, su kuriais būtų galima patikrinti pastarojo parodymus. Mano, kad toje dalyje, kur jie sutampa su vaizdo medžiaga, akivaizdu, kad D. S. pasakoja apie savo paties atliktus veiksmus.

8.10. Dėl 2015-03-25 vagystės iš foto prekių parduotuvės „F(duomenys neskelbtini)“. Teigia, jog jis dėl šio epizodo savo kaltę pripažįsta visiškai, t. y. pripažįsta visus veiksmus, kuriuos iš tikrųjų atliko. Jo parodymus patvirtino A. S.. Apeliantas nesutinka tik su D. S. jam primestu organizatoriaus vaidmeniu, mano, kad pastarasis tokias aplinkybes nurodė, siekdamas sumenkinti savo paties vaidmenį nusikaltimo padaryme. A. J. kelia abejones atlikto ikiteisminio tyrimo patikimumu. Pažymi, kad liudytojas S. D. nurodė, jog prieš atliekant asmenų atpažinimą, jam buvo rodomos foto nuotraukos. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytojas M. L. Visiškai neaišku, kodėl teismui nagrinėjant bylą, tyrėjas S. P. per posėdį iš kišenės ištraukęs CD diską, su neva kaltų veiksmų fiksuojančiais įrašais, teikė jį teismui, kuris net neatsiklausęs proceso dalyvių nuomonės, prijungė minėtą CD diską prie bylos medžiagos. Be to, minėtas liudytojas prieš jo apklausą sėdėjo teismo posėdžio salėje, dėl to gynėjai pareiškė pastabą.

8.11. Teigia, jog jis nebuvo organizuotos grupės narys ir jos neorganizavo. Nei vienas asmuo be D. S. ir D. Z., kurie buvo suinteresuoti bendradarbiavimu su policijos pareigūnais, turėdami tikslą palengvinti savo padėtį, negalėjo ir nepatvirtino, jo kaip organizatoriaus vaidmens. Kai kurie kaltinamieji paaiškino, kad tai būtent D. S. jiems siūlė įvykdyti nusikaltimą, bei kad jis davė nurodymus dėl atliekamos nusikalstamos veikos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai.

8.12. Pažymi, kad jis turi šeimą, dukrą, su kuria sieja stiprus ryšys, aktyviai dalyvauja vaiko auklėjime, todėl tam, kad neprarastų ryšių su šeima, prašo paskirtą bausmę sušvelninti.

9. Nuteistasis A. S. ir jo gynėja adv. Rita Elzbergienė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, atidėti bausmės vykdymą ir paskirti baudžiamojo poveikio priemones.

9.1. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas dėl vagystės iš foto prekių parduotuvės „F(duomenys neskelbtini)“ epizodo nepagrįstai konstatavo, jog A. S., A. J., A. S. ir D. S., veikdami A. J. suburtoje organizuotoje grupėje vagystėms iš parduotuvių patalpų daryti, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, A. J. iš anksto suplanavus ir pasiruošus apvogti UAB „F(duomenys neskelbtini)“ foto technikos parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), A. S. kartu su kitais bendrininkais - A. J., A. S. ir D. S. - vagystės metu atliko A. J. nurodytus veiksmus.

9.2. Nurodo, jog A. J., kaip organizatoriaus vaidmuo grindžiamas tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto D. S. parodymais, D. Z. nurodomomis prielaidomis ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, netiesioginiais parodymais. Teigia, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog A. J. buvo organizatorius, todėl tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta ir padaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 ir 301 straipsnius.

9.3. Teigia, jog tai, kad ne A. J., o D. S. buvo nusikaltimų organizatorius patvirtina A. J. ir A. S. parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių nuteistųjų parodymais nesivadovavo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos abejonės ir byloje esantys prieštaravimai, kurie turėjo būti vertinami A. J. naudai.

9.4. Dėl netinkamai paskirtos bausmės. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

9.5. Pažymi, kad A. S. kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai, sutiko su civiliniais ieškiniais. Jo vaidmuo darant nusikaltimus nebuvo reikšmingas, kadangi ne jis organizavo ir planavo nusikaltimus, o tik įvykdė duotus nurodymus. Jis nusikaltimų daryme dalyvavo dėl labai sunkios finansinės padėties. A. S. iš bausmės atlikimo vietos buvo paleistas 2015-02-26, nedelsiant pradėjo darbo paieškas, tačiau įsidarbinti nepavyko. Jis su šeima gyvena socialiniame būste, su šeima gyvena sunkiai serganti močiutė, kuria reikia rūpintis. A. S. reikėjo uždirbti pinigų, dėl to jis sutiko įvykdyti nusikaltimus, dėl kurių šiuo metu labai gailisi ir išgyvena. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kai nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, tai yra laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Mano, jog pirmosios instancijos teismas turi pripažinti dvi A. S. atsakomybe lengvinančias aplinkybes ir tuo pagrindu paskirti ženkliai mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, jog įvertinus A. S. padarytų nusikaltimų pobūdį, darytina išvada, kad jo asmenybė nėra pavojinga.

9.6. Pažymi, kad A. S., tam, kad galėtų atlyginti padarytą žalą, ieškosi darbo, tačiau 2015-07-24 jam buvo paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, dėl to įsidarbinti neturi galimybės.

9.7. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę suteikė dominuojančią reikšmę A. S. teistumui. Teigia, jog visos šios aplinkybės leidžia A. S. skirti švelnesnę bausmę.

9.8. Nurodo, kad jis nuo 2015-03-25 nepadarė jokių nusikalstamų veikų. Taigi visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad bausmės tikslai už nusikalstamas veikas gali būti pasiekti A. S., suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne laisvės atėmimo vietoje, o laisvėje. Jo atžvilgiu pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, A. S. visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, probacijos tarnyba su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

9.9. Pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatos neužkerta kelio taikyti jas ir teistam asmeniui. Teismų praktika patvirtina, kad netgi neišnykęs teistumas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra kliūtis atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-256-976/2016, Nr. 2K-256-976/2016). Todėl mano, kad yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą A. S. atžvilgiu.

Šalies argumentai

10. Nuteistasis M. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK, 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje 187 straipsnio 3 dalyje ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teismui šio prašymo netenkinus, prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

10.1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, neišanalizavo tinkamai visų surinktų įrodymų, tiek atskirai, tiek visų jų visumos, ir tai laikytina esminiais BPK pažeidimais.

10.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė iš esmės teisme surinktais duomenimis, kurie tiesiogiai apie apelianto dalyvavimą nusikalstamų veikų padarymą nepatvirtina. Liudytojai (M. J., A. P.), neatpažino nei vieno užpuoliko. Byloje yra tik 2011-12-22 lombardo įvykio vietos apžiūros protokolas, kurio pagrindu paimta: sportinė rankinė (atidalintos rankenos), 3 stiklainiai su kvapo pėdsakais, stiklo šukės, nuoplova nuo grindų, plaktukas, cheminė nuoplova nuo sienos, mikroobjektai nuo plaktuko. Pažymi, jog iš 2013-02-20 specialisto išvados Nr. 140-(00107)-IS 1-8 matyti, kad kvapo pėdsake, paimtame 2011-12-22 įvykio vietos apžiūros metu, P(duomenys neskelbtini), nuo plaktuko medinės rankenos (kuris gulėjo ant grindų prie vitrinos) rastas įtariamojo J. S. kvapas, bet jo kvapo nerasta kvapo pėdsake, paimtame nuo medžiaginės rankinės rankenų (kuri gulėjo prie durų). Mano, kad šie duomenys tik patvirtina, kad buvo padarytas nusikaltimas, tačiau nepatvirtina, kad M. G. dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

10.3. Teigia, kad jo kaltė grindžiama išimtinai D. S. parodymų pagrindu bei 2015-08-25 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, iš kurio neva matyti, kad M. G. aptaria su A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei juos derina (t. 9, b. 1.8-11). Pažymi, kad jis neneigia, jog tą dieną buvo netoliese, kad bendravo su A. J., nes yra geri pažįstami, tačiau neigia, kad dalyvavo vagystėje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi apelianto apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais, kad jis nesuprato, jog įvyko lombardo apiplėšimas (t. 13, b. 1. 31-33). Taigi šioje byloje nebuvo nustatyta apelianto tyčia, žinojimas, kad bus daromas nusikaltimas, suvokimas, kad jis dalyvauja nusikaltimo padaryme. Šio elemento nebuvimas neleidžia jo atžvilgiu priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Nurodo, kad jo parodymai atitinka kitų bendrakaltinamųjų parodymus, jie yra visi analogiški ir nuoseklūs.

10.4. Atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis D. S. parodymais, M. G. galimai buvo įtrauktas tik į vieną epizodą ir jo vaidmuo buvo pavežti ar užkirsti kelią. Pažymi, kad epizode, dėl kurio jis yra nuteistas, kelias nebuvo užkirstas. Be to, plėšimo metu įvyko incidentas - liudytojas pradėjo šaudyti ir nusikaltimas nebuvo pabaigtas (BK 22 straipsnis). M. G. nesiėmė jokių veiksmų, kad pašalintų kliūtis ar eliminuotų liudytoją. Jo elgesys buvo pasyvus, tačiau nagrinėjamu atveju nusikaltimo padarymas pasyviais veiksmais nėra galimas. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo tokios versijos, kad M. G. galėjo ir nežinoti, kad bus daromas nusikaltimas, o juo paprasčiausiai galėjo būti pasinaudota, kaip vairuotoju, nes jis nuolat kažkur paveždavo savo gerą pažįstamą A. J..

10.5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad M. G. ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme davė nuoseklius parodymus, buvo aktyvus ir atviras, neslėpė jokių bylos aplinkybių, padėjo tyrimui kiek tai yra įmanoma ir galima. Jis savo parodymus patvirtino 2015-06-02 parodymo patikrinimo vietoje metu (t. 13, b. 1.16-21). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu jis atpažino D. S., kaip jo pažįstamą D., kurį vežė į Subačiaus mikrorajoną (t. 13, b. 1. 10-12). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu apeliantas atpažino R. K., kaip pažįstamą R., kuris buvo priėjęs prie automobilio, kai jis su A. J. buvo automobilyje prie Halės turgaus (t. 13, b. 1.13-15). Taigi apeliantas nieko neslėpė nei nuo teisėsaugos pareigūnų, nei nuo teismo, tačiau šių M. G. teisinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino.

10.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. G. kaltę grindė 2015-08-25 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo pagrindu, nes neaišku kokiame kontekste buvo kalbama, be to pokalbis vyko ne apelianto iniciatyva.

10.7. Pažymi, kad kaltinime nurodytos aplinkybės apie UAB „J(duomenys neskelbtini)“ apiplėšimą, tuo tarpu teismas skundžiamame nuosprendyje kalba apie UAB „A(duomenys neskelbtini)“, taigi aplinkybės yra iškraipytos, teismas nesilaikė BPK reikalavimų tiksliai surašyti apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, nors nuosprendyje nurodoma, kad šiame nusikaltimo padarymo epizode dalyvavo J. S., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. šiame epizode nedalyvavo.

10.8. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien D. S. parodymais, nes praktika, kai vieninteliai kito įtariamojo parodymai vertinami kaip tinkami įrodymai, yra ydinga, dėl to, kad šis neįspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės ir nėra saistomas priesaika. Mano, kad bendrakaltinamojo parodymų, nepatvirtino nei vienas liudytojas, taip pat nepatvirtina jokie kiti tiesioginiai įrodymai. Nurodo, kad EŽTT sprendimuose pažymima, jog tam, kad būtų laikomasi Konvencijos 6 straipsnio garantijų šiuo aspektu, bendrakaltinamojo prisipažinimas kaltu turėtų būti pripažįstamas įrodymu tik nustatant prisipažinusio asmens, o ne kito kaltinamojo nusikaltimo padarymo faktą, ir teisėjas turėtų aiškiai nurodyti, jog toks bendrakaltinamojo prisipažinimas savaime neįrodo, kad kitas kaltinamasis dalyvavo darant nusikaltimą. Apeliantų manymu, D. S. parodymai niekaip nepatvirtina, kad jis dalyvavo nusikaltime ir apie jį žinojo. Pažymi, kad nėra duomenų apie tai, kad jis būtų taręsis apie nusikaltimo padarymą. Vien tai, kad jis pavežė A. J. į (duomenys neskelbtini) gatvę, nepatvirtina jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme fakto.

10.9. Pažymi, jog pagal teismų praktiką, jeigu plėšimą atlieka daugiau nei vienas asmuo, tačiau asmenys nesitarė dėl peilio, ginklo ar šiuo atveju dujų balionėlio panaudojimo, tai tie asmenys, kurie nežinojo apie tokios priemonės panaudojimą, negali būti teisiami ir jų veiksmai kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

10.10. Mano, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas M. G. neišteisintų, tai įvertinus tai, kad jo vaidmuo nusikaltimų daryme buvo antraeilis, t. y. gali būti vertinamas tik kaip padėjėjo, jam turi būti paskirta švelnesnė bausmė. Apeliantas dėl apiplėšimo su R. K. ir D. S. nesitarė nei dieną iki apiplėšimo, nei apiplėšimo dieną Subačiaus g. Taip pat nėra duomenų apie apelianto susitarimus su A. J.. M. G. nedalyvavo ir pokalbyje (duomenys neskelbtini) g. prie automobilio, nes buvo 1 metro atstumu ir nežinojo, kad bus naudojamas dujų balionėlis. Todėl, jeigu teismas pripažintų apeliantą kaltu, mano, kad iš kaltinimo turi būti pašalintas kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, ginklo panaudojimas (dujų balionėlio), o kaltinimas turi būti perkvalifikuotas į BK 180 straipsnio 2 dalį. Kadangi nusikaltimas nebuvo pabaigtas dėl nuo kaltinamųjų nepriklausančių aplinkybių, nes liudytojas pradėjo šaudyti, todėl nusikaltimas turėjo būti kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas. Neįvykdžius nusikaltimo, o tik pasikėsinus jį padaryti, bausmė turėtų būti mažinama. Be to, nagrinėjamu atveju M. G. pats to nesuprasdamas ir nežinodamas galimai buvo įtrauktas į nusikaltimo darymą, todėl mano, kad turi būti pašalintas kaltinimas dalyvavus organizuotoje grupėje. Šiuo atveju reikia atriboti bendrininkų grupę nuo organizuotos grupės, nes M. G. tokioje grupėje nedalyvavo, kitų narių nepažįsta, su kitais, išskyrus A. J., nebendravo.

10.11. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino recidyvistu. Jis tiek viso ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai papasakojo viską, kas pastarajam yra žinoma, atskleidė tam tikras bylos aplinkybes ir, nors neprisipažino padaręs nusikaltimą, jo parodymai turėjo tam tikros įtakos šios bylos atskleidimui. Be to, nusikaltimas buvo padarytas, kai galiojo senoji BK 75 straipsnio redakcija, kai galimas bausmės atidėjimas už sunkius nusikaltimus iki ketverių metų, todėl mano, jog turi būti svarstomas BK 75 straipsnio taikymas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi būti atidėtas.

10.12. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pripažino civilinį ieškinį solidariai visiems nuteistiesiems, tačiau apelianto veiksmais žala padaryta nebuvo, jis jokio atlygio negavo, organizuotai grupei nepriklausė ir kelio neblokavo, todėl civilinis ieškinys neturėjo būti priteistas ir iš M. G..

11. Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi vien D. S. parodymais, kuris papasakojo apie savo nusikalstamus veiksmus, kuriuos atliko su kitais, o ne jo nurodomais bendrininkais. D. S. parodymai kelia abejones, nes jis sakė, kad 2011-12-22 epizode apeliantas daužė vitrinas plaktuku, ant kurio rasti visai ne apelianto kvapo pėdsakai, o kito asmens. Dėl kito epizodo D. S. aiškino, kad 2011-12-28 R. K. dauždamas susipjaustė ranką, tačiau policijos pareigūnai nerado jokio kraujo. Tai patvirtina, kad D. S. parodymai nenuoseklūs ir jais remtis negalima. Be to, S. S. yra suinteresuotas bylos baigtimi, o jo parodymų nepatvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, jei teismas manytų, kad naikinti nuosprendį nėra pagrindo, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti: sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti

12.1. Pažymi, kad epizode dėl 2014-07-14 vagystės iš parduotuves „V(duomenys neskelbtini)“ jo kaltė grindžiama išimtinai dviejų kitų kaltinamųjų D. Z. ir D. S. parodymais. D. S. viso proceso metu į teismą buvo lydimas policijos pareigūnų ir neabejotinai siekė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį. Mano, kad bendradarbiaujantis su teisėsaugos pareigūnais D. S. yra itin pažeidžiamas. Nors bendradarbiavimo su pareigūnais faktas dar nereiškia asmens parodymų nepatikimumo, tačiau sudaro pagrindą tokio asmens parodymus tikrinti atidžiau ir kruopščiau, nes tokio žmogaus parodymų savarankiškumas kelia pagrįstų abejonių (Kasacinės nutartys 2K-168/2011, Nr. 2K-225/2009).

12.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutartoje vietoje jis susitiko su D. Z. ir „S“, kiemais nuvažiavo link UAB „V(duomenys neskelbtini)“, pravažiavo maršrutą, kuriuo turės pasišalinti po vagystės ir kurį tariamai jiems parodė apeliantas. Prie sandėliuko susitiko su A. J., kuris toje vietoje padavė žnyples, plaktukus, o netoli nusikaltimo vietos A. J. padavė plytgalius. Apeliantas tariamai pasakė, kad stebės aplinką. D. S. iškirpo žnyplėmis tvoroje skylę, užsidėjo ant batų kojines, ant veidų kaukes, išdaužė parduotuvės durų stiklą, įsibrovė į vidų ir pagrobė prekes, kurias po vagystės į savo namus nusivežė D. Z.. Byloje yra D. S. apklausa apie pateiktą jam peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame jis atpažįsta save, D. Z., A. J., tačiau apelianto vaizdo įraše nematė. Taigi vaizdo įrašas nepatvirtina, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo ir A. S..

12.3. D. Z. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jis kelias dienas iki nusikaltimo su A. J. buvo apžiūrėti parduotuvėje esančių prekių bei galimų atsitraukimo kelių po vagystės ir tik nusikaltimo dieną pamatė kitus nusikaltime dalyvausiančius asmenis, t. y. D. ir „S“. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Z. buvo pateiktas peržiūrėti vaizdo įrašas, kuriame jis atpažino dviračiu važiuojantį A. S., tačiau savo parodymuose jis tvirtino, kad apelianto ankščiau nepažinojo ir nežinojo jo vardo bei pavardės. Pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad D. Z. atpažinimui nebuvo pateikta fotolentelė su jo nuotrauka, toks atpažinimo veiksmas nebuvo atliktas ir vadovaujantis BPK 192 straipsnio nuostatomis, todėl neaišku, kokiomis aplinkybėmis D. Z. vėlesniuose parodymuose atsirado apelianto vardas ir pavardė. Pažymi, jog BPK 20 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismui D. Z. parodymų laikyti tinkamu įrodymų šaltiniu nebuvo pagrindo.

12.4. Teigia, jog tinkamai atlikus D. S. ir D. Z. parodymų analizę, akivaizdu, kad parodymai skiriasi, o tai prieštarauja pirmosios instancijos teismo teiginiui apie jų nuoseklumą ir atitikimą tarpusavyje. D. Z. nurodo, kad į susitikimo vietą prie PC „Maxima“ jis atvažiavo vienas, o ten jau buvo D. S. ir netrukus atvažiavo „S, tuo tarpu D. S. aiškina, kad jie kartu važiavo dviračiais iki PC „Maxima“. Jei D. S. nurodo, kad prieš darydami nusikaltimą pravažiavo atsitraukimo maršrutą, kurį tariamai rodė apeliantas, tai D. Z. tokios aplinkybės nenurodė. D. Z. tvirtino, kad prie sandėliuko jų laukė A. J., kuris turėjo dvejas žnyples, pritaisytas prie dviračio, tačiau A. S. nurodė, kad A. J. nuo sandėliuko stogo numetė dvi žnyples ir liepė D. Z. pritvirtinti jas prie dviračio. D. S. tvirtino, kad A. J. nuo sandėliuko stogo numetė du plaktukus, tačiau D. Z. tokių aplinkybių nenurodė, juolab, kad langai, kaip nustatyta, buvo išdaužti plytomis. D. Z. tvirtina, kad po nusikaltimo A. J. vienas nuvežė žnyples padėti prie sandėliuko, tuo tarpu D. S. nurodė, kad tai padarė A. J. kartu su D. Z.. D. Z. nenurodo tokių aplinkybių, kurias nurodė A. S., t. y. kad buvo dujų balionėliai, kad apeliantas tariamai grasino A. S. už nepaklusnumą demonstruodamas peilį. Tačiau šie prieštaravimai skundžiamame nuosprendyje nebuvo aptarti.

