Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Ramunės Mikonienės ir Andriaus Ignoto,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. S. (J. S.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties, kuria palikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi kaltinamajam J. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 29 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje, panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pagrobė bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą ir sugadino svetimą turtą, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė asmens dokumentą, o būtent jis, veikdamas A. J. suburtoje organizuotoje grupėje vagystėms iš parduotuvių patalpų, esant būtinumui panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, daryti, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą - dujų balionėlį, A. J. iš anksto suplanavus ir pasiruošus apiplėšti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Norfa“, kartu su kitais bendrininkais - A. J., D. S. ir R. K. - plėšimo metu atliko A. J. nurodytus veiksmus. A. J. organizuotos grupės nariams - jam (J. S.), D. S. ir R. K. - davė nurodymus dėl aprangos, nurodė kokius konkrečius veiksmus kiekvienas grupės narys nusikalstamos veikos metu turi atlikti, parūpino dalį priemonių nusikalstamai veikai padaryti: pirštines, dujų balionėlius, krepšius ir kaukes, jam (J. S.) ir R. K. nurodė įsigyti motorolerį, kuriuo turės vykti į nusikaltimo vietą ir pasišalinti po jo padarymo iš įvykio vietos. Vykdydamas šiuos nurodymus, jis (J. S.) kartu su R. K. 2011-11-22 iš I. V. už 1 200 Lt (347,54 eurų) Rudaminoje, Vilniaus rajone, įsigijo motorolerį PIAGIO HEXAGON, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, tęsiant iš anksto A. J. parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lombardo apiplėšimo planą, jis (J. S.) 2011-11-24 apie 15.40 val. kartu su kitais grupės nariais - A. J., D. S. ir R. K., dviem motoroleriais atvažiavo prie prekybos centro „Norfa“, esančio (duomenys neskelbtini). A. J. likus sėdėti ant vieno iš motorolerių su įjungtu varikliu bei laikant kitą motorolerį ir stebint aplinką, jis (J. S.), R. K. ir D. S., vykdydami A. J. iš anksto parengtą planą, prekybos centro „Norfa“ patalpose atliko kiekvienam paskirtas užduotis: kol jis (J. S.) ir D. S. stebėjo aplinką, kad galėtų sutrukdyti lombardo darbuotojams ar parduotuvės lankytojams nutraukti jų pradėtą nusikalstamą veiką, R. K., plaktuku išdaužęs lombardo vitrinų stiklus, 1 500 Lt, t. y. 434,43 eurų vertės, taip sugadindamas svetimą turtą, iš vitrinų pagrobė įvairius juvelyrinius dirbinius: 27 grandinėles 585 prabos - 136,11 g, 14 žiedų 585 prabos - 27,77 g, 70 vestuvinių žiedų 585 prabos - 153,61 g, 4 auskarus 585 prabos - 3,71 g, 76 pakabukus 585 prabos - 57,12 g, viso 378,32 g, bendros 37 382 Lt t. y. 11 391,33 eurų, vertės, o tuo metu D. S., purkšdamas dujų balionėliu, bandė sulaikyti iš apsaugos patalpų išbėgusį P. E., po ko visi pasišalino iš prekybos centro, kur jų laukė A. J., ir dviem motoroleriais iš anksto suplanuotu maršrutu pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu, veikdamas organizuotoje grupėje, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, bei sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą, tai yra jis kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis ne anksčiau kaip 2011-10-14 Vilniuje, stoties rajone, neturėdamas teisėto pagrindo, nusipirkdamas iš nepažįstamo asmens, už 20 litų įsigijo tikrą fizinio asmens dokumentą - 2011-10-14 vagystės metu pagrobtą M. S. vardu 201-03-29 išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2011-12-27 14.50 val., kai atliktos kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra jis kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamajam J. S. pasislėpus nuo teismo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - kardomasis kalinimas (suėmimas), bei paskelbta kaltinamojo paieška. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra J. S. atžvilgiu 2017 m. gruodžio 19 d. išdavė Europos arešto orderį. Vilniaus AVPK KP SNTV 1-ojo skyriaus viršininkas 2018 m. birželio 28 d. raštu informavo teismą, kad J. S. sulaikytas Didžiojoje Britanijoje bei, atgabenus jį į Lietuvą, patalpintas į areštinę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi (skundžiama nutartis) kaltinamajam paskirtas suėmimas paliktas galioti ir nustatytas suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 29 d.

