Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo M. G. (M. G.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria nustatyta M. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – termino skaičiavimo tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 60 MGL dydžio bauda, taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejus metus.

2. Taip pat M. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendis bausmių bendrinimo dalyje pakeistas: šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 9 mėnesiams. Nuo 2019 m. vasario 28 d. M. G. bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose.

3. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau ir – Probacijos tarnyba) 2019 m. kovo 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismui pateiktu teikimu prašo išaiškinti, nuo kurios datos turi būti pradedamas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdymo terminas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimą tenkino ir nustatė, kad M. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejus metus – termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2018 m. liepos 30 d.). Šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas turi būti stabdomas nuo tos dienos, kai M. G. pradėjo vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (2019 m. vasario 28 d.), ir vėl atnaujinamas nuo tos dienos, kai M. G. bus paleistas į laisvę atlikęs minėtą bausmę. Savo sprendimą teismas motyvavo BK 68 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 357 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir nustatė, kad, kai nuteistasis specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu pradeda vykdyti laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtą kitu teismo nuosprendžiu, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – vykdymas turi būti stabdomas nuo tos dienos, kai jis pradėjo vykdyti laisvės atėmimo bausmę, o po bausmės atlikimo atnaujinamas.

5. Nuteistasis skundu apygardos teismui prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį. Skunde nurodoma, kad teismas galėjo priimti sprendimą ir baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2018 m. birželio 12 d., t. y. teismo baudžiamojo įsakymo paskelbimo ar įsiteisėjimo dienos, nesutinka, kad terminas turėtų būti stabdomas bausmės atlikimo metu. Pažymi, kad toks skaičiavimas nepažeistų nei BK, nei BPK nuostatų, taip pat ir jo teisių. Teigia, kad po bausmės atlikimo planuoja dirbti automobiliu, todėl jam reikės vairuotojo pažymėjimo.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus ir susipažinęs su teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas iš esmės teisingai vertino teikime pateiktą informaciją ir pagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą.

8. BK 68 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. Kartu pažymėtina, kad nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymas numatytas BPK 357 straipsnyje. BPK 357 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Pataisos įstaigos arba areštinės administracija ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia pranešimą apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos arba areštinės uždraudimą naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, arba viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. BPK 357 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos įstaigą, baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, arba viešųjų teisių atėmimo – vykdymas sustabdomas iki šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų vykdyti šias baudžiamojo poveikio priemones atsiradimo.

9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas ne tik į BK 68 straipsnio 4 dalies, bet ir į BPK 357 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, neturi jokio pagrindo nesutikti su Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžia ir tvarka. Minėta, kad BPK 357 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, šiuo atveju teise vairuoti kelių transporto priemones, paskirtas kartu su laisvės atėmimo bausme, pradedamas vykdyti būtent po to, kai nuteistasis atliko laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sistemiškai taikė įstatymus.

10. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta pareiga paskelbus nuosprendį išaiškinti nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį ir terminą, jos atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistojo teises ir pareigas, nesuponuoja išvados, kad ji pradedama taikyti iš karto po nuosprendžio paskelbimo. Nuosprendis pradedamas vykdyti tik jam įsiteisėjus (BPK 342 straipsnis). Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones trejus metus turėjo būti pradėta vykdyti 2018 m. liepos 30 d. Tačiau šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti stabdomas nuteistajam pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, paskirtą kitu nuosprendžiu. Toks įstatymo aiškinimas atitinka jo turinį ir įstatymo leidėjo valią.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai sistemiškai aiškino bei taikė baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus. Nors įstatymai aiškiai reglamentuoja tik tuos atvejus, kai asmeniui paskiriama laisvės atėmimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė tuo pačiu nuosprendžiu, tačiau analogiškas įstatymų taikymas, kai asmens atžvilgiu buvo priimti skirtingi nuosprendžiai, kurių vienu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, o kitu – baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti laikomas neteisėtu ar nepagrįstu. Akivaizdu, kad asmeniui esant laisvės atėmimo įstaigoje, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – netenka prasmės, nes jis ir be šios priemonės paskyrimo negali šia teise naudotis. Todėl poveikio priemonė praranda teisinę galią, nuteistajam realiai nesukelia jokių teisinių pasekmių, o tampa tik formalia bausmės paskirtį padedančia įgyvendinti priemone. Įvertinęs šias aplinkybes, aukštesniojo teismo nuomone, įstatymo leidėjas ir nustatė, jog tokiu atveju tokios baudžiamojo priemonės terminas turi būti skaičiuojamas tik po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad būtų neteisinga asmeniui, nuteistam vienu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, šios priemonės taikymo terminą skaičiuoti tik po bausmės atlikimo, o asmeniui, nuteistam vienu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, o kitu – paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemonę – į šios terminą įskaičiuoti ir laisvės atėmimo bausmės laiką.

12. Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą reglamentuojančias teisės normas, nurodytas aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu dėl nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveiki priemonės, vykdymo pradžios ir sustabdymo, todėl keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. G. (M. G.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.