12.5. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindžia įvykio vietos apžiūros ir kratos protokoluose fiksuotais duomenimis, tačiau, apelianto manymu, jie patvirtina tik patį vagystės faktą, tačiau niekaip nepatvirtina apelianto dalyvavimo inkriminuotame nusikaltime. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo kaltę, remiasi vaizdo įrašais iš PC „V(duomenys neskelbtini)“, kuriuose matomi dviejų žmonių siluetai. Tiek D. Z., tiek D. S. patvirtino, kad jie buvo parduotuvėje, todėl tikėtina, kad vaizdo įraše yra būtent jie. Taigi, vaizdo įrašai jokia forma neatskleidžia jo sąsajų su inkriminuojamu nusikaltimu ir nepatvirtina D. S. ir D. Z. parodymų.

12.6. Apelianto nuomone, šiame epizode jo kaltė įrodinėjama tik dviejų kaltinamųjų procesinį statusą turinčių asmenų prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

12.7. Nurodo, kad dėl 2014-08-12 pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš kompiuterių salono „K(duomenys neskelbtini)“ jo kaltė grindžiama D. Z. parodymais, nors pastarasis dėl šio epizodo nėra kaltinamas. Taigi D. Z. nusikaltimo detalių ir dalyvavusių asmenų nurodyti negalėjo. Vienintelis D. S. nurodė, kad apeliantas dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, tačiau tokį jo aiškinimą paneigė A. J.. Tokio jo aiškinimo nepatvirtino įvykio vietos apžiūros protokolas. Todėl mano, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien D. Z. ir D. S. nurodytomis prielaidomis.

12.8. Teigia, kad jo kaltė dėl 2014-08-25 pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš „V(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės grindžiama taip pat išimtinai D. S. parodymais, kuriuos paneigė A. J.. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rastos plytos ir apžiūrėtas atsitraukimo kelias, tačiau šis radinys niekaip neidentifikuoja nusikaltime dalyvavusių asmenų. Vaizdo įrašuose matomi žmonių siluetai, tačiau vaizdo ekspertizės, kuri galėtų kategoriškai identifikuoti asmenis, nėra. Liudytojas M. M. nurodė, kad pamatė du asmenis, spardančius parduotuvės duris, tačiau jis veidų nematė, nes asmenys buvo su kapišonais. Daugiau duomenų, kurie galėtų patvirtinti D. S. parodymus apie nusikaltime dalyvavusius asmenis, nėra.

12.9. Teigia, kad dėl 2015-03-25 vagystės iš parduotuvės „F(duomenys neskelbtini)“ jo kaltė grindžiama nusikaltimo padaryme nedalyvavusio kaltinamojo D. Z. parodymais. D. Z. parodymus iš dalies patvirtina parodymų patikrinimo vietoje metu rastas kastuvas, nes D. Z. nurodė, kad duobę daiktams paslėpti kasė asmuo, pravarde „K“, tačiau ant rasto kastuvo jokių apelianto pėdsakų nėra. Pirmosios instancijos teismas A. S. kaltę grindė D. S. parodymais, kurių nepatvirtino A. J. ir A. S.. Pirmosios instancijos teismas kaip įrodymu rėmėsi vaizdo įrašu, kurį pateikė pareigūnas S. P., telefonų kontaktų duomenimis, nors nė vienas telefonas pas apeliantą nebuvo rastas, įvykio vietos apžiūros metu parduotuvėje rastomis stiklo šukėmis ir rankų pėdsakais, tačiau kieno šie pėdsakai yra, nustatyta nebuvo. Mano, jog visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė apelianto kaltę, galimai patvirtina D. S. parodymus apie vagystės faktą, bet ne apie apelianto dalyvavimą nusikaltime.

12.10. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jis įvykdė nusikaltimus veikdamas organizuotoje grupėje, tačiau apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Mano, jog šioje byloje nebuvo bandyta atskleisti organizuotos grupės požymių, tik apsiribota teiginiu, kad A. S. vykdė kažkokius A. J. nurodytus veiksmus ir suvokė, kad priklauso grupuotei. Teismo nustatytos aplinkybės apie išankstinį pasiruošimą nusikaltimo priemonėmis, atsitraukimo kelių pasirinkimą ir pan. nėra pakankamos organizuotos grupės konstatavimui. A. S. nuomone, bet kokiai vieno ar kelių asmenų įvykdomai vagystei, kuri padaroma ne spontaniškai, būdingas išankstinis pasiruošimas priemonėmis ar įrankiais, tačiau tai nesudaro organizuotos grupės požymių. Teigia, kad organizuota grupė kaltinamiesiems buvo inkriminuota tik tam, kad D. S. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 39(1) straipsnio nuostatas.

12.11. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai neįvertino ilgos proceso trukmės. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymuose numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Šios nuostatos yra garantija užtikrinant asmenų teisę į operatyvų, kiek įmanomai trumpiausio laiko procesą, numatytą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, į proceso trukmę neatsižvelgė.

8. Teismo posėdžio metu A. J., jo gynėja adv. J.Asovskaja, A. S., jo gynėjas adv. Z.Jankovski, M. G., jo gynėjas adv. R.Drakšas, R. K., jo gynėja adv. J.T.Litvinskienė, A. S., jo gynėja L.Guižauskienė prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, tačiau A. S., A. J., R. K., M. G. paskirtas subendrintas bausmes subendrinti su ankstesniais jau atliktais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Nuteistųjų A. J., A. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo A. S. ir jo gynėjos adv. R.Elzbergienės, nuteistųjų M. G. ir R. K. apeliaciniai skundai atmetami. Prokuoro prašymas dėl keliais nuosprendžiais kaltinamiesiems paskirtų bausmių bendrinimo – tenkinamas.

10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistųjų A. J., A. S., M. G., R. K., A. S. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, dalinio sudėjimo būdu bendrindamas nuteistiesems A. J., A. S., R. K. už kelis nusikalstamų veikų epizodus paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridėjo aiškiai per dideles švelnesnių bausmių dalis, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, jog skundžiamas nuosprendis priimtas vadovaujantis išimtinai tik prieštaringais D. S., D. Z. ir liudytojo Nr. 1 parodymais, nesusietais su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nuteistųjų atžvilgiu, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos vertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus - tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė ir analizavo tiek nuteistuosius teisinančius, tiek juos kaltinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistųjų versijas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje bylos įrodymų vertinimas grindžiamas nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, t. y. taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankus apeliantams, savaime nereiškia baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimo.

12. Apeliantai vienais ar kitais aspektais visuose epizoduose ginčija kaltę, todėl kolegija pirmiausia pasisakys dėl visų septynių byloje nagrinėtų nusikalstamų veikų įrodytumo ir nuteistųjų kaltės.

Dėl 2011-11-24 UAB „A(duomenys neskelbtini)“ lombardo plėšimo epizodo

13. Nuteistieji A. J. ir R. K. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog jie 2011-11-24 apie 15.40 val. UAB „A(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lombardo plėšime nedalyvavo. Šį jų aiškinimą paneigia pirmosios instancijos teismo ištirti ir apeliacinės instancijos teismo įvertinti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

14. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. S. nurodė visas su 2011-11-24 įvykiu susijusias aplinkybes. Jis paaiškino, kad plėšti iš parduotuvių jam pasiūlė vienas pažįstamas, vardu A., kuris sakė, kad nusikaltimas bus daromas kartu su J. S., R. K. ir A. J.. Vėliau D. S. J. S. vairuojamu automobiliu, kartu su A. J., nuvažiavo apžiūrėti lombardą, esantį „Norfos“ parduotuvėje Karoliniškėse. A. J. pasakė, kad lombardą plėš rytojaus dieną. Kitą dieną J. S. automobiliu „Fiat Uno“ pasiėmė D. S., jie kartu su A. J. nuvažiavo prie medinio namo, kur buvo du motoroleriai. R. K. iš turėto maišo ištraukė pirštines, kaukes, kuriomis pasidalino, davė dujų balionėlį, A. J. paaiškino, jog gali prireikti dujų papurkšti apsauginiui. A. J. su R. K. važiavo mėlynai juodos spalvos motoroleriu, o J. S. su D. S. važiavo pilkos spalvos motoroleriu. A. J. prie parduotuvės pasiliko laikyti motorolerius, o D. S. su J. S. ir R. K. nuėjo į parduotuvę. R. K. plaktuku daužė vitrinos stiklus, D. S. stebėjo aplinką. J. S. pastarajam davė plaktuką, tačiau D. S. su juo nieko nedarė, pamatęs atbėgantį apsauginį, į jį papurškė dujomis. R. K. traukė padėklus iš vitrinų. J. S. pasakius išeiti, jie visi atsitraukė. Lauke buvo A. J., kuris laikė užvestus motorolerius. Motoroleriais jie nuvažiavo į Karoliniškėse link Pilaitės esantį miškelį, kur nusivilko drabužius, kuriuos kartu su motoroleriais apipylė degiu skysčiu ir padegė. Vieno motorolerio nepadegė galimai per skubėjimą. Po 10 d. atvažiavo A. J. ir jam padavė 3 000 Lt (t. 24, b. l. 81-84). Šias aplinkybes nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D. S. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 15, b. l. 100-122).

15. Apeliantai skunduose nurodo, kad D. S. parodymai nebuvo nuoseklūs, jis tokias nusikaltimo padarymo aplinkybes parodė tik dėl to, jog siekė būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Išanalizavusi nuteistojo D. S. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, D. S. davė išsamius ir nuoseklius parodymus. Nuteistasis dėl nurodomų aplinkybių buvo užtikrintas, negalėdamas prisiminti su įvykiu susijusių aplinkybių, pažymėdavo, kad to neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu D. S. patvirtino, kad jis kitų kaltinamųjų neapkalbėjo, parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė nieko neverčiamas, pats nusprendė atskleisti visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Pareigūnai jam švelnesnės bausmės už duodamus parodymus skirti nežadėjo (t. 24, b. l. 84). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skundų argumentais, jog asmens, bendradarbiaujančio su teisėsaugos pareigūnais, parodymų savarankiškumas turi būti tikrinamas neatsietai nuo kitų bylos duomenų, todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. parodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

16. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja UAB „A(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja D. M. parodė, jog 2011-11-24 kartu su kolege M. M. dirbo lombarde, esančiame parduotuvėje „Norfa“. Išgirdo garsų skambesį. Po trijų smūgių į vitriną, asmenys išdaužė vitrinos langą. Jos pradėjo į save traukti juvelyrinius dirbinius, o plėšikas juos traukė į save. Liudytoja matė vieną plėšime dalyvaujantį asmenį, matė ir kitą stovintį kiek toliau. Kai išbėgo į lauką ji pamatė ant motorolerio sėdančius tris asmenis (t. 22, b. l. 39-42). Liudytoja M. M. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, jog, išgirdus triukšmą, dužo vitrina. Tada asmuo per išdaužtą stiklą į savo pusę pradėjo traukti aukso dirbinius, liudytoja juos traukė į savo pusę (t. 20, b. l. 156-159). Liudytojas įvykio vietoje dirbęs apsaugoje P. E. parodė, kad įvykio metu matė tris tamsiai apsirengusius asmenis. Vienas asmuo prie įėjimo buvo su šalmu, o du asmenys, su kaukėmis, buvo prie lombardo (t. 20, b. l. 159-160). Šie liudytojo parodymai patvirtina D. S. aiškinimą, kad jis stovėjo šalia R. K. maždaug 1 m. atstumu, abu buvo su kaukėmis, o J. S. dėvėjo šalmą. Liudytoja apsaugos darbuotoja L. V. parodė, kad atsukus kameras pamatė, jog plėšime dalyvavo trys asmenys: vienas stovėjo parduotuvės tambūre, antras – kad durys neužsidarytų tarpduryje, o trečias prie lombardo. Asmenys iš patalpos išbėgo visi kartu (t. 20, b. l. 160-162). Liudytojai P. E. ir L. V. plėšimą vykdžiusių asmenų pasišalinimo motoroleriais nematė. Nors liudytoja D. M. nurodė, jog išbėgusi į lauką pamatė tris ant motorolerių sėdančius ir iš aikštelės išvažiuojančius asmenis, tačiau paaiškino, jog vieną motorolerį matė jau nuvažiuojantį, todėl nežino, kiek ant jo iš viso sėdėjo asmenų (t. 22, b. l. 39-42). Taigi liudytoja D. M. negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad viso dviem motoroleriais iš šalia parduotuvės esančios aikštelės išvažiavo ne keturi, o trys asmenys, nes pirmąjį motociklą matė jau nuvažiuojantį. Ji paaiškino, kad buvo apklausiama iš karto po įvykio, jautė stresą, visą dieną praleido patalpoje, kurioje jautėsi dujų kvapas, todėl jos pirminiai parodymai galėjo būti netikslūs. Tam neprieštarauja vaizdo įrašo, pateikto iš šalia prekybos centro esančios įmonės, 2011-11-29 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelė ir šaligatvis, esantis prieš parduotuvę „Norfa“. 2011:11:24 16:33 val. užfiksuota, kad nuo L.Asanavičiūtės gatvės pusės važiuoja du motoroleriai. Asmenys važiuojantys motoroleriais yra apsirengę tamsiais drabužiais ir su šalmais, pilnai dengiančiais veidus. Pirmasis motoroleris yra melsvas, antrasis juodas (t. l, b. l. 76-77).

17. Kaip jau minėta, D. S. aiškino, kad jie prie lombardo, esančio L.Asanavičiūtės gatvėje, privažiavo dviem motoroleriais, kuriuos po nusikaltimo kartu su nusikaltimo metu vilkėtais rūbais padegė miške, esančiame Karoliniškėse link Pilaitės. Iš 2011-11-25 įvykio vietos, šalia A.Kavoliuko gatvės garažų masyvo apžiūros protokolo matyti, jog buvo rastas sudegusio motorolerio rėmas, motoroleris „Piagio“,VIN (duomenys neskelbtini), trys pilkos pirštinės, stiklinis butelis su skysčiu, mėlynos spalvos kelnės, švarkas, 2 motorolerio rakteliai, juodos spalvos pirštinė (link kelio šalia garažų), tuščias butelis, šalmas, 2 kaukės (t. 1, b. 1. 55-66), t. y. būtent tie daiktai, kuriais, kaip nurodė D. S., susitikę prieš planuojamą plėšimą, jie visi pasidalino. Bylos duomenys patvirtina, kad motorolerį PIAGGIO (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-11-22, t. y. dvi dienos iki įvykio, įsigijo J. S. ir R. K.. Teisiamojo posėdžio metu buvęs motorolerio savininkas I. V. parodė, kad jam apie parduodamą motorolerį įkėlus skelbimą į internetą, transporto priemonę apžiūrėti atvyko du asmenys. Vienas jų paklausė, ar gali pavažiuoti motoroleriu, jį užvedė ir nuvažiavo, telefonu neatsakė, todėl liudytojas iškvietė policiją (t. 21, b. l. 28). I. V. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino J. S., kaip asmenį, kuris atvyko pirkti motorolerio (t. 2, b. l. 1-3). Liudytoja pareigūnė B. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad I. V. pranešus apie galimą motorolerio vagystę, paaiškėjo, jog asmenys, norėję įsigyti motorolerį, tai J. S. ir R. K. (t. 20, b. l. 162). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis R. K. neneigė, kad miške šalia apdegusios transporto priemonės rastas motoroleris priklausė jam, aiškino, jog jį įsigijo kartu su J. S. per pusę už J. S. pinigus. Mokėjo 1 200 Lt. Teigė, kad jam pirkti motorolerį pasiūlė būtent J. S., ketino pigiau įsigytą transporto priemonę perparduoti brangiau. Nurodė, kad vėliau jie transporto priemonę pardavė už 1 800 Lt (t. 24, b. l. 165). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad motoroleris galėjo būti parduotas kitiems nusikaltimą galėjusiems padaryti asmenims. R. K. negalėjo nurodyti, kada ir kam konkrečiai motorolerį pardavė. J. S. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad jis motorolerio PIAGGIO HEAXAGON niekada neturėjo ir juo nesinaudojo (t. 2, b. l. 62-64). Todėl pirmosios instancijos teismas tokį R. K. aiškinimą, kurio nepatvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys, pagrįstai vertino, kaip neįtikinantį ir juo nesivadovavo. Be to, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos Specialisto išvadų Nr. S 102/13(01), Nr. S 275/15(01) matyti, kad miške, esančiame Karoliniškėse link Pilaitės, ant pirštinių rasto DNR profilis sutampa su R. K. DNR profiliu (t. 1, b. l. 108, 111, 112). Ikiteisminio tyrimo metu R. K. negalėjo paaiškinti, kaip įvykio vietoje galėjo atsirasti jo DNR pėdsakai (t. 2, b. l. 72), o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ant motorolerio daiktadėžėje buvusių pirštinių rastas DNR, nes jis motorolerį remontavo, o po to užsimiršęs pirštines paliko daiktadėžėje. Teisėjų kolegija, esant aptartiems duomenims, tokį R. K. aiškinimą vertina, kaip jo siekį sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad 2011-11-24 apie 15.40 val. plėšiant UAB „A(duomenys neskelbtini)“ viso dalyvavo keturi asmenys: prie parduotuvės „Norfa“ privažiavus dviem motoroleriais, A. J. lauke laukė su užvestomis transporto priemonėmis, o tuo metu R. K., J. S., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, ir D. S. veikė parduotuvės viduje. Jie, veikdami A. J. suburtoje organizuotoje grupėje, iš anksto suplanavus ir susitarus panaudoti specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, veikdami tiesiogine tyčia, t. y. siekdami vienodo nusikalstamo rezultato, įvykdė UAB „A(duomenys neskelbtini)“ plėšimą ir sugadino svetimą turtą - suprato, kokias nusikalstamas veikas daro, numatė, kokių padarinių siekia, ir jų norėjo. Taigi A. J. laukiant su užvestais motoroleriais lauke, J. S. stebint aplinką, D. S. purškiant dujomis ir tokiu būdu stengiantis sulaikyti apsaugos darbuotoją, R. K. plaktuku išdaužus lombardo 434,43 Eur vertės vitrinų stiklus ir stengiantis paimti kuo daugiau vertingų juvelyrinių dirbinių, pagrobė: 27 grandinėles 585 prabos - 136,11 g, 14 žiedų 585 prabos - 27,77 g, 70 vestuvinių žiedų 585 prabos- 153,61 g, 4 auskarus 585 prabos- 3,71 g, 76 pakabukus 585 prabos - 57,12 g viso 378,32 g, bendros 37 382 Lt, t. y. 11 391,33 Eur vertės. Šiais savo veiksmais R. K. ir D. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, o A. J. padarė nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuteistųjų A. J., R. K., M. G. nusikalstamų veiksmų 2011-12-22 UAB „J(duomenys neskelbtini)“

19. A. J., R. K. ir M. G. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio lombardo plėšime nedalyvavo. Mano, jog byloje, išskyrus nepagrįstus D. S. parodymus, nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jie kokiais nors veiksmais prisidėjo prie nusikaltimo padarymo. Tokie apeliantų skundų argumentai nepagrįsti.