Skundu kaltinamasis J. S. prašo nutartį pakeisti ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, kad jis nežada bėgti ar slėptis nuo teismo, maišyti teismo procesui. Kaltinamasis yra atlikęs bausmę ir išėjęs į laisvę 2017 m. balandžio 11 d. ir iki suėmimo nėra padaręs naujų nusikaltimų, nes yra pasitaisęs, įsiintegravęs į visuomenę. Jis dirbo ir mokėsi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ketina įsivaikinti sutuoktinės nepilnamečius vaikus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo J. S. skundas atmetamas.

Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti BPK nustatytus reikalavimus, suformuotą teismų praktiką. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad kaltinamojo J. S. suėmimo skyrimui ir jo termino nustatymui yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai. Tokiai išvadai apygardos teismo teisėjų kolegija visiškai pritaria, ją paneigiančių argumentų kaltinamasis skunde nenurodė, jų nenurodė ir teismo posėdyje gynėja. Kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, negali nepritarti apylinkės teismo išvadai, kad byloje esančių duomenų visuma – tarnybiniai panešimai, daiktų apžiūros protokolai, liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis J. S. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas, nagrinėdamas kaltinamojo skundą dėl jam skirtos kardomosios priemonės – suėmimo, palikimo galioti ir termino nustatymo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, ir nesprendžia kaltės klausimo iš esmės.

Kaip jau minėta, suėmimas kaltinamajam skirtas ir jo terminas nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apygardos teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų konstatuoti, esant šiam įstatyme numatytam pagrindui suėmimui skirti ir jo terminui nustatyti. J. S. kaltinamas nesunkių, apysunkių ir sunkaus nusikaltimo padarymu ir jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Iš kaltinamojo elgesio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jis slėpėsi nuo teismo, išvyko į užsienį, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, jis sulaikytas Didžiojoje Britanijoje ir pargabentas atgal į Lietuvą. Šis jo elgesys rodo, kad kaltinamasis linkęs vengti jo atžvilgiu vykstančio baudžiamojo proceso ir gresiančios atsakomybės. Kaltinamasis skunde teigia, kad iki suėmimo mokėsi ir dirbo, tačiau šiems argumentams patvirtinti nepateikė jokių įrodymų, todėl kolegija sprendžia, kad kaltinamasis Lietuvoje niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors jis yra vedęs ir, kaip teigia skunde, nori pabūti ilgiau su šeima, visgi šios aplinkybės jam nesutrukdė išvykti į Didžiąją Britaniją ir slėptis nuo teismo. Taigi kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais-šeiminiais ryšiais, nors ir yra vedęs, turi gyvenamąją vietą, taip pat nėra saistomas jokiais ekonominiais ryšiais su Lietuva. Todėl esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas turėjo pagrindą manyti, kad J. S., būdamas laisvėje ir tikėdamasis išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti, slėptis nuo teismo, ką patvirtina ir jo elgesys, todėl pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo skyrimo ir jo termino nustatymo pagrindui.

Apylinkės teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad yra ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo kaltinamajam skyrimo pagrindas. Iš J. S. pareikšto kaltinimo matyti, kad jis kaltinamas padaręs nusikaltimus nuosavybei. Kaip jau minėta, Lietuvoje jis niekur nedirba, teistas 7 kartus. Manymą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus sustiprina ir tai, kad kaltinamajam inkriminuojami nusikalstami veiksmai buvo galimai padaryti organizuotoje grupėje, iš anksto juos suplanavus ir pasiruošus, siekiant neteisėtai gauti pajamų, vadinasi veikos nebuvo atsitiktinės. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu rodo, kad jis linkęs nusikalsti ir nepaisyti įstatymų reikalavimų. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat J. S. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad J. S., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Įvertinęs kaltinamojo J. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo esamus socialinius ir ekonominius ryšius, elgesį bylos nagrinėjimo teisme metu, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, teismas sprendžia, kad jokiomis kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo, o nustatytas suėmimo terminas yra adekvatus. Kaltinamojo realus dalyvavimas procese, netrukdomas teisminis nagrinėjimas ir nuosprendžio įvykdymas, kelio naujiems nusikaltimams daryti užkirtimas gali būti užtikrinamas tik skiriant kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, ką taip pat teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Argumentų, sudarančių pagrindą abejoti teismo išvadų pagrįstumu, kaltinamasis skunde nenurodė ir nepagrindė, todėl jo skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti nepakeista.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.