20. D. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai aiškino, kad, po to, kai jie įvykdė UAB „A(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „Norfa“ esančio lombardo plėšimą, maždaug po savaitės ar dviejų susitiko su A. J.. Jis sakė, kad stotyje yra lombardas, kurį planuoja apiplėšti. Pranešė, kad kitą dieną užvažiuos, nurodė turėti blogus rūbus, D. S. nuo „A(duomenys neskelbtini)“ plėšimo turėjo dujų balionėlį. Kaip ir susitarė, jo A. J. pasiimti atvažiavo M. G. vairuojamu raudonos spalvos automobiliu „Audi A4“. Jie nuvažiavo į Subačiaus gatvę, kur prie jų priėjo R. K.. A. J. sakė, kad D. S. ir R. K. prie lombardo privažiuos motoroleriu, nurodė, jog maršrutas R. K. yra žinomas. A. J. link įvykio vietos važiavo su M. G.. Nuvažiavus į vietą, R. K. A. J. paklausė, ką daryti. A. J. nurodė privažiuoti prie lombardo, sakė, kad jis su M. G. užblokuos kelią apsaugai. D. S. įsitikinimu šį pokalbį turėjo girdėti ir M. G., nes R. K. buvo priėjęs prie automobilio lango. D. S. nurodydamas įvykdyto plėšimo detales, aiškino, kad jis buvo su motociklininko šalmu, turėjo dujų balionėlį. R. K. buvo su kepure, kurioje buvo išpjauta vieta akims. D. S. į patalpą užėjo pirmas ir papurškė dujomis patalpoje esančiai merginai, kad ji nepaspaustų apsaugos pultelio, o tuo metu R. K. daužė vitriną. Tada iš tarnybinės patalpos išbėgo vyriškis, kuris turėjo šautuvą, iš kurio iššovė 6 kartus. Kai D. S. apsisuko bėgti, pamatė, jog jau bėga ir R. K. R. K. sakė, kad paėmė tik vieną apyrankę. Išbėgus į lauką, R. K. pradėjo važiuoti motoroleriu, D. S. jį pasivijo ir užšoko ant motorolerio. Nuvažiavus į Subačiaus gatvę, D. S. ten paliko rūbus, atidavė šalmą ir išvažiavo namo (t. 24, b. l. 85-87). Taigi D. S. aiškiai ir tiksliai nurodė kiekvieno plėšime dalyvavusio asmens vaidmenis ir kas už ką, plėšiant (duomenys neskelbtini) g. esantį lombardą, buvo atsakingas. Šias aplinkybes jis nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 15, b. l. 100-122).

21. D. S. aiškinimą apie įvykių eigą, plėšiant lombardą, patvirtina nukentėjusiojo M. J. parodymai, kad 2011-12-22 plėšimą vykdė du asmenys: vienas į veidą purškė dujas, kitas plaktuku daužė vitriną. Nukentėjusysis turėjo dujinį pistoletą, todėl pradėjo iš jo šaudyti. Užpuolikai pradėjo bėgti. Vienas jų numetė laikytą plaktuką ir krepšį. Išbėgus į lauką, vienas sėdo ant motorolerio ir nuvažiavo, kitas nubėgo iš paskos, ant motorolerio užšoko įkalnėje (t. 21, b. l. 21-22). Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusioji A. P. (R.), kuri nurodė, kad pamatė į lombardą įeinantį juodai apsirengusį vyriškį su šalmu, kuris iš karto pradėjo į ją purkšti dujas. Nukentėjusioji pasislėpė po stalu, tuo metu užpuolikas dujas purškė ir į patalpose tuo metu buvusį M. J.. M. J. iš turimo šautuvo iššovė tris šūvius, po kurių užpuolikai pabėgo. Ji matė du į lauką išbėgančius asmenis (t. 21, b. l. 22). Nors apeliantai nurodo, jog aptarti nukentėjusiųjų parodymai jokiu būdu nepatvirtina, kad plėšime dalyvavo ir jie, tačiau esminiai nukentėjusiųjų M. J., A. P. (R.ir D. S. parodymai, apie tai, kokius veiksmus atliko plėšime dalyvavę asmenys ir kokiu būdu jie iš lombardo pasišalino, sutampa, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. J., R. K. ir M. G. kaltės, pagrįstai jais vadovavosi.

22. Iš nuteistųjų A. J., R. K. ir M. G. parodymų matyti, kad jie neneigė, jog 2011-12-22 apie 16.50 val. buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau aiškino, kad nusikaltimo nepadarė ir apie jį nežinojo. Nors R. K. pripažino, kad iš tiesų 2011-12-22 buvo susitikęs su D. S. ir A. J., tačiau aiškino, jog viskas vyko švenčių laikotarpiu, tą dieną jis leido laiką bare. Išėjęs parūkyti, jis susitiko D. S., iš kurio norėjo pasiskolinti 20 Lt. D. S. pinigų neturėjo, todėl pasiūlė jų pasiskolinti iš A. J.. Jis pastarajam paskambino, pasakė, kur privažiuoti. A. J. privažiavo su M. G.. R. K. pasiskolino 20 Lt ir jie išvažiavo. Kai R. K. dar kartą išėjo parūkyti, matė prie netoliese esančio lombardo atvažiavusius policijos pareigūnus (t. 24, b. l. 166). Tai, kad iš tiesų buvo susitikę su R. K., patvirtino ir nuteistasis M. G., kuris aplinkybės, jog susitikimo metu pastarajam A. J. paskolino pinigų, nenurodė. M. G. teigimu, R. K. prie jų priėjo jiems su automobiliu sustojus už Halės turgaus, kur jie gėrė alų, bendravo. R. K. kažką pakalbėjo su A. J. ir po to nuėjo (t. 24, b. l. 167-168). R. K. versiją, kad jis plėšimo metu atsitiktinai laiką leido bare, iš kurio buvo išėjęs tik pasiskolinti pinigų iš A. J., paneigia aptartų objektyvių bylos faktinių duomenų visuma.

23. R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, jog jis nepadarė nusikaltimo patvirtina aplinkybė, kad ištyrus įvykio vietoje rasto plaktuko kvapą, rastas ne jo, o J. S. kvapas. Teisėjų kolegijos manymu, toks R. K. apeliacinio skundo argumentas nepaneigia jo kaltės dėl dalyvavimo UAB „J(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lobardo plėšime. Byloje įrodyta, kad UAB „A(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lombardo, t.y. prieš mėnesį įvykdytame plėšime dalyvavo J. S., kuris turėjo plaktuką, kurį nusikaltimo darymo metu perdavė D. S.. Taigi plaktukas buvo vienas iš pagrindinių įrankių, kurį organizuotos grupės nariai naudojo darydami nusikaltimus vitrinų stiklams išdaužti. Tai, kad ant įvykio vietos apžiūros metu rasto plaktuko, naudoto ir kitų organizuotos grupės narių, buvo rastas ne R. K., o kito šioje byloje nuteisto asmens kvapas, nepatvirtina R. K. aiškinimo, kad jis lombardo, priklausančio UAB „J(duomenys neskelbtini)“, plėšime, nedalyvo.

24. Kaip jau minėta, D. S. nuosekliai aiškino, kad A. J. 2011-12-22 jį pasiėmė su raudonu „Audi“ automobiliu, kurį vairavo M. G., pravarde „R“. Asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos metu D. S. atpažino M. G., kaip vaikiną, pravarde „R“, su kuriuo ir kitais bendrininkais jie apiplėšė lombardą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje (t. 15, b. l. 96-98). Teisiamojo posėdžio metu M. G. patvirtino, kad jis yra vadinamas „R“, tuo metu vairavo raudonos spalvos „Audi“ automobilį. D. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme aiškino, kad M. G. apie daromą nusikaltimą neabejotinai žinojo. Jis ne tik savo automobiliu su A. J. atvažiavo pasiimti D. S., važiavo prie lombardo, bet ir dalyvavo pasitariant dėl plėšimo eigos, su A. J. automobiliu užtvėrė kelią, vedantį prie lombardo, turėdamas tikslą tokiu būdu sutrukdyti apsaugai. D. S. parodymų, kad UAB „J(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lombardo plėšime dalyvavo ir M. G., patikimumą sustiprina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2015-08-25 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gauti duomenys. Iš protokolo matyti, kad M. G. ir A. J. tarpusavyje derino parodymus, susijusius su minėtu įvykiu, kalbėjosi apie tai, kokius parodymus duoda D. S., jog jo parodymai sutampa, todėl pareigūnai supranta, kad pastarasis kalba neišgalvotus dalykus. Iš minėto protokolo matyti, kad M. G. A. J. sakė, kad ir jis turi duoti tokius pačius parodymus, nes kitaip gali būti negerai (t. 9, b. l. 8-11). Nors M. G. aiškino, kad jie pokalbio metu nesitarė, kokius parodymus duoti, tiesiog kalbėjo apie bylą, tačiau iš minėto protokolo turinio matyti, kad nuteistieji parodymus, susijusius su 2011-12-22 UAB „J(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lombardo plėšimu derino, tarėsi sakyti, jog jie D. S. tik nuvežė į Subačiaus gatvę ir daugiau jo nematė, turėdami tikslą, kad nebūtų išaiškinti jų nusikalstami veiksmai. Suderintą M. G. ir A. J. gynybinę versiją paneigia pirmiau aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

25. M. G. teigimu, jis nusikaltimo nedarė, tik padėjo savo pažįstamam A. J. jį pavežėdamas.

26. BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

27. Iš tiesų iš D. S. parodymų matyti, kad A. J. suorganizuotą lombardo plėšimą įvykdė jis ir R. K.: D. S. purškė dujomis į patalpoje buvusius nukentėjusiuosius A. P. (R.) ir M. J., o tuo metu R. K. plaktuku daužė vitriną ir stengėsi pagrobti kuo daugiau juvelyrinių dirbinių. Padėjimas darant nusikalstamą veiką yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas nusikalstamai veikai padaryti ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-04-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-70-895/2018). Kaip jau minėta, objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad M. G. lombardo patalpose nebuvo, t.y. tiesiogiai plėšiant lombardą nedalyvavo, bet, kolegijos nuomone, byloje pakanka įrodymų, kad jam ne tik kad buvo žinomas daromo nusikaltimo planas, bet jis prie daromo nusikaltimo prisidėjo aktyviais veiksmais: stebėjo aplinką ir automobiliu užblokavo kelią, turėdamas tikslą, prireikus, sutrukdyti apsaugai sulaikyti D. S. ir R. K.. Atkreiptinas M. G. dėmesys, jog kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, nepriklausomai nuo jų vaidmens, tokie asmenys prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-04 nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-483/2018). Nors M. G. aiškino, kad jis D. S. 2011-12-22 pamatė pirmą kartą, jo nepažįsta, tačiau svarbu pažymėti, kad konstatuojant tokią bendrininkavimo formą, nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-04 nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-483/2018). Byloje neabejotinai nustatyta, kad M. G. dalyvavo pasiruošiant daryti nusikaltimą ir derinant nusikaltimo planą ir atliko tam tikrą apsauginę funkciją. D. S. parodė, kad tai, jog M. G. dalyvaus lombardo apiplėšime, buvo nuspręsta po to, kai kilo grėsmė, kad policija gali sekti J. S.. Tai paneigia M. G. argumentą, jog jis nieko apie daR nusikaltimą nežinojo. Nors M. G. aiškino, kad jis negirdėjo, ką A. J. kalbėjo su prie automobilio priėjusiu R. K., taigi jam apie suderintas detales ruošiantis įvykdyti nusikaltimą, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, negalėjo būti žinoma, tačiau D. S. parodė, kad jis, stovėdamas atokiau nuo automobilio, girdėjo, kaip A. J. su R. K. kalbėjo apie tai, kad jiems privažiavus prie lombardo, A. J. su „R“ pradės važiuoti atbulomis, užtverdami kelią, todėl pokalbį turėjo girdėti ir „R“ (M. G.). Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad M. G. buvo žinomas, kiekvieno nusikaltime dalyvavusio asmens vaidmuo ir suderinti veiksmai, todėl teisėjų kolegija M. G. aiškinimą, kad jis apie tai, jog D. S. plėšiant lombardą panaudos dujų balionėlį, vertina kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei. Įvertinus M. G. veiksmus ir jo intensyvumą nusikaltimo padaryme, konstatuotina, kad jis suvokė, jog veikia organizuotoje grupėje ir yra tokios grupės narys bei norėjo taip veikti. Esant šioms aplinkybėms, perkvalifikuoti M. G. veiksmų iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.

28. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuteistieji R. K. ir M. G. padarė nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, ir 187 straipsnio 3 dalyje, o A. J. padarė nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, t. y. A. J. subūrus organizuotą grupę, 2011-12-22 pagrobė 536,89 Eur svetimą turtą, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, bei sugadino 159,89 Eur vertės svetimą turtą. Jie suvokė, kad nusikaltimus daro veikdami organizuotoje grupėje ir norėjo taip veikti. Plėšimo metu iš lombardo buvo pagrobta 11 juvelyrinių dirbinių ir nors iš kaltinamųjų veiksmų matyti, jog jų siekis buvo pagrobti kaip galima daugiau juvelyrinių dirbinių, o tam sutrukdė iš pagalbinių patalpų išbėgęs M. J., visgi esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, nuteistųjų veiksmai pagristai laikyti baigtu nusikaltimu.

29. M. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra iškraipytas, nes nuosprendyje kalbama apie UAB „A(duomenys neskelbtini)“ plėšimą, nors nagrinėjamas epizodas dėl UAB „J(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lombardo plėšimo. Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl D. S., A. J., R. K. ir M. G. kaltės, dalyvaujant lombardo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plėšime (nuosprendžio 36 psl.) klaidingai nurodė įmonės, kuriai priklauso apiplėštas lombardas, pavadinimą. Iš nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, jog toliau sprendime kalbama būtent apie lombardą, priklausantį UAB „J(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija klaidingą bendrovės pavadinimo nurodymą vertina, kaip rašymo apsirikimo klaidą, kuri taisytina. Klaidos ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.

30. M. G. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam buvo pareikštas nenuoseklus, iškraipytas kaltinimas, kuris neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, nes kaltinime nurodyta, kad minėto lombardo plėšime dalyvavo ir J. S. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pirmosios instancijos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje dėl lombardo, priklausančio UAB „J(duomenys neskelbtini)“, plėšimo kaltinimai buvo pareikšti A. J., R. K., M. G. ir D. S.. Būtent dėl minėto epizodo šių kaltinamųjų atžvilgiu pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį. Todėl J. S. vardo ir pavardės įrašymas kaltinime, vertintinas kaip techninė klaida, neleidžianti laikyti pareikšto kaltinimo savaime nenuosekliu ar iškraipytu.

Dėl nuteistųjų A. J., R. K. 2011-12-28 nusikalstamų veiksmų UAB „P(duomenys neskelbtini)“

31. Apeliaciniame skunde A. J. nurodo, kad objektyvūs bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad jis dalyvavo UAB „P(duomenys neskelbtini)“ plėšime. Tai, kad jis nedalyvavo minėto nusikaltimo padaryme apeliaciniame skunde nurodo ir nuteistasis R. K.. Šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti.

32. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme D. S. nuosekliai aiškino, kad po plėšimo (duomenys neskelbtini) gatvėje padarymo pas jį atvažiavo A. J. ir papasakojo, kad jau apžiūrėjo kitą parduotuvėje esantį lombardą, sakė, kad atvažiuos kitą dieną, todėl liepė pasiruošti rūbus. Tam, kad lombardas iš tiesų buvo apžiūrėtas, neprieštarauja 2013-04-05 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad 2011-12-23 kamerų įraše užfiksuotas įėjimas į prekybos centrą. Užfiksuota, kad nuo 20:22 iki 20:26 pro kasas išeina vyras, vidutinio ūgio, tamsių plaukų, dėvintis tamsias kelnes ir pilką ilgą striukę su kapišonu. Minėtas asmuo išėjęs pro kasas iš karto ant galvos užsideda kapišoną ir vaikšto šalia lombardo, į jį dairosi, galimai skambina mobiliojo ryšio telefonu. Vėliau išeina iš parduotuvės (t. 4, b. l. 41). Liudytojas A. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 23 d. vaizdo įraše buvo užfiksuotas asmuo, kuris įstrigo apsaugos darbuotojams. Jis dėvėjo pilką striukę, buvo su kapišonu (t. 22, b. l. 162). D. S. aiškino, kad kitą dieną A. J. atvažiavo su R. K. ir jam nepažįstamu asmeniu. Nuvažiavus į Karoliniškes, sustojo automobilių aikštelėje. R. K. ištraukė kaukes, pirštines, dujų balionėlį, kurį padavė D. S.. A. J. papasakojo plėšimo planą: jis stovės prie durų, o jie eis į lombardą. Iš 2013-04-05 apžiūros protokolo matyti, kad trečiame kompaktiniame diske užfiksuotas 2011-12-28 16:24 keturių stebėjimo kamerų įrašas, kuris trunka apie minutę. Įraše užfiksuotas įėjimas į prekybos centrą, kasos. Įraše matosi, kaip į prekybos centrą įeina trys vaikinai su kapišonais. Pirmas vaikinas juodai apsirengęs, su baltomis pirštinėmis, įėjęs į prekybos centrą liko stovėti ir dairėsi aplinkui. Antras vaikinas su melsva striuke ir su pilkomis pirštinėmis ir trečias vaikinas su juoda striuke nuėjo prie lombardo ir kažką darė. Paskui šiuos vaikinus nusivijo du apsaugos darbuotojai (t. 4, b. l. 41-46). Minėtas vaizdo įrašas patvirtina D. S. aiškinimą, kad A. J. stovėjo prie durų, kad jos neužsidarytų. Įėjus į vidų R. K. platuku pradėjo daužyti vitrinos stiklą, o D. S. dujomis papurškė į atbėgantį apsaugos darbuotoją ir pradėjo bėgti. Paskui jį bėgo ir R. K.. Nors apsauginiai juos vijosi, bet jie pabėgo. Nubėgo į miškelį, kur privažiavo automobilis, į kurį jie įsėdo. Automobilyje A. J. nebuvo (t. 24, b. l. 107-108). Nors A. J. ir R. K. nurodo, kad D. S. parodymai nepatikimi, todėl pirmosios instancijos teismas jų kaltę grįsti pastarojo parodymais neturėjo pagrindo, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas D. S. parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Liudytojas apsaugos darbuotojas A. T., įvykio metu dirbęs parduotuvėje „Iki“, patvirtino, kad darbo metu, maždaug 18-21 val., išgirdo triukšmą – daužomą stiklą. Išbėgus pažiūrėti, pamatė du asmenis su kaukėmis, iš kurių vienas daužė vitrinos stiklą, o kitas stovėjo šalia (t. 22, b. l. 92). Tokias įvykio aplinkybes nurodė ir kitas apsaugoje įvykio metu dirbęs nukentėjusysis G. Ž., kuris aiškino, kad per vaizdo kameras pamatė, kaip du vyrai su kaukėmis įsibrovė tarp žmonių ir vienas iš jų pradėjo daužyti vitrinos stiklą. Liudytojui nubėgus link lombardo, vienas iš plėšime dalyvavusių asmenų jam į akis pripurškė dujų, o po to jie abu pabėgo. Abu vyrai dėvėjo pirštines, buvo su kaukėmis, todėl jų veidų neįsidėmėjo (t. 20, b. l. 190). Tai, kad 2011-12-28 maždaug 16:15 val. ties (duomenys neskelbtini) namu matė du atbėgančius jaunuolius, kurie buvo su kapišonais, jų veidų nesimatė, nes pastarieji galimai buvo su kaukėmis, o juos vijosi apsaugos darbuotojas, nurodė ir liudytojas V. N. (t. 20, b. l. 192). Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio apklaustos liudytojos R. L. parodymai, kad 2011-12-28 jai būnant darbo vietoje apie 16.20 val. staiga prie prekystalio pribėgo du vaikinai su gobtuvais ant galvų. Vienas į ją papurškė dujų balionėliu ir ji iš karto išgirdo, kaip dūžta vitrinos stiklas. Keletą akimirkų ji nieko negalėjo matyti, o vėliau pastebėjo plėšikų nugaras. Jie metė padėklą su grandinėlėmis ir juos pradėjo vytis apsaugos darbuotojai (t. 4, b. l. 53-54). Iš aptartų liudytojų parodymų analizės matyti, kad, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo A. J., visi liudytojai aiškiai apibūdino pasikėsinime apiplėšti lombardą dalyvavusius asmenis. Jie aiškino, kad užpuolikai buvo su kapišonais, užsidengę veidus, galimai buvo su kaukėmis. Tai, kad asmenys buvo su kaukėmis nurodė ir D. S..

33. Taigi vaizdo įrašų apžiūros protokolas bei liudytojų parodymai apie esmines įvykio aplinkybes nesiskiria, vieni kitus papildo ir patvirtina D. S. parodymus apie tai, kaip buvo ruošiamasi įvykdyti lombardo plėšimą, keli asmenys ir kas dalyvavo pasikėsinant apiplėšti lombardą ir kokius kiekvienas iš jų veiksmus atliko. Be to, ikiteisminio tyrimo metu D. S. buvo parodytos fotonuotraukos, padarytos iš vaizdo įrašo, fiksuoto prekybos centre „Iki“. D. S. paaiškino, kad fotonuotraukoje Nr. 1 (12/28/2011 16:22:47), vyras nuotraukoje, tai jis purškiantis ašarines dujas. Nuotraukose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 (12/28/2011 16:22:48; 12/28/2011 16:22:49; 12/28/2011 16:22:50) užfiksuotas R. K. su plaktuku daužantis juvelyrinių dirbinių parduotuvės vitriną. Nuotraukoje Nr. 5 užfiksuotas D. S., purškiantis ašarines dujas, R. K., imantis nuo vitrinos juvelyrinius dirbinius (12/28/211 16:22:55) (t. 4, b. l. 41-46). Vaizdo įrašo, fiksuojančio prekybos centre „Iki“ juvelyrinių dirbinių parduotuvės „P(duomenys neskelbtini)“ plotą, fotonuotraukų analizė patvirtina D. S. bei liudytojų parodymus dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimą vietos, laiko bei kiekvieno asmens veiksmų.

34. R. K. teigimu, D. S. parodymus paneigia ta aplinkybė, jog, nors pastarasis nurodė, kad R. K. dauždamas vitrinos stiklą susižalojo ranką, tačiau įvykio vietoje nebuvo rasta kraujo pėdsakų. Teisėjų kolegijos manymu, vien tai, kad įvykio vietoje nebuvo rasta kraujo pėdsakų, esant aptartų faktinių duomenų visetui, nesuteikia pagrindo D. S. parodymus laikyti nepatikimais.

35. Nors A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, jog jis nedalyvavo plėšime, patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, kad ant įvykio vietoje rasto plaktuko nėra jo kvapo pėdsakų, tačiau D. S. nuosekliai aiškino, kad plaktuką turėjo ir juo vitrinos stiklą daužė R. K. Tiek R. K., tiek D. S., tiek prie parduotuvės durų stovėjęs A. J. buvo su pirštinėmis, kurias jie užsidėjo tik prieš darant nusikaltimą. Todėl aplinkybė, kad nebuvo rasta kvapo pėdsakų ant plaktuko, objektyviai nepaneigia, kad A. J. dalyvavo pasikėsinant apiplėšti UAB „P(duomenys neskelbtini)“.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. J. iš anksto suplanavus ir pasiruošus UAB „P(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lombardo apiplėšimo planą, R. K., D. S. ir A. J. užėjus į prekybos centrą „IKI“, kur A. J. liko stovėti prie prekybos centro durų, D. S. papurškus dujų balionėliu prie prekystalio stovėjusiai pardavėjai R. L. ir juos sulaikyti ketinusiam apsaugos darbuotojui, bei stebint aplinką, R. K. plaktuku išdaužiant 144,81 Eur vertės lombardo vitrinos stiklą ir taip sugadinant svetimą turtą, jie pasikėsino pagrobti svetimą turtą panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Jie, veikdami tiesiogine tyčia kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, t. y. siekdami vienodo nusikalstamo rezultato, suprato, kokias nusikalstamas veikas daro, numatė, kokių padarinių siekia, ir jų norėjo. Šiais savo veiksmais R. K., kartu su D. S., padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, o A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Dėl nuteistųjų A. J., A. S. nusikalstamų veiksmų UAB „V(duomenys neskelbtini)“ 2014-07-14

37. Nuteistieji A. J. ir A. S. aiškino, kad jie UAB „V(duomenys neskelbtini)“ 2014-07-14 plėšime nedalyvavo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokį jų aiškinimą paneigia objektyvių faktinių bylos duomenų visuma.

38. D. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltę dėl UAB „V(duomenys neskelbtini)“ 2014-07-14 vagystės pripažino ir paaiškino, kad jam A. J. paskambino 2014 m. vasaros viduryje, pasiūlė pasikalbėti. Su juo susitikus prie A. J. taip pat buvo pažįstami Julius ir R. Nors A. J. skunde nurodo, kad šie asmenys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti, tačiau D. S. paaiškino, kad jie yra jo pažįstami iš to pačio kiemo. Iš bylos medžiagos matyti, kad su minėtais asmenimis planuojamos vagystės detalės nebuvo aptariamos, jie darant nusikaltimą nedalyvavo. Todėl, nesant duomenų, kad minėti asmenys gali patvirtinti ar paneigti kokias nors aplinkybes, susijusias su minėtu nusikaltimu, juos nustatinėti ir apklausti nėra tikslinga, juo labiau, kad jie ikiteisminio tyrimo metu surasti ir apklausti nebuvo, be to, po nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei ketveri metai. Taigi, D. S. aiškino, kad praėjus kelioms dienoms po minėto susitikimo, jam paskambino A. J., su kuriuo vėl susitiko. Jie automobiliu važiavo pro parduotuvę, kuri turėjo būti apvogta, automobilį pasistatė, kiek toliau kiemuose. A. J. liepė užeiti į parduotuvę ir apžiūrėti ketvirtą lentyną. Į vidų jie užėjo kartu. D. S., kaip jam ir buvo nurodyta, apžiūrėjo parduotuvėje esančią ketvirtą lentyną. Ten pamatė foto aparatų objektyvus, kurių kaina siekė 2 000 Lt (t. 23, b. l. 180). D. S. aiškinimą apie pasiruošimą vagystei patvirtina 2015-11-30 dėl vaizdo išryškinimo pateiktų nuotraukų foto lentelė, kurioje matyti 2014-07-11 prekybos salone „V(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prekes apžiūrinėjantis D. S. ir kartu į patalpą užėjęs A. J. (t. 4, b. l. 118-131). A. J. teigimu pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, būdamas neva nusikaltimo organizatorius, kartu su D. S. atvirai apžiūrėjo parduotuvės vitrinas, yra nelogiška. Byloje nustatyta, kad nusikaltimai buvo daromi žaibiškai, juos gerai apgalvojus ir suderinus veiksmų planą tarpusavyje: buvo naudojamos kaukės, pirštinės ir imamasi kitų saugumo priemonių, jog nusikaltimas nebūtų išaiškintas, o jame dalyvaujantys asmenys nebūtų nustatyti. Todėl teisėjų kolegija A. J. skundo argumentą, kad jis 2014-07-11 prekybos salone „V(duomenys neskelbtini)“ buvo dėl asmeninių priežasčių, atmeta, kaip nepagrįstą.

39. D. S. aiškino, kad jam A. J. vėl paskambino po poros dienų, sakė, kad vagystę darys su dviračiais. Susitikus kartu buvo ir D. Z.. Pavažiavus iki Basanavičiaus gatvės, toliau iki parduotuvės, esančios Ševčenkos g., jie ėjo pėsčiomis. Einant A. J. rodė pasitraukimo nuo parduotuvės kelią. Vėliau jie prie parduotuvės „Rimi“ susitiko su „S“ (A. S.). A. J. su juo kažką aptarė. A. J. D. S. liepė būti pasiruošusiam: pasiimti nereikalingus rūbus, kepurę ir kojines tam, kad neliktų pėdsakų. Susitarė susitikti sekmadienį. A. J. D. Z. davė kuprinę, pirštines ir plaktuką. Sutartu laiku jiems susitikus, A. J. davė žirkles, kurias liepė pririšti prie dviračio, davė telefonus, kad palaikytų ryšį. Viename iš kiemų buvo vartai, D. Z. nukirpo spyną, nuvažiavę už gaisrinės ištraukė dvi plytas, kurias per tvorą permetė A. J.. Pavažiavus toliau, su žirklėmis iškirpo tvoroje skylę, nes reikėjo praeiti kiemeliais pro gaisrinę. „S (A. S.) nuvažiavo prie sankryžos stebėti aplinką. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką matyti, kad D. S. atpažino D. Z., kaip asmenį, su kuriuo 2014 m. liepos mėn. įvykdė foto prekių parduotuvės „V(duomenys neskelbtini)“ plėšimą (t. 15, b. l. 85-87). D. S. parodė, kad, kai jiems buvo duotas signalas jie perbėgo per kelią. D. S. pirmas metė plytą, bet stiklas nesudužo. Tada stiklą jie su D. Z. spardė kojomis. Įėjus į parduotuvę, D. S. pirmas pradėjo daužyti vitrinas. D. Z. stovėjo šalia ir krovė objektyvus. Pradėjus kaukti signalizacijai, kažkas iš žmonių pradėjo rėkti. Jie perbėgo kelią, sėdo ant dviračių ir visi nuvažiavo prie sandėliukų. Nusileidus į apačią ten jau buvo A. S.. D. Z. buvo liepta sėsti į taksi su pavogtais daiktais, kuprines, kojines, išmesti į krūmus. A. S. išvažiavo, o D. S. su A. J. nuvažiavo iki pastarojo namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Maždaug po 10 d. A. J. jam padavė 850 Eur. D. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad visas aplinkybes, t. y. kas, kur, ką turi daryti, jam nurodė A. J. (t. 23, b. l. 180-181). Šias aplinkybes D. S. nurodė ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 15, b. l. 100-122).

40. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino ir nusikaltimo padarymo aplinkybes atskleidė ir nuteistasis D. Z., kuris aiškino, kad praėjus daug laiko po įvykių jis tiksliai įvykdyto plėšimo detalių neprisimena, tačiau prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus D. Z. patvirtino, kad jam parduotuvės plėšime dalyvauti pasiūlė A. J.. Iš A. J. žodžių D. Z. suprato, kad kartu su jais bus ir „S (A. S.). Kitą kartą susitikus, jie pėsčiomis nuėjo iki vietos, kur buvo foto prekių parduotuvė. Ant parduotuvės buvo užrašyta „V(duomenys neskelbtini)“. A. J. liepė užeiti į parduotuvę ir ją apžiūrėti, kur yra brangiausios kainos. Taigi iš D. Z. parodymų matyti, kad A. J. kartu su D. Z. į parduotuvės vidų apžiūrėti prekių nėjo, todėl, priešingai, nei nurodo apeliantas, byloje neaiškumų dėl to, kada ir su kuo jis parduotuvėje apžiūrėjo prekes, nekyla. D. Z. teigimu, paskui jis su A. J. ieškojo maršruto, kuriuo galėtų pasišalinti po įvykdytos vagystės. Praėjus kažkiek laiko jam paskambino A. J. ir pasakė, kad trečiadienį planuoja parduotuvės vagystę, todėl sakė nuvažiuoti pas jį į namus ir paruošti krepšius – prie kuprinių prisiuvo gilesnius dugnus. Kitą dieną nuvažiavo pas A. J. pasiimti dviratį. A. J. jam taip pat sakė su savimi turėti kojines, kaukę, pirštines, pasakė, kad susitiks naktį 24 val. Tą pačią dieną jis susitiko A. J. bei vaikinu „D“ (D. S.) ir apžiūrėjo maršrutą iki parduotuvės – ėjo asfaltuotu taku, pro namo arką, per kiemus, išlindo prie sandėliukų netoli mokyklos. Po to jie išsiskyrė. Tą pačią dieną apie 24 val. D. Z. nuvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, ten jau buvo asmuo „D“ (D. S.), kuris atvažiavo su dviračiu. Netrukus su dviračiais atvažiavo „S (A. S.). Visi kiemais nuvažiavo iki sandėliukų. Ten jų jau laukė A. J.. Jis turėjo žnyples, metalui kirpti – dideles ir mažas, kurias pritvirtino prie dviračio. Ant batų užsidėjo kojines, ant galvų – kaukes. Keturiese su dviračiais nuvažiavo iki namo, kurio vartų spyną nukirpo A. J.. Žnyples padėjo ant sandėliuko stogo. Paskui visi važiavo iki „V(duomenys neskelbtini)“ salono. Sustojo namo kieme – kitoje pusėje buvo parduotuvė „V(duomenys neskelbtini)“. Kiemas buvo su tvora, todėl tvorą kirpo visi po truputį, kad galėtų padaryti skylę, per kurią būtų galima tiesiai nubėgti iki parduotuvės „V(duomenys neskelbtini)“. Su „D“ (D. S.) įlindo per skylę ir išėmė porą šaligatvio plytų, užsidėjo kuprines ant krūtinių. „S (A. S.) nuvažiavo link sankryžos, o A. J. nuėjo prie gaisrinės. Jie stebėjo aplinką. D. Z. ir „D“ (D. S.) įsijungė telefonus. Jis telefonu palaikė ryšį su „S“ (A. S.). „S“ (A. S.) davus nurodymą eiti, jie pajudėjo link parduotuvės. D (D. S.) bėgo pirmas. Jis metė plytą į duris, tačiau stiklas neišdužo. D. Z. jau norėjo bėgti atgal, tačiau pamatė, kad D (D. S.) stiklą spardo kojomis, po ko jis sudužo. Signalizacija įsijungė po pirmo smūgio. Abu įlindo į parduotuvę. D. Z. pribėgo prie pirmos vitrinos dešinėje ir plaktuku išdaužė vitrinos stiklą – pradėjo į kuprinę dėti foto aparatus ir foto objektyvus. D (D. S.) daužė vitriną giliau parduotuvės viduje. Iš parduotuvės pirmas išbėgo D. Z., abu kartu nubėgo prie dviračių ir pradėjo skubiai važiuoti. Nuvažiavo iki sandėliukų – ten namo laiptinėje paliko dviratį, prie laiptų išmetė kaukę, pirštines ir kojines. „S (A. S.) D. Z. iškvietė taksi ir sakė pavogtus daiktus vežtis namo. Kitą dieną A. J. kartu su „S“ (A. S.) atvažiavo pas jį į namus, apžiūrėjo foto aparatus. Prieš jiems atvažiuojant, D. Z. iš kuprinės išėmė ir paslėpė vieną salotinės spalvos foto aparatą. Liudytoja M. C. patvirtino tokį nuteistojo aiškinimą, kad jos buvęs draugas D. Z. jai galimai liepos viduryje padovanojo žalios spalvos foto aparatą. Jis buvo neįpakuotas, be dokumentų, dovanų maišelyje (t. 21, b. l. 201, t. 5, b. l. 72-73). 2015-10-05 apžiūros protokolas patvirtina, kad M. C. pateikto fotoaparato serijinis numeris atitinka pagrobtojo iš UAB „V(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 71-74). D. Z. nurodė, kad po savaitės A. J. jam padavė 1 000 Eur (t. 12, b. l. 30-32, t. 12, b. l. 54-55). D. Z. šias aplinkybes patvirtino įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 12, b. l. 42-53). D. Z. paaiškino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė laisva valia, taip pat niekieno neverčiamas dalyvavo parodymus patikrinant vietoje.

41. A. S. teigimu, D. Z. jo nepažinojo, todėl pastarajam nebuvo žinomi jo vardas ir pavardė, kurie yra nurodyia jo duodamuose parodymuose. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog D. Z. pirminiuose parodymuose patvirtino, kad asmens, vadinamo „S“ jis nepažinojo, nežinojo jo vardo bei pavardės. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius galimai nusikaltimo padaryme dalyvavusius asmenis vėlesniuose D. Z. parodymuose asmuo „S buvo įvardijamas vardu ir pavarde, kolegijos nuomone, nedaro jo parodymų nei melagingais, nei nepatikimais.

42. A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad D. Z. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes jis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad tyrėjas ikiteisminio tyrimo metu jam galimai leido suprasti, ką nori išgirsti. Vis dėlto, teisiamojo posėdžio metu D. Z. kategoriškai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes ir teigė, kad nurodė viską taip, kaip buvo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas D. Z. parodymais vadovavosi įvertinęs jų turinį ir sulyginęs su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Nors A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad D. S. ir D. Z. parodymai yra prieštaringi, tačiau iš jų analizės matyti, kad jų aiškinimas apie esmines įvykio aplinkybes (kada buvo apžiūrėta parduotuvė, kokiu maršrutu jie judėjo, kokiomis priemonėmis šalino kliūtis, kas, kokius veiksmus atliko) sutampa.

43. A. J. teigimu, skiriasi D. S. ir D. Z. parodymai apie tai, kada jie pirmą kartą susitiko, nes D. S. aiškino, kad D. Z. dalyvavo pirmojo pokalbio dėl vagystės su A. J. metu. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančio 2018-01-30 garso įrašo matyti, kad D. S. teisiamojo posėdžio metu išsakyti žodžiai nesutampa su užfiksuotais teismo posėdžio protokole (t. 23, b. l. 180), nes D. S. sakė, kad susitikimo su A. J. metu pastarasis informavo, kad kartu parduotuvės vagystėje dalyvaus ir D. Z.. Teismo posėdžio protokole įrašyta, jog „kartu pokalbyje dalyvavo ir Z.“. Tai teisėjų kolegija vertina, kaip teismo posėdžio protokole padarytą klaidą, kuri jokiu būdu nepatvirtina, kad D. Z. ir D. S. parodymų prieštaringumo. Be to, D. S. ir D. Z. aiškinimą dėl pasiruošimo vagystei ir nusikaltimo padaryme dalyvavusius asmenis bei jų veiksmus patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Liudytojas UAB „G(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. K. parodė, kad jis 2014 m. 3 val. nakties, jo pamainos metu, stebint pro kameras UAB „V(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, pamatė du asmenis, plyta daužančius UAB „V(duomenys neskelbtini)“ stiklines duris. Įėję į vidų jie daužė stiklines vitrinas, kuriose buvo sudėtos brangiausios prekės ir rinko fotoaparatus. Trečiasis asmuo liko stovėti prie namo kampo ir stebėjo aplinką. Viskas truko 2-3 minutes. Iš parduotuvės asmenys pabėgo į Švitrigailos gatvės pusę. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Iš 2014-08-22 vaizdo įrašo, pateikto 2014-07-22 (Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba) ir 2014-07-30 (UAB „V(duomenys neskelbtini)“) matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti šie duomenys: 2014-07-14 dienos failo stebėjimo laikas yra 03.00.00. 3:05 stebėjimo minutėje matosi 2 asmenų kūno apatinės dalys (kojos), prieina prie pastato ir kojomis spardo. Vienas jų atsitraukia, o antras spardo. Po ko įlipa į pastato vidų, antras asmuo taip pat įlipa į pastato vidų. 3:06 minutė abu vienas po kito išbėga į lauką ir pasišalina. Atidarius kitą failą 2014-07-14 stebėjimo laikas nuo 03.00. 3.05 stebėjimo minutę matosi vaizdas, kaip išstumiamas stiklo paketas ir į vidų užeina asmuo, apsirengęs tamsios spalvos rūbais. Su gobtuvu ant galvos, tamsūs batai su šviesiu padu. Priekyje nešasi tamsią rankinę, rankos laisvos, iš paskos eina antras asmuo, vizualiai atrodo stambesnis, apsirengęs analogiškai, ant kelnių matosi šviesios spalvos juosta. Priekyje kabo tamsi rankinė, rankos laisvos. Pirmas asmuo prieina prie lentynos iš dešinės ir rankomis atlieka judesius nuo lentynos iki rankinės. Apie 13 kartų. Antras asmuo, matosi, alkūne daužo lentyną, tai padaro vieną kartą, po ko atlieka rankomis judesius nuo lentynos link rankinės, tai padaro ne mažiau 9 kartų. 3.06 stebėjimo minutę abu vienas po kito išeina iš stebėjimo lauko. Ant grindų matosi stiklo šukės. Atidarius failą „CAM6“ matosi stebėjimo laukas kiemas, kairėje pusėje gatvė, priekyje gyvatvorė, tamsus paros metas. Stebėjimo laikas 2014-07-14 nuo 2.29 iki 4.00 val. 02.36 val. matomas šviesiai apsirengęs dviratininkas, važiuojantis pagrindiniu keliu, už 20 sekundžių pravažiuoja dar 3 dviratininkai, matosi siluetai. 02.56 val. pagrindinėje gatvėje sustoja 4 dviratininkai. Pirmasis apsirengęs tamsiais drabužiais ir šortais, kitas apsirengęs sportinėmis kelnėmis, kiti skiriamųjų bruožų neturi. Vienas dviratininkas sukinėjasi vienoje vietoje, ranką laiko prie ausies. 02.57 val. pravažiuoja dviratininkas pagrindine gatve. 03.09 pravažiuoja 3 dviratininkai (t. 4, b. l. 135-140). Iš 2016-01-14 foto lentelės prie apžiūros protokolo matyti, kad D. S. ir D. Z. paaiškino, kas yra vaizdo įrašuose užfiksuoti asmenys ir kokius veiksmus jie atliko (t. 4, b. l. 142-164). Nors A. S. nurodo, kad jis nebuvo užfiksuotas vaizdo įraše iš įvykio vietos, taigi, jo manymu, nėra jokių objektyvių duomenų galinčių patvirtinti jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme, tačiau iš D. Z. ir D. S. parodyų matyti, kad A. S. buvo toliau nuo įvykio vietos ir stebėjo aplinką, ką patvirtina aptarti vaizdo įrašų apžiūros protokolai.

44. Aptarti duomenys sutampa su D. S. ir D. Z. aiškinimu apie pasiruošimą vagystei iš foto prekių parduotuvės, jų judėjimo maršrutą, parengtą atsitraukimo po vagystės būdą ir planą ir patvirtina, kad UAB „V(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vagystėje dalyvavo keturi asmenys: A. J. nurodė, kad bus vagiama minėta parduotuvė, parengė vagystės ir atsitraukimo iš įvykio vietos planą, nurodė, kas kokius veiksmus turės atlikti, kokias priemones turės turėti, parūpino mobiliuosius telefonus, šalino kliūtis patekimui prie minėtos parduotuvės. A. S. stebėjo aplinką, davė nurodymus, kada pradėti veikti, D. S. ir D. Z. išdaužė stiklines duris, patekus į vidų, daužė vitrinas ir į kurpines krovė foto prekes, po ko iš įvykio vietos pasišalino.

45. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015-03-25 kratos A. J. gyvenamojoje vietoje, bute adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas, be kitų daiktų, sportinis krepšys „Adidas“ (t. 8, b. 1. 33-34). 2015-10-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus aps. VPK KP ONTV 4-jame skyriuje atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-017209-15 dėl vagystės iš parduotuvės „F(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą, tai yra nustatyti, ar krepšiuose, kurie paimti iš įtariamojo A. J. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu, yra stiklo šukių. Prie užduoties buvo pridėta vokai su stiklo šukėmis, paimtomis iš nusikaltimų įvykio vietų, kuriuos galimai įvykdė A. J. su bendrininkais. 2015-06-17 buvo gauta specialisto išvada Nr. 11-943 (15), Nr. 11-1228 (15), kurioje nurodyta, kad tirti pateiktoje kuprinėje „Adidas“ yra rasta stiklo dalelių, kurios vienodos su vitrinos stiklo dalelėmis, paimtomis parduotuvėje (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 101). Specialisto išvadoje Nr. 11-943(15), Nr. 11-1228(15) nurodyta, kad ant tirti pateiktų krepšių yra mikroskopinių dydžių stiklo dalelių. Ant tirti pateiktos kuprinės „Adidas“ yra dviejų tipų stiklo dalelių: pirmojo tipo stiklo dalelės yra vienodos su (duomenys neskelbtini) patalpoje iš dešinės pateiktu stiklu, antrojo tipo stiklo dalelės yra vienodos su parduotuvės (duomenys neskelbtini), vitrinos stiklu (t. 7, b. 1. 91-93). Minėta specialisto išvada patvirtina, kad 2014-07-14 pagrobtoms foto prekėms sudėti buvo panaudota būtent viena iš kuprinių, kuri buvo rasta kratos pas A. J. metu. Nors A. J. aiškino, kad jis kuprinę iš D. Z. pasiskolino jau po nusikaltimo padarymo, tačiau, esant aptarties duomenims, teisėjų kolegija šį A. J. aiškinimą atmeta, ir tokį paaiškinimą laiko nuteistojo parodymų derinimu prie byloje susisklosčiusios situacijos.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog A. J., A. S. kartu su D. Z., D. S., veikdami organizuotoje A. J. suburtoje grupėje, pagrobė svetimą bendros 2 076,24 Eur vertės turtą bei sugadino svetimą turtą - išdaužė 119,64 Eur vertės vitrinų stiklus. Pažymėtina, jog plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Visi nusikaltimo padaryme dalyvavę asmenys, atlikdami iš anksto sutartus ir suderintus veiksmus, neabejotinai suvokė, kad jie dalyvaudami organizuotoje grupėje, pagrobė svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Bei šiais savo veiskmais A. S. ir A. J. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus.

Dėl nuteistųjų A. J. ir A. S. nusikalstamų veiksmų 2014-08-12 pasikėsinant apvogti kompiuterių saloną „K(duomenys neskelbtini)“

47. A. J. ir A. S. apeliacinių skundų argumentai, kad jie nedalyvavo pasikėsinant įvykdyti kompiuterių salono „K(duomenys neskelbtini)“ plėšimą, nepagrįsti.

48. D. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškino, kad maždaug už 10 d. po „V(duomenys neskelbtini)“ vagystės, būdamas Savanorių pr., jis sulaukė skambučio iš A. J., kuris pasiūlė susitikti. Susitikime dalyvavo ir A. S. Susitikimo metu buvo kalbama apie tai, kad dar yra viena vieta – kompiuterių salonas, kurį galima apvogti, todėl jie klausė, ar D. S. nenorėtų dalyvauti kartu. A. J. sakė, kad nusikaltimui daryti reikės kokių 5-7 plytų, parduotuvėje esančias prekes vogs už poros dienų. Už poros dienų paskambino A. J. ir liepė atvažiuoti iki Gerosios Vilties gatvės, kur jis nuvažiavo paskutiniu autobusu. Dar prieš tai pasakė su savimi pasiimti blogų rūbų, kaukę, kokį nors užtiesalą. Prie parduotuvės „Maxima“ atvažiavo T. V., A. J., jie visi nuvažiavo A. J. automobiliu pasiimti D. S. surastą kilimą. D. S. teigimu, tada jie viską sudėjo į T. V. metalikos spalvos Alfa Romeo automobilį ir nuvažiavo į A. S. kiemą. Pastarajam kažką įdėjus į bagažinę visi nuvažiavo į sutartą vietą. D. S. užsidėjo paruoštus rūbus. Išlipus iš mašinos, pirmi nuėjo A. S. ir A. J.. Priėjus prie namo matėsi parduotuvės iškaba, jis prinešė plytas prie laiptukų, A. S. sudėjo plytas. Po kažkiek laiko A. J. atbėgęs atnešė juodą tašę ir padavė D. S. Durys buvo pakeltos. D. S. įlipo su A. J. ir pradėjo spardyti baltas duris – spyrė gal 10 kartų. Tuo metu A. S. liepė baigti ir iš ten lįsti. Paliko kilimą, plytas, išlipo, visi sėdo į mašiną ir išvažiavo. Iš 2014-08-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), metu paimta kilimas, 1 d/pl su avalynės pėdsaku (t. 6, b. l. 12-20). Savanorių pr. išlipo A. S. ir A. J., T. V. jį pavežė iki namų. Savo parodymus D. S. patvirtino parodymo patikrinimo vietoje metu (t. 15, b. l. 100-122). D. S. nurodytas aplinkybes dėl pasikėsinimo apvogti kompiuterių saloną „K(duomenys neskelbtini)“ eigos, patvirtino liudytojas J. E., kuris parodė, kad jis yra UAB „K(duomenys neskelbtini)“ padalinio (duomenys neskelbtini) vadovas. Atsimena, kad maždaug 4-5 val. nakties jis gavo apsaugos tarnybos pranešimą, kad buvo mėginta įsilaužti į parduotuvę. Nuvykęs į įvykio vietą jis pamatė, kad buvo apgadintos išorinės parduotuvės grotos – jos buvo pakeltos, galimai su domkratu. Taip pat buvo išlaužtas pagrindinių durų stiklo paketas – į vidų mesta plyta. Ant prieš duris esančio turėklo buvo užmestas kilimas, tam, kad nieko nesimatytų iš gatvės pusės. Iš vaizdo įrašo matė, kad buvo 3 ar 4 asmenys, jų veidų nesimatė – jie buvo su gaubtais, galbūt ir kaukėmis (t. 21, b. l. 18-20).

49. Tai, kad iš tiesų D. S., A. S., T. V. ir A. J. pasikėsino apvogti kompiuterinių prekių parduotuvę netiesiogiai patvirtina ir D. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad po 2014-07-14 vagystės, kai jis grįžo iš Palangos, kur buvo apie 2 savaites, A. J. pradėjo siūlyti apvogti foto prekių saloną šalia Gerosios Vilties gatvės ir užsiminė apie kažkokį kompiuterių saloną. Tačiau jis atsisakė, tada A. J. paprašė jam paskolinti sportinį krepšį. A. J. pasakė, kad į jį turėtų tilpti 4 nešiojami kompiuteriai. D. Z. prašė, kad jis krepšį grąžintų iki rugpjūčio 18 dienos, tačiau A. J. jo negrąžino. Po kelių dienų, tai yra 2014-08-16 naktį, po 24.00 val. jis ėjo į namus iš draugų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Atėjęs į namo kiemą, pamatė stovintį automobilį „Renault Scenic“, tamsios spalvos, prie automobilio stovėjo „L“ (T. V.), o prie laiptinės stovėjo vaikinas vardu R, „L“ dėdė. Pradėjo kalbėti su „L“ (T. V.), šis pasakė, kad jis su „D“ (D. S.) pabėgo nuo policijos, o A. J. su „S“ (A. S.). Jis suprato, kad jie bandė įvykdyti vagystę, apie kurią buvo gavęs pasiūlymą iš A. J. (t. 12, b. l. 33-35, t. 24, b. l. 47). A. J. nurodo, kad tokie D. Z. parodymai nepatvirtina, nei aplinkybės, kad jis D. Z. siūlė dalyvauti nusikaltime, nei fakto, kad T. V. jam pasakojo apie pasikėsinimą įvykdyti vagystę, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo apklausti tarp D. Z. T. V. vykusį pokalbį patvirtinti ar paneigti galintys liudytojai. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas šį D. Z. aiškinimą vertino tik byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, sprendžiant dėl jų patikimumo.

50. Pažymėtina, kad vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad A. J. iš anksto suplanavus ir pasiruošus apvogti kompiuterine technika prekiaujantį UAB „K(duomenys neskelbtini)“ prekybos saloną, esantį (duomenys neskelbtini), A. J., A. S., T. V. ir D. S., veikdami organizuotoje grupėje, vykdė iš anksto pasiruoštą planą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes per trumpą laiką nepavykus išlaužti durų, A. J., A. S., D. S. iš prekybos salono grįžo į automobilį, po ko visi T. V. vairuojamu automobiliu „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, o A. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuteistųjų A. J., A. S. nusikalstamų veiksmų UAB „V(duomenys neskelbtini)“ 2014-08-25

51. Nuteistųjų A. S. ir A. J. apeliacinius skundus argumentus, kad jie nedalyvavo pasikėsinant apvogti parduotuvę „V(duomenys neskelbtini)“ paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

52. Nuteistieji A. S. ir A. J. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškino, kad jie nėra susiję su pasikėsinimu 2014-08-25 apvogti foto prekių parduotuvę UAB „V(duomenys neskelbtini)“. Tokiems jų parodymams prieštarauja D. S. aiškinimas, kad po keletos dienų po pasikėsinimo apvogti kompiuterių saloną „K(duomenys neskelbtini)“, A. J. jam pranešė, kad vėl bus prekių tik nebus imamas D. Z., nes pastarasis per daug kalba. Todėl jie eis trise – jis, A. J. ir A. S.. A. J. liepė turėti kaukę ir atitinkamai apsirengti. D. S. kaukę pasidarė iš megztinio rankovės. Vėliau A. J. jam paskambino, jie susitiko su A. S., įsėdo į A. J. automobilį ir nuvažiavo prie lenkiškos mokyklos, netoliese sandėliukų. A. J. paėmė dideles žnyples, nusileido žemiau, ten stovėjo dviračiai. A. J. padavė plaktuką. Jie dviračiais važiavo per kiemus ir arkas, vienoje iš jų buvo užrakinti vartai, todėl D. S. nukirpo spyną: atvažiavo prie gaisrinės, nuo šaligatvio paėmė plytas prinešė prie A. S., netoli tos vietos kur buvo skylė. A. S. apžiūrėjus aplinką ir davus nurodymą, kad gali pradėti vagystę, jie perbėgo per kelią ir kojomis pradėjo spardyti duris. Išgirdo šauksmą ir pamatė šalia stovintį žmogų. Jie greitai perbėgo per kelią, sėdo ant dviračių ir išvažiavo, prirakino dviračius, sėdo į taksi ir nuvažiavo (t. 23, b. l. 183-184). 2014-08-25 įvykio vietos apžiūros protokolas, kurio metu užfiksuoti nusikalstamai veikai daryti naudoti įrankiai (šaligatvio plytos) ir pabėgimo iš įvykio vietos kelias (t. 6, b. l. 107-110). D. S. parodymus patvirtina 2014-10-14 D. C. pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad laiko skaičiuotuvo duomenimis, laikotarpyje nuo 02:28:38.41 iki 02:28:52.03 video įraše užfiksuotas asmens siluetas, kuris pereina Švitrigailos gatvę, eidamas nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės link (duomenys neskelbtini), priėjus prie (duomenys neskelbtini) asmuo užeina už (duomenys neskelbtini) namo kampo. Laikotarpyje nuo 02:29:11.51 iki 02:29:13.89 įraše užfiksuoti dvejų asmenų siluetai nubėgantys nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) pastato. Įraše 02:30:58.94 matosi dvejų asmenų siluetai perbėgantys Švitrigailos gatvę nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės link (duomenys neskelbtini) namo. Pribėgus prie parduotuvės „V(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, matosi šių asmenų rankų, kojų mostai link parduotuvės „V(duomenys neskelbtini)“ įėjimo durų, stvėrimas durų rankenos, traukimas jos ant savęs. Nuo 02:31:15.74 iki 02:31:17.84 priekiniame vaizdo plane užfiksuota galva asmens, laikančio prie dešines ausies dešinę ranką, galimai joje asmuo laiko mobiliojo ryšio telefono aparatą. 02:31:17.54 matosi šalia parduotuvės „V(duomenys neskelbtini)“ ant sienos sumontuotos signalizacijos suveikimo šviesos signalas. 02:31:28.34 atsidaro (duomenys neskelbtini) namo pastato durys, esančios tarp parduotuves „V(duomenys neskelbtini)“ ir „SEB“ banko įėjimų, išeina asmuo. Tada du asmenys (siluetai) stovintys prie „V(duomenys neskelbtini)“ įėjimo durų pradeda bėgti link (duomenys neskelbtini) namo, perbėga Švitrigailos gatvę (t. 6, b. l. 113-114). Ikiteisminio tyrimo metu D. S. paaiškino, kas yra užfiksuota nuotraukose, padarytose iš vaizdo įrašo fiksuojančio asmenis, esančius prie prekybos salono „V(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 115-116). D. S. aiškinimą patvirtina liudytojo M. M. parodymai, kad jam dirbant apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini), verslo centre, prieš dvejus metus, rugpjūčio mėnesį, apie 3 val. nakties, būdamas poste išgirdo, kad kažkas daužo stiklą, išėjęs maždaug po 15 sekundžių į kiemą pastebėjo, kad du asmenys bando išdaužti UAB „V(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, prekiaujančios foto technika, duris. Pamatę jį asmenys iš karto pasišalino link Švitrigailos gatvės, jie dar nebuvo spėję patekti į parduotuvės vidines patalpas. Visi asmenys buvo su kapišonais, veidų nesimatė, vilkėjo sportinę aprangą. Panašu, kad buvo jauno amžiaus vyrai, vienas buvo pakankamai aukštas, vidutinio kūno sudėjimo. Jiems pasišalinus šalia lango pamatė šaligatvio plytelę (t. 22 , b. l. 22).

53. A. J. ir A. S. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad byloje yra tik D. S. aiškinimas ir liudytojo M. M. parodymai, kurie patvirtina tik aplinkybę, kad parduotuvę apvogti pasikėsino būtent D. S., tačiau niekaip nepatvirtina jų nusikalstamų veiksmų. Pažymėtina, kad BPK nereglamentuoja, kiek byloje turi būti surinkta įrodymų, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką. Klausimą dėl įrodymų pakankamumo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Įvertinęs įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka daryti neabejotinai išvadai, kad A. J. ir A. S. dalyvavo pasikėsinant apvogti foto prekių parduotuvę UAB „V(duomenys neskelbtini)“ ir veikdami organizuotoje grupėje tyčia sugadino 738,70 Eur vertės turtą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes byloje esantys įrodymai, vieni kitus papildo ir jungiasi į loginę grandinę. Kaip jau minėta, tikrinant D. S. parodymų patikimumą ir juos vertinant kitų objektyvių faktinių duomenų kontekste, nebuvo gauta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad D. S. kitus organizuotos grupės narius apkalbėjo.

Dėl nuteistųjų A. J., A. S., A. S. 2015-03-25 nusikalstamų veiksmų „F(duomenys neskelbtini)“

54. A. J. apeliacinio skundo argumentas, kad jis neorganizavo vagystės iš parduotuvės „F(duomenys neskelbtini)“, o tik vykdė D. S. nurodymus, nepagrįstas.

55. D. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai aiškino, kad 2015 m. kovo mėnesį A. J. jam pasiūlė susitikti. Kartu su A. J. buvo ir A. S.. D. S. telefoną paliko automobilyje ir nuėjo su pastaraisiais pasikalbėti. A. J. paklausė, ar jis norėtų padaryti „lapę“, t. y. apvogti parduotuvę. Už šį darbą pasiūlė 500 Eur. Nors A. J. siūlė parduotuvę apvogti tą pačią dieną, tačiau D. S. nesutiko, nes rytojaus dieną jam reikėjo į darbą. A. J. jam ir vėl paskambino po savaitės, automobiliu pavežė iki parduotuvės, kurią norėjo aprodyti, kaip tą, kurią planavo apvogti – liepė nueiti apsižvalgyti, nurodė, pro kurias duris reikia užsukti į vidų. Pats A. J. neužėjo. 2015-04-21 vaizdo įrašo, pateikto iš daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad stebėjimo kameros, kuri nukreipta į UAB „F(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotame įraše 2015-03-19 12:31:37 val. matomi du vyriškiai, praeinantys pro UAB „F(duomenys neskelbtini)“. Vienas apsirengęs tamsios spalvos striuke bei mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, antrasis - šviesios spalvos viršutiniu rūbu su tamsios spalvos liemene bei tamsios spalvos kelnėmis. 12:32:16 val. pirmasis vyriškis įeina į UAB „F(duomenys neskelbtini)“ patalpas, kur apžiūrinėja foto įrangą ir tuo pačiu metu rankose laiko mobiliojo ryšio telefoną. 12:32:29 val. šalia UAB „F(duomenys neskelbtini)“ stebimas antras vyriškis, kuris rankose laiko mobiliojo ryšio telefoną. 12:32:36 antrasis vyriškis praeina šalia UAB „F(duomenys neskelbtini)“. Pirmasis vyriškis 12:32:46 išeina iš UAB „F(duomenys neskelbtini)“ patalpų ir nueina antrojo vyriškio kryptimi (t. 7, b. l. 156-159). D. S. aiškino, kad minėto susitikimo metu A. J. nurodė, kad sutartą dieną atvažiuos jo pasiimti ir jie išsiskirstė. Galimai sekančią dieną A. J. atvažiavo su A. S. ir paprašė, kad D. S. išeitų pasikalbėti. Įsėdus į automobilį A. J. pasakė, kad važiuos apžiūrėti maršrutą, kuriuo po įvykdytos vagystės dviračiais pasišalins iš parduotuvės. Taip pat nurodė, kad kartu plėšime dalyvaus ir asmuo, pravarde „Kas“, neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu kaltinamasis D. S. atpažino A. S. kaip asmenį, įvardintą „K“, su kuriuo 2015-03-25 apvogė foto prekių parduotuvę Žirmūnuose (t. 15, b. l. 72-74). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. S. patvirtino, kad jis yra vadinamas „K“ (t. 14, b. l. 150-151). Jie kartu apžiūrėjo maršrutą, kuriuo turėjo nuvažiuoti nuo parduotuvės. A. J. parodė vietą, kur buvo planuojama paslėpti foto objektyvus. Jie turėjo būti paslėpti iškastoje duobėje, tačiau duobės nurodytoje vietoje dar nebuvo. 2015-03-30 parodymų patikrinimo vietoje metu D. S. patvirtino savo parodymus, susijusius su vagyste iš UAB „F(duomenys neskelbtini)“ (t. 15, b. l. 75-80). Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. nurodytos aplinkybės sutampa su nuteistojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintais parodymais, kad ir jam A. J. siūlė dalyvauti parduotuvės „F(duomenys neskelbtini)“ vagystėje. Nors jis dalyvauti minėtoje vagystėje neplanavo, tačiau 2015 m. vasario viduryje susitiko su A. J., kuris jam parodė parduotuvę. A. J. sakė, kad darant vagystę dalyvaus ir jo draugas, kuris greitai išeis iš pataisos namų atlikęs bausmę. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, A. S. iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2015-02-26 (t. 15, b. l. 39). D. Z. aiškino, kad po poros savaičių A. J. atvažiavo su asmeniu, kurį vadino „K“. Jie nuvažiavo pas A. S., o paskui į asmens, vadinamo „K“, namus, kur pastarasis paėmė kastuvą ir du dviračius. A. J. nurodė, kur jie su dviračiais turės nuvažiuoti, kur dviračius prirakins ir kur susitiks. „K“, D. Z. su A. J. ir A. S. susitiko A. J. nurodytoje vietoje prie kioskų. A. J. ir A. S. parodė pabėgimo kelią, einantį link upės, kur jie iškastoje duobėje, pagal planą, turėjo paslėpti krepšius su foto prekėmis. Duobę pradėjo kasti „K“, tačiau žemė buvo įšalusi ir kasėsi labai sunkiai. A. J. minėjo, kad turi būti dar du žmonės, kurie turės atkasti jų užkastus krepšius su pagrobtomis prekėmis. Kiekvienam A. J. liepė pasirūpinti kauke ant veido, kojinėmis ant batų ir pirštinėmis, ir tada jie išsiskirstė. Vagystė turėjo būti vykdoma 2015 m. iš kovo 8 d. į 9 d. (t. 24, b. l. 46-50). Ikiteisminio tyrimo metu D. Z. atpažino asmenį, pravarde „K“, su kuriuo turėjo apiplėšti foto prekių parduotuvę, Žirmūnuose, iš kurio namų pasiėmė kastuvą ir dviračius (t. 12, b. l. 39-41). Savo parodymus D. Z. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 12, b. l. 42-53). A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad D. Z. parodymai yra nepatikimi, nes jis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kalbėjo nerišliai. Iš 2017-11-13 teismo posėdžio protokolo matyti, kad D. Z., praėjus 3 metams po to, kai buvo daromi nusikaltimai, veikiant organizuotoje grupėje, negalėjo prisiminti nusikaltimų darymo aplinkybių, tačiau paaiškino, kad davė išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir prašė jais remtis. Pagarsinus parodymus, D. Z. juos tvirtino, nurodydamas, kad apklausiamas, praėjus neilgam laikui po nusikaltimų padarymo, atsiminė su minėtais įvykiais susijusias aplinkybes (t. 24, b. l. 46-50). Be to, D. Z. kaltinimai įvykdžius 2015-03-25 „F(duomenys neskelbtini)“ vagystę nepareikšti, taigi jis jokio suinteresuotumo, apkalbėti A. J. ar D. S. ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, neturėjo. Taigi D. Z. parodymai patvirtina, D. S. aiškinimą, kad apiplėšti foto prekių parduotuvę pasiūlė būtent A. J., kuris, dalyvaujant A. S., parodė pabėgimo įvykdžius nusikaltimą planą, nurodė, kad pavogtos foto prekės turi būti paslėptos duobėje bei liepė apžiūrėti parduotuvę.

Žemesnės instancijos teismas

56. D. S. aiškino, kad buvo susitarta prie parduotuvės „F(duomenys neskelbtini)“ privažiuoti dviračius, kuriuos po padaryto nusikaltimo buvo nurodyta įmesti į upę ir pakilti laiptais iki 35 namo. Tuo momentu D. S. prasitarė, kad minėtame name gyvena jo uošvė, todėl A. J. pasiūlė iš jos paimti raktą nuo rūsio, kad galėtų juo pasinaudoti pavogtoms prekėms ir kitiems daiktams sudėti. D. S. paėmė raktą. Sekantį kartą susitikus su A. J. ir A. S., pastarasis pasiūlė apžiūrėti kitą važiavimo nuo parduotuvės planą. Tada jie apžiūrėjo kitą maršrutą, susitarė susitikti apie 17 val. A. J. pasakė paimti nereikalingus rūbus. Grįžęs namo D. S. vartojo daug alkoholio, todėl sutartą laiką, kada turėjo susitikti daryti nusikaltimą, pramiegojo. Sekančią dieną A. J. jam liepė negerti, sakė, kad 2 val. turės būti sutartoje vietoje. Šias aplinkybes patvirtina 2015-09-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti A. J. praleisti skambučiai D. S. ir susitarimas dėl vagystės darymo kitą dieną (t. 10, b. l. 1-29). D. S. aiškino, kad susitarus, jis visą dieną prabuvo namuose, apsirengė, į maišelį sudėjo rūbus, iš rankovės pasidarė kaukę ir nuvažiavo į sutartą vietą. Visi jau buvo susirinkę, kartu nuėjo prie penkiaaukščio namo paskutinės laiptinės, kur A. J. atrakino dviračius. „K“ ištraukė plaktuką, A. J. ištraukė baltą telefoną, įdėjo naują SIM kortelę ir padavė D. S.. Telefonas buvo duotas ryšiui palaikyti. A. J. liepė A. S. eiti į vieną pusę, o pats sakė eis į kitą pusę – bus netoli parduotuvės, matys aplinką ir stebės: liepė atsitraukti, kai pamatė pravažiuojantį automobilį, nurodė, kad stovi apsaugos darbuotojų automobilis, sakė, kad prie degalinės stovi policijos automobilis. Po poros valandų D. S. pastebėjo, kad jau pradėjo judėti žmonės, važinėti troleibusai, todėl paskambino A. J. ir pasakė, kad traukiasi. Jie susitarė susitikti kitą naktį. „K“ daiktus perdavė D. S., kuris juos paliko uošvienės rūsyje ir atidavė jai raktą. Kitą dieną jie susitiko prie sandėliuko, iš kurio A. S. ištraukė dviratį ir tašę, A. S. ir A. J. nuėjo į tas pačias vietas. Sulaukę skambučio jie pradėjo mėtyti plytas ir įbėgo į parduotuvę. D. S. pradėjo plaktuku daužyti vitrinas ir krauti objektyvus į tašę. Kuprinei pasunkėjus, D. S. ir A. S. išbėgo iš parduotuvės, sėdo ant dviračių ir nuvažiavo prie sandėliukų. D. S. į tašę susidėjo galimai 15 prekių. Krepšys buvo sunkus. Tada pribėgo A. J. ir A. S., kurie liepė viską sudėti į sandėliuką. D. S. su „K“ taip ir padarė. Tokį D. S. aiškinimą patvirtina liudytojo A.S.parodymai, kad jis dirba apsaugos darbuotoju. Pamena, kad darbo metu, naktį, gavo pavojaus signalą iš Kareivių g. 19 esančios parduotuvės „F(duomenys neskelbtini)“. Nuvykęs į objektą ir jį apžiūrėdamas iš vidinės pusės pamatė šalia vitrininių stiklų gulintį „Žalia giria“ butelį bei du jaunuolius, kurie jam pasakė, kad eidami iš „McDonald“ restorano išgirdo stiklo dūžių garsą ir pamatė link Valakampių su vienu ar dviem dviračiais nuvažiuojančius jaunuolius. Minėjo, kad pasišalinę asmenys turėjo sportinį krepšį. Atvykę policijos pareigūnai jaunuolius apklausė. Jis kartu su tyrėjais apžiūrėjo parduotuvę, į kurios vidų buvo įsibrauta išdaužus vitrininį stiklą, jei gerai pamena, viduje buvo plytos. Matė, kad šalia objekto mėtėsi fotoaparatai, objektyvai (t. 21, b. l. 198). Apklaustas teisme liudytojas R. L. parodė, kad 2015 m. jis su draugu E. K. vakare išėjo į „McDonald“ restoraną, grįždami link namų išgirdo dužimo garsą, pamanę, kad benamiai išvertė konteinerį, nuėjo tolyn, tačiau už kokių dviejų minučių dviračiais pro juos dideliu greičiu pralėkė du jaunuoliai užsidengę veidus šaliku ar su kauke, dabar gerai nepamena. Vaikinų gerai neįsidėmėjo, tačiau vienas buvo lieknesnis, kitas stambesnis, kokiais rūbais buvo apsirengę, neįsidėmėjo, vienas iš jų turėjo persimetęs per petį tamsų sportinį krepšį, kitas irgi turėjo kažkokią talpą, abi buvo pilnos. Dviračiai buvo paprasti, vienas iš jų turėjo spyną po sėdyne, spalvų šiuo metu nepamena. Iš karto pagalvojo, kad apiplėšimas, be to, suveikė signalizacija, todėl nuėjo ten, iš kur išgirdo garsą ir pamatė išdaužtą parduotuvės langą, ant žemės gulėjo fotoaparatai, objektyvai. Jie iškvietė policiją, netrukus atvyko apsaugos darbuotojas, policijos pareigūnai. Pamena, kad vėliau tyrėjas prašė atpažinti dviračius (t. 21, b. l. 198-200). Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas E. K..

57. D. S. aiškino, kad po sėkmingai įvykdytos vagystės A. J. jam pasakė, kad paskambins rytoj ir visi išsiskirstė. Rūsio raktą D. S. padėjo po kilimėliu. Iš ryto atvažiavo A. J.. Jie sėdo į A. J. mėlynos spalvos Toyota automobilį, nuvažiavo į „Maxima“ aikštelę, išsikvietė taksi. Privažiavo taksi automobilis Audi metalikos spalvos, su kuriuo nuvažiavo prie namo, kuriame buvo D. S. uošvei priklausantis rūsys. Paėmė iš jos raktus. Nuėjęs į rūsį D. S. pamatė, kad krepšiai su foto objektyvais buvo išvartyti. Jis surinko iškritusius objektyvus, užsegė tašę, uždarė sandėliuką ir atidavė raktą uošvei. Tokį D. S. aiškinimą patvirtina teisme apklaustos liudytojos I. R. parodymai, kad D. S. yra jos žentas, kuris kartą jos paprašė duoti jam raktą nuo jos darbo sandėliuko, esančio Žirmūnų g. 35 name, kadangi ji dirba kiemsarge-valytoja toje teritorijoje ir laiko jame darbo įrankius. D. S. sakė, kad nori kažką tame sandėliuke pasidėti, ką tiksliai, nesakė. Sutarė, kad ji paliks raktus po kilimėliu, o pasinaudojęs jais D. S. įmes į jos pašto dėžutę. Po poros dienų jis raktą grąžino. Dar po kurio laiko jis jai paskambino ir pasakė, kad jam vėl reikia rakto, jie susitiko prie Žirmūnų g. 23 namo. Jiems susitikus ji jam davė raktą, jis vienas nuėjo į sandėliuką, o ji liko laiptinėje tvarkytis. Vėliau pamatė, kad prie sandėliuko stovi taksi automobilis, o D. S. uždarinėja automobilio bagažinę, matė, kad automobilyje sėdėjo du vyrai. Tuomet kaltinamasis atidavė jai raktą ir ji nuėjo dirbti. Tą pačią dieną pas ją atvyko policijos pareigūnai, darė kratą jos bute ir rūsyje bei tame darbo sandėliuke. Bute ir rūsyje jie nieko nerado, o sandėliuke buvo rasti dviračiai, kepurė su skylėmis, šalikas, krepšys, kurie buvo ne jos. Šio sandėliuko raktų daugiau niekas neturi, tai buvo pirmas kartas, kai D. S. pasiėmė iš jos sandėliuko raktus (t. 21, b. l. 91-93). Iš 2015-03-25 kratos atliktos sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), I. R. darbo vietoje, protokolo matyti, kad jame buvo rasta ir paimta: du juodai - mėlynos spalvos ir raudonos spalvos dviračiai, medžiaginė kaukė, juodai - mėlynos spalvos pirštinių pora „Hervin“, batai ant kurių užmautos pilkos spalvos kojinės su užrašu „Sport“, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), šalia rastas telefono dangtelis, juoda striukė „Identity“, kurios kišenėje žiebtuvėlis, žalios spalvos striukė, kurios kišenėje rasta telefono baterija „Samsung“, foto aparatas „Fujifilm X-A2“, Nr. 55L00453 su baterija ir objektyvu, objektyvas „Plero Drive“, Nr. 105661 28- 300mm F/3.5-6 Tamron“, SIM kortelė „Ežys“, Nr. (duomenys neskelbtini) juodos ausinės “RXD“ (t. 8, b. 1. 2-20).

Žemesnės instancijos teismas

58. D. S. nurodė, kad jis visus pavogtus daiktus sudėjo į taksi bagažinę, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Važiavo link Žirmūnų tilto, pravažiavus Olandų gatvę, automobilį sustabdė policija ir juos sulaikė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas taksi vairuotojas A. K. patvirtino tokius D. S. parodymus, kad prieš kelis metus jam paskambino vyriškis ir paprašė atvažiuoti prie Gelvonų g. Jam nuvažiavus ten jau buvo du asmenys. A. J. nurodė važiuoti į Žirmūnus, parodė kiemą. Sustojus gale sėdėjęs vyras išlipo, maždaug po 10-15 min grįžo. Įdėjo į bagažinę du lagaminus, šalia sėdėjęs A. J. nurodė adresą, kur važiuoti toliau. Jiems važiuojant link Olandų žiedo, juos sustabdė policija (t. 21, b. l. 89-90). Iš 2015-03-25 automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad buvo rasta ir paimta: kvapo pavyzdžiai, stiklo šukių pavyzdžiai, telefono aparatas, du plaktukai, du krepšiai, foto aparatai, dangteliai, objektyvai (t. 7, b. 1. 17-31). 2015-07-14 specialisto išvada Nr. 140-(2606)-ISl-4660 patvirtina, kad pagal lūžio rodiklį ir cheminę sudėtį stiklo dalelės, paimtos automobilio „Audi“, iš krepšių 2 vnt. ir prekybos lentynų stiklo dalelės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu iš parduotuvės „F(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienarūšės. Pagal lūžio rodiklį stiklo dalelės su paimtomis iš parduotuvės „F(duomenys neskelbtini)“ lango rėmo, adresu (duomenys neskelbtini), yra nevienarūšės. Ant plaktuko guminiu kotu, paimto automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ir sportbačių poros, paimtos kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini) yra stiklo dalelių. Pagal lūžio rodiklį ir cheminę sudėtį stiklo dalelės, rastos ant plaktuko guminiu kotu bei sportbačių poros, ir prekybos lentynų stiklo dalelės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu iš parduotuvės „F(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienarūšės (t. 7, b. 1. 35-40).

59. D. S. nurodė, kad jis telefono numerio nekeisdavo, savo telefoną išjungtą paliko sandėliuke Nusikaltimo metu naudojo naują SIM kortelę ir naują baltą telefoną, kurį jam davė A. J.. 2015-12-21 tarnybiniame pranešime dėl atliktos analizės nurodyta, kad 2015-03-25 kratos metu D. S. naudotame rūsio sandėliuke rastas mobilaus ryšio telefonas Samsung IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus šio mobiliojo ryšio telefono aparato IMEI kontrolę nustatyta, kad į jį buvo įdėta Omnitel „Ežys“ SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 181-183). Atliekant mobilaus ryšio abonento (duomenys neskelbtini) bei šalia įvykio vietos veikiančių bokštų telekomunikacinių įvykių analizę nustatyta, kad įtariamieji naudojosi mobilaus ryšio abonentais: (duomenys neskelbtini) - naudojosi D. S.; (duomenys neskelbtini) - naudojosi A. J. (mobiliojo ryšio telefono aparatas „SAMSUNG“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta ši SIM kortelė, rastas pas A. J. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje). Telefonai jiems buvo reikalingi kontaktuoti su aplinką stebinčiais A. J. ir D. S., kurie pasakydavo, ar saugu daryti nusikaltimą ir duodavo nurodymą pasiruošti. D. S. paaiškino, kad tokio nurodymo reikšmė buvo - paimti plytas ir pasiruošti veiksmui. Iš telekomunikacinių įvykių analizės matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-03-25 2:49:12 iki 2015:03-25 03:02:45 užfiksuoti telekomunikaciniai įvykiai tarp mobiliojo ryšio abonento, rasto pas A. J. (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir D. S. (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 181-183). Užfiksuotų telekomunikacinių įvykių laikas bei tai, kad nustatyta, jog A. J. bendravo ne tik tarpusavyje, bet ir dar su dviem abonentais, patvirtina, D. S. aiškinimą, kad jis ir A. S. telefonais kontaktavo su A. S. ir A. J., kurie stebėjo aplinką ir duodavo ženklą pradėti daryti nusikaltimą arba atsitraukti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog mobilaus ryšio abonentai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojami įtariamųjų A. J., A. S., A. S. bei D. S. rengiantis bei vykdant vagystę iš foto prekių parduotuvės „F(duomenys neskelbtini)“.

60. D. S. parodymus apie pasiruošimą foto prekių parduotuvės „F(duomenys neskelbtini)“ vagystei, veiksmų eigą, pasišalinimą iš įvykio vietos patvirtina aptarti kito nuteistojo D. Z. parodymai, liudytojų I. R., A. K., A.S., R. L., E. K. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, apžiūros protokolai, specialisto išvada, telekomunikacinių įvykių analizės duomenys, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai. D. S. patvirtino, kad jis parodymus davė laisva valia, tikslo kitų nusikaltime dalyvavusių asmenų apkalbėti neturėjo. Parodymus davė, nes nutarė pradėti gyventi sąžiningai. Nors A. J. nurodo, kad D. S. parodymus davė neįspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad įtariamieji ir kaltinamieji baudžiamojoje byloje parodymus duoda neįspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, užtikrinant jų teisę į gynybą. Kaip jau minėta, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas nuteistųjų kaltę ir jų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, D. S. parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina kiti pirmosios instancijos teismo ištirti bylos duomenys. Tuo tarpu byloje nėra jokių A. J. ir A. S. aiškinimą, kad vagystę organizavo ne A. J., o D. S., patvirtinančių objektyvių duomenų.

61. Aptartais objektyviais bylos faktiniais duomenimis įrodyta, kad A. J. suburta organizuota grupė, A. J. duodant nurodymus A. S., D. S., A. S. dėl nusikaltimo darymo vietos, laiko, aprangos, priemonių, reikalingų nusikaltimui daryti ir pasišalinti iš įvykio vietos, kiekvieno veiksmų nusikaltimo darymo metu, parūpinus telefonus, kuriais palaikė ryšį, su A. S. suderinus atsitraukimo planą ir maršrutą, stebint aplinką, veikdami tiesiogine tyčia, t. y. siekdami vienodo nusikalstamo rezultato, suprato, kokias nusikalstamas veikas daro, numatė, kokių padarinių siekia, ir jų norėjo, 2015-03-25 įvykdė foto technikos prekių parduotuvės „F(duomenys neskelbtini)“ vagystę: D. S. ir A. S. plytomis išdaužus 193,05 Eur vertės UAB „F(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės lango stiklą ir taip sugadinant svetimą turtą, patekus į patalpas ir plaktukais išdaužus vitrinų stiklus, taip sugadinant 209,00 Eur vertės turtą, ir pagrobė ten buvusią įvairią foto techniką, bendros - 5 102,38 Eur vertės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. J. ir A. S. pripažino kaltais ir teisingai A. S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, o A. J. veiksmus pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

62. Taigi, kolegijos nuomone, visuose įvairiomis grupėmis kaltinamiesiems inkriminuotose ir aukščiau aptartuose nusikaltimų epizuoduose pakanka įrodymų padaryti išvadai, kad kaltinamųjų kaltė yra įrodyta, todėl dėl kitų apeliantų nurodomų, jų nuomone, detalėse nesutampančių įrodymų (dėl D. S. ar jo žmonos priklausymo nusikaltamam susivienijimui, D. S. parodymų davimo kitose bylose, dėl kitų liudytojų individualių sąvybių galint duoti parodymus, dėl argumentų, kad T. V. nedalyvavo nusikaltimo padaryme, nes 2014 08 14, t. y, nusikaltimų padarymo metu turėjo darbą, dėl asmens pravarde T., kaip nusikaltimų organizatoriaus, dėl to, kad A. J. nusikaltimų neorganizavo, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas – rūkė žolę, dėl kitų benrakaltinamųjų psichinės būklės ir kt.), kaip negalinčių šias išvadas paneigti, plačiau kolegija nebepasisako ir jų nebeanalizuoja.

Dėl organizuotos grupės

63. Apeliaciniame skunde A. J. nurodo, kad jis nebuvo organizuotos grupės narys ir jos neorganizavo. Apeliantų A. S., A. S. bei jo gynėjos adv. R.Elzbergienės teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nusikaltimų darymą organizavo A. J.. Mano, jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neatskleidė organizuotos grupės požymių.

64. Teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamu nuosprendžiu, išanalizavusi apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteisti asmenys nusikaltimus darė suburtoje organizuotoje grupėje vagystėms iš parduotuvių patalpų daryti.

65. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė pasižymi grupės narių ryšių pastovumu, bendrais tikslais, pasiskirstymu pareigomis ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-942/2015). Be to, inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, Nr. 2K-304-942/2015). Taigi, atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės turi būti vertinamas ir organizuotumo lygis, ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-303/2018).

66. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistieji (visuose epizoduose dalyvaujant A. J. ir D. S., o kitiems grupės nariams keičiantis) nusikaltimus darė gana ilgą laiką – nuo 2011-11-24 iki 2015-03-25, kai buvo sulaikyti. Asmenis nusikaltimams daryti suburdavo A. J.. Nusikaltimams buvo iš anksto ruošiamasi: nusprendžiama, kas dalyvaus, susitikimų metu aptariamas nusikaltimo darymo planas. D. S. aiškino, kad susitikus su A. J., su kuriuo dažniausiai būdavo ir kiti organizuotos grupės nariai, mobiliojo ryšio telefonas turėjo būti paliekamas. Iš D. S. parodymų matyti, kad dažniausiai pirmas su juo susisiekdavo A. J. – iš nepažįstamų numerių rašydavo trumpąsias SMS žinutes. Iš žinučių turinio D. S. suprasdavo, kas rašo. Taip A. J. pranešdavo, kelintą valandą su juo susisieks (t. 24, b. l. 83). Taigi bendraujant buvo laikomasi gana griežtos konspiracijos. Susitarus daryti nusikaltimą, A. J. pranešdavo, kas dalyvaus nusikaltime, taip pat būdavo apžiūrima planuojama apvogti ar apiplėšti vieta. D. S. ir D. Z. patvirtino, kad A. J. juos atveždavo į vietą ir liepdavo apžiūrėti vitrinas (D. S. prieš plėšimą apžiūrėjo UAB „A(duomenys neskelbtini)“ lombardą, esantį parduotuvėje „Norfa“) taip pat buvo apžiūrimas iš išanalizuojamas pasitraukimo iš įvykio vietos planas, buvo aptariamos priemonės, kurias turėjo turėti nusikaltime dalyvaujantys asmenys: kaukės, pirštinės, dujų balionėlis, plaktukas ar plytos vitrinai išdaužti ar patekti į patalpą, krepšys daiktams susidėti, kojinės, tam, kad neliktų pėdsakų, pasirūpinama transporto priemonėmis pasišalinti iš įvykio vietos - automobilis, įsigyjami motoroleriai (pasišalinti iš nusikaltimo vietos įvykdžius UAB „A(duomenys neskelbtini)“ lombardo plėšimą) ir/ar dviračiai. Iš bylos medžiagos matyti, jog nusikaltimus darę asmenys buvo pasiskirstę vaidmenimis ir aiškiai žinojo, ką kiekvienas nusikaltimo darymo metu turi atlikti: A. J. suburdavo asmenis nusikaltimams daryti, su jais bendraudavo, duodavo nurodymus pasiruošti nusikaltimui, nurodydavo laiką ir vietą kur reikės susitikti, kokius veiksmus atlikti, nusikaltimo metu dažniausiai stebėdavo aplinką, realizuodavo pagrobtas prekes ir atsiskaitydavo su plėšime dalyvavusiais asmenimis, R. K. pasirūpindavo reikalingomis priemonėmis: pirštinėmis, kaukėmis, kartu su kitais organizuotos grupės nariais išdaužęs lombardo vitrinas, grobė vertingus juvelyrinius dirbinius (UAB „A(duomenys neskelbtini)“ lombardo plėšimas), D. S. taip pat buvo atsakingas už patekimą į patalpos vidų ir vertingų daiktų vagystę, su savimi turėdavo ir tam, kad išvengtų darbuotojų pasipriešinimo ar apsauginių sulaikymo, panaudodavo dujų balionėlį, vertingų daiktų grobimas, aplinkos stebėjimas, priemonių pasiruošimas taip pat buvo ir J. S. bei D. Z. uždaviniai, A. S. planuodavo pasišalinimą po nusikaltimo padarymo, stebėdavo aplinką ir duodavo nurodymus, ar tinkamas metas pradėti veikti, T. V. ir M. G. dalyvaudavo pasiruošime nusikaltimams daryti, aptariant nusikaltimų darymo eigą, vairuodavo transporto priemones.

67. Iš nusikaltimų daryme dalyvavusių asmenų veiksmų analizės matyti, kad jų užduočių pasiskirstymas nebuvo vienalaikis, jiems būdingas daugkartiškumas, aiški tarpusavio bendravimo tvarka. Nusikaltimams būdinga schema: pirmiausiai parduotuvės ir lombardai apžiūrimi, surandamas ir detaliai aptariamas pasišalinimo iš jų po nusikaltimų padarymo planas, šalinamos kliūtys (nukerpama spyna, perkerpama tvora), siekiant sutrukdyti dalyvavusių asmenų atpažinimą buvo naudojamos kaukės, pirštinės, kojinės, o po nusikaltimo - naikinamos naudotos priemonės (deginami motoroleriai, atsikratoma pirštinėmis, kojinėmis), darant vagystes nakties metu į patalpų vidų patenkama panaudojus plytas, vitrinos daužomos plaktuku, dienos metu, stengiantis apsisaugoti nuo apsaugos, panaudojamos dujos. Vagystės ir plėšimai daromi žaibiškai, nuolatos stebima aplinka. Taigi nuteistieji tarpusavyje buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, visi suvokė, kad veikia bendrai, susitarę, ir kad, turėdami vienodą tikslą, kėsinasi į tą patį objektą, buvo pasiskirstę užduotimis ir jas vykdė, t. y. suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį daromuose nusikaltimuose. Todėl, atsižvelgus į kaltininkų organizuotumo lygį (nusikalstamos grupės struktūrą, pastovumą, nusikaltimų skaičių, veiksmų intensyvumą, nusikalstamų veikų mechanizmo sudėtingumą, detalų pasiruošimą priemonėmis, pasišalinimo planu, konspiracijos bendraujant tarpusavyje lygį), nustatytą pagal konkrečios bylos aplinkybes, įvertinęs kaltininkų suvokimą priklausant tokiai grupei, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistieji nusikaltimus darė, veikdami organizuotoje grupėje.

Dėl A. J. kaip organizatoriaus

68. Apeliantų A. J. A. S., A. S. bei jo gynėjos adv. R.Elzbergienės skundų argumentą, kad A. J. nusikaltimų neorganizavo, paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

69. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Organizatoriaus veiką apibūdinantys objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui, pvz., parenka ir (ar) palenkia asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų padarymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-10-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-222/2016).

70. Kaip jau minėta, D. S. nuosekliai aiškino, kad tai būtent A. J. jį susirasdavo ir pasiūlydavo daryti nusikaltimus. Tokį D. S. aiškinimą patvirtina byloje esantis 2015-09-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad A. J. tardavosi su D. S. dėl susitikimo telefonu ir trumposiomis SMS žinutėmis (t. 10, b. l. 1-29). Tai, kad jiems daryti nusikaltimą pasiūlė A. J. bei davė nurodymus dėl tolesnių veiksmų, aprangos nurodė ir D. Z. (t. 24, b. l. 46-50). Iš minėto Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. S. atsisakius dalyvauti nusikaltime (2015-03-25 „F(duomenys neskelbtini)“ vagystė), A. J. jį įkalbėjo „Negrybauk, paršeli, jau prisišnekėjom, davai kaip visada, visiems pranešta“ (t. 10, b. l. 1-29). A. S. galiausiai dalyvauti nusikaltime sutiko. Iš aptartų D. S. ir D. Z. parodymų matyti, kad A. J. ne tik sutelkdavo asmenis nusikaltimams daryti, bet ir nurodydavo, kas kokius veiksmus atliks, liepdavo pasiruošti priemones, po įvykdytų nusikaltimų paskirstydavo pinigus, gautus už realizuotus daiktus, kitiems organizuotos grupės nariams. Tam neprieštarauja liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, kad tai A. J. buvo vagysčių iš foto prekių parduotuvių ir kompiuterių salonų bei plėšimų iš lombardų strategas, kuris pats su A. S. laisvės atėmimo vietoje jam papasakojo apie darytas vagystes (t. 21, b. l. 87). Nors apeliantai nurodo, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1, su nagrinėjama baudžiamąja byla nėra susijęs, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis jo parodymais, tačiau teisiamojo posėdžio metu pastarasis parodė, kad neturi pagrindo apkalbėti kaltinamųjų. Šias aplinkybes nurodė jį kitoje baudžiamojoje byloje apklausiusiai tyrėjai. Be to, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1, nurodytos aplinkybės neprieštarauja aptartų faktinių duomenų visetui, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. J. veiksmų apimties, pagrįstai jais rėmėsi. Be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. J. nuo 2012-01-04 buvo sulaikytas, o nuo 2013-02-26 iki 2014-07-04 bausmę atliko Alytaus pataisos namuose (t. 17, b. l. 53-64). Duomenų, kad minėtu laikotarpiu (A. J. esant kardomajame kalinime ar bausmės atlikimo metu) organizuotos grupės nariai darė tokio pobūdžio nusikaltimus, byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė sustiprina manymą, kad visas nusikalstamas veikas, t. y. vagystes ir plėšimus iš lombardų, foto kompiuterinių prekių parduotuvių, kuriems būdinga ta pati schema, organizavo A. J..

71. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuose nusikaltimuose A. J. įtraukdamas į organizuotos grupės veiklą kiekvienu atveju tuos pačius ir kitus asmenis – R. K., J. S., D. S., A. S., T. V., M. G., A. S., D. Z. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, nusikaltimams daryti, jiems vadovavo, koordinavo kiekvienos grupės narių veiklą, pats parengdamas kiekvienos planuojamos nusikalstamos veikos planą ir tiesiogiai dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš jų – ir apibūdinančias nuteistojo A. J. konkrečius veiksmus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. J. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, jo, kaip nusikaltimo organizatoriaus, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.

72. Kolegija, įvertindama kitų bendranuteistųjų R. K., D. S., A. S., T. V., M. G., A. S., D. Z. veiksmus vykdant nusikaltimus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistieji atskiruose epizoduose įvairiomis grupėmis veikė kaip organizuota grupė. Darant šiuos nusikaltimus, kiekvienas grupės narys, siekiant to paties nusikalstamo rezultato, atliko jam paskirtą ir iš anksto aptartą vaidmenį. Kiekviename epizode visų bendrininkų veiksmai buvo iš anksto suderinti. Nusikaltimų planavimas bei rengimasis šių nusikaltimų padarymui vyko ne vieną dieną, iš anksto buvo apžiūrimos nusikaltimų vietos, parengiamos nusikaltimo priemonės, atsitraukimo keliai ir kt. Tai patvirtina šios grupės didesnį, negu bendrininkų, organizuotumo laipsnį. Nepriklausomai nuo kiekvieno nuteistojo (R. K., A. S., A. S., M. G.) atskirame epizode atliktos funkcijos pagrįstai jie buvo laikomi nusikaltimų vykdytojais, nes visi jie siekė bendrai siektų nusikalstamų padarinių. Atkreiptinas dėmesys, jog ir J. S., dalyvavusio 2011 11 24 apiplėšiant UAB „A(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lombardą, kurio byla buvo išskirta, atžvilgiu priimtame ir jaus įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 09 27 nuosprendyje, bei jo bylą apliacine tvarka išnagrinėtame Vilniaus apygardos teismo 2018 12 11 nuosprendyje (b.l. 1-29 27 t.), yra konstatuota, jog pastarasis veikė organizuotoje grupėje.

Dėl BPK pažeidimų

73. A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu yra priimtas nepagrįstai, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nurodo, kad atpažinimai iš asmenų foto nuotraukų buvo atliekami pažeidžiant BPK 192 straipsnį, nes liudytojai S. D. ir M. L. aiškino, kad prieš darant atpažinimą jiems buvo parodytos asmenų nuotraukos.

74. BPK 192 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmuo gali būti atpažįstamas ir pagal jo nuotrauką, kuri pateikiama kartu su ne mažiau kaip 3 kitų asmenų nuotraukomis. Liudytojas S. D. aiškino, kad jis asmenis atpažino iš foto nuotraukų ir gyvai (t. 21, b. l. 88-89). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad liudytojui buvo nurodytas asmuo, kurį jis turi atpažinti, todėl teigti, kad atpažinimai buvo atlikti pažeidžiant BPK reikalavimus, nėra pagrindo. Liudytojas M. L. aiškino, kad jam buvo rodomos asmenų foto nuotraukos, pareigūnai siūlė atpažinti asmenį gyvai, tačiau jis nurodė, kad tikrai neprisimena taksi automobiliu vežto asmens (t. 21, b. l. 196). Taigi liudytojui atpažinti asmenis buvo pasiūlyta laisva valia, o jam nesutikus, atpažinimas tęsiamas nebuvo.

75. A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tyrėjas S. P. per posėdį teismui pateikė CD diską, su neva kaltę patvirtinančiais įraše esančiais duomenimis, kurį teismas, neatsiklausęs proceso dalyvių nuomonės, prijungė prie bylos medžiagos. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog liudytojas S. P. paaiškino, kad iš „Susisiekimo paslaugos“ buvo gauti du CD diskai: Kareivių gatvės sankryžos ir Olandų žiedo, kurio trūko byloje. Galimai jis byloje buvo nesukonvertuotas, todėl liudytojas jį pateikė teismui posėdžio metu (t. 23, b. l. 71-72, 68). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje yra šio vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Proceso dalyviai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę susipažinti su pateikto CD turiniu bei pareikšti pastabas. Todėl teigti, kad teismas nepagrįstai prijungė minėtą CD prie bylos medžiagos, nėra pagrindo.

76. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apie su D. S. atliktą asmens atpažinimo iš jo nuotraukos buvo apklausiamas liudytojas policijos pareigūnas S. P. (t. 22, b. l. 163). Iš tiesų iš 2017-05-26 teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareigūnas kaip liudytojas buvo apklausiamas jo laiku nepašalinus iš posėdžio salės. Nuteistųjų gynėjų prašymu ši aplinkybė buvo užfiksuota teismo posėdžio protokole (t. 22, b. l. 161-164). Nors iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas šio liudytojo parodymus išvardino tarp kitų byloje surinktų įrodymų, tačiau šio liudytojo parodymais, grįsdamas nuteistųjų kaltę, nesirėmė. Taigi apeliantų teisės į tinkamą teismo procesą šioje byloje nebuvo pažeistos.

Dėl paskirtų bausmių

77. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018).

78. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo, įvertinus tai, kad jis turi šeimą, nepilnametį vaiką, kurio auklėjime aktyviai dalyvauja, paskirti švelnesnę bausmę.

79. Apygardos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. J. bausmes už atskirus nusikaltimus, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

80. Byloje nenustatyta A. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Jis, būdamas recidyvistu, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, be kitų nusikaltimų, ir už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, laikotarpiu nuo 2011-11-24 iki 2015-03-25 organizavo kruopštaus pasiruošimo ir vaidmenų pasiskirstymo reikalaujančius tyčinius nusikaltimus. A. J. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas 7 kartus - vieną kartą ir po inkriminuotų nusikaltimų padarymo (t. 17, b. l. 53-64), baustas administracine tvarka (t. 17 , b. l. 71-72). Skundžiamu nuosprendžiu A. J. nuteistas už 7 nusikalstamų veikų epizodus. Jis padarė 4 baigtus sunkius, 4 nesunkius nusikaltimus, 3 baudžiamuosius nusižengimus bei pasikėsino padaryti 3 sunkius nusikaltimus. A. J. nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo. Šios aplinkybės rodo, kad jis lėšų pragyvenimui galimai gavo iš savanaudiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymo ir tai nuteistąjį charakterizuoja, kaip linkusį nusikaltimus daryti ir nesilaikyti visuotinai priimtinų taisyklių asmenį. Įvertinęs aptartas aplinkybes bei A. J. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, nusikalstamų veikų stadiją (3 nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už padarytus nusikaltimus paskyrė bausmes, artimas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytiems bausmių vidurkiams. A. J. parinktų bausmių rūšys ir jų dydžiai yra adekvatūs ir proporcingi padarytoms nusikalstamoms veikoms bei kaltininko asmenybei ir atitinka įstatymo reikalavimus.

81. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, kad A. J. rūpinasi savo šeima, jį su dukra sieja tvirti socialiniai ryšiai, tačiau jokie šeimyniniai ryšiai nuteistojo nuo nusikaltimų darymo nesulaikė. Todėl minėtos aplinkybės nėra pagrindo vertinti kaip išskirtinės, leidžiančios mažinti už atskiras nusikalstamas veikas A. J. paskirtas bausmes. Be to, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskirtas bausmes už kiekvieną nusikaltimų epizodą, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir nusikalstamoms veikoms labai skiriantis pagal pavojingumą, tarpusavyje subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktas).

82. Nustatydamas galutinės bausmės dydį pirmosios instancijos teismas už atskirus nusikalstamų veikų epizodus paskirtas bausmes (vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais): už 2011-11-24 veiką paskirtą subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę, už 2011-12-22 veiką paskirtą subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, už 2011-12-28 veiką paskirtą subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už 2014-07-14 veiką paskirtą subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, už 2014-08-12 veiką paskirtą subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už 2014-08-25 veiką paskirtą subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už 2015-03-25 veiką paskirtą subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę bendrino nuteistajam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridėjo per dideles apėmimo būdu subendrintų bausmių dalis, todėl A. J. nustatė galutinę bausmę, kuri yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui.

83. Baudžiamasis įstatymas nenumato, kokia maksimali švelnesnės bausmės dalis gali/turi būti pridėta prie griežčiausios bausmės. BK 63 straipsnio 4 d. tik nustato, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (šiuo konkrečiu atveju, bendrinant laisvės atėmimo bausmes - ne mažiau kaip 3 mėnesiai). Vis dėlto, galutinė paskirta bausmė negali būti neprotingai didelė ir turi atitikti BK 41 straipsnio nuostatas. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nuosprendis dalyje dėl nuteistajam paskirtos galutinės bausmės keistinas, sumažinant A. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydį.

84. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, A. J. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 nuosprendžiu paskirta ir jau atlikta bausme.

85. Kolegija atkreipia dėmesį, jog nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja, klausimo dėl bausmių bendrinimo su ankstesniais A. J. atžvilgiu priimtais nuosprendžiais nekėlė, to neprašė ir kaltinimą palaikantis prokuroras bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 25, b. l. 18-19, 20-34), jis neteikė ir apeliacinio skundo, tačiau nors ir keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės gali būti subendrintos bausmės vykdymo metu BPK nustatyta tvarka, prokuroro prašymas, siekiant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, bei įvertinant tą aplinkybę, kad lengvina nusteistojo padėtį, yra tenkinamas.

86. BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos numato, kad nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, kai nustatoma, kad asmens nusikalstama veika padaryta iki pirmo nuosprendžio priėmimo.

87. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016).

88. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis (t. 27, b. l. 30-41) nustatyta, kad apeliantas A. J. anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 4 mėnesiams laivės atėmimo bausme ir pagal šį nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2016-02-12 buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Kita vertus, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas apeliantas padarė iki minėto nuosprendžio priėmimo: 2011-11-24 – 2015-03-25 laikotarpiu. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklių ir nebendrino skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, motyvuodamas, kad pastarasis ją jau atliko. Šiuo atveju susidarė situacija, kai yra nepagrįstai pabloginta apelianto A. J. teisinė padėtis.

89. Taigi, A. J. skundžiamu nuosprendžiu nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalių taisyklėmis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 nuosprendžiu, paskirta bausme ir A. J. skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina 2015-08-12 jau atlikta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei skundžiamu nuosprendžiu įskaitytas suėmime ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas (nuo 2015-03-25 iki 2015-12-22). Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-25 nutartimi buvo nustatyta, jog pagal 2015-08-12 nuosprendį bausmės pradžia yra skaičiuojama nuo įsiteisėjusio nuosprendžio pateikimo vykdyti pradžios, t.y. 2015-10-14, todėl, siekiant išvengti dvigubo atliktos bausmės įkaičiavimo, nustatytina, jog į bausmės atlikimo laiką įskaitytini 2015-08-12 nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis nuo 2015-03-09 iki 2015-03-10 (viena diena) bei 2015-08-12 nuosprendžiu atlikta bausmės dalis ir 2018-06-18 nuosprendžiu išnagrinėtoje byloje taikytas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas bendroje apimtyje nuo 2015-03-25 iki 2016-02-12.

90. Dėl šių motyvų skundžiamas nuosprendis A. J. atžvilgiu keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo dalyje dėl bausmių subendrinimo ir atliktos bausmės laiko įskaitymo.

91. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš apeliacinės instancijos proceso metu išreikalauto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog po skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. J. atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-31 nuosprendis, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Visgi su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme bausmės nebendrintinos, nes tai vėliausią nuosprendį priėmimusio teismo kompetencija.

92. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. ir jo gynėja prašo atsižvelgti į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, jo asmenybę, tai, kad jis nusikalto dėl sunkios turtinės padėties, paskirti švelnesnę bausmę ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

93. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

94. Nėra A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo ir jo gynėjos manymu, A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta ir tai, kad jis nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

95. Pažymėtina, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-531/2014). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, Nr. 2K-60/2014). Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija.

96. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad A. S. nusikalstamus veiksmus: vagystę iš foto prekių parduotuvės veikiant organizuotoje grupėje, nulėmė išimtinai sunki materialinė padėtis. Atkreiptinas dėmesys, jog A. S. nusikalto jau būdamas teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Negalima paneigti, kad nusikaltimų padarymo metu A. S. ir jo šeimos finansinė padėtis buvo sunki. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos jis neturėjo darbo, šeima gyvena socialiniame būste (t. 26, b. l. 82-87, 88), kas patvirtina nedideles šeimos narių gaunamas pajamas ir ribotas galimybes paremti bausmę atlikusį nuteistąjį. Vis dėlto, vien sunkios gyvenimo sąlygos automatiškai negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio. A. S. ankstesni teistumai rodo, kad nusikalstamų veikų darymas buvo tapęs pastarojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu. Įvertinus tai, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, darytina išvada, kad jis turėjo visas galimybes dėti pastangas, jog įsidarbintų. Todėl pripažinti šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia nėra pagrindo.

97. Nuteistasis A. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų turtinio pobūdžio nusikaltimus. Jis nusikalto būdamas recidyvistas, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 15, b. l. 35-41), baustas administracine tvarka (t. 15, b. l. 52-53 ). Jis nevedęs, nedirba. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, A. S. vaidmenį nusikaltimo padaryme, jam paskyrė bausmes, mažesnes, nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šių bausmių vidurkis, kurias, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1, 2 punktai). A. S. nustatyta subendrinta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta.

98. Nuteistasis A. S. ir jo gynėja prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

99. Kaip jau minėta, A. S. nusikalto, būdamas teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, praėjus vos 2 mėnesiams po išėjimo iš pataisos įstaigos. Po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo A. S. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-07 baudžiamuoju įsakymu. Šios aplinkybės, priešingai nei nurodo nuteistasis, jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti ir savo elgesio nekeisti asmenį ir rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. A. S. nesilaiko įstatymų, ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles, todėl jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas neturėjo pagrindo. Aptarti bylos duomenys nepagrindžia išvados, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų.

100. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653 buvo pakeistos BK 75 straipsnio nuostatos, numatant galimybę BK 75 straipsnio nuostatas taikyti tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, t. y. neliko galimybės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus. Ir nors šis įstatymas tiesiogiai nuteistajam, netaikomas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, A. S. paskirta bausmė neprieštarauja bendrai bausmių skyrimo politikai ir principams, o skiriant bausmes asmenims, nusikaltusiems iki minėto įstatymo įsigaliojimo, būtina įvertinti, ar iš tiesų yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

101. Teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė skundžiamą nuosprendį pakeisti dalyje dėl A. S. paskirtos bausmės – paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausme. Nors nei pats nuteistasis, nei jo gynėja bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka metu paskirtą bausmę bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendžiu neprašė, prašymo bendrinti bausmes prokuroras nepateikė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, minėto nuosprendžio neapskundė (t. 25, b. l. 18-19, 20-34), tačiau, nors keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės gali būti bendrinamos BPK nustatyta tvarka ir nuosprendžio vykdymo procese, visgi prokuroro prašymas, proceso ekonomiškumo tikslu, bei įvertinant tą aplinkybę, kad subendrinus bausmes kaltinamajam liks trumpesnė atliktinos bausmės dalis ir tokiu būdu bus palengvinta nuteistojo padėtis, yra tenkintinas.

102. Kolegija, nekartodama šio nuosprendžio 91 ir 92 punktuose nurodyto teisinio ir praktinio šio klausimo reguliavimo, konstatuoja, jog iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenimis (t. 27, b. l. 50-58) nustatyta, kad apeliantas A. S. anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metams 2 mėnesiams laivės atėmimo bausme ir pagal šį nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2016-12-05 buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas apeliantas padarė iki 2016-02-05 nuosprendžio priėmimo – 2015-03-25, todėl įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį bei sunkumą, yra pagrindas taikyti BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalies taisykles ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nors pastarasis ją jau ir yra atlikęs.

103. Be to nustatyta, jog A. S. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-07 (t.y. iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo), yra priėmęs baudžiamąjį įsakymą, kuriuo už 2018-05-20 padarytą veiką, taikant BK 64/1 straipsnį, yra paskyręs 30 parų arešto. Nors skundžiamo 2018-06-18 nuosprendžio priėmimo metu pastarasis baudžiamasis įsakymas nebuvo įsiteisėjęs, vienok apeliacinės instancijos proceso skundžiamoje byloje metu jis ne tik įsiteisėjo, bet nuteistasis nuo 2018-07-23 iki 2018-08-22 pilnai atliko jam paskirtą 30 parų arešto bausmę, todėl ir baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, BK 65 straipsnio 1 a) punkto ir BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalies taisyklių pagrindu, taip pat yra bendrinama su skundžiamu 2018-06-18 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.

104. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytina: 2016-02-05 nuosprendžiu atlikta bausmė (laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas bei paskirtos bausmės atlikimas pataisos namuose) nuo 2015-10-05 iki 2016-12-05; 2018-06-07 baudžiamuoju įsakymu nuo 2018-07-23 iki 2018-08-22 atlikta bausmė. Taip pat įskaitytinas ir skundžiamu nuosprendžiu įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2015-03-27 iki 2015-07-24.

105. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę, sušvelninti jam paskirtą bausmę ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

106. Paskirdamas nuteistajam A. S. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

107. Nėra A. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Jis, būdamas teistas, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, veikdamas tiesiogine tyčia, organizuotoje grupėje, padarė ir pasikėsino padaryti 8 nusikalstamas veikas, iš kurių 4 priskiriami sunkių nusikaltimų (2 nusikaltimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje) ir 3 nesunkių nusikaltimų kategorijoms bei 1 baudžiamąjį nusižengimą. Nuteistojo vaidmuo darant nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis. Be to, A. S. nusikalto praėjus vos 3 mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai rodo jo polinkį daryti nusikaltimus ir ignoruoti visuotinai priimtas elgesio taisykles. Jis išsituokęs, turi vaiką, darbdavio charakterizuojamas kaip stropus, savarankiškas ir atsakingas darbuotojas, laiku ir atsakingai vykdantis visas pavestas užduotis (t. 19, b. l. 29). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas A. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, mažesnes už padarytus nusikaltimus baudžiamajame įstatyme numatytus bausmių vidurkis, kurias subendrino bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1, 2 punktai).

108. A. S. nurodo, kad jam paskirtos bausmės turėtų būti švelninamos, įvertinus pernelyg ilgą proceso trukmę. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, įtariamojo (kaltinamojo) elgesį, proceso poveikį jam ir institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-06-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-303/2018).

109. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01512-11 buvo pradėtas 2011-11-24 pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (t. 1, b. l. 2). Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2015-07-30 ir 2016-01-14 nutarimais buvo sujungti kiti dėl atskirų nusikalstamų veikų epizodų atliekami ikiteisminiai tyrimai (nusikaltimai padaryti laikotarpiu nuo 2011-11-24 iki 2015-03-25). Taigi buvo atliekamas sudėtingas ir didelės apimties ikiteisminis tyrimas (apklausiama eilė liudytojų, skiriamos specialių žinių reikalaujančios užduotys, atliekamos įvykio vietos, daiktų apžiūros, kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai). Įtarimai baudžiamojoje byloje pareikšti viso 9 asmenims dėl 7 nusikaltimų epizodų, padarytų veikiant organizuotoje grupėje. Taigi ikiteisminio tyrimo trukmė neatsiejama nuo atliekamų būtinų procesinių tyrimo veiksmų ir įtakojama prijungiamų ikiteisminių tyrimų apimties. Ikiteisminis tyrimas užbaigtas 2016-04-07 surašant kaltinamąjį aktą (t. 18, b. l. 7-44). Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta 2016-05-04 (t. 18, b. l. 1), kuri tą pačią dieną paskirta teisėjui ir 2016-05-06, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme numatytų terminų, perduota į teisiamąjį posėdį, pirmojo posėdžio datą nustatant 2016-05-25 (t. 18, b. l. 61-109). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad posėdžiai, atsižvelgiant į teismo ir byloje dalyvaujančių gynėjų užimtumą, buvo skiriami pakankamai intensyviai. Bylos nagrinėjimo metu buvo skiriami atvesdinimai, į posėdį neatvykus kaltinamajam J. S., buvo paskelbta pastarojo paieška. 2017-10-17 baudžiamoji byla J. S. atžvilgiu išskirta. Taigi proceso trukmę įtakojo ir pačių kaltinamųjų veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis procesas užsitęsė dėl išvardintų objektyvių priežasčių, taip pat į atliktų tyrimo veiksmų apimtį ir jų sudėtingumą bei į visą bylos medžiagą, nėra pagrindo pripažinti, kad vykusio baudžiamojo proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga ar yra išnagrinėta darant nepagrįstus procesinius delsimus. Todėl dėl A. S. nurodomų argumentų, mažinti jam už atskirus nusikaltimus paskirtas ir tarpusavyje subendrintas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, nėra pagrindo.

110. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrindamas už atskirus nusikaltimus A. S. paskirtas ir apėmimo būdu subendrintas bausmes, prie nuteistajam paskirtos griežčiausios bausmės pridėjo švelnesnių subendrintų bausmių dalis, kurios yra aiškiai per didelės. Kaip minėta 88 punkte, įstatymas numatydamas prie griežčiausios bausmės pridėtinas minimalias bausmės dalis (laisvės atėmimo atveju – tris mėnesius), visgi nenumato kokia maksimali švelnesnės bausmės dalis gali/turi būti pridėta prie griežčiausios bausmės. Kolegijos nuomone, A. S. nustatyta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta, ir net viršija griežčiausio jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį, todėl, kolegijos nuomone, A. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė yra neteisinga. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais už 2014-07-14 veiką paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, už 2014-08-12 veiką paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, už 2014-08-25 veiką paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir už 2015-03-25 veika paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bendrintinos iš naujo daliniu bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), A. S. nustatant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

111. Įvertinus A. S. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, svarstyti galimybę jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Pastarasis ne kartą teistas, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, tesmas neturi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jam gali būti paskirti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

112. Apeliaciniu skundu M. G. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

113. M. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei. Jis nusikalto būdamas teistas be kitų nusikaltimų ir už savanaudiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (t. 13, b. l. 64-73). Nors nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu, tačiau toks M. G. skundo argumentas atmestinas.

114. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. G., prieš tai būdamas teistas, sulaukęs pilnametystės, 2009-08-04 pažeidė viešąją tvarką - padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas 2009-08-07. Jis bausmę atliko 2009-12-18, o 2010-07-26 (nepraėjus 3 metams po bausmės atlikimo) ir vėl nusikalto – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Už viešosios tvarkos pažeidimą M. G. nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-02 nuosprendžiu. Nagrinėjamoje byloje inkriminuotus tyčinius nusikaltimus M. G. padarė 2011-11-22, t. y. būdamas teistas (t. 13, 64-73). Taigi M. G. nusikalto būdamas recidyvistu. Jis baustas administracine tvarka (t. 13, b. l. 82-86). Apkaltinamieji nuosprendžiai M. G. atžvilgiu buvo priimti ir po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo nuteistojo lengvabūdišką požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles ir įstatymų nuostatų laikymąsi.

115. Svarbu pažymėti, jog M. G. vedęs, augina vaiką, dirba. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į nuteistojo vaidmenį nusikalstamų veikų padarymo metu, jam paskyrė bausmes, artimas minimaliai baudžiamajame įstatyme numatytai bausmės ribai. Paskirtas bausmes teismas subendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių. Nustatyta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta.

116. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tame tarpe ir sortinius pasiekimus, vis tik daro išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo manymui, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. G. atžvilgiu praeityje buvo taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jis buvo paleistas lygtinai, tačiau parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl darė nusikaltimus. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, jog M. G. dirba (teismo posėdžio metu buvo pateikta 2018-10-05 darbo sutartis, iš kurios matyti, kad nuteistasis nuo 2018-10-08 dirba mūrininku), tačiau aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių M. G. ketinimu keisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti M. G. paskyrus ir atliekant tik realią laisvės atėmimo bausmę.

117. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų (t. 27, b. l. 70-81) nustatyta, kad M. G. buvo nuteistas 2015-12-30 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (t. 27, b l. 103-117) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 292 straipsnio 2 dalį 3 metams laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 straipnį bausmės vykdymas atidėtas. Į bausmės laiką, įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2014-07-25 iki 2015-01-20. Nors šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra atlikta, tačiau taikant vienodas bausmių bendrinimo sąlygas, aptartas aukščiau 91-92 punktuose, kaip ir kitiems šioje byloje bendranuteistiesiems, šioje byloje paskirtos ir BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1, 2 punktais nustatyta subendrinta bausmė, taikant BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis, yra bendrintina su Kauno apygardos teismo 2015-12-30 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme bei į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas, juo labiau, kad M. G. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė 2011-12-22 , t. y. dar iki Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo.

118. Nors nuteistasis R. K. nuosprendžio dalyje dėl jam paskirtos bausmės neskundė, tačiau, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems už atskirus nusikalstamų veikų epizodus bausmes bendrindamas BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie griežčiausios paskirtos bausmės pridėjo nepagrįstai dideles švelnesnių bausmių dalis, teisėjų kolegija pasisako ir dėl R. K. paskirtos subendrintos galutinės bausmės dydžio.

119. Kaip jau minėta, nors baudžiamasis įstatymas nenumato, kokia maksimali švelnesnės bausmės dalis, bausmes bendrinant dalinio sudėjimo būdu, turi būti pridėta prie griežčiausios bausmės, tačiau akivaizdu, jog galutinės paskirtos bausmės dydis turi būti teisingas ir neprieštarauti protingumo principui. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nuosprendis dalyje dėl nuteistajam paskirtos galutinės bausmės keistinas. R. K. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, už 2011-11-24 veiką, paskirtą subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, už 2011-12-22 veiką paskirtą subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, už 2011-12-28 veiką paskirtą subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, subendrinti BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu pridedant mažesnes švelnesnių bausmių dalis, nei pridėta skundžiamu nuosprendžiu ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė.

120. Prokuroras prašo R. K. paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-02 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta arešto bausme. Šis prokuroro prašymas, vadovaujantis 91-92 punktuose išdėstytais pagrindais - tenkintinas.

121. Nors, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų (t. 27, b. l. 59-69), R. K. 2018-01-02 baudžiamuoju įskymu paskirtą 30 parų arešto bausmę jau yra atlikęs (iš Lukiškių TIK paleistas 2018 03 29), taikant vienodas bausmių bendrinimo sąlygas kaip ir kitiems šioje byloje bendranuteistiesiems (vadovaujantis BK 65 straispnio 1 a) punktu, ir BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis). Taip pat į atliktos bausmės laiką įskaitytinas pagal 2018-01-02 baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė (nuo 2018-02-27 iki 2018-03-29).

122. Taip pat tenkintinas ir paskutiniame žodyje išsakytas nuteistojo R. K. prašymas paskirtą busmę bendrinti su 2013-02-31 nuosprendžiu paskirta bausme, nes 2013-02-31 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. (du epizodai) už veikas padarytas 2011-12-29 ir 2012-01-04 jam paskiriant su 2012-08-16 nuosprendžiu paskirta subendrintą 4 metų ir 8 mėnesių bausmę, kurią jis jau yra atlikęs.

123. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti D. Z. (2014-07-14 veika) pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, ir T. V. (2014-08-12 veika) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui (BK 75 straipsnis). Apeliaciniai skundai šių nuteistųjų atžvilgiu negauti. Įvertinus tai, kad D. Z. ir T. V. kiekvienas nuteisti tik dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo, už kurio padarymą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktai), nuosprendžiai minėtų nuteistųjų atžvilgiu neapskųsti, teisėjų kolegija dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšies ir jų dydžio nepasisako.

124. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą. Teismo išvados dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrįstos bylos duomenimis. Nustačius, kad nusikaltimai buvo padaryti veikiant organizuotoje grupėje, apylinkės teismas pagrįstai žalos atlyginimą priteisė solidariai iš visų (nepriklausomai nuo to koks sprendimas jų atžvilgiu yra priimtas byloje) nusikaltimų padaryme dalyvavusių asmenų. Todėl kolegija niekuo nepagrįstais laiko gynėjo adv. Z.Jankovskio argumentus dėl civilinio ieškinio sprendimo priteisiant žalą solidariai ir iš asmens, kuris atžvilgiu byla yra nutraukta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Nuteistųjų M. G. (M. G.), R. K., A. S. ir jo gynėjos advokatės Ritos Elzbergienės apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų A. J. (A. J.), A. S. (A. S.) apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Tenkinti prokuroro prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nuosprendį dalyje dėl M. G. (M. G.), A. S., A. J. (A. J.), R. K. keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nuosprendį A. J., A. S., M. G., A. S. bei R. K. bausmių bendrinimo dalyje pakeisti:

A. J., (2011-11-24 veika) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę;

(2011-12-22 veika) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 3 dalį; BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį paskirtą subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę;

(2011-12-28 veika) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį paskirtą subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

(2014-07-14 veika) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį paskirtą subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę;

(2014-08-12 veika) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

(2014-08-25 veika) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį; BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

(2015-03-25 veika) pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti iš dalies sudedant ir šiuo nuosprendžiu galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 9 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atmimą 9 metams 3 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti 2015-08-12 nuosprendžiu įskaitytą laiką nuo 2015-03-09 iki 2015-03-10 (viena diena) bei laiką (2015-08-12 nuosprendžiu atliktą bausmę, 2018-06-18 nuosprendžiu išnagrinėtoje byloje taikytą laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą bendroje apimtyje) nuo 2015-03-25 iki 2016-02-12.

A. S., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais,

(2014-07-14 veika) pagal 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį paskirtą subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę;

(2014-08-12 veika) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

(2014-08-25 veika) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

(2015-03-25 veika) pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 5 metams ir 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2015-03-26 iki 2015-12-15.

R. K., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais,

(2011-11-24 veika) pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę;

(2011-12-22 veika) pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį paskirtą subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę;

(2011-12-28 veika) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį paskirtą subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 a) punktu ir BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-02 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-31 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti pagal 2018-01-02 baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę nuo 2018-02-27 iki 2018-03-29 bie 2013 01 31 nuosprendžiu atliktą bausmę.

A. S., šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-05 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 a) punktu ir BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2015-03-27 iki 2015-07-24; 2016-02-05 nuosprendžiu atliktą bausmę (laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas bei paskirtos bausmės atlikimas pataisos namuose) nuo 2015-10-05 iki 2016-12-05 bei 2018-06-07 baudžiamuoju įsakymu nuo 2018-07-23 iki 2018-08-22 atliktą bausmę.

M. G. šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2015-12-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams ir 9 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti šioje byloje laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2015-04-16 iki 2015-06-15 bei Kauno apygardos teismo 2015-12-30 nuosprendžiu įskaitytą laiką nuo 2014-07-25 iki 2015-01-20.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nuosprendžio 36 puslapyje 3 pastraipoje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad kaltinamieji M. G., R. K. ir A. J. dėl UAB „J(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lombardo plėšimo kaltais neprisipažino. Klaidos ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė